Į Laisvę 1967 39(76)

PDF Fotografinė kopija BOX

Skaityti daugiau: Į Laisvę 1967 39(76)

* Apsiribokite daugiau politiniais arba kultūrpolitiniais straipsniais. Nevenkite ir stipriau pasisakyti, ypač principiniais klausimais. Geriausios dabarties temos, tačiau, jei svarbios, gali būti ir praeities. Būkite drąsūs, bet nepikti.

Aloyzas Baronas

Chicago, Illinois

* Straipsniai neturėtų būti ištęsti, keliamais klausimais turėtų būti suglaustai ir aiškiai pasisakoma. Kova dėl Lietuvos laisvės ir lietuvių jaunimo gelbėjimas nuo nutautimo turėtų būti svarbiausi žurnalo uždaviniai. Labai svarbu stipriai atsikirsti prieš okupanto ar jo kolaborantų peršamą bendradarbiavimą.

Dr. Antanas Valiuškis

Portland, Maine

Skaityti daugiau: LAIŠKAI REDAKTORIUI

“Į Laisvę” įžanginiai

AMERIKOS LIETUVIŲ ATSAKOMYBĖ

Kovoje dėl Lietuvos laisvės JAV-bių lietuviai yra labiausiai atsakingi, todėl mums reikia stiprios, kūrybingos ir dinamiškos Amerikos lietuvių politinės vadovybės. Jei kas buvo galima padaryti, o nebuvo padaryta, istorija kaltins pirmoje vietoje gausią, intelektualiai pajėgią ir medžiagiškai turtingą JAV-bių lietuvių bendruomenę.

Visuomenė, jau antras dešimtmetis be tinkamos vadovybės, nebepajėgia susiorientuoti. Pavojingiausia tokio nesiorientavimo forma — noras pavergtą tautą gelbėti, prašant malonės Lietuvos pavergėją. Pirmiausia siūloma “kultūrinio bendradarbiavimo” piliulių pagal sovietų receptus.

Ruso malonės negausime. Visą laiką rusų valdovai buvo despotiški saviesiems, žiaurūs pavergtiesiems. Trėmimai, įkalinimai ir masinės žudynės— ne komunistų išradimas. Šių priemonių (ypač pavergtiesiems naikinti) plačiai griebiasi nuo se-niausių laikų jų kunigaikščiai ir carai. Komunistai tautų naikinimo metodus paveldėjo, ištobulino ir žymiai platesniu bei radikalesniu mastu panaudojo komunistinės Rusijos galybei ugdyti. Ne malonės prašydami, bet neatlaidžiai reikalaudami kraštui laisvės, priversime rusus pasitraukti iš pavergtos Lietuvos.

Bendradarbiavimo šalininkai savo oponentus kaltina bailumu. Bailys niekas būti nenori. Tačiau drąsos vardu nusikalsti savo tautai nėra jokia dorybė. Bet koks bendradarbiavimas su Lietuvos pavergėju pagal jo nustatytas taisykles reiškia apriorinį apsisprendimą kapituliuoti. Priešas tai žino ir to nori.

Skaityti daugiau: “Į Laisvę” įžanginiai

KARTŲ IR GRUPIŲ DIALOGO KELIU

LAIKO REIKALAVIMAI

DR. ADOLFAS DAMUŠIS

Tremtiniai laisvajame pasaulyje esame veikiami dviejų ryškių gyvenimo linkmių. Viena jų yra efektyviai įtaigojanti ir besikeičianti su laiku; joje reiškiasi naujos idėjos, atidengiami nauji horizontai ir vartojami dar neišbandyti metodai. Antra pastovesne, remiasi turtinga tradicija ir kaupia savyje istorijos bėgyje įsigytas ir gyvenime įpilietintas vertybes. Viena jų įdomi, kita turininga, bet kiekviena atskirai paimta yra nepilna. Tuo tarpu tų dviejų linkmių balansuota jungtis yra labai patraukli, pilna, visuotinė, veržli, turininga, originali.

DR. ADOLFAS DAMUŠIS, Detroit, Michigan (JAV), Lietuvių Fronto Bičiulių Vyriausios Tarybos Prezidiumo pirmininkas.

Tas, kuris gyvena vien laike besikeičiančiu gyvenimu, turi blankų tikrovės vaizdą; tiktai kai kurios naujos idėjos išlaikys istorijos egzaminą, ir tiktai kai kurie nauji horizontai pasirodys nauji esą. Didesnė dalis jų nuvils savo nekritiškus sekėjus. Tas, kuris gyvena tiktai pastovia, kad ir turininga tradicija, atsiriboja nuo pažangos veiksnio, nuo naujų formų ir praranda minties jaunatvę.

Ta prasme ir tenka pasitikti konfliktus mūsų bendruomenėje tarp kartų bei atskirose kartose tarp įvairių grupių. Nors lietuvių bendruomenė turi vieną aiškų tikslą— kovą dėl laisvės, bet dažnai skirtingas aplinkos interpretavimas, kitoks reagavimas į jos apraiškas nustumia mus nuo to bendro pagrindo.

Skaityti daugiau: KARTŲ IR GRUPIŲ DIALOGO KELIU

Aktyvieji frontininkai: — Stasys Barzdukas ir Dr. Antanas Razma

STASYS BARZDUKAS

STASYS BARZDUKAS, Cleveland, Ohio (JAV), Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Valdybos vykdomasis vicepirmininkas.

Lietuvių Bendruomenė, po paskutinio pasaulinio karo tremtiniams įsikuriant laisvojo pasaulio įvairiuose kraštuose, lengvai įleido šaknis Vakarų Europos valstybėse, Australijoje, Kanadoje ir kitur. Visai kita padėtis buvo JAV-se. Čia LB šalininkams reikėjo nepaprasto sumanumo, daug energijos, pastangų ir laiko, kol pavyko įtraukti į LB veiklą plačiąsias mūsų mases. Ne kartą spaudoje ir kitur Lietuvių Bendruomenė JAV-se buvo vadinama “Barzduko Bendruomene”. JAV-se LB-nę išugdė, įpilietino ir tėviškai globojo bei globoja Stasys Barzdukas, šiuo metu esąs Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Valdybos vykdomasis vicepirmininkas.

Skaityti daugiau: Aktyvieji frontininkai: — Stasys Barzdukas ir Dr. Antanas Razma

DIDŽIOJI LIETUVIŲ BENDRUOMENĖS ATSAKOMYBĖ

JUOZAS KOJELIS

Prof. K. Pakštas Lietuvių kongrese New Yorke 1949 m. pasakė kalbą, kurioje pateikė keletą konkrečių priemonių tautiniam lietuvių potencialui svetur išlaikyti. Viena jų, skirta visiems pasaulio lietuviams, taip skambėjo:

“Visiems lietuviams: pasaulyje išbarstyti lietuviai privalo būti puikiausiai organizuoti. Galime girtis milijonu išeivių, bet kas iš to? Kur mes surasime tą milijoną, kaip mes jį pritrauksime prie tautinio darbo? Mes turime sukurti racionalų tinklą reikalingiausių organizacijų lietuvių kalbai ir kultūrai išlaikyti pasaulyje ir visą žemės rutulį apsupti lietuviškai plakančių širdžių grandine” (Draugas, 1949.XI.17).

Labai charakteringa, kad šis gilus patriotas, kūrybingas fantastas ir dinamiškas veikėjas tąsyk skelbė ne vienos visuotinės organizacijos idėją, kuri vėliau objektyvavosi Pasaulio Lietuvių Bendruomenės forma, bet kalbėjo apie racionalų reikalingiausių organizacijų tinklą, nors “plakančių širdžių grandinė” ir kelia vienos organizuotos bendruomenės įvaizdį. Sunku prileisti, kad pro prof. K.Pakšto sąmonę organizuotos pasaulio lietuvių bendruomenės idėja būtų praslydusi. Jis gerai pažino Draugiją Užsienio Lietuviams Remti ir Pasaulio Lietuvių Sąjungos organizacinius planus, jis daug kartų buvo lemtinguosius lietuvių tautos klausimus svarstęs ir aiškinęs. Reikia manyti, kad ir prof. K. Pakštui PLB-nės idėja atrodė per didelė. Prie visų jo asmenybės atributų: patriotizmo, kūrybiškumo bei dinamizmo reikėjo dar didelės valios pačiam angažuotis ir pasaulio lietuvius angažuoti PLB idėjos įgyvendinimui.

Maždaug tuo pačiu metu, kai prof. K. Pakštas ruošė savo kalbą JAV-se, kelių tūkstančių mylių nuotolyje, Vokietijoje, tais pačiais klausimais mąstė kitas vyras — anuometinis Vyriausio Lietuvos Išlaisvinimo Komiteto pirmininkas prof. Mykolas Krupavičius, kuriam niekada netrūko valios skelbiamoms idėjoms konkretizuoti gyvenimo realybėje. Pakšto poetiškai aptartą “žemės rutulį supančią lietuviškai plakančių širdžių grandinę” Krupavičius realiai pavadino Pasaulio Lietuvių Bendruomene.

Skaityti daugiau: DIDŽIOJI LIETUVIŲ BENDRUOMENĖS ATSAKOMYBĖ

DIALOGAS REZOLIUCIJŲ TEMA

DR. PETRAS PAMATAITIS

Rezoliucijoms Remti Komitetas, 1966 metų spalio mėn. 22 dieną pravedęs rezoliuciją JAV-bių senate, pasiekė prieš šešerius metus nusibrėžto pirmojo tikslo. Abeji Kongreso rūmai visais balsais deklaravo, kad Sovietų Rusija įvykdė agresiją prieš Pabaltijo valstybes ir jas pavergė ir kad Pabaltijo kraštus sovietai intensyviai rusifikuoja; pagal šią deklaraciją, JAV-bių Kongresas ragina krašto prezidentą imtis atitinkamų žygių bei priemonių laisvo apsisprendimo teisėms Pabaltijo valstybėse atstatyti.

Deklaratyvinė pravestos rezoliucijos dalis stipri ir principinga, visai artima prieš šešerius metus įneštų senatoriaus Thomas H. Kuchel (R. Calif.) ir kongresmano Glenard P. Lipscomb (R. Calif.) rezoliucijų tekstams. Išvadinę dalis kiek silpnesnė, tačiau esmiškai išreiškia rezoliucijų sąjūdžio iniciatorių originalią idėją.

Spaudos talka

Spaudoje Rezoliucijoms Remti Komitetas informavo, kurie lietuvių laikraščiai ir žurnalai rezoliucijų žygį rėmė. Mažiau ar labiau komitetą rėmė “Aidai”, “Darbininkas”, “Dirva”, “Draugas”, “Laisvoji Lietuva”, “Lietuviai Amerikos Vakaruose”, “Lietuvių Dienos” ir kiti.

Skaityti daugiau: DIALOGAS REZOLIUCIJŲ TEMA

Televizijos ir radijo panaudojimas kovoje dėl Lietuvos laisvės

KUN. KAZIMIERAS PUGEVIČIUS

Ruošiantis šventinti Šiluvos Marijos koplyčią Washingtone, buvau pakviestas prisidėti prie tos šventės ir iškilmių pagarsinimo bei paskelbimo amerikiečių spaudoje. Teiravausi pas eilę žinomesnių šio krašto laikraštininkų, kaip būtų galima ta proga iškelti Lietuvos bylos reikalą amerikiečių spaudoje. Ne vienas iš tų laikraštininkų man atsakė: “Kam iš viso tą klausimą kelti! Juk Lietuva yra jau dvidešimt penkeri metai Sovietų Rusijos valdžioje. Ar manote, kad Jungtinės Amerikos Vastybės pradės atominį karą su komunistine Rusija dėl Lietuvos!”

Tai tik vienas iš pavyzdžių, kaip sunku šiomis dienomis gauti amerikiečių pritarimo Lietuvos bylos kėlimo reikalui. Apie jų talką ir paramą čia nė nekalbama.

Visi puikiai žinome, kad prieš 1918 metus visas šis reikalas buvo keleriopai blogesnėje padėtyje. Tais laikais čia, Jungtinėse Amerikos Valstybėse, beveik niekas nieko nežinojo apie Lietuvą. Tada Lietuvos laisvė daugumai amerikiečių atrodė tik tuščia svajonė. Tokių svajotojų apie Lietuvos laisvę nebuvo daug, bet jų visur buvo. Tų svajotojų svajonės išsipildė, kai Lietuva 1918 metais išsikovojo sau laisvę ir nepriklausomybę. Tai pareikalavo iš visų tų svajotojų nepaprastai daug pastangų, darbo ir — gyvybių.

Skaityti daugiau: Televizijos ir radijo panaudojimas kovoje dėl Lietuvos laisvės

PABALTIJO VALSTYBĖS TURI BŪTI NEPRIKLAUSOMOS

Aš buvau didžiai susirūpinęs dėl Edeno (užsienių reikalų ministro) pranešimų, kuriuos jis parsivežė iš Maskvos. (Sovietai siekia naujų teritorijų, ypačiai Pabaltijo valstybėse, šios valstybės buvo Petro Didžiojo užkariautos ir per du šimtu metų buvo carų valdžioje. (Lietuva — tik 120 metų. Red.). Po revoliucijos Rusijoje jos buvo Europos avangardas prieš bolševizmą. Jos buvo, kaip dabar sakoma, “socialinės demokratijos”, bet labai judrios ir nutašytos. Prieš prasidedant karui, 1939 Hitleris jas užstatu iškišo sandėryje su sovietais. Vyko žiaurus rusiškas ir komunistinis valymas. Vienu ar kitu būdu, buvo likviduotos visos valdančios asmenybės bei valstybiniai pagrindai. Nuo tada šių narsių tautų gyvenimas tapo pogrindinis. Netrukus, kaip regėjome, čia užgriuvo Hitleris su naciniais kontravalymais. Pagaliau bendros pergalės rezultate sovietai čia vėl turi kontrolę. Tuo būdu likimo šukos Estiją, Latviją ir Lietuvą šukavo nuo vieno šono į kitą ir vėl atgal. Tačiau niekad nekilo jokios abejonės, kieno pusėje teisė. Baltijos valstybės turi būti suvereninės, tautos nepriklausomos.

WINSTON LEONARD SPENCER CHURCHILL The “Grand Alliance”, III tomas

DVIEJŲ KARTŲ SUSIDŪRIMAS TIES PATRIOTINIŲ MITŲ PALIKIMU

JURGIS GLIAUDA

Neseniai “Į Laisvę” Fondo išleistos knygos Neparašyti Laiškai motto skamba taip: “Skiriu tiems, kurių atminimas ir kapai išniekinti, — kad jie nemirtų mūsų širdyse”. Knygos — eilėraščių rinkinio — autorius slapyvardinis poetas Mykolas Viltis. Šio tragiško motto ženkle tenka rašyti šias trumpas pastabas apie dalinį ir graudulingą mūsų pasimetimą Lietuvos laisvinimo bare.

Neparašyti laiškai

Mykolas Viltis savo eilėraščių rinkinyje Neparašyti laiškai nedavė laisvės kovotojo kovų pompastikos. Nėra nė užuominos apie išgyvenimą kovoje. Čia tik vienišumo išpažinčių mozaika lietuviško rudeninio gamtovaizdžio fone. Melancholija ir viltis, principo išpažinimas iki paskutinės gyvenimo minutės ir tikėjimas sunaikinto pasipriešinimo prasme — viskas tai atrodo lyg naujas atradimas mums, po dviejų dekadų jau ir į partizanavimo prasmę ėmusiems žiūrėti politinio utilitaristo akimis.

Knyga pilna nuotrupų, prasmingų “nedasakymų”, daugiur paranku baigti eilutę daugtaškiu, nes žodžiai lieka tik žodžiai, kai tyla ties skauduliu yra iškilmingiausia byla.

Neparašyti laiškai tačiau yra monumentalinė knyga, jos puslapiuose vėl atgaivinta tai, kas po dviejų tingių ir sočių dekadų užsienio lietuviui tapo mitu, padavimu, herojiška nerealia pasaka.

Skaityti daugiau: DVIEJŲ KARTŲ SUSIDŪRIMAS TIES PATRIOTINIŲ MITŲ PALIKIMU

ŽUVUSIAM KOVŲ DRAUGUI

Pro sunertus mano pirštus gožiasi kraujas,
Tavo jaunas kraujas į rugienos vagą..
Verkia amžinomis rekvijomis
Rudenėjančio dangaus skliautai.

Kad galėčiau į tą pamiškę aušroje,
Ton vagon išlašinti savo kraują,
Kad ir žiemos staugiančią naktį,
Kad tik savon žemelėn!

Tarsi, rodos, net ir žemė atpažintų,
Tarsi, rodos, net ir žemė apraudotų,
Tarsi, rodos, net ir žemė neapleistų,
Tarsi, rodos, net ir žemė prisimintų.

Nenoriu šaltos šachtos gelmėje mirti!

MYKOLAS VILTIS
Iš “Neparašyti laiškai”

Keturi šių laikų Lietuvos didvyriai

KRAUJO LIUDIJIMAS SUKAKČIŲ ŠVIESOJE

JULIUS VIDZGIRIS

“Jei tauta. verčiama klausyti, klauso, gerai daro; bet dar geriau padaro, nusimesdama jungą, kai tik jį nusimesti gali, nes, susigrąžindama laisvę tąja pat teise, kuria ji buvo išplėšta, tauta parodo, kad gali susigrąžinti sau laisvę arba kad negalima buvo jai laisvę atimti”.

J. J. Rousseau

Prieš 25 metus, 1941 birželio 23, per sukilėlių užimtą Lietuvos radijo siųstuvą pasaulyje nuskambėjo šūkis: “Tegyvuoja laisva nepriklausoma Lietuva!” — buvo kaip tik toks gaivališkas lietuvių tautos teisės į laisvę įrodymas, kurį klasiškai išreiškė didysis mintytojas.

1941 Lietuvos sukilėliai buvo jaunos dvasios žmonės. Jie negalvojo sukti atgal istorijos rato, negalvojo grįžti praeitin, kurioje matė netobulumų. Jų žvilgsnis buvo nukreiptas ateitim

Vėliau partizaninės kovos laikotarpio didvyriai kovojo ir mirė dėl to paties 1941 m. sukilėlių idealo — nepriklausomos laisvos Lietuvos. Ne kas kitas, bet legendarinis partizanų vadas Daumantas paliko sako ranka parašytą liudijimą: “Mumyse vyravo ... ta pati kovos dvasia, kuri 1941 m. biržely pasireiškė sukilimo forma, ta pati, kuri per kelerius metus spyrėsi prieš rudųjų okupantų užmačias”.¹

VYSKUPAS VINCENTAS BORISEVIČIUS

“Vieno prašau jus: truputį pasitikėkite savo vyskupu, kuris mokėjo kovoti, kai reikėjo tėvynę ginti. Aš irgi esu karys. Dalyvavau sukilime. Ant savo pečių nešiau sužeistus karius, dariau viską, kas reikėjo ir ką sąžinė liepė”.

Kard. Wyszyński (1965)

Jei būtų gyvas, panašiai į mus prakalbėtų garbingo atminimo kankinys Telšių vyskupas Vincentas Borisevičius, kurį prieš 20 metų suėmė enkavedistai ir iki šiol nepaaiškėjusiomis aplinkybėmis nužudė.

Ne tik mirtis, bet ir didžiųjų bandymų keliami pasirinkimai žmones sulygina. Kai užgriuvo antroji sovietinė okupacija ir Lietuva atkakliai gynė savo laisvę, ir vyskupas buvo toks pat lietuvis žmogus, kaip kiti, būtent, ir jis stovėjo prieš pasirinkimą: atlikti savo pareigą ar ją apleisti.

Jis galėjo nestatyti savęs pavojun ir išvengti pareigos. Jis būtų galėjęs gal net labai įtikinančiai pasiteisinti vardan didesnės atsakomybės: neatlikau pareigos tautai, kad būčiau naudingesnis Bažnyčiai.

Skaityti daugiau: Keturi šių laikų Lietuvos didvyriai

LIETUVOS PARTIZANAI

Ir kaip mišrios šios eilės: studentai, gimnazistai, tarnautojai, ūkininkaičiai ir darbininkai. Nesvetimi jų eilėse nei dvasiškiai, nei vyresnio amžiaus inteligentai, nei Nepriklausomybės laikų kariai, čia rasi ir ne vieną Nepriklausomybės laikų savanorį. Visus juos subūrė ta pati Tėvynės meilė ir pareiga ginti tėvų žemę ir savo seses - brolius nuo beatodairinio rytų barbaro teroro. Ginti ir gintis, jaučiant didįjį laisvės ir žmoniškumo troškimą ir suprantant begalinį šios kovos sunkumą: ginti ir gintis, visiškai atsižadant savo asmeninio gyvenimo, kol kas pasitikint tik savo jėgomis ir budrumu, paslapčiomis rusenant vilčiai, kad pagaliau tie, kurie dar taip neseniai kalbėjo apie teisingą pokario sutvarkymą, pagaliau pa jus atsakingumą prieš žmonjios ateinančias kartas ir pašalins barbariją...

Juose negęstamai rusena ta pati nemarioji prosenelių dvasia, šimtmečiais istorijon nusitęsusi, mūsų laisvės sargyboje stovėjusi.

J. DAUMANTAS - LUKŠA Iš knygos “Partizanai už geležinės uždangos"

PAVERGTOJE LIETUVOJE

KOMUNISTAI PEŠASI, KLEBONAS KENČIA

BARSTYČIŲ ATSITIKIMAS

Kas iš tikrųjų atsitiko Barstyčiuose ? Klausimas savaime iškilo, perskaičius “Švyturio” (nr. 22, 1966 lapkr.) str. “Gąsdintojai”. Vietos stoka neleidžia jo ištisai atsispausdinti. Antra vertus, nėra nė reikalo kartoti viso žodžio srauto, kuriuo mėginama nuplauti nešvarius vietinių komunistų intrigos pėdsakus. čia sutelkiame dėmesį tik į pačius straipsnyje suminėtus faktus. Juos pasvėrus, išryškėja intrigos galai, kurių nepavyko paslėpti.

Įvykio vieta — Barstyčiai, Skuodo rajonas. Anksčiau valsčiaus centras, dabar — sovchozo. Apylinkė gana nuošali, pelkėta. Joje ilgai laikėsi partizanai, kurių poveikis iki šiandien jaučiamas.

Veikėjai — vietos komunistinis aktyvas. Iš viso 24; jų tarpe būta didelių nesutikimų, anot straipsnio autoriaus, “painiavos”. Tos painiavos pradžia tokia:

"... Buvo ir šiokių, ir tokių vadovų, bet tokių, kokie į Barstyčius atvyko prieš dvejus metus, žmonės dar nematė". Kas jie, tie nematytieji vadovai? Barstyčių partinės organizacijos sekretorė Ona Minkevičienė, sovchozo direktorius Ant. Marčiauskas, komunistas gydytojas J. Vitkinas, vidur, mokyklos dir. Adelė Gutautaitė. Jie visi straipsnio “teigiami herojai”. Jei užpernai sovchozas iš hektaro prikūlė 6 centnerius, pernai — 7, o šiemet — 12, tai Minkevičienės ir Marčiausko nuopelnai. Gutautaitė per pusantrų metų daug nuveikė, nes “mokykloje atsirado daug veiklių komjaunuolių”. Gyd. Vitkinas ("kurio krūtinę puošia keli Tėvynės karo šlovės ordinai”) sėkmingai pirmininkauja “draugiškam teismui” ir “padėjo ūkiui atsikratyti veltėdžiais ir degtindariais”.

Skaityti daugiau: PAVERGTOJE LIETUVOJE

LAISVINIMO VEIKSNIAI IR JŲ DARBAI

SUJUDIMAS LIETUVOS LAISVINIMO VEIKSNIŲ TARPE

Ir Vyriausias Lietuvos Išlaisvinimo Komitetas (VLIK-as) ir Amerikos Lietuvių Taryba (ALT-ba) rodė nemaža gyvybės ženklų ir atskirai ir kartu 1966 metų pabaigoje ir 1967 metų pradžioje. Noromis ar nenoromis šie abu veiksniai jau kuris laikas duoda balsą Lietuvos Laisvės Komitetui (LLK-tui) ir Lietuvių Bendruomenei (LB). ALT-ba ir VLIK-as turėjo savo konferencijas atskirai 1966 metų pabaigoje, o 1967 metų sausio mėnesį tos abi institucijos susirinko į bendrą konferenciją, pasi-kviesdamos į ją LLK-tą ir LB vadovybės atstovus.

AMERIKOS LIETUVIŲ TARYBOS METINĖ KONFERENCIJA

Prieš porą metų vienas ALT-bos centro direktorių, sugrįžęs iš metinės konferencijos į savo vietovę ir paklaustas tos vietovės veikėjų apie šio laisvinimo veiksnio per paskutinius porą metų atliktus darbus ir ateities žygių planus, kalbėjo: “Nieko negalėčiau pasakyti apie ALT-bos atliktus darbus per paskutiniuosius porą metų. Apie ateities žygius bei jų planus nė neteko niekam konferencijos metu užsiminti, nes pritrūko laiko tam. Pranešimai, kalbos ir sveikinimai užėmė didesnę konferencijos laiko dalį. Visą kitą laiką, kiek jo dar liko, praleidome besiginčydami statuto klausimais”. Ši konferencija skyrėsi kiek nuo anos. Šios konferencijos metu buvo surasta kiek laiko pakalbėti ir apie ateities darbus, būtent: kaip paminėti Lietuvos nepriklausomybės atstatymo 50 metų sukaktį.

Skaityti daugiau: LAISVINIMO VEIKSNIAI IR JŲ DARBAI

LIETUVOS BYLOS KLAUSIMAS LAISVŲJŲ TAUTŲ TARPE

LIETUVOS BYLOS MARINTOJAI VALSTYBĖS DEPARTAMENTE

Valstybės Departamento pareigūnai, jei tik kas pas juos pasiteirauja Lietuvos bylos klausimu, nesigaili ilgų laiškų, iš kurių kartais gali susidaryti įspūdis, kad toji JAV-bių užsienio politikos formavimo ir vykdymo institucija tikrai nuoširdžiai ir visomis išgalėmis kovoja dėl mūsų krašto laisvės ir nepriklausomybės. Tačiau iš tikrųjų taip nėra. Toji institucija nesigaili kartkartėmis vieno kito malonesnio žodžio kenčiančiai komunistų vergijoje Lietuvai, bet beveik nė piršto nepajudina kovoje dėl Pabaltijo kraštų laisvės.

Elta 1967 metų sausio mėnesį pateikė mūsų spaudai vieną (iš daugelio) pareiškimą, kurį gavo Pavergtųjų Europos Tautų vadovybė iš Valstybės Departamento. Tame pareiškime, kuris buvo paskelbtas 1967 metų sausio mėn. 27 dienos “Drauge”, Valstybės Departamentas giriasi, kad Lietuvos ir kitų Pabaltijo kraštų bylos reikalas esąs jam labai arti prie širdies. Iš to pareiškimo matyti, kad JAV-ių diplomatinės intervencijos Jungtinėse Tautose baigiasi su 1963 metais. Valstybės Departamentas nė vienu žodžiu neužsimena, kas buvo daryta Lietuvos klausimu nuo 1963 metų iki dabar. Negalima laukti, kad toji institucija prisipažintų trukdžiusi rezoliucijų Lietuvos laisvinimo klausimu pravedimui JAV-bių Kongrese.

Skaityti daugiau: LIETUVOS BYLOS KLAUSIMAS LAISVŲJŲ TAUTŲ TARPE

TAUTINĖS DRAUSMĖS KLAUSIMAS

VERŽIMASIS Į KOEGZISTENCIJĄ

1961 metų vasario mėn. 17 dienos "Dirvoje” H. Žemelis kultūrinio bendradarbiavimo klausimu rašė:

“Komunistinėje sistemoje joks politinis ar kultūrinis veiksmas nėra daromas, neturint kokio nors tai sistemai naudingo tikslo. Užtenka tik stebėti jų pastangas tremtinių atžvilgiu ... jos visuomet siekė vieno ir to pačio tikslo — visomis priemonėmis palaužti mūsų atsparumą, idant neliktų nė vieno laisvo balso, kalbančio jų nenaudai.

“Tas pats yra ir su dabartinėmis kultūrinėmis piršlybomis — toks ne kaltas ir beveik patriotinis pasiūlymas jau rado ir mūsų tarpe entuziastų, kurie apsimesdami politiniais neišmanėliais, nori pasirodyti lietuviškais New Frontiers ieškotojais, kad, girdi, tie pasenę senų idėjų šalininkai negali numatyti tų naujų ir viliojančių galimybių. Jei tikėti kai kuriems spėliojimams, kad lietuviški bimbininkai reikalingi pavaduotojų, tai tie naujų kelių ieškotojai, nori ar nenori, turės užimti jų vietą, jei ir toliau tikės naujoms komunizmo iškaboms... (Kultūrinis bendradarbiavimas) yra labai rimta problema, kuri kasmet kels vis naujų klausimų ir statys vis naujų pinklių, kurioms jau ir dabar nesugebame vieningai pasipriešinti. O kas bus dar už kelių metų?”

Skaityti daugiau: TAUTINĖS DRAUSMĖS KLAUSIMAS

LIETUVIŲ FRONTO BIČIULIŲ GRETOSE

LIETUVIŲ FRONTO BIČIULIŲ NAUJA VYRIAUSIOJI TARYBA

Lietuvių Fronto Bičiulių sąjūdžio nariai, išsibarstę po visą laisvąjį pasaulį, 1966 metų pabaigoje išsirinko savo Vyriausiąją Tarybą. Į LFB Vyr. Tarybą išrinkti:

Dr. Kazys Ambrozaitis Chesterton, Indiana

Kun. Viktoras Dabušis Paterson, New Jersey

Dr. Adolfas Damušis Detroit, Michigan

Dr. Petras Kisielius Cicero, Illinois

Dr. Antanas Klimas Rochester, New York

Dr. Vytautas Majauskas Detroit, Michigan

Pilypas Narutis Chicago, Illinois

Dr. Pranas Padalis Detroit, Michigan

Levas Prapuolenis Chicago, Illinois

Leonardas Valiukas Los Angelse, California

Naujai išrinktoji Vyr. Taryba planuoja savo pirmąją konferenciją 1967 metų kovo mėnesio pradžioje Chicagoje. Tos konferencijos metu bus išrinktas LFB Vyr. Tarybos pirmininkas ir sudarytas tarybos prezidiumas. Šiuo metu LFB Vyr. Tarybai pirmininkauja dr. Juozas Kazickas. Tik ką buvusiuose rinkimuose jis į LFB Vyr. Tarybą nebekandidatavo.

Skaityti daugiau: LIETUVIŲ FRONTO BIČIULIŲ GRETOSE

LIETUVIŲ FRONTO BIČIULIŲ STUDIJŲ SAVAITĖ

LFB konferencijoje, įvykusioje 1966 metų liepos mėnesio 2-4 dienomis Chicagoje, nepavyko pilnai išdiskutuoti numatytų ten svarstyti klausimų. LFB studijų (ir poilsio) savaitė buvo lyg tęsinys Chicagos konferencijos. Studijų savaitė įvyko 1966 metų rugpiūčio mėnesio 15-21 dienomis Dainavoje (Manchester, Michigan). Į šią dešimtąją studijų savaitę suvažiavo apie 80 LFB sąjūdžio narių; baigiamuosiuose parengimuose dalyvavo apie 210 dalyvių, atvykusių paskutinei studijų dienai iš Detroito, Chicagos, Clevelando ir kitų aplinkinių vietovių. Studijų savaitę suorganizavo LFB JAV-bių ir Kanados centro valdyba, vadovaujama pirm. Vytauto Galvydžio (Cicero, III.); studijų dienų moderatorius buvo dr. Antanas Klimas (Rochester, N. Y.); stovyklos komendantas — Juozas Mikonis (Cleveland, Ohio); stovyklos kapelionas — kun. Petras Patlaba.

Diskutuotos temos. “Minties ir idealų vienybės” temai buvo skirta viena diena. Ta tema dr. Juozas Girnius skaitė paskaitą, ir tuo klausimu pasisakė eilė studijų savaitės dalyvių. Nepaprastai gyvas ir įdomias diskusijas sukėlė Vytauto Vaitiekūno paskaityta — “Kultūrinis bendravimas su Lietuva”. Šiai temai išgvildenti buvo skirta dvi dienos. Viena diena buvo skirta dr. A. Klimo paskaitai — “Mokslas ir politika” ir St. Barzduko pastaboms dėl LB svarbesnių problemų ir jų sprendimo. Studijų savaitės metu buvo paminėta 1941 metų sukilimo sukaktis. Tuo klausimu kalbėjo prof. Juozas Brazaitis, buv. Laikinosios Vyriausybės ministeris pirmininkas ir švietimo ministeris. Apie sukilimo vyksmą ir pergyvenimus iš pirmųjų lūpų išgirdo studijų savaitės dalyviai simpoziumo metu; čia pasisakė trys sukilimo dalyviai — prof. J. Brazaitis, dr. A. Damušis ir dr. K. Ambrozaitis. Paskutinė studijų diena buvo skirta pranešimams, LFB organizaciniams reikalams ir — literatūros vakarui. Iš pranešimų paminėtinas Leonardo Valiuko, Rezoliucijoms Re ti Komiteto pirmininko, kuris, grįždamas iš Washingtono į Los Angeles, dienai buvo užsukęs į Dainavą. Literatūros vakaro dalyviai: rašytojas A. Baronas, rašytojas Alb. Valentinas ir aktorius K. Veselka.

Skaityti daugiau: LIETUVIŲ FRONTO BIČIULIŲ STUDIJŲ SAVAITĖ

LIETUVIŲ FRONTO BIČIULIŲ GRETŲ SUGLAUDINIMO KLAUSIMU

Vienas iš simpoziumų LFB konferencijoje, įvykusioje 1966 metų liepos mėnesio 2-4 dienomis Chicagoje, buvo LFB gretų suglaudinimo klausimu. Juozas Kojelis, pakviestas vienu to simpoziumo dalyviu, konferencijoje negalėjo dalyvauti. Jis savo pareiškimą tuo klausimu pateikė raštu, kuris spausdinamas čia ištisai. (Red.)

Jei kas mane kviestų su kuo nors suglaudinti gretas, aš iškart paklausčiau: 1) kas tose gretose rikiuojasi? ir 2) kuriam tikslui? šiuo atveju kalbame apie LF bičiulių gretas. Antrasis klausimas reikalingas pasiaiškinimo. Gretas suglaudina futbolo komanda, kai siekia įvarčio į priešininko vartus; gretas suglaudina fronto kariai, kai nori išmušti priešą iš strateginės pozicijos; gretas suglaudina visa tauta, gresiant išnaikinimo pavojui. Tikrovėje gretų suglaudinimas implikuoja aiškiai definuotus tikslus, patikimus vadus, išdirbtą strategiją ir idėjiškai ryžtingus kovotojus.

Peržvelkime frontininkų gretų suglaudinimui būtinuosius elementus ir pažiūrėkime, kas gera ir ko trūksta.

Skaityti daugiau: LIETUVIŲ FRONTO BIČIULIŲ GRETŲ SUGLAUDINIMO KLAUSIMU

NAUJOS KNYGOS

NEPARAŠYTI LAIŠKAI

apie skausmą kovotojų ir ištremtųjų

— ‘‘kad jie nemirtų mūsų širdyse” Mykolas Viltis

Kraujas rašo šiuos nebylius laiškus —
Iš pamiškių juodų, iš liūnų,
iš prekyviečių, kur mūsų kūnai tįso iškankinti,
Kraujas iš Arktikos, iš Sibiro žiauriausių pakraščių;
Ne poetiškai, o gyvu krauju mes rašome
mūsų liūdnus, neparašytus laiškus Jums,
o mūsų mylimiausi, laisvieji broliai!

Iš 42-ro pusl.

Tai poezijos leidinėlis (tik 50 pusl.), kuriame slapyvardžiu užsidengęs autorius Mykolas Viltis, rodos, pačiu žūstančių garuojančiu krauju išalsuoja iki skausmingumo gražias jaunystės dienas ir svajones laisvoje Lietuvoje ir tų dienų bei ramių nakčių netekimą nelygioje kovoje ir neteisybės jūroje.

Skaityti daugiau: NAUJOS KNYGOS

LAISVŲJŲ DARBAI KOVOJE DĖL LIETUVOS LAISVĖS

• Juozas Bachunas, Sodus, Mich. (JAV), Pasaulio Lietuvių Bendruomenės valdybos pirmininkas, 1966 metų pabaigoje ir 1967 metų pradžioje praleido daugiau kaip du mėnesiu lankydamas Australijos lietuvių bendruomenes. Čia jis panaudojo kiekvieną progą įsiskverbti į australiečių spaudą bei įvairias radijo ir televziijos programas su Lietuvos bylos reikalu.

• Vytautas Kamantas, Willowick, Ohio (JAV), Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Valdybos vicepirmininkas jaunimui ir informacijai, vadovavo Jaunimo Kongresui ruošti komiteto finansų komisijai. Jo ir kitų tos komisijos narių pastangomis buvo surinkta arti 100,000 dolerių Jaunimo Kongreso išlaidoms padengti. Vytautas Kamantas kiek galėdamas stengėsi, kad Kongreso organizatoriai nepamirštų nė politinės dalies. Gaila, kad to jaunimo suvažiavimo rengėjai nepaklausė nei Vytauto Kamanto, nei kitų lietuvių ir nepanaudojo tos auksinės progos Lietuvos bylos kėlimui ir gynimui amerikiečių tarpe.

• J. P. Kedys ir J. Veteikis, Cabramatta, NSW (Australija), redaguoja ir leidžia News Digest - International žurnalą, pasirodantį kas trys mėnesiai. Redakcijos kolektyve Jie turi talkininkų ir iš kitų tautinių grupių. Lietuvos bylos reikalas gauna pakankamai vietos tame leidinyje; leidinys platinamas angliškai kalbančiųjų tarpe, žurnalas leidžiamas knygos formato, ir kiekvienas numeris turi 64 puslapius. Šio jau penkti metai einančio žurnalo metinė prenumerata 2 doleriai. Užsisakyti tą leidinį galima, rašant: News Digest - International, 136 Pendle Way, Pendle Hill, N. S. W., Australia.

Skaityti daugiau: LAISVŲJŲ DARBAI KOVOJE DĖL LIETUVOS LAISVĖS

BIČIULIAI KŪRYBOJE, VEIKLOJE IR GYVENIME

• Prof. dr. Antanas Maceina religijos filosofijos kursą skaito Muensterio (Vokietijoje) universitete. Spaudai paruošė vokiečių evangelikams skaitytas paskaitas — “Sovietinė dorovė ir krikščionybė”.

• Juozo Girniaus veikalas Idealas ir laikas pasirodė 1967 m. pradžioje. Jame svarstomos dabarties ateitininkijos ir aplamai lietuvių išeivijos aktualiosios problemos. Dr. J. Girnius yra Ateitininkų Federacijos vyr. vadas, redaguoja kultūros žurnalą Aidus, ir yra vienas iš Lietuvių Enciklopedijos redaktorių.

• Romas Kezys, "Laisvės Žiburio” radijo programos New Yorke (JAV) vedėjas, 1966.XII.il išrinktas i Vyriausio Lietuvos Išlaisvinimo Komiteto valdybą.

• Rašytojos Alės Rūtos (Los Angeles, JAV) naujausia grožinės literatūros knyga — apysaka Žemės skausmas iš spaudos išėjo 1966 m. gale.

• Kun. dr. Jonas Aviža Muenchene (Vokietijoje) išrinktas vadovauti Lietuvių Katalikų Mokslo Akademijos židiniui, kuriam priklauso visi Pietų Vokietijoje gyveną akademijos nariai.

Skaityti daugiau: BIČIULIAI KŪRYBOJE, VEIKLOJE IR GYVENIME

Perkelkime Lietuvos bylą į Jungtines Tautas!

• Jungtinių Amerikos Valstybių Kongresas, priimdamas Pabaltijo kraštų laisvinimo reikalu rezoliuciją (H. Con. Res. 416), pasisakė už Lietuvos bylos perkėlimą į Jungtines Tautas.

• Tos rezoliucijos pravedimo reikalui JAV-bių Kongrese vadovavo Rezoliucijoms Remti Komitetas. Ši organizacija deda visas pastangas, kad JAV-bių vyriausybė Lietuvos bylą kaip galima greičiau iškeltų Jungtinėse Tautose ir ją ten tinkamai apgintų.

• To žygio realizavimas pareikalaus iš Rezoliucijoms Remti Komiteto didelių finansinių resursų. Paremk šį taip svarbų Lietuvos vadavimo darbą savo pinigine auka. Tai tikrai konkretus darbas kovoje dėl Lietuvos laisvės. Visos aukos šiam tikslui siųstinos:

REZOLIUCIJOMS REMTI KOMITETAS

Post Office Box 77048

Los Angeles, California 90007

Partizanai: Istorija ir dabartis

Navigacijos peržiūros paieška

Navigacija

Ieškoti