Į Laisvę 1974 62(99)

PDF Fotografinė kopija BOX

Skaityti daugiau: Į Laisvę 1974 62(99)

LAIŠKAI REDAKTORIUI

LFB poilsio ir studijų savaitė

Programa buvo meistriškai suorganizuota ir įvykdyta, ypač turint galvoj, kad tai buvo drauge ir poilsio savaitė, kada žmonės nėra linkę vien smegenis miklinti.

Grįžome iš Dainavos su labai gera nuotaika. LFB studijų savaitė buvo labai gera ir naudinga: man ji pakėlė nuotaiką davė daug naujų minčių, sustiprino lietuvišką dvasią, suteikė jėgų ateičiai.

Vytautas Kamantus
Darien, Ill., JAV

Studijų savaitė buvo tikrai gerai suorganizuota ir pravesta. Programa buvo įdomi ir aktuali. Daug ko galėjome iš tos studijų savaitės pasisemti ir kartu joje atsikvėpti.

Dr. Kazys Pemkus
Sleepy Hollow,
Dundee, Ill., JAV

Prisimenant praėjusią LFB poilsio ir studijų savaitę Dainavoje, sesutei ir man lieka tik maloniausi ir šilčiausi įspūdžiai. Dėkojame Jums už suteiktą mums galimybę pastovyklauti, pabendrauti ir susidraugauti su mielais LF bičiuliais.

Marija ir Vilija Eivaitės
Chicago, Ill., JAV

Su malonumu prisimenu LFB poilsio ir studijų savaitę. Ji buvo įdomi ir aktuali. Tikrai miela ir malonu buvo pabuvoti LFB sąjūdžio narių tarpe.

Regina Žymantaitė
New York, N.Y., JAV

Skaityti daugiau: LAIŠKAI REDAKTORIUI

TARP LIETUVIŲ TAUTOS ISTORINIŲ STEBUKLŲ IR KASDIENYBĖS NEGALAVIMŲ

STASYS BARZDUKAS

Tautos išlieka gyvos ne prosenelių darbų prisiminimais, o sugebėjimu nugalėti sunkumus, kuriuos pastato dabartis.

Feliksas Jucevičius

Sakomės turį ilgą ir garbingą savo tautos istoriją. Tačiau negalėtume pasakyti, kad ją gerai pažintume. Tesitenkinam daugiau frazėm: kad reikią iš savo istorijos mokytis, kad turį iš praeities semtis stiprybės ir kt. Ir prieš dvidešimt penkerius metus paskelbtoji Lietuvių Charta taip pat apie istoriją kalba kaip apie “geriausią tautos mokytoją”, todėl “lietuvis brangina savo tautos praeitį” ir “stengiasi būti vertas savo protėvių, kad paliktų pagarbų pasididžiavimą savo palikuonims”. Bet Feliksas Jucevičius 1970 Montrealy išleistoj knygoj “Tauta tikrovės ir mito žaisme” tvirtina, kad “niekas labiau nepriveda tautų prie dvasinio sustingimo, kaip paskendimas praeities sapnuose bei atsisakymas ieškoti naujų horizontų” (12). Šiam tvirtinimui paremti jis pavyzdžių randa tiek visuotinėj, tiek Lietuvos istorijoj. Kunigaikščių Lietuva neįamžinusi savęs pasaulio istorijoj, “nes jai trūko trijų pagrindinių dalykų, kuriais remiasi imperijos ir civilizacijos: vertybių pajautimo, stipraus charakterio ir organizacijos”. Todėl, to stigdama, ji taip greitai ir skausmingai baigusi savo dienas. Stasys Šalkauskis, žvelgdamas į Lietuvos istoriją, joje taip pat matė paradoksus. Matė lietuvių tautos pajėgumą: “Lietuvių tauta nėra prigimties nuskriausta. Savo praeityje ji turėjo pakankamai ir intelektualinių, ir materialinių pajėgų didelei tautinei civilizacijai sukurti. Atskiruose jos žygiuose aiškiai matyti didybės gestas. Bet ji nesugebėjo praeityje sukurti pilnutinės tautinės civilizacijos, nes jai pritrūko tos telkiamosios veikmės, kuri yra prigimta tautinei individualybei. Todėl lietuvių tautai nebuvo lemta atvaidinti visuotinėje istorijoje rolės, pritinkančios jos galių visetui, ir tautinė jos civilizacija nėra įsigijus pasaulinės reikšmės” (F. J-čius, 55). Matė ir negalavimus, todėl priėjo ligi šiol neatsakytą išvadą: “Nelengvas, gal būt, daiktas įsivaizduoti tautą, kuri niekados nebuvo tuo, kuo ji galėjo būti” (Romuva, 1921, I, 31).

Skaityti daugiau: TARP LIETUVIŲ TAUTOS ISTORINIŲ STEBUKLŲ IR KASDIENYBĖS NEGALAVIMŲ

DVI KNYGOS, KURIŲ MUMS REIKIA

VINCAS MACIŪNAS

Aišku, mums reikia ir daugiau knygų, betgi šiame trumpame straipsnelyje ribosiuos tik dviem.

Mintis apie reikalingumą vienos iš jų man itin išryškėjo, kai gavau kelis laiškus iš asmenų, kurių suanglintose pavardėse dar nesunkiai buvo atpažįstamos senosios lietuviškos lytys. Nors jie nebemokėjo lietuviškai, bet jautėsi esą lietuvių kilmės, norėjo daugiau ką sužinoti apie savo tėvų kraštą ir teiravosi atitinkamos literatūros. Tad tuoj ir kilo man klausimas, ką jiems galėčiau pasiūlyti.

Ką turime

Visų pirma parinkau geriausią ligi šiol lietuvių kalbos vadovėlį angliškai kalbantiems. Tai trijų kalbininkų — L. Dambriūno, A. Klimo ir W. R. Schmalstiego — Introduction to Modern Lithuanian, 1966 m. Pranciškonų Brukline išleistas. Žymiai mažesnė, bet nebloga ir netgi labai patogi savo kišeniniu formatu yra M. Variakojytės - Inkenienės knygelė Lithuanian Self-Taught, Marlborough leidyklos išleista Londone 1936 m. jos savimokos vadovėlių serijoje Marlborough’s Self-Taught Series. Tiesa, knygelė senokai išleista, bet yra prieinama, nes 1973 m. buvo Čikagoje perspausdinta (ir gaunama Drauge).

Neketinantiems mokytis lietuviškai, bet norintiems susipažinti su lietuvių kalbos būdingomis savybėmis ir su jos vieta kitų kalbų tarpe, galime rekomenduoti prof. A. Senno nedidelę knygutę The Lithuanian Language: A Characterization. Tik ji, dar 1942 m. tada Niujorke veikusio Lietuvių Kultūros Instituto išleista, dabar jau bent lengvai nebegaunama. Tad būtų labai pageidautinas jos naujas pataisytas bei papildytas leidimas.

Skaityti daugiau: DVI KNYGOS, KURIŲ MUMS REIKIA

LIETUVIŲ BENDRUOMENĖS DARBAI IR ŽYGIAI

VYTAUTAS KAMANTAS

Pagrindinis tikslas

Pagrindinis visų laisvųjų lietuvių tikslas šiandien yra padėti tautai atgauti laisvę ir valstybinę Lietuvos nepriklausomybę.

Tautinio savitumo išlaikymas, savos kultūros ugdymas ir reprezentacija, lituanistinis švietimas, politiniai darbai, organizacijų ir draugijų veikla yra tik būdai ir priemonės tam pagrindiniam tikslui siekti.

Laisvės ir nepriklausomybės siekimas yra ilgas, kantrus ir daug pastangų reikalaująs darbas. Jam reikia daug ištvermės ir organizuotumo. Štai keli pavyzdžiai:

1. Leonardo Valiuko vadovauto Rezoliucijų Komiteto planingas ir kantrus darbas per kelerius metus atsiekė, kad 1965 birželio 21 Atstovų Rūmai ir 1966 spalio 22 Senatas priėmė JAV Kongreso Rezoliuciją Nr. 416, pavedančią JAV Prezidentui: a) atkreipti pasaulio dėmesį Jungtinėse Tautose bei kituose tarptautiniuose forumuose, kad laisvo apsisprendimo teisė yra atimta iš Estijos, Latvijos ir Lietuvos žmonių; b) nuteikti pasaulio opiniją už šių teisių sugrąžinimą Baltijos kraštų žmonėms.

2. JAV LB Krašto Valdybos pastangom jau keturi metai iš eilės Vasario 16 proga buvo išleisti gerai dokumentuoti leidiniai, “The Violations of Human Rights in Soviet Occupied Lithuania” (1971, 1972, 1973 ir 1974 m.).

Skaityti daugiau: LIETUVIŲ BENDRUOMENĖS DARBAI IR ŽYGIAI

LB VISUOTINUMAS, DEMOKRATIŠKUMAS IR VADOVYBĖS SUDARYMAS

DR. HENRIKAS BRAZAITIS

Vyriausiajam Lietuvos Išlaisvinimo Komitetui paskelbus Lietuvių Chartą, gimė Lietuvių Bendruomenės idėja, kurią įgyvendinti lietuvių išeivių kolonijose užtruko daug laiko. Lietuvių Chartoje yra aiškiai deklaruota: “Pasaulyje pasklidę lietuviai sudaro vieningą Pasaulio Lietuvių Bendruomenę”. Tai pagrindas, kuriuo remiamas Bendruomenės visuotinumas, ir vien savo prigimtimi esame jos pilnateisiai nariai. Tiesa, kai kurių kraštų įstatymai reikalauja sąrašinės narių sudėties, bet tas nepakeičia pagrindinio visuotinumo principo.

Pasaulio Lietuvių Bendruomenės konstitucija ir kraštų bendruomenių įstatai bei statutai nustato Bendruomenės demokratiškumą, kuris pasireiškia vadovybės demokratiniais rinkimais. Vadovybės rinkimo ir sudarymo būdams atsiranda priekaištų. Čia kalbėsime Pasaulio ir Jungtinių Amerikos Valstybių Lietuvių Bendruomenių klausimais. Kitų kraštų Bendruomenės panašių problemų turi mažiau ar visai jų neturi.

Skaityti daugiau: LB VISUOTINUMAS, DEMOKRATIŠKUMAS IR VADOVYBĖS SUDARYMAS

DIDYSIS LB DARBAS ŠIANDIEN IR ATEITY

JUOZAS ARDYS

Aktyvas

Žymiausias vėlyvosios išeivijos įnašas į Amerikos lietuvių gyvenimą yra bendruomeninė samprata ir jos įgyvendinimas. Čia nebandoma į tą pačią plotmę rikiuoti pavienių kultūros darbuotojų nuopelnų. Jie ir priklauso jiems. Su vėlyvąja išeivija atėjusi bendruomeninės visuomenės samprata prigijo ir pagrindinai pakeitė lietuvių visuomenės veidą Amerikoje. Tuo, aišku, netvirtinama, kad bendruomeninės visuomenės samprata tapo vienbalsiai priimta. LB įkūrimas Amerikoje buvo sutiktas organizacinės - partinės visuomenės šalininkų su dideliu skepticizmu. Šis skepticizmas laiko bėgyje formavosi į opoziciją. Praslinkus dvidešimtmečiui nuo LB įsikūrimo, šie konservatyvieji organizacinės visuomenės šalininkai, pamiršdami bet kokius išeivijos siekius, jau renkasi savo pagrindiniu tikslu bendruomeninės visuomenės ardymą ir performavimą į organizacijas.

Racijonalūs užmojai visose lietuvybės srityse yra diskutuotini ir į juos kreiptinas dėmesys. Užmojai, besirikiuoją į emocinius išpuolius, netarnauja nei lietuvybės išlaikymui, nei Lietuvos laisvės bylai. Šios rūšies kliūtys bendruomeninės visuomenės kūrime ir jos gyvenime neturėtų nukreipti LB darbuotojų dėmesio nuo didžiojo bendruomeninio darbo, nuo bendruomeninių funkcijų tobulinimo, bendruomeninių branduolių tvirtinimo.

Skaityti daugiau: DIDYSIS LB DARBAS ŠIANDIEN IR ATEITY

PO 25 METŲ

Z. PRŪSAS

Neturiu po ranka statistinių davinių, bet, atrodo, perdaug nesuklysiu teigdamas, kad apie trečdalis pokarinių lietuvių ateivių pasiekė Amerikos krantus 1949 metais. Taigi, apie dešimčiai tūkstančių lietuvių, dabar gyvenančių Amerikoje, šie metai būtų lyg ir 25 metų sukaktis. Gerai prisimenu nuotaikas tada. Jei būčiau paklausęs apie šimtą plaukiančių laivu, ar jie važiuoja Amerikon nuolatiniam apsigyvenimui, teigiamai atsakančių būčiau radęs gal tik keletą. Galvojome: važiuojame keleriems metams, kad atlietuvintume kiek atitrūkusius nuo tautinio kamieno Amerikos lietuvius, o po to grįšime atgal, jau į Lietuvą.

Kai tų pačių metų rudenį Ateitininkų Kongrese (New Yorke) a. a. prof. Pakštas išpranašavo, kad “dypukų” vaikai čia suamerikonės greičiau, kaip ankstyvesniųjų ateivių, daugelis pagalvojom: na, ir nušnekėjo!

Žiūrint iš 25 metų perspektyvos, daugelis matom, kad buvome gerokai naivūs. Po kelerių metų tuoj pastebėjom, kad savų vaikų išlaikymas lietuviškame kieme reikalauja tiek daug pastangų, kad per jas nebelieka laiko įtaigoti ankstyvesnės kartos atžalas. O kurie pabandėm dirbti ankstyvesnės kartos organizacijose, greitai sutikome sunkumų. Mes bandėm lietuvinti, o patys buvome amerikoninami, ir ilgą laiką vieni su kitais nesusikalbėjom.

Skaityti daugiau: PO 25 METŲ

LIETUVOS REIKALŲ IŠNEŠIMAS Į PLAČIĄSIAS AMERIKIEČIŲ MASES

JAUNESNIEJI KALBA

REGINA ŽYMANTAITĖ

Turime veiksnius ir eilę kitų grupių, kurios atlieka tam tikrus darbus Lietuvos laisvinimo žygyje. Didžiausia mano patirtis šioje srityje — darbas Pabaltijo Moterų Tarybos veikloje. To vieneto centras New Yorke. Pabaltijo Moterų Taryba apjungia lietuvių, latvių ir estų moterų federacijas, turinčias savo vienetus viso laisvojo pasaulio kampuose. Ši organizacija, sakyčiau, yra politinė. Pabaltijo Moterų Tarybos veikloje, tenka jau kuris laikas dalyvauti, o 1973 metais teko vadovauti Tarybos centro valdybai (būti jos pinnininke).

Pabaltijo Moterų Tarybos tikslas buvo ir yra siekti su Pabaltijo kraštų bylos reikalu plačiąsias amerikiečių ir kitų laisvojo pasaulio kraštų mases, duodant joms kiek galima daugiau informacijų apie pavergtą Lietuvą, Latviją ir Estiją, ir laimint tas mases mūsų reikalui. Puikiai žinome, kad tą informaciją reikia tinkamai ir gerai paruošti bei persijoti, kad ji nevirstų neesminių ir nuobodžių žinių tvanu. Juk ja mes ir kitos grupės siekiame palaikyti kitataučių tarpe gyvą interesą mūsų bylai ir užmegzti ryšius su laisvojo pasaulio politinio ir visuomeninio gyvenimo vairuotojais. Tų ryšių mezgimas yra labai svarbus. Vienu ar kitu atveju, iškilus opesniam ir svarbesniam reikalui, tie kontaktai yra nepaprastai naudingi.

Skaityti daugiau: LIETUVOS REIKALŲ IŠNEŠIMAS Į PLAČIĄSIAS AMERIKIEČIŲ MASES

KAIP SU SAVAIS?

MARIJA EIVAITĖ

Politika

Sprendžiant Lietuvos laisvinimo klausimus ir jų padėties pristatymą amerikiečių visuomenei, apsvarstom būdus, kaip tai vykdyti per amerikiečių mokyklas ir universitetus, per spaudą, radiją, televiziją ir įsijungiant į Amerikos politinį gyvenimą. Besiklausydama savo draugų pasisakymų, prieinu ne kartą išvados, kad svarbiausias uždavinys išeivijai, ir ypatingai jos jaunimui, yra tautos išlaisvinimas. Gal tiesa. Bet kas man labai rūpi, — besistengdami iškelti Lietuvos bylą amerikiečių visuomenei, mes kai kada užmirštame, kad tą patį klausimą taip pat reikia ugdyti pačioj lietuviškoj visuomenėj, ypatingai jaunimo tarpe.

Esame jau ne kartą girdėję, kad per mažai viešumoje, ypač jaunimo tarpe, diskutuojami lietuvių išeivijos ir ypač lietuvio jaunuolio pareigos bei uždaviniai Lietuvai. Dėl to kai kurių ir buvo kritikuotas paskutinis PLJ kongresas, — jis buvęs betikslis ir be jokių svarbesnių sprendimų. Turėdamas gana daug įtakos jaunimui, kongresas neišnaudojo progos jį uždegti, sustiprinti lietuviška dvasia, suformuluoti pareigas Lietuvai ir konkrečiai jas vykdyti.

Skaityti daugiau: KAIP SU SAVAIS?

JAUNIMAS VISUOMENĖJE IR LIETUVOS LAISVĖS DARBUOSE

ANTANAS RAZMA

Kaip prieiti prie amerikiečių su lietuvių ir Lietuvos bylos reikalais?

Esu matęs daugelį savo draugų ir vyresnių, kurie yra bandę per laikraščius, laiškus, politiką ir kitokiais būdais pasiekti Amerikos mases. Dažniausiai tokios pastangos eina pro šalį: amerikiečiai arba visiškai nepastebi, arba jiems mūsų reikalai nerūpi. Jei kada pavyksta, tada sėdime patenkinti rezultatais. Bet iš tų tūkstančių, net milijonų, kurie yra retkarčiais paliesti mūsų propagandos, kiek atsimins straipsnį ar kitokią pastangą už savaitės, už mėnesio? Turime stengtis kuo galima ilgiau išlaikyti savo plakatą prieš žmonių akis. Juo ilgiau stovėsime jų akivaizdoje, tuo giliau mūsų mintys įsikals į jų galvas.

Tai pasiekti, mano manymu, galime tik per asmeniškas draugystes. Jeigu mes kokį amerikietį vadiname savo draugu, tai turėtumėm stengtis jam pasakoti apie savo kraštą, jo žmones ir apie jo dabartinę padėtį. Žmogus daug giliau priims tokį pasisakymą iš draugo, kaip iš šalto laikraščio puslapių. Vieną dieną galėtum išaiškinti savo papročius, kitą — truputį išdėstyti istoriją. Ir taip pamažu, pamažu mūsų draugas pasisavins gilų supratimą apie Lietuvą. Susitikęs su tavim, jis ir nenorėdamas pagalvos apie Lietuvą. Ir jeigu jis kur nors girdės arba skaitys apie Lietuvą, tą pranešimą seks su dėmesiu, nes jau bent truputį žinos apie tą kraštą. Net ir kitiems savo draugams jis gali pradėti pasakoti arba aiškinti apie lietuvius. Kodėl? Pirma, norės pasirodyti gudrus, (gerai apsiskaitęs), antra, gal net gaus asmeninio džiaugsmo iš tokio informacijos skleidimo.

Skaityti daugiau: JAUNIMAS VISUOMENĖJE IR LIETUVOS LAISVĖS DARBUOSE

LIETUVOS REIKALAI IR AMERIKOS UNIVERSITETAI

LINAS SIDRYS

LFB studijų savaitėje Dainavoje simpoziumo jaunimo problemomis pagrindiniai pranešėjai (iš kairės): L. Valiukas (moderatorius), L. Kojelis, M. Eivaitė, L. Sidrys, D. Kojelytė, A. Razma ir S. Kuprys.

Ar iš viso verta kreiptis į kitataučius studentus Lietuvos reikalu? Juk Amerikos studentams tai yra labai svetimas klausimas. Nei jie susipažinę su Rytų Europos kraštų istorija, nei su dabartine padėtim. Sunku patraukti žmogaus dėmesį, kai protas nežino, jausmai abejingi, akys nukreiptos į geriau pažįstamus kraštus ir artimesnes problemas.

Pozityvus atsakymas į šį klausimą remiasi keturiomis klasėmis: Amerikos studentais, profesoriais, visuomene ir pačiais lietuviais studentais.

Toliaregis strategas aiškintų, kad dabar mokslus einą studentai bus valstybės vadai po dvidešimt - trisdešimt metų. Net jau ir už dešimties metų judresnieji studentai turės daug įtakos tarptautinėje, valstybinėje, ekonominėje, akademinėje ir informacinėje arenoje. Šie žmonės tvarkys ateities diplomatinius santykius, rašys istorijos vadovėlius, dėstys politinius kursus universitetuose.

Skaityti daugiau: LIETUVOS REIKALAI IR AMERIKOS UNIVERSITETAI

RADIJAS IR TELEVIZIJA

AKTUALIOS PASTABOS

KUN. K. PUGEVIČIUS

Progos

Radijo bei televizijos komunikacijos priemonės yra nepigios, gana specializuotos ir ne visiems prieinamos. Tačiau reikia sakyti, kad, norintiems kitataučius supažindinti su lietuviškais reikalais, o ypač su tėvynės padėtim, yra galimybių, kurių mes kartais neišnaudojame. Čia kalbame ne apie lietuviškas valandėles, bet apie programas, kurios pasiekia platesnę visuomenę.

Kaip mums prieiti prie tokių programų? Reikia suprasti, kad uždavinys bus lengvesnis, jei stengsis platesnė lietuviškos visuomenės dalis, arba kuri nors organizacija. Pavienis asmuo be užnugario rečiau gaus progą prisiartinti prie mikrofono arba pasirodyti ekrane.

Norėdami pasinaudoti šiomis priemonėmis, pirmiausia turėtumėm savo tarpe susiieškoti kelis jaunesnio amžiaus žmones, kurie laisvai susikalbėtų su amerikiečių radijo bei televizijos stočių personalu.

Aišku, norį atstovauti lietuvių reikalus, turėtų būti pakankamai susipažinę su lietuvišku gyvenimu. Kai susidegino Romas Kalanta, arba kai Simas Kudirka buvo sovietams sugrąžintas, daugelis radijo ir televizijos stočių būtų mielai padarę interview su Bendruomenės vietiniu pirmininku, ALT-os atstovu, parapijos kunigu, arba kurios nors lietuviškos organizacijos atstovu. Šis būtų galėjęs papasakoti vėliausius faktus apie Kalantą, Kudirką ir pagrindinius istorinius faktus, sudariusius tų įvykių foną.

Skaityti daugiau: RADIJAS IR TELEVIZIJA

ĮSPŪDŽIAI IŠ LFB POILSIO IR STUDIJŲ SAVAITĖS DAINAVOJE

Simpoziumo LB temomis pagrindiniai pranešėjai (iš kairės): V. Volertas (kalba), B. Raugas, V. Kamantas, J. Ardys, dr. H. Brazaitis Ir J. Kojelis (moderatorius)

Vienas iš LFB poilsio ir studijų savaitės dalyvių kalbėjo užbaigtuvių gegužinėje grupei bičiulių: “Tur būt, niekad nebeturėsime tokios poilsio ir studijų savaitės! Ji buvo įdomi ir aktuali savo programa, sutraukusi rekordinį skaičių dalyvių; užbaigtuvinis literatūros ir dainos vakaras buvo pasigėrėtinas, tiesiog karališkas, tikra meno šventė”. Tiems jo žodžiams pritarė jo besiklausantieji kiti poilsio ir studijų savaitės dalyviai.

LFB 1974 metų poilsio ir studijų savaitė buvo suorganizuota ir pravesta rugpiūčio mėnesio 4-11 dienomis Dainavoje (prie Detroit, Mich., JAV). Jos organizatoriai ir pravedėjai buvo LFB JAV-bių ir Kanados Centro valdyba, kuri savo kadenciją baigė lapkričio pradžioje. (Turime jau naują LFB JA V-bių ir Kanados Centro valdybą! Red.).

Skaityti daugiau: ĮSPŪDŽIAI IŠ LFB POILSIO IR STUDIJŲ SAVAITĖS DAINAVOJE

LFB SENOSIOS CENTRO VALDYBOS DARBAI

LFB JAV ir Kanados senoji Centro valdyba savo darbą baigė ir perdavė pareigas 1974 metų lapkričio mėnesį naujai išrinktajai Centro valdybai. Senoji Centro valdyba buvo išrinkta 1972 metų vasarą ir ją sudarė Kalifornijos frontininkai: pirmininkas Leonardas Valiukas; vicepirmininkai — Žibutė Brinkienė, Laima Kulnienė, Edmundas Arbas ir Balys Graužinis; sekretorius Jonas Prakapas ir iždininkas P. Algis Raulinaitis.

Centro valdybos buvo ryžtas duoti sąjūdžiui pilnesnį organizacijos veidą: išjudinti sambūrius našesnei veiklai, sudaryti narių pilnus sąrašus ir išrinkti nario mokestį. Centro valdybos pirmininkas aplankė kartą, porą ar net daugiau kartų visus sambūrius, turėjo pasitarimus su sambūrių valdybomis ir nariais veiklos klausimais. Po keletą kartų metuose visus LFB sąjūdžio narius pasiekdavo Centro valdybos pirmininko bendralaiškiai. Pirmą kartą LFB buvo sudaryti tikslūs narių sąrašai ir išrinktas nario mokestis.

Skaityti daugiau: LFB SENOSIOS CENTRO VALDYBOS DARBAI

MIRTIS IR GRĖSMĖ

VEDAMIEJI

Prof. J. Brazaičio, visuomenininko, mokslininko, politiko ir LF įkūrėjo, kelias nutrūko. Akademijos ir minėjimai, jam skirti, tik išryškina mūsų patirtų nuostolį. Kūryba, darbu ir lietuvių tautos rūpesčiais užpildytas šios didžios asmenybės gyvenimas nebuvo lengvas. Jame pynėsi skausmo ir skriaudų įaudžiai, jau neskaitant gana sunkios ir ilgokos ligos. Velioniui reikėjo klausytis šmeižtų, pačiu darbingiausiu amžiaus metu atėjusių iš savųjų, o paskutinėmis dienomis paskleistų Lietuvos pavergėjo, gebėjusio surasti amerikiečių tarpe atsakomybės nejaučiančių, gal net Sovietų Sąjungai tarnaujančių, garsintuvų. Tik JAV LB pastangomis šie šmeižtai, a.a. prof. J. Brazaitį kaltinę net pritarimu nacių vykdytam žmonių naikinimui, buvo viešai paneigti.

Skaityti daugiau: MIRTIS IR GRĖSMĖ

BAIKIME MAIŠATĮ

Šiame “Į Laisvę” numeryje yra atspausti keturi jaunų žmonių pasisakymai įvairiais, mums svarbiais, klausimais, liečiančiais kasdieną. Svarbu pabrėžti, kad tai nėra vien teoretiniai svarstymai, bet pačių autorių praktiškame gyvenime išbandyti ir dabar naudojami metodai.

Dėmesys jaunimui nėra šaltai apskaičiuotas mandagumo mostas, bet būtinybė. Kai pavargsta vyresniųjų rankos, sutrūkinėjo nervai, rūkais persiaudžia mintys, tikslą uždengia savimeilė, darbų užvaduoja garsus žodis, jaunime susispiečia visos viltys. Ypač dera jo pasiklausyti prieš artėjantį PLJ kongresą, tinka susipažinti su jo mintimis tada, kai mūsų tarpe vyrauja pasimetimo maišatis. Ši maišatis kelia gėdų visai JAV lietuvių išeivijai ir ypač toms jos dalims, kurios save atstovauti centrinėse organizacijose deleguoja abzugiškas asmenybes, arba tyli, jų vardu prabilus teisės kalbėti neturinčioms pasimetusioms lūpoms.

Skaityti daugiau: BAIKIME MAIŠATĮ

VĖLIAVAS NULEIDŽIANT

LFB Vyr. Tarybos pirm. dr. K. Ambrozaičio, užbaigiant LFB studijų savaitę Dainavoje rugpiūčio 10 d., žodis

Mieli bičiuliai-bičiulės, šios studijų savaitės dalyviai:

Stovime čia prie vėliavų, simbolio, kuris yra dalis mūsų gyvenimo. Tai dalis praeities ir viltis ateičiai. Čia stovime žemėj, kurioj kartais vėliavą mindo, degina ir ant jos spjaudo. Čia yra laisvė jos nekęsti arba vėliavai atiduoti gilią pagarbų. Tuo pačiu metu, susikaupę, prisimename žemę ir kraštą, kur už trispalvės iškėlimą tremiama į Sibirą, kišama į kalėjimus. Turiu jums pranešti, kad tiek Vilniuj, tiek ir Kaune ta trispalvė laikas nuo laiko iškyla protesto ženklan, nors ir žiauriai nuo to nukenčiama. Mes reiškiame pagarbų abiem vėliavom, nes tai yra laisvės simboliai.

Skaityti daugiau: VĖLIAVAS NULEIDŽIANT

ATSIŲSTA PAMINĖTI

Antanas Klimas ir Stasys Barzdukas, (redaktoriai), LIETUVIŲ KALBOS ŽODYNAS mokyklai ir namams. Iliustravo Zita Sodeikienė, JAV LB Švietimo Tarybos leidinys, Chicago, 1974. Gaunamas pas A. Kareivą, 7030 S. Rockwell St., Chicago, Ill., 60629. Žodžius rinko eilė lituanistinių mokyklų, redaktoriams talkino keli asmenys. Žodynas yra nedidelės apimties, 200 pusl., kirčiuotas, su žodžių aiškinimais ir daiktavardžių iliustracijomis. Kaina $5.00.

Stasys Barzdukas, LIETUVIS SAVO TAUTOJE, VALSTYBĖJE, BENDRUOMENĖJE, mintys tautiniam ir visuomeniniam ugdymui bei ugdymuisi. JAV LB Švietimo Tarybos leidinys. Chicago, 1973. Gaunamas pas A. Kareivą, 7030 S. Rockwell St., Chicago, Ill. 60629. Kaina $6.00. Tinkamas vadovėliu lituanistinėms mokykloms, jaunimui ir tėvams. Turinyje trumpai paliesti Lietuvos žemėvaizdis, mūsų kalba, istorija, papročiai. Svarbiausia dalimi laikytinas išeivijos gyvenimas. Iliustruotas nuotraukomis, 258 pusi. Rekomenduojamas kiekvieniems namams.

Kun. dr. Jonas Gutauskas, KRIKŠČIONYBĖ LIETUVOJE, lituanistinių mokyklų 8-jo skyriaus tikybos vadovėlis JAV LB Švietimo Tarybos leidinys, 1973. Kaina nepažymėta, 106 pusl. Vadovėlis krikščionybės istoriją riša su lietuvių tautos gyvenimu, nepamiršta pačių vėliausių įvykių okupuotoje Lietuvoje, kaip R. Kalantos susideginimas ir pan. Iliustruotas nuotraukomis.

Vincentas Liulevičius, red., LIETUVIŲ TAUTOS IR VALSTYBĖS ISTORIJA, antroji dalis, istorijos vadovėlis lituanistinių mokyklų X skyriui arba VI klasei. JAV LB Švietimo Tarybos leidinys, Chicago, 1974. Iliustruotas nuotraukomis, su Lietuvos XIII-XV amž. istoriniu žemėlapiu, 224 pusl.

Skaityti daugiau: ATSIŲSTA PAMINĖTI

Partizanai: Istorija ir dabartis

Navigacijos peržiūros paieška

Navigacija

Ieškoti