Likimo keliai

 

Grįžti į pradinį meniu

„Likimo keliai“ skiriami šeimai ir jaunimui. Tai Lietuvos istorijos laikotarpis, apie kurį turi žinoti, jį suprasti ir teisingai įvertinti ateities kartos. Juose aprašoma pasipriešinimo okupantams kova, tremtis ir vienos šeimos likimas. Tačiau visi suprantame, kad tokių buvusių šeimų sodybų su panašiu likimu Lietuvoje buvo nesuskaičiuojamai daug, todėl ir tekstą rašau trečiuoju asmeniu. Žinoma, kiekvienos šeimos gyvenimo niuansai buvo skirtingi ir įvairūs, bet likimo sunkumai panašūs.

     Argi ne likimo ironija, kad Lietuvoje atsirado, žinoma, neatsitiktinai, šutvė Sovietų Sąjungos pakalikų, kurie 1940 m. birželio 15 d. glebėsčiavosi su okupacine Raudonąja armija, naudojosi jos paslaugomis užgrobdami valdžią ir vykdydami tautos genocidą.

     Lietuviai nuo senų senovės mylėjo savo Tėvynę Lietuvą, ryžtingai, gynė ją nuo didelių ir plėšrių kaimynų. Sovietų Sąjunga, okupavusi Lietuvą, nesiskaitė su jokiomis priemonėmis, nepripažino žmoniškumo dėsnių, visokiais būdais naikino tautą - kankino, marino kalėjimuose ir tremtyje. Yra daug tokių kapų, kurių surasti neįmanoma - ant jų niekada nežydės gėlės, o per Vėlines niekas neuždegs žvakelės.

     Į kovą už okupuotos Tėvynės išlaisvinimą ėjo vyrai, nepaisydami savo amžiaus, socialinės padėties, išsimokslinimo, - visi norėjo, kad bočių žemės nemindžiotų svetimi grobikai ir jų raudonieji pakalikai.

     Laisvės kovotojai, tiksliau, Lietuvos kariuomenė pogrindyje, neturėjo galingų ginklų, patrankų, tankų, bombonešių, tačiau pasiryžimu, ištverme, pasišventimu įrodė, kad Lietuvą Sovietų Sąjunga okupavo smurtu.

     Didi laisvės ir Tėvynės meilė suteikė mūsų mažai tautai jėgų ir ryžto apsiginti ir išsilaisvinti iš trukusio pusę amžiaus žiauraus okupacijos jungo.

„Pėdų širdyje“ buvo labai daug.

     Pačios reikšmingiausios ir neparašytos eilės buvo sudegintos todėl, kad Kudimkare už dainų sąsiuvinį areštavo mielą draugę Onutę ir nuteisė 25 metams. Bet kas liko ir dar šis tas, drįstu spausdinti, nes toks tas likimo kelias...

Autorė     

 

MALDA PRIE ŠV. MARIJOS PAVEIKSLO

Sveika Marija,
Tu malonės pilnoji, 
atsiųsk mums stebuklą 
iš Dievo sūnaus.
Išgelbėki mane,
Tėvelį, Mamytę 
nuo raudono šėtono -
grobuonio žiauraus!

Apsaugoki Lietuvą,
Motiną gimtinę, 
nuo bolševikinio maro, 
užgrobusio Tėvynę.
Palaiminki šventą 
partizanų ryžtą 
kovoti už Laisvę 
prieš siaubingą priešą.

Sukilusiems už Laisvę 
Lietuvos kariam 
suteiki stiprybės 
protėvių milžinų.
Neleiski pražūti 
tikriesiems galiūnams, -
meldžiu, juos apsaugok, 
suteiki jėgų!

Prieš Dievo ir Tėvynės priešą -
žiaurųjį bolševizmą -
išėjo kovoti žalio kaimo vaikai.
Apsaugoki, Viešpatie, 
jų kilnų siekimą!
Lai juos visus saugo 
Tavo angelai.

1945 m. Bundzai

 

Knygą galite atsisiųsti arba atsiversti kitame lange sekančiais formatais:

 

Web - html 
PDF
PRC (reader'iams bei mobil. Įrengimiams)