_files/I-Laisve-1985-95(132)-1.jpg)
T U R I N Y S
Skaitytojų žodis .............................................. 2
Kazys Bradūnas: Išeivijos kultūrinio kelio vingiai ir pakelės . 4
Povilas Vaičekauskas: Kultūrinė rezistencija ................. 16
Juozas Kojelis: Dr. Vytautas A. Dambrava: “Esu partizanas, remiu
kiekvieną bičiulį kovotoją” .................. 23
J. B.: Jubiliejinis ateitininkų kongresas .................... 45
V. Rociūnas: “Žvilgsnis į išeiviją” .......................... 47
Nauji leidiniai .............................................. 60
Aloyzui Baronui prisiminti ................................... 63
H. C. Kudreikis: Neramūs laikai Lietuvos kariuomenėje ........ 65
Mūsų horizontuose ............................................ 70
Dr. Kazys Ėringis: Politinės rezistencijos būtinybė išeivijoje 72
Redaktoriams pasikeičiant .................................... 79
Skaityti daugiau: Į Laisvę 1985 95(132)
Sudaryti etninių grupių sąjungą
Padėka Redaktoriui, kad atspausdino L. Kojelio paskaitą apie JAV politiką, Lietuvą ir Amerikos lietuvius. Tos tikslios ir aktualios mintys turėtų būti paskelbtos visai Lietuvos likimu besirūpinančiai tremtinių visuomenei. Pastaboms apie veiksnius ir jų veiksnumą tenka pilnai pritarti.
Liūdna, bet, deja, teisingą L. Kojelio pastaba, kad Amerikos lietuviai įtakos Washingtone beveik visai neturi. Kas dėl to kaltas? Čia būtų proga padiskutuoti mūsų nedidelės tautinės grupės pastangų derinimą su kitų, stambesnių tautinių grupių veikla. Visi, kurie siekia savo tautų išlaisvinimo iš komunizmo vergijos yra natūralūs mūsų sąjungininkai. Ne tik latviai ir estai, bet ir ukrainiečiai, lenkai, vengrai, čekai, dalis vokiečių ir net disidentai rusai, sujungus bendrajam tikslui gretas, sudarytų stambią etninių grupių masę, su kuria negalėtų nesiskaityti nei Amerikos vyriausybė.
Pranas Karalius,
St. Croix, USVI
VLIKas specifinė organizacija
Linas Kojelis savo str. “JAV užsienio politika, Lietuva ir Amerikos lietuviai" (ĮL, Nr. 94 - 131, 1985 rugsėjo mėn.) bando apžvelgti Lietuvos laisvinimo padėtį ir pateikti gairių. Tačiau kai kurie jo teigimai yra taip stebinantys, kad sunku net suprasti, kaip jis galėjo juos išgilvoti. Pvz., jis rašo: “VLIKo vadai niekad nesusidorojo su faktu, kad Vakarai Rytų Europos išlaisvinimui nenaudos karinės jėgos. Kad VLIKo vaodvybė to nesuprato prieš 40 ar 30 metų, yra suprantama, bet kad ji, įskaitant ir visas jį sudarančias organizacijas, to nesupranta Šiandien, nėra atleistina" (61 psl.).
Sunku patikėti, kad šiuo klausimu būtų toks absoliutus VLIKo vadovybės irvisų jį sudarančių organizacijų nuomonės sutapimas. Greičiausia taip dabar dar mano vienas kitas asmuo, kurie yra “iškritę iš medžio”.
Skaityti daugiau: SKAITYTOJŲ ŽODIS
KAZYS BRADŪNAS
Tema beveik neaprėpiama*. Ir per pusvalandį ar valandą neišgvildenama. Su mumis neprasidėjusi, su mumis ir nesibaigsianti.
_files/I-Laisve-1985-95(132)-3.jpg)
Poetas Kazys Bradūnas Dainavoje 1985 m. Nuotr. Vytauto Maželio
* Paskaita, skaityta Lietuvių Fronto Bičiulių vasaros stovykloje Dainavoje 1985 metais.
Taigi beveik be pradžios ir be galo. Sunkiai išmatuojama ir į plotį, nes su žmonijos kultūrinio kelio pradžia vis būdavo ir kultūrininkų išeivių. Bet vis dėlto, norėdami kaip nors kondensuotis, didžiąja šių svarstymų dalimi turėsime ribotis lietuvių išeivija. Ir kad tema būtų dar artimesnė — labiau išeivijos dabartimi.
Kad neįsivaizduotume, jog mes išeivių kūrybinėje veikloj esame tikri pionieriai, bent pradžioje pravers nors keli analoginiai pavyzdžiai. Pavyzdžiai, rodantys, kaip ir svetur, ne savo gimtojoj žemėj gyvenantis, kultūrininkas gali svaria kūryba turtinti savos tautos kultūrinį lobyną. Akivaizdžių faktų jau buvo ir antikiniuose amžiuose. Sakysim, žymusis romėnų poetas Ovidijus dėl kažko nepatiko imperatoriui Augustui. Rašytoją jis tad ir ištrėmė į tolimas Juodosios jūros pakrantes, į dabartinę Rumuniją. Jis ten vienišas, ilgėdamasis Romos bei sostinės gyvo kultūrinio gyvenimo, ir baigė savo dienas tremtyje. Turint minty ano meto susirinkimo priemones ir su jomis santykinį nuotolį, Ovidijui ten gyvenimas buvo netoli šokęs nuo šių laikų sibirinės Gulago izoliacijos. O vis dėlto jis ten sukūrė ir savo elegijas “Tristia”, ir “Epistuliae ex Ponto” ("Laiškai nuo Juodosos jūros”) —gražiausią egzilinę literatūrą romėniškame palikime. Analoginių pavyzdžių rastume apsčiai ir vėlesniuose amžiuose. Bet kad jie būtų geografine ir laiko prasme mums artimesni, peršokime į 19-tą amžių. Į mūsų kaimynus lenkus. Analogija labai primenanti mūsų pačių dabartį. Juk po 1831 metų sukilimo prieš rusus lenkų kultūrinė ir politinė išeivija savo gausiausiu skaičiumi susitvenkė ano meto Paryžiuje, kaip lietuviškoji šiandien, sakykim, kad ir Čikagoje. Ir bent pora dešimtmečių lenkų politinių išeivių kultūrinis gyvenimas buvo ten toks gyvas ir kunkuliuojantis, kad jis lenkų literatūros ir muzikos istorijai sukūrė jų aukso amžių. Jis dovanojo lenkų kultūrai tokius vardus, kuriais ji ir šiandien yra gyva viso pasaulio akyse. Tai Adomo Mickevičiaus, Juliaus Slovackio, Cypriano Nonvido ir Fryderiko Chopino vardai. Ir visa tai buvo įkūnyta ne tėvynėje, bet išeivijoje. Ar tai nėra padrąsinantis pavyzdys ir mūsų atveju?
Skaityti daugiau: IŠEIVIJOS KULTŪRINIO KELIO VINGIAI IR PAKELĖS
Jos reiškimosi būdai. Pranašumai prieš politinę. Ar jai, kaip pagrindiniam lietuvybės išlaikymo ramsčiui, šiuo metu nepriklausytų pirmenybė?
POVILAS VAIČEKAUSKAS
Kalbant apie tautinę lietuvių rezistenciją dabartinei sovietinei, ateistinei - komunistinei okupacijai, tenka paminėti įvairias tos rezistencijos formas ir išraiškas. Tuo klausimu labai išsamiai yra pateikta daug medžiagos dr. Tomo Remeikio kapitaliniame veikale “Opposition to Soviets rule in Lithuania 1945 - 1980”. Bet rezistencija apima ne tik lietuvių tautos kovą ir jos formas Lietuvoje, betgi ir išeivijoje plačiąja žodžio prasme. Čia verta paminėti ir savotišką lietuvių išeiviją Sibire, jos rezistenciją, kurios liudininku buvau Sibiro konclage-riuose, konkrečiai Vorkutos sukilimų — streikų seriją; kuri kartu su Karagandos ir Norilsko įvykiais pagaliau sulaužė lagerių sistemą; privertė sovietus persitvarkyti, paleido milijonus tremtinių ir kalinių, nors po 5-6 metų ji tapo dar žiauresnė ir rafinuotesnė. Visuose šiuose įvykiuose lietuviai kartu su vakarų ukrainiečiais nebuvo pasyvūs stebėtojai, bet vykdytojai, organizatoriai ir vadovai. Kodėl gi tik vakarų ukrainiečiai ir lietuviai?
Aišku, vystant pokalbį apie kultūrinę rezistenciją ir jos pranašumus prieš politinę, visas klausimas priklausys, iš kokio taško į visa tai žiūrėsime. Noriu į šį klausimą žvelgti iš teistinės filosofijos taško, krikščionišku, katalikišku požiūriu. Šia proga noriu prisiminti ir mūsų tautos vieną žymiausių filosofų, prof. dr. Praną Kuraitį, pacituodamas keletą minčių iš jo skaitytų kultūros filosofijos paskaitų Kaune, Kunigų seminarijoje: “Mūsų gyvenimo aukščiausias požiūris ir principas yra suprasti, kad Dievas laisvai ir iš meilės sukūrė žmogų, tad, jeigu Dievas į žmogų prabilo laisvės ir meilės kalba, tai ir žmogus turi tuo pačiu atsiliepti — laisvai ir iš meilės”. Tai visos mūsų žmogiškos kultūros veiklos kertinis akmuo ir pagrindas. Dabartiniu laiku žmonijos gyvenimo procesas ir įvykiai dažnai būdavo apibrėžiami Jurgio Baltrušaičio žodžiais: “Dievo pasaulis dar nesukurtas, Dievo bažnyčia dar nepastatyta, tik išdalintas pilkas akmuo ir galia duota rankoms”. Prof. Kuraitis dažnai cituodavo ir Dostojevskio “Brolius Karamazovus”, ypač “Didžiojo Inkvizitoriaus” mintis, prasibraunančias į žmonijos elgsenos ir kultūros gelmes. Kristaus ir Inkvizitoriaus dialogas tebevyksta ir dabar: “Sakyk, kad šis akmuo pavirstų į duoną . . .” “Žmogus gyvas ne vien duona, bet ir žodžiu, kuris eina iš Dievo burnos”. “Aš visa Tau atiduosiu, jei parpuolęs ant žemės pagarbinsi mane” . . . “Vieną Viešpatį tegarbinsi ir jam vienam tetarnausi . . .
Skaityti daugiau: KULTŪRINĖ REZISTENCIJA
Dėkojam tau, gimtoji žeme,
Už duonos riekę, jos saldumui
Iš ten ir šiandien viltį semiam,
Kuri kelionėje nežūna.
Dėkojame už kalbą, dainų,
Piliakalnio legendos grožį,
Už tą rodyklę laisvėn einant,
Kurią pats Dievas mums išdrožė.
Dėkojam dangui, saulės šviesai
Už savanorių laisvės kirtį.
Už seserį, už brolio tiesų.
Už drąsą kovoje numirti.
Dėkojam už tėvų stiprybę,
Už vaiko žingsnį tvirtą,
Už tėviškės namus, tėvynę,
Už keliančius šviesos žibintą.
Dėkojam tiems, kurie nelinksta,
Kurie kovoj didvyriais žūna—
Jie laisvės spinduliais pavirsta
Ir švyturiais per amžius būna.
_files/I-Laisve-1985-95(132)-5.jpg)
1985 vasario 6
Lietuvio diplomato karjeros kelias. Efektinga tarnyba Amerikai ir Lietuvai. Mūsų išeivijos problemos. Rezistencija Krašte ir Išeivijoj
1985 birželio 10 d. Vytautui Antanui Dambravai sukako 65 metai amžiaus, o nuo pirmosios Lietuvos okupacijos dienos, 1940 birželio 15, prasidėjo jo ir rezistencinė veikla, kuri, tolydžio stiprėdama, tebesitęsia iki Šios dienos. Tų sukakčių proga “Į Laisvę” bendradarbis J u o z a s K o j e l i s su bičiuliu Vytautu padarė pasikalbėjimą.
Daktare Vytautai, esi išsilavinęs Amerikoje, pažįsti menus, mėgsti literatūrų ir poezijų; Tavo paties sukurti beletristiniai gabalai pasirodo spaudoje,— taigi gimęs kultūrai. Bet pasukai į diplomatijų. Kas paakino tą kelią pasirinkti?
— Mielas Juozai, visi mes esame gimę kultūrai. Kultūrinis nusiteikimas slypi pačioje žmogaus prigimtyje. Kiekvienas žmogus stengiasi išsilaikyti pasaulyje, nori save išreikšti. Žmogiškoji kūryba reiškiasi kiekviename asmenyje, nors kūrybinis nusiteikimo laipsnis yra labai nevienodas — lygiai, kaip labai nevienodi rezultatai viršinių išdavų bei jų organizacijos prasme.
Tokiu būdu ir aš, kaip ir visi kiti, turbūt gimiau kūrybai, nors mano pasirinktoji profesija buvo teisė ir su ja neišvengiamai susiję politiniai ir valstybės mokslai. Teisės mokslų fakultetą baigiau Vilniaus universitete. Po to kandidatavau Vilniaus Apygardos teisme ir ėjau apylinkės teisėjo pareigas Vilniaus Apylinkės teisme. Tremty, Austrijoje, baigiau Leopold Franzens universitetą Innsbrucke teisės ir valstybės mokslų fakultete daktaro laipsniu, o New Yorke išklausiau visą man paskirtą kursą (trisdešimt semestrinių valandų), laikiau egzaminus ir pradėjau ruošti disertaziją PhD laipsniui tarptautinės teisės srityje apie nešališkumą tarptautinėje teisėje. Perkėlus Amerikos Balsą iš New Yorko į Washingtoną, šio plano nebevykdžiau, nes tam ir reikalo nebuvo.
Į diplomatinę tarnybą mane pastūmėjo noras ir susidariusios sąlygos. Amerikos Balse mane stipriai vertino amerikiečiai pirma pasiūlydami Amerikos Balso Specialių Įvykių Tarnybos viršininko pareigas Europoje (Muenchene), po to Washingtone, kviesdami vadovauti Amerikos Balso produkcijai Lotynų Amerikos skyriuje didelių politinių krizių metu (Bay of Pigs, Kubos raketų krizė, Kennedy mirtis, vėliau krizė Domininkonų respublikoje), kada transliacijos buvo siunčiamos dieną ir naktį, be sustojimo. Pavyko ir čia. Paskyrimas po paskyrimo, kraštas po krašto ir, Jungtinių Amerikos Valstybių Informacijos Agentūrai pristačius, turėjau laimės, Senatui sutinkant ir pritariant, būti valstybės sekretoriaus ir JAV prezidento patvirtintas diplomatinei karjerai. Ją baigiau, sulaukęs 60 metų amžiaus kaip to reikalavo užsienio tarnybos nuostatai.
Skaityti daugiau: “ESU PARTIZANAS, REMIU KIEKVIENĄ BIČIULĮ KOVOTOJĄ”
Baltųjų Rūmų Spaudos sekretoriaus įstaiga 1985 m. lapkričio 13 išsiuntinėjo šio turinio pranešimą (For Immediate Release): Prezidentas šiandien pranešė apie Lino J. Kojelio paskyrimą Prezidento specialiu asistentu visuomeniniams ryšiams. Kojelis bus užsienio politikos ir gynybos reikalų vadovas Visuomeninių ryšių divizijoje. Jis dvejus su puse metų tarnavo kaip direktoriaus pavaduotojas toje pačioje įstaigoje.
1981 - 83 Kojelis tarnavo Gynybos departamente Europos ir NATO tarptautinio saugumo politikos įstaigoje. 1981 m. jis dirbo kaip prezidento asistentas politinių reikalų štabe. Prieš įsijungdamas į Administraciją, Kojelis buvo įstamdavystės reikalams asistentas buv. Pensilvanijos senatoriui Richard S. Schweiker (R-PA).
Skaityti daugiau: LINAS KOJELIS — BALTŲJŲ RŪMŲ ĮVERTINTAS IR PAAUKŠTINTAS
J. B.
Ateitininkų reikšmė lietuvių tautai ir įnašas į jos valstybinį, tautinį ir kultūrinį gyvenimą, prasidėjęs nuo pat organizacijos atsiradimo šio šimtmečio pradžioje, tęsiasi iki dabartinių laikų. Ateitininkai juk buvo pirmieji rezistentai prieš iš Rusijos sklindančias bedievybės ir nihilizmo idėjas. Jie aiškiai orientavosi į Vakarus ir apsisprendė kovai už Lietuvos nepriklausomybę. Ta rezistencinė dvasia pas ateitininkus reiškėsi vėliau nepriklausomybės laikais, tautos okupacijų metais ir pagaliau išeivijoje.
_files/I-Laisve-1985-95(132)-13.jpg)
Ateitininkų Federacijos vadas Juozas Polikaitis
(Rūtos Musonytės nuotr.)
75-ri metai — ilgas ir reikšmingas organizacijos gyvenimo laikotarpis. Tad nenuostabu, kad šitoji deimantinė Ateitininiijos sukaktis iškilmingai buvo atžymėta vienuoliktuoju kongresu, 1985 rugpjūčio 30 - rugsėjo 2 dienomis, Čikagoje. Jau pirmuosiuose darbo posėdžiuose atskirų sąjungų ir kitų federacijos padalinių atstovai supažindino dalyvius su dabartine ateitininkų veikla, jos problemomis, ieškojo naujų kelių ir būdų toms naujai iškylančioms problemoms spręsti. Visos tos naujos mintys bus pagrindu jubiliejinių metų svarstymuose, iš kurių tikimasi tam tikro organizacinio ir net orientacinio atsinaujinimo ir kurios bus susumuotos 1986 nepaprastoje konferencijoje, užbaigiant jubiliejinius metus.
Skaityti daugiau: JUBILIEJINIS ATEITININKŲ KONGRESAS
Iš reporterio bloknoto
Šių metų, jau 29-ji Lietuvių Fronto Bičiulių studijų ir poilsio savaitė įvyko liepos 28 — rugpjūčio 3 dienomis Dainavoje. Tai buvo aštuonioliktasis bičiulių susitikimas šioje mieloje, Lietuvą primenančioje Amerikos vietovėje. Šių metų studijų dalyviai metė žvilgsnį į mūsų išeiviją; Kaip pamename, pereitų metų studijinė savaitė Kennebunkporte studijavo dabartinę Lietuvos padėtį.
Stovyklos temos koncentravosi apie mūsų lietuviškąją tautą išeivijoje. Nežiūrint gan dažnų pesimistinių paskaitų, pranešimų bei pasisakymų nuotaikų, jau pats Dainavos įkūrimas ir jos vis platesnis naudojimas ir jos gerinimas yra vienas iš drąsinančių ženklų, kad išeivija dar nemiršta, nekrinta didelėn apatijon, bet stengiasi atlikti jai skirtus uždavinius. Dainava yra lyg gražus idėjų, ryžto ir aukos simbolis, rodąs dar negęstantį idealizmą daugelio išeivijos lietuvių širdyse.
Ši jaunimo stovykla — naujosios, jau per trisdešimt penkerius metus skaičiuojančios imigracijos kūrinys, sėkmingai įsijungęs į darbų virtinę mūsų tautos ir Lietuvos laisvės labui. Jos kūrėjai turėjo būti ne tik idealistai, bet ir toliau pramatantys asmenys, įvertinę tokios institucijos reikšmę.
Žodžio, dainos, muzikos, dailės kūrėjai, Lietuvių enciklopedija, Lietuvių Fondas, Lituanistikos katedra, nauji kultūriniai bei religiniai centrai, gausi periodika, Dainavos ir kitos stovyklavietės, įvairūs ansambliai, radijo valandos aiškiai kalba apie mūsų išeivijoje per tris dešimtmečius susikrovusį kūrybinį energijos ir aukos potencialą, kuris buvo gan apgalvotai panaudotas.
Ir šių metų studijų ir poilsio savaitę surengė LFB centro valdyba. Jos pirm. Bronius Nainys buvo programos vadovas, piniginius reikalus tvarkė vicepirm. ir ižd. Juozas Baužys ir administracinius — Vladas Sinkus. Arti šimtinės stovyklautojų (pradėta su 61) aktyviai dalyvavo visoje savaitės programoje.
Skaityti daugiau: ŽVILGSNIS Į IŠEIVIJĄ
paskelbtas 1985 liepos 26 Baltijos tribunolo byloje
prieš Sovietų Sąjungą
Baltijos Tribunolas Kopenhagoje pareiškia, kad buvusių nepriklausomų Estijos, Latvijos ir Lietuvos okupacija ir aneksija yra pavyzdys nusikaltimo, pažeidžiant tarptautinę viešąją teisę bei sutartis, kurias Sovietų Sąjunga yra ratifikavusi.
Masinė rusų imigracija rimtai sužalojo baltų tapatybę ir politinę struktūrą: kalba, kultūra, religija ir net istorijos mokymasis mokyklose yra nukentėjęs sovietų valdžioje. Baltijos valstybių militarizavimas sudaro tebesitęsiančios grėsmės pasaulio taikai nuolatinį priminimą.
Baltijos tautų teisė į apsisprendimą, nediskriminaciją ir nesikišimą jų protėvių žemėje turi būti sugrąžinta.
Išklausęs patyrusius liudininkus daugelių gyvenimo, teisės bei praktikos atžvilgiu, Baltijos Tribunolas prieina išvados, kad Sovietų Sąjunga yra padariusi ir daro didelę neteisybę šioms tautoms.
Šių trijų Baltijos valstybių likimas yra unikalus žmonijos istorijoj. Niekur kitur pasauly nugalėjusi valstybė nėra okupavusi, aneksavus ir kolonizavus parlamentinių demokratinių šalių. Šis unikalus likimas nusipelno demokratinių vyriausybių pasauly unikalios politikos.
Mes raginame jas pasaulio forumuose kelti sovietų okupacijos Baltijos kraštuose klausimą, reikalaujant laisvės ir nepriklausomybės Estijai, Latvijai ir Lietuvai.
Šiuo Kopenhagos Manifestu mes pareiškiame, kad dabartinė padėtis Baltijos kraštuose pakenkia taikos ir laisvės galimybei Europoje ir pasauly.
Pirmininkas Theodor Veiter, Per Ahlmark, Rev. Michael Bour-deaux, Jean-Marie de Daillet and Sir James Fawcett.
SUVAŽIAVIMO DARBAI X. Lietuvių Katalikų Mokslo Akademijos leidinys. Redaktorius A. Liuima, S.J., 390 psl., Roma, 1984 m. Kaina 30 dol. Spaustuvės išlaidos apmokėtos prel. Pr. Juro, prel. J. Karaliaus, prof. dr. K. Almino ir Lietuvių Fondo lėšomis.
Tai rinkinys paskaitų, skaitytų de-žšimtajame LKMA suvažiavime Detroite, 1976 m. Atspausdinta pilnaties posėdžių A. Maceinos, A. Klimo ir J. Girniaus paskaitos; teologijos sekcijoje — V. Rimšelio, A. Rubšio, V. Cukuro; filosofijos — J. Girniaus, K. Girniaus, M. Girniuvienės; istorijos — P. Jatulio; lietuvių kalbos ir literatūros — A. Tamošaičio, St. Ylos; medicinos — A. C. Matulio, K. Almino ir politinių — S. Girniaus ir R. Misiūno.
METRAŠTIS VI. Redaktorius A. Liuima, S.J. LKMA leidinys, 1985. Spaustuvės išlaidos apmokėtos kun. Simono Morkūno, T. Vidugirio, mons. dr. P. Celiešiaus ir Akademijos lėšomis. LKMA adresas: Piazza della Pilotta 4, Roma, Italia. 509 psl. Kaina 38 dol. Išspausdintos V. Gidžiūno, A. Šlepetytės - Janačienės, P. Rabikausko, S.J., J. Gobio, P. Dauginčio, S.J., V. Vyčino, P. Maldeikio, A. Rubšio ir Knut-Olaf-Falk studijos. Šis metraščio tomas pasirodė tiktai po 14 metų nuo V-jo tomo išleidimo (1970). Priežastis — mecenatų trūkumas.
“Nors labai įvairus studijų turinys, tačiau jas į vienumą riša tas pats mokslinis susidomėjimas savo krašto praeitimi, ta pati meilė savo kraštui” — įžanginiams žodyje rašo Metraščio redaktorius.
Bronius Kviklys: LIETUVOS BAŽNYČIOS 5. Vilniaus arkivyskupija, I dalis. Istoriniai bruožai. Vilniaus miesto bažnyčios. 1985 m.
Tai penktasis tomas iš Lietuvos Bažnyčių serijos leidžiamų knygų. Išleido Amerikos Lietuvių Bibliotekos Leidykla, 3001 W. 59th St., Chicago, IL 60629. Spaudė M. Morkūno spaustuvė. Veikalas skiriamas Lietuvos krikšto atnaujinimo ir Vilniaus vyskupijos įsteigimo 600 metų (1387 - 1987) sukakčiai paminėti. Įvadiniai žodžiai parašyti lietuvių, anglų ir lenkų kalbomis. 432 psl. Kieti viršeliai. Pridedamas Vilniaus miesto planas Lietuvos nepriklausomybės metais. Gausiai iliustruotas nuotraukomis, brėžiniais, žemėlapiais. Knygoje pateikiami vyskupijos istoriniai bruožai, vyskupų biografijos ir Vilniaus miesto 40-ties bažnyčių, religinių paminklų, keliasdešimt koplyčių, kapinių ir kt. aprašymai. Bus išleistas ir antras tomas su 82 Vilniaus provincijos bažnyčiomis dabartinėje sovietinėje Lietuvoje ir 60 bažnyčių sovietinėje Gudijoje.
Skaityti daugiau: NAUJI LEIDINIAI
Rašytojo Aloyzo Barono penktosioms mirties metinėms buvo skirta 1985.X. 11 Chicagoje, Jaunimo centro kavinėje, Lietuvių rašytojų draugijos surengta vakaronė. Draugijos valdybos pirm. Anatolijus Kairys velionį aptarė kaip rašytoją* žurnalistą, humoristą ir visuomenininką. Prisiminimais dalijosi dr. Kazys Ambrazaitis, skaitęs laiškų ištraukas iš 1950 -52 m. kūrimosi laikotarpio, ir dr. Petras Kisielius, kurio rūsyje gimė trijų fondų idėjos: “Ateities” šalpos, “Į Laisvę” leidyklos ir JAV Lietuvių fondo. A. Baronas tada ypač garsino dr. A. Razmos iškeltą milijoninio Lietuvių Fondo idėją; A. Barono kūrybą nuosekliai aptarė Aušra Liulevičienė, primindama didelį velionies darbštumą, kurio dėka skaitytojus pasiekė apie 30 knygų. Dalyvių laukė staigmena — naujas pomirtinis A. Barono eilėraščių rinkinys “Daiktai kasdieniniai”, su kuriuo juos supažindino Adolfas Markelis. Antrajai vakaronės daliai vadovavo Česlovas Grincevičius. A. Barono kūrinius skaitė Juozas Raudonis, Vitas Laniauskas, Vincas Olšauskas ir Zita Dubauskai-tė. Č. Grincevičius džiaugėsi gausiais vakaronės dalyviais, velionies šeimos nariais — žmona Nijole, sūnumis Gintaru ir Sauliumi, rūpestingai saugiančiais A. Barono palikimą, savo lėšomis išleidusiais eilėraščių rinktinę “Daiktai kasdieniniai”.
_files/I-Laisve-1985-95(132)-27.jpg)
Prieš 12 metų Dainavoje: komp. Darius Lapinskas, rašytojas Aloyzas Baronas, Nijolė Baronienė, kun. Gediminas Kijauskas, S.J., dr. Antanas Musteikis, Juozas Mikonis. Nuotr. Jono Urbono
Skaityti daugiau: ALOYZUI BARONUI PRISIMINTI
(Atsiminimai ir komentarai)
H. C. KUDREIKIS
Saulė pamažu slepiasi už Varėnos miškų. Stovyklos aikštėje vakarinis patikrinimas, judėjimas kaip bičių avilyje. Jaunesnysis puskarininkis N. skubiai šepečiu pertraukia savo batus ir įsijungia į 184-tos Šaulių Divizijos Pionierių bataliono rikiuotę. N. apmeta akimis artimą apylinkę: ratas su šimtais palapinių, o už jų aplink savotiškas miškas priešlėktuvinių patrankų ir pilni krūmai T-34 ir KV tankų, sunkvežimių. Rusų daliniai tvirtai “saugoja” mus nuo vokiečių”, — kaip artimas N. draugas j. psk. K. sakydavo.
Iš vakarų atžygiuoja 297-tas šaulių pulkas. Kolonos priekyje mizernas mažas orkestras griežia kažkokį rusišką maršą; Nepalyginsi jo su laisvos Lietuvos kariniais orkestrais. N. šovė mintis į galvą, kad ir Liepynų kaimo patriūbočiai, kurie nevartodavo gaidų, geriau sugrodavo. Pulką veda lietuvis majoras, nors jau su rusiška uniforma, bet gerai pritaikinta, jo inteligentiškas veidas buvo kontrastas šalia einančio politruko. Šalia stovintis j. psk. K. prieš didįjį rusų terorą kariuomenėje, būtų taręs: “Žiūrėk į tą baisų burlioką; prisirijęs lietuviškų lašinių, veidas plytos prašos”. Šiandien K. melancholiškai žiūri į dangų: po suėmimų bangų, šiandien kiekvienas lietuvis karys bijo ir savo šešėlio.
Po paskutinio lietuvių karininkų arešto, kuris įvyko tik prieš keletą savaičių, komandas perėmė rusų karininkai. Tarp jų sukinėjosi maj. U., vienas iš dviejų karininkų, tapusių išdavikais, kitas kpt. G., abu iš 2-ro inžinerijos bataliono. Rikiuotėn nestojo ir bataliono komsorgas, politruko pavaduotojas Briedelis, vienas iš septyvių bataliono komjaunuolių, kurie skundė kitus karius, pataikavo politrukams. Dėka jų keliolika eilinių, puskarininkių ir karininkų, išvežti į Sibirą;
Skaityti daugiau: NERAMŪS LAIKAI LIETUVOS KARIUOMENĖJE
Dr. Adolfas Damušis Popiežiaus Jono Pauliaus II š. m. spalio 17 apdovanotas Šv. Silvestro riterio ordinu ir Jadvyga Damušienė apdovanota Pro Ecclesia et Pontifice ordinu. Nuoširdžiai sveikiname mūsų uoliuosius ilgamečius darbuotojus, jais didžiuojamės ir džiaugiamės jų atliktų didžių darbų įvertinimu!
LFB Los Angeles sambūrio valdybą 1985/86 metams sudaro: pirm. Juozas Kojelis, vicepirmininkai Edmundas Arbas ir Balys Graužinis ir ižd. Jonas Prakapas.
Adv. Daina Kojelytė Vliko seime, įvykusiame gruodžio 6-8 dienomis, St. Petersburge, Floridoje, atstovavo LFB.
XX-tame LFB Los Angeles sambūrio surengtame tradiciniame literatūros vakare gruodžio 7-8 dienomis dalyvavo Jurgis Gliauda, prof. dr. E. Tumienė, R. K. Vidžiūnienė, Dalila Mackialienė, Bernardas Brazdžionis, Alė Rūta ir svečias rašytojas, poetas, redaktorius, dailininkas Paulius Jurkus iš Brooklyno, N.Y. Jis pats skaitė savo kūrybos, taip pat jo kūrybą skaitė akt. Ema Dovydaitienė ir akt. P. Maželis. Dainavo sol. St. Pautienienė; Pr. Visvydas ir Dana Mitkienė skaitė savo eilėraščių. Paulius Jurkus kalbėjo apie Vytautą Mačernį.
Skaityti daugiau: MŪSŲ HORIZONTUOSE
Dr. KAZYS ĖRINGIS
Jeigu mes, lietuvių išeivija, neturime politinių tikslų, tai ko bastomės po pasaulj? Tūlas pasakys: “lengvesnio duonos kąsnio ieškoti”. Tai taip ir sakykime, atsiribokime nuo išeivių misijos pavergtai tautai ir nemaišykime dirbti politiniuose baruose, kad ir kaip tie barai yra “neraiškūs”. Jeigu norima apsiriboti neutralesnės kultūros barais — taip pat sveikintina. Tačiau privalu nemaišyti politinėms pastangoms. Kartu įsidėmėtina, kad pavergtoje tėvynėje kiekvienas oficialiosios kultūros baras yra pajungtas pateisinti grobikišką Maskvos politiką.
Šia proga būčiau laimingas, jeigu Lietuvių Fronto Bičiulių studijų ir poilsio savaitės simpoziumo “Realus žvilgsnis į rezistencines jėgas” dalyviai, taip pat žurnalo “Į Laisvę” skaitytojai, mano čia pateikiamas mintis vertintų minutėlei atsisakę išankstinio nusistatymo. Tai sakyčiau įmanoma padaryti, nes LFB amžius, kaip politinės jėgos, dar negrąso paversti griuvėsiais, nepajėgiančiais padaryti išmintingų politinių poslinkių ir vingių.
Žvilgsnis iš Tėvynės
Kaip naujas ateivis, šio straipsnio mintis formuluoju žvelgdamas per Tėvynės pavergimo klodus. Tai noriu išskirtinai pabrėžti. 1944 metų išeiviai, labai jautriai atsiremiate į Tėvynę, šiam jausmui nesigailėdami net emocijų. Bet mums kažkaip ryšku, kad daugeliui gana sunku įsijausti ką mums ten, pavergtoje tėvynėje, jūsų veiksmai reiškia, kaip jie derinasi, kaip sumuojasi su jūsų įvairiais šakotais nusistatymais.
Strateginis esančios Vakaruose lietuvių išeivijos tikslas yra politinė rezistencija, plačiąja prasme. Pats išeivijos pokario laikotarpyje atsiradimo faktas — jau yra politinės rezistencijos reiškimosi būdas. Visos kitos lietuvių išeivių, emigrantų ir pareigūnų, atsiradimo priežastys, kol tėvynė yra priešo užgrobta, yra bevertės arba žalingos Lietuvai.
Skaityti daugiau: POLITINĖS REZISTENCIJOS BŪTINYBĖ IŠEIVIJOJE
VIETOJ VEDAMOJO
Su šiuo žurnalo numeriu užbaigiu redaktoriaus darbą, kurį, LFB tarybos pakviestas, pradėjau prieš penkerius metus. Suredaguoti penkiolika— Nr. 81 (118) - 95 (132) numerių sudaro per tūkstanties puslapių knygą, kuri ir ateičiai bylos apie mūsų išeivijos ir LFB ryžtą išlikti kūrybinga lietuvių tautos dalimi, savo energijų ir pasiaukojimą nukreipiant į svarbiausią mūsų tremties misiją — Lietuvos laisvės atgavimą ir mūsų išlikimą svečiose šalyse.
Spausdintas žodis tarnauja šių tikslų siekiant. Jis yra ne tik ryšininkas tarp pasaulyje išsiblaškiusių tautiečių, bet ir informatorius, idėjų platintojas bei kultūrinės, politinės veiklos efektingas puoselėtojas. Spauda pasilieka viena iš stipriųjų tvirtovių, stabdančių tautinio identiteto sunykimą.
Periodinės spaudos kokybė, ypač svetur, priklauso nuo bendradarbių, kurių dauguma, deja, nuo tiesioginio duoną pelnančio darbo ir poilsio nuvogtų valandų laiku užpildo mūsų laikraščių ir žurnalų puslapius.
Skaityti daugiau: REDAKTORIAMS PASIKEIČIANT
Fotografinė kopija 
BOX 
