Rudeniški apmąstymai

Vladas Šlaitas[kun. Napoleonas Norkūnas]

RUDENIŠKI APMĄSTYMAI

Įsižiūrėk, kaip miršta rudenį žolė:
be jokio išgąsčio ir be jokių kliedėjimų.
Šitaip tiktai palaimintieji miršta
arba šventieji.

    Trumpai prieš mirtį žolė grąžina Viešpačiui dažus.
    Vėjai saulėlydy atgieda Requiem.
    Bepigu mirt, kai prieš akis lyg marios driekias
    vasaros derliui nušienautos lygumos.

    Įsižiūrėk, kaip miršta rudenį žolė. Įsižiūrėjai?
    Kažin, kaip mes,
    kurie nebuvom nei palaiminti, anei šventieji,
    sutiksim rudenį?

Pakilimas virš kasdienybės

MINTYS SUSIMĄSTYMUI

K.[Felicija Kasputytė]

PAKILIMAS VIRŠ KASDIENYBĖS

    Mes praradome žmogų, - skundžiasi rašytojas Antuanas de Sent Egziuperi. Tai realus skundas, kupinas širdį veriančio graudesio. Nieko nėra baisesnio, kaip prarasti žmogiškąją substanciją ir įsijungti į nužmogėjimo procesą. Nužmogėjimas yra toks didelis, kad jis kelia rūpestį visiems. Šiandien, labiau negu bet kada, nužmogėjimo procesas yra apėmęs visas gyvenimo sritis.

    Jeigu giliau pamąstysime apie mūsų kasdienybės turinį, tada suprasime, kad joje labai maža tėra humaniškumo. Mūsų kasdienybėje tiek daug pykčio, klastos, veidmainystės, karjerizmo, tuščiagarbiavimo. Žmogus orientuojasi tik į materialines vertybes - jos yra mūsų visų veiksmų centras, viso gyvenimo pagrindas. Materialinėms vertybėms žmogus neretai paaukoja visą savo gyvenimą. Savo darbus, triūsą, pastangas skiria daiktų kaupimui. Tiek daug gėrio, grožio, tiesos ir vidinio džiaugsmo paaukojama daiktų stabui. Per šimtmečius ikf mūsų atsklinda didžiojo filosofo Sokrato patarimas: Neapkęsk daiktų, nes jie supančioja tavo sielą. Tikrai pasigailėjimo vertas yra žmogaus noras turėti vis daugiau ir daugiau. Tasai daugiau neša vien kartų nusivylimą.

Skaityti daugiau: Pakilimas virš kasdienybės

Oskaras Milašius ir Lietuva

TAUTOS DVASIOS MILŽINAI

K.[Felicija Kasputytė]

OSKARAS MILAŠIUS IR LIETUVA

    Šiais metais sukanka 100 metų nuo poeto Oskaro Milašiaus gimimo. Įžymiojo lietuvių poeto, rašiusio prancūzų kalba, 100-ąsias gimimo metines mini įvairios pasaulio šalys. Prancūzijoje minėjimai prasidėjo balandžio mėnesį. Pirmiausia įvyko minėjimas Prancūzijos akademijoje, kur dalyvavo literatūros mokslininkai ir rašytojai. Nacionalinėje bibliotekoje atidaryta paroda, skirta poeto kūrybai, jo publikacijoms Prancūzijoje ir užsienyje. Paryžiaus Sen-Šapoli teatras parengė O. Milašiaus veikalo „Mefibosetas“ premjerą. Fontenblo rūmuose vyko „Oskaro Milašiaus poezija 1977 m.“ tarptautinis kolokviumas. Italijos, Ispanijos ir Prancūzijos operų teatrai stato operą „Migelis Manjara“ pagal to paties pavadinimo Milašiaus dramą. 1960 m. Paryžiuje išleistas O. Milašiaus raštų pilnas rinkinys (11 tomų).

    Prancūzija pagerbė lietuvių poetą, suteikdama jam žymiausio XX a. klasiko vardą. Literatūros kritikai paskelbė O. Milašių poezijos novatoriumi ir įtvirtino jį enciklopedijose ir monografijose kaip jautriausią poetą ir giliausią mistiką. O. Milašiaus kūriniai yra išversti į anglų, vokiečių, italų, portugalų, ispanų, vengrų, lenkų, čekų, čiuvašų ir kitas kalbas. Apie jį parašyta dešimtys studijų ir monografijų, sukurta muzika jo misterijoms, leidžiamas žurnalas „Milašiaus draugai“. Tuo tarpu Lietuva, kuriai poetas paskyrė savo širdį ir į kurią koncentravosi visa savo būtybe, neturi pokario metais išleisto nė vieno tomelio jo raštų. Tik keletas jo eilėraščių pasirodė periodikoje 100-ųjų gimimo metinių proga.

Skaityti daugiau: Oskaras Milašius ir Lietuva

Ar Bažnyčia lenkino Lietuvą

ISTORIJOS PUSLAPIAI

Laukys [kun. Jonas Lauriūnas S J]

AR BAŽNYČIA LENKINO LIETUVĄ

    Dažnai girdime kaltinimą, kad Bažnyčia lenkino Lietuvą. Kiek šiame kaltinime tiesos? Lenkinimo procesas Lietuvoje buvo sudėtingas reiškinys, tad, norint tarti teisėjo žodi, reikia kartu matyti ir tas istorines sąlygas, kurios skatino šį procesą: atsiėjus faktą nuo istorinio fono, galima gauti iškreiptą vaizdą.

    Lenkėjimo proceso pradžia. Lenkėjimo ištakomis reiktų laikyti Jogailos ir Jadvygos santuoką (1388), kai Lenkijos sostan įsėdo Lietuvos valdovas. Lietuviams šis faktas reiškė dviejų valstybių sąjungą, turinčią tarnauti abiejų šalių interesams, ypač kovoje su Kryžiuočių ordinu. Lenkams kilo mintis pajungti Lietuvą savo valdžion. Lietuviams teko ryžtingai ginti valstybės savarankiškumą. Tarp abiejų šių valstybių būta nuolatinės trinties. Bet lenkai jau skverbėsi į Lietuvą.

    Tuomet bažnyčias globojo didikai; jie turėjo vadinamąją patronato teisę.Štai Lietuvos valdovas Kazimieras, 1447 m. išvykdamas į Lenkiją, suteikė Lietuvos bajorams privilegiją, kad jei prie bažnyčios nebūtų lietuvio kunigo (matyt, stigo lietuvių kunigų), bažnyčiai aptarnauti jie gali pristatyti ir antros tautos asmenį - lenką (1, p. 35).

Skaityti daugiau: Ar Bažnyčia lenkino Lietuvą

Būk pagarbintas

Victoria[Margarita Gusak]

BŪK PAGARBINTAS

O būk pagarbintas, kuris mane sukūrei,
Kurs gyvą sielą meilei man davei.
Kurs širdį mano ašaroms atvėrei,
Kančia duris į laimę atdarei.

    O būk pagarbintas, kurs uždegi žvaigždynus,
    Kurio vardu prasiskleidžia žiedai,
    Kurs sielą švelniai guodi nusiminus,
    Kurio šviesoj išnyks kalčių randai.

Skaityti daugiau: Būk pagarbintas

Subkategorijos