_files/I-Laisve-1973-58(95)-1.jpg)
T U R I N Y S
Skaitytojų žodis ...................................... 2
Greitam susipažinimui ................................. 5
Jurgis Gliauda: Tarybinės teorijos raida .............. 6
V. Natkevičius: Lietuvių Frontui 30 metų ............. 18
Petras Kisielius: Išeivijos misijos klausimą svarstant 32
Mykolas Naujokaitis: Buvo ištikimas Lietuvos idealams 36
Aloyzas Baronas: Abraomai, dėk sūnų ant laužo ........ 42
Solidarumas su tauta ................................. 48
Veiksniuose ir veikloje .............................. 58
Lietuvių Fronto Bičiulių gretose ..................... 82
Spauda, radijas, knygos .............................. 84
“Į Laisvę” vedamieji ................................. 87
PDF 
Fotografinė kopija 
BOX 
Skaityti daugiau: Į Laisvę 1973 58(95)
Neeilinis Maceinos straipsnis
Tik ką nėjusiame naujame “Į Laisvę” š.m.balandtio mėn. numeryje spausdinamas labai aktualus Antano Maceinos straipsnis ‘‘Tautos pakaitalas ar papildas?" . . . Aplamai šio neeilinio straipsnio vienas labai ryškių akcentų yra išeivijos prasmės įkūnijimą kultūrinėje-kūrybinėje veikloje. Maceinos mintys tad ir yra čia labai laiku suskambėjęs pirmas pavojaus skambutis, kad net bendruomeniniuose rinktinių žmonių suvažiavimuose ne vienam (ir net iš vadovaujančių) ima atrodyti, jog veiklos protokolų tomas yra lygaus svorio (ar net ir svarbesnis) už išliekančios vertės grožinės literatūros knygas, muzikos karinius, meno paveikslus ar mokslo veikalus.
“Draugas”, kultūrinis priedas 1973.V.12
Ačiū už tikrai gerą Antano Maceinos straipsnį “Tautos pakaitalas ar papildas? Tremties prasmės beieškant". Spėjau juo jau ir pasinaudoti.
St. Barzdukas
Cleveland, Ohio
Buvau dvasiškai "papenėta" A. Maceinos svarstymais “Tremties prasmės beieškant” straipsnyje. Prof. Maceinos straipsniai yra visuomet su nekantrumu laukiami.
Renata Alinskienė
Ridgewood, N. Y.
“Dirvoje” apie Maceinos ir Žymanto straipsnius
“Į Laisvę” Nr. 57 (94) savo turinin įjungė du stambius rašinius (prof. A. Maceinos ir prof. S. Žymanto-red.), pluoštą bėgamųjų įvykių įvertinimų, kronikinio pobūdžio apžvalgų.
Skaityti daugiau: SKAITYTOJŲ ŽODIS
su laisvinimo veiksnių konkrečiais darbais
Vyriausias Lietuvos Išlaisvinimo Komitetas
• Suorganizavo ir liepos mėn. pradžioje Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo konferencijon Helsinkyje pasiuntė delegaciją, kuri artimai bendradarbiavo su latvių ir estų atstovais, gindama Lietuvos laisvės bylą. (Plačiau apie delegacijos veiklą skaityk 66 pusi. “Jungtinėmis jėgomis”).
JAV Lietuvių Bendruomenė
• Krašto valdybos delegacija balandžio 24 buvo priimta Baltuosiuose rūmuose V/ashingtone valstybinio saugumo tarybos nario dr. Gerald R. Livingston. Įteiktas dr. H. Kissingeriui adresuotas memorandumas, kuriame keliami šie klausimai: a. Baltijos valstybių teisinė padėtis ir Europos Saugumo konferencija, b. Lietuvos diplomatijos padėtis, c. Žmogaus teisių pažeidimo okup. Baltijos valstybėse iškėlimas Jungtinėse Tautose, d. Simo Kudirkos likimas, e. Baltų kalbomis transliacijų įvedimas Radio Free Europe ir Radio Liberty programose, f. Muitai siuntiniams į okup. Baltijos valstybes, g. Vykstančių Lietuvon turistų reikalai.
Skaityti daugiau: GREITAM SUSIPAŽINIMUI
Dogmos kova su evoliucija
JURGIS GLIAUDA
Turime sutarti, kad “tarybine teorija” vadiname V. Lenino revizuotą social-ekonominę marksistinę teoriją. Žodžiu “raida” žymime bet kurios teorijos, bet kurio judėjimo arba veiklos poslinkius kitėti, kisti, keistis. Ir terminas “dogma”, Websterio nusakymu, yra tvirtinimas, kuriam nereikia įrodymų. “Dabartinės lietuvių kalbos žodyno” aptarimu “dogma” yra teiginys, kuris nepatikrintas laikomas neginčijama tiesa. Dar reikia pridurti, kad “dogma” čia nėra naudojama teologinės sąvokos prasme. Atsimename tad iš istorijos puslapių gautus įrodymus, kad bet kuri dogma laiko bėgyje neišvengiamai kinta: tai sugriežtėja tos dogmos aplikacija visuomenės santykiuose, tai visai suliberalėja. Istorijos bėgyje dogmomis pavirsta atsitiktiniai tvirtinimai, kurių keisti arba naikinti neleidžia tokio tvirtinimo šventumu suinteresuoti žmonių telkiniai. Kartu gi atsimename, kad, žmonių telkinių interesams kintant arba senstant, kinta ir sensta tariamos dogmos. Dogma, kaip žmonių visuomenės padaras, paklusni visuomenės evoliucijos dėsniams.
Šiai prielaidai akcentuoti mėginsime į grynai teorinę sferą įvesti pavyzdį — paliesti lietuvišką temą, kiek ji turi sąlyčio su rašinio teze.
Marksizmo-leninizmo kilmė ir įsitvirtinimas
Tarybinė teorija gimė ir egzistuoja reformos ženkle. Tai V. Lenino revizuotas marksizmas. Tarybinė teorija išsikristalizavo ir susiformavo ilgų ideologinių kovų procese. Ilgai siautėjo varžybos — kas nuosekliau ir pagrindiniau supranta Markso-Engelso socio-ekonominį palikimą. Tos teorijos kūrėjų jau nebuvo gyvųjų tarpe ir vyko įdomūs disputai, išsiaiškinimai, spėliojimai ir žūtbūtinės kovos dėl labiausiai kvalifikuoto interpretatoriaus titulo. Toks reiškinys natūralus, susitinkant su kiekviena plačių horizontų teorija. V. Lenino revizuotas marksizmas, pagal Lenino interpretaciją sukurtos valstybės galia paremtas, tapo tos valstybės tvarkymosi kelrodžiu. Ši teorija gavo netgi naują pavadinimą: leninizmas. Šios teorijos hipotezės pavirto dogmomis. Tai savotiškas paradoksas: reformizmo veiksmas ir formulės tapo dogma! Reforma, raida, evoliucija neilgo laikotarpio tįsoję perkeitė marksizmo palikimą ir tie natūralūs istoriniai procesai, absoliučiai priešingi dogmatizacijai, pagimdė vieną iš kiečiausių politekonominėje žmonijos istorijoje dogmą: marksizmą-leninizmą. Vėliau, grynai spekuliaciniais sumetimais prie tų dogmos interpretacijų pradėta segti priedėlis “mokslinis”. Taip atsirado netgi “mokslinis ateizmas”, tai leninizmo interpretacijoje kovos su religija nusakymas; tikrumoje gi tai yra politinė, o ne etinė, ne filosofinė sąvoka.
Skaityti daugiau: TARYBINĖS TEORIJOS RAIDA
V. NATKEVIČIUS
1941 metų rugsėjo mėnesį atsišaukime prieš vokiečių okupacinės valdžios paskelbtą jų tarnybai Lietuvos vyrų registraciją pirmą kartą viešai pasirodė Lietuvių Fronto vardas. 1971 metų rugsėjo mėnesį suėjo 30 metų, kaip Lietuvių Frontas egzistuoja. Žinomas jis labiausiai pasidarė su pogrindinės “Į Laisvę” pasirodymu 1943 metų sausio mėnesį. Šie trisdešimt metų yra verti dėmesio visų pirma ryšium su rezistencijos idėja ir praktika, nes rezistencija prieš okupantą yra esmiška Lietuvių Fronto žymė.
Lietuvių Fronto genezė Rezistencija savo žodine kilme yra priešinimasis, nepriėmimas svetimos valios, jos nevykdymas, priešinantis ignoravimu ar veiksmu. Politine prasme rezistencija yra pavergto krašto gyventojų pasipriešinimas pavergėjui. Rezistencijos žodis išpopuliarėjo, kai 1940 vasario 22 per anglų radiją jį pirmąkart pavartojo de Gaulle, kalbėdamas apie gyventojų pasipriešinimą vokiečių pavergtoje Europos dalyje.
Lietuvoje rezistencinei kovai sąlygos susidarė su pirmąja komunistų okupacija 1940. Jau tų metų rudenį susikuria pirmoji rezistencinė organizacija — Lietuvių Aktyvistų Frontas — paruošusi 1941 metų birželio sukilimą prieš bolševikus ir laikinai atstačiusi Lietuvos nepriklausomybę. Vokiečiams 1941 rugsėjo 22 Lietuvių Aktyvistų Frontą uždarius ir jo įgaliotinį Levą Prapuolenį išvežus į Dachau koncentracijos stovyklą, Lietuvių Aktyvistų Fronto vietoje ėmė pogrindyje reikštis naujos rezistencinės organizacijos. Jų svarbiausios: Lietuvių Frontas, Lietuvių Nacionalistų Partija, Lietuvių Vienybės Sąjūdis, Lietuvos Laisvės Armija, Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjunga. Išsiskyrimas į atskiras rezistencines organizacijas vyko daugiau mažiau pasaulėžiūriniu principu: į Lietuvių Frontą ir į Vienybės Sąjūdį (šio pastarojo širdis buvo J. Keliuotis) susitelkė daugiausia katalikiško ir aplamai krikščioniškos pasaulėžiūros jaunimas, į Lietuvių Nacionalistų partiją — kraštutiniai tautininkai, į Laisvės kovotojus — liberalesnis tautininkų ar jiems artimas jaunimas; Lietuvos Laisvės Armija buvo labiau karinė organizacija, artimai bendradarbiavusi su Lietuvių Frontu.
Skaityti daugiau: LIETUVIŲ FRONTUI 30 METŲ
PETRAS KISIELIUS
Ne dėl asmeniškų malonumų apleidome Lietuvą 1944. Visiems mums širdis grauduliu plakė, peržengiant Lietuvos - Vokietijos ribą. Mes gimėme savajame krašte ir savajam kraštui ir neapleidome Lietuvos, kad padidintume Vokietijos, Amerikos ar kurios kitos valstybės ir taip jau didelę tautą. Mes esame lietuvių tautos vaikai ir priklausome Lietuvos žemei ant Baltijos krantų.
Organiškoje vienybėje su tauta
Išeivija, apie kurią kalbu, yra jau 28 metų. Jinai sudaro pagrindinį pasaulyje išsisklaidžiusių lietuvių branduolį, prie kurio laikosi išeivijoje gimę vaikai. Senųjų išeivių karta smarkiai retėja, o jų vaikai irgi nesudaro rimtesnės lietuviškos jėgos, nes, palyginamai, nedidelis jų skaičius identifikuojasi su lietuvių tauta.
Mūsų išeiviją sudaro politiniai išeiviai, save vadiną tremtiniais ar pabėgėliais. Jie apleido savo kraštą, tikėdamiesi greit į jį sugrįžti. Istorija tvirtina, kad kiekvienas karas turi 75% netikėtumų, ir mūsoji išeivija pakliuvo į tuos netikėtumus ir iki šiol jokių sąlygų grįžimui nėra, tautai atsidūrus dviguboje okupacijoje: rusų ir komunizmo. Tad visai natūralu, kad mūsoji išeivija neatsiskyrė nuo savos tautos ir kad su ja ji tebejunta organišką vienybę.
Skaityti daugiau: IŠEIVIJOS MISIJOS KLAUSIMĄ SVARSTANT
Sudie prof. Stasiui Žymantui
MYKOLAS NAUJOKAITIS
Sudreba širdis ir dreba lūpos, sakant sudie didžiam lietuvių tautos sūnui, nepailstamam jos laisvės kovotojui. Mes jį pažinojome kaip Kovotoją-Pirmūną, brangų žmogų, nuoširdų bičiulį, turtingą lietuviškos minties puoselėtoją, kurio turtu— dvasios lobių gėrybėmis mes ilgą laiką naudojomės. Pavieniai ir kolektyviai mes radom gilaus pasitenkinimo jo minčių turtingume ir jo žodžio tikslume. Dėkingi už jo sunkiausiose sąlygose atliktus darbus, už jo pastangas, praturtinant mūsų dienas, mes čia pareiškiam, kad šio Tautos Sūnaus laidotuvės yra Tautos pareiga ir veiksmas.
(Iš M. Naujokaičio žodžio a.a. prof. St. Žymanto laidotuvėse 1973 balandžio 23, Los Angeles, Calif. - Red.)
Prof. Stasio Žymanto nueitas gyvenimo kelias, su datomis, turėtomis pareigomis ir dirbtais darbais gan tiksliai suregistruotas Lietuvių Enciklopedijoje. Tą registraciją reikia papildyti mirties data: 1973 balandžio 19 Šv. Juozapo ligoninėje, Burbank, Calif.
Visai natūralu, kad mūsų mintys krypsta link tų profesoriaus darbų, kurie rišosi su tautos nelaimėmis. Šis atžvilgis ypač yra jautrus šiandien, kai mes ir pasaulis lengvabūdiškai stengiamės bolševikų siekiamus tikslus lakia fantazija sušvelninti ir lengvomis pavasario spalvomis padailinti.
Skaityti daugiau: BUVO IŠTIKIMAS LIETUVOS IDEALAMS
_files/I-Laisve-1973-58(95)-14.jpg)
RAŠYTOJAS ALOYZAS BARONAS, laimėjęs “Draugo” romano 1972 konkursą ir 1000 dol. premiją už romaną “Abraomas ir sūnus”. Baronas plačiau pristatytas “Į Laisvę” 1971 m. nr. 53 (90).
Ištrauka iš naujausio romano spausdinama šiame “Į Laisvę” numeryje.
Esu dabar gal ir senas, bet mano vaikystės dienos švyti daug spalvingiau, negu ankstyvesniais metais. Kaip visa ryšku, ir net keista, kodėl visa taip ryšku. Juo toliau, juo labiau spindi atitolusi vaikystės žvaigždė virš laiko jūros. O aš vis galvojau ir žinojau, kad greityje susilieja visos spalvos ir visi ženklai. Aš atsikeliu ir išeinu į gatvę pasirodyti, kad tebesu kaip nereikalingas daiktas.
Pavasario diena giedra, sausa ir vėsi, žmogus junti, kaip lekia tavo gyslomis skubus kraujas, keistu saldumu užliedamas širdį, lyg kas ją paskandintų pavasario saulėj. Užeinu į krautuvę, nusiperku kavos ir skardinėlę grietinėlės. Vos nužengiu porą žingsnių, sutinku kitoj gatvėj gyvenantį Tarailą. Jis taip skubiai kalba, kad atrodo tikras taraila. Praplikęs, arti šešiasdešimt metų, smulkus žmogelis nesustoja, lyg norėdamas mane paskandinti pasiutusiame plepėjime.
— Tu žinai, mano duktė labai gerai mokosi, vakar sūnus gavo stipendiją. Atrodo, gimnaziją baigs pirmuoju, steito universitete studijuos elektriką. Viskas dabar iš elektros. O aš iš džiaugsmo vakar truputį paėmiau, o kadangi šiandien šeštadienis, tai, sakau, nueisiu atsipagirioti. Einam kartu.
Skaityti daugiau: ABRAOMAI, DĖK SŪNŲ ANT LAUŽO
SOLIDARUMAS SU TAUTA
► Taip griaunama Bažnyčia Lietuvoje
► Lietuviai Lietuvoje
► Pasakoja turistai
VEIKSNIUOSE IR VEIKLOJE
► JAV LB VII tarybos rinkimai
► Jungtinėmis jėgomis
► Paskutinis pašnekesys su prof. St. Žymantu
► Lietuviai studentai Notre Dame universitete
► Sendraugiai kryžkelėje
► Lietuvos byla JAV-bių Kongrese
LIETUVIŲ FRONTO BIČIULIŲ GRETOSE
► Prieš 25 metus
SPAUDA, RADIJAS, KNYGOS
► Seniai lauktas dokumentų rinkinys
► Kapsuko prisipažinimai
“Į LAISVĘ” VEDAMIEJI
► Kad nekiltų abejojimų
► Du pavojai
SOLIDARUMAS SU TAUTA
Šalia fizinės jėgos antras patikimiausias bolševikų ginklas yra infiltracija ir subversija. Tas ginklas galutinai užbaigė laisvės kovų sąjūdį Lietuvoje pokario metais, o dabar jau gan sėkmingai naudojamas prieš Katalikų Bažnyčią, kurios persekiojimais iki šiol įveikti nepajėgė. Čia spausdinama ištrauka iš “Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos” 1972 m. nr. 4, kur pavaizduota tikroji Katalikų Bažnyčios okup. Lietuvoje padėtis.
Redakcija
1972 m. rugpjūčio 12 d. laikraštyje “Sovietskaja Litva” pasirodė K. Rimaičio straipsnis “Bažnytininkai prisitaiko”. Jame rašoma, kad kovojant su religija, “nepataisomą žalą gali padaryti administraciniai išpuoliai, visoks tikinčiųjų jausmų įžeidinėjimas. Neteisingi kovos su religija metodai ne tik nesugriauna tikėjimo plitimo pagrindo bet, priešingai, veda į religinio fanatizmo sustiprėjimą, į apeigų ir kulto slaptas formas, sukelia tikinčiųjų nepasitikėjimą, nepasitenkinimą ir juos kiršina.”
K. Rimaitis pakartoja seną ateistų principą, reikalaujantį bekompromisinės kovos su religija. Šis principas, kilus tikinčiųjų smarkiai reakcijai, leidžia atsitraukti, leisti tikintiesiem nurimti ir, paieškojus geriausio kovos būdo, vėl smogti.
1968 m. vasarą prasidėjusi Lietuvos kunigų ir tikinčiųjų reakcija prieš religinės laisvės varžymus savo kulminaciją pasiekė 1972 m. pradžioje. Areštavus kunigus Juozą Zdebskį ir Prosperą Bubnį, pasipylė tikinčiųjų protestai, kuriuose buvo aprašyti tikinčiųjų persekiojimai. Tarybinė vyriausybė šių liaudies protestų nepaisė ir į juos nereagavo panašiai, kaip pasielgė ir su 1968-1971 m. kunigų protestais.
Pirmas ryškesnis tikinčiųjų konfliktas su valdžios pareigūnais įvyko kun. J. Zdebskio teismo dieną Kaune, Ožeškienės gatvėje. Milicininkai tik jėga išvaikė minią, susitelkusią prie teismo rūmų pagerbti teisiamą kunigą.
Skaityti daugiau: TAIP GRIAUNAMA BAŽNYČIA LIETUVOJE
Sekančiame puslapyje spausdinamas JAV Valstybės departamento atsakymas į laišką, kuriuo buvo prašomas prezidentas pasikalbėjimuose su Brežnevu iškelti Baltijos valstybių laisvės klausimą. Tas raštas turi visus elementus, kuriuos JAV valdžios pareigūnai tradiciškai naudoja, duodami užtikrinimus dėl Lietuvos okupacijos nepripažinimo. Tačiau jis čia skelbiamas dėl to, kad pastaruoju metu, kaip rodo ir šis raštas, Amerikos valdžios pareigūnai rusų okupuotoms tautoms pažymėti į savo terminologiją pradeda įvesti Sovietų Sąjungos “tautinių mažumų” ir “etninių grupių” žodžius.
Praktikoje Lietuvos ir kitų aneksuotų valstybių bei pavergtų tautų žmones rusai yra pavertę beteisėmis mažumomis, tačiau tarptautinės teisės atžvilgiu Lietuva yra ir bus Sovietų Sąjungos aneksuota valstybė, kol lietuviams nebus leista savo valia lemti savo likimo. (Faktiškai patys rusai Sov. Sąjungoje yra tapę “mažuma”, nes nebesudaro 50% visų gyventojų). Pagaliau pačios sovietų sistemos teorijoje Lietuva yra sudedamoji Sov. Sąjungos dalis, ir šia prasme “tautinės mažumos” ir “etninės grupės” terminas netinka.
Skaityti daugiau: LIETUVIAI LIETUVOJE
Pasikalbėjus su keliolika šiais metais Lietuvą lankiusių turistų, ryškėja tokios žmonių gyvenimo detalės:
Gyvenimas kolūkiuose
Pagrindinis pajamų šaltinis — karvė. Jas stengiamasi laikyti tik labai geras, pieningas. Pašaras gaunamas iš kolūkių, tik vargas su pieno pristatymų į pienines, nes lauko keliukai suarti. Šeima gali laikyti tik vieną karvę.
Pensininkus vargina cukrinių runkelių ravėjimo pareiga. Į bendras gyvenvietes daugumas nenori eiti. Kai kurie buvę ūkininkai gyvenimu kolūkiuose patenkinti — niekas nerūpi. Buvę Sibiro tremtiniai į savo gyvenvietes nebuvo įleisti. Jie negauna nė pensijų.
Miestiečių gyvenimas Eiliniai žmonės iš darbo pragyventi negali. Verčiasi visaip: dirba po du darbus, į darbą eina vyras ir žmona (vaikus atiduoda į darželius) arba prasimano kitokių pajamų (augina gėles, daržoves ir t.t.). Eilės neišnyko, ypač kai pasirodo (“išmeta”) pramoninių prekių. Labai paplitęs “blatas”. Net atsiradę naujų keiksmų: “Kad gyventum tik iš algos”, “Kad niekad negautum blato” ir kt. Automobilių savininkai turi didelių sunkumų su pataisymu. Juodoji rinka labai paplitusi. Spekuliantai atvykstą iš Gruzijos, Ukrainos ir kitų vietų.
Skaityti daugiau: PASAKOJA TURISTAI
VEIKSNIUOSE IR VEIKLOJE
LB Taryba — JAV lietuvių demokratinė atstovybė
Gegužės 19-20 JAV lietuviai jau septintą kartą rinko bendruomenės tarybą. Pagal bendruomenės organizacijos nuostatus LB taryba “yra vyriausias JAV LB organas”. Nors šioks nusakymas nėra tikslus, nes LB organų demokratinėje sąrangoje savo kompetencijos ribose kiekvienas LB organas yra vyriausias, tačiau tokiu nusakymu tikslingai pabrėžiamas LB tarybos kaip JAV lietuvių demokratinės atstovybės orumas.
VII taryba jau yra JAV LB naujų įstatų, pradėjusių veikti nuo 1973.I.1., padaras. Kuo tad ji skirtinga nuo buvusių tarybų? Senieji įstatai tarybai rinkti buvo nustatę ne tik lygius, tiesioginius ir slaptus, bet, svarbiausia, visuotinius rinkimus. Naujieji kažkodėl visuotinumą yra išleidę. Ačiū Dievui, faktiškai VII tarybos rinkimai buvo visuotiniai. Pagal senuosius įstatus LB tarybos nario teises ex officio turėjo centro valdyba, centrinių institucijų pirmininkai ir apygardų pirmininkai arba jų įgaliotiniai. Naujieji įstatai šiokį “lordų” dalyvavimą LB taryboje susiaurino. Bet vis tiek “lordų” privilegija be rinkėjų mandato naudotis LB tarybos nario teisėmis prieš LB organizacijos demokratinės santvarkos principus suteikta centro valdybai ir apygardų pirmininkam. Kažkodėl JAV LB taryba vis nepajėgia vadizmo atrūgomis atsikratyti. Tarybos kompetenciją naujieji įstatai nusako lygiai taip, kaip buvo nusakę ir senieji. Taryba priima ir keičia LB įv status ir taisykles; renka valdybos pirmininką ir tvirtina jo pristatytus valdybos narius; renka kontrolės komisiją ir garbės teismą; nustato tautinio solidarumo įnašą; tvirtina centro valdybos ir kitų centrinių institucijų biudžetus ir jų vykdymo apyskaitas; taria LB organų veiklos klausimus ir būdus. Net senųjų įstatų nuostatas dėl tarybos teisės nustatyti JAV LB atstovavimo būdą PLB seime paliktas, koks buvęs, nors tas nuostatas priešingas PLB konstitucijos 5 str. Tarybos posėdžio kvorumui senieji įstatai reikalavo tarybos narių daugumos. Naujieji tenkinasi 4/9. Ir senieji ir naujieji įstatai jokio kvorumo nenustato tiem klausimam svarstyti, kurie pažymėti tarybos sesijos ar posėdžio kvietime. Tai tikras nesusipratimas.
Skaityti daugiau: JAV LB VII TARYBOS RINKIMAI
Baltų delegacija Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo paruošiamojoje konferencijoje Helsinkyje
_files/I-Laisve-1973-58(95)-22.jpg)
DR. KĘSTUTIS VALIŪNAS, VLIKO PIRMININKAS (dešinėje), pokalbyje su Lietuvos Laisvės Komiteto pirmininku min. Vaclovu Sidzikausku. Dr. K. Valiūnas vadovavo jungtinei baltų delegacijai, nuvykusiai į Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo konferenciją Helsinkyje ginti Baltijos valstybių laisvės.
Nuotrauka V. Maželio
Iki šiol Baltijos valstybių likimą laisvajam pasauliui garsiau primindavo patys pavergtieji: Bražinskai, Kudirka, 17,000 tikinčiųjų peticija, kunigai, Kalanta . .. Šių metų liepos pradžioje savo kad ir nedidelį įnašą jungtinėmis jėgomis padarė baltų išeivija. Bet ir tai ne be Sovietų Sąjungos pagalbos, kuri laisvo žmogaus tiesos žodžio ir ypač Baltijos valstybių laisvės klausimo iškėlimo tarptautiniuose forumuose panikiškai bijo. Tos baimės pasėkoje sovietų saugumas padarė taktišką klaidą, į-sakydamas suomių vyriausybei areštuoti j Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo paruošiamąją konferenciją Helsinkyje nuvykusią baltų delegaciją. Ir tai padėjo jai įvykdyti savo misiją geriau negu buvo tikėtasi.
Skaityti daugiau: JUNGTINĖMIS JĖGOMIS
Vincas Trumpa,NAPOLEONAS BALTIJA AMERIKA, istorinės sintezės bandymas. Išleido Algimanto Mackaus Knygų Leidimo Fondas, spaudė Morkūno spaustuvė Čikagoje 1973 metais; knygos aplankas Vytauto O. Virkau; 251 pusl., kaina 6 dol.
Alė Rūta,PO ANGELŲ SPARNAIS, novelės. Nidos Knygų Klubo leidinys nr. 89, 1973; spausdino “Nida Press” spaustuvė Londone; 191 pusl., kaina 4 dol. arba 1,60 svaro.
Jurgis Gliauda,TAIKOS RYTAS, novelių rinkinys. Nidos Knygų Klubo leidinys Nr. 88, 1972. Iliustracijos dail. Vikt. Bričkaus; 229 pusl., kaina 4 dol.
Skaityti daugiau: NAUJOS KNYGOS
porą savaičių prieš jo mirtį
_files/I-Laisve-1973-58(95)-24.jpg)
PROF. STASYS ŽYMANTAS, “Į Laisvę” bendradarbis, mirė 1973 balandžio 19 Los Angeles, Calif.
Apie jį šiame numeryje rašo Mykolas Naujokaitis ir Leonardas Valiukas.
Nebuvau artimas bičiulis su a.a. prof. St. Žymantu. Mūsų susitikimai ir pašnekesiai būdavo reti. Susitikdavome keletą kartų metuose didesnių vietos bendruomenės (Los Angeles, California) parengimų ar įvykių progomis. Ir telefonu pašnekesiai nebūdavo dažni. Bet jei tik vienas antrą pasiekdavome telefonu, tie pašnekesiai būdavo ilgi ir paliesdavo, galima sakyti, visus aktualesnius ir opesnius laisvojo pasaulio lietuvių ir Lietuvos bylos reikalus bei klausimus. Į Los Angeles 1972 metais buvo keletai dienų užsukęs dr. V. A. Dambrava su žmona ir pas Žymantus apsistoję. Ta proga mes trys (a. a. prof. St. Žymantas, dr. V. Dambrava ir aš) praleidome apie gerą pusdienį, paliesdami savo pašnekesyje visus galimus lietuvių ir Lietuvos klausimus.
Skaityti daugiau: PASKUTINIS PAŠNEKESYS SU PROF. ST. ŽYMANTU
Antrojo PLJ kongreso metu Conrad Hilton viešbutyje susitikome trys studentai iš to paties Notre Dame universiteto, kurie savo tarpe nebuvome pažįstami. Nors mokykloje kartais ir pastebėdavome vieną antrą lietuvišką pavardę, tačiau buvome įsitikinę, kad daugiau lietuvių ten nesama, išskyrus tuos, kurie lietuviškai kalbėjome. Tačiau kongrese įgyta patirtis mums parodė, kad klydome. Kongrese išgirdome ir linksmą lietuvių aptarimą: jei kur susitelkia trys lietuviai, tuoj sukuria organizaciją ir pradeda smarkiai veikti lietuvybės reikalu, bet greitai suskyla į penkias savo tarpe besipešančias partijas.
Įkuriame “Baltijos” klubą
Grįžę į universitetą ir mes įkūrėme sąjungą, “Baltijos” klubą, ir pradėjome smarkiai veikti. Suskilimui pavojų nėra, nes visi nariai esame geri draugai.
Įregistruodami klubą, turėjome universitetui pristatyti savo vadovybės ir globėjų pavardes ir išdėstyti klubo tikslus. Nurodėme, kad klubas jungs baltų kilmės studentus, palaikys jų dėmesį Baltijos kraštams, vystys kultūrinę - politinę -socialinę veiklą ir sieks atkreipti studentų ir profesorių dėmesį į dabartines Baltijos kraštų problemas. Jei kai kuriems amerikiečiams mūsų tikslai buvo sunkiai įkandami, aiškinome paprasčiau: tai yra baltiečių atsakymas į Afro-Am klubus, kurie universitetuose yra gausūs, aktyvūs ir gausiai šelpiami ir globojami.
Skaityti daugiau: LIETUVIAI STUDENTAI NOTRE DAME UNIVERSITETE
Ateitininkų istorija neparašyta, nors įžengusi į septintą dešimtmetį šaukte šaukiasi talentingo istoriko širdies ir plunksnos. Laiko kelias ilgas, tačiau problemų sprendime nesame toli nukeliavę. Paskaičius 24-mečio Prano Dovydaičio rūpesčius, iškeltus prieš 62 metus “Trijų pamatinių klausimų” straipsnyje, net nejauku pasidaro. Atrodo, jog jis kalbėtų apie mūsų laikus. Technikos pažanga “bevielio telegrafo gadynėj” kėlė tokį pat žmogaus išdidumą, kaip ir kelionių į mėnulį dienomis. Ir dabar, kaip ir tada, tik daug pajėgiau ir pasėkmingiau žmogus įtikinėjamas, kad “toki mūsų (krikščioniškoji) pasaulėžvalga jau seniai atgyveno savo amžį, kad ji jau įrašyta į pasakų eilę, kad ją jau galutinai sunaikino nauji moksliški tyrinėjimai, kad užtenka tik biskį pažint gamtą, o toki pasaulėžvalga pasirodys kaipo tikras griežtai nesutinkąs su protu absurdas”.
Ar ir dabar su Dovydaičiu negalima pasakyti, kad “apie save pasižvalgę mes išvydome vietoj laisvės vergiją, vieton civilizacijos — barbariją, vieton šaukiamo mokslo — plakatų filosofiją”. Šių dienų “plakatų filosofijos” tapytojus Harvardo u-to profesorius Adam Ulam mato savo kolegose “neramuoliuose” (budy-bodies), kurie “objektyvaus mokslo vardu siekia jėgos pajungti žmones savo nedakeptų fabrikatų schemoms”.
Skaityti daugiau: SENDRAUGIAI KRYŽKELĖJE
Senatorių ir kongresmanų žodžiai bei pareiškimai minint birželio mėnesio įvykius
Apie šimtas legislatorių (senatorių ar kongresmanų) pamini kasmet Vasario 16-tąją JAV-bių Kongrese, tardami žodžius ar padarydami pareiškimus. Paskutiniųjų kelerių metų laikotarpyje JAV-bių LB vadovybė ėmėsi iniciatyvos šalia liūdnųjų įvykių “įpillietinti” JAV-bių Kongrese ir kitą paminėjimą: tai 1941 metų birželio mėnesio sukilimą, partizanų kovas ir laisvųjų pastangas padėti Lietuvai nusikratyti komunistinė vergijos bei diktatūros.
Paminėjime dalyvavo virš 70 legislatorių
JAV-bių LB vadovybės pastangos atnešė ir atneša gražių rezultatų: šiais metais, virš 70 legislatorių tarė žodžius ar padarė pareiškimus JAV-bių Kongrese, minint virš minėtus įvykius, birželio mėnesio antroje pusėje. Tie legislatorių žodžiai ar pareiškimai buvo įtraukti į Congressional Record (JAV-bių Kongreso darbų stenogramas). Tas leidinys, esant JAV-bių Kongresui sesijoje, išleidžiamas kasdien ir pasiekia mokslo institucijų ir viešąsias bibliotekas, laikraščių bei žurnalų redakcijas, krašto politinio gyvenimo vairuotojus ir visus kitus amerikiečius, kurie tą leidinį prenumeruoja (Congressional Record metinė prenumerata yra 45 dol. — Red.).
Skaityti daugiau: LIETUVOS BYLA JAV-BIŲ KONGRESE
LIETUVIŲ FRONTO BIČIULIŲ GRETOSE
_files/I-Laisve-1973-58(95)-30.jpg)
LIETUVIŲ FRONTO BIČIULIAI PRIEŠ 25 METUS suvažiavime Vokietijoje, kai LFB sąjūdis dar nebuvo pradėtas organizuoti; žiūrint iš kairės, I-je eilėje (stovi) J. Bobelis, prof. Z. Ivinskis, (sėdi kun. P. Patlaba, J. Juodvalkis, V. Vaitiekūnas, prof. J. Brazaitis, dr. J. Grinius, pulk. N. Tautvilas; II eilėje — Barisas, J. Girnius, pulk. J. Šlepetys, dr. K. Ambrozaitis, neatpažintas, neatpažintas, A. Grigaitis, V. Kulbokas, dr. B. Radzivanas, pulk. A. Šova, dr. Z. Smilgevičius, neatpažintas, R. Valaitis, K. Valiūnas, dr. P. Kisielius, V. Šimkus, Z. Kungys; III eilėje — Ig. Malėnas, pulk. J. Bobelis, V. Ramonas, P. Kaladė (už Ramono), J. Kungys, kun. V. Dabušis, S. Laniauskas, Pladys, A. Pocius, K. Gimžauskas, V. Čyvas, V. Natkevičius, S. Daunys, neatpažintas, pulk. J. Andrius; aukštai kairėje: K. Bobelis, P. Narutis, J. Kakarieka, B. Čiurlionis, J. Bajerčius.
Apie šį istorinės reikšmės suvažiavimą bič. V. Vaitiekūnas pateikia tokią informaciją:
Suvažiavimas įvyko 1948 sausio 24-25 Bad-Cantstatte, Vokietijoje. Tai buvo pirmasis susirinkimas už Lietuvos sienų atsidūrusių žmonių, kuriuos Lietuvoje buvo apjungusi bendra rezistencinė veikla prieš Lietuvos okupantus. Dr. A. Maceina šiame suvažiavime dalyvauti negalėjo, tačiau per savo tarpininką suvažiavimui padarė pasiūlymus, kurie sukėlė gyvas diskusijas. Jis, būtent, suvažiavimą įtaigojo, kad tremtyje nedera atkurti ir pratęsti Lietuvių Fronto organizacijos, bet bazuotis organizacijos formų nevaržomu sąjūdžiu. Nors dr. Maceinos siūlymas ir susilaukė aštrios opozicijos, tačiau suvažiavimo dauguma jam pritarė. Tas nutarimas lėmė, kad Lietuvių Frontas DP stovyklose savo organizacijos nekūrė, nors tuo metu labai gausiai atgimė senosios politinės partijos, o taip pat kūrėsi naujos partijos ir rezistencinės organizacijos.
Skaityti daugiau: PRIEŠ 25 METUS
SPAUDA, RADIJAS, KNYGOS
Apie penketą metų VLIK-o vadovybė rašė ir kalbėjo apie The USSR—German Aggression Against Lithuania leidinį, kuris galų gale išvydo dienos šviesą 1973 metų pradžioje. Tai stamboka knyga (543 psl.), kurioje surinkta 250 dokumentų, liečiančių sovietų ir vokiečių bei nacių santykius su Lietuva 1918-1945. Knygos redaktoriaus įžanga ir jo komentarai (“editor’s comments”) po beveik kiekvienu dokumentu užima nemažą knygos dalį. Knygų svetimomis kalbomis apie Lietuvą ir jos bylą yra nepaprasta stoka. Taigi VLIK-o vadovybė pagirtina ir sveikintina už šį leidinį. VLIK-as ir kiti veiksniai turėtų kasmet išleisti po leidinį svetimiesiems Lietuvos ir lietuvių problemomis.
Skaityti daugiau: SENIAI LAUKTAS DOKUMENTŲ RINKINYS
(ištrauka iŠ ats. mjr. P. Gudelio “BOLŠEVIKŲ VALDŽIOS ATSIRADIMAS LIETUVOJE 1918 - 1919 METAIS JŲ PAČIŲ DOKUMENTŲ
ŠVIESOJE”)
Bet yra labai įdomių įrodymų, kad CK turėjo didelių sunkumų net sukombinuoti bent kiek patikimesnės išvaizdos “vyriausybę”.
Kapsukas (123 p.) taip aprašo vyriausybės sudarymo eigą:
Sudarant Laikinąją revoliucinę valdtią buvo vadovaujamasi tuom, kad būtų įvesti jon labiausia ištirti ir populiarūs masėse komunistai ir kuodaugiausia darbininkų. Bet kadangi Lietuvos ir Baltarusijos kompartija buvo labai jauna, tai labai maža iš ko buvo pasirinkti. Teko traukti į valdžią dargi visiškai nauji žmonės. Tokiu būdu išėjo taip, kad kaikurie revoliucinės Lietuvos valdžios nariai buvo nepakankamai susirišę su Lietuvos ir Vakarų Baltarusijos darbininkų klesa ir mažai žinomi masėse; bolševikiškas gi daugelio stažas buvo labai mažas; darbininkai įėjo tiktai du. Kaslink tautinės sudėties, ji buvo patenkinama: 4 lietuviai, 2 lenkai ir 2 žydai. Baltarusių klausimas pas mus tada dar nebuvo iškilęs, pagaliau, Vilniuj nebuvo galima rast nei tinkamų baltarusių kandidatų.
Iš šio Kapsuko prisipažinimo galime padaryti dar porą kitų, dabartiniams Lietuvos valdovams nenaudingų išvadų. Pirmiausia, kad L ir BKP buvo gryniausia rusų kombinacija, kaip ir vėliau jos sudarytoji vyriausybė, ir nieko bendra su tikrove neturėjo.
Skaityti daugiau: KAPSUKO PRISIPAŽINIMAI
_files/I-Laisve-1973-58(95)-33.jpg)
VEDAMIEJI
Nesupratimai ir nesusipratimai palydi kiekvieną veiklą, o labiausiai visuomeninę-politinę, mat, šioje plotmėje susitinka žmonės dažnai skirtingų ideologijų, skirtingų politinių įsitikinimų bei skirtingų temperamentų. Nežiūrint kad jie ir dirba tam pačiam tikslui, tačiau kiekvieną jų kitaip įtaigoja praeitis, kiek kitaip saisto dabartis ir praktišką reiškimąsi skirtingai apsprendžia dvasinis mentalitetas. O tačiau šie nesusipratimų šaltinėliai lietuviškoje veikloje neturėtų išsilieti į neapykantos potvynį, ardantį mūsų vieningos kovos dėl Lietuvos laisvės pylimą. Tokio pavojaus nebūtų, jei tą veiklą lydėtų meilė tiesai, pagarba žmogui ir respektas faktams. Pasižvalgius , nesunku būtų galima surasti eibes pavyzdžių prasilenkimams su kultūringomis tarpusavio bendravimo ir bendradarbiavimo normomis pavaizduoti.
Skaityti daugiau: KAD NEKILTŲ ABEJOJIMŲ
Lietuvių tauta yra atsidūrusi ne tik beatodairiškoje rusų okupacijoje, bet ir niūrioje prievartos ir melo ideologinėje sistemoje, kuri vadinama komunizmu.
Lietuvių tauta tačiau, kad ir žinodama esanti pavergta, daugiau negu šimtmečio ketvirtį išlaikė šviesią viltį— ne jausminę, iliuzorinę, bet ištvermingą, pastovią, atremtą į gyvenimišką tikrovę, nors pavergėjas prievarta ir melu siekia ją laimėti melui.
Trys faktoriai, reikia manyti, pagrindinai lemia viltingus tautos lūkesčius:
1. Kiekvienas normalus žmogus natūraliai atmeta melą ir šlykštisi prievarta. Todėl ne tik Lietuvoje, bet ir kitose rusų pavergtose tautose pastebimas gaivališkas veržimasis į laisvę;
2. Sovietų oficialioji spauda, garsiai kalbėdama apie Afrikos-Azijos tautų kovas prieš svetimųjų priespaudą, nenoromis kursto laisvės ilgesį ir savo kolonialinėje imperijoje;
3. Tautą okupacijoje pagaliau dvasiškai palaiko gyva, veikli ir kūrybinga išeivija, nors jos ryšiai su tauta labai riboti ir okupanto žiauriai kontroliuojami.
Skaityti daugiau: DU PAVOJAI
