Į Laisvę 1962 29(66)

PDF Fotografinė kopija BOX

Redaguoja — Redakcijos kolektyvas: vyr. redaktorius — Stasys Daunys, redaktoriai — Petras Bagdonas, Juozas Baužys, Aloyzas Baronas, Vladas Būtėnas, Vincas Rygertas.

Skaityti daugiau: Į Laisvę 1962 29(66)

Žmogaus tragizmas

1962 M. LIEPA NR. 29 (66)

Kazimieras Baras

KATALIKIŠKOJO ŽMOGAUS ESMĖ

Žmogaus realybė — dvasinė, asmeninė žmogaus realybė priklauso nuo dviejų dalykų: pirmiausia, nuo tikrovės, kurioje jis gyvena dvasiniu būdu, ne vien fiziniu, be to, nuo vertybių, kurias jis kuria bei gali kurti. Tatai jau nusako katalikybės sistemą. Bet mums šiuo atveju rūpi ne katalikybės esmė, bet katalikiškojo žmogaus esmė; dėl to tai mes turim pažiūrėti, kaip tos realybės bei vertybės plėtojasi konkrečiame gyvame žmoguje, kaip į tai reaguoja asmenybė, kaip tąją realybę priima katalikiškasis žmogus ir kaip jisai jos įtakoje būdamas veikia.

Kun. Kazys Baras-Barauskas

gimė 1904 m. kovo 28 d. Ramygalos valšč. Mokėsi Panevėžio gimnazijoje, kunigu įšventintas 1929 m. VD Universitete teisės licenciatą gavo 1930 m. 1938 m. buvo paskirtas Katalikų Spaudos Biuro direktoriumi ir 1939 m. Mūsų Laikraščio redaktoriumi, pasiekusio rekordinio skaitytojų skaičiaus, net virš 100.000. Kun. Kazimieras spaudoje bendradarbiauja nuo 1927 m. Jo straipsniai pasižymi intelektualumu ir gilumu. 1938 m. suredagavo knygą Krikščionybė Lietuvoje. Atskirai išleista Bolševizmo siaubas Lietuvoje 1941 m., ir Tremtinio pergyvenimai 1943 m. Kun. K. Barauskas išvyko iš Lietuvos pirmojo bolševikmečio metais. Amerikoje jau keliolika metų dirba Draugo redakcijoj, pastaruosius šešis metus redaguodamas pirmą puslapį. Yra ir eilės kitų laikraščių ir žurnalų bendradarbis.

Pirmiausia mes turim pažvelgti į tą tikrovės pasaulį, kuriame katalikiškasis žmogus gyvena. Suprantama, nėra vistiek, kokiame pasaulyje žmogus dvasiniai gyvena, kokį pasaulį jis pripažįsta ir mėgsta. Tasai pasaulis gali būti grynai medžiaginis, jis gali būti dvasiniai gilus; jis gali būti platus, apimąs visą tautą, gali būti siauras apsiribojąs namų bei šeimos reikalais; toks jisai ar kitoks — nuo to priklauso žmogaus esmė, jo realybė, jo būdas.

Skaityti daugiau: Žmogaus tragizmas

Lietuvių tautos rezistencijos reikšmingieji momentai

LIETUVIŲ TAUTOS SUKILIMO PRIEŠ BOLŠEVIKUS DVIDEŠIMTMEČIUI ATŽYMĖTI

Birželis Lietuvos istorijoje paženklintas nepriklausomybės netekimu, masiniais Lietuvos gyventojų trėmimais, didvyrišku lietuvių tautos sukilimu ir nepriklausomybės atstatymu. 1940 m. birželio 15 d. Sovietų Rusija karinėmis priemonėmis Lietuvą okupavo; 1941 m. birželio iš 13 į 14 dienos naktį pavergėjas pradėjo nekaltų žmonių deportacijas ir ištrėmė 40.000 Lietuvos gyventojų; 1941 m. birželio 23 lietuvių tauta didvyriškai sukilo, atstatė Lietuvos Nepriklausomybę ir paskelbė Laikinąją Lietuvos Vyriausybę.

Į Laisvę puslapiuose pasisakė 1941 m. lietuvių tautos visuotinio sukilimo pirmieji organizatoriai, sukilimo vadai ir kovotojai. Meskime žvilgsnį kaip tuos įvykius istorinėje šviesoje pristato istorikas prof. dr. Zenonas Ivinskis.

Zenonas Ivinskis

“Artėja visų Lietuvos žemių išvadavimo valanda... Broliai lietuviai!... Imkitės ginklo... Tegyvuoja laisva nepriklausoma Lietuva!"

Šitie žodžiai iš atsišaukimo į lietuvių tautą, kurį prieš dvidešimt vienerius metus, t.y: 1941-jų birželio 23-čios pusiau dešimtą rytą per Kauno radiofoną kaip labai išsiilgtą ir seniai lauktą naujieną skelbė Lietuvių Aktyvistų Fronto įgaliotinis Levas Prapuolenis. Tame pačiame atsišaukime, kuris iš minėto radiofono buvo kartojamas visą dieną, tapo paskelbta Lietuvos Laikinosios vyriausybės sudėtis. Jau vakar buvo prasidėjęs vokiečių-bolševikų karas, tačiau, kol Reicho kariuomenė pasiekė Kauną, dvi dienas čia jau tvarkėsi Laikinoji vyriausybė.

Jau birželio 23 d. sukilėliai buvo užėmę netik ginklų sandėlius, policijos nuovadas, automatinę telefono įstaigą, radio stotį, bet ir Kaune sutelktąsias centrines įstaigas.

Skaityti daugiau: Lietuvių tautos rezistencijos reikšmingieji momentai

PARTIZANO MIRTIS

L. Žitkevičius

Broliai, žemę išpurenę,
Apraudojo arimus:
— Mielas broli partizane,
Ar sugrįši į namus?

Sugirgždėjo tik varteliai,
Ir išėjo jis tylus:
— Jei negrįšiu, grįš paukšteliai
Į pavasario šilus.

Grįš į lauką artojėliai,
Grįš į laisvę Lietuva. —
Ir sudundo arimėliai,
Ir nusviro jo galva...

Julijonas Būtėnas

REZISTENCIJOS DIENOS IR ŽMONES

PARTIZANO MIRTIS

Julijonas Būtėnas buvo laisvojo pasaulio lietuvių šviesioji auka prie pavergtos Lietuvos dešimčių tūkstančių aukų rezistencijos kovoje.

Tai galima vertinti ir kaip auką Vakarų pasaulio, kurio lyderių moralinis lygis leido jų žodžiams skirtis nuo jų veiksmų, žodžiai kėlė tikėjimą ir kurstė žygius už laisvę. Veiksmai sukilusius už laisvę išdavė. To išdavimo auka buvo ir Julijonas, kaip ir visa Lietuvos rezistencija, kaip ir viso pavergto pasaulio pasipriešinimas.

(Iš leidžiamos knygos Partizanai)

Laisvės idėja neapkasama žemėmis, kaip apkasami partizanų lavonai. Faustas Kirša

VASARIO ŠEŠIOLIKTOSIOS idealus gindami antrosios sovietų okupacijos metu Lietuvos laukuose didvyrių mirtimi padėjo galvas 30.000 partizanų. Neatiaidi, pasigailėjimo nežinanti ir nelygi kova prieš Lietuvos pavergėją tęsėsi nuo 1944 ligi 1953 metų. Aukojosi, kentėjo ir mirė JAUNOJI LIETUVA, Maironio išsvajota, išdainuota, išpranašauta. Ji pasirinko mirtį, bet ne vergiją. Tarp tų 30.000 kritusių partizanų įrašytas ir Julijono Būtėno vardas.

Julijonas Būtėnas — šviesi, spindinti asmenybė, pareigos, ištikimybės ir sąžinės vyras. Jo mirtis — aukos mirtis. Jis grįžo iš laisvės, iš laisvųjų Vakarų 1951 m. Grįžo į Lietuvą nelygios kovos tęsti tada, kada partizanų kovos jau blėso, kada, prof. dr. Zenono Ivinskio žodžiais tariant, “priešas išvystė didžiausią sekimą ir partizanų persekiojimą, visą Lietuvą aptraukęs specialių dalinių tinklu, normaliai rezistentas begalėjo išsilaikyti ilgiausiai

pusę metų... Bet Julijonas ryžosi, iki pat savo mirties palikęs ištikimas užsibrėžtos kovos idealui. Juo labiau neišdildomas tarp gyvųjų turi pasilikti jo didvyriškas žygis, jo jaunos gyvybės auka”.

JAUNYSTĖ

Julijonas Būtėnas gimė 1915 m. Dovydų kaime, Linkuvos apylinkėse. Gimnazijos suole jau ateitininkas, knygos mylėtojas, gabus mokinys. Jo gabumai itin pasireiškė svetimų kalbų srityje. Baigęs gimnaziją galėjo ne tik keliomis svetimomis kalbomis skaityti, bet ir kalbėti. Iš pat jaunystės mylėjo spaudos darbą. Persikėlęs į Kauną, Vytauto Didžiojo Universitete studijavo teisę. Bet teisė jam buvo ne prie širdies. Pradėjo dirbti Ryto, vėliau XX Amžiaus redakcijose.

Skaityti daugiau: Julijonas Būtėnas

Lietuviškosios asmenybės ugdymas lituanistiniame švietime

Andrius Baltinis

Lietuviškasis charakteris ir ugdymo idealas

Lietuvybės išlaikymas yra vienas iš svarbiausių mūsų, nuo visos tautos atskirtos dalies, uždavinių ir didžiųjų rūpesčių. Šis uždavinys tremties sąlygose yra labai platus ir sudėtingas, ir todėl tarp kitų su juo susijusių problemų gali iškilti ir klausimas, ar lietuvybė reiškiasi ir individo asmeninėmis žymėmis?

Sunkus yra klausimas, kokios yra kiekvienos tautos būdingos asmenybės žymės, arba koks yra jos charakteris, ir taip filosofų ir psichologų šiuo klausimu sutarimo nėra. Dr. J. Girnius tautinį charakterį aptaria šitaip: "Tai pažiūrų į gyvenimą visuma, išreiškianti tautai būdingą etozą ir atitinkamai objektyvuotą tam tikrais nusistatymais bei papročiais (Tauta ir tautinė ištikimybė, 256 p.)”. Iš šio logiškai teisingo tautinio charakterio aptarimo iškyla trys sunkenybės, norint į jį atremti lietuviškosios asmenybės ugdymą: 1. kiekvienos tautos nariai yra tokie skirtingi savo asmeninėmis žymėmis ir pažiūromis, kad šių pažiūrų visuma neįtelpa į jokią schemą: 2. tautinio charakterio samprata reikalauja, kad pasirinktosios ypatybės būtų ne tik būdingos šiai tautai, bet kad būtų ir skirtingos nuo visų kitų tautų; 3. Jei tautinio charakterio apibūdinimas ir būtų galimas, jame įtilptų ir neigiamos žymės — nevertybės. Ar lietuvybės išlaikymo dėliai mes sąmoningai turėtumėm jaunajai kartai perduoti ir šias neigiamąsias savybes?

Tokiai padėčiai esant, lietuviškosios asmenybės ugdymą tenka atremti ne tik į tautinį charakterį, bet ir į lietuviškojo ugdymo idealus.

Skaityti daugiau: Lietuviškosios asmenybės ugdymas lituanistiniame švietime

ŽODŽIAI

Jonas Šoliūnas

SKAUSMAS

Nebaigta simfonija,
Mirties agonija —
Liepsnose paskendusio Holywood’o pašlaitės,
Riksmas mergaitės,
Išniekintos Katangos gatvėj...
Tyla pritvinkęs Sibiro gruodis,
Hirošimoj veidas pajuodęs —
Žodžiai: laisvė, lygybė skrajoja
Girdžiu Erodas joja —
Nuskint nekaltų pumpurų...

Skaityti daugiau: ŽODŽIAI

KULTŪRINIO GYVENIMO APŽVALGA PAVERGTOJE LIETUVOJE

1961 METAI

Mečys Musteikis

DRAMOS TEATRAI

Vilniaus Valst. Akademinis Dramos Teatras per 1961 m. pastatė penkis naujus veikalus: Kazio Sajos 3 v. dramą Pirmoji drama, režis. R. Juknevičius; spektaklį jauniesiems — E. Švarco 3 v. 6 pav. pasaką Sniego karalienę (pagal Anderseną), režis. R. Juknevičius, dail. Mataitienė - Kopūstinskaitė; H. Ibseno 3 v. šeimyninę dramą Šmėklas, režis. J. Rudinskas, dail. R. Vinciūnas; J. Marcinkevičiaus bolševikine tema poemą Kraujas ir pelenai, režis. K. Kymantaitė, dail. J. Ceičytė. Poemoje vaizduojama “kaip skaudžiai klydo tie, kurie nesuprato, jog tik tarybinis kelias, kova su fašizmu juos gali išgelbėti” (Lit. ir Menas, nrč 20, 1961); N. Pogodino trilogijos apie V. Leniną paskutinę dalį — 13 paveikslų vaidinimą Trečioji patetinė režis. R. Juknevičius, dail. M. Persovas.

Kauno Valst. Dramos Teatras pastatė keturis naujus veikalus: Karlo Goldoni 3 v. komediją Mirandoliną, režis, estas Leo Kalmetas, dail. J. Malinauskaitė; V. Korostyliovo 2 dalių 9 pav. komediją Tikiu tavimi, režis. A. Galinis, dail. F. Navickas, komp. V. Baumilas; A. Šteino pjesę Okeaną, režis. H. Vancevičius.

Kauno Valst. Muzikinis Dramos Teatras pastatė vieną naują veikalą — B. Asafjevo baletą Bachčisarajaus fontaną. Baletmeisteris — rusas J. Fastrebovas, dirig. J. Indra, dail. D. Kopūstinskaitė - Mataitienė.

Skaityti daugiau: KULTŪRINIO GYVENIMO APŽVALGA PAVERGTOJE LIETUVOJE

Dvidešimtojo amžiaus gėda

Naujieji Kremliaus viešpačiai giriasi reformomis, kurias pravesti juos privertė ypatinga padėtis. Bet reformos nebuvo užbaigtos ir paslapties skraistė vėl uždengė baisią darbo vergų stovyklų tikrovę

NAUJOS ŽINIOS APIE SOVIETŲ DARBO STOVYKLAS

Julius Vidzgiris

Kokie bebūtų nūdieniai technikos laimėjimai, jie neužtrins didžiosios mūsų amžiaus gėdos: masinių žudynių, masinių trėmimų, koncentracijos stovyklų.

Sovietai pastaruoju metu ypač suskato girtis savo pirmaujančia technika. Tuo galima bent tuo tarpu dar labai pagrįstai abejoti. Neabejotinai jie pirmauja darbo vergų koncentracijos stovyklomis.

Po Stalino mirties kurį laiką atrodė, kad priverstino darbo sistema buvo sudrebinta iš pamatų. Sunki krašto demografinė būklė ir plintantis streikų bei sukilimų sąjūdis darbo vergų stovyklose vertė daryti nuolaidų, juo labiau, kad pačioje režimo viršūnėje virė nuožmi kova dėl valdžios pagal seną bolševikų dėsnį “kas ką”.

Iš sugrįžusiųjų į Vakarus buv. kalinių pasakojimų buvo sužinota daug smulkmenų apie nežmoniškas sąlygas sovietų priverčiamojo darbo stovyklose, o taip pat apie didvyriškas pasipriešinimo kovas. Grįžusieji pasakoja ir apie režimo pastangas gelbėti padėtį: gerinti kalinių gyvenimo ir darbo sąlygas, mažinti jų mirtingumą, mažinti stovyklose laikomų kalinių skaičių, racionalizuoti jų darbą, keisti vidaus tvarką.

Skaityti daugiau: Dvidešimtojo amžiaus gėda

Laisvės kovų nuvertinimas

NAUJOS RŪŠIES PAGUNDA, PASIRODŽIUSI TĖVYNĖS SARGO PUSLAPIUOSE

Tėvynės Sargas 1962 m. nr. 1(21) prašneko apie 1941 m. birželio 23 d. visuotinį lietuvių tautos sukilimą ir Laikinąją Vyriausybę. Po ilgo tylėjimo prašneko skirtinga gaida. Prašneko dargi tuo metu, kai lietuviškoji spauda jau mini ne tik tragiškuosius birželio įvykius -— okupanto įvykdytas nekaltų žmonių deportacijas, bet pradėjo minėti ir herojinius birželio veiksmus, prasiveržusius visuotiniu lietuvių tautos sukilimu. Įvairiose lietuvių kolonijose 1941 m. sukilimo minėjimai jau virsta visiems lietuviams brangia ir šventa tradicija. Skirtingai prašneko netgi tada, kada sukilimo organizatoriai, vadai ir jo dalyviai paskelbė savo atsiminimus, išryškino sukilimo organizavimą, sukilimo vyksmą ir vieningai įvertino didelę sukilimo reikšmę.

Prelatas Pranciškus Juras, didelis lietuviškos knygos mylėtojas ir leidėjas

Tėvynės Sargo puslapiuose paskelbtas žodis skaudina 1941 m. sukilimo organizatorius ir kovotojus, žemina sukilimo dalyvių ryžtą ir pasiaukojimą, nuvertina laisvės kovų pastangas. Skaudžiausiai jis neteisingas prieš tuos, kurie gindami Vasario Šešioliktosios idealus 1941 m. sukilimo kovose paaukojo savo gyvybes ir nebegali kalbėti. Pavergtoje Lietuvoje išniekinti jų kapai ir atminimas įpareigoja kalbėti gyvuosius.

Skaityti daugiau: Laisvės kovų nuvertinimas

LIETUVIŲ BENDRUOMENĖS TARYBOS SESIJA

LIETUVIŲ BENDRUOMENĖJE

Jonas Vaičiūnas

Gražiai lietuviškais išdirbiniais papuoštoje Čiurlionio namų salėje Clevelande JAV Lietuvių Bendruomenės Tarybos prezidiumo pirmininkas St. Barzdukas birželio 2 dieną atidarė IlI-sios Tarybos antrąją sesiją žodžiais: “Lietuviškame savo kelyje nestokojame vedamųjų minčių ir prasmingų įpareigojimų. Antai, Lietuvos Himnas liepia mums jungti praeitį su dabartim, remtis doros ir tiesos principais, siekti bendrosios gerovės, nešti į gyvenimą šviesos, tėvynės meilės ir lietuvių vienybės pradus”. Vesdamas toliau, pareiškė, kad “Lietuvių Charta tai išplėtė ir papildė eile konkrečių uždavinių: kad priklausytume organizuotai tautinei savo bendruomenei, vykdančiai Visagalio valią ir laisvo žmogaus pašaukimą reikštis sava kalba, tautinėmis ir valstybinėmis tradicijomis, kūrybiniais kultūriniais savo siekimais ir laimėjimais. Lietuvių Bendruomenė skinasi kelią į mūsų gyvenimą savo užsimojimais ir darbais, tautinio solidarumo, visuotinumo ir demokratizmo dvasia.” Primindamas, kad sesija stovi prieš jaudinančius, drumsčiančius mūsų gyvenimą, uždavinius, siūlo sesijoje aiškumo, tvirtumo ir rimties. Prezidiumo vardu sveikindamas sesijos dalyvius ir svečius, kviečia neužmiršti mirusių Bendruomenės darbuotojų ir juos pagerbti minutės atsistojimu.

Už prezidiumo stalo be pirmininko abu vicepirmininkai: dr. A. Nasvytis, A. Mikulskis, sekretorius inž. V. Kamantas ir sekretoriato talkininkės: O. Grigonytė, A. Barzdukaitė ir V. Kasperavičiūtė.

Skaityti daugiau: LIETUVIŲ BENDRUOMENĖS TARYBOS SESIJA

JAV LB Tarybos nutarimai

JAV Lietuvių Bendruomenės Taryba, 1962 birželio 2-3 sesijoje Clevelande apžvelgusi Amerikos lietuvių gyvenamojo meto aktualiuosius reikalus ir stovėdama prieš iš šių reikalų kylančius ateities uždavinius bei reikalavimus, nutarė:

Lietuvos laisvės kovos reikalu

Išklausiusi pranešimų kultūrinės veiklos ir Lietuvos laisvės kovos klausimu ir juos išdiskutavusi, LB Taryba nurodo, jog Lietuvių Bendruomenės esmė, pobūdis bei uždaviniai yra aiškiai nusakyti Lietuvių Chartoje, kuri nenumato Bendruomenei ir kiekvienam lietuviui jokių išimtinai privalomų ar iš veiklos išskirtinų darbų.

Todėl LB Taryba, vadovaudamasi kiekvienam lietuviui būtina pareiga aktyviai jungtis į laisvės kovą, paveda LB Centro Valdybai, bendradarbiaujant su kitomis tą darbą dirbančiomis institucijomis bei organizacijomis, rūpintis, kad laisvės kovos darbas būtų veiksmingas ir derinamas lietuviško solidarumo dvasia.

Atsižvelgdama į pastarojo laiko negalavimus laisvės kovos vadovavime, JAV Lietuvių Bendruomenė siekia JAV lietuvių atstovavimo ko platesniu visuomeniniu pagrindu, paremtu nuoširdžiu tarpusavio bendradarbiavimu.

Skaityti daugiau: JAV LB Tarybos nutarimai

IDĖJOS SPAUDOJE

* Išplėstos diskusijos * Balsas į visuomenę ir iš visuomenės * Kas pasipriešino Bendruomenės pastangom * Bendruomenė ir politika * Kova prieš privačią iniciatyvą * Herojinio birželio prisiminimas * Slaptoji spauda ... Amerikoje.

Lietuvių spaudoje keletą mėnesių virė karštos diskusijos dėl Amerikos Lietuvių Bendruomenės ir Amerikos Lietuvių Tarybos jungtinės delegacijos pas Amerikos prezidentą Lietuvos nepriklausomybės šventės dienoje. Triukšmas kilo ne dėl audiencijos reikalingumo, bet kas turi teisę jos prašyti ir kam tokia teisė nepripažįstama. Į viešumą iškilęs skaudus nesutarimas galėjo tyliai ir ramiai virsti gražiu sutarimu, jei Altas būtų parodęs norą lygiateisiškai bendradarbiauti, ko troško ir siekė Bendruomenė, tose pastangose parodžiusi daug geros valios.

Bendruomenė savo pastangas išryškino pareiškimu: gyvenimas nesiduoda spraudžiamas į griežtus rėmus, o laisvės kovai angažuojamas tiek paskiras lietuvis, tiek visa Bendruomenė. Lietuvos laisvės kovos atsisakymas būtų pagrindinių Bendruomenės tikslų ir uždavinių išsižadėjimas, kuriuos vykdyti įpareigojo Lietuvių Charta. Bendruomenė tesiėmė tik to, ko kiti veiksniai nedarė.

Bendruomenei priekaištai atėjo iš Naujienų. Ir dabar sunku pasakyti: ar Naujienose spausdinti prieš Bendruomenę nukreipti puolimai reiškė Alto mintį, ar tik Naujienų redaktoriaus dr. P. Grigaičio nuotaikas, kuris kartu yra ir Alto sekretorius? Daugiau tikėtina į antrąją galimybę.

Skaityti daugiau: IDĖJOS SPAUDOJE

PARTIZANŲ KARAS PRIE GINTARO KRANTŲ

DARBAI IR IDĖJOS

REIKŠMINGA K. V. TAURO KNYGA ANGLŲ KALBA

GUERILLA WARFARE ON THE AMBER COAST

Istoriją sudaro įvykiai ir užrašai. Tai reiškia, jog ir labai įvykiais turtinga praeitis gali vėlesnėms kartoms atrodyti kaip savotiška istorinė dykuma, jeigu apie tuos įvykius neišlieka užrašai. Taip jau ne kartą yra atsitikę su mūsų tautos istorija, turtinga įvykiais ir skurdžia savais užrašais. Mes puikiai žinome, kokie šališki yra svetimųjų užrašai.

Toks pavojus gresia ir mūsų dienų Lietuvos žūtbūtinėms kovoms. Be užrašų jos gali patekti užmarštin, nors vargiai kada nors savo istorijoj lietuviai taip atkakaliai kovojo už savo laisvę. Iš kitos pusės, sovietinis okupantas, ypač pastaruoju metu, daro visas pastangas šių kovų prasmei suklastoti. Kankinimų kamerose saugumiečių išgauti aukų prisipažinimai arba tiesiog padirbti parodymai dabar skelbiami kaip “archyviniai dokumentai”. Okupanto kėslas aiškus: jeigu išliks ateičiai kokia žinia apie Lietuvos laisvės kovotoją — partizaną, tebūnie ji visiškai sujuodinta.

Nors slaptoji veikla okupacijos ir partizaninio karo sąlygomis principiniai vengia rašytinių pėdsakų, tačiau partizanų vadovybė pokario metais stengėsi savo slaptuose archyvuose išsaugoti svarbesnės istorinės reikšmės medžiagą. Savaime suprantama, jog tik mažas skaičius galėjo žinoti, kur jie buvo slepiami. Su tų laisvės kovotojų mirtimi didelė dalis dokumentinės medžiagos liko pasmerkta žūti netinkamose slėptuvėse. Kita dalis buvo pačių partizanų sunaikinta paskutiniu momentu, kai juos apsupdavo emgebistai. Pagaliau, kai kas pateko priešams ir dabar klastojama bei maišoma su tardymų medžiaga.

Skaityti daugiau: PARTIZANŲ KARAS PRIE GINTARO KRANTŲ

VARDAI ĮVYKIUOSE

Stasys Santvaras gegužes 27 d. atšventė šešiasdešimtąjį gimtadienį. Nepriklausomos Lietuvos ir lietuvių tremties gyvenime iškili, daugiašakė ir nepavargstanti asmenybė. Literatūroje poetas, dramaturgas, operų libretų vertėjas ir rašytojas, baleto Sužadėtinė libreto kūrėjas. Teatro veikloje solistas, aktorius, teatro direktorius. Bendradarbiauja spaudoje ir reiškiasi visuomeninėje veikloje. Savanoris, Nepriklausomybės kovų ir Klaipėdos krašto sukilimo dalyvis. Ginant Lietuvos laisvę kovose buvo sužeistas.

Stasys Santvaras

sukaktuvininkas

Grožinės literatūros baruose pradėjo reikštis 1921 metais, atspausdindamas pirmuosius eilėraščius Sekmojoj dienoj. Pirmasis dramatinio žanro veikalas Saulytė pasirodė 1923 metais, o 1924 m. išleistas pirmasis eilėraščių rinkinys Saulėtekio maldos.

Stasys Santvaras gimė 1902 m. gegužės 27 d. Rusteikoniuose, Seredžiaus valsč., Kauno apsk. Mokėsi Seredžiuje, Vilniuje ir Kaune. Klaipėdos konservatorijoj studijavo muziką ir dainavimą. Gavęs Švietimo ministerijos stipendiją, muziką ir dainavimą studijavo Milane, Italijoj, kartu gilindamasis italų kalboje ir literatūroje. Parašė 8 scenos veikalus išleido 6 poezijos rinkinius, jo parašyti 3 lietuviškų operų ir 1 baleto libretai. Išvertė daug operų ir apie 100 paskirų operų arijų ir dainų. Sukakties atženklinimui Lietuvių Enciklopedijos leidėjas išleidžia naują Stasio Santvara eilėraščių rinkinį Aukso taurė.

Skaityti daugiau: VARDAI ĮVYKIUOSE

ŽVILGSNIS KNYGŲ LENTYNON

LB Kultūros Fondo leidiniai

★ Juozo Plačo Gintaras, vadovėlis Lituanistinių mokyklų aštuntajam skyriui. Išleido JAV LB Kultūros Fondas, leidimą finansavo Illinois Lietuvių Gydytojų d-jos Pagalbinis Moterų vienetas. Spausdino VI. Vijeikio spaustuvė, 1961 m., 256 psl. Kaina nepažymėta. Vadovėly, daugiausia skaitiniai, iliustruoti mūsų dailininkų iliustracijomis, apsčiai jame mūsų rašytojų ir poetų kūrinių, dainų su gaidomis, mįslių ir tautosakos. įdėtas taip pat ir Lietuvos žemėlapis. Toje pačioje knygoje yra ir Lietuvos geografijos ir Lietuvos istorijos skyriai, pirmąjį redagavo J. Plačas, antrąjį kun. V. Bagdanavičius.MIC. Vadovėlis mielas akiai ir įdomus dėl savo įvairumo. Jaunimas čia turės ne tik pasiskaitymų, bet ir žinių, iš Lietuvos literatūros, istorijos ir geografijos. Knyga gali būti vertinga ir silpnai lietuviškai mokančiam suaugusiui, kuris turės progos pagilinti kalbą ir praturtinti savo žinyną. Be abejo neišvengta ir netikslumų. Stepas Zobarskas vienoj vietoj pavadintas Stasiu, o Paulius Stelingis Petru. Vadovėlis tinkamas pasiskaityti ir jaunes-niem negu aštunto sk. mokiniam.

★ Lietuvos laukai yra taip pat Kultūros Fondo vadovėlis, išleistas dar 1959 m., kurio išleidimą taip pat finansavo Illinois Lietuvių Gydytojų d-jos Pagalbinis Moterų vienetas. Šis vadovėlis skiriamas Lituanistinių mokyklų penktajam skyriui. Vadovėlio autorė Sofija Jonynienė parinko įvairių mūsų autorių apsakymėlių; ir eilių. Skaitiniai parinkti mokamai, vadovėlis iliustruotas spalvotom iliustracijom ir, be abejo, labai naudingas leidinys mūsų lituanistinėm mokyklom. Reikia pasidžiaugti Gydytojų Moterų Pagalbinio vieneto efektyvia parama. Padėdamos Kultūros Fondui išleisti tokius vadovėlius, gydytojų žmonos ne tik įamžino savo vardą, bet ir palengvino mūsų jaunimui sąlygas mokytis lietuviškai.

★ Prof. V. Biržiškos Aleksandrynas 1 tomas yra bene didžiausias Kultūros Fondo darbas, pareikalavęs nemaža išlaidų. Nors kai kurių teigimu jis nebuvęs būtino reikalo ir investuotas kapitalas be reikalo, tačiau mūsų nuomone rankraštyje būdamas toks kapitalinis mokslinis darbas galėjo dingti. Nors niekada išleidimas neapsimokės, tačiau kultūriškai atliktas didelis darbas, pasitarnaująs mūsų taip užleistai mokslinei literatūrai. Gražiai išleistoj knygoj užtinkama 100 senųjų rašytojų vardų. Tai didelės svarbos mokslinis žinynas, liečiąs rašiusius ligi 1865 m. Knyga įrišta į kietus viršelius, kainuoja 7.50 dol. Visi šie LB Kultūros Fondo darbai liudija, kad Bendruomenė atlieka visą eilę tokių svarbių kultūrinių darbų, kurie jai užpelno didelę mūsų kultūringosios visuomenės padėką.

Skaityti daugiau: ŽVILGSNIS KNYGŲ LENTYNON

Laiškai, aukos

LAIŠKAI

Nepasirašęs ir savo adreso nenurodęs skaitytojas rašo: “Jūsų žurnalas kartais pasiekia mane mano adresu iš 1958 metų, bet aš jau trečioj vietoj gyvenu, o Jūs teberašot senuoju adresu. Tai ir nepateisinama ir netikslu, arba, geriau sakant, parodo, kaip Jūs traktuojate tariamuosius prenumeratorius”.

Laiškas išsiųstas iš Čikagos.

Atsakymas nepasirašiusiam laiško siuntėjui

Į Laisvę kiekviename numeryje skelbia tokį pranešimą: Į Laisvę skaitytojai, pakeitę savo adresus, tuojau praneškite savo adresą administracijai”. Skaitytojai, pranešę savo naująjį adresą, Į Laisvę gauna naujuoju adresu. Administracija, jei jai nepranešama, adresų pasikeitimo negali žinoti.

Skaityti daugiau: Laiškai, aukos

Pranešimas, atstovybės

Į LAISVĘ ADMINISTRACIJOS PRANEŠIMAS

Paskutiniame Į Laisvę (28) nr. kiekvienam skaitytojui buvo pasiųstas vokas — priminimas prenumeratai atnaujinti. Dalis skaitytojų vokus grąžino ir prenumeratos reikalus sutvarkė. Kita dalis skaitytojų dar neatsiliepė.

Administracija kreipiasi į skaitytojus galimai greičiau pasiųstuosius vokus grąžinti. Greitas prenumeratos reikalų sutvarkymas palengvina administracijos darbą. Kiekvienam atsilyginusiam skaitytojui siunčiamas pakvitavimas.

Administracija dėkoja tiems skaitytojams, kurie Į Laisvę žurnalo leidimą paremia ir aukomis. Šiame Į Laisvę nr. skelbiamas gražus aukotojų skaičius.

Dabartinis administracijos adresas: Į Laisvę, 10734 S. Eberhart Avė., Chicago 28, Illinois.

Kostas Bružas

Į Laisvę Administratorius

Į LAISVĘ ATSTOVYBĖS

Anglijoje: S. Nenortas, 1, Ladbroke Gardens, London, W. 11,

Australijoje: N. Butkūnas, 9 Cowper St., St. Kilda South, Victoria.

Skaityti daugiau: Pranešimas, atstovybės

Partizanai: Istorija ir dabartis

Navigacijos peržiūros paieška

Navigacija

Ieškoti