PALAIMINTI SKAISČIOS ŠIRDIES

K.[Felicija Kasputytė]

     Šis palaiminimas, ištartas dieviškojo Mokytojo lūpomis, skamba kaip skaistybės apoteozė. Per ištisus amžius jis lydėdavo tuos, kurie, atsisakę erotinės meilės ir paniekinę vylingus džiaugsmus, gaivindavo savo širdį tyro ir kilnaus gyvenimo ambrozija.

     Nors ir kažin ką prasimanytų žmonės apie gamtos grožį, apie žmogiškųjų aistrų patrauklumą, apie nuodėmės vilionę, bet niekas negali susilyginti su sielos skaistumu, kuris tol vers lenkti prieš ją žmonijos kelius, kol iš viso gyvens pati žmonija(A. r.).

     Apie neaprėpiamai didelį skaistybės vaidmenį kalbėjo daugybė filosofų ir mąstytojų, sociologų ir visuomenės veikėjų. Žmonijos mąstytojai bei auklėtojai įtikinėjo, jog gyvenimo džiaugsmas ir laimė priklauso nuo to, kiek žmonės gerbia skaistybės idealą. Tai susiję ne tik su paskiro žmogaus likimu, bet ir su visos tautos likimu. Tik tyros širdys yra jautrios savo tautos likimui ir tragiškai kiekvieno žmogaus daliai. Tik skaisčios širdys pasiekia žmogiškąją didybę, laisvę ir išplėtoja savo protines bei dvasines galias. Jeigu žmogus nesuvokia tos giliausios tiesos, jis liks tik skurdus intelektualas, kuriam be galo tolimos žmogiškumo aukštumos ir gilioji kosmoso prasmė pačiame žmoguje - jis niekada neišmoks skaityti ir nagrinėti gamtos dėsnių ir žmogaus didybės paslapčių. Jeigu aš susiteršiu sielą, tada negalėsiu įgyvendinti savo idėjos ir nepasieksiu aukštųjų idealų, - sako Ibseno herojus.

Skaityti daugiau: PALAIMINTI SKAISČIOS ŠIRDIES

JIE LAIKOSI UŽ RANKŲ...

MINTYS SUSIMĄSTYMUI

     Viešpatie, ačiū Tau už gegužį,
už žydinčius medžius,
už šiltus vakarus ir įsimylėjusiųjų poreles.
     Jie laikosi už rankų,
     veidai jų švyti.
Kai vakare einu su žmona pasivaikščioti,
tos šypsenos mus šildo ir džiugina
tarp ledinių, aštrių kaip durklas,
saldrūgščių žvilgsnių iš daugelio žmonių akių plyšelių.
     Vadinas, dar yra žmonių,
kurie nevertina viens kito skaičiais,
kurie turi vienas kitam laiko,
kurie dovanoja vienas kitam dovanas,
atveria vienas kitam savo širdis,
atleidžia klaidas.
Kurie myli vienas kitą arba bent stengiasi mylėti.
     Viešpatie, duok visoms toms jaunoms
          porelėms parkuose vakare,
          tamsiose gatvėse,
          ant margų mopedų,
          mažose kavinėse, -
duok malonę iš tikrųjų vienas kitą mylėti.

Skaityti daugiau: JIE LAIKOSI UŽ RANKŲ...

MOKSLO IR VALSTYBĖS VYRAS, KURIAM IŠTIKIMYBĖ SĄŽINEI BUVO BRANGESNĖ UŽ GYVYBĘ

KRIKŠČIONYBĖS IŠUGDYTIEJI

[Kazimieras Šapalas]

     Šiemet sukanka 500 metų, kai gimė Tomas Moras. Jis yra plačiai žinomas kaip rašytojas humanistas, garsiosios „Utopijos“ autorius, Anglijos valstybės kancleris, nepalenkiamo tiesumo vyras, nesutikęs elgtis prieš savo sąžinę ir už tai nuteistas mirti. Visi su pagarba jį mini, net tie, kurie yra skirtingo ideologinio nusistatymo: katalikai jį gerbia kaip šventąjį, o komunistai - kaip pirmtaką.

     Tomas Moras gimė Londone teisėjo šeimoje. Motinai anksti mirus, iš pradžių buvo tėvo auklėjamas. Tai buvo švelnus ir malonus berniukas, vėliau atiduotas į kardinolo Mortono rūmus, kur išmoko gerų manierų, lotynų ir graikų kalbų, dažnai susitikdavo su įžymiais žmonėmis. Kardinolas, kartu ir valstybės kancleris, pastebėjęs Tomo gabumus, pranašavo jam didelę ateitį. Pristatydamas svečiams, jis sakydavo: Iš šio berniuko bus nepaprastas vyras. Kas gyvens, tai pamatys (1).

Skaityti daugiau: MOKSLO IR VALSTYBĖS VYRAS, KURIAM IŠTIKIMYBĖ SĄŽINEI BUVO BRANGESNĖ UŽ GYVYBĘ

MOTERS PASKIRTIS

[Vysk. Liudvikas Povilonis]

 (Mintys iš pamokslo)

     Stabtelkime prie to, kas yra moteris Dievo planuose. Dievo paskirtis moteriai toli pranoksta visa tai, kas jai priskiriama kaip žmonai ir moteriai, kaip visuomenės veikėjai versle, ūkyje ir net moksle.

     Pagelbėti  - moters vaidmuo, kurį jai skyrė Dievas. Ir šis jos vaidmuo -pagelbėti - moters vertės nemenkina, bet dar pakelia jos vertingumą. Dievas norėjo, kad žmonės vieni kitiems pagelbėtų, o išganymo darbe pagelbėtų net ir Dievui.

     Tokios pagalbos ryškiausias pavyzdys yra Dievo Motina Marija. Marija pagelbėjo Dievo Sūnui ateiti į šį pasaulį. Ji buvo Kristaus pagalbininkė Betliejuje, kur Kristus gimė; Nazarete, kur Kristus augo; Kanoje, kur Kristus padarė pirmąjį stebuklą. Ji buvo pagalbininkė Kalvarijoje, kai Kristus mirė žiauriausia mirtimi ant kryžiaus. Ten Marija pagelbėjo Jam kančioje. Marija kaip Bažnyčios Motina padeda žmonėms eiti pas Dievą. Marija yra kelrodis į moters stiprybę, kokią Dievas yra skyręs savo planuose moteriai, kad ji būtų pagalbininkė ne tik žmogaus, bet ir Dievo išganymo darbe.

     Pirmiausia moteris gali pagelbėti pažinti Dievą. Šventojo Rašto Naujajame Testamente šv. Paulius taip rašo: įvairiais laikais Dievas daugeriopu būdu kalbėjo per Sūnų. Ir šio prabilimo pradininkė yra Marija. Ji pagimdė Dievo Sūnų - davė Jam žmogišką prigimtį ir taip tarsi padėjo Jam prabilti.

Skaityti daugiau: MOTERS PASKIRTIS

RAUDA

Birutė Pūkelevičiūtė

Dulce et decorum est pro patria mori.

Motina:
     Aiman, sapnavos mano sūnui nuostabūs sapnai!
Žiemos speige pražydo raudonai žilvitis
ir jūroje banguoja kruvina puta.
     Sukilo žemė!
Nakties miškais, keliu į Medininkus,
šuoliais lekia šešetas žirgų!
Jų karčiai supinti kasom.
Raudono medžio rogės kaustytos variu,
išklotos vilko kailiu.
     Ant rogių Žemaičių žemės ženklas-,
     statmenas brūkšnys, trimitas ir meška.
Ūmai suprunkštę, žirgai sustoja kryžkelėj,
garuoja jų įkaitę nugaros ir dreba drėgnos šnervės.
Dvylika petingų vyrų iškyla kryžkelės šešėliuos.
Ginkluoti dalgiais, penkiakampėm šakėm
ir išgaląstais kirviais už diržų.

Skaityti daugiau: RAUDA

Subkategorijos