_files/I-Laisve-1978-73(110)-1.jpg)
T U R I N Y S
Skaitytojų žodis ........................................................ 2
Vytautas Vardys: Maskvos karas prieš LKB Kroniką ........................ 4
Juozas Brazaitis: Lietuvos žydų likimas ir Laikinoji Lietuvos vyriausybė 16
Leonardas Valiukas: Niekad nepulkim į neviltį .......................... 27
Antanas Musteikis: Naujasis sovietinis vaikas .......................... 33
Jurgis Gliauda: Palikimas jam .......................................... 42
Stasys Lozoraitis: Lietuvių tauta — mūsų pasaulio centras .............. 44
Nelietuvio mokslininko patirtis Lietuvoje .............................. 48
Penktasis PLB seimas ................................................... 50
Fab. Žirgulis: Veiksniai tariasi ....................................... 52
J. Pašilis: Nuostolingas tautininkų susiardymas ........................ 54
Bičiuliai kūryboje, veikloje ir gyvenime ............................... 60
“Į Laisvę” vedamieji ................................................... 70
Skaityti daugiau: Į Laisvę 1978 73(110)
Ženklys nesutaria su Štromu?
Nors plačiai kalbama, kad Ženklys ir Štromas esąs vienas ir tas pats asmuo, tačiau iš “Į Laisvę" praėjusiame numeryje atspausdintos Štromo paskaitos Europoje santraukos matyti, kad jie bent vienu principiniu klausimu skiriasi. Dr. A. Štromas atrodo labiau esąs aktyvistinio nusistatymo žmogus, kurį žavi tautos "žvaigždinės valandos”, "formuojančios tautos dvasinį kapitalą”. T. Ženklys, kiek iš paskelbtų citatų matyti, atrodo turėtų būti labiau konservacinio prisitaikymo šalininkas. Net išeivijai jis siūlo laisvinimo darbą suvesti į paruošimą tautai“naujų dvasinės ir socialinės politinės egzistencijos pagrindų”. Anot jo, “savo jėgomis mes nuo tarybinio totalitarizmo neišsivaduosime” ir “nepadės mums ir Vakarai". Jis pataria išeivijai laukti, kol Maskva “nustos būti komunistine ir tarybine. Tik tada išauš ir mūsų laisvės rytas”. Išeivijos aktyvas, netgi pati jaunoji karta, susibūrus Lietuvių jaunimo Sąjungoje, labiau būtų linkusi solidarizuoti su Štromu.
Zigmas Brinkis, M.D.
Los Angeles, C A.
Pavyzdys kitiems
Žurnalistė Aleksandra Vaisiūnienė “Į Laisvę" 72(109) numeryje nupiešė vertingą Venecuelos lietuvių paveikslą, įdomiai surišdama praeities veiklą su ateities užsimojimais. Man atrodo, kad Venecuelos LB Krašto valdybos paruoštas ateities veiklos planas galėtų būti pavyzdys visiems. Iš jo trykšte trykšta bendruomeniška dvasia. Venecuelos bendruomenininkai yra įžvelgę pogrindinius veiklos taškus, kuriais remiasi bendruomenės gyvata. Jie taip gi yra realūs, nesiimdami uždavinių, kuriems vykdyti neturi reikiamų pajėgų.
Ip. Balčiūnas
Chicago, Ill.
Skaityti daugiau: SKAITYTOJŲ ŽODIS
VYTAUTAS VARDYS
1972 metų pabaigoje pasidarė aišku, kad 1970-jų dekados pradžios tautinis ir kultūrinis bruzdėjimas, 1972 m. gegužės vidury pasiekęs Kauno “sukilimo” proporciją, Katalikų Bažnyčiai išėjo į tiesioginę naudą. Sovietai paprastai vengia totalinės konfrontacijos. Iššaukta atgimusių Lietuvos tautiškumo jėgų, Maskva padarė nuolaidų religijai, kad laimėtų laiko susidorojimui su tautiškumu. Taip bent šiuo laiku susikeitė lietuvybės ir katalikybės istoriniai vaidmenys. Jei 19 a. pabaigoje, gindama Kražių bažnyčią, Lietuvos liaudis sustiprino tautinį judėjimą, tautinės Kauno demonstracijos palengvino spaudimą į Bažnyčią. Sovietinė valdžia nuolaidų padarė ne jaunimo reikalavimams “laisvės Lietuvai”, kuriuos Romas Kalanta ir jo draugai buvo išgarsinę Kaune, bet daug mažiau girdimam šūkiui “laisvės religijai”.
Šios nuolaidos buvo laikinos ir ne visos išliko ilgesnį laiką. Valdžia, nors nebetampė kunigų į teismus už katekizmo mokymą kaip anksčiau (dabar buvo naudojamos administracinės pabaudos), įgaliotinį religijos reikalams seną saugumietį Justą Rugienį pakeitė jaunu ir labiau diplomatišku Kazimieru Tumėnu, nors davė leidimus dekanatų konferencijoms bei išleido porą religinio pobūdžio knygų, tačiau kaip ir anksčiau stengėsi nutildyti Lietuvos katalikų ir visos Lietuvos balsą, kuriuo per labai trumpą laiką patapo Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika.
Skaityti daugiau: MASKVOS KARAS PRIEŠ LKB KRONIKĄ
JUOZAS BRAZAITIS
Redakcijos pastaba
1974 New Yorko kongresmanė Elizabeth Holtzman, kaip pati spaudoje skelbė, kooperuodama su Sovietų Sąjungos vyriausybe, pradėjo II Pasaulinio karo naciams talkinusių nusikaltėlių aiškinimą ir JAV Atstovų rūmams pateikė vad. “karo nusikaltėlių” sąrašą, į kurį įtraukė ir kelis lietuvius, jų tarpe Lietuvos Laikinosios vyriausybės narius — prof. Juozą Brazaitį ir pulk. Joną Šlepetį.
Laikinosios vyriausybės narių ginti išėjo JAV LB Krašto valdyba. Visuomeninių reikalų tarybos tuometinis pirmininkas Algimantas Gečys tuo reikalu vedė susirašinėjimą su Atstovų rūmų imigracijos pakomisės pirmininku kongresmanu Jashua Eilberg. Pravedusi tyrinėjimus, pakomisė pagrindo Laikinosios vyriausybės nariams apkaltinti nerado, ir kongresm. Eilberg raštu pranešė Gečiui, kad tolimesnis Brazaičio ir Šlepečio bylų tyrinėjimas sustabdomas. Tačiau tas neatsakomingas kaltinimas skaudžiai palietė prof. Juozą Brazaitį ir, reikia manyti, pagreitino jo žemišką kelionę. Širdies smūgio pakirstas, mirė jis 1974. X1.28.
Neteisingai apkaltintas Brazaitis, nors ir sunkios ligos kamuojamas, Lietuvos Laikinosios vyriausybės ir Lietuvos žydų likimo klausimu paruošė studijėlę, kurią čia skelbiame ištisai.
Įvykius, kurie buvo prieš 33-30 metų, suaktualino iš dalies keli pamfletai bei dokumentų ar tariamų dokumentų rinkiniai:
1. Nazi War Criminals Among Us. By Charles R. Allen, Jr., A Jewish Currents Reprint. New York, 1963, 16 p.
2. He kissed the swastika. “Mintis” Publishing House, Vilnius, 1964, 16 p.
3. Nacionalistų talka hitlerininkams. Vilnius, 1970, 190 p.
4. Documents Accuse. Gintaras, Vilnius, 1970, 310 p.
Trečią ir ketvirtą leidinius paruošė tie patys autoriai: A. Baranauskas, K. Rukšėnas, redagavo E. Rozauskas.
Šie leidiniai davė medžiagos JAV įstaigom atnaujinti investigacijas, kaip tai paskelbė New York Times.
Dokumentų rinkinį vertinant, žiūrima: (I) ar paskelbtieji doku-kumentai patikimi — tikri; (II) ar nėra praleistų dokumentų ta pačia tema, kurie leistų patikrinti pirmųjų teigimus; (III) ar iš dokumentų daromos išvados sutaria su vaizduojamo laikotarpio bendra padėtimi.
Toliau čia ir bus liečiami tie dokumentai ar tariamiej dokumentai, kurie liečia Lietuvos Laikinosios vyriausybės veiklą — 1941 m. birželio 14 - rugpiūčio 5 laikotarpį.
Skaityti daugiau: LIETUVOS ŽYDŲ LIKIMAS IR LAIKINOJI LIETUVOS VYRIAUSYBĖ
LEONARDAS VALIUKAS
Visi tie, kurie daugiau ar mažiau yra prikišę pirštus prie Lietuvos laisvinimo darbo, puikiai žino, kad tai yra milžiniško užsimojimo žygis. Šio ar panašaus pobūdžio darbams reikalingos tinkamos sąlygos, jei norime sulaukti kiek apčiuopiamesnių rezultatų. Turėtumėm visi, kurie dar rūpinamės greitesniu Lietuvos laisvės rytojumi, įsidėmėti, kad Lietuvos laisvinimo darbų ir jų rezultatų negalime pasverti ant vaistinės svarstyklių.
Paskutiniųjų 50 metų laikotarpyje mokslų pažanga yra patrigubėjusi, palyginus su įgytu žinojimu nuo pasaulio pradžios iki maždaug 1927 metų. Pažanga yra milžiniška visose srityse. Spėjama, kad ateinančių 11 metų laikotarpyje žinojimas vėl padvigubės. Ar mes žengiame ta pačia sparta ir Lietuvos laisvinimo darbe? Žinoma, atsakymas į šį klausimą yra neigiamas. Veiksniai, jaunimo grupės ir visi kiti vienetai, kurie plėšia Lietuvos laisvinimo dirvonus, turėtų rimtai susirūpinti ir paieškoti naujų būdų bei priemonių krašto laisvinimo darbą pagyvinti, suaktyvinti ir sumoderninti. Priešingu atveju, visi mūsų darbai teatneš labai šykščius rezultatus.
Mūsų politika
Visas Lietuvos laisvinimo darbas suvestinas į 3 kategorijas:
1. Svetimųjų pilnas informavimas Lietuvos bylos reikalu;
2. Viešosios opinijos laisvajame pasaulyje formavimas Lietuvai palankia prasme; ir
3. Draugų suradimas kitataučių tarpe ir jų įjungimas į Lietuvos laisvinimo darbą.
Skaityti daugiau: NIEKAD NEPULKIM Į NEVILTĮ
ANTANAS MUSTEIKIS
“Sovietinis” žmogus, puoselėjamas komunistų dominuojamuose kraštuose, yra žmogus, priklausantis tarybų valdžiai, būdingas tarybų valstybei, šaliai, santvarkai. Šis žodis buvo lemtingai pavartotas Lenino rusų 1917 m. revoliucijos pradžioje. Rusų kareivių, darbininkų ir valstiečių sovietai kūrėsi spontaniškai ir išreiškė masių žmonių jausmus bei nuotaiką, jei ne viešąją nuomonę, kai caro valdžia griuvo. Nors jie nebuvo bolševikų organizuoti, Leninas pasinaudojo jų pagalba siekti savų tikslų ir deklaravo: “Visa galia sovietams!” O kai tik partija pasijuto įsitvirtinusi naujos valdžios balne, sovietų ir partijos priešingumai iškilo į viešumą. Totalistinė partijos galia, vadovaujant profesiniams revoliucininkams, negalėjo toleruoti jokių varžovų ar dalytis valdžia. Todėl tad bolševikų partija numalšino Kronštadto sukilimą, o likę nepriklausomi sovietai buvo paversti vykdomaisiais partijos pėstininkais. Išvada: vadinamas “sovietinis” žmogus, arba naujasis sovietinis žmogus, vargiai turi tapatybės ryšį su pirmaisiais sovietų nariais. Štai kodėl šioje vietoje vengtina vartoti lietuvišką vertinį “tarybinis”, nes pastarojo prasmė visai kitokia.
Sovietinis žmogus yra aptartinas kitais naujaprasmiais žodžiais, būtent: “socialistiniu realizmu”, kurs atstovauja komunistinei pasaulėžiūrai ir yra užkartas visiems menams Sovietų Sąjungoje. Pagal tai sovietinis žmogus yra “persunktas” trijų principų: partiškumo, idėjiškumo ir liaudiškumo. Pirmasis reikalauja matuoti tikrovę klasių kovos sąvokom, antrasis reiškia tikėjimą komunizmo teisingumu ir pergale, neatsižvelgiant į priemones; trečiasis kreipia visą dėmesį į liaudies, t. y. eilinių, paprastų žmonių, interesus.
Skaityti daugiau: NAUJASIS SOVIETINIS VAIKAS
(Ištrauka iš Jurgio Gliaudos naujo romano “Narsa gyventi”
Nakties tamsa ir veiklus nakties metu mąstymas vertė jį galvoti apie išdaigišką Gabijos prielaidą: jis gavęs palikimą, nes daktaras Norkus mylėjęs jo motiną! Lyg sunkiu pro lūžtvę taku besėlindamas, jis dabar svarstė Gabijos prielaidą. Tos mintys ir sprendimų variantai, kas įmesta į jo sąmonę, nustūmė šonan ir jo santykių su Gabija spektrus.
Jis iššoko iš lovos. Basos kojos pajuto linoleumo vėsą. Kavinukas buvo šaltas, bet kavos ten buvo. Kambario apytamsyje jis sėdo prie stalo, sumanęs pripilti kavos, ir taip sėdėjo sukumpęs, pamiršęs kavą. Tėvystė yra didelis dalykas. Tai nuosavos mirties pergalė. Tai man sprendimų ekvilibristika! Ir jis apčiuopiamai juto savo gyvybę Gabijos įsčiose. Koks gi jis kvailys: iki šiol jis kalbėjo apie tų reiškinį neutraliu neutralaus stebėtojo tonu! Jis turi tučtuojau skubėti pas Gabiją, bėgte bėgti su ja į metrikacijos įstaigų, tuoktis su ja!
Ir pagrečiui su sprendimais apie jo ryšį su Gabija, pradėjo bėgti prielaidiniai vaizdai. Kažkur giliai sąmonėje, lyg filmo scenos, ėmė kaltis ir žėrėti naujos sampratos— daktaras Norkus mylėjo jo motiną. Palikimas jam! Palikimas jam! Argi jam skyrė tėvystės meilę daktaras Norkus? Argi jis yra daktaro Norkaus sūnus?
Skaityti daugiau: PALIKIMAS JAM
Lietuvos Diplomatijos šefas ministeris STASYS LOZORAITIS, atsakydamas į “Į Laisvę” redakcijos klausimus, kalba apie sovietinės sistemos bankrotą, Raudonosios Kinijos vaidmenį, JAV-bių žmogaus teisių politiką, baltų bendradarbiavimą, Lietuvos Diplomatinės tarnybos rūpesčius, egzilinės vyriausybės sudarymą, Kybartų aktus ir pareiškia linkėjimus pasaulio lietuviams.
Visiems, kurie domisi pasaulio gyvenimo įvykiais, yra natūralu pasaulio politikos horizontuose paieškoti ženklų, nurodančių iš už horizonto atslenkančius didesnės reikšmės įvykius. Kaip Jūs, p. Ministeri, matomus ženklus interpretuojate? Ar, Jūsų nuomone, sakysime, penkerių metų laikotarpyje galima laukti esminių pasikeitimų pasaulio politikos konjunktūroje?
— Vietoj spėlioti dėl ateities aš išreikšiu pageidavimą. Būtent, kad ateinančių 5 metų bėgyje laisvasis pasaulis pasiryžtų atvirai, garsiai kalbėti apie Sovietų Sąjungos pavergtų tautų reikalus. Tai ne tik patarnautų Lietuvos nepriklausomybės atstatymo bylai, bet taip pat sugrąžintų pasitikėjimą tarptautinės bendruomenės skelbiamais teisės bei moralės dėsniais. Šiais laikais didelę reikšmę tautų gyvenime turi ne tiktai galingi ginklai, bet ir žmonijos sąmonė. Jos brendimas žmogaus ir tautų teisių klausimais mums turi didelės reikšmės.
Skaityti daugiau: LIETUVIŲ TAUTA — MŪSŲ PASAULIO CENTRAS
Šio mano laiško ir jame perduodamų žinių pagrindą tarsi sudaro Alex Haley’s veikalas Roots. Mes norėjome aplankyti Irenos kilmės kraštą Lietuvą; mes norėjome surasti išlikusius Irenos gimines, o taip pat norėjome, kad mūsų vaikai pamatytų rusų politinės sistemos realybę ir suprastų priežastis, kurios vertė jų motiną ir jos tėvus bėgti iš savo žemės.
Mes visa tai patyrėme, bet iki tokio laipsnio, kokio niekad nesitikėjome.
Daugelį dalykų, kuriuos matėme ir apie kuriuos girdėjome, reikia nutylėti, nenorint pakenkti kitų kad ir ribotai laisvei, kuria jie dar naudojasi. Tačiau aplamai apie tai, ką mes patyrėme, yra lengviau rašyti, negu pasakoti.
Maskvoje mes pajutome iš totalitarizmo kilusią įtampos dangą, kurios kitiems neįmanoma pavaizduoti, seniems žodžiams nesuteikus naujos prasmės. Įtampa taip didelė, kad atrodė ji paralyžuoja kasdieninius žmonių santykius — veiklą ir pokalbius. Ir kuo arčiau Maskvos, tuo labiau atrodė, kad ta įtampa didėjo.
Skaityti daugiau: NELIETUVIO MOKSLININKO PATIRTIS LIETUVOJE
VEIKSNIUOSE IR VEIKLOJE
_files/I-Laisve-1978-73(110)-3.jpg)
Naujai išrinkta PLB valdyba. Iš kairės į dešinę sėdi: Vaclovas Kleiza, Daina Kojelytė ir Vytautas Kamantas, pirmininkas; stovi iš kairės į dešinę: Antanas Juodvalkis, Romas Sakadolskis, kun. Antanas Saulaitis, Mečys Šilkaitis, dr. Algis Paulius ir Saulius Kuprys. Nuotr. Jono Kuprio
Pasaulio Lietuvių Bendruomenės V-me seime dalyvavo atstovai iš Argentinos, Australijos, Brazilijos, Didžiosios Britanijos, Jungtinių Amerikos Valstybių, Kanados, Kolumbijos, Prancūzijos, Šveicarijos, Urugvajaus, Venecuelos, Vakarų Vokietijos ir Naujosios Zelandijos.
Seimas išrinko naują Pasaulio Lietuvių Bendruomenės valdybą ir gausiuose nutarimuose plačiai pasisakė įvairiais pasaulio lietuvių gyvenimo klausimais.
Čia skelbiame kai kuriuos rezistencinio - politinio pobūdžio seimo nutarimus.
Žodis lietuviams tėvynėj ir svetur
Lietuvos pavergimas ir lietuvių tautos žmonių persekiojimas yra genocidinio pobūdžio. Tai vykdoma dviem būdais: fiziniu naikinimu ir pastangomis palaužti žmonių dvasinį atsparumą.
Dviejų galybių, komunistinio ir laisvojo pasaulio, politiniame žaidime ryškėja stambaus masto idėjinė krizė. Komunistinis partneris savo idėjinį skurdą ir pralaimėjimą dangsto besaikiu ginklavimusi ir smurtu prieš kovotojus už žmogaus teises. Bet ir laisvajame pasaulyje vis dar reiškiasi spekuliavimas žmogaus teisėmis, ieškant lengvų sprendimų ir stokojant valios garantuoti visiems žmonėms laisvę ir ginti skriaudžiamųjų teises. Tokiomis aplinkybėmis sugebėjimas vertinti pavojų, pakilti iš kasdieninių darbų ir rūpesčių bei daryti sprendimus, kurie atitiktų laiko reikalavimus ir sudarytų tvirtą pagrindą lietuvių tautos šviesesnės ateities tikrovei, yra mūsų, į šį seimą suvažiavusiųjų, šventoji pareiga.
Skaityti daugiau: PENKTASIS PLB SEIMAS TORONTE 1978.VI.30 — VII.4
Pasitarimas Romoje
Vykdydamas VLIKo metinio seimo nutarimą rūpintis sutvirtinti Lietuvos valstybinį tęstinumą, VLIK pirmininkas dr. J. K. Valiūnas 1978 kovo 14-15 d.d. Romoje tarėsi su Lietuvos Diplomatijos šefu min. Stasiu Lozoraičiu, dalyvaujant Lietuvos atstovui prie Šv. Sosto Stasiui Lozoraičiui, jr. Iš paskelbto komunikato galima susidaryti išvadą, kad pasitarimas vyko pozityvioje Lietuvos diplomatijos ir VLIKo vadovų abišalio painformavimo dvasioje, analizuojant dabartinę tarptautinės politikos padėtį ir Lietuvos laisvinimo darbo strategiją. Diplomatinės tarnybos ir VLIKo vadovai dėl dviejų 1977 VLIKo seime priimtų nutarimų priėjo vieningų išvadų:
a. Min. Lozoraitis ne tik pritarė seimo nutarimui iš kvalifikuotų asmenų sudaryti specialią komisiją išsamesnei laisvinimo programai paruošti, bet ir pažadėjo Diplomatinės tarnybos talką.
b. Min. S. Lozoraitis ir dr. J. K. Valiūnas Lietuvos “valstybingumo tęstinumo pilnaties” atkūrimo klausimu priėjo kitos išvados negu VLIKo 1977 seimas. Jų nuomone, “tęstinumo pilnaties atkūrimas šiuo metu nėra aktualus”.
Paprastais žodžiais kalbant, “valstybingumo tęstinumo pilnaties atkūrimas” reiškia egzilinės vyriausybės sudarymą. VLIKo 1977 seimo nutarimą tuo klausimu pagrindinai nulėmė įtaigi dr. Aleksandro Štromo paskaita, giliau ir pagrindiniau seimo dalyviams klausimo neišdiskutavus. Tačiau egzilinės vyriausybės sudarymas šiuo metu iškeltų daugiau klausimų, negu duotų atsakymų. Šią mintį savo padarytose išvadose kaip tik ir išreiškė Diplomatijos šefas ir VLIKo pirmininkas.
Skaityti daugiau: VEIKSNIAI TARIASI
1977 pradžioje žymesnieji Amerikos tautininkų veikėjai pradėjo gauti anoniminius laiškus, kuriuose buvo siunčiamos okup. Lietuvoje J. Jakaičio slapyvardžiu išleistos knygelės kai kurių puslapių “xerox” kopijos, kur į dabartinį VLIK-o vicepirmininką dr. Bronių Nemicką nurodoma kaip į buvusį vokiečių okupacijos metais gestapo talkininką. Po vienu tariamu dokumentu padėtas ir Nemicko parašas. Kai kurie tautininkų veikėjai, manydami, kad čia kokio nors tautininkų priešo ar šiaip bolševikų agento darbas, tuos lapelius su vokais ir savo pastabomis persiuntė dr. Nemickui. Pav., Teodoras Blinstrubas, buv. Amerikos Lietuvių Tautinės sąjungos valdybos pirmininkas, Nemickui parašė: “Persiunčiu Jums anoniminį laišką, gautą iš New Yorko. Prašau žinoti, kokių provokatorių ir “draugų” ten yra. Ar nebūtų galima išaiškinti tokių “jakaičių” tapatybę”.
Dr. B. Nemickas, idėjos draugų paakintas, apsisprendė “Jakaičių” tapatybę” išaiškinti. Tą aiškinimą jis atliko rimtai, profesionaliai, pasisamdęs autoritetingą rankraščių ir rašomųjų mašinėlių tapatybę nustatančią firmą, Mutual Investigate Service, Inc., kurios ekspertizę priima Amerikos teismai. Firma nustatė, kad sovietinę “informaciją” skleidusių laiškų vokai buvo adresuoti ALT sąjungos pačios tuometinės pirmininkės Emilijos Čekienės ranka arba jos rašomąja mašinėle, o ne kokio bolševikėlio ar užkietėjusio tautininko priešo. Taip pat ta pati firma nustatė, kad Nemicko parašas sovietų žvalgybos pateiktame dokumente yra suklastotas. Taigi, iš tikro buvo platinamas ne Nemicką kompromituojantis sovietų surastas dokumentas, bet sovietinės žvalgybos klastotė. Ir tai darė, kaip ekspertizė patvirtino, vyriausias formalus tautininkų autoritetas.
Provokatorių šaltinio suradimo faktas buvo pritrenkiantis.
Skaityti daugiau: NUOSTOLINGAS TAUTININKŲ SUSIARDYMAS
_files/I-Laisve-1978-73(110)-4.jpg)
LFB vadovybės pasikeitimas:dr. Kazys Ambrazaitis, buv. Tarybos pirm., perduoda pareigas naujai išrinktam pirmininkui P. Algiui Raulinaičiui (dešinėje)
NAUJA LFB TARYBA
Visuotinų balsavimų keliu 1978-1980 metų laikotarpiui išrinkta šios sudėties Lietuvių Fronto Bičiulių taryba: Edmundas Arbas, Vytautas Aušrotas, dr. Zigmas Brinkis, kun. Viktoras Dabušis, dr. Kęstutis Girnius, stud. Linas Kojelis, P. Algis Raulinaitis, Antanas Sabalis ir dr. Rožė Šomkaitė. Statutine tvarka į tarybos sudėtį pilnateisiais nariais įeina kraštų pirmininkai: dr. Kęstutis Čeginskas (Europa) ir Juozas Ardys (Šiaurės Amerika) ir “Į Laisvę redaktorius Juozas Kojelis.
Tarybos prezidiumo pirmininku išrinktas P. Algis Raulinaitis, nariais — Edmundas Arbas ir dr. Zigmas Brinkis. Prezidiumo pirmininko adresas: 1501 Riverside Drive, Burbank, CA 91506, U.S.A.
Prof. dr. Antanas Maceina laimėjo Lietuvių Katalikų Mokslo Akademijos 1000 dol. premiją už “Religijos filosofijos” I-jį tomą. 1977 išleido “Filosofijos kilmė ir prasmė”. Prof. A. Maceinai 1978.1.27 sukako 70 metų.
Dr. Jonui Griniui 1500 dol. kūrybinę Stasio Šalkauskio premiją paskyrė Ateitininkų Federacija. Naujausias dr. J. Griniaus veikalas — “Veidai ir problemos” I tomas. 1977. 11.21 dr. J. Griniui sukako 75 metai. Dr. Grinius gautą premiją išdalino lietuviškai spaudai.
Skaityti daugiau: BIČIULIAI KŪRYBOJE, VEIKLOJE IR GYVENIME
A.a. bič. dr. Zigmą Kungį Amžinybėn palydėjus
_files/I-Laisve-1978-73(110)-5.jpg)
A. a. dr. Zigmas Kungys
Tuo metu kai Dainavoje vyko LF bičiulių 1977 m. studijų ir poilsio stovykla, Kalifornijoje rugpiūčio 11 mirė Los Angeles sambūrio narys dr. Zigmas Kungys. Atsisveikinimo kalbas Šv. Kryžiaus kapinėse (Cul-ver City, Calif.) LFB sąjūdžio vardu pasakė bič. archit. Edmundas Arbas ir, kalbėjęs Lietuvių Gydytojų s-gos vardu, bič. dr. Zigmas Brinkis, buv. velionies gimnazijos klasės draugas.
Čia pateikiamos tų kalbų santraukos.
Zigmas Brinkis:
Zigmas Kungys, šaunus Žemaitijos sūnus, buvo gimęs prieš 53 metus Pajūryje, netoli Šilalės, Tauragės apskr. Mūsų asmeniška pažintis ir draugystė tęsėsi per 40 metų. Šeimoje augo 5 broliai ir 5 seserys, bet Zigmas pirmasis iš jų iškeliavo anapus.
Tėvas buvo pasiturįs ūkininkas, staigaus ir griežto būdo žemaitis, lyg patriarchas, labai drausmingai auklėjęs vaikus. Motina, priešingai, švelni, tyli, paprasta, giliai religinga, be jokių pretenzijų moteris, visą savo gyvenimą pašventusi šeimai.
Skaityti daugiau: IŠKELIAVO NEPLANAVĘS
I. Lietuvių Fronto Bičiulių tikslai
1. LFB sąjūdis, kilęs ir brendęs Lietuvos laisvės kovų metais, siekia ir svetur išlaikyti rezistencinę šių kovų dvasią ir pagrindiniais savo tikslais laiko Lietuvos laisvę ir gyvąją lietuvybę.
2. Šiems tikslams įgyvendinti LFB:
a. Savo darbu, mokslu ir turtu siekia Lietuvos laisvės ir valstybinės nepriklausomybės;
b. Savo narių ir plačiosios lietuvių visuomenės tarpe palaiko gyvą Lietuvos valstybingumo ir nepriklausomybės idėją;
c. Laikosi krikščioniškos moralės, teisingumo, teisės ir tautinio idealizmo principų, paremtų pilnutinės demokratijos dėsniais.
II. Lietuvių Fronto Bičiuliai
1. LF bičiuliu gali būti kiekvienas lietuvis ir lietuvė, pritarią LFB tikslams ir įsipareigoją jų siekti visomis galimomis priemonėmis.
2. LFB narius priima sambūrio susirinkimas, sambūrio valdybai pristačius.
Skaityti daugiau: LIETUVIŲ FRONTO BIČIULIŲ statutas
_files/I-Laisve-1978-73(110)-6.jpg)
Dr. Vladas Juodeika, buv. “Į Laisvę” bendradarbis, miręs 1977.IX.11.
Vladas Juodeika, DIDŽIOJI ILIUZIJA — marksizmas teorijoje ir praktikoje. Pirmasis tomas. Išleido autorius 1978. Spaudė Lietuvių Enciklopedijos spaustuvė Bostone; 720 psl.
Pirmasis “Didžiosios iliuzijos” tomas, aprėpiąs marksizmo teoriją, susideda iš aštuonių skyrių. Pirmuosiuose šešiuose plačiai ir įdomiai apžvelgiamas Markso gyvenimas ir veikla, nagrinėjamos jo ideologinio formavimosi priežastys, jo nuoslydis nuo idealistinės istorijos sampratos į materialistinę (dialektinį materializmą), jo pagrindinės ūkio teorijos bei pažiūros į valstybę, religiją ir moralę. Paskutinieji du skyriai pašvenčiami socializmo kritikai. Čia paneigiama marksizmo skelbiama medžiagos pirmenybė prieš dvasią ir įrodinėjama, jog bandymai įkūnyti marksistines idėjas — tai tik tuščios pastangos.
Antras tomas, kuris velionies žmonos Gražinos ir jo draugų pastangomis veikiai išvysiąs dienos šviesą, apimsiąs marksizmo (tariamo marksizmo?) tikrovę, t. y. jo praktišką pritaikymą gyvenime.
Skaityti daugiau: TIKRASIS IR SUŽALOTAS MARKSIZMAS
TEGU IŠLIEKA ISTORIJAI
_files/I-Laisve-1978-73(110)-8.jpg)
Kun. V. Zakarauskas
_files/I-Laisve-1978-73(110)-9.jpg)
Dr. Z. Danilevičius
Redakcijos pastaba
Praėjusiame “Į Laisvę" numeryje 72 (109) paskelbėme“Reorganizuotos Lietuvių Bendruomenės” centro valdybos pirm. dr. Vytauto P. Dargio gėdingų kalbą, kuria jis atskleidė negausios grupelės nesėkmingų suokalbį prieš Lietuvių Bendruomenę. Čikagiškės “Naujienos” 1978.IX.23 suruošė Dargio pagerbimą, kurį invokacine malda pradėjo kan. Vaclovas Zakarauskas, Marijos Gimimo parapijos vikaras, palaimindamas tos grupės “tiesos kardus". Maldos tekstas paduodamas taip, kaip paskelbtas “Naujienų" 1978.V.2 numeryje.
* * *
1978 m. balandžio mėn. 23 d., pagerbiant dr. Vytautą P. Dargį, kan. Vaclovas Zakarauskas perskaitė šią rezoliuciją:
Viešpatie, Tu žinai, kad mūsų širdis slegia liūdėsys ir skausmas, dėl pavergtųjų brolių vargų ir jos kančios. Tu matai mūsų brolių ir sesių ir ašaromis sumirkusią Lietuvos žemę, girdi jų tylias aimanas, Tu matai, kaip mus dažnai, plačiame pasaulyje lydi nuolatiniai pasimetimai, kurie kaip tamsūs šešėliai pridengia ten pavergtųjų viltis.
Skaityti daugiau: SUNIEKINTA MALDA
Antanas Maceina, FILOSOFIJOS KILMĖ IR PRASMĖ, santrauka vokiečių kalba, išleido Lietuvių Katalikų Mokslo Akademija Romoje 1978, Piazza della Pilotta 4, 00187, Roma, Italia, 328 p., kaina 16.00 dol.
Jurgis Gliauda, NARSA GYVENTI, romanas. Viršelis Vilijos Eivaitės; Lietuviškos Knygos klubo leidinys. Spaudė “Draugo” spaustuvė Čikagoje 1978. 310 psl., kaina 6.00 dol. Gaunama “Drauge” ir pas platintojus.
Anatolijus Kairys, TRYS DRAMOS: Rūtelė, Saulės rūmai, Žmogus ir tiltas; išleido “Dialogas” 1978, spaudė M. Morkūno spaustuvė, 3001 W. 59th Street, Chicago, IL 60629; 158 psl., kaina 6.00 dol.
Skaityti daugiau: NAUJOS KNYGOS
_files/I-Laisve-1978-73(110)-10.jpg)
DR. KĘSTUČIUI J. VALIŪNUI VLIKO PIRMININKUI
Šį kreipimąsi į Jus paskatino du neseni įvykiai, kurie yra arba turėtų tapti visų lietuvių giliu rūpesčiu, susimąstymu bei paskata daryti neatidėliotinus sprendimus. Vienas iš tų įvykių— tai 1978.VII.13 kovotojo už lietuvių teises okupuotoje Lietuvoje Viktoro Petkaus nuteisimas. Tuo pačiu metu Rusijoje buvo nuteisti ir du žydų kovotojai už žydų teises.
Gerai organizuota ir dar geriau finansuota žydų akcija už savo tautiečius sukėlė tikrą audrų pasaulyje. Negalėdami prilygti žydų finansiniam pajėgumui, turime neribotas galimybes stiprinti pastangas ir tobulinti veiklos organizaciją. Deja, šių galimybių ribose mūsų akcija už Petkų toli gražu nebuvo pakankama.
Reikia pripažinti, kad Petkaus reikalu buvo daroma, ir nemaža buvo padaryta, tačiau visa akcija buvo neorganizuota, nekoordinuota ir, bent periferijose, buvo paremta tik privačia iniciatyva. Lietuviškųjų veiksnių centrai veikė patys, bet į savo padalinius ir visuomenę akcijos reikalu kreipėsi per spaudą, dažnai su savaitės pavėlavimu. Kitų kontinentų lietuviškos bendruomenės iš vis vargu į šių akciją ar buvo įtrauktos. Gi, iš tikro, Petkaus teismui turėjo būti pasiruošta ir numatyti planai išsiuntinėti visiems lietuviškų organizacijų vienetams iš anksto, o direktyvos planams vykdyti, momentui atėjus, turėjo būti duotos telefonais ir telegramomis. Juk Sacharovas Maskvoje, “New York Times” ir kai kurie kiti laikraščiai Amerikoje apie Petkaus bylų paskelbė jau liepos 10. Jei tuoj pat būtų pradėjusi veikti gerai organizuota ir išmintingai vedama akcija, rezultatai būtų buvę keleriopai geresni.
Skaityti daugiau: VEDAMIEJI
Fotografinė kopija 
BOX 
