Į Laisvę 1999 130(167)

PDF Fotografinė kopija BOX

NUOŠIRDŽIAUSI SVEIKINIMAI IR LINKĖJIMAI VISIEMS Į LAISVĘ ŽURNALO SKAITYTOJAMS IR SKAITYTOJOMS ŽENGIANT Į TREČIĄJĮ TŪKSTANMETĮ!

Skaityti daugiau: Į Laisvę 1999 130(167)

NAUJO DEMOKRATIJOS BANDYMO VILTIS

REDAKCIJOS SKILTIS

Dešimties metų Lietuvos laisvės ryto saulė jau artėja į dienovidį. Gyvenimas atnešė patyrimą, laikas išmokė vengti klaidų. Po ilgos komunistinės santvarkos metų stiprėja demokratijos supratimas, savivalda daugumai jau yra kelias į tvarką ir progresą. Artėjant savivaldybių rinkimams, Lietuvos politinėse partijose jaučiamos aštresnės "jaunųjų ir senųjų" diskusijos ir judėjimas. Tai natūralu - demokratijoje rinkimų atvejais išryškėja bendruomenės vadovai, juos išryškina balsuotojai.

Pagal seną tradiciją, jaunimas nesitenkina tais idealais ir normomis, kurių laikosi vyresnioji karta. Jaunimas jaučiasi kitoks ir turi naujų idėjų bei reikalavimų.Jaunoji karta, atėjusi į valstybinį gyvenimą , yra turtinga vidiniais prieštaravimais, giliomis emocijomis, kankinasi naujais ieškojimais ir nusivylimais. Kai sutinkamos kliūtys ir vyresnieji nepritaria jaunųjų entuziazmui ar kartais nerealiems planams, tada ateina teigimas, kad vyresnieji jiems trukdo, neprileidžia prie kūrybinio valstybės darbo, kad jėga juos laiko po savo sparnu. Tada kyla diskusijos: kas yra tikroji vertybė ir kas veda į katastrofą. Diskusijose reikalinga didelės pakantos, dažnai, nors ir su širdgėla, tenka remtis patyrusiais visuomeninkais ir valstybininkais. Tai momentas, kai partijos ir grupės mėgina priimti programas ar platformas, su kuriomis bus einama į rinkimus. Nereikėtų, žinoma, atmesti ir naujai bręstančių jaunų vadovų, jau išmokusių demokratijos ir pilietiškumo, ir nestumti jų į dvasinį lūžį.

Skaityti daugiau: NAUJO DEMOKRATIJOS BANDYMO VILTIS

PILIETIŠKUMAS AR TAUTIŠKUMAS?

Lietuvoje vis dažniau kalbama apie pilietiškumo sąvoką, kuri turbūt suprantama kaip gairės, pagal kurias valstybės pilietis turėtų elgtis. Apie pilietiškumą ir kažkokios pilietinės visuomenės kūrimą kalba valstybės prezidentas, seimo pirmininkas, ministerijų pareigūnai, kartais net ir aukštieji Bažnyčios vadovai, o visa tai reklamuoja laisvoji žiniasklaida. Neseniai Vilniaus universiteto Senato salėje įvykusioje specialioje konferencijoje buvo kalbama apie "pilietinę visuomenę ir subsidiarumo principą pokomunistinėse šalyse". Konferencija buvo dalis tarptautinio projekto "Bažnyčios vaidmuo pokomunistinių transformacijų procese" (Ar ne lietuviškiau būtų - "pokomunistinių pokyčių raidoje"?)

Neaišku, kodėl taip susirūpinta pilietinės visuomenės ir pilietiškumo klausimais? Argi piliečio teisės ir pilietiškumas nėra nustatyti valstybės įstatymais -ką galima ir ko negalima daryti, kada balsuoti, kada atlikti karinės tarnybos prievolę, kada sumokėti mokesčius ir tt. Tai yra kiekvienos valstybės piliečio priklausomybės savo valstybei teisės ir pareigos.

Skaityti daugiau: PILIETIŠKUMAS AR TAUTIŠKUMAS?

Baltijos kelias

Prieš 10 metų Baltijos kelias išvedė tris pavergtas tautas į laisvę ir nepriklausomybę. Prisimenant šį nuostabų ir amžiams į istoriją įrašytą žygį, iš Lietuvos rašo Petras Zabitis. Spausdiname čia trumpą ištrauką iš jo prisiųstos apybraižos.

Virš Gedimino kaino sklandė baltas, švytintis angelas. Jis plėtėsi, didėjo, pavirto į nesuskaičiuojamą gausybę šviesos žvaigždučių. Leidosi žemyn ir krito į susirinkusią minią ant žmonių galvų. Balti žvaigždučių spinduliai pasiekė žmonių sielas, sušildė širdis, atgaivino jausmus, sužadino protą. Šviesos ir tiesos spinduliai užliejo žemės kerteles. Ir štai - šviesos sriautas plečiasi, didėja ir pavirsta į Baltijos kelią, ryškėja ir tampa didžiule šviesos autostrada, kuri lekia pašėlusiu greičiu į saulę, į šviesą, artėja į laisvę ir gėrį. Baltijos kelias - tai audringa šviesos jūra. Jis plečiasi, išsilieja iš krantų, užlieja dangaus gelmes. Skęsta žmonių minios, pradingsta Gedimino kalnas, pasislepia Katedra. Pro rūkus nušvinta trispalvė, ryškėja Pilies kontūrai. Pro juodų debesų prarają blyksteli akinanti saulės šviesa...

Skaityti daugiau: Baltijos kelias

Kreipimasis dėl Laikinosios Lietuvos vyriausybės

Anykščiai, 1999 m. birželio 27 d.

Lietuvos Respublikos Prezidentui Valdui Adamkui
Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkui Vytautui Landsbergiui
Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui Rolandui Paksui
Lietuvos visuomenei Tėvynėje ir išeivijoje

Dėl Laikinosios Lietuvos vyriausybės

Į Laisvę fondo lietuviškai kultūrai ugdyti VIII studijų savaitės dalyvių

KREIPIMASIS

Į Laisvę fondas lietuviškai kultūrai ugdyti š. m. birželio 23-27 d.d. Anykščiuose surengė VlII-ąją studijų savaitę, kurios tema „Bendruomenė Lietuvoje: istorinė patirtis ir perspektyvos". Į ją atvyko dalyviai iš Lietuvos, Rusijos, JAV, Kanados, Pietų Amerikos. Studijų savaitės dalyviai, išklausę paskaitas ir pranešimus, dalyvavę svarstybose ir diskusijose, vieningai nusprendė kreiptis į aukščiausius Lietuvos Respublikos pareigūnus ir prašyti atitinkamais teisiniais aktais įvertinti ir bendroje Lietuvos Respublikos teisės aktų sąrangoje įtvirtinti 1941 m. Birželio sukilimo atkurtą Lietuvos Nepriklausomybę ir Laikinąją Lietuvos vyriausybę, vadovaujamą Juozo Ambrazevičiaus-Brazaičio.

Skaityti daugiau: Kreipimasis dėl Laikinosios Lietuvos vyriausybės

LIETUVIŲ FRONTO BIČIULIŲ POLITINĖS KOMISIJOS PIRMININKO PRANEŠIMAS

Politines komisijas paprastai turi partijos, įstatymdavystės įstaigos, vyriausybės padaliniai ir panašios organizacijos. Tos komisijos, kaip jos bebūtų pavadintos, turi aiškiai apibrėžtus tikslus ir uždavinius. Mes, Lietuvių fronto bičiuliai, nesame nei politinė partija, nei valstybinė įstaiga. Esame iš rezistencinių ištakų kilęs sambūris. Tad kokie turi būti sambūrio politinės komisijos siekiai ir uždaviniai? Šios, ir anksčiau buvusiųjų LFB tarybų nusistatymas buvo, ir yra, kad nebandysime Lietuvoje organizuoti politinių vienetų, bet sieksime savo tikslų apsiribodami kultūriniu veikimu, žinoma, skleidžiant pilnutinės demokratijos idėjas. O demokratinių idėjų skleidimas jau įeina į politikos rėmus. Čia noriu paminėti, kad Aristotelis yra pasakęs: politika yra aukščiausia kultūros apraiška. Toks mūsų darbas, dėka bičiulio Kazio Ambrozaičio pasišventimo ir įdėtų pastangų, mums neblogai sekėsi. įsteigėme Į laisvę fondo filialą, kuris neblogai veikia darbuodamasis knygų leidime, skirdamas premijas politinėje ir kultūrinėje veikloje pasireiškusiems asmenims ir organizuodamas studijų dienas įvairiose Lietuvos vietovėse.

ĮLF studijiį savaitė Anykščiuose. Vidmantas Vitkauskas ir P.Algis Raulinaitis. Nuotr. K. Ambrozaičio

Skaityti daugiau: LIETUVIŲ FRONTO BIČIULIŲ POLITINĖS KOMISIJOS PIRMININKO PRANEŠIMAS

REIKIA TAURIOS SIELOS TAUTIEČIŲ

Gavau paskaityti žurnalą „Į laisvę". Man patiko leidėjų, straipsnių rašytojų susirūpinimas lietuvių tautiškumu, etnine veikla. Vėliau paskambinau p. Ignui Misiūnui, kuris atsiuntė man vieną žurnalą ir dar aštuonetą išplatinti.

Žadu parašyti žurnalui istorinių ir kitokių straipsnelių. Esu istorikas-kraštotyrininkas; užrašinėju istorijos dalyvių - buvusių partizanų, karių, sukilėlių, istorijos liudytojų prisiminimus, domiuosi ir etnografija ir tautosaka, liaudies dainomis ir senovine muzika. Dirbu paminklosauginį darbą Švenčionių rajone. Tenka stipriai paplušėti, kad į valstybinį kultūros vertybių registrą būtų įtraukti už Lietuvos laisvę kovojusių karių, sukilėlių, partizanų kapai, kautynių vietos; kad būtų gerbiamas laisvės karių atminimas, o buvusieji okupantų „kultūros" reliktiniai „paminklai" - išbraukti, kad būtų atkuriama istorinė tiesa.

Skaityti daugiau: REIKIA TAURIOS SIELOS TAUTIEČIŲ

POLITIKA IR MORALĖ

Filosofinė, istorinė ir psichologinė analizė

VYTAUTAS BIELIAUSKAS

Dr. Vytautas Bieliausko paskaita, skaityta Lietuviškų studijų savaitėje, š. m. rugpjūčio 14 d. Dainavoje.

Šiais laikais, kada politikos ir politikų sąvokos dažnai yra surišamos su sugebėjimu tiesą „apdailinti" arba ją melu uždengti, atrodytų, kad kalbėti apie politiką ir jos ryšį su morale yra kažkaip keista. Lietuvos liaudis jau nuo senų laikų yra turėjusi specialų terminą politikui, kuris remiasi melu ir sukčiavimu: tokie žmonės buvo vadinami „politikieriais". Su politikieriais, atseit, visiems kai kada reikia turėti reikalų, bet jiems pagarbos ir pasitikėjimo niekas neturėtų duoti. Turbūt galime prisiminti buvusios Sovietų Sąjungos diplomatų mokyklos pasididžiavimą, pagal kurį jie paruošdavo tokius gerus politikus, sakydami, kad „mūsų Ivanas yra toks geras politikas - jis taip gražiai gali „nyet" (ne) pasakyti, kad visi klausytojai mano, jog jis „da" (taip) sako."

43-joje LFB studijų savaitėje Dainavoje. Iš k- dr. V. Majauskas, dr. P. Kisielius ir šio straipsnio autorius dr. V. Bieliauskas. Nuotr. J. Urbono

Skaityti daugiau: POLITIKA IR MORALĖ

ŠIO AMŽIAUS (O GAL IR PASAULIO) PABAIGA

Keli vaizdai ir pastabos

VYTAUTAS VOLERTAS

Vytautas Volertas skaitė šią paskaitą š. m. rugpjūčio 12 d. Lietuviškų studijų savaitėje Dainavoje.

Straipsnio autorius Vytautas Volertas. Nuotr. V. Maželio

Baimės laukas

Ateinančio šimtmečio ir trečiojo tūkstantmečio pradžia jau nebetoli. Tačiau vieno kito kalendoriuje yra ir svarbesnių atžymų, lyginant su šimtmečio ir tūkstantmečio pradžia. Ten sakoma, kad ateina pasaulio galas. Vienas slenkstis, šių metų liepos mėnuo, kai turėjo išblėsti gyvybė, jau laimingai praėjo. Dabar esame įspėdinėjami ruoštis ateinantiems metams, dutūkstantiniams. O kad tada pasaulio galas neįvyks, niekas nedrįs užtikrinti. Žmogus negali garantuoti savo paties poelgių ateisiančią valandą ar dvi, tad už visą pasaulį kalbėti galėtų vien keistuoliai.

Sakoma, kad žemė pergyveno jau ne vieną „pasaulio galą" sunaikinusį visą ar didžiąją dalį gyvybės. Du tokius atvejus tikrai žinome: pirmas - prieš 30 milijonų metų, kai žmogus turbūt dar nebuvo sutvertas, dingo dinosaurai; antras - visą žemę užpylęs Pasaulio tvanas. Mūsų laimė, kad Nojus, paklusnus Dievui, į laivą susivarė gyvulėlius su ant jų tupėjusiais vabalėliais. Todėl šiandien ne tik mes vaikštinėjame, bet ir karvytės pamūkauja, uodai pazyzia, šikšnosparniai naktimis papramogauja. Tik Nojaus laivas neįsileido tarp žmogaus ir beždžionės tarpinių hibridų. Todėl yra abejojančių Darvino mokslu, nes neranda medžiaginių įrodymų. Kalbama, kad iki šiandien džiūsta tasai Nojaus laivas ant Ararato kalno. 1916 m. Rusijos caras nusiuntęs ekspediciją padėčiai ištirti. Laivas buvęs išmatuotas, paruoštas jo smulkus planas, net vienas kitas ruselis panagėse parsivežė laivo smalos. Tačiau greitai įsitvirtinusi bolševikų valdžia visą medžiagą sunaikinusi. („Apokalipsė", Kazys Paulauskas; Vilnius, Alka, 1994.)

Skaityti daugiau: ŠIO AMŽIAUS (O GAL IR PASAULIO) PABAIGA

NESIBAIGIANTI REZISTENCIJA: 25 METAI BE JUOZO BRAZAIČIO

VYTAUTAS A. DAMBRAVA

Juozas Brazaitis (1903- 1974)

Lietuva jam buvo kūnas ir kraujas, darbas ir kova, gyvenimo turinys ir prasmė. Juozas Ambrazevičius - Brazaitis gyvenimu įrodė, kad viename turtingos dvasios asmenyje, gyvenimui ir tėvynei pareikalavus, turiningai gali reikštis mokytojas ir mokslininkas, žurnalistas, rašytojas ir visuomenininkas, politikas ir valstybininkas. Vokiečiams privertus sustabdyti jo vadovaujamos vyriausybės veiklą, Brazaitis nepasitraukė iš kovos lauko, bet nuėjo į pogrindį kaip rezistencijos kovotojas ir vadas ir iš čia nepasitraukė iki paskutinio atodūsio, tuo patvirtindamas, kad „gyventi dėl tėvynės yra toks pats heroizmas, kaip ir mirti dėl jos".

Brazaitis turėjo įgimtas rezistento savybes. Rezistencinėje veikloje jis reiškėsi asmenine aukos dvasia ir intensyviu darbu. Šioje veikloje reikėjo ne impulsyvių sprendimų, kaip partinėje politikoje, bet išminties, rimties, valingo ištvermingumo - ir drąsos.

Nors politikoje nėra vietos kuklumui, prof. Brazaitis savo gyvenimu įrodė, jog pirmutinė didingo žmogaus žymė yra jo kuklumas. Brazaičio didingumas buvo jo tiesume ir paprastume. Aristokratiškumas - jo krikščioniškame humanizme. Brazaitis neieškojo populiarumo ir garbės, jo gyvenimas buvo nukreiptas į aukštesnį tikslą - ne į save. Pas jį visa buvo įprasminta. Dėl šių savybių jo asmenyje lietuviškoji rezistencija rado idealų vadovą.

Brazaitis sakė: „Jei nori gyvenimą tvarkyti, turi atsistoti jo priešaky ir jam vadovauti pozityvinėmis idėjomis." Todėl viso veikimo pagrindu Brazaitis laikė idėjinį įsipareigojimą ir tų idėjų pritaikymą gyvenime. Jo noras buvo visuomeniniuose ir politiniuose baruose vadovautis moralės principais, gerbti ir vertinti skirtingus nusistatymus. Jis tarnavo tiesai, pažangai, visuomenės interesui, o gyvenimo ir visos veiklos tikslas buvo Nepriklausoma Lietuva ir nepriklausomas lietuvis.

Skaityti daugiau: NESIBAIGIANTI REZISTENCIJA: 25 METAI BE JUOZO BRAZAIČIO

APMOKAMAS IDEALIZMAS

arba

TAUTIEČIUOSE PASIAUKOJIMO BEIEŠKANT

JONAS PABEDINSKAS

Bus jau dešimtmetis, kai užjūrio lietuviai su Lietuva pradėjo tiesiogiai bendrauti ne tik su giminėmis ar draugais, bet ir su įvairiomis organizacijomis. Lietuvoje atsikūrė religinės ir jaunimo organizacijos, vaikų globos draugijos, politinės partijos, sąjungos, profesinės draugijos, bendrijos ir daugybė kitokių visuomeninių vienetų. Vyresnieji išeiviai kai kurių tokių organizacijų vardus atpažįsta dar iš Nepriklausomos Lietuvos laikų. Atsirado tūkstančiai dosnių geradarių, finansiškai remiančių tokias organizacijas ir jų projektus. Retas užjūryje klausė, kas tai akcijai vadovauja ir kaip jų finansai panaudojami. Kadangi Vakaruose mūsų veikėjai dirbo dešimtmečiais be jokio atpildo ir visuomenės aukas naudojo tik tiems reikalams, kuriems jos buvo skirtos, niekas šioje Atlanto pusėje ir negalvojo, kad Lietuvoje iš visuomeninio darbo kai kurie bandys gyventi ir pragyventi.

Po kelerių tokios finansinės pagalbos metų užjūriečiai pradėjo pastebėti, kad kai kurie prašančiųjų sambūrių vadovai dalinai iš tų aukų gyvena, arba kad aukos vartojamos kartais ne ten ir ne taip, kaip buvo sutarta. Tokiu būdu daug kur atsirado tarpusavis nepasitikėjimas. Vienos draugijos dėl to nusilpo, o jų vietoje atsirado kitos - geriau tvarkomos ir iki šiol užjūrio lietuvių remiamos.

Skaityti daugiau: APMOKAMAS IDEALIZMAS

KODĖL MES PALIKOME TOKIE?

VIKTORAS ŠNIUOLIS

Esu partizanas Viktoras Šniuolis slap. „Vytvytis". Devynerius metus su ginklu rankose iškovojęs Lietuvos Laisvės kovotojų gretose. Išduotas, patekęs į provokaciją, žiauriai suimtas. Praėjęs tardymų pragarą ir katorgas, žmogaus nužmoginimo fabriką, sugrįžęs į Tėvynę, pasijutau svetimas, nes kas tik norėjo tas šluostėsi į mus savo kojas. Tyliai kentėjau ir laukiau išsvajotosios Laisvės. Laisvės, kuri iškovota mano tėvo Vincento, kuris žuvo 1945.07.29, brolio Vytauto, žuvusių 1949.08.13, ir sesutės Birutės, žuvusios 1949.11.01, krauju. Mes palaimintaisiais nepriklausomos Lietuvos metais išugdyti Lietuvos vaikai - idealistai, Tėvynei atsidūrus pavojuje, nedvejodami stojome, kad ir į nelygią kovą. Aukojomės, nes buvome ir išlikome idealistai. Skaitau 129 laisvę" numeryje ambasadoriaus Vytauto A. Dambravos straipsnį: „Idealizmas ir oportunizmas Lietuvoje ir išeivijoje". Ir kiekvienas žodis, kiekviena mintis giliai stringa į širdį. Bet tuoj pat iškyla klausimas - kodėl mes palikome tokie? Kodėl sutrypėme tai, ką mūsų tėvai ir protėviai sugebėjo šimtmečiais išsaugoti? Prieš mano akis iškyla šimtai kovos draugų, kurie nedvejodami paaukojo savo jaunas gyvybes.

Buvę partizanai prie kapo Radviliškyje 1992 m. Trecias iš k. - Viktoras Šniuolis, šio straipsnio autorius

Prisimenu savo bendražygį, vyriausiosios partizanų vadovybės prezidiumo sekretorių Petrą Bartkų „Žadgailą", kuris vieno mūšio metu, visai šalia manęs, griebėsi už kulkų pervertos krūtinės, sudejavo ir krito. O jis jau tada (1945 m.) rašė:

Dėl Tavęs, o Tėvyne, šiandien aš kovoju,
Dėl Tavęs, dėl Tavųjų vaikų!
Dėl Tavęs ir gyvybę statau į pavojų,
Tavo laisvei kelius tuo grindžiu.

Skaityti daugiau: KODĖL MES PALIKOME TOKIE?

KELIOS ILGO GYVENIMO AKIMIRKOS

Augome trys broliai Galdikai: aš - Napalys, Vytautas ir Pranas. Užteko duonos ir paprastų žmogiškų džiaugsmų, kol į Lietuvą neįsiveržė okupantai. Nuo tada kiekviena diena mums atnešdavo tik nemalonumus, baimę, neviltį.

1941 mokslo metų žiemą kažkas pro mokyklos langą išmetė Stalino paveikslą. Žinoma, pirmiausia ėmė įtarinėti mus - tris brolius, sekti, tardyti, versti ieškoti kaltininkų. Reikėjo vienam iš mūsų aukotis, kad paliktų šeimą ramybėje. Sužinojęs, jog kaimas jau gavo šaukimus į sovietinę kariuomenę, ryžausi prisistatyti komisijai, kad broliai galėtų ramiai ūkininkauti. Nuėjau į komisariatą, laimei tuo metu nė vieno nespėjo paimti, nes prasidėjo karas.

Greit rusai išsinešdino. Džiūgavom visi. Bet... Neilgam užteko ir vokiečių atneštosios „laisvės".

1943 metai. Vokiečiai pradėjo gaudyti jaunus vyrus ir siųsti į frontą. Mus gelbėjo savi žmonės, dirbę policijoje. Mosėdžio policininkas Vasiliauskas įspėjo ir mane apie būsimas vyrų gaudynes. Suspėjome visi Šauklių kaimo vyrai pasislėpti kas kur. Aš su keliais bičiuliais pasislėpiau pas kaimyną Vaškį. Mus apsupo vokiečiai, tačiau sėkmingai pabėgome į mišką. Nepasisekė broliui Pranui: jis slėpėsi pas kitą mūsų kaimyną. Bėgantį jį sužeidė ir suėmė. Parvarė į namus. Mūsų tėvai jau buvo mirę. Vokiečiai, pamatę, kad gyvename vieni, paliko sužeistą brolį namuose ir pasakė, kad ramiai dirbtų, nes ūkio be žmonių nepaliks. Nieko pikto nedarė ir kitiems ūkininkams, pas kuriuos išsislapstė vyrai.

Rusai sodybas degindavo...

Skaityti daugiau: KELIOS ILGO GYVENIMO AKIMIRKOS

VIII-OJI Į LAISVĘ FONDO STUDIJŲ SAVAITĖ ANYKŠČIUOSE

"Į laisvę" fondo lietuviškai kultūrai ugdyti VIII oji studijų savaitė Lietuvoje

„Bendruomenė Lietuvoje:

istorinė patirtis ir perspektyvos“

VIDMANTAS VALIUŠAITIS

1990 metais Lietuvoje įkurtas Į Laisvę fondo Lietuvos filialas surengė jau astuonias studijų savaites Lietuvoje, kurios vyko Vilniuje ir Nidoje (1992), Birštone (1993), Mastaičiuose (1994), Kaune (1995), Telšiuose (19%), Jurbarke (1997), Druskininkuose (1998). Aštuntoji studijų savaitė vyko š. m. birželio 23-27 d.d. Anykščiuose.

Anykščiuose 1999. Kairėje - ĮLF filialo valdybos pirm, B. Mažeika ir tarybos pirm. J. Kairevičius. Dešinėje - paskaitų moderatoriai S. Nefas ir P. Kisielius. Nuotr. K.A.

Pasak Į Laisvę fondo Lietuvos filialo tarybos pirmininko advokato Jono Kairevičiaus, fondas siekia populiarinti, supažindinti plačiąją visuomenę su pilnutinės demokratijos idėjomis ir susieti jas su konkrečiu nepriklausomos Lietuvos gyvenimu. „Pilnutinės demokratijos idėjos yra visuotinės. Jų įsisąmoninimas, skleidimas ir taikymas gyvenime yra artimai susijęs su žmonių politine kultūra, kurią mums akivaizdžiai reikia kelti"... „šitie dalykai yra svarbūs ne vien sostinei, ne vien didiesiems Lietuvos miestams, bet ir visai Lietuvai. Todėl dabar mūsų veiklos kryptis - iš centrų į periferiją", kalbėjo Jonas Kairevičius.

Skaityti daugiau: VIII-OJI Į LAISVĘ FONDO STUDIJŲ SAVAITĖ ANYKŠČIUOSE

43-čioji Lietuviškų studijų savaitė Dainavoje

ISTORIJA IR DABARTIS DAINAVOJE

43-sios LFB studijų savaitės dalyviai Dainavoje. Nuotr. J. Urbono

Gražiojoje Dainavoje šią vasarą, rugpjūčio 8-14 d., buvo surengta jau 43-čioji Lietuviškų studijų ir poilsio savaitė, į kurią iš plačiosios Amerikos bei Kanados suvažiavo Lietuvių fronto bičiuliai ir mieli jų draugai. Buvo svečių ir iš Lietuvos. Išklausyta 18 paskaitų ar pranešimų, vyko LFB ir Į Laisvę fondo posėdžiai, tad poilsiui laiko gal daug ir nebuvo. Vakarais, žinoma, buvo galima kiek labiau atsikvėpti: lengvesnės pokalbių temos, diskusijos, poezija, video filmai ir net dainos.

Pirmosios dvi dienos buvo mažiausiai perkrautos. Išgirdome LFB Politinės komisijos pirmininko Algio Raulinaičio pranešimą apie komisijos nuveiktus darbus ir ateities planus. Diskusijose buvo kalbama ir vadinamosios Truskos komisijos Lietuvoje klausimais. Povilas Vaičekauskas pradėjo savo dviejų dalių paskaitą apie Lietuvos istorijos perrašymus ir klastojimus. Joje buvo iškeltas faktas, kad net Lietuvos istorijos vadovėlyje, paruoštame to paties Liudo Truskos, o taip pat ir kituose jo pasisakymuose spaudoje, yra nepaprastai daug iškraipytų faktų ir net skaudžių, nepagrįstų kaltinimų, metamų ano laiko dešiniajai lietuvių inteligentijai.

Skaityti daugiau: 43-čioji Lietuviškų studijų savaitė Dainavoje

Prisimenant a.a. Vincą Natkevičių ir Vincą Bazilevičių

AMŽINYBĖN IŠKELIAVO VINCAS NATKEVIČIUS

Vincas Natkevičius (1918.11.6- 1999.06.26)

1999 m. birželio 26 d. Viemheime, Vokietijoje, eidamas aštuoniasdešimt pirmuosius metus, mirė lituanistas ir pedagogas, literatūros tyrinėtojas ir filosofijos mylėtojas, ateitininkas ir visuomenininkas Vincas Natkevičius. Prezidentas Valdas Adamkus užuojautos laiške velionio žmonai Irenai Natkevičienei rašo: „Netekome iškilaus lietuvybės puoselėtojo, ilgus metus buvusio Vasario 16-osios gimnazijos direktoriumi, daugeliui auklėtinių skiepijusio meilės tėvynei ir tiesai idealus. Telydi šviesus atminimas vardą žmogaus, visą gyvenimą sąžiningai tarnavusio savajai tautai ir jos žmonėms".

Vincas Natkevičius (Natkus) gimė 1918 m. lapkričio 6 d. Ožkabalių kaime, Vilkaviškio valsčiuje ir apskrityje. 1938 m. baigė Vilkaviškio J. Basanavičiaus gimnaziją, 1938-1942 m. studijavo VDU Teologijos-filosofijos ir Vilniaus universiteto humanitarinių mokslų fakultetuose lituanistiką ir filosofiją, 1945-1949 m. - Tiubingeno universitete filosofiją ir sociologiją. Tiubingeno universitetas suteikė jam magistro (M.A.) laipsnį už darbą apie simpatiją ir meilę Max Scheler filosofijoje.

Skaityti daugiau: Prisimenant a.a. Vincą Natkevičių ir Vincą Bazilevičių

PAMINKLAS DAUMANTUI

Naujasis paminklas J. Lukšos - Daumanto žuvimo vietoje, pašventintas 1999.09.4.

Lietuvos laukai ir miškai pažymėti kraujo ir gyvybės aukomis už laisvę. Vis daugiau atrandama vietovių, slepiančių mūsų laisvės kovotojų palaikus. Jų yra tiek daug, net erdvės satelitai pasitelkiami vietovėms atžymėti, kad ateinančios kartos juos surastų ir pagerbtų.

Viena iš tokių vietovių yra išskirtina. Tai Pabartupio kaimo pamiškė netoli Garliavos, kur 1951 metų rugsėjo 4 dienos ankstų rytą nuo priešo kulkų žuvo pasižymėjęs partizanų vadas Juozas Lukša-Daumantas, ši vietovė reikšminga visai Lietuvai, nes liudija visos Lietuvos tautinio solidarumo jausmą. Jis atgyja ir vis stiprėja, nors dar žymi tautos dalis tebesislepia po stribų šešėliu.

Skaityti daugiau: PAMINKLAS DAUMANTUI

ŽMONĖS IR ĮVYKIAI

Prieš 5-rius metus Bostone 1994.09.13 d. mirusio dr. Juozo Girniaus palaikai buvo vėliau perlaidoti Sudeikiuose, Lietuvoje, jo gimtinėje. Šią vasarą ten lankęsis dr. V. Majauskas padarė šią dr. Juozo Girniaus kapo Sudeikių bažnyčios šventoriuje nuotrauką.

Stasio Lozoraičio, buvusio Lietuvos ambasadoriaus Washingtone ir kandidato į Lietuvos prezidentus, palaikai iš Putnamo, CT buvo parvežti į Lietuvą ir palaidoti Kauno Petrašiūnų kapinėse. Perlaidojimo iškilmės įvyko 1999 birželio 15 d., vadovaujant arkiv. Sigitui Tamkevičiui, dalyvaujant ambasadoriaus našlei Danielai Lozoraitienei, prez. Valdui Adamkui bei kitiems valdžios atstovams ir didžiulei miniai žmonių.

Inž. Pilypas ir Elvyra Naručiai š.m. pavasarį atšventė savo 50-ties metų vedybų sukaktį. Ta proga Šv. Sostas pakėlė Pilypą Narutį į šv. Grigaliaus ordino riterius, o Elvyrai Narutienei suteikė Pro Ecclesia et Pontifice ordiną.

Skaityti daugiau: ŽMONĖS IR ĮVYKIAI

ATSIUSTA PAMINĖTI

Jonas Šalna, AMŽINYBĖS JUOSTA. Tai antroji dr. Jono šalnos poezijos knyga, kurioje autoriaus jungtinis meno ir poezijos atspindys šiltai praturtins kiekvieno skaitytojo sielą. Lengvai skaitomi ir suprantami, bet giliai į širdį smingantys poezijos posmai, papuošti paties autoriaus meniškų medžio skulptūrų nuotraukomis, darytomis A. Kezio. Knyga labai gražiai išleista Vilniuje 1999 m. „švyturio" leidyklos, 352 psl., kieti viršeliai. Autorius penkis šios knygos egzempliorius paaukojo Į Laisvę fondui, už ką esame jam nuoširdžiai dėkingi.

Balys Raugas, PRAEITIES AIDAI, eilėraščiai, šioje antrojoje savo eilėraščių knygoje autorius, buvęs „Kario" žurnalo bei keletos knygų redaktorius, ateina pas skaitytoją su nuoširdžiais jaunystės prisiminimų poezijos posmais, šią nedidelę 56 psl. poezijos knygelę 1999 metais išleido Lietuvių karių veteranų sąjunga „Ramovė".

Skaityti daugiau: ATSIUSTA PAMINĖTI

Partizanai: Istorija ir dabartis

Navigacijos peržiūros paieška

Navigacija

Ieškoti