_files/I-Laisve-1961-27(64)-1.jpg)
MIELUS SKAITYTOJUS, BENDRADARBIUS, RĖMĖJUS IR VISUS LF BIČIULIUS NUOŠIRDŽIAI SVEIKINAME NAUJŲ METŲ PROGA, LINKĖDAMI VEIKLIŲ IR KŪRYBINGŲ METŲ
Į Laisvę Redakcija ir Administracija
T U R I N Y S
Kazys Škirpa: Gairės į Tautos sukilimą ............. 1
Vladas Šlaitas: Nežinomas kareivis ................. 9
Jonas Julius Bielskis: Informacija laisvinimo darbe 14
Jonas Grinius: Rezistencija lietuvių literatūroje . 22
Aviac. kap. Albertas Švarplaitis .................. 34
Vytautas Vaitiekūnas: Kaip Maskva apiplėšia Lietuvą 37
Antanas Musteikis: Ypatingi kaimynai .............. 42
1941 m. sukilimas Amerikos spaudos puslapiuose .... 45
J. Viekšnys: Periferijos žygis laisvinimo kovoje .. 48
Jonas Jasaitis: Letuva enciklopedijose ............ 51
Darbai ir Idėjos
• Idėjos Spaudoje
• Vardai Įvykiuose
• Žvilgsnis knygų lentynon .............. 48-64
Redaguoja — Redakcijos kolektyvas: vyr. redaktorius — Stasys Daunys, redaktoriai — Petras Bagdonas, Juozas Baužys, Aloyzas Baronas, Vladas Būtėnas, Vincas Rygertas.
Skaityti daugiau: Į Laisvę 1961 27(64)
ŽVILGSNIS 20 METŲ PERSPEKTYVOJE
Kazys Škirpa
KOVŲ IR PASTANGŲ LAIKOTARPIS
Dvidešimt metų yra tik lašas tautos istorijoje. Bet dabartinei mūsų kartai tai jau atrodo ilgoku laikotarpiu, nes tebeperpildo lietuvių širdis giliu sielvartu, kad netekome valstybinės nepriklausomybės.
Istorija atžymės šį laikotarpį, kaip dekadas desperatiškų kovų ir nepaliaujamų pastangų gelbėti Tėvynę—Lietuvą iš ją ištikusios nelaimės, kaip etapą didingo bei nepaprasto lietuvių ištvermingumo kryžių kelyje po sovietų žiauria priespauda ir kaip begalinių kalimų, nebesuskaitomų aukų, bet sykiu ir aukščiausio heroizmo laikotarpį.
_files/I-Laisve-1961-27(64)y-5.jpg)
KAZYS ŠKIRPA
Savanoris - Kūrėjas, aktyvus nepriklausomybės kovų dalyvis, Lietuvos kariuomenės pulkininkas. Vėliau politikas, diplomatas, Lietuvos nepaprastas pasiuntinys ir įgaliotas ministeris Vokietijoj. Rezistencijoje Lietuvių Aktyvistų Fronto organizatorius ir vadas, 1941 m. lietuvių tautos sukilimo pastatytosios Laikinosios Vyriausybės ministeris pirmininkas. Nacinei Vokietijai nusprendus Lietuvos nepriklausomybės nepripažinti ir Lietuvos žemę paversti vokiečių žeme, iš Berlyno neišleistas ir tautos patikėtų pareigų perimti negalėjo. Dar vėliau nacių internuotas Godesberge ir kartu su kitais internuotaisiais sąjungininkų kariuomenės išlaisvintas 1945 m. Dabar gyvena Washingtone, D.C.
1961 m. Į Laisvę puslapiuose minėjome 1941 m. lietuvių tautos sukilimo 20 metų sukaktį ir apžvelgėme sukilimo pastatytosios Laikinosios Vyriausybės darbus, pastangas, nacinio okupanto darytus trukdymus, vartotas priemones ir turėtas užmačias. Sukilimo minėjimą baigiame Kazio Škirpos žodžiu, specialiai Į Laisvę žurnalui parašytu, rodančiu kelią į tautos sukilimą, vertinančiu sukilimo reikšmę ir Laikinosios Vyriausybės darbą jau istorinėje dvidešimties metų perspektyvoje.
Šį heroizmą vainikuoja 1941 m. birželio 23 d. visuotinas lietuvių tautos sukilimas, nueina į istorijos mėtas ir buvo įgalinęs lietuvių tautos laisvės kovotojus pakartotinai deklaruoti Lietuvos valstybinę nepriklausomybę ir atkurti jos suverenumo vykdomuosius organus, nors po 6 savaičių rezistavimo buvo kito Lietuvos okupanto vėl nušalinti.
Skaityti daugiau: Gairės į Tautos sukilimą
Vladas Šlaitas
Ateis vidurnaktį nežinomas kareivis,
ateis toks liūdnas ir išbalęs
ir ims grūmot,
ir ims pamišėliu kvatoti,
ir amputuotas, sopamas rankas iškels.
Nusiramink, nežinomas kareivi,
nusiraminki, broli:
mes su tavim, atsimeni?, andai tą patį purvą apkasuose bridom,
gulėm į drėgną guolį;
arba, atsimeni?, svajojom apie meilę
(lyg atvirutėje) su mylima po liepom.
Tik kad buitis tave lyg tyčia sušaudė ir išniekino.
Tik tu nešauk, nežinomasis kareivi
senų žaizdų nejudink:
tą pačią žaizdą aš nešu
kiekvieną mielą rudenį.
Prel. Pranciškus M. Juras, Amerikos lietuvių tarpe vienas iškiliausių visuomenininkų ir nepavargstąs lietuviškosios knygos mecenatas, 1961 m. atšventė 70 metų sukaktį. Gimė 1891 m. birželio 16 d. Bridų kaime, Šiaulių parapijoj. 1911 m. baigė Šiaulių gimn. 4 kl. ir 1912 m. rudenį atvyko į JAV. Kun. A. Varnagirio paremtas, 1913 m. pradėjo studijas šv. Karolio kolegijoj Catonsville, Md. Susirgęs džiova, 1914 m. turėjo studijas nutraukti ir pusę metų išbūti sanatorijoj. Pasveikęs toliau tęsė studijas šv. Vincento Pauliečio universitete Čikagoje, Kenrick seminarijoj St. Louis, Mo., šv. Jono seminarijoj Brightone, Mass. 1922 m. birželio 18 d. kardinolo W. O’Connellio Bostono Šv. Kryžiaus katedroje buvo įšventintas kunigu ir paskirtas vikaru į šv. Pranciškaus lietuvių parapiją, Lawrence, Mass. 1927 m. paskirtas Lowillio, Mass., šv. Juozapo lietuvių parapijos klebonu. 1929 m. kun. Pranciškus M. Juras paskirtas Lawrence, Mass., šv. Pranciškaus lietuvių parapijos klebonu, kur baigė įrengti naują bažnyčią, atidarė parapinę mokyklą, nupirko namus mokyklai ir seselėms mokytojoms.
Skaityti daugiau: LIETUVIŠKOS KNYGOS MECENATO SUKAKTIS
Moderniaisiais laikais valstybių ir tautų grumtynėse ir lenktynėse informacijai skirtas milžiniškas uždavinys. Kiekviena valstybė ir tauta rūpinasi savosios informacijos paskleidimu. Informacijai nesigailima pinigų, laiko, jos paruošimui skiriami tinkamiausi žmonės.
Lietuvos laisvės kovoje informacija paliko gal svarbiausias ir vienintelis ginklas, kuriuo galime kovoti ir kuriuo kovoti laisvajame pasaulyje mums .niekas nedraudžia ir nevaržo. Betgi lietuviškoji informacija svetimųjų tarpe negausi, liesa ir neatlieka jai skirto uždavinio.
Spausdinamo straipsnio autorius, prieš 43 metus įsteigęs lietuviškosios informacijos biurą ir jam vadovavęs, kai buvo siekiama Lietuvos nepriklausomybės pripažinimo, su informacijos paskirtimi ir darbu yra gerai susipažinęs.
Jonas Julius Bielskis
Informacijos tikslas
Mūsų veikloje informacijų tikslas yra sudominti platesnę visuomenės dalį savais reikalais, supažindinti ir įsigyti jos palankumą. Tai pavyksta, jei teikiamos informacijos būna apgalvotai ir gerai paruoštos. Šių laikų veikloje viešoji nuomonė beveik viską nulemia. Kartą prezidentas Lincoln’as yra pasakęs: “Viešoji nuomonė yra viskas. Su viešąja nuomone galima viską nuveikti. Todėl, kas sudaro viešąją nuomonę, tas pasiekia giliau negu tas, kuris sprendžia”.
JONAS JULIUS BIELSKIS
Daktaras, teisininkas, Lietuvos konsulas, politikas, visuomenininkas ir lietuvių spaudos bendradarbis. 1961 m. pradžioje atšventė 70 m. sukaktį. Veikli ir šakota asmenybė.
_files/I-Laisve-1961-27(64)-11.jpg)
Konsulas J. J. Bielskis
Jonas Julius Bielskis gimė 1891 m. Tytuvėnuose, Raseinių apskrityje. Lietuvoje išėjęs pradžios mokslą ir pradėjęs gimnaziją, 1908 m. atvyko į JAV. 1915 m. baigė Blumer Naturopathic College Hartforde, Conn., naturopatijos daktaro (N.D.) laipsniu. 1917 -1919 m. George Washingtono universitete klausė bendrosios ir tarptautinės teisės paskaitų. Vėliau New Yorko universitete studjjavo ekonomiką ir finansus, o Georgetowno universitete tarptautinius santykius ir konsulinę tarnybą. 1932 m. baigė teisę American University, Calif. L. L. B. laipsniu. 1916 m. buvo Amerikos lietuvių tarybos įgaliotiniu Lietuvoje ir dalyvavo pavergtųjų tautų kongrese Lozanoje. Grįžęs iš Lietuvos į JAV, lankė kolonijas ir organizavo aukas nukentėjusiems dėl karo Lietuvoje. 1917 m. įsteigė lietuvių informacinį biurą Washingtone ir jam ligi 1919 m. vadovavo. Tuo pačiu metu buvo Amerikos Lietuvių Tarybos pirmininkas. 1918 m. Lietuvos Vyčių centro pirmininkas. 1919 - 1920 m. Lietuvos karinės misijos JAV narys, vėliau finansinės komisijos narys. 1921 m. paskirtas Lietuvos finansiniu įgaliotiniu JAV, 1923 m. konsuliariniu agentu. Tas pareigas eidamas suorganizavo pirmąjį Lietuvos konsulatą JAV. 1924 m. paskirtas Lietuvos konsulu, kuriuo išbuvo ligi 1926 m. pabaigos. 1939 m. paskirtas Lietuvos garbės konsulu. Tas pareigas tebeina ligi šiol Los Angeles, Californija. Spaudoje bendradarbiauja nuo 1915 m. Lietuviškai ir angliškai yra parašęs ir išleidęs keletą knygų.
Spausdinamas straipsnis originale yra kiek sutrumpinta paskaita, skaityta 1961 m. lapkričio 11 d. Los Angeles Lietuvių Fronto Bičiulių parengime lietuvių visuomenei.
Gerai parengta ir sumaniai vartojama informacija viešąją nuomonę ugdo ir pageidaujama kryptimi pasuka. Kaip kitataučiams taip ir saviems informaciją rengiant laikomasi tų pačių bendrų principų. Platinamų informacijų pageidaujamos pasėkos daug priklauso nuo pačių informacijų turinio ir formos. Bet ypatingai priklauso nuo to kur, kada, kam ir kaip tos informacijos būna teikiamos.
Skaityti daugiau: INFORMACIJA LAISVINIMO DARBE
Jonas Grinius
Lietuviai savo temperamentu yra gana ramūs žmonės. Tačiau jų literatūra dėl istorinių aplinkybių nuo XIX amž. pradžios iki šių dienų yra kovos literatūra, išskyrus laikotarpi tarp 1906-40 metų, kada buvo nemažai dėmesio skirta psichologinėms, estetinėms ir meno technikos problemoms. Susirūpinimas jomis nėra nė dabar išnykęs, bet tarp jų galingai suaidi ir sutelktinės kovos motyvai. Bet čia tuoj reikia pasakyti, kad lietuvių literatūros kovingumas, pasirodęs XIX amžiuje, suprastinąs plačia prasme, kaip užsiangažavimas kai kurioms vertybėms bei idealams, kuriuos rašytojai norėjo matyti realizuotus lietuvių viešajame gyvenime. Pradedant Ant. Strazdeliu ir Ad. Mickevičium, per visą XIX amžių beveik iki I-jo pasaulinio karo lietuvių literatūroj dažnai skambėjo trys kovos temos: 1. Protestas dėl socialinių skriaudų, 2. kultūrinės, ypač moralinės pažangos skelbimas bei reikalavimas, 3. protestas prieš Lietuvos rusifikaciją ir polonizacija su reikalavimu gerbti lietuvių kultūrinį savitumą, atremtą į lietuvių kalbą ir Lietuvos istoriją. Šitos trys kovos trimitų gaidos kartais suskambėdavo viename ir tame pačiame kūriny duetu arba tercetu. Sakysim, A. Baranauskas Anykščių šilely simboliškais vaizdais protestavo prieš socialines ir kultūrines skriaudas Lietuvai; V. Kudirka Lietuvos tilto atsiminimuose kėlė ironišką protesto balsą taip pat prieš kultūrines ir socialines neteisybes, kurias atnešė į Lietuvą rusų carų priespauda; Maironis savo poemoj Per skausmus į garbę (vėliau perdirbtoj į Jaunąją Lietuvą) panašiai protestavo, ypač pabrėždamas kultūrines kovos svarbą ir į ją kviesdamas įvairių pažiūrų bei luomų lietuvius. Panašiai elgėsi Vydūnas, Vaižgantas, Lazdynų Pelėda, Šatrijos Ragana ir kiti XIX ir XX amž. pradžios lietuvių rašytojai.
_files/I-Laisve-1961-27(64)x-1.jpg)
Jonas Grinius,
gimęs 1902 m. vasario 21 d. Šaulių apskrityje, yra rašytojas, literatūros kritikas. 1926 m. baigė Lietuvoje teologijos filosofijos fakultetą, vėliau studijavo Paryžiuje ir Grenoblyje prancūzų kalbą, literatūrą, estetiką. 1929 m. gavo daktaro laipsnį už studiją apie poetą Milašių. Vėliau profesoriavo VD Universitete Kaune. Vokiečių okupacijos metu buvo uždarytas kalėjiman drauge su kitais universiteto senato nariais, už nesutikimą pritarti nacių skelbiamam studentų mobilizacijos planui. Yra paskelbęs mokslo veikalų, dramos kūrinių, buvo visos eilės laikraščių bei žurnalų redaktorius. Buvo Vasario 16 d. gimnazijos direktorius. Šiuo metu gyvena Vokietijoj.
Skaityti daugiau: Rezistencija lietuvių literatūroje
_files/I-Laisve-1961-27(64)-12.jpg)
Aš prisiekiu Visagalinčio Dievo akivaizdoje vardan kritusių brolių už Lietuvos Laisvę ir Nepriklausomybę uoliai dirbti Nepriklausomos Lietuvos atstatymo darbą, nesigailėdamas nei jėgų, nei gyvybes, griežtai pildyti vadovybes įsakymus, didžiausioje paslaptyje laikyti veikimą, nesidėti su priešu ir viską pranešinėti savo viršininkams. Man yra žinoma, kad už šios priesaikos sulaužymą būsiu baustas mirties bausme.
Tai, ką pasižadu, tegu Dievas užlaikyti man padeda.
_files/I-Laisve-1961-27(64)-13.jpg)
Aviacijos kapitonas Albertas Švarplaitis.
Nuotraukoje jį matome pėstininkų vyresniojo leitenanto uniformoje.
ALBERTAS ŠVARPLAITIS
Lietuvos karo aviacijos kapitonas, iškilus sportininkas, vienas pirmųjų rezistentų, pirmasis ryšininkas iš Vakarų liko šviesiu pavyzdžiu kiekvienam kritusiam ir išlikusiam rezistencijos kovotojui. Kad kapt. Švarplaitis sienos į Vokietiją neperžengęs buvo išduotas ir peršautas, Liet. Aktyvistų Frontui buvo žinoma tuojau po to įvykio. Visos kitos aplinkybės sužinotos iš kartu su juo kalėjime buvusiųjų. Alberto Švarplaičio sušaudymą patvirtino kartu su juo Minsko kalėjime buvęs kapt. Jasiunkas, miręs tremties metu Vokietijoj. Vėliau paaiškėjo, kad kapt. Alberto Švarplaičio lankymasis Vilniuje nebuvo išaiškintas ir jis nebuvo ieškomas.
•
Sovietams įskundėjas pusbrolis Kyzelbakas ir jo bendras Jančaitis, Albertą Švarplaitį sužeidęs kirviu, tuojau po 1941 m. birželio mėn. lietuvių tautos sukilimo buvo sušaudyti.
REZISTENCIJOS DIENOS IR ŽMONĖS
Albertas Švarplaitis gimė 1911 m. balandžio 19 d. Ežeriukuose, Sintautų valsčiuje, Šakių apskrityje. Aukštesnįjį mokslą pradėjo Šakiuose, vėliau tęsė Marijampolėje, kur 1930 m. baigė Rygiškių Jono gimnaziją. Tų pačių metų rudenį įstojo karo mokyklon. Ją baigęs, buvo paskirtas į 7 pėstininkų pulką, Klaipėdoj. Ten jis pasireiškė kaip rimtas ir sumanus karininkas, sportininkas ir sporto instruktorius. 1933 metais jis nubėgo 200 metrų per 23,2 sek. ir pasiekė naują Lietuvos rekordą, kuris išsilaikė ilgus metus. Jau būdamas vyresnysis leitenantas, 1937 m. perėjo į karo aviaciją ir 1939 m. gavo kapitono laipsnį. Sovietams Lietuvą okupavus, 1940 m. rugpiūčio gale pabėgo į Vokietiją — savo automobiliu pervažiavo tada dar nestipriai saugomą sieną. Vokietijoje įsijungė į Liet. Aktyvistų Fronto gretas ir pasidarė baimės nežinąs lietuvių rezistencijos kovotojas ir kankinys.
Skaityti daugiau: AVIAC. KAPIT. ALBERTAS ŠVARPLAITIS
Okupuotos Lietuvos biudžetinės teisės
Vytautas Vaitiekūnas
Šiokia tokia pažanga nuo 1959
Sov. Sąjungos aukščiausiasis sovietas tik 1959. 10. 30. priėmė “Sovietų Sąjungos ir Sąjunginių Respublikų Biudžetinių Teisių Įstatymą” (Tiesa, 1959/256). O pagal jį 1961. 6. 26. ir okup. Lietuvos aukščiausiasis sovietas priėmė ‘‘LTSR ir LTSR Vietinių Darbo Žmonių Deputatų Tarybų Biudžetinių Teisių Įstatymą” (Tiesa, 1961/153). Nors iš esmės tiedu sovietiniai įstatymai į okup. Lietuvos biudžeto sudarymą nieko nauja neįnešė, vis dėlto okup. Lietuvos biudžetinių teisių atžvilgiu šiokia tokia pažanga padaryta.
Kaip žinia, sovietinio biudžeto pajamų pagrindines pozicijas sudaro: (1) suvalstybintų įmonių bei ūkinių organizacijų pajamų dalis pavidalu apyvartos mokesčio ir atskaitymų nuo pelno, (2) kolchozų ir kitų vadinamų kooperatinių bei visuomeninių įmonių ir organizacijų pajamų mokestis, (3) asmeninių pajamų mokestis, (4) kolchozininkų mokestis už naudojamus sklypus, (5) privačiai laikomų, vadinamų pavienininkų, arklių mokestis, (6) muitai, (7) viengungių ir mažašeimių mokestis, (8) miškų ūkio pajamos, (9) mašinų-traktorių stočių, dabar mašinų remonto stočių pajamų, (10) valstybinės paskolos realizavimo pajamos, (11) valstybinės loterijos pajamos, (12) vietiniai mokesčiai bei rinkliavos.
Skaityti daugiau: Kaip Maskva apiplėšia Lietuvą
Siekiant geresnio tarptautinio bendravimo, pirmiausia reikia pažinti svetimas kultūras. Pasauliui mažėjant, tarptautiniai ryšiai didėja, ir jie nesiriboja tik diplomatais, o apima ir žmonių mases. Meskime žvilgsnį į kaimynų lenkų daržą.
Antanas Musteikis
Sociologijos daktaras, pedagogas, lituanistas, nuo 1955 m. sociologijos katedros vedėjas Buffalo D’Youville kolegijoj, 1961 m. pakeltas į pilnus profesorius.
Antanas Musteikis gimė 1914 m. sausio 11 d. Laučiūniškių kaime, Salako valsčiuje, Zarasų apskrityje. Mokėsi Bukanto vardo komercijos mokykloj, 1933 m. pradėjo lituanistikos ir pedagogikos studijas VDU Kaune. Diplomą gavo 1941 m. Vilniuje. Gyvendamas tremtyje, Vokietijoj, studijavo sociologiją Heidelbergo universitete. New Yorko universitetą magistro laipsniu baigė 1951 m., o 1954 m. jam suteiktas daktaro laipsnis. Lietuvoje ir tremtyje mokytojavo gimnazijose, priklauso eilei organizacijų ir mokslinių draugijų, bendradarbiavo ir bendradarbiauja spaudoje. Žurnaluose yra išspausdinęs straipsnių anglų kalba. Aktyvus Į Laisvę bendradarbis.
Šovinistinis amžius
Nors nacionalizmo pradai sietini su naujųjų amžių pradžia, dvidešimtasis šimtmetis ateities istorikų gali būti labiausiai charakterizuojamas tautiniais siekiais bei savitomis kultūromis. Pirmasis ir antrasis pasaulinis karas pasėjo nacionalizmo sėklą ir tuose kraštuose, kurie buvo laikomi atsilikę. Mat, didžiosios Europos tautos, valdydamos svetimus kraštus, koloninę politiką dažnai remdavo ,augštesnės tautos pranašumu’. Tą pačią misiją skelbė ir japonai Azijoj. Kraštutine nacionalizmo filosofija — rasės ,grynumu’ bei ,augštumu’ rėmėsi ypatingai nacinė Vokietija. Vienos ar kitos rūšies nacionalistinės bacilos užkrėtė daugybę Afrikos ir Azijos tautų. O po nacizmo ir fašizmo kritimo ir pats nacionalizmo vardas pasirodė esąs suteptas. Mūsuose, pvz., jo vietoje yra vartojamas kitas žodis — tautiškumas, o viena politinė grupė save vadina tautininkais arba dar atsargiau — tautine sąjunga, bet ne nacionalistais.
Skaityti daugiau: YPATINGI KAIMYNAI
Amerikos lietuviai ir jų spauda su didele meile ir giliu pasišventimu rėmė Lietuvos nepriklausomybės atstatymą ir didvyriškas laisvės kovas. Rėmė pinigais, darbu Amerikoje ir tarptautinėse konferencijose Europoje, organizavo informaciją (apie tai šiame Į Laisvę nr. rašo Lietuvos konsulas Los Angeles mieste dr. J. J. Bielskis), Amerikos vyriausybei siuntė rezoliucijas, surinko vieną milijoną parašų, kad iš Jungtinių Amerikos Valstybių išgautų greitesnį Lietuvos nepriklausomybės pripažinimą. Šis darbas nuvedė į pergalę. Lietuva tapo laisva ir nepriklausoma. Amerikos lietuvių pastangos nesibaigė su Lietuvos nepriklausomybės atstatymu ir pripažinimu. Jaunai Lietuvos valstybei rinko aukas, steigė fondus, organizavo į Lietuvą ekskursijas. Iš Amerikos atvykę Amerikos lietuviai krepšininkai 1937 m. padėjo Lietuvai iškovoti Europos krepšinio nugalėtojo vardą. Niekada neliks užmirštas didvyriškas, nors ir tragiškai pasibaigęs, Dariaus ir Girėno skridimas per Atlantą, skirtas Lietuvos garbei.
Amerikos lietuviai skaudžiai išgyveno Lietuvos pavergimą 1940 m. Lietuvai gelbėti susitvėrė naujos organizacijos, prasidėjo padidintas aukų rinkimas, Amerikos Lietuvių Taryba apsilankė pas Amerikos prezidentą, visose lietuvių kolonijose prieš Lietuvos pavergimą pasipylė rezoliucijos.
Skaityti daugiau: 1941 M. LIETUVIŲ TAUTOS SUKILIMAS AMERIKOS LIETUVIŲ SPAUDOS PUSLAPIUOSE
DARBAI IR IDĖJOS
Ar yra vilties Lietuvos bylą iškelti Jungtinėse Tautose
Amerikos lietuvių visuomenės potencialą reprezentuojąs Lietuvos laisvinimo vežimas rutinos ratais besisukdamas vos vos bejuda į priekį, stokodamas ir krypties, ir idėjų, ir plano ir veržlumo. Organizacinė šio veiksnio struktūra, atremta ne į kokį formalų statutą, bet į tradiciją, išsigimė į oligarchinę valdymo formą. Vad. „keturių srovių” principas nebeturi jokio pateisinimo Amerikos lietuvių visuomenėje, juo labiau, kad net su šiomis srovėmis save identifikuoją šio krašto lietuviai neturi įtakos į asmenų parinkimą, sudarant vykdomuosius organus.
Nereikia didelio akylumo, kad pastebėtume dabartinėje lietuvių visuomenėje dvi būdingas apraiškas: nuobodulį ir abuojumą tuose, kurie savo egoizmui ieško lengvų pateisinimų, nerimą ir jaudinimąsi (net pesimizmą) toje visuomenės dalyje, kurioje laisvos Lietuvos troškimas, nepajungtas asmeninei garbei nei autoreklamai, dar skaisčiai tebeliepsnoja. Pasižvalgę, tų nerimo ženklų pastebėtume gan daug. Vienu iš tokių reikia laikyti ir Kuchel-Lipscomb rezoliucijos JAV-bių kongrese atsiradimą.
Skaityti daugiau: PERIFERIJOS ŽYGIS LAISVINIMO KOVOJE
Maždaug keturi šimtai Chicagos lietuvių gruodžio 2 d. Jaunimo Centro salėje stebėjo, Santaros — Šviesos federacijos iniciatyva surengtą, rugsėjo 11 d. Pennsylvania autostradoje tragiškai žuvusiųjų: rašytojo Antano
Škėmos, visuomenininko Jurgio JaksTyrio ir studentės Juditos Audėnaitės minėjimą. Į minėjimo komitetą simboliškai įsijungė ir kitos žuvusiems artimos organizacijos: Filisterių Varpininkų sąjunga, JAV Lietuvių Bendruomenės Chicagos Apygarda, Lietuvių Skaučių seserija, Lietuvių Studentų sąjungos Chicagos skyrius, Lietuvių Valstiečių Liaudininkų ir Scenos Darbuotojų sąjungos.
Pirmoje minėjimo dalyje, atidarytoje Valdo Adamkavičiaus, iš Kanados atvykęs Henrikas Nagys skaitė dedikacinius eilėraščius žuvusiems ir tarė ilgesnį poetinio pobūdžio žodį, plačiau stabtelėdamas ties Antanu Škėma. Tarp Henriko Nagio dedikacinių eilėraščių ir pagrindinio pirmosios dalies žodžio buvo perduota Antano Škėmos Baltos drobulės ištrauka, juoston įskaityta paties autoriaus.
Skaityti daugiau: MINĖJIMAS BE ATSITIKTINUMŲ
Jonas Jasaitis
Dažnai nusiskundžiame, kad apie Lietuvą mažai ir kartais klaidingai informuoja kitų kraštų žinių šaltiniai savo krašto gyventojus. Ypatingai mūsų krašto pažinimą ir žinių stoką pastebime mes patys gyvendami svetimuose kraštuose. Pastebime, kad net mokyklose naudojamuose vadovėliuose ir net mokslo veikaluose ne visada teisingai supažindinama su Lietuva.
Visos kultūringos tautos leidžia enciklopedijas. Enciklopedijos yra siauros, skirtos vienai kuriai žinijos šakai, arba bendrinės, apimančios visas žinijos šakas. Bendrinėse enciklopedijose pakankamai žinių randame ir apie atskiras tautas, jų kilmę, kalbą, kultūrą, istoriją. Netenka abejoti, kad visose bendrinėse enciklopedijose minima lietuviai ir Lietuva.
Apskritai, enciklopedijose, kai kalbama apie tautą ar valstybę, išryškinama pagrindinės tautinės savybės, kurių svarbiausios yra kalba, istorija, kultūra.
Skaityti daugiau: Lietuva Enciklopedijose
1941―1962. Lietuvoje— Amerikoje
Su 1962 m. pradžia rezistencijos žurnalas Į Laisvę pradeda dvidešimt-pirmuosius metus. Istorinėje tėkmėje tai nedidelis laikotarpis. Betgi paskutinieji 20 metų išskirtini iš normalaus gyvenimo. Karas, okupacijos, rezistencija pogrindyje, tremtis, emigracija.
Į Laisvę nueitas kelias — rezistencijos kelias, kovos kelias, erškėčiuotas kelias. Saulėtų dienų Į Laisvę neturėjo. Laisvės prošvaistė, sušvitusi po 1941 m. lietuvių tautos sukilimo, buvo trumpa. Nacinis okupantas užgniaužė Lietuvos laisvę ir Į Laisvę. Bet Į Laisvę išliko gyva ir gaji pogrindyje, tarnaudama tiems patiems idealams.
_files/I-Laisve-1961-27(64)-25.jpg)
L. F. B. Chicagos apygardos surengto rašytojų pagerbimo svečių dalis. Kalba V. Ramonas. Iš k. į d. dr. J. Meškauskas, Marija Ambrozaitienė, kun. dr. A. Juška, Nijolė Baronienė, Al. Baronas, kun. dr. A. Baltinis, kun. Pr. Garšva, už jo — vakarui vadovavęs dr. P. Kisielius. Priekyje matyti inž. M. Kvedaras, Vitalija Baleišytė, rašyt. C. Grincevičius.
Kovos kelias dar nebaigtas. Jei Į Laisvę neturėjo šviesių dienų, tai prie jos telkėsi darbo ir pasiaukojimo žmonės. Tokie buvo pirmieji redaktoriai, leidėjai, bendradarbiai, platintojai, skaitytojai.
Skaityti daugiau: Į LAISVĘ ŽENGIA Į DVIDEŠIMTPIRMUOSIUS METUS
Ar Lietuva, Latvija ir Estija tradiciniai Sovietų Sąjungos kraštai?
Paskutiniuoju metu Valstybės departamentas dviem atvejais padarė pareiškimus Pabaltijo valstybių klausimu. Pirmasis atvejis iškilo, kai Atstovų Rūmų narys Derwinsky padarė priekaištus Valstybės departamentui, kad jis Pabaltijo valstybes laiko tradiciniais Sovietų Sąjungos kraštais. Antrą kartą Valstybės departamentas Pabaltijo kraštus paminėjo Latvijos nepriklausomybės šventės proga. Valstybės sekretorius Dean Rusk pasirašytame ir Latvijos atstovui Washingtone atsiųstame laiške pareiškė, kad JAV nepripažįsta Latvijos, Lietuvos ir Estijos pavergimo ir išreiškia viltį, kad tie kraštai laisvę atgaus. Šis pareiškimas skelbtas visoje lietuvių spaudoje. Sustokime ties pirmuoju atveju, kuris lietuvių visuomenei mažiau žinomas.
Valstybės departamentas pagal tradiciją atsako visiems, kurie į jį kokiu nors reikalu kreipiasi. Po kongresmano Derwinsky minėto pareiškimo lietuvių laiškai Valstybės departamente pagausėjo. Iš Valstybės departamento atsakymų būdingesnis atsakymas dr. A. Taruliui, kuriame pats departamentas reiškė norą, kad jo pareiškimas pasiektų lietuvių visuomenę.
Skaityti daugiau: VASTYBĖS DEPARTAMENTO PAAIŠKINIMAS PABALTIJO KLAUSIMU
LIETUVOS LANKYTOJAI PRIEŠ PAGUNDĄ
Pertempti nervai dėl diplomatinės padėties. — Įskilusi vienybė dėl klausimo: imtis akcijos ar ne
Prieš porą metų leista lankytis iš Vakarų ir į Vilnių. Po eilės užsieniečių korespondentų pavyko apsilankyti ir keletui lietuvių. Apsilankius natūralu įspūdžiais pasidalyti spaudoje. Tačiau lietuviai patriotai, tenai lankęsi, atsidūrė kitokioje padėtyje nei komunistinio galvojimo turistai. Pastariesiem natūralu papasakoti tai, kas jiem buvo oficialių pareigūnų papasakota ir parodyta. Jie tai ir pakartojo grįžę. Lietuviui patriotui, pažįstančiam, kiek skiriasi sovietinė dekoracija ir už jos esanti tikrovė, sąžinė vargiai leis tenkintis tuo dekoratyviniu vaizdu, nes jis skirtas klaidinti. O jei jam pasisekė ką patirti ne iš oficialių šaltinių, vargiai jam leis saugumo jausmas skelbti tai, kas yra anapus oficialių dekoracijų. Jo atvirumas virstų inkriminuojama medžiaga tiem, su kuriais jis ten buvo susitikęs Gal tokios medžiagos skelbimas pasunkintų ateičiai dar ir kitų kelionę. Tikslingiausia tokiam keliautojui išvada — pamatyti, patirti ir patylėti. Tačiau žmogiška yra ten buvojusius ir grįžusius pakamantinėti Žmogiška tokiai kamantinėjimo pagundai ir pasiduoti. Kas išeina betgi iš tokio pasidavimo, iliustravo Jokūbo Stuko ir Salomėjos Narkeliūnaitės pasikalbėjimas per radiją, paskelbtas Vienybės ir Nepriklausomos Lietuvos. J. Stukas klausė:
„Bet aš, Salomėja, būdamas Lietuvoje, drąsiai galiu pasakyti, kad nesutikau nė vieno žmogaus, kuris būtų patenkintas ta tarybine santvarka... Bet ar jūs nematėte troškimo pakeisti tą santvarką?”
Skaityti daugiau: IDĖJOS SPAUDOJE
Sukilimo sukakties minėjimas CIevelande
Prof. Juozas Brazaitis, Lietuvos Laikinosios vyriausybės švietimo ministeris ir ėjęs ministerio pirmininko pareigas, Lietuvių Fronto Bičiulių Tarybos pirmininkas, Darbininko redaktorius gruodžio 3 d. buvo pakviestas į Clevelandą pagrindiniu kalbėtoju minint 1941 m. lietuvių tautos sukilimo 20 metų sukaktį. Minėjimas pradėtas 10:30 vai. Šv. Jurgio bažnyčioje prieš pamaldas padedant gyvų gėlių vainiką prie paminklinės lentos, dalyvaujant organizacijoms su vėliavomis, veteranų ginkluotai sargybai, čiurlioniečių chorui. Vainiką padėjo prof. J. Brazaitis, jautrią maldą už kritusius dėl Lietuvos laisvės sukalbėjo kun. Gutauskas, S.J. Dešimčiai vėliavų išsirikiavus prieš altorių šv. mišias dienos intencija atnašavo svečias iš Čikagos jėzuitas tėvas Gutauskas, kuris pasakė ir pamokslą. Pamokslininkas lietuvių sukilimą ir kovą prieš nepalyginamai stipresnį priešą prieš 20 metų apibūdino žodžiais: “Kovotojai už laisvę, tiesą ir tautą ne tik žmonių akyse yra didvyriai ir pažibos, bet ir Dievo akyse stovi aukštai”. Bažnyčia buvo pilna besimeldžiančių, darniai skambėjo chorų giesmės. Po pamaldų sugiedotas Lietuvos himnas.
Vakare lietuvių salėje įvyko iškilmingas sukilimo minėjimas. Minėjimą rūpestingai apgalvota tvarka pravedė minėjimui rengti komiteto pirmininkas muz. Alfonsas Mikulskis. Sukilimo paskelbtą atsišaukimą į tautą, prieš 20 metų Levo Prapuolenio paskelbtą per Kauno radiją, perskaitė Juozas Stempužis. Komiteto pirm. Alf. Mikulskis perskaitė Laikinosios vyriausybės min. pirmininko Kazio Škirpos sveikinimo raštą, kuriame laisvės kovų veteranas pabrėžė, kad 1941 m. lietuvių tautos sukilimas įeina į lietuvių tautos garbinguosius istorijos lapus. Tai vienas iš pačių herojiškiausių įvykių. Šis sukilimas paliko neužmirštamą testamentą — tęsti laisvės kovą 1941 m. sukilimo dvasioje. 1941 m. lietuvių tautos sukilimas yra vienintelis tos rūšies sukilimų, kuris tą kovą buvo laimėjęs.
Skaityti daugiau: VARDAI ĮVYKIUOSE
Atsiųsta paminėti
★ Dr. Pr. Gaidamavičius Didysis nerimas, žvilgsnis ieškančion žmogaus širdin. Išleido Immaculata, Putnam, Conn., 1961 m. Kaina 2.50 dol. Viršelis dail. V. K. Jonyno. 300 psl. Autorius šioje knygoje rašo apie žmogaus sielos amžiną nerimą, netikrumą ligi jis neatranda Didžiosios Tiesos. Gana įdomiai autorius bando nušviesti žmogaus nerimą, panaudodamas žymiųjų pasaulio ir lietuvių mintytojų, rašytojų ir konvertitų pergyvenimus, randamus jų pačių išpažinimuose arba raštuose. Jis žvelgia į žmogaus prigimties polėkį aukštyn, pastebėdamas, kad šis polėkis krypsta į visatos kūrėją. Gyvenime toks polėkis tampa drama, užsibaigiančia Dievo radimu, neradimu arba praradimu. Knyga, kurią peržiūrėjo prof. St. Yla, turi Norwich vysk. V. J. Heines aprobatą.
★ Stepas Zobarskas The Maker of Gods,The Lithuanian Stories, With an introduction by Alastair Guinan. Išleido Voyages Press. Kaina 3 dol. 132 psl. Kietais viršeliais. Aplankas dail. P. Osmolskio.
Šioje knygoje autorius duoda keletą novelių, kurios savo turiniu yra lietuviškos, tačiau atverdamos kitą pasaulį amerikiečiams bus gana įdomios. Tai mini ir įvadą parašęs Alastair Guinan, universiteto profesorius. Ši gražiai išleista knygutė yra gana tinkama dovana amerikiečiams šalia kitų to pobūdžio knygų.
Skaityti daugiau: ŽVILGSNIS KNYGŲ LENTYNON
Į Laisvę aukojo:
K. Barzdukas ir Dr. A. Damušis po $3.-—-, V. Macys $2.15, V. Barisas, Prel. P. Juras, L. Dambriūnas, Z. Prūsas ir J. Stelmokas po 2.—, Dr. K. Bobelis ir K. Brazauskas po $1.— Mieliesiems žurnalo rėmėjams nuoširdžiai dėkoja
Į Laisvę administracija
Šeštoji Amerikos ir Kanados Lietuvių Fronto Bičiulių studijų ir poilsio savaitė 1962 m. numatoma Kanadoje. Ji įvyks pirmąją rugpjūčio savaitę.
Skaityti daugiau: Aukos, pranešimai, atstovybės
Fotografinė kopija 
BOX 
