_files/I-Laisve-1964-36(73)-1.jpg)
T u r i n y s
1 9 6 4 .............................................................. 1
Visiems Lietuviams .................................................. 18
Antanas Musteikis: Akademinė laisvė ................................. 20
E. V. Žėrutis: Lietuviškosios rezistencijos organizacija užsienyje .. 26
DARBAI IR IDĖJOS • Anapus: Kadrų mokyklos (M. iš B.);
Laisvųjų lietuvių: LFB simpoziumas (V. Tautas);
Apsijungusio Vliko seimo pirmoji sesija (K. Astikas);
Pasaulyje: Vatikano konsilija ir lietuviai;
Vardai Įvykiuose: Lukša pas Smerš agentą Erelį;
LFB Rytų apygardos suvažiavimas ir kt............. 44-64
PDF 
Fotografinė kopija 
BOX 
Skaityti daugiau: Į Laisvę 1964 36(73)
_files/I-Laisve-1964-36(73)-2.jpg)
NR. 36 (73) 1964 GRUODIS
I. TARPTAUTINĖ RAIDA
1964 metai buvo paveldėję iš ankstesnių laikų sunkiai sprendžiamas problemas: įtampą tarp Rytų ir Vakarų, įtampą tų blokų viduje, blokų pastangas savo įtampą išsaugoti ar išplėsti Azijos, Afrikos, Europos lotynų Amerikos plotuose. Pasekame, kas tų problemų sprendime per metus buvo naujo ir kiek jose išryškėjo Amerikos politiniai siekimai bei jų metodai.
Amerika— Sovietai
Amerika metų pradžioje paskelbė “taikos ofenzyvą” prezidento Johnsono sausio 8 deklaracijoje. Vėliau “taikos ofenzyva” buvo sukonkretinta to paties prezidento raginimu statyti “tiltus” tarp Vakarų ir komunistinio pasaulio — kultūrinius mainus, prekybos ryšius, turizmą. Šią politiką vykdydama, Amerika sausio 25 sustabdė Rias Berlin siųstuvą; vasario mėn. pakartojo kviečių siuntas Sovietam; kovo 25 Sen. Fulbrightas naują politiką gilino “filosofiškai”: pasmerkė “mitus” ir ragino remtis politikoje “realybėm”; būtent: normalinti santykius su Sovietais, pripažinti Castro, palikti atviras duris su kom. Kinija; balandžio mėn. jau buvo informuojama apie derybas su Maskva—dėl prekybos padidinimo ilgalaikiais kreditais Sovietam, dėl pasikeitimo konsulatais, pasikeitimo šnipais. Amerikos vyriausybė ragino ir Vokietiją ieškoti susipratimo su Sovietais, ir jau buvo numatytas Chruščiovo vizitas vakarų Vokietijai.
L.C. Sulzbergeris (Times), pats tų santykių normalinimo su Sovietais šalininkas, betgi balandžio mėn. jau įvertino besiplėtojančių eigą kaip “taikos išlaikymą pasitraukimo kaina”.
Skaityti daugiau: 1964
Lietuviškųjų Studijų XI Savaitė, įvykusi 1964 rugpiūčio 8-16 dienomis Vokietijoje, Vasario 16-sios gimnazijoje Huettenfelde, siunčia ilgesio ir meilės sveikinimą Tėvynei prie Nemuno ir visiems tautiečiams, išblaškytiems po visą žemės rutulį.
Susirinkę iš Anglijos, Italijos, Prancūzijos, Švedijos, Šveicarijos, Vokietijos su svečiais iš Jungtinių Amerikos Valstybių, Kanados ir Naujosios Zelandijos, šioje Studijų Savaitėje mes gvildenome krikščionybės ir modernaus pasaulio santykių klausimą ir priėjome išvadą, kad gaivalingame mūsų dienų vyksme idėjos valdo pasaulį ir kad naujos idėjos, kūrybiškai perimtos iš neišsenkančio krikščionybės minčių lobyno, yra galingiausias mūsų ginklas kovoje už naują žmogų ir naują pasaulio ateitį.
Šioje Studijų Savaitėje mes taip pat metėme kritišką žvilgsnį į nueitąjį tremties dvidešimtmečio kelią, didžiavomės jos pasiektais kultūriniais laimėjimais ir pasiryžome toliau tęsti savo protestą prieš Tėvynės pavergimą, dar labiau išlaikydami gyvą ryšį su Tėvyne ir svetur gyvenančiais tautiečiais.
Mes pagerbėme žuvusiųjų už Tėvynę, ypatingai pokario Laisvės kovų sąjūdžio aukų, atminimą ir palikome kaip dovaną Vasario 16-sios gimnazijai žiupsnelį žemės nuo Nežinomojo Kareivio kapo, kad čia besimokantis jaunimas jaustų artumą karžygių krauju aplaistytos Lietuvos žemės, kuriai mes visi turime didelę pareigą.
Įžengdami į trečiąjį tremties dešimtmetį, mes ryžomės toliau nepailsdami dirbti, kurti ir kovoti už ateitį, kad greičiau ateitų toji diena, kai laisvas lietuvis žmogus galės vykdyti savo darbus laisvoje Lietuvoje ir laisvame pasaulyje.
VLIKO ŽODIS
Visos tautos turi neatimamą teisę į laisvę ir nepriklausomybę. Amžiai liudija lietuvių tautos ištikimybę šiai teisei, ištikimybę laisvei ir nepriklausomybei. Kovoje dėl šios teisės susikūrė istorinė Lietuvos valstybė. Kovoje dėl šios teisės Lietuva atgavo nepriklausomybę 1918. Visuotiniu tautos sukilimu laikinai atstatė Lietuvos vyriausybės veikimą 1941. Sukūrė Vyriausią Lietuvos Išlaisvinimo Komitetą 1943. Kovoje dėl šios teisės paguldė galvas dešimtys tūkstančių laisvės kovotojų nuo 1944 metų. Ir jokia svetimųjų jėga negalės sulaikyti lietuvių kovos dėl šios teisės, iki Lietuvos laisvė ir nepriklausomybė bus laimėta.
Afrikos ir Azijos tautos laisvai apsisprendžia. Tik sovietinis Rusijos kolonializmas prievartauja, išnaudoja ir rusina pavergtąsias tautas. Tik Sovietų Sąjungos užgrobtuose kraštuose Atlanto Chartos, Visuotinės Žmogaus Teisių Deklaracijos ir kiti Didžiųjų Demokratijų įsipareigojimai tebelaukia vykdomi.
Lietuvių tauta— išvien su likimo broliais latviais ir estais bei kitomis sovietų pavergtomis tautomis — kovoja bendrą kovą prieš sovietinį kolonializmą, už laisvą apsisprendimą. Šioje kovoje lietuvių tauta reikalinga visų laisvę mylinčių paramos. Tačiau pirmieji kovos talkininkai yra laisvojo pasaulio lietuviai, vadovaujami apsijungusio Vyriausio Lietuvos Išlaisvinimo Komiteto.
Vyriausias Lietuvos Išlaisvinimo Komitetas, paskelbęs 1944 m. vasario 16-tos deklaraciją, yra lietuvių tautos laisvas ir autentiškas balsas bei jos valios reiškėjas. Jis telkia visas Lietuvai nepriklausomybės siekiančias lietuvių gyvąsias jėgas. Savo nusistatymą ir veikimą jis, — tiek vertindamas besikeičiančią tarptautinę raidą, tiek Vakarų politiką Sovietijos atžvilgiu, tiek pačios Sovietų Sąjungos politiką, — rikiuoja į nepriklausomos, demokratinės Lietuvos išlaisvinimą, į lietuvių tautos priespaudos, pažeminimo, išnaudojimo ir skurdo pašalinimą.
Palaikydamas ir stiprindamas Lietuvos Respublikos de jure tęstinumą, bendradarbiaudamas su nepriklausomos Lietuvos diplomatine tarnyba, su laisvųjų lietuvių organizacijomis bei įstaigomis, su sovietų pavergtomis tautomis ir su atskirų valstybių bei tarptautinėmis institucijomis, Vyriausias Lietuvos Išlaisvinimo Komitetas:
— stengsis laimėti Lietuvos bylai viešosios opinijos, politinių ir diplomatinių sluoksnių, tarptautinių institucijų palankumą bei paramą;
— rūpinsis Lietuvių Tautai atstovauti, už ją, — negalinčią savo valios laisvai reikšti, — kelti balsą ir ginti jos teises tarptautinėse ir atskirų valstybių įstaigose;
— kovos už pavergtojo lietuvio pagrindines žmogiškąsias teises: už religijos ir auklėjimo laisvę, už mokyklos ir mokslo laisvę, už kūrybos ir darbo laisvę, už keliavimo ir gyvenamosios vietos pasirinkimo laisvę, už visas kitas, Visuotinės Žmogaus Teisių Deklaracijos paskelbtas, asmens laisves;
— informuos Lietuvą apie pasaulio reikšmingus įvykius ir laisvųjų lietuvių gyvenimą, o laisvuosius lietuvius — apie padėtį krašte ir okupanto veiksmus bei kėslus Lietuvos, lietuvių tautos ir laisvųjų lietuvių atžvilgiu;
—telks lėšas ir kitas medžiagines bei dvasines priemones Lietuvos laisvės kovos uždaviniams.
Apsijungęs Vyriausias Lietuvos Išlaisvinimo Komitetas,
— reikšdamas meilės ir pagarbos atminimą tiems, kurie savo ryžtą Lietuvos laisvės kovoje patvirtino savo gyvybės aukomis;
—tikėdamas, kad Lietuva išsilaisvins iš sovietinės okupacijos ir tvarkysis pagal savo gyventojų laisvai pareikštą valią, —
skelbia šį vieningos kovos įsipareigojimą sau ir kviečia visus lietuvius atnaujinti įžodį Lietuvos laisvei irsavo darbu, mokslu bei lėšomis jungtis į bendras aukas ir bendras pastangas savo ar savo tėvų Tėvynei Lietuvai vaduoti.
Vardan tos Lietuvos vienybė težydi.
VYRIAUSIAS LIETUVOS IŠLAISVINIMO KOMITETAS
New Yorkas, 1964 — Donelaičio -— metai
ANTANAS MUSTEIKIS
I. Akademinės laisvės tradicija
Informuodami pasaulį apie palaužtą Lietuvos dainą ir gindami jos, o drauge ir visų kitų kraštų laisvę, susiduriame su ypatinga aukštojo mokslo tradicija, kuri daugiur yra vadinama akademine laisve, kuri tačiau lygiai gali ginti laisvę ir nelaisvę. Ar nevertėtų mums paieškoti vaisingesnių kelių, kurie vien laisvei tetarnautų.
Akademinė laisvė—tai principas, skirtas apsaugoti mokytojui nuo pavojų, kurie turi tendencijos trukdyti tiesos ieškančio mokytojo pareigų atlikimą (W. T. Couch). Daugelyje kraštų, ypatingai JAV, akademinė laisvė yra dažnai minimi žodžiai, žadiną pasigėrėjimą ar pasipiktinimą. Tie patys epitetai lydėjo akademinės laisvės apraiškas nuo graikų akademijos laikų, per autonominius viduramžių universitetus ligi šių dienų aukštojo mokslo institucijų.
Štai klasiškas senovės akademinės laisvės balsas, išpirkęs tiesos meilę savąja gyvybe: “Atėniečiai, aš jus gerbiu ir myliu; tačiau aš labiau klausysiu Dievo nei jūsų ir, kol gyvas ir stiprus, nesustosiu filosofuoti ir mokyti filosofijos, savo įpročiu kiekvieną sutiktąjį skatindamas ir įtikinėdamas šiais žodžiais: Mano drauge, kodėl tu, būdamas didžio, galingo ir išmintingo Atėnų miesto pilietis, taip labai rūpiniesi sukaupti didžiausią pinigų apstą, garbę ir gerą vardą, o tiek mažai kreipi dėmesio į išmintį ir tiesą ir visiškai aplenki sielos tobulinimą?”
Skaityti daugiau: AKADEMINĖ LAISVĖ
E. V. ŽĖRUTIS
Pagunda kalbėti apie laisvės aparato organizavimą lengvai pagauna žmones, nes tai nereikalauja kūrybinės iniciatyvos, pastangų, nusimanymo. Reikalas numatyti konkretų veiklos turinį reikalauja nuolatinio minties budrumo ir gyvumo— sekti įvykius, pagal juos pramatyti naujus šūkius ir metodus.
PROF. J. BRAZAITIS
Rezistencijos dvasia neužmerkia akių prieš tikrovę, nesiramina, kad “viskas neblogai”, ima dalykus, kokie jie yra.
DR. J. GIRNIUS
Šios apžvalgos tikslas — kritiškai peržvelgti lietuviškosios rezistencijos organizacijos užsienyje klausimą. Tai reiškia, jog čia neliesime nei šios rezistencijos organizacinių apraiškų pavergtajame krašte nei, juo labiau, viso gaivalinio pasipriešinimo vyksmo, kur ir kaip jis besipasireikštų krašte ar užsieniuose.
Toks dalyko apribojimas remiasi dviem reikšmingais skirtumais: 1. tarp rezistencijos gaivalinio vyksmo ir organizacijos; 2. tarp organizacijos krašte ir užsienyje.
Rezistencija kaip pavergtos, pavergėjui besipriešinančios ir už laisvę kovojančios tautos apraiška pirmiausia yra gaivalinis vyksmas, kurio veikmių neįmanoma pilnai išskaičiuoti, lygiai kaip ir normaliame, t. y. taikingame, nepriklausomos tautos gyvenime. Todėl jokia rezistencijos organizacija negali aprėpti viso gaivalinio vyksmo gylio ir pločio. Dėl tos pačios priežasties nepasisekimui yra pasmerkti ir visi priešo mėginimai organizuotos jėgos priemonėmis sunaikinti gaivališkąjį pasipriešinimą, kuris, kaip požeminė srovė, tvenkiama ir slopinama vienur, prasigraužia naujus kelius ir reiškiasi kitur.
Rezistencinės organizacijos tikslas ir paskirtis — ne apvaldyti ir į savo rėmus įsprausti žymiai turtingesnį gaivalinės" tikrovės klodą, bet jam tarnauti. Toji tarnybinė paskirtis yra dvejopa: 1. derinti ir kreipti gaivalines pastangas į pasipriešinimo tikslą, siekiant didžiausios sėkmės mažiausia kaina; ir 2. padėti kovojančios tautos atskiriems nariams bei jų junginiams atlikti tai, ko jie patys savomis jėgomis nepajėgia.
Skaityti daugiau: LIETUVIŠKOSIOS REZISTENCIJOS ORGANIZACIJA UŽSIENYJE
ANAPUS
Vakarų ir Rytų ideologinėse varžybose daug dėmesio skiriama vad. neutraliųjų ir neišsivysčiusių kraštų studentams. Jiems siūlomos stipendijos abipus geležinės uždangos. Ir čia maskviniai kadrų ekspertai daugiau pagauna į savo bučių nei vakarų aukštojo mokslo institucijos. Tačiau ir sovietiniai tinklai ne visas “žuvis” išlaiko ir aplamai kiekybė nevisada atitinka kokybę. Per porą pastarųjų metų apie 600 studentų iš sovietinio bučiaus atsidūrė Vakarų Vokietijos pabėgėlių stovyklose. Tai davė progą Vokiečių Studentų Federacijai patyrinėti kadrų problemą. To rezultatu 1964 kovo m. Bonnoj išėjo Dieter Bielenstein ir Theo Tupetz "Studenten aus Ent-wicklungslaendern im Ostblock” (žr. Pax Romana Journal, 1964 m. 4 nr.).
Savaime suprantama, tikras užsieniečių studentų skaičius Sovietų Sąjungoj neskelbiamas, bet rusiškoji informacija mini per 22,000 užsieniečių stipendininkų. Skaičius būtų didesnis, jei priskaitytume ir tuos užsieniečius, kurie studijuoja satelitiniuose kraštuose.
Skaityti daugiau: Kadrų mokyklos
LAISVŲJŲ LIETUVIŲ
• Tema: Amerikos partijų nusistatymai bei vaidmuo užsienių politikoje.
• Laikas ir vieta: 1964 lapkričio 1 d. New Yorke, Apreiškimo parapijos salė.
• Dalyviai: Jz. Brazaitis — Lietuvių Pronto Bičiulių pirmininkas, — simpoziumo vadovas. Temos gvaldytojai: prelatas J. Balkūnas, prezidento Jolinsono bendruomeninių santykių tarybos narys, Centro ir Rytų Europos Kilmės Amerikiečių Federacijos prezidentas, Tautos Fondo pirmininkas, JAV Lietuvių Bendruomenės garbės pirmininkas, Maspetho lietuvių parapijos klebonas; A. Gureckas, Jaunimo organizacijų federacijos pirmininkas, tarptautinės raidos akylus stebėtojas, vyresniosios kartos viltis; dr. J. Kazickas, Yale universiteto ekonominių mokslų daktaras, eksporto - importo bendrovės “Neris” International steigėjas, tarptautinis biznierius, Lietuvių Fronto Bičiulių Vyr. Tarybos narys; dr. B. Nemickas, teisių daktaras, Talkos pirmininkas, Lietuvos Laisvės Komiteto ir Lietuvos Delegacijos Pavergtųjų Tautų Seime narys, Gerojo Patarimo kolegijos profesorius; faktų liudytojas J. Audėnas, buv. žemės ūkio ministras, vienas iš Vliko organizatorių, Lietuvos Laisvės Komiteto ir Lietuvos Delegacijos Pavergtųjų Tautų Seime narys, laikinasis Vliko pirmininkas.
• Klausytojai: per 200 įvairaus amžiaus bei nusistatymo lietuvių.
Skaityti daugiau: LFB simpoziumas
Apsijungimo naujovės
Kova dėl Lietuvos išlaisvinimo iš sovietinės okupacijos vyksta nuo pirmųjų okupacijos dienų. Kovos taktika, formos bei organizacija keičiasi, derindamos prie okupanto taktikos ir politikos, prie pavergtosios tautos vieno ar kito meto aktualiųjų rūpesčių, prie tarptautinės padėties reikalavimų ir prie įvairių kitų laiko aplinkybių, šiuo atveju tenorime sustoti ties ta kaita, kurią yra sąlygojęs ar bent pagreitinęs Vliko apsijungimas.
Ligi apsijungimo "esminį Vliko veiklos pagrindą’’ sudarė 1944 vasario 16 Vliko deklaracija ir tremtyje 1945 liepos 3 Vliko grupių susitarimas. Šie abu Vliko dokumentai nustatė ne tik Vliko uždavinius Lietuvos laisvės kovai, bet ir jo vaidmenį Lietuvai po išsilaisvinimo, sudarant vyriausybę, leidžiant konstituciją ir t.t. Vliko apsijungimo protokolas (1964.5.22), sutardamas, kad Vilkas yra "Lietuvos laisvės kovos vieninga vadovybė laisvajame pasaulyje”, atpalaidavo Vliką nuo jo anksčiau prisiimto vaidmens Lietuvai po išsilaisvinimo. Tuo pačiu yra nutildyta sovietinės propagandos patranka, esą laisvųjų lietuvių laisvinimo pastangos yra tik siekimas įtaisyti savo valdžią Lietuvoje. Savo metu tas teoretinis Vliko vaidmuo ir tarp laisvųjų lietuvių buvo sukėlęs aitraus nesutarimo.
Skaityti daugiau: Apsijungusio Vliko seimo pirmoji sesija
PASAULYJE
Į Laisvę Nr. 35 buvo informuota apie Amerikos lietuvių katalikų, kunigų ir pasauliečių, pasiruošimus siųsti į Romą delegaciją, kuri įteiktų memorandumą apie tikėjimo padėtį Lietuvoje Šv. Tėvui, o taip pat Vatikano II konsilijos dalyviam. Apgailestauta, kad to nebuvo padaryta. Dabar istorijos kronikai tenka registruoti čia papildomus faktus:
1. Tada paruoštasis memorandumas, išdėstęs apie tikėjimo ir tikinčiųjų padėtį Lietuvoje, informaciją baigė prašymais paramos, intervencijos:
(1) Kad būtų sustabdytas tikėjimo persekiojimas ir atstatytos esminės žmogiškosios teisės tikintiesiem Lietuvoje ir visuose kraštuose anapus geležinės ir bambuko uždangos, idant visi galėtų laisvai išpažinti savo religiją ir garbinti Dievą pagal savo tikėjimą.
(2) Kad ypatingai Lietuvos jaunimui būtų leista mokytis savo tikėjimo apreikštąsias tiesas; bent kad jiem būtų leista dalyvauti šventoje Mišių aukoje sekmadieniais ir privalomų švenčių dienom.
Skaityti daugiau: Vatikano konsilija ir lietuviai: antras veiksmas
Bendrame BDPS Vyr. Komiteto ir VGPS posėdyje, kuriame faktiškai pirmajam organui atstovavo Erelis, antrajam J. Lukša, Vytis ir Tautvaiša, buvo numatytas visų (partizanų) apygardų suvažiavimas. Prieš jj dar lankė apygardas VGPS pareigūnai drauge su BDPS atstovu Ereliu, palenkdami jas paklusti VGPš... Gruodžio 28 J. Lukša turėjo susitikti su Ereliu suvažiavimo reikalais. Eidamas link medicinos rūmų, netikėtai susitiko Butautą, atvykusį iš Kauno. Tas pranešė apie suėmimus, kurių siūlai vedą į tą barzdočių (Erelį), su kurio žinia išvyko Hektoras ...
“Butautas kvietė mane susilaikyti nuo šiandieninio pasimatymo su Ereliu ir kartu svarstyti esamų įtarimų tikrumą. Aš gi, prileisdamas, kad Erelis gali būti išdavikas (panašūs įtarimai jau mums buvo ne kartą kilę), nė kiek neabejodamas, ryžaus pas Erelį eiti, nes turėjau “tartis paskutiniukart dėl sausio 18 suvažiavimo. Mano nėjimas — galvojau — galėtų tik paankstinti Erelio abejones mūsų pasitikėjimu... Pas Erelį man vyko gana neblogai. Pokalbis su juo nieku nesiskyrė nuo lig šiol buvusių ... Galutinai aptarėme sausio 18 dienos pasiruošimus, ir aš gavau galutinį jo pritarimą už dviejų dienų vykti į Tauro apygardą “parvežti” posėdžio dalyviams ryšio punktus, slaptažodžius, susirinkimui vietos nurodymą ir kitas “reikiamas” smulkmenas ...”.
Skaityti daugiau: LUKŠA PAS SMERŠ AGENTĄ ERELĮ
• LFB Rytų Apygardos suvažiavimas įvyko lapkričio 1 New Yorke, dalyvaujant New Yorko, Philadelphi-jos, Waterburio, Washingtono bičiuliams. Prof. Brazaitis kalbėjo apie organizacinio darbo turinį, iškeldamas LFB sambūrių siekimus ir kelius nariams telkti, darbui pasidalinti pagal vietos gyvenimo svarbiąsias sritis, organizaciniams reikalams sugyvinti, susirinkimams padaryti patraukliems ir pozityviems ir bičiulių naudingam pasireiškimui vietos lietuvių bendruomenėj ir Lietuvos laisvės byloj. V. Vaitiekūnas pasigedo susiklausymo. Esą susiklausymas reiškiąs atskiro bičiulio valios palenkimą organizacijos valiai. Bičiuliai galį skirtis savo nuomonėmis nuo organizacijos nuomonės, galį savo nusistatymą ginti, bet negalį tuo savo nusistatymu vetuoti organizacijos nusistatymo, tardami — organizacija nesutinka su manim, tai aš ir savo prievolių organizacijai nevykdysiu. Tai būtų organizacijos sprogdinimas. Tai kraštutinis nesusiklausymo laipsnis. Šalia vetavimo praktikos lygiai pavojingas yra ir tas organizacinis nesusiklausymas, kuris reiškiasi bičiulių abejingumu organizacijai. “Apsieis be manęs” žlugdo organizacinį susiklausymą ir veikimą. Organizaciniam susiklausymui didžiai kenksmingas ir bičiuliškumo prievolių apleidimas: nario mokesčio nemokėjimas, kalėdinio solidarumo neatidavimas, “Į Laisvę” prenumeratos vengimas. Bet organizacinio susiklausymo stoka serga ne tik atskiri bičiuliai, bet ir sambūrių vadovybės, kurios nesistengia glaudžiai bendrauti su centro valdyba, su Į Laisvę administracija, Į Laisvę Fondu.
• LFB Rytų Apygardos valdybą sudaro LFB New Yorko sambūrio valdybos atstovė dr. R. Šomkaitė, Philadelphijos LFB sambūrio valdybos atstovas B. Raugas ir Waterburio LFB sambūrio valdybos atstovas A. Balsys.
Skaityti daugiau: Vardai įvykiuose
