LIETUVA TURI ATGAUTI LAISVĘ IR NEPRIKLAUSOMYBĘ
(Dėl Lietuvos valstybės sukakties)
LIETUVOS VALSTYBĖS ATSTATYMO 50 metų sukaktį minėsime nepalankiomis sąlygomis. Lietuva Sovietų Sąjungos okupuota. Tautai atimta laisvo apsisprendimo galimybė. Sukaktis tegalima minėti laisvame pasaulyje. Bet ir čia skleidžiamas mitas, kad tautinė valstybė, ypač maža tautinė valstybė, esąs atgyventas dalykas, kad žmonija įžengusi į naują raidos tarpsnį, kuriame nykstą tautiniai, rasiniai, religiniai žmonių skirtumai ir kuriame tautinį žmogų ateinąs pakeisti “universalinis žmogus”, tautinę kultūrą — “universalinė kultūra”, tautinę valstybę — “universalinė valstybė".
Tokiomis aplinkybėmis tarp laisvųjų lietuvių paleidžiama nyki pagunda suabejoti, ar tikslinga ir verta kovoti dėl Lietuvos nepriklausomybės, ar ne geriau lietuvių tautai, tegul ir svetimųjų valdomai, būti didelės valstybės priklausiniu ir naudotis jos rinkų ūkiniu parankumu ir jos politinio bei karinio potencialo protekcija, ar ne geriau valstybinės nepriklausomybės siekimą subordinuoti rūpesčiui tautos išlikimu bei jos kultūrine pažanga? Tokios yra aplinkybės.
LIETUVIŲ FRONTO BIČIULIŲ pažiūros dėl tautinės valstybės buvo prieitos ilgo stebėjimo ir studijų keliu, ir paskelbtos “Į PILNUTINĘ DEMOKRATIJĄ” leidinyje. Jos gali būti laikomos kaip iššūkis minėtai aplinkybių nuotaikai. Pagal jas:
• Tautinė valstybė yra asmens pagrindinių teisių išdava. Asmuo ir tauta yra neatskiriami ta prasme, kad kiekvienas žmogus visuotinei žmonių giminei priklauso tik per savo tautinę bendruomenę.
• Asmens pagrindinės teisės savo atbaigą randa tautos teisėse, kurių svarbiausioji yra tautos laisvas apsisprendimas, įgalinąs tautą sukurti savo suverenišką organizaciją — savo tautinę valstybę.
• Naujieji laikai išryškino, kad valstybė yra aukščiausia tautos organizacija, teikianti priemonių laisvai ir suvereniškai reikštis tautos dvasiai, kalbai, papročiams, tautinės kultūros kūrybai bei ūkio natūraliai pažangai.
• Tačiau naujųjų laikų technikos laimėjimai, susisiekimo ištobulinimas, tautų ūkio tarpusavinė priklausomybė, tautų saugumo globalinis pobūdis, kultūrinio bei socialinio bendravimo ir bendradarbiavimo visuotinumas tautinei valstybei kelia naujas galimybes ir naujus uždavinius.
• Šioje dvilypėje valstybingumo raidoje ir Lietuvos valstybingumas, jo reiškimosi naujos galimybės įgyja ypatingo aktualumo.
LIETUVIŲ FRONTO BIČIULIŲ VYRIAUSIOJI TARYBA todėl laiko tikslinga, kad į Lietuvos valstybės atstatymo sukakties minėjimo programą būtų įjungtas juo platesnis ir juo nuodugnesnis svarstymas tiek apskritai tautinės valstybės likiminių klausimų, tiek specialiai Lietuvos valstybingumo klausimų. Dėmesio ypačiai verti šios rūšies klausimai:
• Valstybių raidos linkmė: ar Afrikos, Azijos, Europos tautos mūsų laikais angažuojasi už savo valstybimę nepriklausomybę ir ar valstybių junginiai yra nepriklausomų tautinių valstybių ar tautų asimiliavimo junginiai?
• Valstybės ir kultūros ryšys: kiek tautinė kultūra sąlygoja tautinės valstybės būtinumą ir kiek tautinė valstybė sąlygoja tautinės kultūros išlikimą bei pažangą?
• Lietuvos valstybingumas amžių būvyje: kiek Lietuvos valstybingumas istorijos eigoje buvo grindžiamas dinastiniu - luominiu - tautiniu - klasiniu pagrindu ir kurio pagrindo Lietuvos valstybė tautai buvo palaimin-giausia?
• Tautinė kultūra okupuotoje Lietuvoje: kiek ir kuriais būdais okupacija daro Įtakos lietuvių tautos kultūrai ir kiek teisinga dabartinę Lietuvos okupacijų laikyti kolonializmu?
• Lietuvos ateitis: kokios lietuvių tautos aspiracijos, atsižvelgiant į geopolitinę padėt] ir tarptautinių santykių raidą?
LIETUVOS VALSTYBĖS ATSTATYMO 50 metų sukaktyje šiais ar panašiais klausimais leidiniai, paskaitos, pokalbiai, studijų dienos ar savaitės praturtins asmenį — pagilins jo valstybinę sąmonę, duos kritišką žvilgį į mitus, į Lietuvos praeitį, dabartį bei ateitį, o taip pat sustiprins lietuvių išeivijos fronto vieningumą kovai už lietuvių tautos valstybinę nepriklausomybę.
LIETUVIŲ FRONTO BIČIULIŲ VYRIAUSIOJI TARYBA 1967 m. birželio 23 d.
