Partizanai: Istorija ir dabartis

Į Laisvę 1967 40(77)

      T U R I N Y S
Laiškai redaktoriui .......................................................... 2
"Į Laisvę” įžanginiai ........................................................ 4
A.a. vyskupas P. Brazys, MIC ................................................. 8
Laiko reikalavimai: — Kūrybingumo ir pasišventimo keliu (dr. Antanas Razma) . 10
Aktyvieji frontininkai: — dr. Petras Kisielius ir Romas Kezys ............... 12
Paminėtini 1941 metų įvykiai: —- Sukilimas ir Laikinoji vyriausybė .......... 14
Lietuva turi atgauti laisvę ir nepriklausomybę (LFB Vyr. Tarybos pareiškimas) 16
“Tautininkai” ir “valstybininkai” (dr. Juozas Girnius) ...................... 17
Lietuviškumas ir pliuralizmas (dr. Vytautas J. Bieliauskas) ................. 20
Lietuvybės išlaikymo paradoksas (Vilius Bražėnas) ........................... 24
Lietuvių prisidėjimas prie pasaulio šviesesnės ateities ruošimo
       (Stasys Lozoraitis, Jr.) ............................................. 30
Tautos ištikimybė laisvės troškimui (dr. Pranas V. Raulinaitis) ............. 34
Pašalinės įtakos Lietuvos istorijos ir kalbotyros moksluose (dr. Antanas Klimas) 37
Monagan rezoliucijos istorija (kun. Jonas C. Jutkevičius) ................... 42
Brito patarimai lietuviams: — Lietuviško reikalo išnešimas į kitataučių tarpą
        (pašnekesys su prof. Raphael Scaley) ................................ 50
Darbai ir įvykiai (laisvųjų ir pavergtųjų lietuvių darbų ir žygių apžvalga) 58-80

Skaityti daugiau: Į Laisvę 1967 40(77)

LAIŠKAI REDAKTORIUI

PATENKINTI "Į LAISVĘ" NAUJU NUMERIU

•Išleistas gražiai, ir redakcijos linija aiški, pozicijos tvirtos ir nuomonės savarankiškos, nepriklausomos ir drąsios. Nesibijokite ir ateityje savo nuomonę pareikšti, leiskite ir kitiems savo nuomonę pareikšti.

Dr. Juozas Kazickas

New York, New York

•    “Į Laisvę” naująjį numerį “prarijau” nuo pirmo iki paskutinio puslapio. Numeris įdomus, aktualus. Ypač įžvalgus ir giliai išmąstytas Juozo Kojelio straipsnis. Neabejoju, kad tokio mąsto straipsniais praturtinsite ir vėlesnius žurnalo numerius.

Dr. Pranas Padalis

Detroit, Michigan

•    “Į Laisvę” yra ir gyvybės ir sveikatos ženklas mūsų organizacijoje. Jurgio Gliaudos, kun. K. Pugevičiaus, dr. Ad. Damušio ir J. Vidzgirio straipsniai yra išskirtinai puikūs, verti dienos kaitros, prakaito ir triūso.

Vytautas Galvydis

Cicero, Illinois

•    “Į Laisvę" naujas numeris daro gerą įspūdį: visais atžvilgiais stiprus, aktualus, nekandus.

Dr. Vytautas Majauskas

Detroit, Michigan

Skaityti daugiau: LAIŠKAI REDAKTORIUI

ĮŽANGINIAI

TAUTINES DRAUSMĖS NORMOS

Julijus Cezaris daugiau kaip prieš 2000 metų, rašydamas apie tuometinius germanus,išsireiškė, jog laimingos tautos, kurios turi gerus įstatymus, tačiau už jas laimingesnės tos tautos, kuriose geri papročiai daugiau reiškia, negu geri įstatymai.

Nepriklausomame krašte tautinės drausmės normos esti saugojamos įstatymų. Įstatymų laužytojams taikomos sankcijos. Lietuvoje prieš karą veikė specialus “tautai ir valstybei saugoti” įstatymas, nors, jį taikant, tuometinis režimas nekartą būdavo identifikuojamas su pačia tauta.

JAV-se įstatyminės laisvės tiek daug, kad gerai organizuoti, stipriai disciplinuoti ir finansiniai pajėgūs anti-socialūs ir antivalstybiniai sąjūdžiai nebaudžiami gali niekinti valstybinę vėliavą, stabdyti krašto militarinius ir politinius įsipareigojimus, organizuoti vidaus riaušes ir t.t. Brutalus įstatymais neapsaugotų tautinės drausmės normų laužymas šio krašto visuomenėje ir valdžios viršūnėse ėmė kelti susirūpinimo. Skubiai ruošiami ir federalinės bei atskirų, valstybių legislatūros priimami įstatymai tautinės drausmės normoms apsaugoti.

Su pirmąja Lietuvos okupacijos diena įstatyminė lietuvių tautinės drausmės normų apsauga tapo panaikinta. Mūsų laimei, liko “gerieji papročiai”, kurie tautiniai ištikimoje ir drausmingoje bendruomenėje gali “daugiau reikšti, negu geri įstatymai”.

Skaityti daugiau: ĮŽANGINIAI

A. a. vyskupas P. Brazys, MIC

Prieš pustrečių metų Pranciškaus Brazio paskyrimas vyskupu lietuvių buvo sutiktas su džiaugsmu, jo mirtis — su dideliu graudumu. Žinia apie jo mirtį pritrenkė lietuvių visuomenę. Sunku buvo tikėti, kad tokiame amžiuje ir taip reikalingas mūsų vadovas jau tikrai iškeliavo amžinybėn.

Vyskupas Pranciškus Brazys, MIC, mirė 1967 metų birželio mėnesio 9 dieną 6:30 val. ryto Tėvų Marijonų vienuolyne Romoje; buvo palaidotas birželio 13 Romos Campo Verano kapuose.

Vyskupas Pranciškus Brazys, MIC, gimė 1915 metų vasario mėnesio 18 dieną Balsupių kaime, Marijampolės valsčiuje ir apskrityje. Jo tėvai dar prieš pirmąjį Pasaulinį karą net tris kartus buvo Amerikoje, ir vyresnieji broliai buvo čia gimę. Galutinai grįžę į Lietuvą įsikūrė Balsupiuose.

Turėdamas 17 metų amžiaus, 1932 metų rugpiūčio mėn. 15 d. Pranciškus įstojo į marijonų vienuolyną. Marijonų gimnaziją baigė 1935 metais ir tų pačių metų rudenį išvyko studijoms į Angelicum universitetą Romoje. Universitetą baigė per dvejus metus, nes Pranciškus buvo nepaprastų gabumų ir marijonų gimnazijoje buvo stipriai išeinamas dviejų metų filosofijos kursas.

Grįžęs Lietuvon 1937 - 39 metais dėstė filosofiją, hebrajų ir biblinę graikų kalbas marijonų filosofijos institute Kaune ir kartu gilino studijas Vytauto Didžiojo universitete. Užplūdus komunistams, pasitraukė į Vakarus ir vienerius metus dėstė filosofiją marijonų seminarijoje Varšuvoje. Vėliau išvyko į Čekoslovakiją ir 1942 metų gruodžio mėn. 19 d. Prahoje buvo įšventintas kunigu. 1944 metų rudenį persikėlė į Vokietiją, o po metų vėl pasuko Romon. Ten vėl pradėjo studijuoti Angelicume ir 1946 metais gavo teologijos daktaro laipsnį. Dvejus metus studijas tęsė filosofijos fakultete ir 1948 metais gavo filosofijos daktaratą.

Skaityti daugiau: A. a. vyskupas P. Brazys, MIC

Kūrybingumo ir pasišventimo keliu

LAIKO REIKALAVIMAI

DR. ANTANAS RAZMA

DR. ANTANAS RAZMA, Wilmington, Illinois (JAV), Lietuvių Fondo valdybos pirmininkas.

Lietuvių išeivija yra pasiekusi didelių laimėjimų nepaprastų pastangų, darbo ir pasiaukojimo dėka. Be abejonės, privalome budėti, kad mūsų žmogiškosios ydos nesunaikintų tų laimėjimų, paversdamos juos pelenais.

Tremtis niekam nėra buvusi lengva. Ne vienam ir iš mūsų teko pakelti kryžiaus kelius. Reikia tiesiog gėrėtis, kad, atsidūrę Amerikoje, Kanadoje, Australijoje ar kituose laisvojo pasaulio kraštuose, neišsisklaidėme ir neišnykome. Didysis mūsų laimėjimas ir pasididžiavimas— tai to nepaprastai didelio lietuviškų mokyklų tinklo sukūrimas. Tik lituanistinėse mokyklose mūsų jaunimas gali subręsti sąmoningais lietuviais, kovojančiais už mūsų tautos siekius.

Jaunimo stovyklos— tai lietuvybės išlaikymo vienas iš didžiųjų laidų. Ten jaunimas sunaudoja kūrybingai vasaros laiką, ten jis bręsta netik sąmoningais lietuviais, bet ir tikraisiais žmonėmis.

Skaityti daugiau: Kūrybingumo ir pasišventimo keliu

AKTYVIEJI FRONTININKAI

Sukilimas ir Laikinoji vyriausybė

PAMINĖTINI 1941 METŲ ĮVYKIAI

Lietuvių tauta, pakėlusi vienerių metų komunistų vergiją, vadovaujama Lietuvių Aktyvistų Fronto, 1941 metų birželio mėn. 22 d., prasidėjus tarp nacių ir sovietų karui, sukilo ir kelių dienų laikotarpyje išvalė kraštą nuo bolševikų įsibrovėlių. Laisvės žygyje dalyvavo visa tauta, gi su ginklu rankose, spėjama, apie 90,000. Bendras žuvusių skaičius — apie 4,000.

1941 metų lietuvių tautos sukilimo pastatytoji Lietuvos Laikinoji Vyriausybė posėdžiauja Kaune 1941 metais.

Juozas Ambrazevičius

Gen. Stasys Raštikis

Kazys Škirpa

Atstatoma

Lietuvos nepriklausomybė Kovoms tarp partizanų ir Raudonosios armijos dalinių vykstant, 1941 metų birželio mėn. 23 d. 9:30 val. ryto per Kauno radijo stotį Lietuvių Aktyvistų Frontas paskelbė nepriklausomos Lietuvos atstatymą ir Laikinosios vyriausybės sudarymą.

Kai buvo skelbiama Laikinoji vyriausybė, J. Ambrazevičius-Brazaitis, dr. J. Grinius ir dr. Z. Ivinskis jau redagavo pirmąjį oficiozo “Į Laisvę” numerį. 1941 metų birželio 24 d. rytą Laikinosios vyriausybės nariai susirinko pirmo posėdžio, paėmė Donelaičio gatvėje (Kaune) Žaibo spaustuvę savo būstinės reikalams ir skubiai periminėjo įstaigas į lietuvių administracijos rankas.

Skaityti daugiau: Sukilimas ir Laikinoji vyriausybė

LIETUVA TURI ATGAUTI LAISVĘ IR NEPRIKLAUSOMYBĘ

 (Dėl Lietuvos valstybės sukakties)

LIETUVOS VALSTYBĖS ATSTATYMO 50 metų sukaktį minėsime nepalankiomis sąlygomis. Lietuva Sovietų Sąjungos okupuota. Tautai atimta laisvo apsisprendimo galimybė. Sukaktis tegalima minėti laisvame pasaulyje. Bet ir čia skleidžiamas mitas, kad tautinė valstybė, ypač maža tautinė valstybė, esąs atgyventas dalykas, kad žmonija įžengusi į naują raidos tarpsnį, kuriame nykstą tautiniai, rasiniai, religiniai žmonių skirtumai ir kuriame tautinį žmogų ateinąs pakeisti “universalinis žmogus”, tautinę kultūrą — “universalinė kultūra”, tautinę valstybę — “universalinė valstybė".

Tokiomis aplinkybėmis tarp laisvųjų lietuvių paleidžiama nyki pagunda suabejoti, ar tikslinga ir verta kovoti dėl Lietuvos nepriklausomybės, ar ne geriau lietuvių tautai, tegul ir svetimųjų valdomai, būti didelės valstybės priklausiniu ir naudotis jos rinkų ūkiniu parankumu ir jos politinio bei karinio potencialo protekcija, ar ne geriau valstybinės nepriklausomybės siekimą subordinuoti rūpesčiui tautos išlikimu bei jos kultūrine pažanga? Tokios yra aplinkybės.

Skaityti daugiau: LIETUVA TURI ATGAUTI LAISVĘ IR NEPRIKLAUSOMYBĘ

“Tautininkai” ir “valstybininkai”

DR. JUOZAS GIRNIUS

Patriotizmui lygiai priklauso ir tautiškumo, ir valstybingumo principai. Tačiau mūsų išeiviniame patriotizme šiedu principai gresia išsiskirti, kai vieni nori teikti pirmenybę vienam, o antri nori akcentuoti antrą iš šių principų. Tai sudaro grėsmę ir mūsų pačių išsiskyrimui ten, kur turėtume sutarti. Todėl, gal būt, ir pravartu šiuo klausimu pasisakyti.

Tarp tautiškumo ir valstybingumo nėra jokios principinės priešybės, nes natūralu tautai turėti savo nepriklausomą valstybę. Be savos valstybės tauta negali būti tikrai laisva. Tik sava valstybė įgalina tautą laisvai gyventi ir laisvai kurti. Laisvės mintis ir įžiebė tautinės valstybės idėją: laisva tauta — nepriklausomoje valstybėje.

Labai akivaizdžiai tai liudija tiek istorinė, tiek ypač dabartinė patirtis: netekusi nepriklausomybės, mūsų tauta atsidūrė prieš likiminį būties ar žūties klausimą. Daugelis palikome tėvynę, bėgdami nuo bolševikų, ir jau antroj kartoj pradedame tautinį išmirimą. Daug likusiųjų krašte žuvo partizaninėj laisvės kovoj ar Sibiro tremtyje. Nors krašte tiesiog kultiškai puoselėjama, kas lietuviška, tačiau okupantas turi pakankamai priemonių vykdyti plačiai užmotą pavergtųjų tautų ištirpdymą rusiškojo komunizmo katile. Nėra ko iliuziškai ramintis. Galime džiaugtis daugeliu lietuviškosios kultūros ugdymo pastangų, bet negalime nematyti, kad okupantas neatlaidžiai vykdo savo genocidinę politiką. Vis gausiau Lietuvon keldinami rusai, o lietuviai viliojami Rusijon. Diegiant jaunime komunizmą, blėsinama lietuvio tautinė sąmonė ir žiebiamas sovietinis internacionalizmas.

Skaityti daugiau: “Tautininkai” ir “valstybininkai”

DŽIAUGSMAS

Plazdena vėliavos
ankstyvą rytą.
Prisikėlimo saulėj
spindi mano Džiaugsmas.

Spindi laukuose,
 upėse
ir vėliavų viršūnėse,
pabundančioms minioms pakylant.

STASE ŠAKYTĖ Iš “Alkana žemė”

LIETUVIŠKUMAS IR PLIURALIZMAS

DR. VYTAUTAS J. BIELIAUSKAS

Nuo Vatikano Antrojo pradžios Katalikų Bažnyčios galvojimas buvo pakreiptas taip vadinama pliuralizmo linkme. Ši pliuralizmo pakraipa šiandien yra palietusi ne tik Bažnyčią, bet ji pradeda perimti ir politinį bei socialinį gyvenimą. Ir tautiškumas šiandien gauna naują spalvą, kai jis turi būti peržiūrimas pliuralizmo šviesoje. Bendrai imant, JAV-bių tautiškumas yra visuomet buvęs pliuralistiškas, bet jis tokiu nėra buvęs Europoje nei naujai atstatytoje nepriklausomoje Lietuvoje, kuri buvo Vakarų Europos vaikas.

Mūsų emigracinis tautiškumas yra daugiau paremtas nepriklausomybės laikų patyrimais, ir dėl to yra labai retas dalykas, kad mūsų politiniai veiksniai būtų mėginę pergalvoti lietuvišką tautiškumą naujųjų ideologinių vystymusi įtakoje. Daugumoje mūsų lietuviškas tautiškumas buvo ir tebėra vedamas gana parapijinės galvosenos ribose, neieškant platesnių akiračių ir nemėginant jo sumoderninti ar gal net sukultūrinti. Nėra abejonės, kad daugelis mūsų, atsidūrę išeivijoje, mėgstame gyventi praeities nostalgija, kuri mums ir jausmus sustiprina ir tam tikrą psichinį poilsį suteikia. Bet nostalgija, neskaitant poetinio sentimento, geresniam realybės supratimui daug nepadeda.

Skaityti daugiau: LIETUVIŠKUMAS IR PLIURALIZMAS

LIETUVYBĖS IŠLAIKYMO PARADOKSAS

VILIUS BRAŽĖNAS

Kiekvienas žinome pavyzdžių, kur trumparegė, savimeile pagrįsta, realybės nebojanti, į ateitį nežiūrinti tėvų meilė sužlugdo vaikų charakterį ir pastoja kelią į laimingą jų ateitį.

Stebint šiandieninės lietuviškos išeivijos veiklą, nagrinėjant pagrindines jos negeroves ir ieškant tų negerovių priežasčių, galima prieiti išvados, jog priežastys glūdi “neprotingoje tėvų meilėje”. Mūsų negerovės, dėl kurių šiandieną tiek daug aimanuojama, pagrindinai teka iš vieno šaltinio — iš mūsų visuomenės vadų pastangų visą lietuviškos veiklos prasmę esmiškai suvesti į siaurai suprastą lietuvybės išlaikymo tikslą. Lietuvybės išlaikymas buvo linksniuojamas veik du dešimtmečius veiksnių konferencijose, organizacijų suvažiavimuose, laikraščių įžanginiuose ir straipsniuose, minėjimų prakalbose, lietuviškose mokyklose. Lietuvybės išlaikymui turėjome pagrindinių vadų palaiminimą. Apie 15 metų jam skyrėme didžiąją dalį visuomeninės energijos, intelekto, lėšų bei spaudos skilčių.

Lietuvybė apverktinoje padėtyje

Ir ką mes matome šiandien? Šiandieną, nors ir skaudu, turime prisipažinti, jog lietuvybė išeivijoje, bent jau Amerikoje, yra apverktinoje padėtyje, ir, neperkračius mūsų organizacinės filosofijos, lietuvybei numatytina dar liūdnesnės perspektyvos. Veiklos analizė parodo, jog nesėkmės priežastimi, neminint normalių emigracinių įtakų, yra kaip tik tie veikėjai ir organizaciniai vienetai, kurie lietuvybės išlaikymą propagavo, juo sielojosi, jam dirbo, visą eilę lemtingų metų tam tikslui monopolizuodami lietuviškąją išeiviją.

Mūsų nepasisekimas lietuvybės išlaikyme ryškiai matomas kaip suaugusios išeivijos taip ir jaunosios kartos — prieauglio eilėse.

Skaityti daugiau: LIETUVYBĖS IŠLAIKYMO PARADOKSAS

Lietuvių prisidėjimas prie pasaulio šviesesnes ateities ruošimo

STASYS LOZORAITIS, Jr.

Artimųjų rytų konfliktas yra ketvirtoji didelė krizė, kuri sukrečia visą pasaulį taip vadinamo tarptautinio atoslūgio metu. Berlynas, Kuba, Vietnamas yra labai tolimos viena nuo kitos geografinės vietovės, tačiau jas jungia vienas bendras bruožas: komunistinio pasaulio nuolatinis bandymas įvairiose vietose sudaryti įtampą, išprovokuoti konfliktus ir tuo būdu silpninti laisvąjį pasaulį ir stiprinti savąją įtaką. Jokie susitarimai, susitikimai ir pažadai nestabdo Sovietų Sąjungos nuo šios politikos. Ši sovietų linija neturi stebinti nė vieno iš mūsų. Ji buvo nustatyta Lenino, patvirtinta Stalino, priimta Kruščiovo.

Ir štai prieš kelias savaites Sovietų Sąjungos komunistų partijos manifeste, išleistame 50 metų revoliucijos sukakties proga, pareiškiama, jog Sovietų Sąjunga yra už pasaulio taiką, tačiau čia pat yra pažymima, kad ji remianti visas tautas, kurios kovoja už savo tautinę bei socialinę laisvę. Kitaip sakant, Sovietų Sąjunga aiškiai pareiškia, jog jos valdomos teritorijos bei šalys yra neliečiamos, tačiau laisvasis pasaulis yra didelė arena, kurioje ji pasilieka sau laisvas rankas. Kad panašūs pareiškimai yra priešingi visiems iškilmingiausiems tarptautiniams susitarimams — Sovietų Sąjungos tai netrukdo. Tam tikru atžvilgiu, šitokie programiniai pareiškimai galėtų būti naudingi, nes juk jais yra įspėjamas visas pasaulis. Deja, šių įspėjimų mažai kas paiso, taip kaip mažai kas tikėjo Hitlerio “Mein Kampf’e” iki smulkmenų aprašytiems ateities planams.

Skaityti daugiau: Lietuvių prisidėjimas prie pasaulio šviesesnes ateities ruošimo

Tautos ištikimybe laisves troškimui

DR. PRANAS V. RAULINAITIS

Labai vertindama savo teisę į laisvę, arba suverenumą, lietuvių tauta organizavo jo vykinimą savo valdomosios teritorijos ribose, nepriklausomos valstybės formoje. Tai vyko jau seniai, prieš Kristaus gimimą gadynėje. Lietuviai savo valdomoje teritorijoje gyveno susibūrę į kultūriniai, socialiniai, ūkiškai ir politiniai organizuotus vienetus.

Senovės keliautojai, mokslininkai ir pirkliai (Phyteas, Herodotas, Tacitas ir kt.) studijų ar biznio kelionėse susitinka su lietuviais jau keletą šimtmečių prieš Kristų. Taip pat apie tai liudija vėlesni istoriniai nusidavimai (pav., karai su vikingais ir švedais). Dėl to suprantama, kad lietuvių tauta seniai buvo organizuota ir turėjo savo valstybę ar daugelį valstybių, susibūrusių į bendro gynimosi sąjungas. Lietuviai, natūralu ir suprantama, kaip ir kitos senovės tautos turėjo savo teritorijoje savas valstybes, kurios, laikui bėgant, vienijamos ir stiprinamos, pasireiškė galingos nepriklausomos Lietuvos forma.

Karalius Mindaugas nesuorganizavo magišku būdu Lietuvos karalystės, bet ją jau iš seno buvus rado ir joje kovojo dėl valdžios, didybės ir garbės, jungdamas atskiras kunigaikštijas į savo karališkos valstybės vienetą.

Skaityti daugiau: Tautos ištikimybe laisves troškimui

Pašalines įtakos Lietuvos istorijos ir kalbotyros moksluose

DR. ANTANAS KLIMAS

Ši tema yra plati, kaip vandenynas: net keliomis ilgomis disertacijomis jos neišsemsi. Tad čia pat turime tą temą smarkiai susiaurinti ir sukonkretinti.

Susiauriname ta prasme, kad mokslu čia suprasime tik mažą mokslo sričių dalelę. Sukonkretiname, kad kalbėsime tik iš lietuviškų interesų taško.

Mokslą suprasime ne vien kaip akademinę apraišką, pasireiškiančią tik aukštųjų mokyklų plotmėje, bet taip pat ir kaip praktinį jo interpretavimą spaudoje ir kasdieniame gyvenime.

Politika mums čia reikš visą interpretatoriaus nusistatymą, ne tik siaurai suprastą “politiką”.

Tarp mokslo ir politikos tam tikra įtampa visuomet buvo, yra ir bus. Net ir absoliutinėje diktatūroje tai pasitaiko. Na, jeigu diktatūra totališkai padiktuoja pagrindus kuriai nors mokslo šakai, tai jau nebe mokslas, o tik tam tikros rūšies propaganda. Klasiškas tokio padiktavimo pavyzdys yra sovietų kalbininko Marro atvejis. Jis, mat, buvo paskelbęs, kad visos kalbos esą kilusios iš tam tikrų kelių skiemenų. Partijai tą tezę aprobavus, jo “mokslas” buvo paskelbtas absoliučia tiesa, ir visi sovietų kalbininkai keliolika metų turėjo pritaikinti visą savo darbą Marro “tiesai”. Tokiu būdu sovietų kalbotyra Marro viešpatavimo laikais pasidarė kalbotyros juokdariu.

Pagaliau jo mokslas buvo oficialiai atmestas straipsnyje, kurį buvo pasirašęs “mokslininkas” Stalinas. Marro “mokslas” buvo nušluotas, tarsi, nė nebuvęs.

Skaityti daugiau: Pašalines įtakos Lietuvos istorijos ir kalbotyros moksluose

MONAGAN REZOLIUCIJOS ISTORIJA

KUN. JONAS C. JUTKEVIČIUS

Kongresmano John S. Monaghan (D. — Conn.) rezoliucijos (H. Con. Res. 416) prave-dimas abiejuose Kongreso rūmuose (1965 metų birželio mėn. 21 dieną Atstovų Rūmuose ir 1966 metų spalio mėn. 22 dieną Senate) buvo geros valios lietuvių, kitų pabaltiečių ir tūkstančių laisvę mylinčių amerikiečių didžiulis laimėjimas kovoje dėl Lietuvos, Latvijos ir Estijos laisvės. Mes, kurie arti šešerių metų nešėme to žygio naštą, puikiai žinome, kas tą rezoliuciją išrūpino ir kas ir kaip už tos rezoliucijos pravedimą kovojo. Visai eilei geros valios lietuvių šis reikalas nėra pilnai žinomas. Kadangi man teko labai aktyviai rezoliucijos pravedimo žygyje dalyvauti ir palaikyti nuolatinį ryšį su kongresmanu John S. Monagan, tai noriu patiekti šios rezoliucijos (H. Con. Res. 416) istoriją pilnoje dienos šviesoje.

Pirmosios rezoliucijos (senatoriaus Thomas H. Kuchel ir kongresmano Glenard P. Lipscomb) Lietuvos laisvinimo reikalu buvo įneštos į JAV-bių Kongresą (87th Congress) 1961 metų vasario mėnesio pradžioje. Be minėtų legislatorių 1961 ir 1962 metais (87th Congress) dar keletas kitų senatorių ir kongresmanų buvo įnešę panašias rezoliucijas. Visos jos pateko į Senato ir Atstovų Rūmų užsienio reikalų komisijas, kurių pirmininkai (senatorius Fulbright ir kongresmanas Morgan) nedavė toms rezoliucijoms eigos.

Skaityti daugiau: MONAGAN REZOLIUCIJOS ISTORIJA

LAIVAS

Kaip tau sudie pamojuoti,
Kai vilnis sušlamės,
Mažas, vienišas luote,
Gyvas viršum gelmės.

Jau nebaigtoji kelionė
Kyla debesimis ...
O, pasiliki, Čiurlionį,
Būk su mumis —

Pasiliki išplaukdamas,
Nesugrįžtamas grįžk, —
Tavęs netekdamas, tavęs belaukdamas,
Krūpčioja žiburys.

KAZYS BRADŪNAS Iš “Sonatos ir fugos”

Lietuviško reikalo išnešimas į kitataučių tarpą

BRITO PATARIMAI LIETUVIAMS

Pašnekesys su Rapliael Sealey, Anglijos ir JAV-bių universitetų profesoriumi, anglu, šimtu procentų atsidavusiu Lietuvos ir lietuvių reikalams

Raphael Sealey (1927. VIII.14) anglas, sen. amžių istorikas. Mokslą baigęs savo gimtajame krašte, Anglijoje. Studijų šaka—istorija ir filosofija. Senovės istorijos studijas gilino Tuebingen’o ir Hamburg’o (Vakarų Vokietija) universitetuose 1952 - 1953 metais. 1955 metais pradėjo mokytis lietuvių kalbos, kuria laisvai šiuo metu kalba ir rašo. Mokydamasis lietuvių kalbos, susipažino su poete Danguole Sadūnaite ir ją 1957 metais vedė. Veikliai reiškėsi Anglijos lietuvių visuomeniniame bei kultūriniame gyvenime. Prieš kelerius metus persikėlė į JAV-bes. Šiuo metu profesoriauja Buffalo (New York) universitete, nuo rudens persikelia į Berkeley (California) universitetą. Pilnai įsiliejęs į lietuvių veiklą

JAV-se, yra aktyvus LB narys, užimąs LB apylinkės valdybos postą. Verčia lietuvių autorius į anglų kalbą.

—    Kada ir kokiom aplinkybėm pradėjote domėtis lietuvių literatūros bei kultūros klausimais?

—    1951 m. vasarą, baigdamas pagrindinius Oxfordo universiteto mokslus, buvau susidomėjęs lyginamąja indoeuropiečių kalbotyra. Paskaitęs kažkur, kad lietuvių kalba dar ir dabar išlaiko daug senoviškų bruožų, nusipirkau įžanginę knygą apie ją, būtent: — A. Leskien’o “Litauisches Lesebuch”. Knyga pateikia gausius skaitymus iš senesnės literatūros, žodynėlį ir gana išsamią gramatikos apžvalgą. Mano atžvilgiu ji turėjo tik vieną ydą: anais laikais dar nemokėjau vokiškai skaityti. Po keturių metų, pasisvečiavus Vokietijoje, susidomėjimas kalbotyra vėl atgijo; ėmiausi rimtai mokytis lietuvių kalbos ir netrukus susipažinau su savo būsima žmona, kuri greitai pasidarė man gyvu kalbos vadovėliu.

Skaityti daugiau: Lietuviško reikalo išnešimas į kitataučių tarpą

DARBAI IR ĮVYKIAI

LAISVŲJŲ IR PAVERGTŲJŲ LIETUVIŲ DARBŲ IR ŽYGIŲ APŽVALGA

PAVERGTOJE LIETUVOJE: —

•    Nauji religinės laisvės suvaržymai

•    Katalikų Bažnyčios vargai

LAISVINIMO VEIKSNIAI IR JŲ DARBAI: —

•    Didėjanti trintis tarp VLIK-o ir ALT-bos 

LIETUVIŲ INFORMACIJA SVETIMIESIEMS: —

•    Svetimųjų informavimo dabartinė padėtis ir ateities galimybės

LIETUVOS BYLA JUNGTINĖSE TAUTOSE: —

•    Rezoliucijoms Remti Komiteto pastangos perkelti Lietuvos bylą į Jungtines Tautas

TAUTINES DRAUSMĖS KLAUSIMAS: —

•    Veržimasis į koegzistenciją 

LIETUVIŲ BENDRUOMENĖJE: —

•    JAV-bių LB Penktosios Tarybos rinkimai 

LIETUVIŲ FRONTO BIČIULIŲ GRETOSE: —

•    Vyr. Tarybos pasiskirstymas veiklos sritimis

•    Lietuvių Fronto Bičiulių 11-ji studijų savaitė

•    Lietuvių Fronto Bičiulių rytų apygardos suvažiavimas

•    Amžinybėn iškeliavęs Juozas Ąžuolaitis

JAUNIMO PASTANGOS LIETUVOS LAISVINIMO DARBE:

•    Jaunimas beldžiasi į “Free Europe” duris 

NAUJOS KNYGOS: —

•    Laikas, apšviestas idealų

DARBŠTIEJI KŪRYBOJE, VEIKLOJE IR GYVENIME

NAUJI RELIGINĖS LAISVĖS SUVARŽYMAI

PAVERGTOJE LIETUVOJE

1966 metų gegužės mėn. 12 d. Lietuvos komunistinė valdžia paskelbė naujus baudžiamojo kodekso 143-jo straipsnio papildymus apie religinius kultus ir įsaką dėl administracinės atsakomybės už įstatymų apie religinius kultus pažeidimą. Šiuos nuostatus kurijos turėjo išsiuntinėti visiems kunigams.

Užsienio spaudoje tie įstatymų papildymai buvo aiškinami kaip religinės priespaudos sušvelninimas. Buvo paminėta tik viena tų papildymų pastraipa, kurioje sakoma, kad piliečio religinės pažiūros negali būti priežastimi jo pašalinimui iš darbo ar mokymo įstaigos ar priėmimui į darbą ar kitų kokių esminių piliečio teisių apribojimui. Bet komentatoriai visai nepaminėjo kitų įstatymo papildymų pastraipų, kurios labai suvaržo religinę laisvę ir skiria kalėjimo ir pinigines bausmes. Tai matyti iš viso paskelbto įstatymo papildymų teksto, kuris duodamas čia.

“LTSR Aukščiausios Tarybos ir Vyriausybės žiniose” (1966 metų gegužės mėn. 20 d., Nr. 14) yra atspausdinti tokie Lietuvos TSR Aukščiausios Tarybos prezidiumo įsakai:

Nr. 96 — Dėl atskirų papildymų Lietuvos TSR baudžiamojo kodekso ir Lietuvos TSR baudžiamojo proceso kodekso 143-jame straipsnyje:

Skaityti daugiau: NAUJI RELIGINĖS LAISVĖS SUVARŽYMAI

KATALIKŲ BAŽNYČIOS VARGAI

DVASIŠKIŲ PADĖTIS

Šiuo metu Lietuvoje yra 850 kunigų. Iš jų per 100 dėl senatvės, ligos ar kitų priežasčių yra nedarbingi. Visi kunigai, išskyrus mažą dalį perdaug geriančių, laikosi gerai ir atlieka savo pareigas labai uoliai. Kai kurie aptarnauja po dvi parapijas. Materialiniu atžvilgiu kunigai gyvena pakenčiamai. Kai praėjusiais metais komunistinė valdžia pradėjo kolūkiečiams mokėti pensijas (nors ir labai nedideles), tai žmonės daugiau pradėjo aukoti mišioms. Daugelis kolūkiečių savo pirmąją pensiją nešė pas kunigus užprašyti mišioms. Tuo būdu šiuo metu kunigai komunistų pavergtoje Lietuvoje netrūksta mišių stipendijų.

SUMAŽĖJĘ PAŠAUKIMAI

Tarpdiecezinėje kunigų seminarijoje Kaune šiais metais mokosi 28 klierikai. 1966-1967 mokslo metų pradžioje valdžia leido priimti 10 naujų kandidatų. Tuo metu buvo 30 klierikų. Po kiek laiko paaiškėjo, kad du iš naujų kandidatų neturi pašaukimo, ir jie buvo atleisti. Į tų dviejų atleistųjų vietą būtų buvę galima priimti du naujus, bet nebuvo norinčių stoti į seminariją. Pašaukimai labai sumažėję. Jaunuolių, neatlikusių karinės tarnybos, neleidžiama priimti į seminariją, šį pavasarį 10 klierikų buvo įšventinti kunigais. Klierikų ir bendrai seminarijos išlaikymui parapijų bažnyčiose daroma vieną kartą į metus sekmadieninė rinkliava. Tikintieji aukoja seminarijai dosniai. Kauno katedroje seminarijai skirtą sekmadienį surenkama apie 600 rublių.

Skaityti daugiau: KATALIKŲ BAŽNYČIOS VARGAI

LAISVINIMO VEIKSNIAI IR JŲ DARBAI

DIDĖJANTI TRINTIS TARP VLIK-O IR ALT-BOS

Paskutiniu metu VLIK-as yra pasidaręs kiek judresnis ir gyvesnis, ir tai jokiu būdu nedžiugina ALT-bos vykdomojo komiteto pirm. A. Rudžio ir dr. P. Grigaičio, to komiteto pirmojo vicepirmininko ir kartu vieno iš artimesnių pirmininko patarėjų, ypač, kas liečia kitas politines grupes bei vienetus, kurie veikia šalia ALT-bos ir dažnai padaro ir daugiau ir geriau, negu kad anoji Čikagos institucija.

Judrūs pirmininkai

VLIK-o pirm. dr. K. Valiūnas ir ALT-bos vykdomojo komiteto pirm. A. Rudis yra biznieriai, savo prekybos ir biznio reikalais dažnai siekią tolimus pasaulio kampus. Ir vienas ir kitas, bekeliaudami po pasaulį, tam tikrą savo laiko dalį skiria Lietuvos reikalams. Būtų gera, kad tokių “keliaujančių ambasadorių” turėtume daugiau.

Čia prašyte prašosi paminimas ir J. Bachunas, PLB valdybos pirmininkas. Tiesa, PLB del vienos ar kitos priežasties vis dar kratosi politinio darbo, tačiau jis beveik tiek pat keliauja po pasauli, kaip ir pirmieji du, nevengdamas Lietuvos reikalų išnešti į kitataučių tarpą. Jo kelionės lietuviškam reikalui yra, tur būt, naudingiausios dėl dviejų priežasčių: jis beveik visą savo kelionės laiką skiria lietuvių ir Lietuvos problemoms ir, visą gyvenimą aktyviai dalyvavęs lietuviškoje veikloje, yra, galima sakyti, pilnesniame lietuviškų reikalų kurse, negu kad dr. K. Valiūnas ir A. Rudis. Juozo Bachuno didelė dorybė yra ta, kad jis, beveik visą savo gyvenimą praleidęs Amerikoje, be vargo suranda bendrą kalbą su senosios emigracijos veikėjais ir niekad nebando "žiūrėti iš aukšto” į naujuosius ateivius ir jų veiklą.

Skaityti daugiau: LAISVINIMO VEIKSNIAI IR JŲ DARBAI

SVETIMŲJŲ INFORMAVIMO DABARTINĖ PADĖTIS IR ATEITIES GALIMYBĖS

LIETUVIŲ INFORMACIJA SVETIMIESIEMS

Dažnas iš mūsų padejuojame, kad mažai tekalbama ir terašoma lietuvių ar Lietuvos klausimais amerikiečių, britų, kanadiečių ar australiečių spaudoje. Dėl to kalti esame mes patys.

Informacijos dabartinė padėtis

Pagrindinį dėmesį lietuviai skiria angliškai kalbantiems žmonėms. Kitų informavimas yra žymiai blogesnėję padėtyje. Čia tekalbėsime tik apie lietuviškų reikalų išnešimą į angliškai kalbančiųjų tarpą.

Negalima sakyti, kad šioje srityje nieko nedaroma, čia rodoma nemaža pastangų, bet to toli gražu nepakanka. Jei tik mūsų veiksniai ir kitos centrinės organizacijos parodytų daugiau iniciatyvos, sumanumo ir išradingumo, lietuvių reikalai ir Lietuvos bylos klausimas būtų linksniuote linksniuojamas angliškoje spaudoje ir radijo bei televizijos programose.

Geresnio ir pilnesnio perijodinio leidinio svetimiesiems, galima sakyti, neturime. Tiesa, jaunieji mūsų intelektualai jau kuris laikas leidžia “Li-tuanus”. Šis žurnalas išeina retai ir yra skiriamas daugiau ar mažiau angliškajai inteligentijai. Pradžioje tas žurnalas buvo patriotiškai lietuviškas, gi paskutiniu metu padėtis yra pasikeitusi. Dr. T. Remeikio, to žurnalo redaktoriaus, galvosena lietuvių ir Lietuvos dabarties ir ateities klausimais daugeliui iš mūsų yra nepriimtina. Tas atsispindi jo redaguojamame žurnale.

Skaityti daugiau: SVETIMŲJŲ INFORMAVIMO DABARTINĖ PADĖTIS IR ATEITIES GALIMYBĖS

REZOLIUCIJOMS REMTI KOMITETO PASTANGOS PERKELTI LIETUVOS BYLĄ Į JUNGTINES TAUTAS

LIETUVOS BYLA JUNGTINĖSE TAUTOSE

Rezoliucijoms Remti Komiteto iniciatoriai, pradėję darbą. 1981 metų pradžioje, nusistatė tris kovos etapus: (1) Pravesti vieną iš įneštų rezoliucijų Atstovų Rūmuose ir Senate; (2) palenkti vyriausybę Kongreso nutarimo vykdymui; ir (3) laimėti bylą Jungtinėse Tautose. Pravedus rezoliuciją (H. Con. Res. 418) abiejuose JAV-bių Kongreso rūmuose, pirmasis kovos etapas baigtas. Rezoliucijoms Remti Komitetui prieš akis yra antrasis kovos etapas, kuris nebus nė kiek lengvesnis už pirmąjį.

Darbai ir žygiai, nulėmę pirmąjį laimėjimą

Asmenys, stovėję toliau nuo rezoliucijų pravedimo žygio, dažnai gali pagalvoti, kad toji rezoliucija (H. Con. Res. 416) “iškrito” iš dangaus.

Skaityti daugiau: REZOLIUCIJOMS REMTI KOMITETO PASTANGOS PERKELTI LIETUVOS BYLĄ Į JUNGTINES TAUTAS

VERŽIMASIS Į KOEGZISTENCIJĄ

TAUTINĖS DRAUSMĖS KLAUSIMAS

Rašytojas Jurgis Jankus puikioje apysakoje “Po raganos kirviu” vaizduoja jauną berniuką Jakamutį, kuris naktį miške iš lakštingalų lizdų kiaušinėlius rankiojančios raganos pagrobė šluotą. “Atiduok šluotą! — ji griežė dantimis ir abiem rankom siekė Jakamutį, bet pasiekti negalėjo: rankos rėmėsi kaip į nematomą sieną”, mat, Jakamutis buvo apsibarstęs apie save stebuklingų žolelių ratą. “Ragana kelis kartus apėjo aplinkui, ieškodamas ar neras kokios spragos, per kurią galėtų prieiti prie Jakamučio, bet nieko neradusi, pradėjo švelniai kalbėti...” (Po raganos kirviu, 20 p.).

Mums tam tikra prasme irgi pasisekė pagrobti Lietuvą pavergusios raganos šluotą. Per daugiau negu dvi dekadas rusiškoji ragana irgi ieškojo spragų prie mūsų prieiti ir atkeršyti, bet jų nerado. Mus irgi saugojo "stebuklingos žolelės” — tarptautinė teisė ir dar labiau vieninga mūsų pačių valia.

Piautuvu ir kūju apsiginklavusi ragana griežė dantimis, ieškodama spragų tarptautinės teisės užtvaroje. Visą eilę valstybių reikalavo išduoti lietuvius patriotus, apšaukusi juos “karo nusikaltėliais”, bet vis atsimušė į sieną. Nieko nelaimėjusi prievarta, ėmė kalbėti "švelniu balsu”. Tąsyk plyšiai atsirado, ir jie atsirado ne mus fiziniai saugančioje tarptautinėje teisėje, bet mūsų pačių vieningos valios atsparumo pylime.

Skaityti daugiau: VERŽIMASIS Į KOEGZISTENCIJĄ

JAV-BIŲ LB PENKTOSIOS TARYBOS RINKIMAI

LIETUVIŲ BENDRUOMENĖJE

19S7 m. gegužės mėn. 6-7 d. d. JAV-bėse vyko kas treji metai vykdomi šio krašto LB Tarybos rinkimai. Balsuojant penkiomis apygardomis, į V-ją Tarybą buvo išrinkti 37 atstovai:

I- joje (Vakarų) apygardoje išrinktas 1 atstovas: B. Brazdžionis (apygardoje balsavo 367);

II- je (Čikagos) apygardoje išrinkta 15 atstovų: dr. P. Kisielius, dr. K. Bobelis, J. Jasaitis, D. Tallat-Kelpšaitė, dr. L. Kraučeliūnas, dr. A. Razma, dr. S. Biežis, Br. Nainys, dr. K. Ambrozaitis, dr. J. Anysas, kun. J. Borevičius, T. Blinstrubas, V. Kasniūnas, kun. V. Zakarauskas, kun. K. Trimakas (balsavo 3773).;

III- je (Clevelando) apygardoje išrinkta 9 atstovai: J. Gailiušytė, V. Kamantas, dr. A. Klimas, J. Smetona dr. A. Butkus, A. Zaparackas, dr. V. Ramanauskas, dr. V. Majauskas, dr. K. Keblys (balsavo 2105);

IV- je (Eostono) apygardoje išrinkta 5 atstovai: dr. P. Vileišis, dr. B. Matulionis, kun. J. Jutt-Jutkevičius, J. Kapočius, V. Bražėnas (balsavo (1160);

V- je (New Yorko) apygardoje išrinkta 7 atstovai: dr. A. Budreckis, kun. L. Jankus, A. B. Mažeika, A. Barzdukas, R. Kezys, K. Miklas, kun. V. Dabušis (balsavo 1676).

Skaityti daugiau: JAV-BIŲ LB PENKTOSIOS TARYBOS RINKIMAI

LIETUVIŲ FRONTO BIČIULIŲ GRETOSE

VYR. TARYBOS PASISKIRSTYMAS VEIKLOS SRITIMIS

Lietuvių Fronto Bičiulių naujai išrinktos Vyr. Tarybos prezidiumą sudaro (visi iš Detroit, Mich.): pirm. dr. Adolfas Damušis, nariai — dr. Vytautas Majauskas ir dr. Pranas Padalis. Kiti Vyr. Tarybos nariai (ir artimesni bendradarbiai) pasiskirstė veiklos sritimis ir įsipareigojo dirbti šiose komisijose:

• Lietuvos laisvinimo koncepcijos ir linijos komisija (New Yorke) — Juozas Brazaitis, dr. Juozas Kazickas, Vytautas Vaitiekūnas ir prezidiumo ryšininkas dr. Pranas Padalis.

• Finansų komisija (Čikagoje) — dr. Petras Kisielius.

• Dialogo su jaunimu komisija (Čikagoje) — dr. Kazys Ambrozai-tis ir Pilypas Narutis.

Skaityti daugiau: LIETUVIŲ FRONTO BIČIULIŲ GRETOSE

LIETUVIŲ FRONTO BIČIULIŲ RYTŲ APYGARDOS SUVAŽIAVIMAS

LFB rytų apygardos suvažiavimas įvyko 1967 metų gegužės mėn. 27-28 dienomis Maspeth’e (New Yorko priemiestyje). Posėdžiai vyko Viešpaties Atsimainymo parapijos (prel. J. Balkūno) salėje. Suvažiavimą atidarė ir įvadinį žodį tarė dr. B. Radzivanas, LFB New Yorko sambūrio pirmininkas. Suvažiavimo darbo prezidiumą sudarė: J. Ardys ir M. Raugienė (Philadelphijos LFB sambūrio atstovai) ir V. Skladaitis (Watėrbury LFB sambūrio atstovas).

Paskaitos ir pranešimai. LFB Vyr. Tarybos pirm. dr. A. Damušis pradėjo savo pranešimą, mesdamas žvilgsnį į Amerikos gyvenimą bei visą aplinką, veikiančią mūsų išeiviją. Anot dr. A. Damušio, krašto gerbūvis užliūliuojąs mūsų visuomenę, ir ji pilnai nebejausianti tėvynės Lietuvos tragizmo. Jis pasidžiaugė, kad JAV-bių laisvės principas, nepripažįstąs kolonializmo, duodąs mums stiprų pagrindą vilčiai dėl Lietuvos laisvės. Jis ragino LF bičiulius suaktyvinti veiklą, pasirenkant darbui konkrečius uždavinius. Anot jo, vienu iš svarbiausių uždavinių — tai suradimas kelių į amerikiečių visuomenę ir jų institucijas, užpilant jas informacine medžiaga apie Lietuvą ir jos dabartinę padėtį. Dr. A. Damušis kvietė mūsų akademinį jaunimą parodyti šioje srityje visą savo sumanumą, išradingumą ir pilniausią iniciatyvą. Savo pranešime jis užsiminė ir apie bendravimą su pavergtaisiais lietuviais. Anot jo, toks mūsų kontaktas su pavergtaisiais būtinas ir jis turįs būti toks, kad patarnautų pavergtam broliui, bet kad nepakenktų nei jam, nei Lietuvos laisvės kovai.

Skaityti daugiau: LIETUVIŲ FRONTO BIČIULIŲ RYTŲ APYGARDOS SUVAŽIAVIMAS

AMŽINYBĖN IŠKELIAVĘS JUOZAS ĄŽUOLAITIS

Prieš vienerius metus — 1966 metų rugpiūčio 9 — Los Angeles mieste po sunkios ir ilgos ligos, aprūpintas šv. sakramentais, mirė muzikas Juozas Ąžuolaitis, ilgametis “Į Laisvę” žurnalo Kalifornijoje atstovas.

Juozas Ąžuolaitis, miręs 1966 metais, su žmona ir sūnumi. Nuotrauka padaryta 1965 metais. Juozas Ąžuolaitis buvo vienas iš LFB Los Angeles vieneto organizatorių ir buvęs pirmininkas.

Ligos metu artimieji ir tolimieji bičiuliai šoko Juozo gelbėti, gausiai aukodami jam taip reikalingą kraują, bet viskas veltui: ligonio gyvybė palengva geso, ir užgeso.

Juozas Ąžuolaitis buvo gimęs 1916 m. sausio mėn. 16 d. tremtyje, tolimoje Rusijoje, kur jo tėvai buvo nustumti Pirmojo pasaulinio karo veiksmų. Kai tik susidarė proga grįžti į tėvynę, Ąžuolaičiai paliko nesvetingą tremtį Rusijoje ir grįžo į dar vokiečių okupuotą Lietuvą. Apsigyveno savo tėviškėje Kovarske, Ukmergės apskrityje.

Skaityti daugiau: AMŽINYBĖN IŠKELIAVĘS JUOZAS ĄŽUOLAITIS

JAUNIMAS BELDŽIASI Į “FREE EUROPE” DURIS

JAUNIMO PASTANGOS LIETUVOS LAISVINIMO DARBE

Amerikiečių korporacija ‘‘Free Europe, Inc.” (Laisvoji Europa), be komunistų pavergtųjų kraštų Europoje laisvinimo darbų ir žygių, perduoda reguliarias radijo programas keliomis kalbomis. Radijo programos nei lietuvių, nei latvių, nei estų kalbomis neperduodamos. Jaunimo atstovai, suvažiavę į New Yorką 1966 metų liepos mėn. 8 dienos demonstracijoms prie Jungtinių Tautų ir Sovietų Sąjungos atstovybės prie Jungtinių Tautų, pasibeldė ir į Laisvosios Europos organizacijos duris radijo programos lietuvių kalba reikalu. Jaunimo kongresui ruošti komiteto pirm. A. Zaparacko pastangomis buvo gauta audiencija pas minėtos organizacijos pirmininką John Richardson, Jr.

1966 metų liepos mėn. 8 d., lietuvių grupei mėginant demonstruoti prie Jungtinių Tautų ir Sovietų Sąjungos atstovybės būstinės New Yorke, Algis Zaparackas su maždaug 10 jaunimo atstovų aplankė Laisvosios Europos organizacijos pirmininką John Richardson, Jr. ir kalbėjosi su juo ilgiau kaip valandą.

Skaityti daugiau: JAUNIMAS BELDŽIASI Į “FREE EUROPE” DURIS

NAUJOS KNYGOS

LAIKAS, APŠVIESTAS IDEALŲ

Juozas Girnius. IDEALAS IR LAIKAS. Viršelis ir meniška priežiūra dail. R. Laniausko. Kalbą tikrino L. Dambriūnas. “Ateities” leidinys. Spaudė “Draugo” spaustuvė. 238 pusi. Kaina 4.00 dol.

Dr. Juozas Girnius, susitelkęs i laiko problemų svarstymą, praėjusių penkerių metų laikotarpyje lietuvių visuomenei davė tris pirmaeilius veikalus. “Tauta ir tautinė ištikimybė”, kurią vienas kritikas taikliai pavadino lietuvių išeivijos evangelija, išleista 1961 metais, paliks aktuali tol, kol pasaulyje bus tautine gyvybe susirūpinusių lietuvių išeivių. Veikalas parašytas specialiai lietuviams, bet jį išsivertė į savo kalbą ir broliai latviai. “Tauta ir tautinė ištikimybė” latviuose susilaukė didelio pasisekimo ir įvertinimo.

“Žmogus be Dievo” veikalas, išleistas 1964 metais, prof. dr. A. Maceinos žodžiais, “iš tikro yra lietuviškasis įnašas į šios antautinės problemos (t.y. bedievybės — J.K.) sprendimą; įnašas savo apimtimi, gilumu ir originalumu atsistojęs visų kitų man žinomų šios rūšies veikalų priekyje” ("Aidai”, 1965 metų Nr. 10). Kritikų nuomone, šis veikalas turėtų būti išverstas į didžiąsias pasaulio kalbas.

Skaityti daugiau: NAUJOS KNYGOS

ATSIŲSTA PAMINĖTI

Kazys Bradūnas, "SONATOS IR FUGOS”. (Susitikimai su Čiurlioniu). Eilėraščiai. Išleido Mykolas Morkūnas 1967 metais Čikagoje. Rinkinys suskirstytas į šiuos skyrius: Pirmasis pasimatymas, Saulės sonata, Pirmoji fuga, Pavasario sonata, Antroji fuga, Jūros sonata, Atsisveikinant. Naujuos eilėraščiuos poetas mezga kūrybinį dialogą su Čiurlioniu ir jo pasauliu, liesdamas esmines būties ir lietuviškosios dvasios gelmių problemas.

Pati knyga yra liuksusinis, didelio formato leidinys, estetiškai įrištas į drobės viršelius ir papuoštas dviejų spalvų aplanku, pieštu dail. Vytauto O. Virkau, kuris Čiurlionio paveikslų detalėmis yra padaręs ir iliustracines puslapių kompozicijas. Dėl savo puošnaus išleidimo knyga yra puiki dovana įvairiomis progomis.

Skaityti daugiau: ATSIŲSTA PAMINĖTI

DARBŠTIEJI KŪRYBOJE, VEIKLOJE IR GYVENIME

•    Juozas Kajeckas, Washington, D.C., Lietuvos ministeris Jungtinėse Amerikos Valstybėse, paminėjo savo dešimties metų darbo sukaktį šiose pareigose. Ta proga jį pasveikino JAV-bių Valstybės sekretorius Dean Rusk šio turinio laišku: "As you complete your tenth year as Charge d’Affairs of Lithuania in the United States, X wish to extend my congratulations and best wishes. During your many years in Washington you have distinguished yourself as a worthy representative of the Lithuanian people. Your untiring efforts on behalf of the Lithuanian cause have reflected a constant devotion to the aspirations of your countrymen for national independence and freedom. I wish you many more years of fruitful service . .Juozas Kajeckas, gimęs 1897 metų birželio mėn. 17 d. Shenandoah, Penn., JAV-se, turėdamas 12 metų amžiaus, nuvyko su motina (jo tėvas mirė 1906 metais JAV-se) į Lietuvą, ir ten apsigyveno. Jis baigė aukštąjį mokslą Lietuvoje ir Prancūzijoje; diplomatinėje tarnyboje yra nuo 1929 metų gruodžio mėn. 11 d. Vargu ar kada Lietuva yra turėjusi geresnį reprezentantą Washing-tone, kaip kad yra Juozas Kajeckas.

•    Dr. Julius J. Bielskis, Los Angeles, Calif., Lietuvos generalinis konsulas, šiais metais švenčia 50 metų visuomeninio ir diplomatinio darbo sukaktį. Neseniai jis buvo išrinktas Los Angeles konsularinio korpuso (konsulų organizacijos) vicedekanu. Dr. J. J. Bielskis gimė 1891 metų sausio mėn. 6 d. Tytuvėnuose, Raseinių aps., atvyko 1908 metais į JAV-bes ir čia baigė aukštąjį mokslą. JA V-bių lietuvių veikloje dalyvauja nuo 1916 metų. Jis suorganizavo pirmąjį Lietuvos konsulatą JAV-se (New Yorke) 1923 metais ir porą metų buvo konsulu. Nuo 1939 metų jis sumaniai ir energingai atstovauja Lietuvai, būdamas konsulu ir paskutiniu metu gen. konsulu vakarinėje JAV-bių dalyje su būstine Los Angeles mieste.

Skaityti daugiau: DARBŠTIEJI KŪRYBOJE, VEIKLOJE IR GYVENIME

Padėk perkelti Lietuvos bylą į Jungtines Tautas!

•    Dar šiandien parašyk laišką JAV-bių prezidentui Lyndon B. Johnson

•    Laiškas gali būti maždaug šio turinio: —

The Honorable Lyndon B. Johnson President of the United States The White House Washington, D.C.

My dear President:

House Concurrent Resolution 416 was adopted by the House of Representatives by a record vote of 298 yeas to no nays on June 21, 1965, and unanimously passed by the United States Senate on October 22, 1966. This legislation calls for freedom for Lithuania, Latvia, and Estonia.

I kindly ask you, Sir, to carry out the expression of the United States Congress contained in the aforesaid resolution by bringing up the Baltic States’ question in the United Nations and urging the Soviets to withdraw from Lithuania, Latvia, and Estonia.

Skaityti daugiau: Padėk perkelti Lietuvos bylą į Jungtines Tautas!