KNYGŲ RECENZIJOS
Antanas Maceina. RELIGIJOS FILOSOFIJA.
(Putnam, 1976. D. I. 356 p.)
„Religijos filosofiją“ sudaro dvi dalys. Pirmojoje dalyje Religijos esmė ir religijos Dievas autorius aptaria religijos filosofijos objektą ir religijos Dievo sampratą, plačiau nagrinėdamas Dievą kaip Asmenį ir Dievą kaip Kūrėją. Antroji dalis skirta Žmogaus laisvei ir tikėjimui aptarti.
Pagrindiniu religijos filosofijos klausimu autorius laiko Dievą kaip buvimo grindėją. Religijos filosofija svarstanti ne Dievą savyje (tatai yra Dievo metafizikos objektas), o santykyje su žmogumi. Dievą, susietą su žmogumi, autorius vadina religijos Dievu. Jį ir svarsto religijos filosofija.
Religija, kaip istorinė apraiška, pažįstama daugeliu pavidalų. Tatai pridengia jos esmę ir apsunkina apibrėžimą. Veikaluose, gvildenančiuose religiją, sutinkame apie 150 jos apibrėžimų (p. 17). Bet religijos nuovoka esanti įausta į kalbinį jos pavadinimą ir tatai padeda atskleisti jos esmę. Daiktavardis religio turi priešdėlį re, kuris atitinka lietuviškąjį at, išreiškiantį atoveiksmį ir santykinį vyksmą. Tatai pasako, kad religijos vardas atremtas į du polius, kurių vienas esąs Dievas, o antras - žmogus, tarp kurių susikuria grįžtamasis veiksmas. Todėl bendriausia prasme religiją galima apibrėžti kaip Dievo ir žmogaus santykį.
Religija - Dievo ir žmogaus santykis - ir yra religijos filosofijos objektas. Dievas ir žmogus santykiauja kaip Būtis ir būtybė. Dievas-Būtis grindžia žmogų-būtybę jos buvime. Dievas yra Kūrėjas, o žmogus - Jo kūrinys. A. Maceina būtį supranta ne scholastinės filosofijos prasme, ne kaip bendriausią visa kam, kas yra pritaikoma pirmajai pažinimo sąvokai (prof. dr. Pr. Kuraitis. Ontologija.1933. T. 1, p. 82-83), bet kaip būtybės buvimo pagrindą (p. 60). Būtis kaip pagrindas esąs paskutinis dalykas, kurį galime mąstyti, todėl atskleisti būtį, sako autorius, reiškia atskleisti Dievą. Dievas ir būtis yra tas pat (p. 61). Bet šita tapatybė nėra tas, kas panteistams pasaulio ir Dievo tapatybė.
Skaityti daugiau: Religijos filosofija
