B. Kuzmickas. ŠIUOLAIKINĖ KATALIKIŠKOJI FILOSOFIJA.
KNYGŲ RECENZIJOS
B. Kuzmickas. ŠIUOLAIKINĖ KATALIKIŠKOJI FILOSOFIJA.
(Vilnius, 1976. 208 p.)
Veikale apibūdinama XIX a. katalikiškoji filosofija ir kalbama apie XX a. katalikiškosios filosofijos kryptis: neotomizmą, modernizmą, fenomenologiją ir krikščioniškąją vertybių filosofiją, katalikų egzistencializmą, spiritualizmą ir Tejaro de Šardeno evoliucionizmą. Ribojamasi daugiausia bendru filosofinių krypčių apibūdinimu. Atskirų filosofų pažiūros aptariamos labai siaurai ir trumpai. Kiek plačiau dėstomas neotomisto Žako Mariteno, modernizmo atstovo Moriso Blondelio, Makso Šelerio fenomenologijos mokslas, Gabrielio Marselio egzistencionalistinės pažiūros ir Tejaro de Šardeno evoliucionalizmas. Krypčių ir filosofinių pažiūrų apibūdinimas palyginti objektyvus.
Veikalas patraukia dėmesį tuo, kad jame yra trumpas lietuvių katalikiškos filosofijos apibūdinimas. Autorius, aptardamas filosofinės minties raidą Lietuvoje XIX a., rašo, kad tuo laikotarpiu katalikų dvasininkija sudarė gausiausią ir labiausiai išsilavinusią inteligentijos dalį (p. 32). Talentingiausi šio laikotarpio atstovai savo kūrybinius gabumus rodė ne teologijoje ar religinėje filosofijoje, bet literatūroje ir moksle. Dirbo pozityvų darbą ir daug nuveikė literatūros (Strazdas, Vienažindys, Valančius, Baranauskas, Maironis), kalbos (K. Jaunius), švietimo ir blaivybės (Valančius, Tatarė, Dovydaitis) srityse (p. 35).
Katalikiškoji filosofija Lietuvoje pradėjo kilti XX a. pradžioje: 1922 m. Kaune, Lietuvos universitete, buvo įsteigtas Teologijos-filosofijos fakultetas, kuris iki 1940 m. parengė 194 filosofus. Tais pačiais metais buvo įsteigta Lietuvių katalikų mokslų akademija. Kaune susidarė centras, subūręs katalikus filosofus. Jie daugiausia laikėsi neotomistinės krypties. Tačiau Vakarų Europos neotomistų problematika nebuvo vienintelė Lietuvos katalikų filosofų idėjų versmė. Kai kurie jų patyrė stiprią rusų filosofų Vladimiro Solovjovo, Nikolajaus Berdiajevo įtaką. Jų visuotinybės filosofiją ir krikščioniškąjį egzistencializmą kartais gana originaliai mėgino derinti su katalikybės filosofija (A. Jakštas-Dambrauskas, St. Šalkauskis, V Šilkarskis, A. Maceina). Minėtos aplinkybės nulėmė lietuvių neotomizmo savitumą. Jo atstovai ne visada laikėsi ortodoksiškų tomizmo principų (p. 73).
Tradicinei neotomizmo problematikai daugiausia dėmesio skyrė prof. Pranas Kuraitis. Jis pirmasis lietuvių kalba paskelbė stambius veikalus neotomistinės ontologijos, gnoseologijos klausimais; jo būties samprata ir visa ontologija nebuvo originali, tik dėstė ir gynė scholastinius sprendimus, originaliai aiškino kai kuriuos etikos, socialinių santykių klausimus.
Žymiausias lietuvių katalikų filosofijos atstovas yra Lietuvos universiteto profesorius Stasys Šalkauskis. Jis nebuvo tomistas ortodoksas. Žavėjosi Rytų kultūra, gilinosi į V Solovjovo filosofiją. Studijuodamas Friburge, rusų visuotinybės filosofiją pradėjo analizuoti scholastinio intelektualizmo požiūriu ir perėjo į neotomistines pozicijas. Neotomizmą jis vertino už jo sistemingumą ir sintetiškumą. Pats kūrė sistemingą filosofijos objekto, jos struktūros, metodo, funkcijų, santykių su kitais mokslais sampratą, kūrė daugeliu atžvilgių savitą, sistemingą kultūros teoriją, bandė aiškinti Lietuvos, patiriančios tiek Vakarų, tiek Rytų įtaką, kultūros savitumą ir tuo pagrindu stengėsi sukurti originalią lietuvių katalikišką pasaulėžiūrą. Pastarasis ketinimas nenusisekė, bet sisteminga Šalkauskio kultūros teorija, nepaisant jos metodologinio ribotumo, yra originali, iki šiol daug kuo moksliškai vertinga ne tik Lietuvoje (p. 74-75). Autorius taip pat nurodo Šalkauskio nemenką indėlį tobulinant lietuvių filosofinę terminologiją (1600 lietuviškų filosofijos terminų).
Tomistinės ortodoksijos griežtai nesilaikęs ir universiteto profesorius Pranas Dovydaitis, kuris buvęs daugiau populiarintojas, o ne savarankiškas mąstytojas, daugiausia dėmesio skyręs gamtos mokslų religinei interpretacijai. Rimtesnių darbų parašęs filosofijos ir krikščionybės istorijos klausimais, redagavęs filosofijos žurnalą „Logos“, religijos mokslo „Soter“ ir gamtos mokslo „Kosmos“ (p. 75).
Savitą vietą lietuvių filosofijoje užėmęs Adomas Jakštas-Dambrauskas. Nepaprastai stipri jo kūrybinės veiklos sritis apėmė teologiją, filosofiją, matematiką, logiką, kalbotyrą, literatūros kritiką, poeziją ir politiką. Jau XIX a. pabaigoje jis reiškėsi kaip aktyvus tautinio judėjimo dalyvis ir veikėjas. Daug rašė filosofijos, gamtos mokslų klausimais, paskelbė keletą matematikos vadovėlių, pirmąjį lietuvišką logikos vadovėlį, veikalų literatūros kritikos, estetikos, etikos klausimais. Jis aktyviai propagavo ir gynė katalikybę, bet daugeliu klausimų nebuvęs didelis ortodoksas ir konservatorius. Jo filosofinės pažiūros nebuvusios nuoseklios. Jis ieškojo būdų tomizmą papildyti kitomis krikščioniškosios filosofijos koncepcijomis. Didžiausią poveikį jam yra padarę V Solovjovas ir lenkų Hiones-Vronskio racionalistinė filosofija. Jakšto filosofija artima spiritualizmui, bet ne katalikiškajam, o solovjoviškajam (p. 76).
Autorius, paminėjęs vysk. Mečislovą Reinį, rašiusį apie pažinimo, intuicijos, sąmonės ir psichikos filosofines problemas, Praną Mantvydą, paskelbusį straipsnių neotomistinės gnoseologijos klausimais, ir dar vieną kitą asmenį, rašiusį gamtos filosofijos, socialinių santykių klausimais, plačiau aptaria jaunųjų katalikų filosofų, Teologijos-filosofijos fakulteto auklėtinių Antano Maceinos ir Juozo Girniaus filosofines pažiūras. Anot autoriaus, tai buvę labai išsimokslinę, gilinęsi į šiuolaikinės filosofijos ir visuomenės gyvenimo problemas, mokslininkai. Neotomizmui jie neskirtini: A. Maceina artimesnis katalikų modernistams, o J. Girnius - krikščioniškajam egzistencializmui (p. 77).
Antaną Maceiną, kaip rašo autorius, nelengva priskirti kuriai nors krypčiai. Jis nevaržo savęs jokios doktrinos ribomis, stengiasi kurti savitą filosofiją, remdamasis bendraisiais krikščionybės teiginiais. Nevengia remtis idealistų mintimis, pirmenybę teikdamas rusų religiniams filosofams Vladimirui Solovjovui, ypač Nikolajui Berdiajevui. Vienomis idėjomis jis artimesnis egzistencializmui, kitomis - spiritualizmui, taip pat ir personalizmui. Jo veikaluose ryškios katalikų modernistų mintys (p. 102). Pastebima aštri klerikalizmo ir buržuazinės dvasios kritika. Klerikalizmą jis laiko buržuazinės dvasios krikščionybėje išraiška, turinčia žlugti kartu su buržuazija. Viešasis gyvenimas vyksta pagal savą tvarką. Religijos paskirtis -veikti ne viešąjį pasaulį, o tik dvasinius asmenybės išgyvenimus. Šiuolaikinė visuomenės sekuliarizacija, kultūros dechristianizacija yra ne religijos nykimo etapai, bet priešingai - krikščioniškosios sąmonės laimėjimas, modernaus žmogaus religinio brendimo ženklas (p. 104).
Juozą Girnių autorius laiko Lietuvos žymiausiu egzistencionalizmo propaguotoju. Žmogaus būtį jis apibūdina situacijos, apsisprendimo, laisvės, kaltės, nelygstamumo, laikinumo ir kitokiomis sąvokomis, suprasdamas jas panašiai kaip egzistencialistai. Žmogaus būčiai galutinę prasmę ir pilnatvę suteikia ne praktinės veiklos laimėjimai, bet individualus tikėjimas dieviškomis vertybėmis, o savuoju prasmės ieškojimu žmogus liudija Dievą, tikėdamas, abejodamas ir neigdamas (p. 141).
Maždaug taip, trumpai suglaudus, autorius apibūdina lietuvių krikščioniškąją filosofiją. Rašo, kad neotomistinės filosofijos laikotarpis nutrūko 1940 m. kartu su buržuazinės santvarkos žlugimu (p. 78).
Autorius kritiškai vertina Vakarų ir Lietuvos katalikiškąją filosofiją. Nustatyta marksistinė partinė linija neleido autoriui iki galo laikytis mokslinio objektyvumo ir atitinkamai įvertinti katalikų filosofinės minties. Ne su visomis kritinėmis pastabomis galima sutikti. Pavyzdžiui, autoriaus teigimas, jog idealistinė metodologija neleidžia jiems [katalikų filosofams] suprasti, kad socializmas kuria objektyvias religijos, kaip iliuzinio gyvenimo įprasminimo būdo, įveikimo sąlygas (p. 188) - tai turintis mokslines pretenzijas, bet nepagrįstas tvirtinimas, kurį dažnai vartoja marksistinio ateizmo propaguotojai.
Apskritai veikalas rimtas ir vertas skaitytojų dėmesio.
(Parengė J. M-tas [Kazimieras Šapalas])
