_files/I-Laisve-1979-75(112)-1.jpg)
T U R I N Y S
Skaitytojų žodis ................................................. 2
Aleksandras Štromas: Asmeninė atsakomybė ir totalitarinė visuomenė 5
Antanas Musteikis: Taisyklės ir išimtys ......................... 20
Antanas Saulaitis, SJ: Lietuviškos veiklos perspektyvos ......... 30
Diskusijos ...................................................... 39
Kova dėl laisvės visus įpareigoja ............................... 50
Dr. Jonas Grinius: Perdaug jaunimo organizacijų? ................ 54
Zenonas Prūsas: Pastabos dėl LFB Credo .......................... 56
P. Algis Raulinaitis: Vlikas sunkumuose ......................... 57
Trys pavyzdžiai ................................................. 61
Kūrybos vakaras ................................................. 64
Vt. Vt.: Prof. Vardžio knygą pasitinkant ........................ 68
“Į Laisvę” vedamieji ............................................ 72
Skaityti daugiau: Į Laisvę 1979 75(112)
Pataisytinos klaidos
Mano straipsny “Maskvos karas prieš LKB Kroniką” (ĮL Nr. 73), 1978 rugs, yra klaidų, kurių néra mano rankrašty. Greičiausiai tai korektūros klaidos, kurias betgi prašau atitaisyti. Paminėsiu tik porą. Pusl. 11 minimas žurnalas Commonwealth. Žurnalo pavadinimas yra Commonweal. Tai yra neblogai žinomas JAV katalikų žurnalas. Pusl. 5, 13 eil. žodis “valdovas" pakeistinas į vadovas.
“Į Laisvę" skaitau su dideliu dėmesiu ir džiaugiuosi žurnalo aktualumu. Lnkiu geros sėkmės ir ateityje.
Vytautas Vardys
Norman, OK
Tęskite darbą
Laikykitės stipriai šiems, 1979-tiems metams, prasidėjus. Tęskite tų nepaprastai naudingą spaudos darbą.
S. Lozoraitis, Jr.
Roma, Italija
Esame įpareigoti bendrauti
Visi esame Dievo vaikai, sutverti į Jo paveikslą ir panašumą. Kaip asmeninis, taip ir bendruomeninis gyvenimas turi būti paremtas Evangelija. Dievo Tautoje visi esame įpareigoti bendrauti vieni su kitais Šventoje Dvasioje ir turimomis dovanomis vieningai siekti gyvenimo pilnatvės. Deja, daugelis piktojo suvedžioti savivaliauja. Klaidingu galvojimu bei elgesiu teisybę užgniaužia neteisingumu ir įneša į pasaulį nesantaiką, kuri dabartiniais laikais jaučiama visose gyvenimo srityse. Ką mes darome?
Prie šio laiškučio pridedu 25.00 dol. vertės čekutį.
Prel. Pranciškus Juras
Putnam. Conn.
Skaityti daugiau: SKAITYTOJŲ ŽODIS
ALEKSANDRAS ŠTROMAS
Atsakomybės pagrindai Atsakomybė visada yra surišta tiktai su veikimu, t.y. su tam tiktais veiksmais ar su neveikia, kai yra pareiga veikti. Atsakomybė negali kilti už mintis ar net už objektyviai neišreikštus kėslus, kaip ir už simpatijas ar antipatijas tam tikram veikimui. Taigi, nėra atsakomybės be veiklos ir ne už veiklą. Veikimą gali atlikti tik konkretus asmuo ar konkretūs asmenys, t.y. asmenų grupės. Kaip žinoma, ne tik žmonės, ne tik paskiri individai yra laikomi asmenimis. Žmonės, individai yra vadinami fiziniais asmenimis ir jie sudaro tik vieną asmenų grupę. Yra ir antra asmenų grupė, kuri vadinama juridiniais ar moraliniais asmenimis, ir prie kurių priskaitomos įvairios organizacijos, tame tarpe ir valstybė. Juridiniai asmenys už savo veikimą atsakingi jiems priklausančiu turtu (valstybei pvz. uždedamos reparacijos ar priteisiama atlyginti padarytą žalą), tam tikru savo padalinių veiklos susiaurinimu, suspendavimu ar net likvidavimu (pvz. valstybės demilitarizacija) ir savo egzistencija aplamai. Tai yra juridinio asmens atsakomybės ribos, virš kurių už juridinio asmens veikimą atsako jau fiziniai asmenys, — tie, kurie veikė juridinio asmens vardu ar pavedimu. Kiekvieno taip veikusio fizinio asmens atsakomybės ribos nustatomos jo paties veikimo ribomis. Už juridinio asmens veiksmus negali tokiu būdu atsakyti tie jo nariai, — fiziniai asmenys — kurie betarpiškai nedalyvavo tame konkrečiame veikime, už kurį juridinis asmuo dėl vienos ar kitos priežasties neša atsakomybę. Valstybės piliečiai, pavyzdžiui, neneša automatiškai atsakomybės už savo valstybės veiksmus, jeigu jie patys betarpiškai tų veiksmų neatliko. Lygiai taip pat tenka vertinti ir kitų organizacijų narių atsakomybę už organizacijos veiklą. Pavyzdžiui, Niurnbergo Tribunolo sprendimu, pripažinusiu nacių partiją nusikalstama organizacija, kiekvienas tos partijos narys nebuvo laikomas automatiškai atsakingu už visus partijos nusikaltimus, o tik už tai, ką pats betarpiškai buvo atlikęs. Taigi, nėra automatiškos fizinių asmenų atsakomybės už juridinio asmens, kurio jie yra nariai, veikimą. Tuo labiau nėra ir negali būti vieno asmens atsakomybės už kitų asmenų veikimą tik dėl to, kad jie yra surišti kokiais nors saitais — šeimyniniais, geografiniais, tautiniais, religiniais, kultūriniais, istoriniais.
Skaityti daugiau: ASMENINĖ ATSAKOMYBĖ IR TOTALITARINĖ VISUOMENĖ
Ryšių su Lietuvos lietuviais problemą sprendžiant
ANTANAS MUSTEIKIS
Gera būtų turėti visagalį gėrio raktą, kurs vien tik geras duris atrakinėtų ir įgalintų mus vien gėrį pasirinkti. Bėda tik, kad dažnai tose pačiose mūsų pasirinktose gėrybėse užtiksi priemaišų, kurias vadiname blogybėmis. Suraikai lietuviškos duonos kepalėlį su rūgštele, užkandi — skanu; staiga kriaukšteli, ir dantys atšimpa į prikepusią plutelę. Žinoma, dažnu atveju galima iš anksto nugrandyti suodžius ir anglį, bet ne visada. Kartais tenka atsisakyti medaus, kurs turi deguto priemaišų. Šitai ypatingai pabrėžiame mes — vakariečiai, principų žmonės. Gal todėl ir mūsų patarlė sako: neik su velniu riešutauti, nes prarasi ne tik krepšį, bet ir kelnes. Kita vertus, mūsų pasakos skatina galinėtis su piktaisiais ir neretai jaunylis brolis, paikučiu laikomas, apgauna raganą ar net patį velnią. Tad, apibendrinant, sunku pasakyti, kada vadovautis taisykle ir kada išimtimi. Gal gi, neužsisklendžiant kraštutinumuose, reikėtų dažniausiai elgtis pagal taisyklę, o kartais ir pagal išimtį.
Man rodos, kad panašaus pobūdžio yra ir amerikiečių pornografijos problema. Principe sutinkama, kad pornografija yra žalingas, tad baustinas dalykas, tačiau pornografijos apsibrėžimas paliktas paskiroms bendruomenėms pačioms apspręsti. Ar nevertėtų ir mūsų bendruomenės sluoksniams galutinai apsispręsti, kad su velniu riešutauti pavojinga, bet nereikia kategoriškai smerkti tų, kurie jo labiau bijo ir su juo nesileidžia į mišką, ir tų, kurie jo mažiau bijo, tikėdamiesi išsaugosią savo kelnes ir, paikučiais pasivertę, pridarysią visokių eibių nelabajam?
Skaityti daugiau: TAISYKLĖS IR IŠIMTYS
ANTANAS SAULAITIS, SJ
Įvadas
Sąmoningą veiklą lydi nuolatinis dialogas. Pokalbis ar straipsnis tėra svarstybų valandėlė, skirta mūsų lietuviško gyvenimo reikalams aptarti, įvertinti, gairėms nusagstyti. Tautinė bendruomenė visų pirma yra bendruomenė, ir mūsų atveju labai analogiška tikinčiųjų bendruomenei — Bažnyčiai. Todėl čia pritaikytos kai kurios mintys ir pateikta palyginimų su krikščionių šeima.
Kai kurie išeivijos stovį lygina su tautinio atsinaujinimo laikotarpiu, kurį vaizduoja Vincas Mykolaitis — Putinas savo romane “Sukilėliai”. Tuometinių vadovų pagrindinis uždavinys nebuvo nuversti svetimą valdžią, bet saviesiems tautiečiams įkalbėti, kad jie gali ir turi būti atsakingi už savo ateitį ir kad jie gali būti laisvi. Tai yra, pagrindinis knygos veikėjų siekis buvo lietuvių sąmonė. Sąmonė ir sąmoningumas nėra kiekybės ar apimties reikalas, bet kokybės, intensyvumo. Sąmonė beveik priešinga sentimentalizmui, kuris mums lengviau prieinamas ir dažniau veiksmingas, negu apgalvotas, apsvarstytas protavimas. Sąmonė ir jos įgyvendinimas rišasi su vertybėmis, kurios yra tam tikrų tikėjimų (plačia prasme) sistema, žmonių ar bendruomenių siekiai ir elgsena.
Skaityti daugiau: LIETUVIŠKOS VEIKLOS ATEITIES PERSPEKTYVOS
Redakcijos pastaba
Tomo Venclovos paskaitų, kuri buvo atspausdinta 1978 gruodžio numeryje, seki diskusijos; jos savo dalykiškumu tapo tiesiog integraline paskaitos dalimi. Jas čia pilnai skaitytojams ir pateikiame.
Dr. A. Gerutis:
Su dideliu pasigėrėjimu, tiesiog su nuostaba konstatavau, kad Tomas Venclova yra ne tik poetas, ne tik literatūros kritikas, bet ir mokslininkas, kuris dar Lietuvoje būdamas numatė, kad jis atsidurs čia ir mums skaitys paskaitą su tokia, kaip dabar įprasta sakyti, moksliška akribija. Ačiū labai.
Tamsta paminėjai, kad į Karaliaučiaus sritį lietuviai nepretendavo. Tai ne visai taip. Pirmas memorandumas, kurį Lietuvos vyriausybė įteikė Paryžiaus Taikos konferencijai, tai ir buvo ten kaip tik paminėta ir Mažoji Lietuva, bet be Karaliaučiaus.
T. Venclova:
Apie tai aš kalbėjau. Aš minėjau tik, kad į Karaliaučių, į miestą, Lietuva nepretendavo niekad.
Dr. A. Gerutis:
Antras dalykas yra Suvalkų sutartis. Tai nebuvo sienų sutartis, bet paliaubų sutartis. Bet ji, rodos, nenustatė pilnos sienos, o tik vieną dalį. Aš neatsimenu, kaip ten ji buvo nustatyta, bet galima implikuoti, kad mes tą demarkacijos liniją jau laikėme siena. Nors vienoje vietoje ji taip ir nuėjo kažkur į gelmes.
T. Venclova:
Vienoje vietoje, į pietus nuo Vilniaus.
Skaityti daugiau: DISKUSIJOS
Svarstybų išvados
1979 vasario 3-4 d.d. Los Angeles Šv. Kazimiero parapijos salėje įvykęs LFB Los Angeles sambūrio suorganizuotas vienuoliktas politinių studijų savaitgalis svarstė šiuos klausimus:
a. “Lietuvos laisvinimo darbo išplėtimas ir suintensyvinimas”; svarstybų dalyviai: Danutė Barauskaitė, dr. Kazys Ambrozaitis, Vytautas Kamantas ir Edmundas Kulikauskas; moderatorius P. Algis Raulinaitis.
b. “Nuolatiniai jaunimo darbai Lietuvos laisvinimo žygyje”; svartybų dalyviai: studentai — Ilona Bužėnaitė, Asta Crakauskaitė, Jūratė Venckienė ir Rimas Polikaitis; moderatorius Leonardas Valiukas.
_files/I-Laisve-1979-75(112)-3.jpg)
LFB Tarybos prezidiumas su svečiais iš Čikagos Los Angeles politinių studijų metu 1979.II.3-4 d.d.; iš kairės — Edmundas Arbas (prez. sekretorius), P. Algis Raulinaitis (prez. pirm.), PLB valdybos pirm. Vytautas Kamantas, dr. Kazys Ambrozaitis ir dr. Zigmas Brinkis (prez. narys).
c. “Ko geros valios lietuviai laukia iš veiksnių?”; svarstybų dalyviai: Mykolas Naujokaitis, P. Algis Raulinaitis ir Vytautas Vidugiris; moder. Juozas Kojelis.
Skaityti daugiau: KOVA DĖL LAISVĖS VISUS ĮPAREIGOJA
Savoje žemėje lietuviai save laiko individualistais, nemėgstančiais paklusti organizacinei drausmei. Tačiau priversti gyventi svetimuose kraštuose, jie gal labiau negu kitų tautų žmonės glaudžiasi prie savųjų tautiečių. Į sambūrius su savo žemės broliais lietuviai tremtiniai Vakaruose atrodo ypač mėgsta skatinti savo jaunimą.
Juk tarp Jungtinių Amerikos Valstybių ir Kanados lietuvių šiuo metu galima priskaityti bene septynias jaunimo organizacijas — Ateitininkus su jaunučių, moksleivių ir studentų sąjungomis, Skautų organizaciją su panašaus amžiaus jaunimo tuntais ir draugovėmis, Šviesos - Santaros federacijos studentus, Neo-Lituanijos studentus, Lietuvių studentų sąjungą, Lietuvos Vyčius, Pasaulio Lietuvių jaunimo sąjungą. Be abejo, kad šios visos jaunimo organizacijos turi šiokį tokį pagrindą gyvuoti, ir jų gal būt būtų neperdaug, jeigu to lietuviško jaunimo išeivijoje būtų gausu. Deja, šitaip nėra.
Skaityti daugiau: PERDAUG LIETUVIŲ JAUNIMO ORGANIZACIJŲ ?
Beveik tikra, kad iš ruso atsipalaidavusi Lietuva bus labai ekonomiškai nualinta — panašiai, kaip Vokietija po II Pasaulinio karo. Lietuvoj bus nemažai intelektualų, idealistų, bet dauguma visgi bus žmonės, kuriems duona, pastogė ir naujas automobilis — vieni iš svarbiausių dalykų gyvenime. Jei ekonominis krašto atkutimas bus lėtas — daug jų išlakstys po pasaulį, ir Lietuva liks ir toliau ekonomiškai atsilikęs dviejų milijonų gyventojų užkampis. Žodžiu, Lietuvai atgavus laisvę, atsistojimas ant kojų bus pirmasis uždavinys. Kuris kelias reikės pasirinkti: laisvo ūkio (kapitalizmo) ar socializmo? Vakarų Vokietija pasirinko pirmąjį, ir per kelis metus įvyko “ekonominis stebuklas”. Liberalinis kapitalizmas iš laukinės Amerikos sukūrė ekonominį milžiną, be bado ir be koncentracijos stovyklų. Adam Smith idėjų dėka per paskutinius 200 metų Vakarų pasaulis ekonomiškai pasiekė daug daugiau negu per ankstyvesnius 2000 metų. Dėl ko? Mano supratimu, dėl to, kad laisvo ūkio idėja yra paremta “gaspadoriška galvosena”, arba, kaip amerikonai sako, “common sense”.
Skaityti daugiau: PASTABOS DĖL LFB CREDO
VEIKSNIUOSE IR VEIKLOJE
Metinis seimas Čikagoje
Tradicinis VLIK-o metinis seimas, su seimo organų (prezidiumo, sekretoriato, rezoliucijų k-jos) sudarymu, sveikinimais, paskaitomis, banketu, įvyko Čikagoje 1978 gruodžio 9-10 d.d.
Seimo prezidiumą sudarė P. Algis Raulinaitis (LFB) — pirm., J. Jurkūnas (LLK) — vicepirm., ir sekretoriai — D. Vėbraitė (LRS) ir J. Baužys (KDS). Seime dalyvavo visų 15 grupių atstovai ir jų pavaduotojai.
Per abi seimo dienas buvo išklausytos keturios paskaitos — Tomo Venclovos, dr. B. Nemicko, dr. D. Krivicko ir latvio dr. I. Spilners. VLIK-o veiklą ataskaitiniuose pranešimuose nušvietė valdybos pirm. dr. K. Valiūnas, Tarybos pirmininkas Ališauskas (raštu), Tautos fondo pirm. J. Giedraitis bei TF Kanadoje atstovai — J. Veičeliūnas ir A. Firavičius.
Susilaikant nuo paskaitų ir ataskaitinių pranešimų santraukų bei komentavimų, bandome šioje apžvalgoje pateikti bendrą seimo eigą, kurioje išryškėjo kai kurių žmonių neatsakomingi ėjimai, VLIK-o ateičiai nežadą nieko gero.
Skaityti daugiau: VLIKAS SUNKUMUOSE
TEGU IŠLIEKA ISTORIJAI
Dr. Kazį Bobelį išrinkus Vliko pirmininku, šios organizacijos ateitis atsidūrė didelio klaustuko šešėlyje. Lietuvos laisvės reikalui nuostolingas “laimėjimas” paspartino nusilpusių ar jau tik fikcijomis taposių politinių partijų irimą ir pagilino bei atvėrė naujų visuomeninio susiskaldymo žaizdų: iš Valstiečių liaudininkų s-gos pirmininko pareigų pasitraukė žymiausias šios politinės grupės autoritetas prof. M. Mackevičius, pasitraukė Darbo federacijos pirmininkas dr. Antanas Skėrys, suskaldyti Krikščionys demokratai (iš Vliko išstumtas šios organizacijos Lietuvos pogrindyje kūrėjas ir ilgametis atstovas Stasys Lūšys) ir t.t.
“Darbininko” vedamasis “Nejuokingi juokai” (II.23) blaiviu žvilgsniu išreiškė lietuviškąjį rūpestį dėl galimo Bobelio išrinkimo Vliko pirmininku. Nurodė ir motyvus, kodėl jis tom pareigom netinka. Šį “Darbininko” vedamąjį persispausdino ir “Draugas”. Ramiais svarstymais ir nuorodomis į galimas nuostolingas pasekmes įkaitusias galvas atvėsinti siekė krikščionių demokratų autoritetas V. Bgd. (kun. Vytautas Bagdanavičius - red.) “Drauge” (III.6), ir valstiečių liaudininkų veikėjas Liudvikas Šmulkštys “Drauge” (III.10). Į Bobelio nesubrendimą rimtam politiniam darbui viešu pareiškimu “Drauge” (III.10) nurodė adv. S. P. Žumbakis, Amerikos Lietuvių Katalikų Federacijos atstovas Alte. Lietuvių Fronto bičiulių atstovas Viktoras Naudžius Vliko posėdyje prieš valdybos rinkimus III.11 padarė sąjūdžio vardu pareiškimą, įspėdamas negarbingu būdu sudarytą vilkinių grupių atstovų daugumą, kad “Bobelis į Vliko pirmininkus netinka, o jeigu būtų išrinktas, Lietuvių Fronto Bičiulių sąjūdis rezervuojasi sau teisę persvarstyti tolimesnį savo dalyvavimo Vlike būdą”. Tačiau Bobelis buvo išrinktas.
Skaityti daugiau: TRYS PAVYZDŽIAI
BIČIULIAI KŪRYBOJE, VEIKLOJE IR GYVENIME
_files/I-Laisve-1979-75(112)-7.jpg)
Tryliktasis Los Angeles LFB suorganizuotas literatūros vakaras buvo skirtas rašytojo laureato Jurgio Gliaudos kūrybai. Įvadinį žodį tarė rašytoja Alė Rūta. Kūrybos pavyzdžius skaitė pats autorius ir dramos sambūrio aktoriai. Solistei akompanavo pianistė Raimonda Apeikytė.
_files/I-Laisve-1979-75(112)-8.jpg)
Jurgio Gliaudos knygų paroda. Jo kūryba atžymėta aštuoniomis premijomis.
_files/I-Laisve-1979-75(112)-9.jpg)
Rašytojas laureatas Jurgis Gliauda skaito savo kūrybą.
Nuotraukos L. Kanto
_files/I-Laisve-1979-75(112)-10.jpg)
Solistė Ona Pliuškonienė iš Philadelphijos Gliaudos kūrybos vakare atliko lietuvių kompozitorių bei harmonizuotų liaudies dainų koncertą ir sužavėjo publiką.
Skaityti daugiau: Kūrybos vakaras
1978 metų pabaigoje “East European Quarterly” išleido ir Kolumbijos universiteto leidykla platina prof. Vardžio naują knygą: “The Catholic Church, Dissent and Nationality in Soviet Lithuania”. Jau pati knygos antraštė nusako, kad joje kalbama apie Katalikų bažnyčią sovietų okupuotoje Lietuvoje pirmiausia tautiniu politiniu atžvilgiu.
Katalikų bažnyčios reikšmė visuomeniniam, kultūriniam, o taip pat ir politiniam tautų ir valstybių gyvenimui yra neginčijamas faktas. Ji yra teigiama tiem, kieno siekimus stiprina, bet neigiama tiem, kieno kėslam kliūva ir juos nieku verčia. Lietuvos okupanto siekimam Katalikų bažnyčios veiksnys yra neigiamas ir ideologiniu ir tautiniu valstybių atžvilgiu.
Sovietinį ateizmą pavertęs religijos surogatu, Lietuvos okupantas to religinio surogato skleidimui bei įtvirtinimui yra pasisavinęs kultūringame pasaulyje seniai atgyvenusią taisyklę: kieno valdžia — to ir religija. Sovietinė valdžia, — tai ir sovietinio ateizmo religinis surogatas valdžios brukte brukamas okupuotos Lietuvos gyventojam.
Be abejo, mūsų laikais prievartauti žmonių religinius įsitikinimus bei religinę praktiką, laužant tarptautinius įsipareigojimus, tik sovietinio ateizmo motyvais, tik tam, kad žmonės savo religiją pakeistų sovietinio ateizmo religiniu surogatu, tur būt, nė sovietinė valdžia nesiimtų. Tačiau už brukamo sovietinio ateizmo fasado yra paslėptas dar kitas sovietų valdžios siekimas, būtent, pavergtos lietuvių tautos sulydymas su rusų tauta, lietuvių surusinimas. Šiam savo genocidiniam asimiliaciniam siekimui dabartinis Lietuvos okupantas paraidžiui kartoja Rusijos carų savo meto politiką Lietuvoje. Kaip anais carų viešpatavimo Lietuvoje laikais mūsų tautai buvo brukte brukama stačiatikybė, kad sykiu su ja būtų įbrukta ir rusybė, taip šiais sovietinių rusų viešpatavimo Lietuvoje laikais mūsų tautai brukte brukamas sovietinis ateizmas, kad sykiu su juo būtų įbrukta ir sovietinė rusybė.
Skaityti daugiau: PROF. VARDŽIO NAUJĄJĄ KNYGĄ PASITINKANT
V. Stanley Vardys,THE CATHOLIC CHURCH, DISSENT AND NATIONALITY IN SOVIET LITHUANIA, East Europoean Quarterly, Boulder, Columbia University Press; 333 psl. Rašant Lithuanian Religious Aid, Inc., 351 Highland Blvd., Brooklyn, N.Y. 11207, gaunama papiginta kaina: 10 dol.
Anatolijus Kairys,LAISVĖS SONATA, poema. Iliustravo dail. Diana Kizlauskie-nė, išleido “Dialogas”, spaudė M. Morkūno spaustuvė, 3001 W. 59th St., Chicago, Ill. 60629; 78 pusl., kietais viršeliais, kaina 6.00 doi.
BALTIC STATES IN PEACE AND WAR, 1917,1945; red. V. Stanley Vardys ir Romuald J. Misiūnas; išleido The Pennsylvania State University Press, 215 Wagner Building, University Park, Pa. 16802; 256 push, kaina 12.50 dol.
Arėjas Vitkauskas, LYRE FRUIT IN LIGHT SYRUP, anglų kalba eilėraščiai. Išleido autorius, 32 push, kaina 1.00 dol. Gaunama užsakant 309 Varick Street, Jersey City, N.J. 07302.
_files/I-Laisve-1979-75(112)-17.jpg)
KODĖL TAIP ĮVYKO?
Su naujuoju Vliko pirmininko išrinkimu dar labiau tapo visuomeniniame- politiniame sektoriuje išryškintas idealistinės ir oportunistinės dvasios išsiskyrimas. Sovietinis misijonierius Vytautas Kazakevičius, nusilenkdamas “doriesiems” išeivijos lietuviams, ir dabartinio sąmyšio organizatoriai, pagarbų reikšdami “švarios dvasios lietuviams”, kaltinančius pirštus nukreipia į tuos pačius idealistinės dvasios tremties visuomenėje nešėjus, į tuos pačius visuomeninius susigrupavimus, į tų pačių spaudų. Mes gi drįstame viešai suabejoti dorumu ir švaria dvasia tų, kurie savo ambicijas tenkina sovietiniais metodais, skaldydami politinių susigrupavimų likučius, išvaikydami nusipelniusius visuomenės veikėjus, nakties tamsoje pakeisdami politinių fikcijų iškabas. Tačiau nenorime laiko gaišinti ir juos smerkdami. Vargu tai turėtų kokios prasmės. Gal prasmingiau būtų prisiminti priežastis, kurios prie dabartinės būklės VLIK-ų privedė, nors pozityvios ir veiksmingos rolės VLIK-ui Lietuvos laisvinimo darbe pramatyti vargu šiuo metu įmanoma.
Labiausiai VLIK-ų smukdė per ilgas toleravimas įsiveisusių negerovių. Pagrindinė jų— tai vyriausioje Lietuvos laisvinimo vadovybėje dalyvavimas išnykusių organizacijų atstovų, kurių daugumas jautėsi ir kalbėjo tautos vardu. Jie tapo nepakeičiami, nes tik patys prieš save tenešė atsakomybę. Gerai, kad 2-3 žmonių “organizacijos” atstovas sąžiningas žmogus, bet patirtis parodė, kad jis irgi lengvai nustumiamas, kai kitoje vietoje atsiranda 4-5 asmenų kitokio nusistatymo “dauguma”. Lietuvių Fronto bičiuliai metai iš metų siūlė aptarti VLIK-e dalyvaujančios organizacijos kvalifikacijas, bet vis susilaukdavo VLIK-o griovėjų kaltinimų.
Skaityti daugiau: VEDAMIEJI
Fotografinė kopija 
BOX 
