TAUTOS DVASIOS MILŽINAI
K.[Felicija Kasputytė]
OSKARAS MILAŠIUS IR LIETUVA
Šiais metais sukanka 100 metų nuo poeto Oskaro Milašiaus gimimo. Įžymiojo lietuvių poeto, rašiusio prancūzų kalba, 100-ąsias gimimo metines mini įvairios pasaulio šalys. Prancūzijoje minėjimai prasidėjo balandžio mėnesį. Pirmiausia įvyko minėjimas Prancūzijos akademijoje, kur dalyvavo literatūros mokslininkai ir rašytojai. Nacionalinėje bibliotekoje atidaryta paroda, skirta poeto kūrybai, jo publikacijoms Prancūzijoje ir užsienyje. Paryžiaus Sen-Šapoli teatras parengė O. Milašiaus veikalo „Mefibosetas“ premjerą. Fontenblo rūmuose vyko „Oskaro Milašiaus poezija 1977 m.“ tarptautinis kolokviumas. Italijos, Ispanijos ir Prancūzijos operų teatrai stato operą „Migelis Manjara“ pagal to paties pavadinimo Milašiaus dramą. 1960 m. Paryžiuje išleistas O. Milašiaus raštų pilnas rinkinys (11 tomų).
Prancūzija pagerbė lietuvių poetą, suteikdama jam žymiausio XX a. klasiko vardą. Literatūros kritikai paskelbė O. Milašių poezijos novatoriumi ir įtvirtino jį enciklopedijose ir monografijose kaip jautriausią poetą ir giliausią mistiką. O. Milašiaus kūriniai yra išversti į anglų, vokiečių, italų, portugalų, ispanų, vengrų, lenkų, čekų, čiuvašų ir kitas kalbas. Apie jį parašyta dešimtys studijų ir monografijų, sukurta muzika jo misterijoms, leidžiamas žurnalas „Milašiaus draugai“. Tuo tarpu Lietuva, kuriai poetas paskyrė savo širdį ir į kurią koncentravosi visa savo būtybe, neturi pokario metais išleisto nė vieno tomelio jo raštų. Tik keletas jo eilėraščių pasirodė periodikoje 100-ųjų gimimo metinių proga.
Skaityti daugiau: Oskaras Milašius ir Lietuva
ISTORIJOS PUSLAPIAI
Laukys [kun. Jonas Lauriūnas S J]
AR BAŽNYČIA LENKINO LIETUVĄ
Dažnai girdime kaltinimą, kad Bažnyčia lenkino Lietuvą. Kiek šiame kaltinime tiesos? Lenkinimo procesas Lietuvoje buvo sudėtingas reiškinys, tad, norint tarti teisėjo žodi, reikia kartu matyti ir tas istorines sąlygas, kurios skatino šį procesą: atsiėjus faktą nuo istorinio fono, galima gauti iškreiptą vaizdą.
Lenkėjimo proceso pradžia. Lenkėjimo ištakomis reiktų laikyti Jogailos ir Jadvygos santuoką (1388), kai Lenkijos sostan įsėdo Lietuvos valdovas. Lietuviams šis faktas reiškė dviejų valstybių sąjungą, turinčią tarnauti abiejų šalių interesams, ypač kovoje su Kryžiuočių ordinu. Lenkams kilo mintis pajungti Lietuvą savo valdžion. Lietuviams teko ryžtingai ginti valstybės savarankiškumą. Tarp abiejų šių valstybių būta nuolatinės trinties. Bet lenkai jau skverbėsi į Lietuvą.
Tuomet bažnyčias globojo didikai; jie turėjo vadinamąją patronato teisę.Štai Lietuvos valdovas Kazimieras, 1447 m. išvykdamas į Lenkiją, suteikė Lietuvos bajorams privilegiją, kad jei prie bažnyčios nebūtų lietuvio kunigo (matyt, stigo lietuvių kunigų), bažnyčiai aptarnauti jie gali pristatyti ir antros tautos asmenį - lenką (1, p. 35).
Skaityti daugiau: Ar Bažnyčia lenkino Lietuvą
