Į Laisvę 1997 125(162)

PDF Fotografinė kopija BOX

Skaityti daugiau: Į Laisvę 1997 125(162)

Dar vyresniajai ir vidurinei kartai atmenamoje praeityje lietuvių tauta sudėjo milžiniškas gyvybės aukas, besiekdama laisvės ir valstybinės nepriklausomybės. Sąmoningam lietuviui niekad nepritrūko drąsos aktyviai ar pasyviai kovoti už tiesą ir laisvę. Buvo tada momentų, kada pati kova atrodė beviltiška, kada rodėsi, jog vergija jau baigia sugriauti moralę ir iš daugelio partijon nuėjusių žmonių padaryti lėlių teatro artistus, be valios pastumdėlius. Bet rezistencija prieš vergiją vis tiek laimėjo. Lietuvos žemė, maitinama kraujo ir kančios auka, atnešė derlių. Prieš devynerius metus pradėjo ryškėti laisvės aušra. Persitvarkymo Sąjūdžio atsiradimas liks svarbiu momentu naujojoje Lietuvos istorijoje. Nors Sąjūdžio organizacinis gyvenimas ir buvo trumpas, tačiau jis buvo tas, kuris pirmasis sudrebino Blogio imperiją. 1991 metų kovo 11-tąją taip pat reiktų laikyti ir organizuotos demokratijos pradžia Lietuvoje.

Skaityti daugiau: DEMOKRATIZACIJOS KELIU

MORALINIO NUOSMUKIO GRĖSMĖ

Paskutiniuoju laiku, ypač prieš Seimo rinkimus, daugiausia Lietuvoje buvo kalbama ir rašoma apie klausimus, liečiančius valstybės politinę bei ekonominę padėtį. Labai retai dėmesys buvo nukreipiamas į vieną didžiausių blogybių— šiuo metu Lietuvoje ryškiai pasireiškiantį žmonių moralės sunykimą. Blogiausia, kad šis sunykimas jau pastebimai pradeda veikti ir jaunąją kartą, mūsų tautos ateities žiedą.

Mokyklose dar daug kur tebeviešpatauja senoji sovietinė švietimo sistema su nemažu skaičiumi jos išaugintų mokytojų. Religijos ir moralės dėstymas įstatymais varžomas. Žmonėse auga materializmas, pelno visokiais būdais geidimas, netikras liberalizmas ir visiškas nihilizmas. Bažnyčios ir religinės organizacijos ne visada sugeba ir ne visur turi galimybių išplėsti savo įtaką. Atsiranda daugybė sektų, net satanistų, bandoma ieškoti kelių į pagonybę. Moralės smukimą ir moralinę sumaištį tautoje skatina nežabota televizija ir kai kuri spauda, kurioje peršama pornografija.

Skaityti daugiau: MORALINIO NUOSMUKIO GRĖSMĖ

Porinkiminiai komentarai

1996 metų Seimo rinkimuose rinkėjai pasirodė protingesniais, neišbarstydami savo balsų tarp 25 partijų-partijėlių, nepatikėdami staiga atsiradusiais „saldžiais" pažadais. Taip. Tai buvo lietuvių tautos bendras sąmoningumo ir širdies balsas, vilties kibirkštis. Tai buvo pasipriešinimas Tėvynės dvasiniam ir materialiniam skurdui, korupcijai.

Iš Tėvynės Sąjungos (LK) ir jos koalicijos atstovės Krikščionių demokratų partijos buvo suformuota Seimo vadovybė ir naujoji vyriausybė. Suprantama, kad šioms partijoms tenka neišpasakytai sunki dalia, paveldėjus nualintas ūkio šakas, skurdų finansinį palikimą, apleistą energetinį ūkį, neišspręstų socialinių klausimų krūvą, senatvės pensijų bei pašalpų padidinimą, tautinės mokyklos kūrimą ir kt. Ištraukti Tėvynę iš griūties, tai ne dienų ir ne savaičių klausimas. Istatymdavystė teisė saugos ir teisėtvarkos struktūros, prieš pradėdamos šalį traukti iš nuosmukio, pirmiausia turėtų paskelbti gyventojams problemų esmę, jų degradacinį lygį, sudėtingumą ir realias galimybes pasiekti teigiamų rezultatų. Šios vyriausybės struktūros turėtų pasitelkti ir visuomenės informacijos šaltinius bei neabejingus Lietuvai intelektualus. Tik savalaikė objektyvi informacija, tik visų valstybės valdžios struktūrų ir visų gyventojų kantrus, sąžiningas ir įtemptas darbas galės ištraukti Lietuvą iš klaikios klampynės. Tepadeda mums Dievas! 1996.XII.10

E. Šarūnas

Šis trumpas mūsų bendradarbio E. Šarūno-Edmundo Misiūno komentaras yra jo paskutinis. E. Misiūnas mirė 1997 sausio 3 d. Kaune. (Red.)

Skaityti daugiau: Porinkiminiai komentarai

SKAITYTOJŲ ŽODIS

Laukiu mielo svečio

Pirmiausia Jums ir visiems Lietuvių Fronto bičiuliams noriu palinkėti ištvermės ir kūrybingos ugnies leidžiant „Į laisvę", kuri turėtų pasiekti kiekvieną lietuvį, kur jis begyventų, jei jo širdyje dar gyva Tėvynė Lietuva.

Su įdomumu skaitau tokius rašinius kaip O. Girniuvienės apie dr. Juozą Girnių, kuris sovietinėje Lietuvoje buvo beveik nežinomas. Įdomu tai, kad ten užsiminta ir apie „Naujosios Romuvos" redaktorių Juozą Keliuotį, su kuriuo man yra tekę susitikti ir susirašinėti. Apie jį yra išlikę mano gražūs, šviesūs prisiminimai. Gaila, kad dabar „Naująją Romuvą" leidžia neva atgaivinę žurnalą žmonės, šiek tiek apsivėlę marksizmo-leninizmo dulkėmis.

Labai šaunu, kad kiekviename „Į laisvę" numeryje primenami Lietuvos laisvės kovotojai — partizanai, nes jie tik dabar prisimenami ir jų kovos už laisvę istorijos puslapiai tik dabar rašomi.

Gerai, kad neperkeliate žurnalo leidimo į Lietuvą. Čia redakcijos įpratę trumpinti ir ištaisyti straipsnius, kad keičiasi rašinio pagrindinė mintis. Tokių nusiskundimų teko girdėti iš rašančių „Kardui", „Tremtiniui", o apie kitus ir nekalbu.

Tad ir toliau lauksiu mielo svečio „Į laisvę".

Eduardas Plečkaitis,
Vilkaviškis

Skaityti daugiau: SKAITYTOJŲ ŽODIS

Modernusis žmogus ir rezistencija

ANDRIUS BALTINIS

... Didmiesčio apgaulė • Naudingumo nenauda • Abstrakcijos galia • Patogumų kaina • Pesimizmo našta • Technokratijos perspektyva • Šio amžiaus filosofija • Mūsų nelaimės pamoka • Rezistencinė dvasia

Kun. Andrius Baltinis, šio straipsnio autorius, filosofijos daktaras, daug rašęs filosofinėmis ir visuomeninėmis temomis lietuviškoje išeivijos spaudoje. Gimė 1909.X.12 Biržų aps., mirė 1975.IX.5 Čikagoje. Čia perspausdiname jo straipsnį iš 1960 m. birželio mėn. „Į laisvę” žurnalo, kuriame beveik prieš 37 metus kun. dr.

Andrius Baltinis išsakė savo rūpestį dėl grėsmingų modernizmo įtakų žmogaus dvasiai.

Mūsų manymu, tuometinės jo mintys tinka ir dvidešimtojo amžiaus pabaigoje begyvenančiam lietuviui.

Didmiesčio apgaulė

Kalbėti apie modernųjį žmogų yra sunkus uždavinys jau vien dėl to, kad tuoj iškyla klausimas, kas iš tikro šis modernusis žmogus yra. Turime pabrėžti, kad moderniuoju žmogumi vadiname ne kiekvieną žmogų, kuris gyvena dabartiniu metu, bet tuos žmones, kurie leidžiasi naujų aplinkybių formuojami, kurie įkūnija moderniąją laiko dvasią savyje, kurie yra aktyvūs ir, nors būdami mažumoje, duoda viskam toną ir kurių pavyzdys ir sprendimai nustato viso gyvenimo standartą ir sudaro jo stilių. Šia prasme perdėm moderniško žmogaus visai nėra, arba labai reta. Yra tik jėgos ir veiksniai, kurie žmogų formuoja ir artina, tarsi kokiam idealui. Šios jėgos ir veiksniai mėgina kurti tarsi kokį naują žmogų, nors tai retai jiems visiškai pavyksta. Senojo raugo visada lieka daug.

Kas yra šios jėgos ir veiksniai? Atsakymas apskritai nėra sunkus. Juos sudaro modernusis didmiestis. Didmiestį savo ruožtu kuria pramonė. Pramonė reikalauja organizacijos, o organizacija didmiesčio. Čia visko pradžia. Bet pirmoji priežastis duoda tik pirmąsias pasekmes, kurios darosi priežastimi, ir duoda naujas pasekmes. Susidaro sunkiai suvokiamų priežasčių ir pasekmių grandinė.

Skaityti daugiau: Modernusis žmogus ir rezistencija

Partizanai Suvalkų krašte

TEKLĖ KULVINSKIENĖ

Mano šaknys

Esu kilusi iš Lenkijos ribose esančios Punsko apylinkės. Gimiau 1922 m. Vaičiuliškių kaime, Suvalkų apskr. Čia nuo neatmenamų laikų gyveno mano protėviai, visada laikydami save lietuviais. Tikslių žinių neturiu, kada jie ten apsigyveno, pasirinkę sodybai vietą prie aukšto kalno, bet iš mano senelio Simo Pauliukonio pasakojimų galima spėti, kad protėviai ten gyveno jau 17-me šimtmetyje. Jie pergyveno karus, sukilimus, badmetį, epidemijas — viską atlaikė. Ir tik užėjus komunizmo bangai, jų ainiai 1949 m. buvo išmesti iš protėvių lizdo.

Mano protėviai buvo laisvi, raštingi ūkininkai. Kuo galėdami padėjo sukilėliams, kovojantiems prieš caro priespaudą. Po 1863 m. sukilimo ilgą laiką savo namuose slėpė sukilėlius. Už tokį slėpimą grėsė išmetimas iš namų: buvo uždrausta lietuviška spauda, mokyklos; net ir melstis lietuviškai buvo draudžiama.

Seneliai gražiai išaugino tris dukras ir keturis sūnus. Dvi dukros ir du sūnūs išemigravo į Ameriką ir ten pasiliko. Mano tėvelis Vincas Pauliukonis dar jaunystėje redagavo ir platino proklamacijas, raginančias lietuvius reikalauti lietuviškų mokyklų ir laisvos spaudos. Buvo išduotas, todėl jam grėsė ištrėmimas į Sibirą, bet vienas rusų žandarų viršininkas apie tai pranešė seneliui, kuris pinigo pagalba išrūpino tėveliui emigracijos dokumentus į Ameriką. Apsigyvenęs Amerikoje pas dėdę Bernardą Bostone, greit įsijungė į lietuvišką veiklą, bendravo su lietuviais. Nors ir neblogai ten įsikūrė, nostalgija savam kraštui jo nepaleido. Po penkerių metų grįžo į namus. Baigiantis Pirmajam pasauliniam karui vedė Oną Linkaitę iš Rūdninkų kaimo. Bet neilgai teko džiaugtis šeimos laime. Lenkams sulaužius Suvalkų sutartį, lenkų policija pradėjo areštuoti lietuvius šaulius, kurių sąjungai tėvelis priklausė. Trims metams tėvelis turėjo pabėgti į Lietuvą.

Skaityti daugiau: Partizanai Suvalkų krašte

LFB įnašas Seimo rinkimuose

Lietuvių Fronto bičiulių konferencija 1995 gegužės 23 d. Čikagoje pasisakė už LFB dalyvavimą Lietuvos valstybės politiniame gyvenime. Todėl LFB taryba sudarė Politinę komisiją Lietuvos reikalams, į kurią buvo pakviesti dr. K. Ambrazaitis, dr. A. Damušis, dr. P. Kisielius, A. Raulinaitis ir A. Sabalis. Komisija pirmuoju savo uždaviniu 1995 spalio 21 d. posėdyje Lemonte apsiėmė organizuoti Seimo rinkimų pagalbą idėjiškai artimoms politinėms grupėms, būtent, Tėvynės Sąjungai ir Lietuvos Krikščionių demokratų partijai. Ten pat komisija nutarė nerinkti pinigų pačioms partijoms ir jų neperduoti partijų centrams. Buvo nutarta remti tiktai konkrečius darbus šioms dviems partijoms padėti. 1996 birželio mėn. įvykusioje LFB studijų savaitėje Dainavoje komisija sudarė konkrečių paramos darbų eilę: 1. pagalba kandidatams, 2. pagalba propagandinių lapelių spausdinimui ir 3. masinės informacijos reklamos. Komisijos darbą sunkino informacijos ir bendradarbiavimo iš Lietuvos pusės trūkumas. Todėl ir buvo pasirinktas tik atskirų kandidatų rėmimas.

Skaityti daugiau: LFB įnašas Seimo rinkimuose

LIETUVOS EVANGELIKŲ LIUTERONŲ BAŽNYČIA ŠIANDIEN

JONAS KAIREVIČIUS

Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios statuto, kurį 1995 m. liepos 29 d. priėmė Sinodas, preambulėje rašoma: „Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčia, kaip Kristaus ir jo Evangelijos organizuota bendruomenė (surinkimas), išpažįsta savo mokslo ir gyvenimo vienatiniu pagrindu Senojo ir Naujojo Testamento kanoniškąsias knygas ir, aiškindama Šventąjį Raštą (Bibliją), laikosi krikščionijos istorijos eigoje atsiradusių Apaštališkojo, Nikėjiškojo ir Atanaziškojo tikėjimo išpažinimų, nepakeistos Augsburgo konfesijos, Martyno Liuterio katekizmų ir kitų Santarvės knygoje (Liber Concordiae) surinktų raštų... Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčia nuo 1968 m. birželio 18 dienos yra Pasaulinės liuteronų sąjungos (PLS), kuri jungia visų žemynų liuteroniškas Bažnyčias ir siekia tarp jų dvasinės bendrystės (koinonia), narė".

Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios sinodas 1995 m. liepos 29 dieną priėmė Porvoo deklaraciją, pagal kurią numatoma kartu su Baltijos kraštų ir Skandinavijos Evangelikų liuteronų bažnyčiomis artimiau bendradarbiauti su Didžiosios Britanijos ir Airijos Anglikonų bažnyčia.

Skaityti daugiau: LIETUVOS EVANGELIKŲ LIUTERONŲ BAŽNYČIA ŠIANDIEN

Kam skambėjo Kudirkos varpas?

JANINA SEMAŠKAITĖ

Susitikimas su senosios kartos inteligentais man visada palieka ne tik žavesį, bet ir liūdesį. Žaviuosi jų optimizmu, tvirta valia, neišduota meile Tėvynei. Liūdna, kad jie jau svečiai mūsų žemėje, o dar skaudžiau, kai pagalvoju apie kokias moralines vertybes galės kalbėti ateities žurnalistai, rašydami sovietinių metų išauklėtos kartos istoriją? Ko be „pinigų darymo", karate pasispardymų ir sekso revoliucijos šiandien trokšta sovietmečio jaunimas? Ką jiems reiškia žodis Tėvynė?

Kostas Jasinevičius pokalbio su Janina Semaškaite metu.

Kostui Jasinevičiui Tėvynė ir jos laisvė nebuvo vien tik žodžiai. Tai buvo jo gyvenimas, esmė ir tikslas. Pasitempęs, kaip ir dera senajam Lietuvos inteligentui, santūriai pasakoja apie tai, ko mums buvo neleista žinoti visus penkiasdešimt metų. Vaišina kava, kukliais sumuštiniais ir labai ramiai kalba apie didelius ir gražius, baisius ir šiurpinančius klausytoją dalykus. Tik susitikus su gyvais pirmųjų okupacijos metų liudininkais pradedi suvokti, ko būta iš tikrųjų, kokia baisi saugumo mašina, toji valstybė valstybėje, veikė ir, nesuklysiu pasakydama, — tebeveikia Lietuvoje.

Tik tada atvirai, o dabar — pogrindyje.

Tačiau pasakojimas ne apie tai...

Skaityti daugiau: Kam skambėjo Kudirkos varpas?

Telšių vyskupą Vincentą Borisevičių prisiminus

PAULIUS JURKUS

Tai atsitiko 1944 m. spalio 7 d., kai Raudonoji armija iš Šiaulių pradėjo didžiąją ofensyvą Klaipėdos kryptimi ir kai vokiečių kariuomenė traukėsi. Buvau dar tėviškėje — Žemaičių Kalvarijoje. Tą naktį, iš spalio 6 į 7, buvo baisu — švietė raketos, šaudė artilerija. Ir ką daryti, ką daryti, kaip išlikti savam krašte, išsigelbėti iš tokių didelių pavojų?!

Tą spalio 7-tos rytą nerimas mane nuvedė į kleboniją. Tai buvo marijonų vienuolynas. Viršininku buvo Tėv. Klemensas Kačergius, malonus ir jaukus žmogus. Žinojau, kad vienuolyne slepiasi keliolika žydų, o jų tarpe mano mokytojas iš Sedos vidurinės mokyklos dr. Samuelis Sauchatas.

Tame vienuolyne gyveno ir kita įdomi asmenybė — kun. Vladas Taškūnas, vokiečių vos neišvežtas į koncentracijos stovyklą, dabar buvo uždarytas šiame vienuolyne. Jis buvo mokytas ir apsiskaitęs žmogus, mokėjęs keletą kalbų, domėjosi prancūzų intelektualų katalikišku judėjimu, vertė jų straipsnius į lietuvių kalbą ir spausdino „Naujojoje Romuvoje", spausdino Ventos slapyvardžiu.

Šį dramatišką rytą norėjau pasikalbėti su tuo išmintingu žmogumi. Ką jis patars? Išėjom pasivaikščioti į sodą, kad niekas netrukdytų. Kun. Vladas Taškūnas taip ir pareiškė:

— Aš nesitrauksiu į Vakarus. Rytai ilgisi Kristaus, ir aš ten keliausiu. Dabar štai ir pasidaro proga. Buvau Amerikoje per 10 metų, bet man svetimas jų materializmas.

Skaityti daugiau: Telšių vyskupą Vincentą Borisevičių prisiminus

Bunkeris, kur žuvo Julijonas Būtėnas

„Į laisvę" Nr. 124 išspausdintame reportaže apie Julijoną Būtėną „Kryžiai prie bunkerio" autorė Vitalija Kazilionytė jautriai aprašė tamsų ir drėgną bunkerį, kuriame Julijonas Būtėnas ir kiti partizanai gyveno. Autorės rūpesčiu neseniai gavome ir to bunkerio vidaus nuotraukas.

Skaityti daugiau: Bunkeris, kur žuvo Julijonas Būtėnas

LIETUVOS PARTIZANAI BOLŠEVIKINĖJE LITERATŪROJE

Henrikas Kudreikis

Apie tragišką Lietuvos partizanų kovą prieš okupantus taip rašė 1991 metais buvęs kovotojas S. Radvila „Metų" žurnale: „Pasaulio jėgų žaidimo mastuose regimai pradingusi, negirdėtos visuotinio vyksmo dinamikos užtrenkta, tyli, bet kruvina mūsų tautos kova dar neseniai atrodė neturinti vietos nė istorijos paraštėj. Nežinojime ir iliuzijose paskendę laisvojo pasaulio humanistai nenorėjo apie ją girdėti. Be principų ir be širdies politikos realistai ją smerkė kaip neatsakingą saujelės fantastų bei desperatų aviantiūrą, kuri drumstė jų užbrėžtą pokarinės taikos stabilizavimą".

Vos tik bolševikams sugrįžus, 1944 metais okupantų valdžia pradėjo triuškinti savo politinius, ideologinius, religinius, ūkinius priešus ir tautinės sąmonės kibirkštį besinešiojančius lietuvius. Paskelbus mobilizaciją iš kaimų ir miestų buvo iššluoti visi vyrai. Be jokio karinio apmokymo juos metė į pirmąsias linijas. Pasilikusioms šeimoms tik iš senių, vaikų ir moterų raudonarmiečių sauvaliavimui nebuvo ribų: plėšė, žudė, naikino, kas pakliuvo po ranka. Tad nenuostabu, kad lietuvių tautoje pritvinko didžiulė neapykanta visam, kas buvo sietina su bolševizmu. Beliko viena išeitis — imti ginklą į rankas.

Skaityti daugiau: LIETUVOS PARTIZANAI BOLŠEVIKINĖJE LITERATŪROJE

PRISIMINIMAI APIE 1941 METŲ SUKILIMĄ

Zenonas Prūsas

Tuomet aš buvau 20 metų Vilniaus Universiteto Miškų mokslų fakulteto antro kurso studentas. Gyvenau studentų bendrabutyje senamiestyje, Bokšto gatvėje, netoli Didžiosios gatvės, o dauguma paskaitų ir laboratorinių pratybų vyko Čiurlionio g. Nr. 1 esančiame keturių aukštų pastate. 1941 m. birželio 20 d. antrasis kursas grįžome iš pratybų Trakų apskrities miškuose, o birželio 21 prasidėjo karas. Bendrabučio pastatą miškininkai dalinomės su Meno akademijos studentais, kurių tik nedaugelį artimiau pažinau, o kitiems tik labas pasakydavau, susitikęs prausykloje. Iš jų geriausiai pažinau, rodos, Stanulį, kuris rimčiau draugavo su mano nuomone, labai gabia Meno akademijos studente Katiliūte. Gėrėdavausi jos tapyba. Berods birželio 22 dieną Stanulis su dviem kitais savo draugais mane susistabdė koridoriuje ir painformavo, kad mes keturiese turėsime užimti Vilniaus II milicijos nuovadą. Tarp keturių turėjome tik vieną mažą revolverį su keletu šovinių. Antroji milicijos nuovada buvo kitoje miesto pusėje, Pylimo gatvės papėdėje, prie Tauro kalno, priešais didelį NKVD pastatą. Drebėdami nuėjome į tą nuovadą, kur radome keletą lietuvių milicininkų. Atkišę tą vieną revolverį, pareikalavome, kad jie pasiduotų. Vietoj kad pasipriešinę, jie labai apsidžiaugė. Sako, — gerai, vyrai, bus mūsų daugiau. Gerai, kad atėjote. Sandėlyje jie turėjo nemažai šautuvų ir šaudmenų, taigi dabar visiems jų užteko. Be tų 4 milicininkų ir mūsų keturių, iš kažkur dar atėjo 4 ar 5 jauni vyrai, jų tarpe ir Meno akademijos vyresnio kurso studentas Kazimieras Žoromskis, kurį pažinau tik iš matymo. Kodėl jis atėjo ne kartu su mumis, taip ir nepaaiškėjo. Atrodo, kad kairioji ranka nežinojo, ką daro dešinioji. Kai sužinojome, kad Žoromskis yra atsargos jaunesnysis leitenantas, jį ir išsirinkome vadu.

Skaityti daugiau: PRISIMINIMAI APIE 1941 METŲ SUKILIMĄ

Pažadėtosios žemės piligrimas

Kęstutį Genį (1928-1996) Amžinybėn palydint

VIDMANTAS VALIUŠAITIS

Tretįjį Advento sekmadienį (gruodžio 15-ąją), tuojau po Sumos, Amžinybėn iškeliavo daugeliu talentų apdovanota asmenybė — plačiai žinomas aktorius ir poetas, valingas, atkaklus laisvės šauklys, o kartu paprastas, šiltas ir jautrus žmogus Kęstutis Genys.

Jo ryškų ir dramatišką gyvenimą ženklina trumpos artisto šlovės akimirkos, ilgai trukęs okupacinio režimo tylos sąmokslas prieš nepripažintą poetą, jautriai meninei prigimčiai būdingos silpnumo valandėlės, pagaliau — Atgimimo bangos iškelto tribūno ir piliečio stichija, leidusi išsiskleisti ne tik jo gaivalingai prigimčiai, bet raiškiai paliudyti tą tikėjimą ir vertybes, kuriems jis atidavė savo gyvenimą:

Greičiau į Tėviškę, į savo Meilės kraštą.
Ten mano Kryžių kalnas, Vyturio dangus.
Ten mano žodis, kaip giesmė, kaip šventas Raštas...
Į Nepriklausomą ir laisvą Lietuvą grįžtu.

Kęstutis Genys gimė 1928 spalio 10 Kaune šviesių ir susipratusių lietuvių Juozo ir Eleonoros (Skalandžiūnaitės) Genių šeimoje, išauginusių ir išmokslinusių tris sūnus. Tokie žmonės buvo pirmasis sovietinio okupanto taikinys. Okupacijų negandose šeima tapo išdraskyta ir išblaškyta. Jaunėlis Kęstutis paliko Lietuvoje su tėvais, vyresnieji broliai atsidūrė Australijoje.

Skaityti daugiau: Pažadėtosios žemės piligrimas

Atidengtas paminklas kovotojui už Lietuvos laisvę

Lukšos paminklo Veiveriuose atidengimo iškilmėse kalba Edmundas Arbas iš JAV. Jo dešinėje—minėjimo organizatorė Raslauskienė.

Praėjusį rudenį suėjo 45-ri metai nuo Juozo Lukšos-Daumanto žuvimo Pabartupio kaimo pamiškėje, netoli Pažėrų kaimo. Tai buvo atmintina 1951 metų rugsėjo 4 diena, kada Juozas Lukša, išduotas savo bendražygio Jono Kukausko, krito nelygioje kovoje su KGB daliniais.

Šią sukaktį ir žuvusį legendarinį didvyrį prisimenant, 1996 m. spalio 5 dieną Veiveriuose buvo iškilmingai atidengtas ir pašventintas jam skirtas paminklas. Po šv. Mišių Veiverių bažnyčioje, kurias aukojo kun. K. Skučas, giedojo Kauno šaulių choras „Perkūnas", gausus būrys žmonių patraukė į A. Kučingio meno mokyklos sodelį, kur stovėjo skulptoriaus Vido

Cikanos sukurtas paminklas. Jame iškaltas Juozo Lukšos-Daumanto bareljefas su jo žodžiais „Ne taikiam ramumui, bet kovingai kančiai esame žmonėmis"ir Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio emblema.

Skaityti daugiau: Atidengtas paminklas kovotojui už Lietuvos laisvę

Juozo Kojelio knygos „Iš nakties į rytą" pristatymai

Rezistencija prieš melo dvasią

Kaunas

Žinomo išeivijos publicisto Juozo Kojelio knygos „Iš nakties į rytą" pristatymas įvyko Kauno savivaldybės didžiojoje posėdžių salėje 1996 spalio 26 d. Į knygos pristatymą ir autoriaus pagerbimą (gruodžio 2 d. jam suėjo 80 metų) susirinko arti šimto dalyvių. Tarp jų — Seimo nariai, Kauno savivaldybės atstovai, žurnalistai, rašytojai, kultūrininkai, autoriaus bičiuliai ir artimieji.

Juozas Kojelis ir Bernardas Brazdžionis knygos pristatymo iškilmėse

Skaityti daugiau: Juozo Kojelio knygos „Iš nakties į rytą" pristatymai

KNYGŲ APŽVALGOS

Lietuva dabarties sūkuriuose

Lithuania: The Rebel Nation V. Stanley Vardys and Judith B. Sedaitis. Boulder, CO: Westview Press, 1997, 242 p.

Pastaruoju metu bibliotekų naujų knygų lentynose vis dažniau pasitaiko veikalų apie posovietinės Vidurio bei Rytų Europos kraštus. Džiugu, kad šių veikalų tarpe dabar rikiuojasi ir nauja knyga apie Lietuvą: tai V. Stanley Vardžio ir Judith B. Sedaitis — Lithuania: The Rebel Nation, išleista Westview Series on the Post-Soviet Republics apimtyje, bendradarbiaujant su The Harriman Institute, Columbia University. Ši knyga yra Vytauto Vardžio ir Judith Sedaitis darbo vaisius, tačiau V. Vardžiui nelauktai mirus, knygą spaudai baigė ruošti J. Sedaitis, suteikdama jai jos galutinį turinį. J. Sedaitis šią knygą skiria p. Onai Vardienei, Geri Rowden ir a.a. Vytauto Kavolio atminimui.

Knyga yra labai patraukliai apipavidalinta. Iš karto akin krenta viršelio išvaizda: švelniai melsvas fonas, kurio viduryje Sąjūdžio laikų žmonių minios juoda-balta nuotrauka. Knygoje išspausdinti net trys su Lietuva susiję žemėlapiai: bendras posovietinių respublikų, Lietuvos geopolitinės padėties ir dabartinės Lietuvos respublikos. Tai ypatingai vertingas priedas, žinant kiek mažai užsieniečių susivokia apie Vidurio ir Rytų Europos geografinę padėtį. Toliau per visą knygą nusitęsia nuotraukų vaizdai. Tik gaila, kad jų ryškumas, bent toje knygoje, kurią man teko skaityti, nelabai geros kokybės.

Skaityti daugiau: KNYGŲ APŽVALGOS

ATSIUSTA PAMINĖTI

Alfonsas Tyruolis, PAŽINTIS SU RAŠYTOJAIS IR KNYGOMIS. Tai žinomo išeivijos poeto, vertėjo ir literatūlogo Alfonso Šešplaukio-Tyruolio knyga, išleista 1995 metais Kaune. Knygos pirmojoje dalyje sudėti autoriaus atsiminimai ir asmeninių pažinčių pastabos apie keletą žymių rašytojų, su kuriais jam praeityje teko susitikti. Antrojoje, kiek ilgesnėje knygos dalyje, pavadintoje „Pažintis su knygomis", telpa nemaža apžvalginių literatūrinių straipsnių apie išeivijos poetų ir rašytojų išleistas knygas. Šios knygų apžvalgos bei recenzijos daugiausia jau buvo spausdintos išeivijos spaudos ar žurnalų puslapiuose ir apima laikotarpį maždaug nuo 1945 iki 1992 metų. šią 236 psl. kietais viršeliais knygą išleido ir spausdino „Spindulio" leidykla Kaune.

Vincas Gurskis, LIETUVIŲ LAISVĖS KOVOS 1940-1990 (Istorijos bruožai), šioje 100 psl. knygelėje trumpais bruožais apžvelgiama lietuvių tautos rezistencija: pirmieji sovietinės okupacijos metai, nacių okupacija, Laisvės kovos 1944-1956, pogrindžio veikla, dainuojančios revoliucijos kelias į nepriklausomybės atkūrimą. Pateikiami tų periodų vertinimai. Knygelė išleista kaip „Varpo" priedas 1996 metais Vilniuje.

PRASMĖ IR PROGA, Mykolas Naujokaitis 1940-1941 m. rezistencijoje. Nedidelę 48 psl. knygutę apie Mykolą Naujokaitį redagavo Eugenijus Vilkas, joje rašo pats M. Naujokaitis, Antanas Dundzila ir Pilypas Narutis. Išleido Akademinis skautų sąjūdis Los Angeles mieste 1996 m.

Skaityti daugiau: ATSIUSTA PAMINĖTI

LOS ANGELES LITERATŪROS VAKARŲ 30 METŲ CIKLAS

1996 gruodžio 8 Los Angeles LF bičiuliai suorganizavo tradicinį literatūros vakarą ir užbaigė trisdešimties literatūros vakarų ciklą.

Nuo 1996 metų šios literatūros šventės vykdavo šeštadienio vakarais gražiai dekoruotoje Šv. Kazimiero parapijos salėje. Programą atlikdavo JAV-se ir Kanadoje gyveną lietuviai rašytojai, talkinant vietos aktoriams, vokalistams ir kitiems kultūrininkams. Atsivėrus geležinei uždangai, tų vakarų scenoje pasirodydavo rašytojai ir iš Lietuvos. Prieš kelerius metus literatūros šventės buvo perkeltos į sekmadienį po pamaldų.

30-tosios literatūros popietės programą atliko Šiaulių dramos teatro aktorė Olita Dautartaitė ir rašytojas Eugenijus Ignatavičius iš Vilniaus.

Skaityti daugiau: LOS ANGELES LITERATŪROS VAKARŲ 30 METŲ CIKLAS

„Į LAISVĘ" 1996 METŲ AUKOTOJAI

Nuoširdžiai dėkojame lietuviškos spaudos rėmėjui

LIETUVIŲ FONDUI

už 1996 metais Į laisvę

žurnalui paskirtą 1,000 dol. paramą

Garbės rėmėjai:

Dr. K. Ambrazaitis, V. Baleišytė, dr. J. Kazickas, D. Kojelytė, V. Maželis, J. Mikonis, E. Pakulienė, B. Paulius, A. Raulinaitis, L. Reivydas, A. E. Sutkuvienė, K. Šakys, V. Volertas.

Skaityti daugiau: „Į LAISVĘ" 1996 METŲ AUKOTOJAI

Partizanai: Istorija ir dabartis

Navigacijos peržiūros paieška

Navigacija

Ieškoti