Į Laisvę 1976 66(103)

PDF Fotografinė kopija BOX

Skaityti daugiau: Į Laisvę 1976 66(103)

VERTIKALINIU ŽVILGIU

Nr. 66 (103) 1976 M. BALANDIS

ADOLFAS DAMUŠIS

Kai išeivijos tautinis veikimas pradeda sustingti tik vadinamuose bėgamuosiuose dienos reikaluose ir ima suktis tik apie gyvenamojo momento uždavinius, kyla pavojus paskęsti smulkmenose, prarasti veržlumą plataus akiračio polėkiam, pro medį nematyti miško, atšipinti įžvalgą gyvenimo nuolatinei kaitai ir pasidaryti pažangos srovę tvenkiančia uola. Šiokiam tautinio veikimo pavojui išvengti yra naudinga laikas nuo laiko į mūsų išeivijos veikimą pažvelgti vertikaliniu žvilgiu, atseit, atsiplėšti nuo savosios kasdienybės ir į savo veikimo uždavinius pažvelgti iš dabartinės pasaulinės struktūros ir joje besireiškiančių tendencijų pozicijos. Tik tokioje perspektyvoje įmanomas savųjų siekimų kūrybiškas vykdymas. Tik atsiplėšę nuo savosios kasdienybės, galime suvokti ir pamatyti, kokia daugybė didelių klausimų laukia savo atsakymų.

Mūsų labai rimto domesio būtų verti pirmiausia turbūt šiokie klausimai:

Ar tautų visokeriopiem interesam tenkinti svarbiausia atrama ir toliau laikytina tautinė suvereninė valstybė, ar tautų suverenumą būtų tikslinga subordinuoti regioninei, kontinentinei ar net globalinei antvalstybei? Ne iš šalies užkartai, bet sutartai ir demokratinei.

Skaityti daugiau: VERTIKALINIU ŽVILGIU

PRELATAS JONAS BALKŪNAS BENDRUOMENĖS KLAUSIMAIS

Šalia prel. Mykolo Krupavičiaus kaip Pasaulio lietuvių bendruomenės organizacijos kūrėjo prelatas Jonas Balkūnas stovi kaip Jungtinių Valstybių lietuvių bendruomenės organizacijos kūrėjas. Tuometinio Maspetho lietuvių parapijos klebono visuomeninė pozicija, visuomeninis vaidmuo Amerikos lietuvių gyvenime, jo lietuviškųjų darbų apimtis bei svoris buvo tarsi iškili uola lietuviškuose vandenyse, į kurią anuomet atsitrenkdamos ištikšdavo visos Jungtinių Valstybių lietuvių bendruomenės organizacijos priešininkų intencijos bei pastangos. Šiandien, kai Jungtinių Valstybių lietuvių bendruomenės organizacijos priešininkų pasiraustinės pastangos bando ją sprogdinti iš vidaus, kiršinti Amerikos lietuvių vieningą susiklausymą ir kenkti Amerikos lietuvių organizuotam pastangom savo lietuvybei stiprinti bei išlaikyti, šio didžiojo Amerikos lietuvio pasisakymas vertas ypatingo mūsų dėmesio. Red.

— Prelate, Jūs esate buvęs ta ašis, aplink kurią Jungtinių Valstybių lietuvių bendruomenės organizacijos sudarymas savo metu pradėjo suktis. Kaip dabar vertinate jau iš perspektyvos tas savo ir savo tuometinių bendradarbių dideles pastangas lietuvių bendruomenės organizacijai sudaryti? Ar Jūsų dėtos į lietuvių bendruomenės organizaciją viltys pasiteisino?

— Mano viltys į Jungtinių Valstybių lietuvių bendruomenės organizaciją, arba, kaip mes įprastai sakome, į Lietuvių Bendruomenę — labai pasiteisino. Bendruomenės organų sudarymo pradžioje parapijos jau buvo pradėjusios silpnėti, kai kurios net ir užsidarinėti. Mūsų lietuviškosios organizacijos taip pat silpnėjo ir nyko. Tatai vertė mus ieškoti išeities Amerikos Lietuvai gelbėti. Tą išeitį mes radome Jungtinių Valstybių lietuvių bendruomenės organizacijoje. Į nykstančių mūsų senųjų organizacijų vietą pačiu laiku Vliko tuometinis pirmininkas prel. Krupavičius mums pateikė visus šio krašto lietuvius apimančią, tik lietuvybei skirtą bendruomenės organizaciją, kuri sykiu būtų ir jungtis po visą pasaulį pasklidusiems lietuviams. 1949, pirmą kartą lankydamasis Jungtinėse Valstybėse, prel. Krupavičius bendruomenės organizacijos sudarymo klausimą kėlė čionykščiams lietuviams kunigams. Jo raginami lietuviai kunigai tatai rimtai ėmė svarstyti Kunigų Vienybės susirinkimuose. Nauju paskatinimu Jungtinių Valstybių lietuvių bendruomenės organizacijai buvo atvažiavusieji dypukai. Jie įvairiose kolonijose pradėjo steigti tremtinių draugijas. Tatai grėsė mūsų išeivijos skilimu į dvi stovyklas — senųjų ir naujųjų lietuvių.

Skaityti daugiau: PRELATAS JONAS BALKŪNAS BENDRUOMENĖS KLAUSIMAIS

LIETUVIŲ BENDRUOMENĖS ATEITIES RŪPESČIAIS

Tarp jos laimėjimų ir negalavimų

STASYS BARZDUKAS

Lietuvių bendruomenė! Kiek jau apie ją prikalbėta ir prirašyta, kiek į ją sudėta vilčių! Kad ji jungs pasauly pasklidusius lietuvius. Kad ji bus lietuvybės tvirtovė. Kad ji kovos dėl Lietuvos laisvės. Kad ji ugdys tautinį mūsų solidarumą. Kad ji pagilins demokratinę mūsų sąmonę ir plės demokratinius mūsų įpročius. Kad ji sudarys moralinę ir materialinę atramą visiems tautiniams mūsų polėkiams ir darbams. Kad ji, vienu žodžiu, burs mus visus vienon ir didelėn lietuviškon šeimon, kurioj bus malonu jaustis, miela gyventi ir jauku dirbti.

Kiekvienas lietuvis yra lietuviškoji plyta. Tačiau kol lietuvio su lietuviu nejungia lietuvių bendruomenės organai, tol tokie lietuviai tėra tarsi palaidų plytų krūva, iš kurios kiekvienas, prašalaitis gali naudotis.

Taip rašė 1950 Mykolas Krupavičius, Vliko Lietuvybės Išlaikymo Tarnybos valdytojas, kartu pastebėdamas, kad buvo taip pat susirūpinta ir “lietuviškų plytų” apsaugos priemonėmis:

Jos ilgai svarstytos, diskutuotos, pagaliau 1949 m. birželio 14 d. priimtos. Jas sudaro Lietuvių Charta ir Laikinieji Pasaulio Lietuvių Bendruomenės santvarkos nuostatai” (Pasaulio Lietuvių Bendruomenės keliu, 7).

Skaityti daugiau: LIETUVIŲ BENDRUOMENĖS ATEITIES RŪPESČIAIS

NEAIŠKUMAMS PAŠALINTI

DOKUMENTŲ ŠVIESOJE

Vliko iniciatyva pradėjus sudarinėti Pasaulio Lietuvių Bendruomenės organizaciją ir kilus kai kuriem neaiškumam, Vliko Vykdomosios Tarybos Lietuvybės Išlaikymo Tarnybos Valdytojas prel. M. Krupavičius 1950.V.30 išleido bendraraštį Nr. 3. Jis ir po 25 metų yra vertas mūsų išeivijos, pirmiausia bendruomenės organizacijos darbuotojų, dėmesio. Jį čia ir perspausdiname, išskyrus jo paskutinį (V) skyrių, antrašte “Laikinosios PLB organizacijos sudarymas ir krašto statutas”, nes šis skyrius lietė tik laikinąją PLB organizaciją iki I-ojo PLB seimo 1958.

Red.

I. PLB pobūdis

1. PLB yra ne draugija, bet tautinė bendruomenė. Į draugiją rašosi nariu, kas tik nori. Į tautinę bendruomenę gi priklauso kiekvienas lietuvis, nepaisant, kur jis gimė ir kada gimė, nori būti bendruomenės nariu ar nenori, kalba lietuviškai ar nekalba, naudingas bendruomenei ar žalingas, bendruomenės garbė ar gėda, tik šį pasaulį išvydęs ar jau lipąs į karstą. Bendruomenės pavyzdys — Lietuvos valsčius ar parapija. Kaip parapijos narys — kiekvienas krikštytas krikščionis, kaip valsčiaus narys kiekvienas valsčiaus ribose gyvenąs Lietuvos pilietis — ar jis katalikas ar evangelikas, ar jis jaunas ar senas, ar jis dvarininkas ar ubagas; taip PLB narys yra kiekvienas žmogus, kieno gyslose teka lietuviškas kraujas, kas yra lietuviškos kilmės, nors ir nematęs Lietuvos ir nenorįs jos matyti.

Skaityti daugiau: NEAIŠKUMAMS PAŠALINTI

SOVIETINĖS BIUROKRATIJOS MĮSLĖ

JONAS JURAŠAS

Prieš trejetą su viršum metų buvau atleistas iš Kauno dramos teatro vyriausiojo režisieriaus pareigų. 1972 m. rugpiūčio 16 d. Kultūros ministro įsakymas buvo suformuluotas, kad esu atleidžiamas “kaip neužtikrinęs idėjinio-meninio vadovavimo teatrui“. Sovietinė visuomenė yra įpratusi prie gatavų, sakytum, užkeikimo, formulių ir paprastai nesusimąsto, kas iš tikrųjų slepiasi po jomis. Yra vienintelė instinktyvi sovietinių žmonių reakcija: pajusti šaltį paširdžiuose, susigūžti ir būti atsargiam su žmogumi, kuris aiškiai “pateko į nemalonę”. Tai ilgos sovietinių, ždanoviškų nutarimų, pasmerkimų tradicijos pasekmė. Ji eina nuo pirmųjų porevoliucinių įsakų dėl įvairaus plauko “oportunistų” ir kitų laisvamanių iki mūsų dienų “piktžolių” naikinimo praktikos “sveikame” socialistinio realizmo mene.

Bet kas iš tikrųjų slėpėsi po šia biurokratinio ritualo formule? Kas yra idėjinis ir meninis vadovavimas? Ką tas turi bendro su tikra kūryba? Ir kokios buvo realios mano atleidimo priežastys?

Skaityti daugiau: SOVIETINĖS BIUROKRATIJOS MĮSLĖ

LIETUVIŲ FRONTO BIČIULIŲ VYRIAUSIOJI TARYBA PASISAKO VLIKO, ALTO IR LB KLAUSIMAIS

I LFB Vyt. Tarybos 1976.III.6-7 posėdžių nutarimų

— Lietuvių Fronto Bičiulių Vyriausioji Taryba remia iniciatyvą Vlike, kad Lietuvos vadavimo organizacijos sąranga būtų peržiūrėta; remia visas pastangas, kad Lietuvos vadavimo organizacijos sąranga ir veikla būtų pritaikytos laiko reikalavimam, nepaneigiant Lietuvos grupių simbolinės reikšmės, tačiau pasitelkiant ir išeivijos gyvąsias jėgas Lietuvos vadavimo organizacijos ir veiklos paveikumui sustiprinti bei jų tęstinumui užtikrinti.

— Lietuvių Fronto Bičiulių Vyriausioji Taryba pasisako už sudarymą bendro Lietuvos vadavimo informacijų centro, kurio vienu pagrindinių uždavinių turėtų būti supažindinamas su Lietuvos ir lietuvių tautos padėtimi buvusių kolonijų, tapusių nepriklausomomis valstybėmis ir Jungtinių Tautų nariais, ir užsitikrinimas jų palankumo Lietuvai. Lygiai svarbus antras tokio informacijų centro uždavinys batų studijuoti padėtį okupuotoje Lietuvoje ir su tos padėties reikalavimais atitinkamai derinti laisvųjų lietuvių talką pavergtajai tautai.

Skaityti daugiau: LIETUVIŲ FRONTO BIČIULIŲ VYRIAUSIOJI TARYBA PASISAKO VLIKO, ALTO IR LB KLAUSIMAIS

Kaip Sovietų okupacija veikia lietuvių tautą arba sovietinio lietuvio paveikslas

TĖVYNĖJE

Tokiomis antraštėmis “Ateityje” (1975 Nr. 10 ir 1976 Nr. 1) paskelbta Oklahomos universiteto profesoriaus dr. Vytauto Vardžio paskaita, kurią jis skaitė 1975 ateitininkų jubiliejinėje stovykloje. Apie okupuotos Lietuvos žmonių socialines grupes, šviesuomenės nusiteikimus ir jai okupacinių sąlygų įbrėžtus bruožus prof. dr. V. Vardys pateikia šitokias išvadas:

— Lietuvoje yra įvykę keli svarbūs pasikeitimai, kuriuos čia stengsiuos užregistruoti, iš anksto pasakydamas, kad tai ne apklausinėjimų rezultatai, bet išvados, susidariusios daugiausia iš skaitybos ir komentarų lietuviškoje sovietinėje spaudoje, iš įvairios literatūros apie Lietuvą, kuri mus yra pasiekus per Vakarų spaudą. Bandysiu taip pat diferencijuoti tarp įvairių socialinių ir demografinių grupių (...). Kalbant apie socialines grupes, negalima praeiti pro faktą, kad šiandieninės Lietuvos žmonių išsimokslinimo lygis yra gerokai aukštesnis nei prieš Antrąjį pasaulinį karą ir kad yra ypač išaugusi inteligentijos, t.y. protinį darbą dirbančiųjų grupė. Ją šiandien sudaro dešimtys tūkstančių inžinierių, architektų, gydytojų, biurokratų, mokytojų ir kitokių profesionalų. 1970 m. 24,970 visų Lietuvos dirbančiųjų priklausė tai grupei (...). Tam tikra šios inteligentijos dalis, užimanti aukštesnes administracines vietas ir dabar jau sėdinti partijoje, sudaro, šalia rusiškojo, lietuviškąjį “establishment”. Lietuvos, kaip ir visos sovietuos, žmonės labai jautrūs socialinei klasifikacijai. Plyšys tarp socialinių grupių tenai, sakyčiau, gerokai didesnis nei Vakaruose.

Skaityti daugiau: Kaip Sovietų okupacija veikia lietuvių tautą arba sovietinio lietuvio paveikslas

Pasaulio Lietuvių Jaunimo III-sis kongresas

IŠEIVIJOJE

Prieš ketverius metus kitas jaunuolis, Antanas Razma, jnr., pasaulio lietuvių jaunimo kongreso temą palietė “Į Laisvę” straipsnyje “Pasaulio lietuvių jaunimo kongresas — didysis bandymas: tarp vilčių ir abejonių” (žiur. ĮL 1972 gruodis). Jis ten ne tik davė kongreso įspūdžių pluoštą, bet ir, panagrinėjęs kongreso programos dalis, nutiesė vilčių ir abejonių projekciją ateitin. Jis rašė:

Iš vyresnių ir jaunesnių girdisi pokongresinių abejonių: taip, mes matėme jaunų žmonių mases kongreso metu, bet dabar jau nieko nebesigirdi. Ar tas spektaklis buvo tik vienkartinė jaunimo koncelebracija, kuri vėl pasikartos 1975 Brazilijoje? Jei taip, abejojančių manymu, tai tie sunkiai surinkti pinigai geriau būtų buvę sunaudoti kitam kuriam ilgiau išliekančiam tikslui.

PL Jaunimo III-jo kongreso atidarymas Buenos Aires 1975.XII.26. Nuotr. A. Šeštoko

Skaityti daugiau: Pasaulio Lietuvių Jaunimo III-sis kongresas

Jungtinės Tautos

PASAULYJE

Jungtines Tautas 1945 įsteigus, jų nariais-steigėjais buvo 51 valstybė: Argentina, Australija, Baltarusija, Belgija, Bolivija, Brazilija, Čekoslovakija, Čilė, Danija, Did. Britanija, Domininkonų Respublika, Egiptas, Ekvadoras, EI Salvadoras, Etiopija, Filipinai, Graikija, Gvatemala, Haiti, Honduras, Indija, Irakas, Iranas, Jugoslavija, Jungtinės Valstybės, Kanada, Kinija, Kolumbija, Kosta Rika, Kuba, Lenkija, Libanas, Liberija, Liuksemburgas, Meksika, Naujoji Zelandija, Nikaraguva, Norvegija, Olandija, Panama, Paragvajus, Peru, Pietų Afrika, Prancūzija, Saudi Arabija, Syrija, Sovietų Sąjunga, Turkija, Ukraina, Urugvajus ir Venezuela. Iš jų bent 19, t.y. 37% visų to meto Jungtinių Tautų narių su Baltijos valstybių padėtimi buvo gerai susipažinusios, o visos kitos daugiau ar mažiau Baltijos valstybes žinojo iš bendradarbiavimo Tautų Sąjungoje (1921-1939) ir kitose tarptautinėse organizacijose. Tarp jų nebuvo nė vienos tokios valstybės, kuriai Baltijos valstybės būtų buvę negirdėtos ir nežinomos. Visiem to meto Jungtinių Tautų nariam Sovietų Sąjungos agresija prieš Baltijos valstybes ir jų užgrobimas bei aneksavimas buvo akivaizdus ir brutalus tarptautinės teisės nusikaltimas. Net jeigu kurio krašto vyriausybė ir buvo linkusi Sovietų Sąjungai nuolaidžiauti ir pataikauti, tarptautinė moralė ir viešoji opinija nesvyruojamai stovėjo Baltijos Valstybių pusėje ir smerkė Sovietų Sąjungos imperializmą, sovietinės agresijos padarinius.

Skaityti daugiau: Jungtinės Tautos

JAV pagalba sovietų žydam Izraelyje

Ryšium su detente politika prasidėjusi gausesnė žydų emigracija iš Sovietų Sąjungos į Izraelį pareikalavo didelių pastangų bei išlaidų atvykėliam įkurdinti Izraelyje. Jau prezidentas Nixonas savo potvarkiu 1972 iš JAV biudžeto tam reikalui paskyrė du milijonus dolerių. Kitais, 1973 metais , pats JAV kongresas biudžete numatė $.50 milijonų “paramos Izraeliui ar kitam atitinkamam kraštui, įskaitant paramą įsikurti . . . žydam ar kitiem panašiem pabėgėliam iš Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjungos”. 1974 biudžete kongresas tam reikalui skyrė $36.5 mil., o 1975 — $40 mil.

Šias sumas Valstybės Departamentas per UIA (United Israel Appeal, Inc.) perveda JAI (Jewish Agency for Israel). Didžioji šių sumų dalis eina sovietinių žydų įkurdinimo Izraelyje reikalam pagal tam tikrą planą, kurį sudaro JAI ir Izraelio ministerija imigrantam absorbuoti.

Skaityti daugiau: JAV pagalba sovietų žydam Izraelyje

Užmirštoji kultūrinė autonomija

GYVOJI MINTIS

Pragmatiniuose Vakaruose gyvenimo prasmę daugelis temato ekonominėj gerovėj. Tą patį įsitikinimą dar stipriau, idėjiškai pagrįsdamos, skelbia ir Rytų bloko valstybės. Tai marksizmo idėja. Šiam pasaulėžiūra, kultūra, mokslas, menas tėra tik “antstatas”, priedas prie ekonominės gerovės; taigi, tik antraeiliai, mažiau reikšmingi dalykai nei vadinamasis “geras gyvenimas”, malonumai ir techniniai patogumai. Šitokioms pažiūroms viešpataujant, savaime nyksta visa, kas yra susiję su klausimu, kokia yra galutinė gyvenimo prasmė, jo tikslas. Šitie klausimai yra pasaulėžiūriniai. Ekonominis, ūkinės gerovės žmogus nori apsieiti be jų. Tai pastebima ir tuose mūsų inteligentuose, kurie, atrodo, turėtų pasaulėžiūriniais reikalais domėtis. Konkrečiai manau, kad Vakaruose net ir tie mūsų inteligentai, kurie į pasaulį ir gyvenimą žvelgia ne vien pro ūkinės gerovės akinius, pasaulėžiūrinius klausimus pamažu veja iš savo dėmesio lauko.

LF Bičiuliai savo programinės reikšmės raštuose yra, pavyzdžiui, įrašę pilnutinės demokratijos principus, kurių vienas reikalauja tolerantingai spręsti valstybėje pasaulėžiūrinius klausimus, atsisakant barbariško dėsnio “kieno valdžia, to ir religija”. Tai yra vadinamosios kultūrinės autonomijos mintis. Paskutiniais metais betgi šios minties svarstymai yra beveik dingę iš mūsų spaudos puslapių. Net ir programiniuose pasisakymuose jos nerasi.

Skaityti daugiau: Užmirštoji kultūrinė autonomija

Įtampa, misija, pilnas įsijungimas, strategija

Pokalbis su bičiuliu Juozu Kojeliu,

Los Angeles LFB studijų savaitgalio organizatorium

Šių metų sausio 24-25 dienomis Los Angeles Lietuvių Fronto Bičiuliai buvo suorganizavę politinių studijų savaitgalį. Keturi kolektyvai po keturis ar penkis diskutantus svarstė temas: lietuviškoji įtampa: priežastys ir galimi sprendimai; lietuviškos spaudos misija kovoje dėl Lietuvos laisvės; jaunimo ir jaunosios kartos pilnas įsijungimas į Lietuvos laisvinimo darbą; lietuviškoji strategija po Helsinkio konferencijos

Į Laisvę redakcija, norėdama savo skaitytojus supažindinti su tokių savaitgalio studijų tikslais ir rezultatais, paprašė bičiulį J. Kojelį pasisakyti keletu klausimų.

— Mielas bičiuli, būk malonus trumpai apibūdinti Los Angeles LF bičiulių organizuojamų politinių studijų savaitgalių tikslą: ar jis tik savo tarpe, taip sakant, smegenim pamankštinti? ar prieitas išvadas perteikti atitinkamiem mūsų veiksniam, kad jas vykdytų? ar mūsų išeivijos domesiui sujudinti, tautiniam budrumui palaikyti?

— Į tą klausimą norėčiau atsakyti taip: organizuodami politinių studijų savaitgalius, manome vykdą vieną iš LFB prisiimtų įsipareigojimų — pasipriešinti neigiamoms emigracinio gyvenimo įtakoms, kurios veda prie gyvųjų lietuviškų problemų užmiršimo. Rezistencinius uždavinius Los Angeles frontininkai gan dažnai savo susirinkimuose svarsto, ir iš tų uždavinių supratimo gimė ne tik politinių studijų savaitgaliai, bet ir kasmetiniai literatūros vakarai. Todėl tos svarstybos ruošiamos ne savo smegenims “pamankštinti”, net ne klausytojų ar vėliau skaitytojų smalsumui, kas ir kaip pasisakė, patenkinti, bet sužadinti gilesnį galvojimą ir alkį lietuviškai problematikai paieškoti efektingesnių sprendimų. Taip pat į šį lietuviškos veiklos lauką su tam tikrais laimėjimais pasisekė įjungti jaunąją ir vidurinę lietuvių kartą.

Skaityti daugiau: Įtampa, misija, pilnas įsijungimas, strategija

Išbalansuota sambūrio veikla

Diskutuojant LFB ateities darbus ir žygius, mano manymu, pirmiausia reikėtų stabtelti ties pačia svarbiausia mūsų sąjūdžio vidaus problema — pavienių sambūrių veikla. Juk kiek aktyvi ir išbalansuota bus jų veikla, tiek sėkmingi ir apčiuopiami bus frontininkų sąjūdžio atsiekimai. Savo mintis sambūrių veiklos klausimais norėčiau sutraukti į penkis skyrelius.

1. Negalavimai. Kaip kiekvienoje organizacijoje, taip ir mūsų sąjūdyje, veikla be išimties priklauso nuo jos narių sąmoningumo, pareigingumo ir darbštumo. Turime prisipažinti, kad negalavimų pas mus yra. Jei sambūris palaidas, nėra vadovybės, niekas nesutinka įeiti į valdybą, nesušaukiamas net kartą metuose susirinkimas, tuomet, aišku, jokia rimtesnė veikla nėra įmanoma. Teigimas, kad sambūryje yra permažai narių didesnei veiklai, kad dirbame kitose grupėse, kad nenorime didinti jau per gausų parengimų skaičių savo vietovėje ir t.t., yra nepriimtini pasiteisinimai.

Skaityti daugiau: Išbalansuota sambūrio veikla

IDĖJOS SPAUDOJE

Sėja LB klausimais

Sėja (1975 Nr. 3) net dviem straipsniais svarsto Jungtinių Valstybių lietuvių bendruomenės organizacijos klausimus. Vaclovas Čižiūnas rašo:

— Šiandien Bendruomenę (reikia suprasti bendruomenės organizaciją — Red.) turime ir matome tokią, kokia, per eilę metų nelengvai formuojasi, bet ir pastoviai tvirtėdama, veikia pagal savo įstatus daugeriopai šakotose srityse. Į klausimą, kodėl lietuvių išeivijos visuomenė ir spauda nesutaria PLB ir JAV LB reikalu, regis, būtų nesunku atsakyti. Tačiau prieš atsakant kyla kitas klausimas: kokia (kaip plati) visuomenė ir kuri spauda nesutaria? Plačiai išsisklaidžiusioje

JAV ir Kanados plotuose visuomenėje vadovaujančių viršūnių trintis ir pora lokalinių intrigų tiek teatsiliepia, kiek jų atgarsiai pasklinda spaudoje. Kas kita spauda. Tenka prisiminti, kokia jos dalis rūgščiai atsiliepia B-nės adresu, kiekviena menkiausia proga rieškučiomis ir žiupsneliais parinkdama ir pažerdama B-nės nesėkmių ir blogybių. Poros ar pustrečio laikraščio opozicija B-nei nereiškia visuomenės skilimo. Piktoki pareiškimai “Naujienose” ar“Laisvojoje Lietuvoje” plačiajai visuomenei įtakos nedaro, tačiau kaitina siauraregių tautiečių protus, kursto ardomiesiems žygiams.

Skaityti daugiau: IDĖJOS SPAUDOJE

I-JO PUSMEČIO SUKAKTUVINIAI VARDAI

Jurgio Šlapelio, Prano Vaičaičio, Mortos Zauniūtės

GIMIMUI 100 METŲ

JURGIS ŠLAPELIS gimė 1876 balandžio 18. Iš profesijos buvo gydytojas, bet medicinos praktika nesivertė. Jam labiausiai rūpėjo lietuvių kalba, lietuviškųjų knygų katalogizavimas ir lietuvių kalbos žodyno reikalai. Šioj srity jo įnašas mūsų tautai labai reikšmingas.

PRANAS VAIČAITIS gimė 1876 vasario 10. Mirė pačioje jaunystėje, eidamas 26 amžiaus metus, bet mūsų grožinėje literatūroje įsiamžino savo poezija, kuri ypač plito liaudies sluoksniuose. Kai kurie jo eilėraščiai virto “liaudies dainomis”.

MORTA ZAUNIŪTĖ gimė 1876 kovo 22. Jos tėvas, Dovas Zaunius, buvo susipratęs prūsų lietuvis. Zauniuose svečiuodavosi ir “Lietuviais esame mes gimę” dainos autorius Jurgis Sauerveinas. Morta mokėsi ir vėliau tautinį darbą dirbo Tilžėje. Dirvo Varpo, Ūkininko, Naujienų redakcijose, labai aktyviai reiškėsi Birutės draugijoje. Labai aktyviai bendradarbiavo organizuojant lietuvių skyrių 1900 Paryžiuje pasaulinėje parodoje. Draudžiamąja lietuvių spauda aprūpindavo knygnešius ir visaip stengėsi padėti caro žandarų persekiojamiem pabėgėliam iš Lietuvos.

Skaityti daugiau: I-JO PUSMEČIO SUKAKTUVINIAI VARDAI

REDAKCIJAI RAŠO:

“Į Laisvę”
341 Highland Boulevard
Brooklyn, New York 11207

Gerbiamas Redaktoriau,

Jūsų turiningame “Į Laisvę” 65 n-je, kuris skirtas a. a. garbingojo prof. J. Brazaičio paminėjimui, vedamajame (175 pusl.) yra įsibrovę netikslumų, kuriuos prašome atitaisyti. Kalbant apie Helsinkio deklaraciją, Jūsų vedamajame rašoma: “Alta deklaraciją priėmė kaip Lietuvos reikalų laimėjimą ir kvietė rašyti prezidentui padėkos laiškus”.

Reikia žinoti, kad oficialūs ALTos pareiškimai yra daromi bendru visų ALTą sudarančių grupių nutarimu Amerikos Lietuvių Tarybos valdybos posėdy. Niekada nebuvo priimtas nutarimas, kad reikia siųsti padėkas už Helsinkio deklaraciją.

Ir nei vienas ALTos valdybos narys nėra skelbęs, kad Helsinkio deklaracija yra laimėjimas Lietuvai ar raginęs dėl jos rašyti padėkos laiškus prezidentui.

Skaityti daugiau: REDAKCIJAI RAŠO:

MŪSŲ MIRUSIEJI

ADOLFAS GAIGALAS
1906.XII.13 — 1975.XI.9

Lietuvių Fronto Bičiulių Philadelphijos sambūrio pirmininkas, buv. Lietuvos kariuomenės kapitonas, 1941 sukilimo prieš sovietus aktyvus dalyvis, vadovavęs partizanų būriui. Scenos meno mėgėjas. Nuo 1949 įsikūręs Philadelphijoje, plačiai įsitraukė į lietuviškąjį gyvenimą parapijoje, bendruomenėje, LF bičiuliuose. Nuoširdžiai rėmė spaudą, lietuviškąją radijo valandėlę, lituanistinę mokyklą, meno ansamblį.

PETRAS TITAS
1906 — 1975.XII.13

1941 birželio sukilimo dalyvis, iš Lietuvos aktyvistų fronto atėjo į Lietuvių Frontą, o čia, Jungtinėse Valstybėse, įsijungė į Lietuvių Fronto Bičiulius. Buvo giliai religingas, tiesus ir nuoširdus žmogus.

Skaityti daugiau: MŪSŲ MIRUSIEJI

Partizanai: Istorija ir dabartis

Navigacijos peržiūros paieška

Navigacija

Ieškoti