Į Laisvę 1963 32(69)

PDF Fotografinė kopija BOX

Redaguoja — Redakcijos kolektyvas: vyr. redaktorius — Stasys Daunys, redaktoriai — Petras Bagdonas, Juozas Baužys, Vladas Būtėnas, Vincas Rygertas.

Skaityti daugiau: Į Laisvę 1963 32(69)

Lietuvą aplankę, nors būtų ir geros valios, įspūdžius parsiveža paviršutiniškus. Ne tik dėl to, kad matė dažniausiai tik tai, kas buvo rodoma: kad rodomi dalykai dar buvo specialiai rodymui paruošti, pagražinti; bet ir dėl to, kad bendresnes, visuotinesnes išvadas teisingiau galima daryti tik iš didesnio kiekio faktų bei palyginimų laiko ir vietos perspektyvoje. Tada aiškėja okupanto planas, pagal kurį keičiamas Lietuvos veidas; aiškėja taip pat kiek ir dėl ko kliūva to plano vykdymas. Tokias studijas vykdo Į Laisvę ir kiti laikraščiai. Pastaraisiais metais į šį studijinį reikalą atkreipė daugiau dėmesio ir Lietuvos Laisvės Komiteto žmonės. Vieno jų 1962 padėties apžvalginę santrauką čia skelbiame. Joje skaitytojas ras atsakymus iš sovietinių šaltinių į klausimus, kurie yra populiarūs ar bent populiarinami: ar Lietuvos gyvenimas sukasi liberalizacijos ar okupacinių varžtų veržimo linkme; ar Lietuvoje stiprėja savivalda ir lietuvių dominavimas ar maskvinis centralizmas ir rusifikacija; ar ir kiek Lietuvos ūkyje praktiškai taikoma technika ir koks vaidmuo tebetenka rankų darbui: kaip nutinka, kad “socialistinis” žemės ūkis, kuriame yra 95% žemės, visos mėsos tepagamina 42% ir 38% pieno, o privačiai dirbdami 5% žemės pagamina likusius 58% mėsos ir 62% pieno; ar Lietuvos žmonių darbo vaisiai eina darbo žmogaus - baudžiauninko gerovei kelti, ar darbo žmogaus prižiūrėtojui biurokratui; ir t.t.

REDAKCIJA

Vytautas Vaitiekūnas

BENDRA KRYPTIS

Okupuotos Lietuvos gyvenime 1962 būdingiausias reiškinys buvo Kremliaus ūkinio centralizmo užmačios. Jos ryškiausiai pasirodė Sov. S-gos kompartijos centro komiteto lapkričio 23 nutarime. Pagal tą nutarimą 1957 sukurtos "respublikų” liaudies ūkio tarybos subordinuotos naujai įsteigtai Sov. S-gos liaudies ūkio tarybai; "respublikų” kapitalinės statybos reikalai sucentralizuoti Sov. S-gos statybos komitete. Baltijos valstybės ir Karaliaučiaus sritis sublokštos į vieną ūkinį vienetą, o kai kurių ūkio sričių administracija apima dar ir Leningrado sritį, pvz. "Energtinio Ūkio Šiaurės -Vakarų Sistema” arba "Vakarų Baseino Žuvies Pramonės Valdyba." Pirmajai priklauso elektrinės nuo Leningrado iki Karaliaučiaus, antrajai — jūrų žvejybos uostai, žuvies apdirbimo pramonė, laivų remonto įmonės, etc.

Ūkinio centralizmo sriautas atsiliepė ir kitoms okup. Lietuvos gyvenimo sritims. Pvz. net Lietuvos Mokslų Akademija paversta tik Sov. S-gos Mokslų Akademijos priklausiniu (Komjaunimo Tiesa, 1962 rugsėjo 14, lapkričio 20, 23; Švyturys, 1962 Nr. 21, p.27).

I. POLITIKA

Kompartijos tinklas

Pagal Komunistą (1962 Nr. 10, p. 18-22) okup. Lietuvoj yra 4653 partinės celės su 70,068 nariais. Taigi 1962 kompartijai priklausė 2,5% okup. Lietuvos gyventojų. Iš 1865 kolchozų tik 9 neturi partinės celės. Partijai priklauso: 91,1% sovchozų direktorių, 83,7% kolchozų pirmininkų, 22,2% žemės ūkio specialistų, 23,8% fermų vadovų, 18,1% brigadininkų ir grandininkų, 9,1% mechanizatorių, bet tik 2,1% kolchozinin-kų. 54% visų partiečių yra žemės ūkyje ir 46% — miestuose (Komjaunimo Tiesa, 1962.7.22.). Partijos centras skundžiasi, kad partiniai rajonų pareigūnai dirbtiniu būdu didina žemės ūkyje partiečių skaičių, priskaitydami žemės ūkiui ir tuos partiečius, kurie pastoviai gyvena ir dirba miestuose.

Pagal Sov. S-gos kumpartijos CK lapkričio 23 nutarimą (lig tol teturėjo vadinamą biurą), 9 narių biurą pramonės reikalams ir 7 narių biurą žemės ūkiui. Pagal tą patį Sov. S-gos kompartijos CK nutarimą panaikinti Lietuvos kompartijos rajoniniai komitetai, ir vietoj jų įsteigti prie žemės ūkio teritorinių-gamybinių valdybų kompartijos žemės ūkio gamybiniai komitetai (41), o pramonės reikalams — 24 kompartijos pramonės gamybiniai komitetai. Kompartijos gamybiniame komitete vidutiniškai bus 21 atsakingas tarnautojas ir po keletą asmenų techniškam darbui (Komjaunimo Tiesa, 1962.12.8.).

Būdingas partijos moralės lygio kritimas. Nors oficialiai skelbiama, kad "Partija — tai mūsų epochos — protas, garbė ir sąžinė", bet faktiškai ir pats centro komitetas skundžiasi partiniais grobstytojais, spekuliantais, buvusiais šauliais ir net aktyviais tikinčiaisiais (Tarybinė Mokykla, 1962 No. 3, p. 1, Komunistas, 1962 No. 10, p. 19). Nėra retenybė, kad tas ar kitas "partinis kandidatas susidėjo su grupe grobs-tytojų”, arba kad tas ar kitas partietis "pašalintas iš partijos už nesąžiningumą ir moralinį-buitinį pakrikimą” (Komunistas, 1962 Nr. 3 p. 67). Vėlgi kai kurie partiečiai šalinasi nuo dalyvavimo partijos gyvenime ir faktiškai “atsiduria už partijos eilių”. Pasitaiko net tokių partiečių, kurie savo nario knygelę palieka partijos biure, kad nebūt nustatytas jų priklausymas partijai (Komunistas, 1962 No. 3, p. 67, Valstiečių Laikraštis, 1962. 6, 13). O pasitaiko ir tokių partiečių, kurie drįsta apsitaisyti bažnytiniais drabužiais ir nešti kryžių bažnytinių laidotuvių procesijos priekyje. (Ibid.). Kaip toli nuėjęs partinės drausmės ir moralės nepaisymas matyt iš Tiesos (1962.4.24) žinutės, kad centro komiteto narys P. Variakojis ir kandidatas bendrininkavo su gauja kyšininkų ir grobstytojų ir buvo nubausti pirmasis 5 metus kalėti, antrasis — 3 metus. Suprantama, jau pjrieš teismą jiedu buvo išguiti iš CK. Faktiškai tiedu partijos dignitoriai stengeisi, pasinaudodami savo padėtimi, parūpinti savo rajonui statybinių medžiagų, trąšų ir kitų okup. Lietuvoj vis dar sunkiai gaunamų dalykų. Ir tas jų “vietininkiškumas” nepatiko Kremliui.

Skaityti daugiau: Lietuva okupacijoje

Psichologinis karas

SOVIETINAMO ŪKIO PARAŠTĖJE

Kremliaus rusinimo tikslais vykdomas ūkinis visuomenės pertvarkymų planas liečia gyvybinį visų nerusiškų tautų išlikimo klausimą — būti ar nebūti.

Julius Vidzgiris

Norint geriau pažinti ir suprasti dabartinę Lietuvos padėtį, negalima išleisti iš akių tų pakitimų, kurie įvyko ir toliau vykdomi visuomenės ūkio struktūroje. Nepriskiriant šiems reiškiniams tokios išimtinės ir lemiamos reikšmės, kokią jiems pripažįsta pvz. ekonominio determinizmo šalininkai, tenka juos atidžiai stebėti jau vien dėl to, kad čia sutelktas ypatingasi okupacinio režimo dėmesys.

Oficiali sovietinė ideologija gamybos jėgas ir santykius laiko tiesiog visuomenės gyvenimo pamatu. Siekiant jį griežtai pertvarkyti perversmo būdu, nuosekliai panaudojamos visos priemonės. Nuo pirmos dienos įsigalėjimo valdžioje komunistai, paėmę iniciatyvą į rankas, jos nepaleidžia, tačiau jiems tenka susidurti su nepaprastai stipriu pasipriešinimu. Kodėl? Priešinasi ne tik suinteresuotieji senosios santvarkos gynėjai ir konservatyviosios jėgos. Tai, kas šiam visuomeniniam konfliktui priduoda ypatingai gilų dramatinį bruožą, yra plačiųjų masių pasipriešinimas, įkvėptas ir tiesiogiai ar netiesiogiai vadovaujamas pačių pažangiausių krašto jėgų. O tai dėl dviejų priežasčių.

Skaityti daugiau: Psichologinis karas

Nuolatinis pančių traukymas

KOMUNISTINĖJ SISTEMOJ GYVENANČIŲ KŪRĖJŲ PASTANGOS IŠSIVERŽTI

Leonas Galinis

Kaip ir visi darbai Sovietų Sąjungoje, taip ir kūrybinis gairių nustatymas vyksta pagal vadinamą planą. Kiek tie planai turi pasisekimo, dažnai matyti iš nuolatinių papeikimų komunistinėj spaudoj, tačiau mums įdomiausia, kad pagal planą nutarta prispausti ir Sovietų Sąjungoj gyvenančius arba sovietų pavergtų tautų rašytojus. Pirmiausia rašytojus puolė Chruščiovas, ypač dailininkus, išplūsdamas abstraktizmą, po to gi visus menininkus sušaukęs 1963 m. kovo 7 d. pakalbėjo vienas kompartijos sekretirių — Iljičiovas. Jo kalba išreiškia tikruosius komunizmo nusistatymus literatūros ir meno atžvilgiu. Tas kaip tik patvirtina seną mūsų teigimą, kad diktatūrai nesvarbu menas, o svarbu, kad jis tarnautų žmogaus išnaudojimui. Savo kalbos pradžioje Iljičiovas tai akcentuoja šiais žodžiais: “Mes gyvename ir dirbame liaudžiai”. Gi toliau Iljičiovas cituoja įvairius pasisakymus prieš individualistinį, abstraktinį meną ir toliau teigia: “Žinomi ir gerbiami tarybinės literatūros veikėjai pamatė, kad partijos kova su svetimomis tendencijomis meninėje kūryboje išreiškia milijonų tarybinių žmonių reikalavimus. Jie labai susirūpinę kalbėjo apie formalizmo faktus, buržuazinės literatūros "madų" pamėgdžiojimą kai kurių tarybinių rašytojų ir poetų kūryboje. Vienas iš mūsų žymiausių rašytojų K. Fedinas labai teisingai pasakė, kad partija tarsi iškelia aikštėn mūsų priešą".

Skaityti daugiau: Nuolatinis pančių traukymas

KULTŪRINIO GYVENIMO APŽVALGA PAVERGTOJE LIETUVOJE

1962 METAI

Mečys Musteikis

Ruošti pavergtos Lietuvos kultūrinio gyvenimo apžvalgą yra vienas nemalonių darbų. Kol sovietiškoje Lietuvos spaudoje surandi vieną antrą žinutę apie kokį nors vertą dėmesio kultūrinį įvykį, tai turi peržvelgti daugybę sovietiško — komunistiško šlamšto — įvairių straipsnių, kritikų, polemikų ir t. t., persunktų bolševikiška propaganda, kas ilgainiui pasidaro labai įkyru, net biauru. Tačiau jau septyneris metus šį darbą tebetęsiant, nesinori jį staiga nutraukti, juo labiau, kad žinoti ir suprasti, kas dabar Lietuvoje vyksta ir kultūrinėje srityje, yra naudinga, o daugeliu atvejų ir reikalinga.

Ir praeitais metais Lietuvos kultūriniam gyvenime didesnių pasikeitimų nepastebėta, nors mažų įvairavimų yra.

Dramos Teatrai

Vilniaus Akademinis Dramos Teatras per 1962 metus pastatė šešis naujus veikalus: Šekspyro komediją Daug triukšmo dėl nieko. Savo amžiaus 50-mečiui ir kūrybinės veiklos 30-mečiui pažymėti šį veikalą pastatė A. Kernagis, dail. J. Surkevičius; sovietų dramaturgo

K. Simonovo dramą Ketvirtąjį, režis. V. Čibiras, dail. M. Perco-vas; Tenesi Viljamso pjesę Orfėjus nusileidžia į pragarą, režis. R. Juknevičius, dail. J. Surkevičius; ruso L. Zorino pjesę Draugai ir metai, režis. J. Rudzinskas; I. Turgenevo pjesę Mėnuo kaime, režis. R. Juknevičius, dail. J. Surkevičius; Kazio Sajos pjesę Nerimą, režis. K. Kymantaitė, dail. J. Čeičytė.

Skaityti daugiau: KULTŪRINIO GYVENIMO APŽVALGA PAVERGTOJE LIETUVOJE

Reikalingas Pasaulio Lietuvių Seimo žodis

Vytautas Volertas

Jaunosios lietuvių kartos kultūrininkas, visuomenininkas, rašytojas. Lietuvių Bendruomenės klausimais yra paskelbęs eilę straipsnių. Iš profesijos — inžinierius.

Ryžtingesnio kelio ieškant

Nemalonūs gandai plaukioja tarptautinėje padangėje. Kuba, žiūrėk, vaduojama, spaudžiant Chruščiovą prie sienos ir spiriant kraustytis namo su raketomis bei kareiviais, o už pusmečio vedamos tiesioginės telefono linijos tarp Vašingtono ir Kremliaus, kūbiečiai egzilai sodinami iš laivelių, jų veiklai finansinė pagalba nutraukiama. Vasario 16-sios proga Valstybės departamentas skelbiasi esąs su lietuvių aspiracijomis laisvei atgauti, kongresmanai ir senatoriai mums palankius žodžius taria, karingas rezoliucijas skelbia, o gerai informuoti žurnalistai porina, kad Pabaltijo politiniams vienetams veikla pasunkės, nors už savaitės kitos oficialūs šaltiniai per ALT’os Vykdomąją Tarybą žinias neigia. Teisybės ieškok įsispyręs, bet kai ją sugriebsi, nustebsi, kad jau nauja tiesa kitomis plunksnomis paleista. Vėl pradėk iš naujo. Demokratija su demokratais šiuose klausimuose nenusistovėję.

Skaityti daugiau: Reikalingas Pasaulio Lietuvių Seimo žodis

LIETUVIŲ BENDRUOMENĖS ČIKAGOJE PRADŽIA

Povilas Gaučys

Rašytojas, vertėjas, žurnalistas, kultūrininkas ir visuomenininkas. Nepriklausomoje Lietuvoje dirbo diplomatinėje tarnyboje. Vienas iš pirmųjų Lietuvių Bendruomenės Amerikoje organizatorių. Pirmasis JAV Lietuvių Bendruomenės Chicagos apygardos pirmininkas.

Spausdinamas straipsnis yra kalba, pasakyta JAV Lietuvių Bendruomenės Chicagos apygardos dešimtmečio sukakties minėjime.

Tolydžio didėjant Lietuvių tremtinių skaičiui Čikagoje ir daugumai jų nemokant anglų kalbos, reikėjo, kad kas pastoviai rūpintųsi jiems pagelbėti surasti darbą ir butus, kurių anuo metu labai stokojo. 1947 m. buvo įsteigta Lietuvių Tremtinių draugija. Jos veiklai plačiai išsišakojus, o jos nariams sėkmingai įsikūrus, buvo užsimota draugijos veiklą pasukti į kultūrinius barus, todėl 1950 m. buvo nutarta persiorganizuoti į Lietuvių Tremtinių Bendruomenę Illinois valstijoje ir draugijos skyrius pavadinti apylinkėmis. Buvo sudaryta organizacinė Centro valdyba, kurios pirmininku buvo kun. A. Stašys.

Tremtinių Bendruomenė buvo įsteigta kaip pereinamojo laikotarpio organizacija, belaukiant Lietuvių Bendruomenės Amerikoje suorganizavimo. Liet. Tremtinių Benduomenės I-sis atstovų; suvažiavimas, įvykęs Čikagoje 1951 m. sausio 13 d., išklausęse pranešimų ir diskusijų, nutarė:

1. Lietuvių Bendruomenės JAV organizavimas neina tokiu tempu, kokio reikalauja gyvybiniai Lietuvos ir lietuvių reikalai.

2. ALTo sudarytoji ALB-nės organizacijai ir sąlygoms studijuoti komisija savo darbą dirba lėtai, gi tremtiniai organizuojasi atskirais vienetais.

Skaityti daugiau: LIETUVIŲ BENDRUOMENĖS ČIKAGOJE PRADŽIA

Pagrindinis kapitalas -lietuvių aukos

Balfo iniciatyva birželio 13 d. Chicagoje Jaunimo Centre įvyko spaudos ir organizacijų atstovų pasitarimas lietuviškos šalpos reikalais. Pasitarimą pravedė Į Laisvę administratorius K. Bružas. Pagrindinį pranešimą padarė kun. L. Jankus, Balfo reikalų vedėjas, atvykęs iš New York, A. L. Bendruomenės vardu kalbėjo pirm. J. Jasaitis, ALTo vardu pasisakė dr. K. Drangelis, Europos liet. vardu sveikino prel. K. Razminas. Diskusijose dalyvavo: K. Drunga, A. Gulbinskas, A. Pužauskas, kun. J. Prunskis, Alb. Dzirvonas, I. Daukus, T. Blinstrubas, kun. B. Sugintas, A. Gintneris S. Daunys, kun. A. Trakis, N. Gugienė, VI. Šimkus, J. Bertašius, L. Naglius ir kiti, visi kalbėjusieji pasisakė, kad Balfo šalpa pavergtai tėvynei, Sibiro tremtiniams, Punsko gimnazijai ir kitiems kraštams nebūtų mažinama.

Šio puslapio nuotraukoj dalis posėdžio dalyvių. Sėdi iš k. į d.: F. Sereičikas, M. Rudienė, kun. L. Jankus, M. Gugienė, J. Jasaitis, stovi: K. Bružas, VI. Šimkus, inž. I. Daukus, kun. J. Prunskis, prel. K. Razminas, kun. B. Sugintas, kun. A. Trakis, dr. K. Drangelis, J. Karvelis, A. Gulbinskas.

Balfo Chicagos apskrities valdybą kaip paprastai sudaro Balfo skyrių pirmininkai ar jų pavaduotojai, dabartinę valdybą sudaro: Prel. I. Albavičius — garbės pirm.- globėjas, I. Petrausktas — pirm., K. Bružas — vicepirm., inž. I. Daukus — ižd., J. Graužinis — sekret., inž. A. Arštikys, L. Naglius, S. Semėnienė ir P. Šilas — valdybos nariai — komisijų pirmininkai.

Balfo Chicagos apskrities surengta gegužinė įvyko birželio 16 d., kurioje dalyvavo apie 3,000 Balfo bičiulių.

BALFO PRAEITIS IR ATEITIS

Balfas labai greit sulauks 20 metų, tada gal bus pateikta visuomenei plati, pilna ir garbinga statistika. Šiuo rašiniu norisi tik parodyti, kad Balfas tebėra gyvas ir labai reikalingas.

Antrasis pasaulinis karas žiauriai palietė mūsų tėvynę Lietuvą. Karui besibaigiant, 1944 metų vėlyvą rudenį Amerikos lietuviai suskato organizuoti lėšas, kuriomis buvo tikimasi gelbėti iš pelenų besikeliančią laisvą tėvynę. Į šį darbą rikiavosi visi Amerikos lietuviai, o iniciatyvos ėmėsi keturios reikšmingiausios JAV lietuvių grupės.

Skaityti daugiau: Pagrindinis kapitalas -lietuvių aukos

EUROPOS LFB STUDIJŲ SAVAITĖ

Gegužės mėn. 2 d. Studijų Savaitei Rengti K-jos nariai kun. dr. J. Aviža ir bič. A. Grinienė aplankė jaunimo namus Koenigswinter, kur 7-14 rugpj. turėsime dešimtąją studijų savaitę. Vieta ir patalpos tikrai idealios. Kambariai dviem-trim ir nemažai vienukių, paskaitų salė didelė, graži; yra ir daugiau kambarių suėjimams, posėdžiams, o vaizdas į Reiną tikrai pasakiškas. Ir tas viskas stud. savaitės dalyviams nieko nekainuos! Tik kelionpinigiai šiais metais numatyti padengti vien jaunimui, prelegentams ir kitiems dalyviams, pagal atskirus prašymus.

Studijų savaitėje pareiškė noro dalyvauti ir Baltų-Vokiečių draugijos lietuvių-vokiečių sekcija. Jie dalyvaus aktyviai, padarys porą pranešimų ir žada suruošti istorinių Lietuvos žemėlapių bei moderniosios mūsų grafikos parodą.

Stud. savaitėje numatytos šios paskaitos ir pranešimai:

Tautiškumas, jo sąvokos kitimas ir jo prasmė tremtyje;

Skaityti daugiau: EUROPOS LFB STUDIJŲ SAVAITĖ

DR. JUOZAS GIRNIUS IŠRINKTAS ATEITININKŲ FEDERACIJOS VADU

Nepaprastoji Ateitininkų Konferencija, susirinkusi New Yorke, naujuoju Ateitininkų Federacijos vadu išrinko dr. Juozą Girnių. Ateitininkijos vairavimas patikėtas nepriklausomos Lietuvos auklėtiniui. Federacijos vado klausimas paskutiniaisiais metais buvo gyvai diskutuojamas: tęsti tradiciją, rinkti Federacijos vadą, o gal paieškoti naujų veiklos kelių, kai gyvenimo ir veiklos sąlygos yra pakitusios. Nepaprastoji Konferencija pasisakė už tradicijos tęsimą ir Ateitininkų Federacijos vadu išrinko dr. Juozą Girnių.

Naujasis Federacijos vadas lietuviškoje visuomenėje plačiai žinomas kultūrininkas, filosofas, vienas iš trijų pagrindinių Lietuvių Enciklopedijos redaktorių, kelių reikšmingų filosofinių ir visuomeniniai tautinių studijų autorius, būdingos naujos mūsų literatų kartos formuotojas.

Dr. Juozas Girnius yra gimęs 1915 m. gegužės mėn. 25 d. Sudeikiuose, Utenos apskr. Gimnaziją baigė Utenoje. Toliau filosofijos studijas tęsė Vytauto Didžiojo, Louvaino, Freibur-go ir Sorbonos (Paryžiuje) universitetuos. Filosofijos daktaro laipsnį įsigijo Montrealio universitete, Kanadoje.

Skaityti daugiau: DR. JUOZAS GIRNIUS IŠRINKTAS ATEITININKŲ FEDERACIJOS VADU

IDĖJOS SPAUDOJE

VALSTYBINIS IR TAUTINIS KELIAS NEVISADA SUTAMPA

V. Alksninis Dirvoje (1963. 4. 5) abejoja Lietuvos laisvės kelio tiesumu, nes Vliko ir Lietuvos Laisvės Komiteto pirmininkai nesą palankūs bendriems laisvės kovos žygiams su ukrainiečiais ir kitomis Sov. Sąjungos tautomis. Autorius laiko, kad toks nusistatymas yra priešingas moralei ir įžeidžiąs Ukrainą. Pagal autorių “Lietuva turėtų iškelti praplėtimą pavergtų tautų šeimos,” atseit, Pavergtųjų Seimo sudėties. Dirvos bendradarbio keliamos Lietuvos -Ukrainos bendradarbiavimo mintys vertos dėmesio, nes (a) jos faktiškai kelia dilemą, su kuo Lietuvai tikslinga jungtis savo laisvės kovoje: su vadinamais Sov. Sąjungos satelitais, — Bulgarija, Čekoslovakija, Lenkija, Rumunija, Vengrija, — ar su Sov. Sąjungos sienose esančiomis pavergtomis tautomis: b) jos neskiria valstybinės ir tautinės bendradarbiavimo su Sov. Sąjungos tautomis plotmės.

Dilema su kuo Lietuvai tikslinga jungtis savo laisvės kovoje, kyla iš fakto, kad sovietiniai satelitai pabrėžtinai atžymi savo ir Baltijos valstybių tarptautinės padėties skirtumą nuo Sov. Sąjungos respublikų, nurodydami, kad jų ir Baltijos valstybių byla su Sov. Sąjunga yra perdėm tarptautinio pagrindo, būtent, 2-jo pasaulinio karo nebaigta tarptautinė byla, o Sov. Sąjungos tautų byla yra Sov. Sąjungos vidaus reikalų pagrindo.

Skaityti daugiau: IDĖJOS SPAUDOJE

VATIKANUI ŠYPSOMASI, O APAŠTALAMS KELIAMOS BYLOS

Apglušinęs JAV rusofiliškus politikus savo koegzistencijos politika, N. Chruščiovas dabar savo sireniškus žvilgsnius ir garsus nukreipė į savo atkakliausią idėjinį priešą Popiežių bei Vatikaną. Norėdamas apgauti geraširdį ir geravalį popiežių Joną XXIII, Kremliaus vadovas paleido iš tremties į Vatikaną senelį arkivyskupą Slypyj, neseniai buvo atsiuntęs pas Popiežių savo žentą Adžubėjų, paskui žymų dirigentą Chačaturianą, žada išleisti iš savanoriško kalėjimo kardinolą Mindszenty. Neseniai vėl leido išvažiuoti į Romą vienuolikos lietuvių ekskursijai, kuriai vadovauja Rumšiškės klebonas kun. Žemaitis, o ją prižiūri priskirtas rusas politrukas, kad ekskursija kur nors nepaklystų, bet lankytų šventas vietas, visiems girtų tikėjimo “laisvę” Lietuvoj ir Popiežiui tą pat sakytų, jei gautų su Jo Šventenybe pasikalbėti. Trumpai tariant, Kremliaus sirenos groja visais palankumo pedalais koegzistencijos vargonuose.

Tuo tarpu Sovietų Sąjungoj, ypač pavergtoj Lietuvoj, komunistai veda sustiprintą antireliginę kovą - grasina bausmėmis tėvams, kurie moko savo vaikus katekizmo, draudžia platinti kryželius ir medalikėlius, neleidžia pardavinėti atviručių su šventų Kalėdų ir Velykų sveikinimais, kelia bylas uoliesiems ir pavyzdingiesiems kunigams. Apie vieną tokios rūšies bylą plačiai parašė Vilniuj leidžiamas Švyturys 1963 m. kovo 15 d. numery. Prieš kokius kunigus komunistai organizuoja bylas, žinojome iš anksčiau. Bet Švyturio aprašytoji atskleidžia faktų, kurie liudija, kad persekiojama katalikų religija palengva pradeda plisti sovietinėj Azijoj lietuvių kunigų apaštališku darbu, kuriam padeda kitų tautybių asmens. Nežiūrint sąmoningų tiesos iškraipymų bei šmeižtų, būdingų sovietinei spaudai, vis dėlto iškyla maždaug šitoks jėzuitų Jono Danylos ir Antano Šeškevičiaus “nusikalstamųjų” apaštališkų darbų vaizdas.

Skaityti daugiau: VATIKANUI ŠYPSOMASI, O APAŠTALAMS KELIAMOS BYLOS

Vardai įvykiuose, aukos, atstovybės

Vardai įvykiuose

Prof. dr. Zenonas Ivinskis pakviestas į Bonnos universitetą svečio profesoriaus teisėmis. Darbą pradėjo balandžio 1. Vasaros semestre skaito apie Lietuvą viduriniais amžiais ir seminare nagrinėja vokiečių ordino ir Žemaičių klausimą. Bonnos universitetas vienas iš iškiliausių visoje Vokietijoje. Lietuviui suteikta didelė garbė.

Dr. Jonas Grinius Europos Lietuvyje spausdina įspūdžių seriją apie savo pernykštę kelionę po JAV. Nepalikdamas nuošaly Amerikos bendro gyvenimo vaizdo, jis daugiausia sustoja ties lietuvių gyvenimu, jų kultūriniu stoviu ir jų problemomis, šiek tiek paliesdamas ir Kanados lietuvius. Nors aprašymas turi subjektyvių įspūdžių pobūdį, vis dėlto jame yra tokių socialinių ir kultūrinių davinių, kurie apytikriai parodo lietuvybės padėtį Amerikoje.

Dr. D. Augustaitytė pakviesta Miuncheno universitete slavistikos filologijos katedroj pas prof. Kuschmiderį pirmąja asistente.

Kun. dr. Andrius Baltinis šią vasarą išvyksta į Europą. Europos Lietuvių Fronto Bičiulių studijų savaitėj skaitys paskaitą. Į JAV grįžta rudenį. Kun. dr. Andrius Baltinis yra nuolatinis Į Laisvę bendradarbis.

Kun. dr. J. Aviža atšventė kunigystės 25 m. sukaktį. Kunigu įšventintas 1938 m. birželio 11 d. Kaune. Pirmąsias iškilmingas šv. mišias laikė gimtajame Žemaitkiemy 1938 liepos 3 d.

Skaityti daugiau: Vardai įvykiuose, aukos, atstovybės