Į Laisvę 1962 28(65)

PDF Fotografinė kopija BOX

Redaguoja— Redakcijos kolektyvas: vyr. redaktorius — Stasys Daunys, redaktoriai — Petras Bagdonas, Juozas Baužys, Aloyzas Baronas, Vladas Būtėnas, Vincas Rygertas.

Skaityti daugiau: Į Laisvę 1962 28(65)

Kiek dar yra likę iš Nepriklausomos Lietuvos

1962 M. BALANDIS NR. 28 (65)

Andrius Baltinis

Kiek mes jaučiamės didelės nelaimės prislėgti, visuomet esame linkę apie dabartinę Lietuvos padėtį kalbėti gilaus kartumo persunktais žodžiais — mūsų valstybė taip išniekinta, sumindžiota ir sunaikinta, kad nieko iš jos jau nebėra likę. Mūsų rašytojai apie ją kalba kaip apie nelaimingą valandą gimusio kūdikio nužudymą.

Nors šis nusistatymas gerai atitinka mūsų gilaus skausmo ir didžios skriaudos pergyvenimus, tačiau nėra visai teisingas objektyvaus ir šalto proto atžvilgiu. Lietuva iš tikrųjų nėra visai sunaikinta ir nužudyta, bet tik kalėjime retežiais supančiota. Nors tas kalėjimas ankštas, gali pasidaryti dar ankštesnis, bet retežiai, kuriais ji supančiota, nėra labai stiprūs. Mūsų tvirtinimai, kad Lietuvoje žmonės visiškai pavergti, neturi jokios laisvės, yra prievartaujami ir jaučiasi labai nelaimingi, visiškai pagrįsti ir jų teisingumą galima įrodyti dokumentais.

Tačiau čia skirtini du dalykai: politinė ir asmeninė arba visuomeninė ir ūkine priespauda. Rodos, kad mūsų žmones Lietuvoje labiausiai slegia ūkinė arba asmeninė priespauda. Jie turi gyventi tokioje socialinėje ir ūkinėje santvarkoje, kuri jiems iki sielos gelmių priešinga, kuri neleidžia ir draudžia dirbti ir tvarkyti savo asmeninį gyvenimą pagal savo norą, bet nustato kiekvieną jų žingsnį ir visą jų gyvenimą apraizgo absurdiškų potvarkių tinklu, be to, jie jaučiasi skaudžiai išnaudojami, apiplėšiami ir asmeniškai nesaugūs. Šie dalykai žmones Lietuvoje labiausiai vargina ir daro nelaimingus. Bet čia reikia pabrėžti, jog tai nėra kokia ypatinga tik vienų lietuvių nelaimė. Tai visų komunizmo pavergtų tautų nelaimė, kai patys rusai Rusijoje taip pat kenčia.

Skaityti daugiau: Kiek dar yra likę iš Nepriklausomos Lietuvos

SKALBĖJOS

KAZYS BRADŪNAS

Kadais prie jauno
Ir amžino šaltinio
Vasaros vakarą
Velėdavo laumė.
Susėsdavom priešpiliuos
Pasiklausyti,
Kaip gražiausios dainos
Vandenų teliūškavimo.

Paskui jau seserys
Ištiesė upėje
Daugianytį rietimą.
Sustodavo mėnuo ir žvaigždės
Šiaurės padangėje
Ir prieš drobių baltumą
Nublanko.

Dabar ten tik motina
Skalbia, skalbia ir skalbia
Kultuve klevo
Sūrų nuo ašarų vandenį,
Nužudytų sūnų
Kruvinus marškinius.

Ir nei laumės,
Nei drobių audėjos
Neateina talkon.

Grėsmingoji sąvarta

Žmonių gimine, nugalėjusi liūtus ir tigrus, išvengė pavojaus būti išnaikinta. Per 30.000 metų ji surado apsaugą prieš jos sunaikinimą. Nūdienis žmogus pateko į būtį, kuri užtinkama prieš milijoną metų. Nuo 1949 m., kai Rusija pradėjo gaminti atominius sprogmenis, žmonija pateko į susinaikinimo grėsmę. Jei mes ją išgyvensime, prieš akis turėsime nuolatinį pavojų.

Arnold J. Toynbee pareiškimas Look žurnale, 1962 sausio 16 d.

Gediminas Galva

Laiko prasmė

Vienas graikų padavimas vaizduoja laiko tragiškuosius padarinius. Dieviškos kilmės Kronos, kairėje rankoje laikęs piūklą, piūties globėjas, veda seserį Reą. Jį persekiojo baimė, kad neįvyktų jam žinoma pranašystė: pirmgimis jo nenušalintų nuo sosto. Jis praryja penkius pirmuosius savo žmonos naujagimius. Kai gimė šeštasis, pramintas Zeusu, žmona griebėsi klastos. Ji įvyniojo į drobulę vaiko dydžio akmenį ir įteikė savo vyrui. Zeusas užaugęs Kretoje, nuvyksta į Tesaliją ir nuo Olimpo, panaudojęs milžinus kiklopus, ritamais akmenimis sudrebinusius žemę, pražudė dangaus pasmerktąjį Kronos.

Gediminas Galva

gimęs 1905 m. Vabalninko valsč., yra 1929 m. baigęs Vyt. Didž. universiteto ekonominį skyrių, 1929 - 31 m. tarptautinio ūkio studijas gilino Romoj, Genevoj, Paryžiuj, Berlyne ir Kiely. 1931 m. buvo Žemės Ūkio ministerijos patarėjas, 1931-4 m. fin. min. ūkio konjunktūros sk. viršininkas. 1934-40 m. Prekybos instituto lektorius ir docentas. Buvo Ryto leidyklos direktorius, Biržų miesto burmistras, 1941-2 m. Taupomųjų Kasų valdytojas. Už politinę veiklą buvo vokiečių suimtas ir kalintas. Amerikoje 1952-3 m. Sheil institute Chicagoje dėstė Europos ūkį ir kitus dalykus. Šiuo metu dirba Goss b-vės raštinėje. Yra eilės laikraščių bendradarbis, rašęs ir vokiečių spaudoj. Rankraščio teisėmis yra išleidęs Prekybos institute dėstytus dalykus.

Šiame padavime laikas susietas ne tik su tragedijos užuomazga ir atomazga. Laikas pasitinka įvykius ir juos palydi. Jo plokštumoje įvykiai sukuria didžiausią įtampą, kuri vėl išblėsta. Praeitis yra susijusi su dabartimi ir nūdieniai mūsų veiksmai yra ateities laiptai.

Skaityti daugiau: Grėsmingoji sąvarta

Partizanų Vadas Juozas Lukša-Daumantas

REZISTENCIJOS DIENOS IR ŽMONĖS

Miegoki tyliai tu, partizane, šalis gimtoji tavęs liūdės. Pačioj jaunystėj padėjęs galvą, Lietuvą laisvą visad regi.

Su Juozo Lukšos didvyriška mirtimi Lietuvos laisvės kovų laukuose prieš dešimtį metų lietuvių tauta neteko vieno žymiausių savo laisvės kovotojų ir vadų antrosios sovietų okupacijos metu. Juozas Lukša buvo neeilinis kovotojas ir neeilinis vadas. Nuo pirmosios į kovojančių partizanų eiles įsijungimo dienos atliko daugelį rizikingiausių žygių ir tai besąlyginės kovos dvasiai liko ištikimas ligi paskutinės gyvenimo minutės. Redagavo partizanų laikraščius, visoje Lietuvoje lankė partizanų židinius, organizavo visus partizanus apjungiančią bendrą vadovybę, dalyvavo kovojančios rezistencijos vadų suvažiavimuose. Partizanų vadovybės pavedimu, 1947 m. pradžioje su dviem kovų draugais atliko pavojingą kelionę į Lenkiją, kad per ten susirištų su laisvame pasaulyje gyvenančiais lietuviais.

Nepaprastai rizikinga kelionė pasisekė į ten ir atgal. 1947 m. žiemą Juozas Lukša gauna patį didžiausią ir pavojingiausią uždavinį — bet kokia kaina prasiveržti į laisvuosius Vakarus. Juozas Lukša nesusvyravo, pavedimą priėmė ir šimtaprocentiniai įvykdė. Gyvendamas Vakaruose, parašė Lietuvos partizanų kovų antrosios sovietų okupacijos metu istorinę knygą Partizanai už geležinės uždangos, po dviejų metų grįžo į Lietuvą nebaigtosios kovos tęsti ir mirti krauju persunktos gimtosios žemės laukuose. Partizano mirtimi krito 1951 m. rudenį, sulaukęs tik 30 metų amžiaus. Savo mirtimi Juozas Lukša įrodė besąlyginę ištikimybę Lietuvai, rezistencijai, kovų draugams ir partizano priesaikai.

Skaityti daugiau: Partizanų Vadas Juozas Lukša-Daumantas

LIETUVOS PARTIZANŲ NIEKINIMAS PLEČIAMAS

Kaip komunistai pavergtos Lietuvos gyventojams pristato Lukšą, Būtėną, Kazimieraitį ir kitus kritusius didvyrius

Lietuvos pavergėjai ir vietiniai komunistai ilgus metus apie Lietuvos partizanų kovas prieš okupantus bandė slėpti ir tylėjo. Nors laisvės ar mirties kova 7-rius metus liepsnojo visuose Lietuvos kampeliuose, bet spauda ir radijas visa tai slėpė, nematė, nieko negirdėjo. Slėpė nuo gyventojų, kurie tą baisųjį vyksmą savo akimis matė, pergyveno, iškentėjo...

Partizanai Juozas Lukša ir Julijonas Būtėnas 1948 m. vasarą Vakarų Vokietijoj. Juozas Lukša apačioje Julijonas Būtėnas viršuje.

Jau vėliau, penkiolikai metų praėjus, pavergėjai įsitikino, kad slėpimo taktika neatnešė lauktų vaisių: partizanų vardas tebėra gyvas, jų kovos virto visos tautos pasididžiavimu, apie kritusius partizanus ir jų žygdarbius visoje tautoje kuriamos dainos ir legendos.

Skaityti daugiau: LIETUVOS PARTIZANŲ NIEKINIMAS PLEČIAMAS

Socialinis draudimas J. A. Valstybėse

* Kodėl ir kaip jis atsirado * Nueitas kelias * Lėtai kintanti amerikiečio galvosena * Socialinio draudimo tvarkymas * Pensijų dydis ir rūšys * Kas už, kas prieš?

Jonas Šoliūnas

Neseniai garsusis anglų rašytojas Graham Greene išsireiškė, jog, girdi, jam, rašant kokį nors veikalą, yra sunkiausia pradžia. Anot jo, nemažai veikalų patenka šiukšlių dėžėn vien tik todėl, kad nebuvo surasta veikalui gera pradžia.

Man šitie G. Greene žodžiai prisiminė, kai redaktorius paprašė parašyti apie Jungtinių Amerikos Valstybių socialinį draudimą. Girdi, dalykas neturi būti nei enciklopedinis, pervalgydintas faktais bei statistiniais duomenimis, nei laikraštinis, liesas žiniomis, kaip dažnai pasitaiko mūsų kasdieninėje spaudoje, žodžiu, redaktorius nori aukso vidurio; straipsnio, kuriame būtų nei vieno dalyko per daug, nei antro dalyko per mažai. Užtat pagalvojau, kad žodžiai apie šio krašto socialinį draudimą bus daugiau ar mažiau įspūdžiai, kuriuos susidariau dirbdamas per praėjusį penkmetį.

JONAS ŠOLIŪNAS

Jaunosios lietuvių kartos atstovas, aktyvus lietuvių spaudos bendradarbis, visuomenininkas, studentų organizacijų, sporto klubų organizatorius, veikėjas ir sportininkas gimė Dzūkijoj, Žolinių dieną 1930 m. Diepholzo lietuvių gimnazijoj baigęs 7 klases 1949 m. atvyko į JAV ir apsigyveno Čikagoje, kur 1952 m. Englewood aukštesniojoj mokykloj gavo brandos atestatą. Sociologijos studijas pradėjo Illinois universitete ir 1957 m. jas baigė bakalauro laipsniu. Apsigyvenęs Detroite vakarais gilino studijas Detroito Wayne universitete. Dabar gyvena Baltmorėje ir dirba socialinio draudimo centrinėje įstaigoje.

Bendradarbiauja Drauge, Darbininke, Dirvoje (Drauge ir Dirvoje yra socialinio skyriaus redaktorius), taip pat Aiduose, Ateityje, Sporte ir Į Laisvę žurnaluose. Myli lietuvišką knygą, rašo eilėraščius, kuriuos spausdina Amerikos lietuvių žurnalų puslapiuose.

Nevienam europinės galvosenos žmogui, pakliuvus šian kraštan, pradžioje kai kurie dalykai atrodo keisti. Viena iš tų keistenybių dažnam lietuviui buvo ir šio krašto draudimo tvarkymas. Pavyzdžiui, daugelis buvome pritrenkti, kai sužinojome, kad šitas kraštas neturi jokios nemokamo gydymo paramos. Neretas mūsų stebėjomės ir socialinio draud^:mo pensijų mažumu. Ir tik giliau pažinus amerikietį bei plačiau įsigilinus į jo gyvenimą, praeitį, galima suprasti esamoji padėtis.

Skaityti daugiau: Socialinis draudimas J. A. Valstybėse

GENOCIDO UŽMIRŠIMAS — KVIETIMAS JAM ATSIKARTOTI

Karolis Drunga

Kalbėti šiais laikais apie genocidą yra jau net ir mūsų tarpe pasidarę nebepopuliaru. Prisiminti tai, ką Lietuvai žmogaus sunaikinto prasme yra atnešęs komunizmas, reiškia jau tam tikrą riziką susilaukti “ašaruvių pramonės” epiteto. Žinome patys, jog eilei mūsų jaunesnės kartos žmonių Kremliaus įsakymu Lietuvoje įvykdytų žudymų bei deportacijų mirtin minėjimai reiškia tik verkšlenimus, tik tam tikra prasme egocentrišką, ne ateitin, bet vien tik praeitin nukreipto dėmesio palydėjimą raudomis.

Karolis Drunga

Nepriklausomoj Lietuvoj augusios ir brendusios jaunosios lietuvių kartos intelektualas, kultūrininkas, politikas, pasižymėjęs rezistencijos kovotojas. Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjungos (LLKS), įsteigtos 1941 m. gruodžio 26 d., vienas sumanytojų ir steigėjų. Dalyvavo 1941 m. visuotiniame lietuvių tautos sukilime, organizavo ir leido pogrindžio spaudą ir slaptą radiją. Už aktyvią lietuvišką veiklą 1944 m. vokiečių Gestapo suimtas ir kalintas daugelyje Vokietijos kalėjimų. 1945 m. iš sovietų pavergtos Lietuvos prasimušė į laisvuosius Vakarus. Bendradarbiauja lietuvių spaudoje.

Karolis Drunga dabar yra Lietuvių Bendruomenės Čikagos apygardos pirmininkas.

Tačiau negalima būtų kategoriškai tokios pažiūros atmesti ir manyti, jog tai yra vien naivumo išdava. Reikia pripažinti, jog mūsų tautos atžvilgiu vykdyto ir tebevykdomo genocido minėjimas labai dažnai ir visiškai neatitinkančia prasme persunkiamas vėlinių dvasia. Tai, kas nėra biologinio vyksmo išdava, dažnai apipinama tuo sielvartu, kurį pergyveno pirmasis žmogus, patyręs apie mirtį, ir pergyvena žmogus, nesusitaikęs ir neapsipratęs su gamtiška neišvengiamybe iki šios dienos. Jei mūsų tautos masinės aukos minimos ir pajuntamos taip, kaip į kapus lydimo artimo žmogaus netekimas, tai, vargu, ar galima būtų nesutikti su paminėtais priekaištais, nes ašaromis nulaistytas ir gėlėmis apdengtas karstas yra, tur būt, paskutinės pagarbos atidavimas šioje žemėje užbaigtam vyksmui. Supainiojimas šio neišvengiamo biologiško reiškinio su tuo, kas gali būti išvengiama, jei nenorima pasikartojimo, yra, be abejo, sielvartavimas ne vietoje ir be gilios prasmės.

Skaityti daugiau: GENOCIDO UŽMIRŠIMAS — KVIETIMAS JAM ATSIKARTOTI

PRO MEMORIA

Mūsų lietuviškajame tremties ir emigracijos gyvenime pakankamai išryškėjo naujos minties ir veržlios iniciatyvos baimė. Skundžiamasi jaunosios kartos atšalimu ir abejingumu lietuviškiesiems reikalams, bet bijoma jos idėjos, nepripažįstama jai tenkanti atsakomybė, rūsčios kovos priemonėmis atmetama jos iniciatyva. Amerikos Lietuvių Tarybos centriniame organe nepateisinamas vieno asmens šeimininkavimas ir kova prieš Lietuvių Bendruomenės idealistines pastangas virsta kova prieš jaunąją kartą.

Ištisai spausdiname JAV Lietuvių Bendruomenės atsiųstąją Pro memoria, kaip išliekantį dokumentą, vaizdžiai rodantį mūsų tarpusavio santykiavimo ir bendradarbiavimo formas, naujos minties ir iniciatyvos baimę.

Į Laisvę Redakcija

AUDIENCIJA PAS JAV PREZIDENTĄ J. F. KENNEDĮ 1962. II. 16.

LB Tarybos nutarimas

JAV LB III-ioji Taryba New Yorko 1961 rugsėjo 2-3 sesijoj nutarė siekti JAV prezidento J. F. Kennedžio audiencijos ir tai pavedė komisijai, sudarytai iš Tarybos narių dr. P. Vileišio, A. Giedraičio, O. Ivaškienės ir V. Izbicko.

Kodėl Bendruomenė?

Viešai paskelbtas LB Tarybos nutarimas sukėlė balsų: kodėl Bendruomenė? Tai esąs darbo pasidalijimo principo pažeidimas, nes audiencija — politinis veiksmas, o politinė veikla čia, Amerikoje, tepriklausanti vienam Altui.

Jonas Jasaitis

JAV Lietuvių Bendruomenės Centro Valdybos pirmininkas

Zigmas Dailidka JAV Lietuvių Bendruomenės Centro Valdybos iždininkas

Inž. Valdas Adamkavičius

JAV Lietuvių Bendruomenės Centro Valdybos vicepirmininkas

Adv. Algimantas Kėželis

JAV Liet. B-nės Centro Valdybos narys teisiniams reikalams

Skaityti daugiau: PRO MEMORIA

DR. JONUI GRINIUI 60 METŲ

Kiekviena sukaktis, jeigu ji liečia reikšmingą istorinį įvykį ar brangaus asmens gyvenimą, mus pažadina lyg skardus gongo dūžis. Tik išgirdę jį, mes staiga suklustame, išsiplėšiame iš mechaniško kasdienybės ritmo ir aiškiai praregime tai, ką anksčiau išsiblaškęs žvilgsnis matė, bet nesuvokė. Ir juo žymesnė sukaktis, juo skardžiau nuaidi tas gongo dūžis. Šia prasme sukaktis yra ne tik į mus prabylanti pareiga ją derančiai pagerbti, bet drauge mus pačius praturtinti įžvalga, taigi, tikra dovana. Ne tik artimiesiems bičiuliams, bet ir platiems mūsų visuomenės — pirmoje eilėje katalikų — sluoksniams tokia yra solenizanto profesoriaus Jono Griniaus 60-ties metų amžiaus sukaktis. Įžymus dabarties lietuvių kultūrininko ir visuomenininko nueitasis gyvenimo kelias yra ryškus ir padrąsinantis dvasios ir idealo pergalės liudijimas mūsojoje tikrovėje. Medžiaginės civilizacijos barbarijos sąlygų supami ir demoralizuojami, mes ypatingai ilgimės tokio liudijimo, akivaizdaus ir įtikinančio.

— o —

Susitinka frontininkai Los Angeles mieste

Iš kairės dešinėn: L. Valiukas, dr. Pr. Padalis, prof. J. Brazaitis, J. Kojelis ir J. Jodelė (jis oficialiai LF bičiuliams nepriklauso, bet anot jo, esąs tikras “bičiulių bičiulis”). L. Kančausko nuotr.

Sukaktuvininkas pasaulio šviesą išvydo Šiaurės - Vidurio Lietuvos kaime mūsų neramaus šimtmečio pradžioje — 1902 m. vasario mėn. 21 d. Prigimtis jo neapdovanojo žemiškais turtais. Priešingai. Net pačio brangiausio — sveikatos — jam pašykštėjo. Gal kaip tik dėl to jis labiau brangino gautąsias šviesaus proto ir jautrios širdies dovanas, savo įtemptu darbu jas patobulino. Dar mokyklos suole savo darbštumu, gabumais ir idealizmu atkreipė į save auklėtojų akis ir tuo būdu nusipelnė paramą, kurios dėka neturtingas jaunuolis išėjo aukštuosius mokslus nepriklausomoj Lietuvoj ir Prancūzijoj, gerai pasiruošė akademiniam darbui. Nuo 1929 m. jis įsijungė į Vytauto Didžiojo Universiteto Teologijos-Filosofijos fakulteto dėstomojo personalo sudėtį, kurioje išbuvo iki Nepriklausomybės sutemų.

Skaityti daugiau: DR. JONUI GRINIUI 60 METŲ

DARBAI IR IDĖJOS

PROF. ANTANO MACEINOS VIEŠA PASKAITA MIUNSTERIO UNIVERSITETE

Nors prof. dr. Antanas Maceina nuo pakėlimo į profesorius Miunsterio universitete seniai skaito paskaitas studentams, tačiau tik šių metų sausio 27 d. turėjo viešą, įžengiamąją paskaitą su visomis ceremonijomis.

Filosofijos fakulteto dekano Wehr ir daugelio kitų profesorių lydimas, prof. Antanas Maceina, iškilminga toga apsisiautęs, įžengė į paskaitos salę, kur buvo susirinkę jo slavistikos klausytojai bei kiti studentai ir gražus būrelis lietuvių.

Paskaitos tema buvo Kristaus simbolio prasmė Aleksandro Bloko poezijoje. Tema buvo vystoma ryšium su A. Bloko (1880-1921) poema Dvylika (1918), kurioje dvylika raudonarmiečių žygiuoja Petrapilio gatvėmis, keikdamiesi ir žudydami, ir kurių priekyje pagaliau pasirodo Kristus su rožių vainiku ant galvos, nešinas raudoną vėliavą. Ką norėjo A. Blokas šiuo simboliu pasakyti? — Prof dr. Antanas Maceina jungė Dvylikos Kristų su ankstesniu A. Bloko simboliu gražiąja Ponia, aplink kurią buvo sutelkta visa Aleksandro Bloko jaunystės kūryba. Ši gražioji Ponia buvusi kosmologinio prado išraiška ir vaizdavusi pasaulio sielą, iš kurios A. Blokas laukęs pasaulio perkeitimo ir tikėjęsis, kad poezija galinti šį perkeitimą įvykdyti. Tačiau pasaulio siela poetą didžiai apvylusi. Tada Aleksandras Blokas pasidaręs pesimistas ir kituose savo veikaluose tyčiojęsis iš savo lūkesčių. — 1917 m. revoliucija A. Bloką užklupo prislėgtoj nuotaikoj ir pažadinusi jame viltį, kad pasaulis gal dar bus galų gale perkeistas. Iš šios naujos vilties ir gimęs eilėraštis Dvylika. Tačiau jame gražioji Ponia nebepasirodo: jos vietą čia užėmė Kristus. — Šis posūkis rodo, kad A. Blokas savo pasaulėjautoj nusigrįžo nuo kosmologinio prado ir nuo Kosmos perėjo į Logos. Pasaulį jis ėmė pergyventi nebe kaip gamtą, bet kaip istoriją, kurios vėliavą neša nebe miglota pasaulio siela, bet Dievažmogis Kristus. Tuo pačiu kinta tada ir poezijos supratimas: ji virsta nurodymu į pasaulio perkeitimą, tiktai šio perkeitimo ženklu, bet ne pačia perkeistąją būtimi.

Skaityti daugiau: DARBAI IR IDĖJOS

VARDAI ĮVYKIUOSE

Lietuvos gen. konsulas Čikagoje dr. Petras Daužvardis iškilmingai pagerbtas jo 35 m. konsularinio darbo ir 25 m. konsulo pareigose Čikagoje proga. Gen. konsulo pagerbimui iniciatyvos ėmėsi buvęs JAV Lietuvių Bendruomenės Čikagos apygardos pirmininkas Jonas Jasaitis, o pradėtąjį darbą užbaigė dabartinis apygardos pirmininkas Karolis Drunga. Bendruomenė pagerbimui rengti buvo sudariusi atskirą komitetą. Pagerbimo metu kalbėjo iš Washingtono atvykęs Lietuvos atstovas J. Rajeckas, Lietuvių Bendruomenės centro valdybos pirm. Jonas Jasaitis, Alto pirm. Leonardas Šimutis ir kiti. Gen. konsulas gavo daug sveikinimų raštu.

Veikliam ir nepailstančiam Lietuvos konsului Čikagoje dr. Petrui Daužvardžiui Į Laisvę siunčia geriausius linkėjimus.

Inž. Viktoras Naudžius, tris metus buvęs į Laisvę žurnalo Administratorius, dėl visos eilės kitų organizacinių įsipareigojimų iš eitųjų administratoriaus pareigų pasitraukė. Per trejus metus inž. Viktoras Naudžius jam patikėtas pareigas atliko kruopščiai ir pavyzdingai. Lietuvių Fronto Bičiulių Taryba, JAV ir Kanados LFB centro valdyba ir Į Laisvę Redakcija inž. Viktorui Naudžiui reiškia nuoširdžią padėką ir linki gražios sėkmės kituose darbuose.

Kostas Bružas, ilgametis ir energingas Balfo ir Lietuvių Bendruomenės bei kitų lietuviškų organizacijų veikėjas, pakviestas Į Laisvę žurnalo administratorium. Naujasis administratorius pareigas jau perėmė. Dabartinis naujasis Į Laisvę administracijos adresas toks: Į Laisvę Administracija, 10734 S. Eberhart Ave., Chicago 28, Illinois. Telef. INterocean 8 - 6189. Visais administracijos reikalais kreiptis tik šiuo adresu. Į Laisvę metinė prenumerata 3 dol.

Skaityti daugiau: VARDAI ĮVYKIUOSE

PARTIZANO KNYGA

Juozo Lukšos-Daumanto, legendarinio Lietuvos partizanų vado, parašytosios knygos Partizanai už geležinės uždangos antroji laida pasirodys šią vasarą. Antroji knygos laida papildyta Lietuvos tikinčiųjų laišku Popiežiui, nežinomojo lietuvio laišku laisvajam lietuviui ir kita Juozo Lukšos iš Lietuvos atneštąja dokumentine medžiaga, ligi šiol dar nežinoma platesnei lietuvių visuomenei. Knygą leidžia Į Laisvę Fondas Lietuviškai Kultūrai Ugdyti, lietuviškosios rezistencijos dvidešimties metų ir knygos autoriausdešimties metų žuvimo sukaktims prisiminti ir atženklinti.

Partizanai už geležinės uždangos — tai pirmoji ir vienintele knyga, parašyta atkakliųjų partizaninių kovų dalyvio ir vado, atskleidžianti antrosios sovietų okupacijos metu lietuvių tautos pasipriešinimą, kovojančių Lietuvos partizanų baimės nežinantį ryžtą, besąlyginį pasiaukojimą ir didvyrišką mirtį kovos laukuose, lygiai kaip ir Lietuvos išdavikų ir budelių negailestingą naikinimą.

Skaityti daugiau: PARTIZANO KNYGA

Pranešimas, atstovybės

Į LAISVĘ ADMINISTRACIJOS PRANEŠIMAS

Su šiuo Į Laisvę nr. pasikeitė žurnalo administratorius ir administracijos adresas. Visais Į Laisvę administracijos reikalais kreiptis žemiau pridedamu adresu. Į Laisvę administratoriaus pareigas pasiėmė Kostas Bružas,energingas Balfo, Lietuvių Bendruomenės, kitų organizacijų veikėjas ir lietuvių spaudos bendradarbis. Naujasis Į Laisvę administratorius kreipiasi į visus Į Laisvę skaitytojus šiuo pareiškimu:

Prašau visus mieluosius Į Laisvę žurnalo skaitytojus laiku sumokėti prenumeratą ir pagal galimybę žurnalo leidimą paremti pinigine auka. Į Laisvę žurnalo įvairinimas ir tobulinimas yra mūsų visų rankose.

Kviečiu visus bičiulius ir visus skaitytojus surasti bent vieną Į Laisvę skaitytoją arba Į Laisvę užsakyti savo draugams ir pažįstamiems.

Skaityti daugiau: Pranešimas, atstovybės

Partizanai: Istorija ir dabartis

Navigacijos peržiūros paieška

Navigacija

Ieškoti