Partizanai: Istorija ir dabartis

Kristaus drobulė

     Prieš keletą mėnesių mokslinė konferencija Londone svarstė Turino drobulės autentiškumo problemą. Konferencijoje dalyvavo įvairių mokslo sričių ir įvairių pažiūrų mokslininkai bei teologai - ne tik krikščionys ir krikščioniškos kilmės agnostikai, bet ir musulmonai, ir žydai.

     Kas gi toji Turino drobulė? Tai maždaug 4 m ilgio ir 1 m pločio audeklas, kuriame yra atsispaudęs mirusio žmogaus atvaizdas. Nustatyta, kad jame buvo suvyniotas vyriškis, miręs nuo žaizdų ir nukryžiavimo. Bažnyčios tradicija, istoriniai duomenys ir, kaip minėta, gamtos mokslų atradimai padeda nustatyti, kad žmogus, palikęs gausius atspaudus audekle, yra Jėzus Kristus. Yra istorinių duomenų, rodančių, kad drobulė buvo garbinama Jeruzalėje IV amžiuje. Kai Konstantinas pastatydino Šv. Kapo bažnyčią, vyskupas Kirilas Velykų pamokslo metu akcentavo: Kapas ir drobulė, kurią Jėzus prisikeldamas paliko. Be to, seniausias mozarabinės liturgijos tekstas skelbia:

     Petras ir Jonas, atėję prie kapo, pamatė drobulėje atsispaudusius šviežius kančios pėdsakus.

     Bažnyčios tradicija pasakoja, kad toji drobulė VII a. iš Jeruzalės pateko į Edesą, o paskui - į Konstantinopolį, iš kur Kryžiaus karų metu išgabenta Prancūzijon. 1578 m. Karolio Baromiejaus rūpesčiu ji atsirado Turine.

Skaityti daugiau: Kristaus drobulė

Jaunimo ryžtas

     Pasibaigus koncelebracinėms šv. Mišioms, kurios vyko 25 metų kunigystės jubiliejaus proga Vilniuje, Šv. Rapolo bažnyčioje, į zakristiją atėjo grupė jaunimo iš įvairių Lietuvos vietovių. Tebesant ten visiems kurso draugams ir iškilmėje dalyvavusiems Vilniaus miesto kunigams, kreipdamiesi į kun. Juozą Zdebskį, kuris neteisingai milicijos buvo apkaltintas esą neblaivus vairavęs automobilį, jaunuoliai pareiškė:

     - Mes žinome, kad jūs esate abstinentas ir kad jus kaltina neteisingai. Protestuodami prieš šmeižtą, pasižadame tapti abstinentais: mes steigiame Blaivybės broliją.

     Atvykusieji jubiliatui įteikė tokio turinio adresą:

     Didžiai gerb. kunigą Juozapą 25 metų kunigystės jubiliejaus proga sveikina ir ta proga pasiryžta:

          -    išplėsti abstinentų akciją jaunimo tarpe už Tautos blaivumą;

          -    spalio mėnesį nepraleisti nė vienos dienos be šv. Rožančiaus maldos Jūsų intencijomis.

Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Panevėžio, Telšių, Alytaus, Vilkaviškio, Kelmės, Kudirkos Naumiesčio, Veisiejų, Kretingos katalikiškojo jaunimo atstovai.

ATKARPA IŠ MANO LAGERINIO GYVENIMO

[Kan. Stanislovas Kiškis]

 (Kunigo užrašai)

     1940 m. liepos 24 d. mus išvežė iš Vilniaus, o rugpjūčio 2 d. jau buvome Pečioroje. Čia vyr. gydytojas buvo ukrainietis, mediciną baigęs Kaune. Jis jautė simpatijų lietuviams ir jau pirmą dieną mane paskyrė felčeriu viename barake. Pečioros persiunčiamasis punktas didelis: bene 8 barakai, atskiras valgomasis, 2 ar 3 namai ligoniams. Viename tokių ir man davė darbą. Ateidavo ten laisvoji gydytoja ir dvi jaunos seserys pasikeisdamos. Mano darbas buvo drauge su gydytoja kasdien apeiti ligonius, išdalyti paskirtus vaistus, matuoti ir užrašyti temperatūrą, kartais užpildyti ligonio kortelę.

     Vieną naktį man teko dalyvauti priimant tik ką atvežtą naują etapą. Gydytojų komisija tikrino atvežtųjų sveikatą ir skirstė darbo kategorijas. Vyrai ir moterys, iki pusės išrengti, stovėjo susimaišę vienoje eilėje. Gydytojai su pasididžiavimu ištardavo kategorijos pavadinimą lotynų kalba -prima, secunda - o man reikėjo pažymėti tik asmens lapelyje.

     Zonoje buvo vaistinė, joje dirbo jauna lietuvė. Man teko pas ją ir Mišias laikyti, ir išpažinčių klausyti. Kartą nuėjo gandas, kad mūsų vaistininkė blatnųjų kortomis pralošta. Tai reiškė, kad pralošęs turėjo ją nužudyti... Mergaitė verkė ir laukė neužtarnauto keršto. Ne aš vienas kreipiausi į vyr. gydytoją, kad gelbėtų nekaltą žmogų iš tų žvėrių nasrų. Kai ji buvo iškelta į kitą vietą, blatnieji griežė dantimis ir grasino ir tenai ją pasieksią!

Skaityti daugiau: ATKARPA IŠ MANO LAGERINIO GYVENIMO