Laisvės kovų archyvas 26 T 1999

LAISVĖS KOVŲ ARCHYVAS 26 T. 1999 m. - Turinys, metrika

ISSN 1392-0421
LAISVĖS KOVŲ ARCHYVAS 26

TURINYS

Asmenvardžių rodyklė ..................................... 209

Vietovardžių rodyklė ..................................... 219

PDF: fotografinė kopija:

Kaunas, 1999

Skaityti daugiau: LAISVĖS KOVŲ ARCHYVAS 26 T. 1999 m. - Turinys, metrika

PARTIZANŲ STATUTAI (2)

DOKUMENTAI, FAKTAI, KOMENTARAI

PIETŲ LIETUVA

LIETUVOS LAISVĖS KOVOTOJŲ TAURO APYGARDOS VEIKIMO STATUTAS

Tauro apygardos veikimo statute numatyti apygardos tikslai, uždaviniai, pateiktas kovotojų paskirstymas pagal veiklos pobūdį, numatytos pareigos, pradedant apygardos vadu, baigiant eiliniu kovotoju.

Statuto nuorašas nėra datuotas. Jis rastas rinkinyje, kurį sudaro Tauro apygardos Vidaus tarnybos statutas, veikimo statutas ir Drausmės nuostatai. Greičiausiai Veikimo statutas parengtas tarp 1946 m. ir 1948 m., nes Drausmės nuostatuose, datuotuose 1946 m., dar neužsimenama apie Veikimo statutą, o Vidaus tarnybos statute, parengtame 1948 m., jis jau minimas, vadinasi, šis statutas parengtas vėliau negu Veikimo statutas. Taigi Veikimo statutas gali būti parengtas tarp 1946-ų ir 1948-ų metų.

Visi rinkinį sudarantys statutai, sprendžiant iš sąrašo pirmajame lape, turėjo įsigalioti nuo 1950 m. Galbūt jų pagrindu norėta pertvarkyti Tauro apygardą, o gal norėta parengti organizacinius modelius, kurių pagrindu turėjo būti atstatytos sunaikintos grandys. Vienareikšmiai teigti sunku, nes 1948 m. didelė dalis Tauro apygardos vadų rengusių šiuos dokumentus žuvo¹.1949 m. buvo įkurtas visos Lietuvos partizanų jėgas vienijantis Lietuvos Laisvės Kovų Sąjūdis, kuriam buvo parengti nauji statutai.

Tauro apygardos veikimo statutas leidžia pajusti ginkluoto pogrindžio, karinės minties lygį. Kuriant šį statutą buvo apibendrinta iki tol sukaupta patirtis. Sudarant štabus, su kai kuriais pakeitimais pritaikyta reguliariose kariuomenėse naudota prancūziška sistema².

Skaityti daugiau: PARTIZANŲ STATUTAI (2)

LAIŠKAI IŠ KUČINO

BENDRASIS PASIPRIEŠINIMAS: PASKUTINIAISIAIS OKUPACIJOS METAIS

Šį straipsnį parašiau 1983 m. Permės srityje, Kučino kaime politinių kalinių ypatingojo režimo konclageryje. Kaip ir kiti mano straipsniai, parašyti sunkiose sąlygose ir slaptai išnešti mano žmonos. Vienas jų “Okupuotoji Lietuva” - paskelbtas “Laisvės kovų archyve” (Nr.24).

Baigiantis L.Brežnevo epochai, bolševikinė nomenklatūra visiškai nusmuko ir jos griuvimas buvo nulemtas. Valdant J.Andropovui ir K. Černenkai, griuvimo pagreitis sparčiai didėjo, nes jie neturėjo nei fizinių, nei dvasinių jėgų pristabdyti imperijos irimą.

Tokiu laiku rašiau straipsnį užsienio skaitytojui, nes dauguma jų mažai suprato ar visai nesuprato bolševikinės tikrovės. Mano ketinimai išsipildė: tais pačiais metais straipsnį išvertė į vokiečių kalbą ir išleido Šveicarijoje 1983 m.

Straipsnis skelbiamas tik su nežymiais stiliniais pataisymais.

Balys Gajauskas

ŽVILGSNIS Į TSRS DARBININKŲ PADĖTĮ

Lengva valdyti tautą, kuri nekovoja dėl geresnio gyvenimo. Savo pasyvumu ji sudaro sąlygas valdančiajai grupelei piktnaudžiauti valdžia, išnaudoti tautą. Kuo tauta pasyvesnė, tuo lengviau į valdžios aparatą prasiskverbia karjeristai, biurokratai, lengvo pasipelnymo mėgėjai bei diktatoriai. Tokia tauta kenčia pažeminimą ir tik aimanuoja dėl savo sunkios būklės. Ji džiaugiasi trupiniais, kuriuos retkarčiais nuberia valdovai ir susitaiko su vergiška padėtimi. Baimė sukausto tautos valią kovoti dėl savo gerovės, reikalauti to, kas uždirbta ir kas priklauso. Valdančioji grupelė stengiasi išlaikyti tokią būklę. Virš tautos galvos lyg Damoklo kardas nuolat kabo žiaurių bausmių grėsmė. Tokia Tarybų Sąjungos “realaus socializmo” tikrovė.

TSRS tautos suvaržytos ir sukaustytos baimės, nes bolševikai jas valdo fiziniu bei dvasiniu teroru. Tai ligota visuomenės santvarka. Ji išsigimė. Šioje visuomenėje paplitęs melas, veidmainiavimas, o dėl žemo pragyvenimo lygio - sukčiavimas, vagystės ir kitos ydos. Svarbiausi visuomenės siekimai - kaip ką gauti, kur ką nusipirkti, kaip ką iš įmonės pavogti. Aukštesni idealai jos nejaudina. Ji nesvarsto, kokia santvarka geresnė, kokių pakeitimų reikia, kad pakiltų jos gerovė. Tai svarstyti draudžiama, todėl pavojinga. Bolševikų santvarką leidžiama tik girti. Demokratinis kelias spręsti gyvenimo problemas uždraustas. Todėl visuomenė apie jį menkai tenusimano.

Skaityti daugiau: LAIŠKAI IŠ KUČINO

TOKS MANO LIKIMAS

ATSIMINIMAI, LIUDIJIMAI

PIETŲ LIETUVA

Albina Treigytė

Gimiau 1917 m. spalio 22 d. Aleksandro ir Petronės Treigių šeimoje, Diržų kaime, Leipalingio vls. Seinų aps. Šeimoje augome 5 vaikai: Kostas, g.1920 m., Juozas, g.1921 m., Motiejus, g.1924 m., Janina, g.1931 m. Ūkis nedidelis - 9 ha. Tėvas dirbo staliaus darbus, pragyvenome visai neblogai.

Baigiau Lipliūnų k. pradžios keturių skyrių mokyklą, vėliau mokiausi Leipalingio vidurinėje mokykloje, mokslas sekėsi gerai. 1934 m. ją baigiau. Toliau mokytis negalėjau, nes mokslas brangus, tėvas vienas dirbo, vaikai visi maži.

Kai broliai paaugo, išmoko prie tėvo staliaus darbų ir tada gyvenome gerai. Mes, moterys, vasarą prižiūrėjome linus: ravėjome, rovėme, klojome, mynėme. Žiemą vakarais verpdavome. Pavasarį ausdavome drobes.

Taip bėgo dienos ir metai, kupini džiaugsmo. Tėvas iki 21 metų nebuvo ragavęs degtinės. Tad ir broliai nebuvo girtuokliai. Sekmadieniais visi ėjome į bažnyčią. Ramus gyvenimas tęsėsi iki 1940 m. Pavasarį brolis, dirbęs Mizarų kaime plytinėje, pranešė, kad ateina rusai.

1941 m. iš Mizarų kaimo išvežė du brolius Ptakauskus ir Dumbliauską, buvusius Lietuvos policininkus, jie nebegrįžo.

1944 m. liepos 7 d. praūžė frontas. Šaudėsi neilgai, sudegino 3 ūkininkų sodybas. Mes nenukentėjome. Sklido kalbos, kad bus vežimai, jaunus vyrus ims kariauti į frontą.

Artinosi ruduo, vyrai pradėjo ginkluotis ir slapstytis. Gruodžio 5 d. buvo pirmas vyrų gaudymas, tada paėmė 5 jaunus vyrus. Pradėjo burtis partizanai: Treigiai - Kostas-Šturmas, gimęs 1920 m., Juozas-Kadagys, g.1921 m., Motiejus-Dofas, g.1924 m., du broliai Paliūčiai - Ferdinandas-Fridrichas ir Algimantas-Dikas, mūsų pusbroliai iš Sapurų kaimo Kapčiamiesčio vls., Diržų kaimo Antanas Vaščila-Vilkas, Albinas Baudžius- Apynys, Jonas Navickas-Šernas, Mizarų kaimo Liudas Vailionis, Petras Subačius, Bolius Jurkonis.

Skaityti daugiau: TOKS MANO LIKIMAS

AMŽINA ŠLOVĖ DIDVYRIAMS!

Kęstutis Lakickas

"Laisvės kovų archyvo" 20 tome publikuotas Bonifaco Ulevičiaus straipsnis "Jos mylėjo Tėvynę", kuriame, remdamasis archyvine medžiaga, aprašo 1949 06 26 Albinos Bunevičiūtės-Aušrelės ir Jono Valatkos-Kardo įvykdytą mirties bausmę Prienų vls. ispolkomo pirmininko pavaduotojui Pranui Kazlauskui. Man, buvusiam šių įvykių tiesioginiam dalyviui, skaitant šį straipsnį paaiškėjo daug faktų apie šią užduotį. Šiandien galime didžiuotis Albina Bunevičiūte-Aušrele, kuri, nenorėdama išduoti laisvės kovotojų, tardytojų kabinetuose sukūrė legendą, pati save pasmerkdama mirčiai, kuri budelių teismo buvo įvykdyta 1950 10 04 Vilniuje. 1951 m. kalint Kauno saugumo kamerose, tardymo metu nebuvo užduotas nė vienas klausimas apie žiauraus komunisto, komunistinių kovų Ispanijoje dalyvio Prano Kazlausko mirtį. Tik po daugelio metų, praleistų ypatingojo režimo lageriuose, išgyvenus sunkius "liaudies priešu" pažymėtus laikus Tėvynėje ir sulaukus jos laisvės, pavyko sužinoti apie Kardą, bebaimę kovotoją Albiną Bunevičiūtę, kuri, prisiėmusi visą kaltę sau, žuvo pačiame žydėjime, būdama vos dvidešimties metų. Gerbiamo B. Ulevičiaus, Tauro apygardos, Geležinio Vilko rinktinės archyvų tyrinėtojo, dėka sužinojome, kaip jauni žmonės žuvo MGB kalėjimuose, prisiimdami kitų kaltę sau.

Žemiau pateikiu ištrauką išspaudai paruoštos knygos "Ne veltui kovota”. Tai tikri faktai apie jaunimo žygius, atliktus prieš penkiasdešimt metų.

JIS ĖJO MIRTI

Vieną dieną ryšininkė perdavė laiškelį. Jame DLK Gedimino tėvūnijos vado buvo nurodyta susitikimo data, vieta ir laikas. Susitikimas buvo būtinas. Kitą dieną - tai buvo šeštadienis - iškeliavau. Turėjau būti vietoje nustatytu laiku, kad "banditams" (taip juokais save vadino partizanai) nereikėtų laukti. Popietė buvo saulėta, danguje nė debesėlio. Atėjus į nurodytą vietą, netrukus pasirodė tėvūnijos vadas Anupras. Jis liepė truputį palaukti, iš karto įspėjęs, kad užduotis bus labai svarbi, sudėtinga. Laukiau neilgai. Atėjo trise - Anupras, Žilvinas ir dar vienasman nepažįstamas vyras, apsivilkęs civiliais drabužiais. Susėdome prie pušies ir Anupras išaiškino užduotį: "Kardas eis kartu su tavim į Prienus ir įvykdys mirties nuosprendį Prienų saugumo viršininkui Gavėdai-Pypkei." (Pypkės pravardę miestelio žmonės davė todėl, kad jis visuomet laikė dantyse įsikandęs pypkę.) "Jūsų organizacija to atlikti negali, nes jis vakarais ir naktimis nevaikšto, todėl nuosprendį reikės įvykdyti dieną. Tavo užduotis: tau žinomais nepavojingais keliais nuvesti Kardą į Prienus. Apnakvydinti ir vykdyti visus jo įsakymus. Jūs su Kardu turėsite surasti Pypkę. Kardas atliks visa kita."

- Tai labai pavojinga ir šansai išlikti gyvam lygūs nuliui.

- Ką padarysi, - atsakė tėvūnijos vadas, - bet kažkas turi tai padaryti. Jūsų dešifruoti mes negalime, nes esate mums labai reikalingi.

Skaityti daugiau: AMŽINA ŠLOVĖ DIDVYRIAMS!

PAKAUNĖS PARTIZANAI

Pijus Krušinskas

1944 m. Suvalkijos krašto Kazlų Rūdos miškai ruošėsi priimti į savo prieglobstį pasitraukiančius nuo rusų teroro Lietuvos vyrus. Šiuose miškuose dar buvo besislapstančių P.Plechavičiaus rinktinės dalinių vyrų.

□ Pijus Krušinskas Balchašo lagerio statybose. 1954 m. vasara, Kazachstanas

1944 m. rugsėjo 1 d. rusai paskelbė mobilizaciją į Raudonąją armiją. Tik maža dalis vyrų pakluso šiam įsakymui. Rugsėjo 15 d. buvo suruoštos masinės gaudynės, kurias vykdė pasieniečių daliniai, liaudyje vadinami žaliakepuriais. Po šių gaudynių teko visiems šaukiamojo amžiaus vyrams ieškotis prieglobsčio - namuose ar miškuose. Kas galėjo valdyti ginklą, pasitraukė į Kazlų Rūdos miškus ir juose ar aplink juos išsidėsčiusius kaimus - Krušinskų, Naudžių, Agurkiškių, Runkių, Kajaukų, Papilvės, toliau Jūrę, Kazlų Rūdą, Višakio Rūdą, Jankus, Šiulius, Braziūkus, Lekėčius, Kluoniškes, Knediškes, Ežerėlį, Girininkus ir kitus. Kaimų ir aplinkinių vietovių vyrams pavieniui slapstytis buvo sunku. Tarp šių vyrų buvo tarnavusių Lietuvos kariuomenėje, žinojusių karinę taktiką ir galėjusių rengti partizaninio pasipriešinimo būrius.

Skaityti daugiau: PAKAUNĖS PARTIZANAI

LAISVĖS KOVOS IR TRAGEDIJOS BIRŽŲ RAJONE

RYTŲ LIETUVA

Parengė Erena Aukštuolienė*

BIRŽŲ KALĖJIMO KALINIŲ IŠVADAVIMAS 1944 M. SPALIO MĖN.

Žinias iš dar gyvų liudytojų surinko Jurgis Kučinskas. Užrašė Erena Aukštuolienė. 1999 05.

1944 m. gegužės pradžioje rytų frontas sparčiai artėjo prie Lietuvos. Išsekinta vokiečių armija paskubomis visu frontu traukėsi į vakarus. Naujos tarybinės okupacijos grėsmės nuojauta Lietuvoje kėlė nerimą. Suaktyvėjo sovietinių diversantų veikla. Buvo žudomi aktyvesni Lietuvos patriotai. Vasario mėn. organizuoti gen.P.Plechavičiaus Vietinės rinktinės padaliniai Biržuose gegužės pradžioje vadovybės nurodymu buvo išformuoti ir jos kariai išsiskirstė į namus. Kai kurie ruošėsi trauktis į vakarus.

------
*LPKTS Biržų skyriaus sekretorė, istorinės atminties sekcijos narė. Jos parašyti šios publikacijos skyreliai atskirai neautorizuojami. - Red. pastaba.

Vienas Vietinės rinktinės organizatorių ltn. Juozas Kučaitis (Kučinskas) nenutraukė ryšio su savo gimtine. Apsistojęs Biržuose, pradėjo lankytis savo gimtinėje Zizonyse. Čia netrukus užmezgė ryšį su Zastaučių kaimo aktyviu jaunuoliu Jonu Palšiu, kuris vėliais vakarais pradėjo lankytis Kučinskų sodyboje. Buvęs Nepriklausomos Lietuvos karininkas Joną Palšį įtikino, kad praėjus frontui į vakarus, reikės apylinkės jaunimui imtis ginklo ir priešintis okupantui. Reikės burti partizanų būrius, ginkluotis, nestoti į Raudonąją armiją. Geriau garbingai žūti savo krašte, negu kovoti okupantų armijoje ir būti patrankų mėsa ginant jų grobuoniškus interesus.

Tą pačią mintį palaikė Geidžiūnų parapijos klebonas Petras Liepa. Jis

□ Buvęs Biržų kalėjimas. Memorialinė lenta su užrašu: "Šiame name 1944-1951 m. buvo kalinami ir kankinami kovotojai už Lietuvos laisvę"

Skaityti daugiau: LAISVĖS KOVOS IR TRAGEDIJOS BIRŽŲ RAJONE

KOVOK!

Janina Jalinskaitė-Kluonienė

APSISPRENDIMO IŠTAKOS

Kas mums praeitį grąžintų,
Ir jos garsą, ir jos galią ?
Kas tuos kaulus atgaivintų,
Kurpo žemėmis išbalę? (Maironis)

Visų, pasirinkusių pogrindžio kelią, buvo panašios apsisprendimo ištakos - šeima, mokykla, bažnyčia. Taigi ir mano pasirinkimą nulėmė religinis bei patriotinis auklėjimas.

Mano tėviškė - širdžiai mielas Aukštaitijos kraštas. Gimiau 1926 m. Atkočių k., Deltuvos vls., Ukmergės aps. vidutinių ūkininkų šeimoje. Tėvai - Marijona ir Antanas Jalinskai. Mama Marijona Andriūnaitė buvo kilusi iš gretimo Sarosčių kaimo. Šeimoje augome keturi vaikai. Aš buvau vyriausia, paskui mane gimė brolis Henrikas ir seserys Stanislava ir Zita. Geraširdė, ramaus būdo ir jautrios sielos mamutė nuo mažumės skiepijo meilę Dievui, Tėvynei, žmonėms. Tėtė taip pat buvo giliai tikintis, patriotas, tačiau griežtas. Užtat jo griežtumą švelnino nepakartojamas humoro jausmas.

Iš vaikystės prisiminimų giliai širdyje pasiliko ir gerieji seneliai. Ypatingai senelis - Petras Jalinskas. Jis buvo apsišvietęs žmogus. Spaudos draudimo laikais jis buvo daraktorius - mokė vaikus lietuviško rašto ir žodžio. Iš jo sužinojau daug įdomių dalykų apie caro priespaudos metus, apie didžiulę riziką mokyti vaikus lietuviškai ir platinti spaudą.

Šviesios atminties pradžios mokyklos mokytoja Juzefa Dutkuvienė mokė ne tik skaityti ir rašyti, bet ugdė ir pačius gražiausius jausmus tėviškei, gamtai ir kt. Kunigėlio pamokos padėjo tvirtus religinius pagrindus mūsų vaikiškose širdelėse. Mokantis penktame ir šeštame skyriuose mokytojas neapsiribojo vien pamokomis, o stengėsi praplėsti mūsų akiratį. Atsimenu kelionę į Kauno dramos teatrą, kuriame žiūrėjome Č.Dikenso "Šykštuolį Skrudžą". Tokio gražumo nebuvome matę! Nuostabus spektaklis. 1939 m. važiavome į "Žalgirio" krepšinio varžybas. Kokia didinga atrodė Sporto halė! Sėdėjome aukštai tribūnoje ir negalėjome atsitokėti iš džiaugsmo. Bet svarbiausia buvo "Žalgirio" pergalė! Mums, kaimo vaikams, tai paliko neišblėstantį įspūdį...

Skaityti daugiau: KOVOK!

SOVIETINĖS VALDŽIOS IR OKUPACINĖS KARIUOMENĖS PADARYTA ŽALA LIETUVIŲ KULTŪROS PAVELDUI 1940-1941 METAIS

REFERATAI, STRAIPSNIAI

Juozas Matusevičius

ĮVADAS

Tautos paveldas plačiąja prasme - tai visa tai, ką mums palieka ir perduoda praeities kartos, tai materialinės ir dvasinės vertybės bei pats gyvenimo būdas. Kultūros paveldas yra viso tautos paveldo dalis, labiau apimantis dvasinę materialinio paveldo dalį, kuri veikia ir sudaro žmonių dvasinį gyvenimą. Kalbėdami apie kultūros paveldą, pirmiausia turime omenyje tradicijas, kalbą, raštiją, meną, tautos ir jos sukurtos valstybės atributiką, istorijos palikimą ir istorinę atmintį.

Lietuvių tautos kultūros paveldui istorijos bėgyje buvo padaryta daug žalos. Tam įtakos turėjo tai, kad po Liublino unijos buvo apribotas krašto valstybingumas ir savarankiškumas, labai plito lenkų kultūros įtaka. Didžiulę žalą tautos paveldui padarė Lietuvos valstybės likvidavimas po trečiojo Lietuvos-Lenkijos padalijimo, o ypač nuo XIX a. vidurio, kada buvo vykdoma carizmo rusifikavimo politika, uždrausta lietuviška spauda, o kai kuriais atvejais ir pati lietuvių kalba.

Vienok darbšti ir gaji lietuvių tauta, susiklosčius palankioms aplinkybėms, XX a. pradžioje atgavo nepriklausomybę ir galėjo vėl ugdyti ir stiprinti savo dvasinį ir materialinį tapatumą. Per nepriklausomą 1918-1940 metų laikotarpį buvo padaryta gana daug: išugdyti įvairių sričių darbininkai-inteligentai, įsteigta reikalingų mokslo, meno ir kultūros organizacijų, sustiprėjo tautos moralė, pakilo kultūrinio meninio suvokimo lygis, žymiai pagerėjo gyventojų materialinė gerovė. Buvo sukurtos įvairių lygių mokyklos, išleisti milijonai egzempliorių naujos lietuviškos bei pasaulio klasikų literatūros, beveik visuose provincijos miestuose įsikūrė muziejai, kraštotyros draugijos, praturtėjo archyvai, bibliotekos, išplito kultūros organizacijos ir įstaigos.

To meto sąlygomis Lietuvoje buvo palyginti gerai išplėstas leidybinis darbas: kas metai buvo išleidžiama apie 150 periodinių leidinių, apie 1000 tomų knygų, aukštosiose mokyklose mokėsi apie 4000 studentų, gimnazijose - apie 15000 moksleivių, pradinėse mokyklose apie 300000 mokinių. Kaip pabrėžia Lietuvos publicistas ir kultūros darbuotojas Adolfas Zabitis-Nezabitauskas, svarbiausia, kad lietuvių tautos kultūrinis brendimas vyko Vakarų Europos kultūrinių tradicijų dvasioje¹.

Skaityti daugiau: SOVIETINĖS VALDŽIOS IR OKUPACINĖS KARIUOMENĖS PADARYTA ŽALA LIETUVIŲ KULTŪROS PAVELDUI 1940-1941...

KARIO DALIA

BIOGRAFIJOS

Bonifacas Ulevičius

Šauni buvo prieškarinės Lietuvos kariuomenė: graži, drausminga, daininga ir narsi. Šiandien dažnai girdisi priekaištai, kad jos išlaikymui ir parengimui buvo skirta labai daug lėšų, o 1940 m., atėjus lemiamam momentui, ši kariuomenė net šūvio neiššovė gindama tėvynę. Tai tiesa. Bet ne kariai buvo dėl to kalti. Jų niekas nepašaukė priešintis okupacijai, nenuvedė į mūšį. Kalti buvo politikai ir vyriausia vadovybė, pabijojusi sugriovimų, krašto nuniokojimo ir galimų didžiulių gyvosios jėgos nuostolių. Bet svarbiausia -jiems pritrūko ryžto priimti tokį svarbų ir atsakingą sprendimą -stoti į akivaizdžiai beviltišką kovą su daugelį kartų pranašesniu ir gausesniu priešu. Tačiau jų pastangos išsaugoti karių ir taikių gyventojų gyvybes nepasiteisino - sovietai "taikiu būdu" sunaikino didelę dalį kariuomenės ir gyventojų.

Todėl 1944 m., prasidėjus antrajai raudonajai okupacijai, Lietuvos vyrai patys ėmėsi ginti Tėvynę - telkėsi, organizavosi, ieškojo vadų ir būdų tęsti kovai. Tarp jų buvo daug buvusių Lietuvos kariuomenės karių ir karininkų. Vienas jų - buvęs Marijampolės 9-ojo DLK Vytenio pulko kapitonas Vaclovas Navickas, kurio 53-ąsias žuvimo metines minėjome šių metų spalio 28 dieną.

Skaityti daugiau: KARIO DALIA

REZISTENCIJOS ENCIKLOPEDIJOS PUSLAPIUS VERČIANT

Vladas Baciuška-Adomas, Žmogus, Keleivis (1910-1947)

□ Vladas Baciuška

Vladas Baciuška gimė 1910 m. Cibiliekų k. Krokialaukio vls. Alytaus aps. gausioje ūkininkų šeimoje (buvo 6 vaikai).

Prienuose baigė gimnaziją, vėliau mokėsi A.Smetonos karo mokykloje Kaune. Karinės tarnybos pradžioje jaunasis leitenantas susirgo plaučių TBC, gydėsi Panemunės ligoninėje. Dėl sveikatos tarnauti karinėse pajėgose negalėjo, todėl buvo paliktas dimisijos leitenantu. 1940-1943 m. dirbo įvairiose Vilniaus įstaigose, o iki 1944 05 -Alytaus TBC sanatorijos raštinėje.

1939 07 18 Kaune susituokė su-Petre Strimaityte.

Rusams antrą kartą okupavus Lietuvą 1944 m. pabaigoje Vladas Baciuška ėmė slapstytis. 1945 05 06 įstojo į DLK Kęstučio grupės II-o rajono (Paliose) partizanus. 1945 06 01 skiriamas II rajono vadu. Dalyvavo Dzūkų (Dzūkijos) rinktinės steigime Punios šile.

Skaityti daugiau: REZISTENCIJOS ENCIKLOPEDIJOS PUSLAPIUS VERČIANT

KĘSTUTĖNŲ PATRIARCHAS

Petras Girdzijauskas

□ Petras Girdzijauskas įteikia P.Paulaičio Vyčio Kryžiaus ordiną jo pusbroliui bendražygiui P.Gervyliui

Skiriu 95-osioms Petro Paulaičio, stačiusio LL kovos sąjūdžio pamatus, gimimo metinėms.

1958-1959 m. žiemą pačiame Dubravlago centre Javase traškėjo tvoros. Per pačius šalčius sutriko sveikata. Jau antrą savaitę karščiavau. 11-ojo konclagerio ligoninė antibiotikų neturi, o be jų nėra vilties išsigelbėti. Artimiausi draugai niekuo negali man padėti. Greit bus supiltas dar vienas kauburėlis nesuskaičiuojamam Dubravlago kapinyne.

Iš nelemtos ligoninės guolio lyg per rūką žvelgiu į veidą ir stengiuosi atsiminti jo vardą ar slapyvardį, mėginu atkurti dešimtmečio senumo įvykius. Taip. Lapgirinė, Kęstutėnų vadas Merkys...

- Aš - Petras Paulaitis, - prisistato svečias ir padeda ant spintelės paviržį, pataria būtinai suvalgyti ir dar - išganingojo penicilino buteliukų krūvelę. -Tu dar jaunas, ir sveikas reikalingas Nepriklausomai Lietuvai. Mes prisiekėme jai tarnauti ir grįšime jos išlaisvinti,- ramiai, įtaigiai dėstė, tarsi nebūtų žiemos speigo, Dubravlago ir katorgos.

Skaityti daugiau: KĘSTUTĖNŲ PATRIARCHAS

DAR VIENA KNYGA APIE PASIPRIEŠINIMO METUS

LAIŠKAI, KRONIKA RECENZIJOS

Vidmantas Vitkauskas

Adolfas Damušis. Lithuania against soviet and nazi aggression.-Chigaco:Published by American Foundation for Lithuanian, Inc./ Laivę fondas, 1998. -342 p.

Lietuvos istorijoje vienas dramatiškiausių laikotarpių - 1940-1990 metai. Tai - valstybės žlugimo, okupacijų, tautos genocido, trėmimų ir persekiojimų metai, bet tuo pačiu pasipriešinimo, laisvės kovų bei nepaklusnumo metai.

Apie ilgametį ir įvairiaformį lietuvių tautos pasipriešinimo judėjimą, svarbiausius jo etapus išleista nemaža mokslinių, memuarinių ir dokumentinių leidinių, tačiau iki šiol labai trūko šį laikotarpį analizuojančio vientiso veikalo. Tą istoriografijos spragą užpildo 1998 m. pabaigoje Čikagoje išleista reikšminga Adolfo Damušio monografija anglų kalba "Lietuva prieš sovietų ir nacių agresiją". Ši knyga ne tik papildo Lietuvos pasipriešinimo istorijos tyrinėjimus, bet ir duoda galimybę su to meto įvykiais Lietuvoje susipažinti angliškai skaitančiai visuomenei. Todėl šia knyga galės naudotis ne tik ir ne tiek Lietuvos skaitytojai, bet ir užsienio piliečiai - politikai, diplomatai, o tai ypač aktualu dabar, kai Lietuva vėl įsiliejo į nepriklausomų valstybių bendriją ir siekia integruotis į ekonominius, politinius ir karinius šių valstybių darinius. Ši knyga unikali dar ir tuo, kad jos autorius Adolfas Damušis yra daugelio aprašomų įvykių tiesioginis dalyvis ir liudininkas.

Skaityti daugiau: DAR VIENA KNYGA APIE PASIPRIEŠINIMO METUS

NAUJOS LAISVĖS KOVŲ ARCHYVO BIBLIOTEKOS KNYGOS

Kasparas K. Lietuvos karas:

Antroji Sovietų Sąjungos agresija. Pasipriešinimas. Ofenzyvynės gynybos tarpsnis 1944 m. vasara- 1946 m.pavasaris. K.: Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga, 1999. 624 p.

Istoriko K.Kasparo monografijoje gvildenamos antrosios Sovietų Sąjungos agresijos prieš Lietuvą aplinkybės, eiga, lietuvių tautos pasirengimas priešintis agresoriui, Pasipriešinimo kilimo veiksniai ir laisvės kovos 1944 m. vasarą - 1946 m. pavasarį. Daug dėmesio skiriama Lietuvos partizanų taktikai, organizacinei raidai, atskleidžiami okupantų planai, antipartizaninė taktika, slopinimo priemonių esmė.

Skaityti daugiau: NAUJOS LAISVĖS KOVŲ ARCHYVO BIBLIOTEKOS KNYGOS

KREIPIMASIS

Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga rengia informacinį leidinį apie Lietuvos miškininkus, nukentėjusius nuo represinių struktūrų okupacijų metais. Labai prašytume represuotus asmenis, jų artimuosius, taip pat visus Lietuvos miškininkus ar šiaip ką nors žinančius pranešti apie nukentėjusius, esant galimybei, pateikti trumpą jų gyvenimo aprašymą, fotonuotraukas, nurodyti tremties ar kalinimo laiką ir vietą.

Turimą medžiagą siųsti LPKTS Tarybos pirmininkui Antanui Lukšai, Kaunas, Laisvės alėja 39; arba Laisvės kovų archyvo redakcijai.

Iniciatyvinė grupė

Gerbiamoji redakcija, nuoširdžiai dėkoju, kad rūpinatės mūsų krašto tragiška praeitimi. Labai apsidžiaugiau LKA Nr.20 radusi liek daug brangių žmonių vardų, kuriuos pažinau ir ne kartą nešiau kuriems į mišką valgyti.

46-ame psl. radau netikslumų. Jūs rašote, kad žūtys ir išdavystės lydėjo 1946 m. Kizevičius Aukštelkų k. Taip, ta baisi tragedija tikrai įvyko 1946 m. rudenį, tik ne pas Kizevičius, o pas Kižauskus Aukštelkų k. (tą vietovę dar vadino Prūdbala). Mes su Kižauskais gyvenome kaimynystėje ir, nors tada man buvo tik penkiolika metų, gerai prisimenu tuos įvykius.

Skaityti daugiau: KREIPIMASIS

PRANĄ VEVERSKĮ Į AMŽINYBĘ PALYDĖJUS

Kauno aps. Veliuonos vls. Kalvių k. gyvenusių Stasio ir Uršulės Veverskių gausią šeimą (10 vaikų: septyni sūnūs ir trys dukterys) skaudžiai palietė "raudonasis teroras". Vieni buvo nužudyti, kiti ilgus metus kankinti sovietiniuose gulaguose, išskyrus tėvą, kuris mirė 1932 m.

Pranas Veverskis šeimoje gimė trečiuoju, 1916 m. rugsėjo 14 d. Baigusį pradžios mokyklą, tėvas sutiko, mokslo trokštantį vaiką, leisti į keturklasę Vilkijos progimnaziją. Baigusį keturias klases, nesveikuojantis tėvas 1929 m. nutarė Praną palikti įpėdiniu savo 26 ha ūkyje. Vyriausias brolis Kazys tuo laiku mokėsi Neradavo gyvulininkystės ž.ū. mokykloje, po to - Kretingos Pranciškonų gimnazijoje. 1935 m. spalio mėn. į šios gimnazijos 5-ąją klasę buvo priimtas ir Pranas. Šeštoje gimnazijos klasėje Pranas mokėsi neakivaizdiniu būdu, pagal anuomet pagarsėjusią "Kalbaneum" programą. 1936 m. (Jau po Kalėdų) išlaikęs egzaminus į šeštąją klasę, mokėsi Jurbarko gimnazijoje. 1938 m. perėjo į Kauno "Aušros" berniukų gimnaziją, kurią baigė 1939 m. Tik baigęs gimnaziją įstojo į Karo mokyklą aspirantu ir tais pačiais metais perėjo į kadro kariūnus. Stažavosi 3-čiame pėstininkų pulke, 9-ame pulke, Ryšių batalione. Prieš Sovietų Sąjungos ir Vokietijos karą iš kariuomenės pasitraukė.

Skaityti daugiau: PRANĄ VEVERSKĮ Į AMŽINYBĘ PALYDĖJUS

ASMENVARDŽIŲ RODYKLĖ

Abromavičius 74
Adomas, žr.Baciuška Vladas
Adomėnaitė Stasė 85
Adomėnas Petras 85
Aidas, žr.Eglinskas Antanas
Aitvaras, žr.Čeponis Algirdas
Ališauskas Vincas, sl.Kairys 72
Algirdas 128
Algis, žr.Narkevičius Benediktas
Ambrazevičius J. 166
Ambraziejus 194
Anbo, žr.Bulota Jonas
Andriukaitienė Marytė 56
Andriūnas Antanas 108,113
Andriūnas Povilas 103,104

Skaityti daugiau: ASMENVARDŽIŲ RODYKLĖ

VIETOVARDŽIŲ RODYKLĖ

Abezė 55
Agurkiškės 71, 185
Aleksėjevka 128
Alizava 83, 84
Alytus 64, 65,162,163,181, 205
Alsėdžiai 138
Alšininkai 178
Antanava 74
Antašava 113
Anapolės dvaras 135,136
Astragai 178
Atikoniai 114
Atkočiai 102, 105, 113,114
Aukštaitija 37,102
Aukštelkai 204
Auliai 82, 91

Skaityti daugiau: VIETOVARDŽIŲ RODYKLĖ

Partizanai: Istorija ir dabartis

Navigacijos peržiūros paieška

Navigacija

Ieškoti