Karys 1970m. 3-4

Susidaręs istorinį ir archeologinį Apuolės užpuolimo ir Kuršo šiokį tokį politinį vaizdą, karinės istorijos tyrinėtojas gali mėginti jieškoti atsakymo į kai kuriuos jam rūpimus specifinius klausimus. Vienas iš jų būtų: kodėl kuršiai neatmušė švedų 854 m. puolimą, tokiu pačiu būdu ir tomis pat pasekmėmis, kaip kad jie padarė 853 m. supildami danus?

Nei Rimberto kronika, nei kiti koki šaltiniai neduoda mums atsakymo. Turėdami, tačiau, bendrą įvykių vaizdą prieš akis, galime spėti, kad:

1) švedų kariuomenės būta žymiai didesnės, negu 853 m. karo danų jėgų. Rimbertas juk rašė. kad švedai “sutraukė didžiulę kariuomenę”;

2) netikėtai užklupę ir staiga paėmę Jūrpilį, švedai taip išgąsdino Kuršo gyventojus, kad jie, vieton sutelkus kariuomenę iš įvairių krašto sričių, ir puolus įsiveržėlius (kaip jie padarė 853 m. prieš danus), užsidarė savo pilyse pasiryžę gintis. Kad švedų puolimo būta netikėto, kronika pabrėžia: “Ir pirmiausia netikėtai atvykę užpuolė vieną jų valstybės pilį, vadinamą Seeburg . .

3) pagaliau, tuo metu, Kurše galėjo nebūti stiprios centrinės valdžios, kuri būtų pajėgusi priversti atskiras sritis ir pilis skubiai telkti jėgas ir joms vadovauti.

Skaityti daugiau: APUOLĖS UŽPUOLIMAS

“TRIMITO” PENKIASDEŠIMTMEČIO PĖDSAKAIS PASEKUS

VLADAS MINGĖLA

Tik kultūringa, valstybiškai susipratusi, dorai išauklėta, lietuviškuoju idealizmu (o ne materializmu) gyvendama, tauta, nemiršta kaip žmonės.

J. Kalnėnas

Pirmasis Lietuvos Respublikos prezidentas A. Smetona pabrėžė, kad: “Šaulių Sąjunga, ne tik pagelbinė ginklo pajėga, bet ir tautiškos kultūros organizacija. Turėdama tokį dvigubą uždavinį, ji vienu šonu glaudžiai siejasi į kariuomenę, o kitu — artimai siekiasi su kitomis tautinėmis organizacijomis, dirba noromis įvairų kultūros darbą. Taip tad Šaulių Sąjunga, būdama tarp kariuomenės ir visuomenės, yra vidurio grandis organizuotoje tautoje”.

Ir tikrai Šaulių Sąjunga nuo pat įsikūrimo pradžios dirbo impresionistinio stiliaus spalvingumu lietuviškos kultūros ugdymo darbą. 1919 m., pirmon galvon, imta rūpintis savosios spaudos: laikraščių ir knygų leidimu. Spausdintas lietuviškas žodis tautoje, ypač nuo “Aušros” laikų, šventu buvo laikomas. Visais laikais buvo kovojama dėl tautos laisvės aštriai išgaląstu kardu ir spausdintu žodžiu. Užtat jau 1919 m. gruodžio 1 d. buvo išleistas (Šiaulių m.) šaulių laikraštis “Partizanas”, kurio išėjo penkeri numeriai (šapirografuoti). Tiesa, kariuomenei laikraštis pradėtas leisti kiek anksčiau, 1919 m. gegužės 22 d. Krašto Apsaugos Ministerijos Literatūros skyrius išleido “Kariškių Žodį” Nr. 1. Jis buvo savaitinis ir tokiu pasiliko visą laiką “Kario” vardu. Tik 1939-40 m., kurį laiką, buvo leidžiamas triskart savaitėje. 1969 m. “Kariui” sukako 50 metų.

Skaityti daugiau: “TRIMITO” PENKIASDEŠIMTMEČIO PĖDSAKAIS PASEKUS

“ANSALDAS” SUKTUKE

ST. BAIPŠYS

Daug pasakų esama apie lėktuvą, vadinamą “Ansaldo” ir suktuką. Kiekvienas pasakorius kitaip pasakoja, kitaip dalykus nušviečia.

Ilgai tylėjau — užsispyrusiai, atseit, žemaitiškai. Bet gana! Paskutinis J. Ž. atsiliepimas — būk “Ansaldas” yra buvęs didelis griozdas, lyg karvė ant ledo — net suktuko nemėgęs, nei šiaip ko prašmatnesnio. Ir tik šešių cilinderių motorą teturėjęs. Taigi, pakartotinai spirtas, nutariau nebekentėti ir pasakyti kur tiesa, ir kur pasaka įmantri...

“Ansaldas”, lyg ta motina, dar Stašaičio (1933 m.) laikais, priglaudė mane po savo sparnais. Kad ir neilgai, bet didelę lakūniško stažo dalį atlikau su juo. Plačiai mojau sparnais “Ansaldo” virš Lietuvos laukų, miškų ... Ir ant Plinkšių ežero praleidau šaltą žiemos naktį, su palaužta važiuokle, dėka ltn. Skurausko, kuris kaip grandies vadas — žvalgas, vieton Platelių ežero, atvedė čia ir pavėjui tūpti nukomandavo.

Tai buvo pirmas ir paskutinis mano nesusipratimas su “Ansaldu”. Net ir pirmo rango sparnus gauti referatui temą pasirinkau — Bombardavimo Aviacija ir jos vaidmuo būsimuose karuose. Taigi, tikru bombardieriu buvau . . . nublokštu prie Šiaulių, į Zoknių aerodromą, netoli Šimšės žemės, kur jau tuo metu buvo įsikūręs bitnikų ordenas — ir barzdotas, ir apžėlęs, ir nešvarus, nemažiau kaip šiandien, kuris taip plačiai reklamuojamas Amerikoje, ne tik per spaudą, bet ir per televiziją.

Šimšės žemėje bitnikai nebuvo reklamuojami. Jie su tamsa išlįsdavo lyg iš po žemės. Jeigu iš viso galima pavadinti jų gyvenvietę žeme. Šimšė ne žemės plotas, bet teužaugančių balų paviršius, nusagstytas krūmokšliais ir samanų kupstais.

Skaityti daugiau: “ANSALDAS” SUKTUKE

Nenorėjau būti didvyriu. . .

JURGIS GEDIMINĖNAS

Kaip visuomet, taip ir šiais (1969) metais, su dideliu nekantrumu laukiau sugrįžtant sūnaus, universiteto studento, kuris parvyksta namo iš Windsoro bent kartą per mėnesį, o vasaros atostogų laiku net dažniau. Vasarą, palankiam orui esant, išvažiuojam su svečiu pažuvauti apylinkės ežeruose, o rudenį, kaip taisyklė, išeiname kurapkų pajieškoti.

Štai, pagaliau, pora dienų prieš kanadietišką Padėkos dieną, mūsų “vienturtis” jau namie, o sekančią dieną mudu jau už 25-30 mylių nuo namų, miške, kurį greičiau reiktų pavadinti brūzgynu ir nebandyk palyginti su Lietuvos ar Vokietijos miškais, kurie, jei prisiminsime, atrodė gražūs, švarūs ir tvarkingi.

Visos pakelės buvo pilnos medžiotojų ir grybautojų automobilių, o daugelis grybautojų, kaip iš veidų matėsi, buvo italų ar slavų kilmės žmonės.

Pasivaikštinėję keletą valandų miško keleliais ir nušovę tik porą, iš viso, pastebėtų kurapkų, mes pritūpiame trumpam poilsiui ant didžiulio kelmo, pirma nuspardę nuo jo grybus.

Skaityti daugiau: Nenorėjau būti didvyriu. . .

KARIŲ NUOTAIKOS PRIEŠ 50 M. KAUNE

POV. DIRKIS

Savanoris-Kūrėjas

Tai buvo laikinoje sostinėje Kaune. Diena buvo šaltoka ir lietinga. Lietuvos žemių gal tik kokie du trečdaliai buvo dar laisvi nuo įvairiaspalvių priešų. Tačiau, laisvoji Lietuva tą dieną džiūgavo ir triumfojo Mat tą dieną, po daugelio nelaisvės metų, galėjo laisvai rinktis, niekeno nevaržomi, josios tikrieji demokratiniai šeimininkai.

Rinkosi seimas, kuris dėl savo pradinės paskirties buvo pavadintas Steigiamuoju. Nežinau ir nebeatmenu ką tuo metu subrendę politikai ir atgimimo tėvai jautė, tačiau jaunimas ir mes,

Skaityti daugiau: KARIŲ NUOTAIKOS PRIEŠ 50 M. KAUNE

DAŠKEVIČIUS - LIETUVOS KAZOKAS

ALGIRDAS BUDRECKIS

Penkioliktojo amžiaus pabaigoje Didžiosios Lietuvos Kunigaikštijos pietinės sritys dar buvo apytuščios, tarytum kokia dykra. Plačios stepės, krūmynai ir pelkės. Dar prieš Vytauto laikus totoriai tose stepėse ganė savo kirgizinius arkliukus. Vytautui užėmus sritį, totoriai buvo nustumti į Krymą. XV amžiaus eigoje Krymo totoriai atsikratė lietuvių valdžios ir glaudėsi daugiau prie otomanų turkų. Jie dažnai puldinėdavo DLK pietines sritis. Užtat dar Vytauto valdžios laikais atsirado kazokų, laisvųjų kariškių, kurie sergėjo kunigaikštijos pasienį nuo turkų, totorių ir net nuo maskolių. Pirmieji kazokai buvo totoriai, rusinai, ypač ukrainiečiai, o taip pat ir neramūs lietuviai kariai.

Turbūt žymiausias iš tų pirmutinių lietuvių kazokų buvo Daška-Daškevičius, kresnas, mažo ilgio vyras, aristokratiškai augštos kaktos, ilgos ir smailos nosies — kaip visų Daškų giminės bajorų. Jo akys buvo mažos, tviskėjo kaip žarijos. Bendra išvaizda buvo rūsti, kariška. Jo ilga barzda buvo rausvai geltona, tarsi, Perkūno dievaičio ainio. Jis buvo taiklus su kilpine ir su šaudykle. Puikiai valdė kardą ir raitas ir pėsčias būdamas. Gerai vartojo slavų tarmes ir net apvaldė totorių kalbą. Tokiais tai bruožais galima apibūdinti DLK Aleksandro ir Zigmanto II karvedį Eustachą Daškevičių.

Šis lietuvių kilmės kariškis gimė Ukrainoje, Ovruče. Iš tėvo pusės jis galėjo girtis giminyste su Katkevičiais. Jo svainiai buvo bajorai Nemiravičiai. Kadangi Daškevičius išpažino pravoslaviją, tai nevisuomet sutikdavo su Didžiųjų Lietuvos kunigaikščių bei didikų politika. Jis kartais eidavo prieš DLK politiką.

Skaityti daugiau: DAŠKEVIČIUS - LIETUVOS KAZOKAS

ŠARVUOČIŲ RINKTINĖ

O. ŽADVYDAS

Lietuvos kariuomenė kūrėsi labai sunkiomis sąlygomis. Anuo metu valstybė neturėjo pakankamai lėšų nusipirkti net senų šarvuočių, o apie modernius ir nesvajota. Bet ir tie, I Pasauliniame kare naudoti, buvo įsigyti kitais būdais: atimti iš priešų kovos lauke, bei gauti iš vokiečių kariuomenės.

Šarvuotos dalys buvo suformuotos vėliau už pėstininkų, tačiau šarvuoti automobiliai ir šarvuotas traukinys, Nepriklausomybės kare aktyviai dalyvavo, rėmė pėstininkus. Taikos metu visos trys rūšys: šarvuoti automobiliai, šarvuoti traukiniai ir tankai buvo sujungtos į vieną dalį — Šarvuočių Rinktinę.

Kiekviena rūšis buvo suformuota atskirai, ne tuo pačiu laiku. Iki jų sujungimo, turėjo atskirą vadovybę ir tvarkėsi savystoviai; kovos veiksmuose vykdė skirtingus uždavinius, neturėjo tarpusavio ryšio, todėl jų apžvalga aprašoma atskirai.

ŠARVUOČIŲ UŽUOMAZGA

Pirmas šarvuotas automobilis buvo įsigytas 1919 m. gegužės 31 d., kautynėse. Ši data ir yra Lietuvos kariuomenės šarvuočių užuomazga. Minėtu metu mūsų kariuomenė tęsė puolamas kautynes, vijo bolševikus kryptimi Ukmergė -Utena - Zarasai. 1 pėst. pulko, 2-ra kuopa, ties Leliūnais, ant Ukmergės - Utenos plento užvertė keletą beržų. Bolševikų šarvuotis, traukdamasis, privažiavo kliūtį ir neįstengdamas jos nugalėti, pateko į nelaisvę. Paimtas šarvuotis buvo lengvo tipo “Fiat”, 95 AJ, nr. 6739, vėliau pavadintas “Žaibu”. Ginkluotas dviem rusų Maximo sunk. kulkosvaidžiais. Po kautynių šarvuotis buvo perduotas Auto kuopai, bet iki Šarvuoto Auto būrio suformavimo, kovos veiksmams nebuvo vartotas.

Skaityti daugiau: ŠARVUOČIŲ RINKTINĖ

GELEŽINKELIŲ KUOPA

(Karinės tarnybos prisiminimai)

J. PAPEČKYS

Karo tarnybon buvau priimtas Marijampolės apskrities naujokų ėmimo komisijos, 1931 m. rugsėjo 19 dieną.

Naujokų ėmimo skirstymas įvyko Kaune-Šančiuose, Ryšių bn. kareivinėse, pernakvojant ant šiaudų priklotų grindų. Buvo gana didelis skaičius suvažiavusių naujokų, kurie buvo skirstomi į pulkus ir atskiras technikos dalis. Visi laukėme paskyrimo. Didžiulė eilė įvairiais rūbais apsirengusių, suvažiavusių iš įvairių Lietuvos vietovių, laukė, nelyginant teismo, kur kuris papuls. Eilė mažėjo, artėjo vakaras, prie skirstomo stalo su sąrašais sėdėjo keliolika įvairių dalių ir laipsnių karininkų, kurie busimuosius karius skirstė pagal sąrašus.

Belaukiant, priėjo ir mano eilė. Vienas iš majorų paklausė vardo ir pavardės, kartu paklausdamas ar patinka kariškas gyvenimas ir kur norėčiau tarnauti. Prašiau jo paskirti į Geležinkelių kuopą, kadangi prieš karo tarnybą dirbau geležinkelių žinyboje, todėl norėjau pagilinti žinias šioje srityje. Kur mane paskyrė nesakė, tik liepė stoti į kairę, į eilę kurioje jau buvo apie 50-60 asmenų. Galvojome, kur mus visus gabens, nes niekas nežinojom paskyrimo.

Baigus skirstymą visus surikiavo į eilę ir nuvedė į šiaudų pilnas kareivines; pernakvoję turėjome išvalyti, šiaudus iššluoti ir palikti kareivines švarias, prižiūrint mums paskirtiems viršininkams. Pavalgę pietus iš bendro katilo, pailsėję ant švarių ir plikų grindų, naujokų kelionę tęsėme toliau. Prie mūsų būrio, kuris buvo nemažas, prisistatė ginkluoti viršininkai-palydovai, pranešdami kad niekas niekur negali pasišalinti, nes greitai turime pasiruošti žygiui. Vienas iš jų buvo gana žiauraus veido ir pasakė: “Čia jums ne mama”.

Skaityti daugiau: GELEŽINKELIŲ KUOPA

PAOTOW —RAUDONOSIOS KINIJOS ANTRASIS ATOMINIS CENTRAS

J. V. SŪDUVAS

Suijan provincijoje 250 mylių į vakarus nuo Pekingo ir betarpiai į pietus nuo Mongolijos Gobi dykumos, vadinamoje Paotow vietovėje, kaip rašo A.P. korespondentas Henry J. Taylor, naudodamasis CIA žvalgybos duomenimis, R. Kinija baigia įrengti savo antrąjį atominių - hidrogeninių bombų gamybos centrą.

Paotow vietovė Suiyen provincijoje yra beveik dykuma. Negausūs gyventojai iš čia buvo iškelti į Kinijos-Rusijos pasienius. Visi techniniai atominio centro įrengimai ilgą laiką buvo atliekami didžiausioje paslaptyje. Statybos vyko po žeme, iškertant didžiules sales uolinių kalnų šlaituose. Įrengimai, kurie turėjo būti pastatyti žemės paviršiuje, rašo H. J. Taylor, daugiau yra panašūs į šarvuotus laivus negu į pastatus. Tai yra milžiniško didumo pilkos spalvos, be langų, plieno ir betono blokai visai be žmonių viduje, nes atominiai procesai kurie ten vyksta, yra mirtini. Dėl to visus reikiamus darbus jų viduje atlieka prancūzų gamybos robotai.

Pastatyti šitą atominį ir superautomatinį centrą R. Kinija sugebėjo tik su pagalba Japonijos ir Europos didžiųjų bendrovių. Dauguma svarbių Paotow centro įrengimų buvo ištisais kompleksais pristatyti minėtų bendrovių ir čia kiniečių sumontuoti. Vakarų Vokietijos Mannesman bendrovė pristatė didžiulių plieno vamzdžių kompleksą. Austrijos VOEST firma iš Linzo pagamino ir pristatė modernią deguonies gaminimo aparatūrą Prancūzų-Belgų DEMAG bendrovė įrengė 150 milijonų vertės valcuoto plieno gamyklą. Japonija aprūpina naujausiais metalais ir skystais chemikalais. D. Britanija aprūpino elektroniniais kompiuteriais.

Skaityti daugiau: PAOTOW —RAUDONOSIOS KINIJOS ANTRASIS ATOMINIS CENTRAS

Tremties Trimitas

Redaguoja — š. P. Petrušaitis 1561 Holmes Ave. Racine, Wisc.

APDOVANOJIMAI

Už nuopelnus Lietuvai ir LŠST, Vasario 16-sios proga apdovanoti: Šaulių žvaigždės ordinu — pask. Audronė Tamulionytė, visuomenės veikėjas Adolfas Klimas, St. Butkaus kuopos šauliai — Leonardas Šulcas ir Antanas Šiurkus. Šaulių žvaigždės medaliu — LK Mindaugo š.kp. š. Magdalena Kasperavičienė, Vytauto Didžiojo š.kp. šauliai — Kazys Bubinas, Kazė Brazienė, Valdis Džiūvė ir gen. T. Daukanto jūrų š.kp. š. Norbertas Martinkus.

Pagrindas: ŠŽO Tarybos nutarimas Nr. 29/70.

Š.m. vasario mėn. Montrealyje įsisteigė jūrų šaulių skyrius, kuriam vadovauja š. Juozas Zavys. Nuoširdžiai sveikiname naują jūrų šaulių vienetą ir jo steigėjus, linkėdami daug sėkmės. Gero vėjo, broliai jūrų šauliai!

Vlado Pūtvio raštų parengimas spaudai eina prie galo. Jį atlieka Sąjungos garbės narys Aleksandras Mantautas ir š. prof. dr. Vaidievutis Mantautas. Norintieji prisidėti su garbės prenumeratomis prašomi paskubėti tai atlikti.

Skaityti daugiau: Tremties Trimitas

Šaulė Tremtyje

Pavasaris širdyje

Kai Kristus kelias,
Gamta nubunda—
Stipriau pajuntu —
Tėviškės skundą.

Jaunas, gyvybingas, daug atnešantis, dar daugiau žadantis pavasaris atskrido, atplasnojo kartu su Kristaus Prisikėlimo švente — Velykomis.

Prašykime Augščiausiojo suteikti jėgų, kad ir mes po žiemos sustingimo ir jos rūpesčių prisikelti galėtume. Mus džiugina prasikalantis žalsvas daigelis, norįs kuo daugiau būti gamtoje, visa kuo džiaugtis ir pilnai savo širdyje pavasarį išgyventi.

Vyresnieji esame daug ko nustoję ir dar daugiau išgyvenę, kad ir pavasario auksiniais spinduliais nuskaidrintose dienose, pūstelėjęs vėjelis mums atneša tėviškės skundą. Mus apima begalinis noras dirbti, aukotis dėl savo tautos, tėvynės ir jos laisvės. Laimingi priklausą šaulių šeimai ir turį idealą “Nepriklausomai Lietuvai”.

Iš praeities tavo sūnūs
Te stiprybę semia.

Šaulių S-ga remiasi praeitimi. Buvusiomis lietuviškomis tradicijomis, papročiais grindžia savo veiklą. Sėkmė lydi darbą. Šaulių ir vienetų skaičius kaskart auga ir veikla stiprėja. Daug prisidedate prie to ir jūs, sesės, savo skaidria darbo nuotaika, moterišku švelnumu, darbštumu ir šaulišku atsparumu.

Skaityti daugiau: Šaulė Tremtyje

PARTIZANO MOTINAI

Pranė Tekutienė

Žalsvo šilko gijos draikėsi miškuose,
Šlaituos baltažiedžiai barstė lapelius.
Veltui motinėle pamiške žvalgaisi,
Su puokšte žibuoklių neateissūnus.
Tavo lepūnėlio garbaną šilkinę
Plačiašakės eglės taršo įkyriai.
Jo rankoje plienas — ilgesys krūtinėj,
Jo mintys nuklysta kūdikio keliais.
— Pabučiuok mamyte, padainuok lopšinę! —
Nejučiomis kalba jo lūpų šypsnys,
— Pabudėk prie kryžiaus maldoj už tėvynę,
Gal mūsų padange debesys nuslys.
Po kovos lemtingos pašvaistėm išblėsus,,
Laisvės varpo aidui banguojant laukais. ..
Pamiške žvalgykis vasarai atvėsus,
Takeliu per lauką sūnus, gal pareis.
Po ąžuolais žydi rožės purpurinės,
Vėlinių naktyje — tai kraujo lašai.
Ten ilsis didvyriai kritę už tėvynę —
Neraudok mamyte, jei sūnus tenai.

1969 m. Kariuomenės atkūrimo minėjime — Montrealyje Pranė Tekutienė sako savo eilėraštį “Partizano motinai”. Foto A. Kalvaitis

Lietuviai Kariai Laisvajame Pasaulyje

Iš mūsų tarpo atsiskyrė šie lietuviai kariai: vasario mėn. 2 d. mirė kpt. Juozas Radžiūnas, sulaukęs 70 m., kadangi buvo vienišas, tai laidotuvėmis rūpinosi M. Rakauskas. Dr. Petras Švambaris, buvęs Lietuvos karo veterinarijos gydytojas, mirė sausio 8 d. Vienoje, Austrijoje. Amerikos aviacijos Itn. K. Richteris tragiškai žuvo, liko žmona Gaja su sūnumi. Lietuvoje mirė Kazys Vadapolas, ilgus metus buvo basikuriančios Lietuvos kariuomenės Biržų apskr. komendantu, sulaukęs 70 m.

— Sgt. Richardas Daukus, kurio tėveliai gyvena prie Čikagos, pasižymėjo P. Vietname ir buvo apdovanotas Bronzos žvaigždės medaliu. Jis su kitais kariais vienoje misijoje sugavo 15 komunistų ir gyvus su svarbiais planais pristatė į štabų.

— Melburno, Australijoje, lietuviai išlydėjo tris jaunus vyrus į Australijos kariuomenę: dr. L. Dziuką, gimn. mokyt. Joną Miliūną ir Joną Verbylą.

Raimundas Kazlas, kilęs iš Čikagos, yra P. Vietname malūnsparnio šoferiu, Pleiku bazėje. Jam dažnai tenka skraidyti į įvairias kautynių vietas. Velykų atostogoms išvyksta į Australiją ir Japoniją.

— Kpt. Romas Kankus pasižymėjo nepaprastu narsumu P. Vietname. Nebodamas priešų kulkų, jis su malūnsparniu pristatinėjo į frontą amuniciją. Dėka to, priešas buvo sumuštas. 9 pešt. divizijos vadovybė įteikė jam augščiausią Bronzinės žvaigždės medalį, Lakūno Kryžių ir medalį. Aviacijos laikraštis pažymėjo, kad R. Kankus šiuos žymenis užsipelnė savo didvyriškumu.

— Algis Ratnikas, kilęs iš Detroito, dabar atlieka karinę prievolę Fort Knox, Ky. Jis buvo pavojingai susirgęs, bet dėka geros priežiūros greitai pasveiko.

— Serž. Leonardas Kardelis, kilęs iš Oaklawn, III., kurį metą išbuvęs V. Vokietijoje, dabar pateko į P. Vietnamą ir čia pasižymėjo tarnyboje. Jis yra atžymėtas specialiu medaliu. Sėkmės jam ten kovoti!

Skaityti daugiau: Lietuviai Kariai Laisvajame Pasaulyje

Karinės Žinios

— Esant blogam orui ir matomumui, oro tiekimas sustoja. 1934 m. gruodžio mėn., vokiečių priešpuolio metu, Belgijoje, Bastogne apsupime, dėl blogų oro sąlygų amerikiečiai virš dviejų savaičių negalėjo pristatyti reikmenų oru, 18,000 vyrų apsuptai 101 divizijai, kurią vokiečiai būtų sunaikinę, ir tik 1945 m. sausio pradžioje (3 d.) sustojus stipriam snigimui, prasidėjo tiekimas. Technologijai pažengus, šiuo metu amerikiečiai pritaikė bepilotinį tiekimą, valdomą iš didesnių atstumų radio bangų pagalba. Tai maži lėktuvai, didelio lankstumo, galės pakelti virš pusės tonos krūvio — nunešti reikiamon vieton kaitaliodami skridimo kryptį ir augštį, išmesti krūvį ir grįžti atgal. šie lėktuvai numatomi panaudoti dūminėm uždangom paleisti, tiesti laidus ir kit. Manoma bus galima ištobulinti iki tokio laipsnio, kad galės nusileisti į pavojingas vietas ir net paimti sužeistuosius.

— The Singer Co. pagamino 279 mm skystu kuru varomą raketą, kurią galės iššauti iš to paties kalibro gaubicų. Raketa bus valdoma skridimo metu nuo žemės. Bandymai atlikti sėkmingai.

— Daromi bandymai sumažinti helikopterių garsą skridimo metu. Amerikiečių laivyne naudojamam helikopteriui SH-3 pritaikius duslintuvus ir padidinus propelerių menčių skaičių, atsiekta gerų duomenų.

— Vakarų Vokietija šiuo metu Baltijos jūroje, pakrančių apsaugai, turi 11 povandeninių 450 to. laivų. Gynybos ministerija paskelbė užsakiusi 12 naujų to paties tipo povandeninių laivų, kuriuos statysis patys vokiečiai. Visi 12 laivų iki 1973 m. bus pakrančių apsaugos tarnyboje Baltijos jūroje.

— Amerikiečiai pradėjo gaminti tiekimo ir gelbėjimo tipo trimotorius helikopterius S-65, kurie galės pakelti trijų tonų krovinį ir veikti 250 mylių spinduliu. Skridimo greitis apie 350 mazgų. Helikopteris turės gelbėjimo įrengimus — paimti nuo žemės sužeistus, nenusileidus.

Numatomas bandyti tokio paties tipo helikopteris 8 ir pusės tonos kėlimo galios, veikimo spunduliu 400 mylių, skridimo greičio virš 350 mazgų. Šio tipo helikopteriui reikėtų apie 1000 pėdų kilimo tako, kylant su pilnu krūviu.

Skaityti daugiau: Karinės Žinios

Poezija

O, Nemune!

O, Nemune! Mūs upių tėve numylėtas!
Kur žalios lankos šypsosi margais žiedais kaišytos,
Kurio krantų darželiuose lietuviškosios rūtos, mėtos,
Kur žydi čia, sušvitęs atiminmais, saulės rytas.

O, Nemune! Tavuos laukuos čyrena pilkas vyturėlis
Ir pempių “gyvi” štai pasklinda po laukus marguosius.
Gegutės “kukū” supasi viršūnėje gimtinės ąžuolėlio,
“Jurgut, Jurgut, kinkyk, paplak!” lakštutė vakarais besuokia.

O, Nemune! Aidėjo čia kadais giesmė graudi vaidilų,
Raudojo kanklės jų belydint brolelius į žiaurų karą.
Regėjai vaidilučių jausmą: šventą, tyrą, gilų,
Ir jųjų kurstomos ugnelės Gabijoj tą slaptingą žarą.

O, Nemune! Ant tavo delno praeitį neši visos tautos didingą,
Senųjų bočių prakaitu, krauju, taurioms godoms nuaustą.
Ak, jų vardai jau amžiams sentėvių kapuos sustingo . . .
Gi dvasią jų atminus mums veidai raustė nurausta . . .

Skaityti daugiau: Poezija

Kronika

KARIUOMENES ATKŪRIMO MINĖJIMAS PHIL ADELPHIJ OJE

Philadelphijos ramovėnai, Kariuomenės šventei pradėjo ruoštis anksti. 1969 m. rugpjūčio 17 d., skyriaus valdyba sudarė planą šventės pravedimui ir valdybos nariai pasiskirstė pareigomis kas ir ką atliks.

Neoficialiai buvo sužinota, kad p. Jurskių šeima, a.a. inž. plk. lt. Alfonso Jurskio atminimui, kariuomenės atkūrimo minėjimo proga, įteiks Ramovės skyriui vėliavą. Skyriaus valdyba todėl aptarė vėliavos įvesdinimo iškilmes.

Vėliavos krikšto tėvais buvo numatyta kviesti Vyčio Kryžiaus kavalierių, savanorį-kūrėją plk. Vincą Šaudzį ir p. Juzę Augaitytę; prof. dr. Joną Puziną ir p. Sniegą Jurskytę; Vyčio Kryžiaus kavalierių, savanorį -kūrėją, Lietuvos Laisvės Kovų Karo Invalidų sąjungos pirmininką viršilą Bronių Tvarkūną ir p. Bronę Impolėnienę; vėliavos krikšto metrikos akto projektą paruoš Antanas Impolėnas.

Vėliavą pašventinti buvo pakviestas šv. Andriejaus parapijos klebonas kun. Jurgis Degutis; iškilmingas pamaldas laikyti — kun. Kajetonas Sakalauskas.

Skaityti daugiau: Kronika

Partizanai: Istorija ir dabartis

Navigacijos peržiūros paieška

Navigacija

Ieškoti

Karys 1970m. 3-4 Turinys, metrika

APUOLĖS UŽPUOLIMAS