Į Laisvę 1977 70(107)

     T U R I N Y S

Vincas Bartusevičius: Intelektualai, dešinė ir kairė ........ 1

Vytautas Vaitiekūnas: Kas nauja naujoj sovietų konstitucijoj 18

Stasys Žymantas: Susitikimai su Pranu Padaliu .............. 34

IDĖJOS IR DARBAI:

Išeivijoje: Lietuvos laisvinimo perspektyvos (R. Kudukis),

             Politinių studijų savaitgalis (J. Kojelis) .... 42

Pasaulyje: Eurokomunizmas (J. P.) .......................... 53

Idėjos spaudoje ............................................ 58

Užgesę žiburiai ............................................ 61

Vardai įvykiuose ........................................... 63

Atsiųsta paminėti .......................................... 64

Į Laisvę klausimų atsakymai ........................ viršelio 3


PDF   Fotografinė kopija   BOX 

Skaityti daugiau: Į Laisvę 1977 70(107)

INTELEKTUALAI, DEŠINĖ IR KAIRĖ

 N r. 70 (107) 1977 — RUGPIŪTIS

VINCAS BARTUSEVIČIUS

I

Kalbant apie intelektualus, vienas iš sunkumų yra tas, kad kas kraštas — vis skirtingas intelektualų pasireiškimas, skirtinga padėtis. Šiame rašinyje kalbama daugiausia apie padėtį V. Vokietijoje. Čia intelektualuose paskutiniu laiku vyko gana įdomus, o gal ir kitiem kraštam būdingas procesas.

Apskritai intelektualo samprata glaudžiai siejama su inteligento samprata. J. Girnius Lietuvių enciklopedijoje intelektualą aptaria kaip inteligentą, kuris pasižymi kūrybine iniciatyva. Apskritai intelektualui jis priskiria dvi pagrindines savybes: kritinę sąmonę ir kūrybinį entuziazmą. Ogi inteligentu Girnius vadina žmogų, išėjusį bent vidurinį mokslą ir dirbantį protinį darbą. Šalia to, inteligentiškumo esme jis laiko dar visą eilę savybių: žinojimo alkį, kritiškumą, savo asmeninių ribų sąmonę, ieškojimo dvasios išlaikymą, atvirumą tiesai. (Plg. Lietuvių enciklopediją). Tatai inteligento, tuo pačiu ir intelektualo sampratoms teikia idealinę prasmę ir jas pakelia į moralinių vertybių rangą. Tas sudaro, vienokią ar kitokią etiketę besinešiojančią, žmonių grupę kažkuo vertesnę, pranašesnę už kitus žmones. Apskritai šitaip vertinančiai žiūrėti į žmonių grupes mes jau nesame pratę.

Pagal amerikiečių sociologo S. M. Lipseto aptarimą intelektualais gali būti teisinga vadinti visus žmones, kurie kuria, skleidžia ir pritaiko kultūrą. (Seymour M. Lipset: Soziologie der Demokratie, p. 339, Neuwied, 1962). Intelektualui pirmiausia yra būdingas savarankiškas ir sąmoningas žodžio valdymas. Jam nepakanka tik gyventi, jis nori savo būtį išreikšti mintimis ir žodžiais. Ir žodis jam yra ne tik susižinojimo įrankis, bet ir tikrovei bei nusistatymams išreikšti priemonė vadinamame žmogaus simbolių pasaulyje. Iš to eina kita intelektualui būdinga savybė — jo kritiškas atsiribojimas nuo visuomenės, kurioje jis gyvena, tam tikra prasme atsiribojimas ir nuo tikrovės. Intelektualas stovi ne anapus visuomenės, o tik jos pakraštyje. Tokia jo pozicija įgalina intelektualą aiškiau matyti ir kritiškai vertinti, kas visuomenėje vyksta.

Skaityti daugiau: INTELEKTUALAI, DEŠINĖ IR KAIRĖ

KAS NAUJA NAUJOJ SOVIETŲ KONSTITUCIJOJ

VYTAUTAS VAITIEKŪNAS

I

Pirmoji sovietinė konstitucija buvo priimta 1918.VII.10. Tai buvo Rusijos Sovietinės Federacinės Socialistinės Respublikos — RSFSR konstitucija. Joje ypatingai buvo pabrėžtas klasinis sovietinės valstybės pobūdis ir darbininkų klasės vaidmuo. Beteisiais buvo palikti visi, kurie nepriklausė darbininkų klasei ar kaimo biednuomenei. Ogi pati kaimo biednuomenė (bežemiai ir mažažemiai) aukščiausiame valstybės organe — Sovietų Kongrese — taip pat buvo aprėžta tik penktadaliu visų mandatų, kitus keturis penktadalius rezervavus tik darbininkų klasei, kuri anuomet Rusijoje buvo, palyginti, dar visai negausi.

Kai sovietinė Rusija užgrobė Ukrainą, Gruziją, Azerbaidžaną, Armėniją, Gudiją, kompartijos viršūnėje nebuvo vieningo nusistatymo, ar užgrobtąsias žemes prijungti prie Rusijos tokiu pat būdu, kaip kad buvo caro laikais praktikuota, ar sudaryti naują padėtį? Buvo apsispręsta sudaryti naują padėtį — sudaryti sovietinių respublikų sąjungą. Tai pradinei sąjungai priklausė Rusija,

Ukraina, Gudija, Gruzija, Armėnija, Azerbaidžanas. (Paskutinės trys kurį laiką ėjo vienu Užkaukazės Sovietų Socialistinės Respublikos vardu).

Skaityti daugiau: KAS NAUJA NAUJOJ SOVIETŲ KONSTITUCIJOJ

SUSITIKIMAI SU PRANU PADALIU

REZISTENCIJOS ISTORIJAI

GARBINGĄ LIETUVĮ IR LAISVĖS KOVOTOJĄ PRISIMENANT

STASYS ŽYMANTAS*

* Žiūr. Nr. 68 (105) ir Nr. 69 (106)

VIII

Karas ėjo į pabaigą ir todėl suprantama, jog mums tuomet labiausiai rūpėjo tie uždaviniai, kurie iškils amerikiečiams pasiekus Wuerzburgą ir karui pasibaigus. Man tuomet, kaip ir Pranui Padaliui atrodė, kad karui pasibaigus Lietuvos laisvės bylai ginti ir kovojančios Lietuvos vardu kalbėti yra reikalingas pastovus organas, dėl kurio autoriteto ir svorio niekam negalėtų kilti mažiausių abejonių.

Pasikalbėjimuose su Pranu Padaliu, kuris, be abejo, tą reikalą svarstė ir savo vienminčių grupėje ir iškilo pilno Vliko už Lietuvos ribų atgaivinimo klausimas.

Kalbant dabar apie Vliko užsienio delegaturą, matome, kad jinai veikė, palyginti, trumpą laiką, pusmetį su viršum, tai yra maždaug tiek, kiek veikė pats Vilkas Lietuvoje. Delegatura veikė karo pereinamuoju ir pabaigos metu ir jos veikimo sritis nacių Vokietijoje savaime suprantama buvo labai ribota. Ji negalėjo imtis kokio platesnio informacinio darbo ir negalėjo išvystyti savo politinę veiklą Lietuvos laisvės reikalui, Lietuvos bylai kelti. Neabejotinai, pačios delegatūros viduje darbą lengvino jos narių darnus bendradarbiavimas, jos asmeninė narių sudėtis. Delegatūros pirmininku buvo ministras Vaclovas Sidzikauskas, visuomet gyvas ir judrus, asmeniniuose santykiuose neformalus, visad malonus ir paprastas, išgyvenęs Auschwitzo kaceto pragarą, buvo fatalistiškai nusistatęs ir praradęs bet kokį baimės jausmą. Pasitikėjo savimi ir ateitimi. Dar nebuvo permatęs visų Vakarų politikos vingių. Lietuvių išeivijos laisvinimo veiklos 25 metų istorijoje jis neabejotinai suvaidino žymų vaidmenį, nekartą gal vienu ar kitu gyvybiniu klausimu ir lemiamą.

Skaityti daugiau: SUSITIKIMAI SU PRANU PADALIU

RUGSĖJO 24-OJI!

Nauja problema: “Kuris iš mūsų būsime šio naujagimio krikšto tėvu?” — klausia susirūpinę VLIKo nariai

Iš “Tėviškės Žiburių”

Aprašydamas Pasaulio Lietuvių Jaunimo III-jį kongresų (Į Laisvę Nr. 661103) L. Kojelis konstatavo, kad “pirmasis kongresas buvo bandymas, antrasis įkūrė PLJ S-gą, trečiasis paruošė konkrečius planus viso pasaulio lietuvių jaunimo solidarumo dvasioje lietuvybės išeivijoje stiprinimui ir kovai dėl Lietuvos laisvės”. Konkrečiai PLJ III-sis kongresas savo nutarimu “pabrėžia, kad pasaulio lietuvių jaunimo pagrindinis uždavinys yra remti Lietuvos gyventojų ir išeivijos lietuvių pastangas atstatyti nepriklausomų Lietuvos valstybę”. Kad tas kongreso nutarimas nebuvo tuščiažodžiavimas, liudija faktai: Vasario 26 - 27 New Yorke įvyko PLJS valdybos ir Vliko sutartas jaunimo politinis seminaras, dalyvaujant 21 PLJS pakviestam ir 13 Vliko narių pakviestų jaunimo atstovų; o ryšium su spalio mėn. įvyksiančia Belgrado konferencija, lietuvių, estų ir latvių jaunimas rugsėjo 24 organizuoja Washingtone, D.C. sąskrydį už žmogaus teises.

Kad šioji mūsų jaunimo iniciatyva būtų juo sėkmingesnė, jų paremti turi visa mūsų išeivija. Ta parama turi eiti dviem keliais: aukomis, kad susidarytų reikalingos lėšos, ir dalyvavimu pačiame sąskrydyje Washingtone rugsėjo 24, kad susidarytų įspūdingas sąskrydis. Aukas siųsti: BALTIC HUMAN RIGHTS RALLY, Inc. c/o J. Ivanauskas, 1617 Fairway La, Naperville, Ill. 60540.

Lietuvos laisvinimo perspektyvos

IŠEIVIJOJE

Reikalingas lietuviškas supratimas

Lietuvos laisvinimo klausimas* — tai pagrindas mūsų visos bendruomeninės veiklos išeivijoje. Nors šio klausimo galutinis sprendimas, atrodo, dar toli, vis vien jis mums aktualus ir dažnas savęs klausiame, iš tikro, kokios gi Lietuvos iš sovietinės priespaudos išsivadavimo perspektyvos?

* Raimundo Kudukio paskaitos LFB politinių studijų savaitgalyje Los Angeles 1977.II.6 santrauka

Tas perspektyvas mes siejame su įvykiais pačioje Sovietų imperijoje, su Jungtinių Valstybių politika, su Europos susikonsolidavimu, taip pat su mūsų tautos ir mūsų pačių pastangomis.

Apskritai Lietuvos laisvės klausimas yra aktualus jau beveik du šimtu metų, būtent, nuo 1794, kai carinė Rusija Lietuvą okupavo ir aneksavo. Mūsų prosenelių ir senelių ištvermė, Lietuvos išsivadavimo siekiant, mums turi būti įkvepiantis bei stiprinantis pavyzdys, ypatingai šiuo metu, kai Lietuvos išsivadavimo pastangos neatrodo viltingos, juoba neatrodo susilauksiančios veikaus laimėjimo.

Lietuvos išsilaisvinimo klausimu mums privalu turėti tikrovišką supratimą, tikrove atremtą perspektyvą. Tik šitokioj perspektyvoj mes galime savo pastangom pasirinkti tinkamas priemones ir išvengti nusivylimų.

Skaityti daugiau: Lietuvos laisvinimo perspektyvos

Politinių studijų savaitgalis

Pirmasis politinių studijų savaitgalis Californijoje buvo suorganizuotas Los Angeles Lietuvių Fronto bičiulių 1969.1.25-26 d. d. Svarstybos susilaukė labai plačių Amerikos ir Kanados lietuvių spaudos atsiliepimų, nes tai buvo naujovė Amerikos lietuvių visuomeniniame gyvenime. Savaitgalį vertino Draugas, Darbininkas, Dirva, Akiračiai, Tėviškės Žiburiai, Lietuvių Dienos, Keleivis, Naujienos, Liet. Amerikos Vakaruose. Daugumas komentarų buvo palankūs. Tai padrąsino organizatorius. Politiniai savaitgaliai tapo Californijos lietuvių visuomeninio gyvenimo tradicija.

Politinių studijų savaitgalio dalyviai

1977.1.5-6 d. d. įvyko IX politinių studijų savaitgalis. Be vietinių veikėjų dalyvavo dr. Kazys Ambrozaitis (Chesterton, Ind.), dr. Domas Krivickas (Washington, D.C. ir Raimundas Kudukis (Cleveland, Ohio).

Skaityti daugiau: Politinių studijų savaitgalis

Eurokomunizmas

PASAULYJE

Politinių mokslų profesorius ir politinių veikalų autorius Charles Gati “Foreign Affairs” žurnale (1977/IV) svarsto eurokomunizmo įvairius atžvilgius. Jo mintys vertos ir “Į Laisvę” skaitytojų dėmesio.

Pagal Gatį tarptautiniame komunistų sąjūdyje jau nuo seniai yra ryškios dvejopos pastangos. Jau nuo pat bolševikų įsitvirtinimo Rusijos valdžioje per visus praėjusius šešis dešimtmečius Rusijos kompartija bekompromisiškai siekia tarptautiniame komunistų sąjūdyje vadovaujančio vaidmens. Stalino laikais tikro komunisto aptarimas buvo labai aiškus. Tikras komunistas bus tik tas, kas “be išsisukinėjimų ir be jokių sąlygų atvirai ir sąžiningai” bus sutapatinęs pasaulinės revoliucijos reikalą su Sovietų Sąjungos interesais ir jų gynimu. Šiokiom sovietų pastangom pasipriešinimas taip pat buvo visą laiką, bet pasisekimo susilaukė tik po II-ojo pasaulinio karo, būtent, Jugoslavijos kompartijai išlaikius savo nepriklausomybę. Vėliau išslydo iš Rusijos kompartijos priklausomybės Kinijos ir Albanijos kompartijos. O 1975 Europos kompartijų konferencijoje rytiniame Berlyne jau išryškėjo ne tik kai kurių kraštų kompartijų atsisakymas pripažinti Sovietų Sąjungos interesus sutampančius su tarptautinio komunistų sąjūdžio interesais ir todėl privalomus visom kompartijom, bet ir aiškios tendencijos peržiūrėti kai kuriuos kompartijos principus.

Skaityti daugiau: Eurokomunizmas

IDĖJOS SPAUDOJE

Moralinės maišaties temomis

Prof. dr. kn. Antanas Paškus “Ateityje” (1977/5 nr.), įtaigiai svarstydamas moralinės maišaties reiškinius šių dienų pasaulyje, be kita ko rašo:

— Atrodo, kad beveik visos reformos ir viešos programos šiame krašte (Jungtinėse Valstybėse) siekia visų pirma pakeisti žmogaus gyvenamą aplinką: pastatyti pvz. daugiau ir geresnių mokyklų, įsigyti daugiau mokymo priemonių, daugiau ir moderniškesnių sporto aikščių, panaikinti skurdžių rajonus, kelti atlyginimus ir pašalpas, išplėsti žmonių teises ir t.t. Kažkodėl gi šios girtinos pastangos laukiamų rezultatų neatneša. Jos yra nevaisingos, nes remiasi klaidinga prielaida, gėrio ir blogio šaltiniu laikydamos aplinką, ne patį individą. Tuo tarpu krikščionybė moko ir kai kurios psichologinės - filosofinės sistemos (pvz. Jungo) patvirtina, kad žmogus savyje nešiojasi du pradus: Dievą ir velnią, šventąjį ir žudiką, dvasią ir medžiagą. Užtat, kol auklėjimo - mokymo institucijos ir kitos visuomeninės programos nepripažins tų dviejų pradų žmogaus širdyje, tol jos pasiliks bevaisės. Kol auklėjimo sistemoje viešpataus dvasinių vertybių ir idealo baimė, kol visa atsakomybė bus kraunama aplinkai, ne individui, tol vakarų žmogų gaubs nuobodulys, dvasinė tuštuma ir nuolatos beišsiveržiąs smurtas. Keistoka, kad panaši kryptis pradėjo reikštis ir krikščionių aktyvistų tarpe. Tiek rūpintasi pvz. katalikų tarpe apeigų pakeitimu, dvasiškių vedybomis, apsaugos priemonėmis vedusiųjų santykiuose, moterų kunigyste, mažumų ekonomine gerove, civilinėmis teisėmis ir t.t. Regis, lyg krikščionys būtų negirdėję Kristaus įspėjimo Iskarijotui: “vargšų jūs visada turite savo tarpe, o mane ne visuomet turėsite” (Jono 12,8). Regis, lyg nežinotume, jog jokios sistemos, net nė krikščioniškos, žmogaus neišgelbės. Tik Kristus jį išgelbės. Rodos, lyg nebūtume patyrę, kad tikėjimas laikosi žmogaus širdyje. Todėl, jos nereformavus, visos kitos reformos paliks bergždžios.

Skaityti daugiau: IDĖJOS SPAUDOJE

UŽGESĘ ŽIBURIAI

Dr. DOMAS JASAITIS

1898. VII. 18 — 1977.VI.5

Velionis buvo pradėjęs medicinos mokslus dar 1-ojo pasaulinio karo metais Rusijoje, po karo tuos mokslus buvo tęsęs Berlyno universitete ir “postgraduate” medicinos studijas buvo gilinęs Paryžiuje. Savarankiškai pradėjo reikštis jau brendęs, 27 metų amžiaus, vyras. Užtat reiškėsi veikliai ir plačiai: savo profesijoje, dėstytoju mokytojų seminarijoje, Šiaulių miesto sveikatos reikalų tvarkytoju, medicinos ir kitos spaudos bendradarbiu ir net poezijos kūrėju. Labai judrus velionis buvo ir tremtyje Vokietijoje. Vliko pavestas atkūrė Lietuvos Raudonojo Kryžiaus Valdybą, sumezgė ryšius su Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus vadovybe, glaudžiai bendradarbiavo su Baliu.

Pagal Vliko ir diplomatų I-osios konferencijos (1946 Berne) sutarimą Vlikui sudarius Vykdomąją Tarybą, velionis buvo jos pirmojoj sudėty.

Paprastai geros nuotaikos, tryškęs humoru ir sąmojum, velionis buvo patrauklus bendradarbiauti. Nors nuo pat ateitininkų organizacijos pradžios buvo prie jų pritapęs ir nepriklausomoj Lietuvoj ateitininkuose aktyviai reiškėsi, tačiau buvo tolimas ideologiniam fanatizmui. Dėl savo plačių pažiūrų į gyvenimą ir tolerancijos skirtingos ideologijos žmonių atžvilgiu velionis nuoširdžių draugų turėjo ir skirtingos ideologijos sluoksniuose.

Skaityti daugiau: UŽGESĘ ŽIBURIAI

VARDAI ĮVYKIUOSE

Dr. L. Kriaučeliūnas, pasitelkęs inž. J. Jurkūną, dr. J. Meškauską, prof. M. Mackevičių ir prof. B. Vitkų, bendru laišku kreipėsi į Alto ir JAV LB vadovybes, prašydami “surasti bendrą kalbą ir suderinti savo veiklą mūsų tautos laisvinimo ir lietuvybės išlaikymo klausimuose”, pridurdami, kad “Pradiniams pasikalbėjimams . , . mes galime apsiūlyti mūsų (savo) tarpininkavimą”. Altas atsiliepė, kad “į šį reikalą žiūri teigiamai” ir “kai bus konkrečiai pranešta apie pasitarimų pradžią, Amerikos Lietuvių Taryba skirs atstovus”.

JAV LB Krašto valdyba pranešė, kad “nutarta dėti tolimesnes pastangas tiesioginiams, be tarpininkų, Altos ir JAV LB-nės vykdomųjų organų pasitarimams”, bet kartu prašė penketuką “savo įtaka į Altą sudarančias, srovines grupes bei organizacijas Altą paveikti, kad būtų pradėti pokalbiai su JAV LB-nės Krašto valdyba.

Skaityti daugiau: VARDAI ĮVYKIUOSE

ATSIŲSTA PAMINĖTI

Joseph Boley:    FLAMES FORFREEDOM, Romo Kalantos tragiškos aukos Lietuvos laisvei penke-rių metų sukakčiai atžymėti. Tautos Fondo leidinys.

Juozas Toliušis:    TRYLIKTOJILAIDA, pasakojimai jaunimui, LB Švietimo tarybos leidinys, kaina $4.00. Gaunama pas A. Kareivą, 7030 S. Rockwell St. Chicago, Ill. 60629

CHRONICLE OF THE CATHOLIC CHURCH IN LITHUANIA  No. 15, a Translation of the Complete Lithuanian Original. Vertė kun. K. Pugevičius. Išleido Lietuvių Kunigų Vienybė Amerikoje, 351 Highland Blvd., Brooklyn, N.Y.

Pranas Čepėnas: NAUJŲJŲ LAIKŲ LIETUVOS ISTORIJA, I-sis tomas, 544 puslp. Kaina $15.00. Išleido Dr. Kazio Griniaus fondas (1649 No. Broadway, Melrose Park, Ill. 60160). Turinyje: Tauta istorijoje; Lietuvos gyventojai; Lietuvos gyventojų lenkinimas; Lietuva Rusijos valdžioje; Rusinimas; Katalikų ir pravoslavų bažnyčios Lietuvoje; Švietimas; Spaudos draudimas; Lietuvių tautinis atgimimas; Lietuvių politinės partijos; Rusų japonų karas; 1905 revoliucija Rusijoje ir Lietuvoje; Rusijos valstybės duma ir Lietuva; Lietuvos ūkis prieš I-ąjį pasaulinį karą; Lietuvių kultūrinė veikla prieš I-ąjį pasaulinį karą.

“Į LAISVĘ” klausimų atsakymai

“Į Laisvę” redakcijos klausimus atsakė 18% “Į Laisvę” skaitytojų.

Iš atsakiusiųjų 45% perskaito iki galo, 49% kai ką paskaito, o 6% to klausimo visai neatsakė.

Atsakiusiųjų 42% domesį patraukė: prel. J. Balkūno — LB klausimais, V. Kutkaus — LB problemos ir jų priežastys, V. Žiliaus — apie padėtį okup. Lietuvoje, Žymanto — Susitikimas su P. Padaliu, Jaunimo svarstybos; 36% domesį patraukė: B. Barzduko — LB ateities rūpesčiais, V. Vaitiekūno — Baltijos valstybių suverenumo klausimu; 30%'domesį patraukė A. Dambriūno — Dabartinė Lietuvos būklė, 27% domesį patraukė B. Bieliuko Veiksnių sąranga ir susiklausymas; kiti straipsniai patraukė domesį mažiau kaip 20% atsakiusiųjų.

Skaityti daugiau: “Į LAISVĘ” klausimų atsakymai