Laisvės kovų archyvas 14 T 1995

LAISVĖS KOVŲ ARCHYVAS 14 T. 1995 m. - Turinys, metrika

LIETUVOS POLITINIŲ KALINIŲ IR TREMTINIŲ SĄJUNGA ISTORIJOS SEKCIJA

T u r i n y s

PDF: fotografinė kopija:

Skaityti daugiau: LAISVĖS KOVŲ ARCHYVAS 14 T. 1995 m. - Turinys, metrika

LIETUVOS LAISVĖS ARMIJA IR JOS REIKŠMĖ POKARIO PASIPRIEŠINIMUI

DOKUMENTAI, FAKTAI, KOMENTARAI

Dalia Kuodytė

LLA vadas Kazys Veverskis. Karo mokykloje, 1939m. Iš Pr.Veverskio asm. arhyvo

Lietuvos Laisvės Armijos (toliau — LLA) organizacines užuomazgas matome jau 1941m. gruodžio mėnesį, kai Vilniuje Kazio Veverskio iniciatyva buvo įkurtas pirmasis štabas. Šios publikacijos tikslas - panagrinėti LLA veiklą 1943-1944m. ir vėliau, paryškinti jos vaidmenį ir reikšmę pokario procesams.

Labai nevienodai ši organizacija ir jos reikšmė buvo vertinama Lietuvoje ir už jos ribų. Vienu atveju buvo stokojama archyvinių duomenų, kitu - dėl politinių sumetimų.

Lietuvos TSR "istorikai" — M.Goliakevičius, B.Baranauskas ir kt. LLA pateikia kaip "banditų gaują", "fašistų pakalikus", "nekaltų vaikų žudikus" ir kartu parodo buvus neabejotinai galingą struktūrą, apėmusią visą Lietuvą.

Tačiau jų teiginiai dažnai neigia vienas kitą, "istorikai" nemato daugiasluoksnio proceso, neskiria stichiškos ir organizuotos kovos veiksmų. Būtent tokiame chaose ir buvo pasiekiamas reikalingas rezultatas.

Kitaip šį pasipriešinimo laikotarpį vertina dr. K.K. Girnius knygoje "Partizanų kovos Lietuvoje"¹. Jis pripažįsta tam tikrą LLA tradicijų perimamumą pokaryje, tačiau gana inertiškai paneigia apskritai organizacijos vaidmenį 1944-1945m. Čia paminėti tik keli autoriai, išsamiau rašę apie 1944-1945m. pasipriešinimą. Jų teiginiai ir koncepcijos automatiškai kartojasi ir kituose darbuose.

LLA, kaip karinės-politinės organizacijos raidai turėjo įtakos tiek objektyvios, tiek subjektyvios priežastys. Nuo pat įsikūrimo dienos tai buvo karinė organizacija, teikianti prioritetą ginkluotai kovai siekiant nepriklausomybės. LLA istorijos periodizaciją nulėmė greičiau išoriniai veiksniai, o ne organizacijos vidaus pokyčiai ar ypatybės. Šiuo aspektu galima išskirti 2 laikotarpius: 1) 1941m. pabaiga - 1944m. liepa (vokiečių okupacijos sąlygomis), 2) 1944m. liepa - 1946m. pavasaris (antrosios rusų okupacijos sąlygomis). Pastaroji data pasirinkta sąlygiškai ir yra ginčytina. Čia ji minima todėl, kad 1946m. kovo mėn. buvo praktiškai sunaikintas Žemaičių Legionas (vienetas, ilgiausiai išlaikęs LLA išorinę struktūrą), suimtas J.Semaška-Liepa — vienas paskutiniųjų LLA vadų, buvęs organizacijoje dar nuo antinacinio pogrindžio laikų. Tačiau, kaip minėta, dėl šios datos galima ginčytis, remiantis jau metodikos pasirinkimu: kas laikytina pasipriešinimo organizacijos pabaiga - narių areštai, štabų ir struktūrų sutriuškinimas ir jų transformavimasis į tobulesnes formuotes esamos padėties atžvilgiu ar politinių-karinių programų ir idėjų, būdingų tai organizacijai, paneigimas ir priėmimas visiškai naujų, tiek taktikos, tiek strategijos požiūriu.

Skaityti daugiau: LIETUVOS LAISVĖS ARMIJA IR JOS REIKŠMĖ POKARIO PASIPRIEŠINIMUI

LIETUVOS LAISVES ARMIJOS DOKUMENTŲ RINKINYS

Šiame LKA numeryje skaitytojui pateikiame 14 Lietuvos Laisvės Armijos dokumentų (kitame numeryje jų bus kita tiek). Dokumentai iki šiol niekur nebuvo publikuoti Jie įvairūs. Didžiausia dalis - įsakymai kuriuose reglamentuojama karinė ir politinė veikla. Svarbesni būtų trys dokumentai (Nr.8, 9, 10), kuriuose atsispindi LLA dalinių veikla žemesnėse organizacinėse struktūrose (apygardose). Paskutiniame, Nr.14 dokumente išdėstytas originalus LLA vado K.Veverskio požiūris į asmeninių ir visuomeninių interesų derinimą, politinės ir karinės programos būtinumą.

Dokumentai yra sunumeruoti, su pavadinimais. Dokumento pabaigoje — legenda, kurioje nurodytas archyvo pavadinimas, fondo, bylos ir lapo numeris, Lp. dokumento techniniai duomenys. Dalis dokumentų - Nr.2,4,6,7, 8, 9,11,14 — buvusiame VSK archyve buvo rasti išversti į rusų kalbą, todėl teko vėl versti į lietuvių kalbą. Žinant saugumiečių vertėjų užduotį versti pažodžiui stengėmės maksimaliai išlaikyti prasmę ir norminės kalbos reikalavimus (kad dokumentas verstas iš rusų kalbos, rašoma legendoje).

Dokumentų ar atskirų straipsnių teiginių paaiškinimai pateikiami išnašose, pažymint žvaigždute. Dažnai pasitaikantys sutrumpinimai pvz. LLA, šifruojami tik pirmą kartą. Kitų sutrumpinimų reikšmės rašomos skliaustuose. Neįskaitomos vietos ar nesvarbios teksto dalies kupiūra žymima tritaškiu laužtiniuose skliaustuose.

Dalia Kuodytė

1. LIETUVOS LAISVĖS ARMIJOS PROGRAMA

Nepaprastai sunkiame lietuvių tautai momente, skaudžiu svetimųjų priespaudos ir nevilties metu, laisvės kovotojų pavyzdžio patraukta, tėvynės meilės ir gilaus tikėjimo būsimąja laimingesne Nepriklausoma Lietuva skatinama, Lietuvos Laisvės Armija, pradėjusi besąlyginį, žūtbūtinį žygį, savo kovas ir siekimus pagrindžia tokia programa:

1. LLA yra lietuvių tautinė, karinė ir politinė organizacija.

2. j LLA narius yra priimami patikimi, drąsūs ir veiklūs lietuviai, nenusikaltę savo tautai ligi šiol pataikomis arba išdavikiškais darbais, nepaisant profesijos, religijos ir priklausomybės laisvės laikais buvusioms organizacijoms, išskyrus komunistus ir aiškius vokiečių, bei lenkų simpatikus.

3. Pagrindiniais savo tikslais LLA laiko:

a) Lietuvos laisvės iškovojimą,

b) naujos vieningesnės ir galingesnės tautinės Lietuvos valstybės atstatymą su Vilniumi sostine ir Klaipėdos kraštu,

Skaityti daugiau: LIETUVOS LAISVES ARMIJOS DOKUMENTŲ RINKINYS

PASIPRIEŠINIMAS SOVIETINIAMS OKUPANTAMS ZARASŲ KRAŠTE 1944-1945M.

Vytautas Indrašius

Apie autorių: Kaštotyrininkas Vytautas Indrašius, g,1943m. Utenos raj., Užpalių apyl., Norvaišių km. Nuo 1970m. renka medžiagą apie Zarasų kraštą, spaudoje paskelbęs per 200 straipsnių iš Zarasų krašto istorijos.

Ateina iš praeities mūsų Tautos didvyriai, sušaudyti miškuose, išniekinti miestelių aikštėse, kankinti Sibire ir pasmerkti užmarščiai, NKVD, KGB suvestinėse įvardinti banditais. Iki nesenų laikų daugelis nežinojome, kad vyko organizuotas pasipriešinimas sovietiniams okupantams, kad mažytė Lietuva buvo suskirstyta į partizanų kovines apygardas, tėvūnijas, kuriose savanoriški partizanų būriai ir rinktinės sudavė okupantams ne vieną skaudų smūgį.

Bene mažiausiai buvo žinoma apie Zarasų krašto partizanus, priklausiusius Vytauto apygardai Tik plačiau prasivėrus KGB archyvams, pavyksta šią spragą užpildyti

Viena pirmųjų NKVD operatyvinėse suvestinėse Vilniui žinių, kad Zarasų krašte yra pasipriešinimo būrys, pasirodė 1944m. rugpjūtyje. Su baime ir nustebimu Zarasų apskrities NKVD viršininkas majoras Michailovas informavo: '1944m. rugpjūčio 16 į 17d, antrą valandą nakties, kėsintasi netikėtai užpulti Zarasų kalėjimo sargybinius ir išvaduoti suimtuosius. Tarp banditų ir sargybinių įvyko susišaudymas, jie buvo išblaškyti ir dingo. Vienas banditas, manoma, buvo sužeistas į ranką, nes išmetė automatą. Spėjama, kad tai buvo Kazano būrys."

Šis partizanų išpuolis buvo gana netikėtas ir sukėlė nemažai sąmyšio Zarasų saugumiečiams. Apie tai jie operatyviai informavo Vilnių, pranešdami, kad Zarasų kalėjime yra 84 žmonės be teisinio įforminimo ir be prokuroro sankcijos, teritorija nepritaikyta apsigynimui, apsauga maža ir būtina ją pastiprinti..

Skaityti daugiau: PASIPRIEŠINIMAS SOVIETINIAMS OKUPANTAMS ZARASŲ KRAŠTE 1944-1945M.

LABANORO GIRIOS (KIAUNELIŠKIO) KAUTYNĖS

Šiemet sukanka 50 metų nuo 1945m. kovo 11-14 dienomis įvykusių didžiausių šiame krašte partizanų kautynių su NKVD kariuomenės daliniais. Spausdinami liudininko partizano J.Aldusevičiaus užrašyti prisiminimai ir istoriko-kraštotyrininko V.Striužo apibendrinimai. Yra panaudota ir žurnalisto A. Šiukščiaus KGB (NKVD) archyvuose rastų faktų.

1944m. rugpjūčio mėn. prasidėjo pirmoji mobilizacija į rusų kariuomenę, kurioje niekas nenorėjo tarnauti. Nutarėme slapstytis pavieniui savo namuose, įsirengdami nedideles slėptuves. Gavę žinių apie gaudomus vyrus, greit vieni kitiems pranešdavome. Rugsėjo-spalio mėnesiais Krivasalio, Bendrovės ir kitų kaimų vyrai įkūrėme bunkerį Siubiškio (Strazdiškio) miške. Mūsų buvo 30 vyrų būrys. Vadovavo psk. Antanas Krinickas-Romelis. Maisto neturėjome. Naktimis eidavome į namus ar pas kitus gyventojus jo parsinešti. Karo ir pokario metais žmonės gyveno sunkiai, bet padėti neatsisakydavo. Visada dar padrąsindavo.

Buvo lapkričio vidurys. Vadas Romelis vienąsyk pranešė, kad skubiai išsikeltume kitur, nes turi priešas pulti. Rusų kariuomenės įgula paryčiui puolė, deja, jau tuščią mūsų bunkerį. Pasitraukėme į Kiauneliškio mišką, šiškiniečių Margio bunkerį, kurio būriui vadovavo Vytenis-Apolinaras Juršys. Bet tenai buvo mažai vietos: jų pačių buvo apie 50 vyrų. Tad už kelių šimtų metrų vadai nutarė įrengti kitą bunkerį. Tris paras dieną ir naktį sunkiai dirbome, kasėme įšalusią žemę. Paruošėm mišką, pastatėm kampuose stulpus, nutašėm medžius. Bunkerį 2 m gylio, 10x8 m pločio apipylėme 60-80 cm smėlio sluoksniu, apdėjom samanomis, pasodinome eglaites, įrengėme 2 išėjimo angas. Margio bunkeryje buvo šaudymo angos. Mes manėme, kad tokias angas kautynių metu gali užpilti žemėmis. Aplink bunkerį iškasėme ir tranšėjas. Vienas sargybinis stovėdavo šalia, kitas - už 200-300 metrų. Bunkeris apšildomas; krosnis įrengta, kaminas. Kūrendavome tik naktį. Tačiau išlikti nepastebėtiems buvo sunku. Susidarė apie 60 partizanų būrys; prisijungė 20 vyrų iš Molėtų, Anykščių rajono. Būrys buvo gerai ginkluotas, turėjome 4 ar 5 kulkosvaidžius; 2 čekiškus, vokišką, rusišką "Petelnę", šautuvų ir daugybę šovinių. Aš turėjau vokišką, kurį pats susitaisiau. Į mūsų bunkerį vėliau atvyko vokietis partizanas Richardas. Įdomi jo istorija. Drauge su kitu vokiečių karininku slapstėsi už Labanoro, vieno tvarto palėpėje. Turėjo du kulkosvaidžius. Kartą pro jų namą važiavo 12 automašinų rusų. Vokiečiai pradėjo šaudyti ir daug nukovė. Richardo draugas žuvo, o jis pats pabėgo ir vėliau į štabą, pas mus pateko. Richardas buvo draugiškas, kalbėjo keliomis kalbomis. Sakydavo: "Neturiu nei tėvų, nei giminių - Lietuvoje aš gyvenu ir kartu kovosiu."

Skaityti daugiau: LABANORO GIRIOS (KIAUNELIŠKIO) KAUTYNĖS

ANTISOVIETINIO PASIPRIEŠINIMO MASTAI LIETUVOJE 1944-1953 METAIS

Algis Kašėta

Užsiregistravusių partizanų skaičius

1944m. rudenį Lietuvoje prasidėjęs masiškas partizaninis sąjūdis apogėjų pasiekė 1945m. pavasarį, kai Lietuvos miškuose būriavosi ne mažiau kaip 30 tūkst laisvės kovotojų. Tokį masiškumą daugiausia nulėmė sovietinių okupantų jau 1944m. rugpjūčio mėn. paskelbta Lietuvos vyrų, gimusių 1909-1926m., mobilizacija į raudonąją armiją ir ją lydėjęs žiaurus smurtas. Kadangi į mobilizacijos punktus atėjo tik maža dalelė šaukiamo amžiaus vyrų, gaudyti besislapstančių nuo mobilizacijos (ir slopinti kylantį ginkluotą pasipriešinimą) okupacinė valdžia metė gausius NKVD kariuomenės dalinius. NKVD baudėjai ir į beginklius besislapstančius žmones žiūrėjo kaip į potencialius "banditus", todėl dažnai be didelių skrupulų pagavę vietoje kankindavo arba nužudydavo. Į visus bėgančius buvo šaudoma. Pakliuvę nelaisvėn buvo su apsauga vežami į karinius dalinius ir į frontą. Kiti suimtieji be teismo siunčiami į Vorkutos lagerius. Vengiantiems mobilizacijos, teko apsispręsti — būti miške be ginklų, ar su ginklais, pasiryžus juos panaudoti Žiauri patirtis vertė vyriją pasirinkti pastarąją išeitį: iki 1945m. pavasario daugelio kaimų vyrai buvo suorganizavę ginkluotus būrius arba įsijungę į netoliese veikiančių partizanų grupes. Pavyzdžiui Alytaus aps., Alovės ir Daugų valsčiuose, dauguma besislapstančių nuo mobilizacijos buvo įsijungę į žaliukų būrius'.

Sovietinė valdžia, nepajėgė vien tik represinėmis priemonėmis nuslopinti lietuvių išsivadavimo kovos. 1944m. per pusmetį iš kovos pasitraukė ir okupantų malonei pasidavė tik 285 partizanai Todėl buvo griebtasi klastos -pradėta skelbti amnestijas. 1945m. gegužės 25d. Lietuvos SSR Vidaus reikalų ministras J.Bartašiūnas paskelbė kreipimąsi į nelegaliai gyvenančius asmenis, ragindamas juos nutraukti ryšius su ginkluotu pogrindžiu ir legalizuotis. Neilgai trukus, 1945m. liepos 7d. SSRS Aukščiausiosios Tarybos prezidiumas išleido nurodymą dėl besislapstančių nuo tarnybos sovietinėje kariuomenėje ir jos dezertyrų amnestijos². Paskelbusi amnestijas, okupacinė valdžia tuoj pat sustiprino represijas. Buvo terorizuojamos ir tremiamos į Sibirą partizanų šeimos. Iki 1945m. lapkričio 1d. iš Lietuvos į Sibirą buvo ištremtos 1204 šeimos, kuriose buvo 4479 asmenys³. Gausūs NKVD kariuomenės daliniai be perstojo krėtė kaimus ir košė miškus. Per šiuos 1945m. birželyje prasidėjusius okupacinės kariuomenės siautėjimus partizanai patyrė ypač didelius nuostolius. Pavyzdžiui, per 1945m. gegužės-rugpjūčio mėnesius Merkinės batalione iš 183 partizanų žuvo 31, ty. 17 proc. kovotojų⁴. Kai kuriuose partizanų daliniuose nuostoliai buvo dar didesni Šios sovietų represijos vertė apsispręsti tuos, kurių pagrindinis partizanavimo motyvas buvo mobilizacijos į raudonąją armiją išvengimas, tikintis greito Lietuvos laisvės bylos išsprendimo.

Skaityti daugiau: ANTISOVIETINIO PASIPRIEŠINIMO MASTAI LIETUVOJE 1944-1953 METAIS

IŠ 4-OSIOS GEN. VETROVO DIVIZIJOS VEIKLOS 1950 METAIS

REPRESINĖS STRUKTŪROS

Juozas Starkauskas

Dabar daugumas istorikų sutaria, kad pokario kovos Lietuvoje buvo ginkluotas pasipriešinimas okupantams, tikras partizaninis karas. Jį rėmė tautos dauguma, todėl jis ir buvo toks galingas. Pasipriešinimo kovoje dalyvavo labai daug žmonių, vien žuvusių partizanų apie 20 tūkst., o truko tai beveik dešimt metų - nuo 1944-ųjų iki 1953m. Sovietinės istoriografijos nuostata, kad pokaryje vyko klasių kova, dabar jau galutinai atmesta. Prieš pat Atgimimą imta samprotauti, kad pokario kova - tai pilietinis karas, ir dabar tokia samprata karts nuo karto atgaivinama.

Todėl, mano manymu, ne pro šalį dar kartą pasiaiškinti, kas prieš ką kovojo ir kaip kovojo. Tai padaryti padės kelios buv. KGB archyve esančios bylos. 2-M valdybos 2 skyriaus byla vadinasi "SSRS MGB vidaus kariuomenės IV šaulių divizijos byla", pradėta 1950 08 10, baigta 1951 01 21, 400 lapų. To pat skyriaus antra byla, 103 lapų, pavadinta "Operacijų žlugimas dėl LSSR MGB kariuomenės ir operatyvininkų kaltės", pradėta 1950 01 01, baigta 1950 11 31. Bylos performuotos, todėl dokumentai jau yra perrinkti Performavus, bylų lapai neišplėšyti. Mat KGB archyvo bylų lapus plėšė arba tam tikras vietas išpjaustinėjo specialiai prieš pat Sovietų Sąjungos žlugimą sudaryta apie 30 žmonių grupė; MGB-KGB archyvo likusi tik dalis - daug sunaikinta, daug išvežta, o tai, kas palikta Lietuvoje, — tos žmonių grupės apdorota.

Šiose bylose yra įvairių dokumentų: operatyvinės suvestinės, o jų daugiausia — net 60, jos buvo siunčiamos Kapralovui kasdien; toliau — pažymos, paaiškinamieji raštai, kelių pasitarimų stenogramos, pranešimai, gausu išvadų apie nepasisekusias operacijas, yra kariuomenės dislokavimo planų; vienas kitas raštas Maskvos viršininkams ir jų atsakymai bei dar koks retesnis dokumentas.

Skaityti daugiau: IŠ 4-OSIOS GEN. VETROVO DIVIZIJOS VEIKLOS 1950 METAIS

ČEKISTŲ ŽVALGYBININKŲ PAŽYMA APIE LUKIŠKIŲ KALĖJIMĄ

Toliau pateikiama pažyma, paimta iš KGB I(žvalgybos) skyriaus operatyvinio ištyrimo bylos Nr. 281, pavadintos "Balandis". Balandis naujas agento smogiko Rudolfo Ottingo-Kirvio slapyvardis, duotas jam čekistų žvalgybininkų po to, kai jis, atlikęs savo juodą darbą 1947-1953m. žudant partizanus, 1953-1956m. ruošiamas pasiųsti į Vokietiją. Jam sukuriama melaginga biografija, neva jis už kovą Lietuvos partizanų pusėje buvo nuteistas ir kalėjo Gorkio sr. lageriuose, iš kurių paleistas 1955 metais. Norėdami jo "biografiją" apauginti tikrais faktais, čekistai Ottingą vedžioja po įvairias įkalinimo įstaigas, veža į lagerius, paruošia jam kelias pažymas, tarp jų ir pažymą, kuri vadinasi "Pažyma apie kalinių režimą ir laikymo sąlygas Lietuvos SSR MVD kalėjime Nr.l ir jų pervežimą kalinių vagone (1947 metais)" (T.I., L336-334). (Apie R.Ottingą plačiau žr. LKA, Nr.13.)

Nežinia, kodėl paruošiama pažyma apie Lukiškių, o ne KGB kalėjimą. Dauguma politinių kalinių tardymo laikotarpiu buvo laikomi būtent šiame pastarajame, o į Lukiškes ar į kurį kitą Vilniaus kalėjimą būdavo vežami jau po teismo. Gal tokį pasirinkimą lėmė tai, kad Lukiškių kalėjimas 1955 metais buvo toks pat, kaip ir 1947 metais, o KGB kalėjimas po Stalino mirties gerokai pakito. Kadangi R.Ottingas ne tik skaitė pažymą, bet ir susipažindamas vaikščiojo po kalėjimą, matyt, jam lengviau buvo perprasti kalinio gyvenimą būtent Lukiškių kalėjime.

Skaityti daugiau: ČEKISTŲ ŽVALGYBININKŲ PAŽYMA APIE LUKIŠKIŲ KALĖJIMĄ

LIETUVIŠKOJI REZISTENCIJA

ANTINACINIS PASIPRIEŠINIMAS

/Tęsinys. Pradžia Nr. 13/

Algirdas Vokietaitis

III. Rezistencinės politikos gairėmis

Rūsti alternatyva

Algirdas Vokietaitis

Jau Antrojo pasaulinio kare išvakarėse, ir ypač jam prasidėjus, ėmė aiškėti, kad Europos ateities likimą yra pasiryžusios lemti, tautų santykius ir jų ūkį pertvarkyti dvi stambios ekstremistinės ideologijos, kurios savo ruožtu kaip nugarkaulį turėjo dviejų didžiausių Europos žemynų imperijų pajėgas. Tos ideologijos buvo - komunizmas ir nacionalsocializmas. Tos imperijos buvo - Sov. Rusija ir hitlerinė Vokietija.

Tuos jų isteriškus ir fantastiškus užsimojimus vėlesni šešeri karo metai su kaupu patvirtino.

Pradžioje lyg ir nedrąsiai, nekaltai ir maskuotai, bet juo toliau, vis atviriau šių dviejų režimų ir šių dviejų valstybių propagandistai ėmė skelbti savo "direktyvas" Europos tautoms. Esą pasirinkimo nesą ir nebūsią... Visos Europos tautos turi eiti tik

su mumis, turi pasiduoti mūsų vadovavimui ir "apsaugai", turi atsisakyti savo smulkių valstybiškai parapijietiškų ambicijų (t.y. suverenumo), turi įsijungti į mūsų sistemą, turi priimti mūsų pasaulėžiūrą, kadangi tik ji viena yra teisingiausia, geriausia, progresyviausia, neišvengiamiausia... Kito kelio nėra. Nuošalyje pasilikti irgi negalima. Reikia eiti su mumis ir prisijungti tik prie mūsų mašinos ratų. Kas ne su mumis - tas prieš mus!..

Skaityti daugiau: LIETUVIŠKOJI REZISTENCIJA

LEITENANTAS ADOLFAS EIDIMTAS

ATSIMINIMAI, LIUDIJIMAI, SVARSTYMAI

Juozas Kojelis

Ltn. Adolfas Eidimtas, vienas iš LLA vadų

Raudonosios lavos bangai iš rytų 1944m. ritantis per Lietuvą, didelis skaičius žmonių judėjo vakarų kryptimi Bolševikai pabėgėlius plūdo pačiais pikčiausiais žodžiais, nors bėgome nuo kruvino okupanto teroro. Gelbėti gyvybę yra natūrali žmogaus teisė. Tik kiek nejauku girdėti žodžius kai kurių išeivių, jog jie bėgę, kad laisvajame pasaulyje galėtų kovoti dėl Lietuvos laisvės.

Bijoti prarasti gyvybę turbūt nereikia gėdytis, bet tikrai gėda baimę prilyginti didvyriškumui.

Teisingai kartą pasakė Mykolas Biržiška, kad herojai likę Lietuvoje. Bet ne visi, kurie liko, buvo herojai. Didžioji dauguma laikėsi įsikibę gimtosios žemės ir tikėjosi kaip nors išsilaikyti. Bet kartu su herojais liko ir stribų (kuriuos dabar kai kas nori didvyriais paversti) ir kitokios veislės išsigimėlių. Tarp pabėgėlių patriotinės aukos dvasia išryškėjo vėliau, o Lietuvoje likę didvyriai, kai mes bėgome, išėjo "nuogom krūtinėm", parafrazuojant poetą Aistį, sulaikyti kruvinos komunistų bangos.

Skaityti daugiau: LEITENANTAS ADOLFAS EIDIMTAS

LLA ŽEMAIČIŲ LEGIONAS. A. KUBILIAUS GRUPĖ

Prisiminimai apie partizaną Adolfą Kubilių-Balį

Liudas Raudonis

Adolfas Kubilius - LLA Žemaičių legiono organizatorius

Esu Steponas Grybauskas, gimęs 1925 10 23 Telšiuose. Motina namų šeimininkė, tėvas miesto darbininkas, nesibodėjęs jokio darbo.

Šeima gausi, užaugome keturi broliai ir trys seserys. Mieste baigiau 6 skyrius, vokiečų okupacijos metais 7 gimnazijos klases. Mokslas sekėsi gerai. Su pagarba menu pradinių klasių mokytoją, mokyklos vedėją Andrių Čiurinską, bolševikų nukankintą Rainiuose.

Ypač mano galva buvo pramušta sportui. Brandos atestatą gavau Klaipėdoje, vakarinėje mokykloje bene 1958 metais. Po to baigiau Maskvos universiteto Apipavidalinimo fakultetą, esu dailininkas. Ilgus metus rengiau projektus uostamiesčio parduotuvių vitrinoms, gatvių papuošimui.

Nemažai pasidarbavau papuošiant Klaipėdos katalikų bažnyčią gipso lipdiniais, kurie puošia skliautus, sienas. Aš ir "stacijų" autorius.

Gimnazijoje turėjau daug draugų, ypač iš pamėgusių sportą. Vienas iš jų - Kazimieras Petkevičius, už mane kiek jaunesnis.

1944m. rudenį A.Kubilius grįžo iš Vakarų į Lietuvą su grupe gerai paruoštų vyrų pogrindžio veiklai prieš okupantus. Grupei vadovavo Adolfas Kubilius. Štabas įsikūrė netoli Alsėdžių, Skirpsčių kaime. Įsirengė slėptuvę. Pasiskirstė pareigomis. Kubilius ėjo Šatrijos rinktinės vado pareigas. Jo padėjėjas Jazdauskas Šarūnas, Normis pradėjo organizuoti LLA ginkluotą pasipriešinimą prieš okupantus. Vyrų slapstėsi daug, bet pavieniui. Reikėjo sujungti visus, nors dar daug buvo neapsisprendusių. Aš ir Domininkas Šlima-Beržas greitai užmezgėm ryšį su desantų štabu ir buvom paskirti ryšininkais tarp štabo ir apylinkės partizanų. Mano slėptuvė buvo netoli štabo. Reikalui esant, reikėdavo eiti į štabą arba jie ateidavo į mano slėptuvę. Reikalų būdavo daug. Kovotojų atsirado daug, o ginklą retas kas teturėjo, todėl vado didžiausias rūpestis buvo, kaip apginkluoti vyrus. Ieškojo visokiais būdais. 1945m pavasarį gavo siuntą iš savo štabo. LLA išmetė iš lėktuvo į Alsėdžių mišką keturis konteinerius su ginklais ir partizanų reikmenimis, didelę sumą pinigų, ir kartu nuleistas vienas desantas, slapyvardžiu Daktaras dokumenų klastojimui.^* Tada jautėmės laimingi Tik, gaila, neilgam. Saugumo dėlei štabas savo slėptuvę turėjo apleisti Tada didelę slėptuvę išsikasėm Alsėdžių miške. Gyvenom kartu. Slėptuvėje galėjo būti iki penkiolikos žmonių. Ruošėmės išeiti į Platelių miškus ir veikti didesnėmis grupėmis. Kubilius ir Jazdauskas turėjo klastotus dokumentus. Juodu slėptuvėje būdavo mažai. Eidavo, važiuodavo, nes reikėjo suvienyti Žemaitijos partizanus. Darbas nelengvas. Reikėjo maisto ir ginklų. Kubiliui pavyko užmegzti ryšį su vyskupu Borisevičiumi. Maisto atžvilgiu labai daug padėjo vyskupas. Gaila, kad tai tęsėsi visai neilgai. 1945m. pavasarį atėjo ryšininkas ir pranešė, kad pas ūkininką Stanevičių areštuotas Balys. Kubilių išvežė į Alsėdžius. Nutarėm sušaukti vyrus, užpulti Alsėdžius ir išvaduoti Kubilių. Viskas buvo greitai paruošta. Vyrai atėjo į sutartą vietą. Grįžo iš Alsėdžių žvalgai, kurie buvo pasiųsti sužinoti kur yra Kubilius. Nors labai stengtasi - sužinoti nepasisekė. Rodos, visai Alsėdžiuose jo nebuvo. Tada partizanai grįžo atgal į savo slėptuves, o mes devyni nuėjom į buvusią štabo slėptuvę pasiimti likusių daiktų. Ten mūsų laukė pasala; slėptuvė buvo anksčiau iššifruota. Įvyko stiprus susišaudymas. Per kautynes žuvo aviacijos kapitonas Kauneckas, leitenantas Darbutas sužeistas ir suimtas, Pončiui peršauta koja, o Šalnai — krūtinė ir koja. Jie laimingai atsitraukė.

^*LLA lėktuvų neturėjo. Buvo nuleistas 1 desantinikas. (red. past.).

Skaityti daugiau: LLA ŽEMAIČIŲ LEGIONAS. A. KUBILIAUS GRUPĖ

SU ADOLFO KUBILIAUS PARAŠIUTININKAIS

Ona Každailienė

Aš, Ona Každailienė (slapyvardis Jonis), esu gimusi Telšių apskr., Alsėdžių valse., Skirpsčių km., 1922 07 26. Tėvai Pociai dirbo 23 ha žemės. Tėvas buvo prasilavinęs žmogus - Palangos grafas Tiškevičius leido jį mokytis kartu su savo sūnumis, motina - labai gera šeimininkė. Aš baigiau pradžios mokyklą. Buvau labai judri, smulki. Dar prieš ištekėdama vasaromis Palangoje padėdavau savo giminaitei aptarnauti vasarotojus, vėliau dirbau fabrike Klaipėdoje, vokiečių okupacijos metais Plungėje linų fabrike.

1939 metais ištekėjau už Antano Každailio iš gretimo kaimo, gimusio 1906 metais. Jis turėjo auksines rankas: pagal brėžinius susimontavo kuliamąją. Išsimokėtinai nusipirkome dyzelinį variklį ir ištisus metus klajodavome po kaimus. Rudenį kuldavome grūdus, kitu laiku droždavome skiedras, apdirbdavome rąstus, pjaudavome lentas. Sekėsi gerai. Greitai būtume grąžinę paskolą, o tėvų ūkyje priruošėme miško medžiagos naujų trobesių statybai nes senieji buvo prasti.

Mėgau skaityti, dalyvavau kaimo visuomeninėje veikloje. Iš pažįstamų studentų, moksleivių vokiečių metais gaudavau pogrindinių laikraštėlių, juos platindavau. 1942 metais su vyru Antanu apsigyvenome mano tėviškėje. Kaip ir visa Lietuva - neapkentėme tiek rudųjų, tiek raudonųjų okupantų.

Skaityti daugiau: SU ADOLFO KUBILIAUS PARAŠIUTININKAIS

GENEROLAS LEITENANTAS MOTIEJUS PEČIULIONIS

Bronius Petkevičius

Naujų laikų pažadintas lietuvis
Jūs nepabūgs ir nesitrauks iš tako.
Pakėlęs dešinę į aukštą dangų,
Prisiekdamas Dievu, jis taip jums sako:

- Jūs apšmeižtą, apspardytą Lietuvą
Savo globoj kaip motiną laikau
Ir ginsiu ją nuo užgrobiko rankos,
Kol plaks širdis, - taip man padėk, dangau!

Vincas Mykolaitis-Putinas

Pratarmė

Ilgą laiką apie generolą Motiejų Pečiulionį, jo patriotinę veiklą, meilę Lietuvai ir nuopelnus jai viešai kalbėti buvo vengiama. Tylėjo ir mūsų spauda. Tik vėliau, prasidėjus mūsų tautos Atgimimui, pasirodydavo viena kita ži-

nutė ar ilgesnis straipsnis spaudoje apie jo rezistencinę veiklą, bet plačiau generolo M.Pečiulionio biografija nebuvo nagrinėjama. Metai ėjo, o jo vardas, buvęs garsus, po truputį dengėsi užmiršimo dulkėmis.

Gen. ltn. Motiejus Pečiulionis

Skaityti daugiau: GENEROLAS LEITENANTAS MOTIEJUS PEČIULIONIS

SAVISAUGOS BATALIONŲ KARIŲ LAIŠKAI

LITERATŪRINIS PUSLAPIS

Literatūriniame skyrelyje skelbiami lietuvių savisaugos batalionų, kovojusių Rytų fronte, karių laiškai, buvę tarsi sovietinių partizanų ir Raudonosios armijos dalinių karo trofėjai. Jie saugomi Lietuvos visuomenės organizacijų archyve (LVOA, buvusiame Partijos istorijos instituto prie LKP CK partiniame archyve).

Laiškai iki šiol nepublikuoti ir nežinomi platesnei visuomenei Sovietmečiu buvo skelbiami intensyviai ideologiškai eksploatuojami tik raudonarmiečių, sovietinio partizaninio judėjimo dalyvių laiškai dienoraščiai ir kiti dokumentai turėję atskleisti tarybinį patriotizmą, parodyti lietuvių tautos kovą prieš "baisiausiąjį priešą" - vokiškąjį fašizmą. Dokumentai, kurie demaskavo "buržuazinius nacionalistus" kaip hitlerinių okupantų talkininkus, karo nusikaltėlius, lietuvių tautos atplaišas ir t.t. Būtent tokiu tikslu "Švyturyje" (1969, Nr.16-17) buvo paskelbtas viršilos Plevoko dienoraštis, rastas 1942m. vasario 28d. pas žuvusį karininką Semionovo km., Drogobužo rajone.

Istorijos tiesa tokia, jog Vokietijos - SSRS kare lietuviai dalyvavo ne tik Raudonosios armijos, bet ir vokiečių pusėje, pastarojoje, iki 1944m. sovietinės priverstinės mobilizacijos dėl susiklosčiusių istorinių aplinkybių netgi žymiai gausiau; vokiečių okupacijos metais suformuoti 23 savisaugos batalionai (jie lietuvių vadinti ir Tautine darbo apsauga, Lietuvos apsaugos dalimis), juose per visą laiką tarnavo apie 15 tūkst kareivių ir karininkų. Be šių karinių policinių formuočių, nors ir negausiai buvo suformuota keletas karinių statybos batalionų, Lietuvos gyventojai patekdavo ir į Vermachtą.

Skaityti daugiau: SAVISAUGOS BATALIONŲ KARIŲ LAIŠKAI

SUMMARIES

Dalia Kuodytė. Lithuanian Freedom Army and its meaning for post-war resistance

The beginning of the organization of Lithuanian Freedom Army (Lietuvos Laisves Armija; LLA) was in December, 1941, when the 1st headquarters were established in Vilnius on Kazys Veverskis initiative.

This organization and its meaning was estimated very contradictorily here in Lithuania as well as abroad -because of the lack of archives data and of political engagement.

Skaityti daugiau: SUMMARIES

PO TO, KAI RAŠĖME

Laisvės Kovų Archyvo Nr.11.P.117, 7 eilutėje vietoje 1951m. gruodžio 17d. turi būti 1951m. gegužės 22d.

Laisvės Kovų Archyvo Nr. 12 pastebėtos klaidos:

1. P256, 2-oji lentelė "KGB agentų skaičius 1963m. Vilniaus mokslo įstaigose" 11 grafoje turi būti Darbuotojų skaičius/t.sk. agentų kiekis proc.

2. III ir IV grafoje turi būti agentų sk. ir patikimų asm. sk. žmonėmis.

PAVARDŽIŲ IR VIETOVARDŽIŲ RODYKLĖ

Abalinas 101, 111
Afanasjevas 104
Afoninas 104
Agurkiškio miškas 56
Agurkiškis 114
Aidukas P. 237, 238, 261
Aistis 159
Aldusevičius J. 60
Aleksandravėlė 56
Alšauskas (Šalkauskas) 175, 177
Alovės valsčius 65

Skaityti daugiau: PAVARDŽIŲ IR VIETOVARDŽIŲ RODYKLĖ

Partizanai: Istorija ir dabartis

Navigacijos peržiūros paieška

Navigacija

Ieškoti