Partizanai: Istorija ir dabartis

Į Laisvę 1968 43(80)

      T U R I N Y S
Laiškai redaktoriui .............................................................. 2
“Į Laisvę” įžanginiai ............................................................ 4
Laiko reikalavimai: — Su idealu į jaunimo rūpesčius (kun. dr. V. Rimšelis, M.I.C.) 8
Aktyvieji frontininkai: — dr. Zenonas Ivinskis ir dr. Vytautas Vardys ........... 10
Amerikos lietuvio gimtadienis: — Šeima ir draugai pagerbia dr. Juozą Kazicką .... 12
Lietuvių lankymaisi į pavergtą kraštą ir jų nauda tautai
        (pašnekesys su dr. Antanu Maceina) ...................................... 15
Vakarų pasaulio sąmyšis ir kova dėl Lietuvos laisvės (Lyvia Garsienė) ........... 34
Didysis sukaktuvininkas (dr. A. Damušio 60-ties metų amžiaus sukaktį minint) .... 39
Gyvybiniai tautos reikalai: —
       Lietuvių Fondas pamiršo vieną iš savo tikslų (Petras Taujenis);
       Kritika ar pasmerkimas (D. Blažys);
      Jaunimą brandinanti aplinka (P. Narutis) 43
Dualizmas, neutralumas, rezistencija ir Lietuvių Fronto Bičiuliai
       (Vytautas Vaitiekūnas) ................................................... 48
Lietuvių Fronto Bičiulių svarbesni planai, darbai ir žygiai
        (Leonardo Valiuko pasiūlymai LFB studijų savaitėje) ..................... 59
Darbai ir įvykiai (laisvųjų ir pavergtųjų lietuvių darbų ir žygių apžvalga) .. 62-80

Skaityti daugiau: Į Laisvę 1968 43(80)

LAIŠKAI REDAKTORIUI

Patenkinti "Į Laisvę" žurnalu

•    Nuoširdžiai sveikinu Jus, taip įdomiai ir gražiai redaguojantį mūsų “Į Laisvę”. Linkiu geriausios sėkmės.

Stasys Raštikis

Monterey, California

•    Apskritai, “Į Laisvę” žurnalas yra įdomus, nagrinėjąs aktualius klausimus.

Dr. Jonas Balys

College Park, Maryland

•    “Į Laisvę” žurnalas — pasigėrėtinas. Sėkmės ir ištvermės.

Dr. Juozas Kazickas

New York, New York

Skaityti daugiau: LAIŠKAI REDAKTORIUI

ĮŽANGINIAI

PLB ĮJUNGIMAS Į KOVĄ DĖL LIETUVOS LAISVĖS

Pasaulio Lietuvių Bendruomenė gimė visiems gyvosios lietuvybės klausimams spręsti. Lietuvos laisvinimas— tai pirmoji iš tų problemų.. Lietuvių Charta — “Dešimt Dievo įsakymų” svetur atsidūrusiems lietuviams — akcentuoja tai labai aiškiai: lietuvis darbu, mokslu, turtu ir pasiaukojimu kovoja dėl nepriklausomos Lietuvos. Toli gražu taip nėra, ir čia Pasaulio Lietuvių Bendruomenė turėtų parodyti ir noro, ir pastangų, ir iniciatyvos.

Lietuvių Bendruomenės kraštų, apygardų ir apylinkių valdybos skiria beveik visą dėmesį lietuvybės išlaikymui ir kultūrinei veiklai: organizuoja ir išlaiko lituanistikos ar šeštadienines mokyklas jaunimui, ruošia ir praveda dainų ir tautinių šokių festivalius, organizuoja jaunimo kongresus bei stovyklas, rengia metines lietuvių dienas ir visą eilę kitų parengimų. Lietuvių Bendruomenės darbuotojai tiek išsisemia visoje toje lietuvybės išlaikymo ir kultūrinėje veikloje, kad jiems nebelieka nei jėgų, nei laiko, nei noro jungtis į patį svarbiausią darbą — kovą dėl Lietuvos laisvės.

Nė nebandome paneigti lietuvybės išlaikymo ir kultūrinės veiklos reikšmės tremtyje. Mūsų jaunimas turi ir skaityti, ir rašyti, ir žmoniškai kalbėti lietuviškai. Tegu mūsų jaunimas šoka tautinius šokius ir dainuoja lietuviškas dainas— jis ir turi tai daryti. Tai daro jaunimas ir komunistų pavergtoje Lietuvoje. Tačiau ten nei senimas nei jaunimas nė piršto negali pajudinti Lietuvos laisvinimo darbe. Tą misiją kenčiančioji Lietuva yra pavedusi laisviesiems lietuviams.

Skaityti daugiau: ĮŽANGINIAI

Su idealu į jaunimo rūpesčius

LAIKO REIKALAVIMAI

KUN. DR. VIKTORAS RIMŠELIS, M.I.C.

KUN. DR. VIKTORAS RIMŠELIS, M. I. C., Chicago, Illinois, Marijonų provincijolas, visuomenininkas, laikraštininkas, buvęs kunigų seminarijos profesorius ir rektorius. Gimė 1915.V.11 Murmų k., Švenčionių aps. Mokėsi Švenčionių gimnazijoje ir 1937 baigė Marijampolės gimnaziją. Filosofiją ir teologiją studijavo Romoje, Kaune ir Tuebingene. Kunigu įšventintas 1943. Teologijos daktaro laipsnį gavo Romoje, Angelicume 1946. Disertacijos tema: Natura et Peccatum (De oppositione inter naturam et peccatum).

Stebėdami visą mūsų gyvenimą, matome, kaip jaunimas yra labai atitrūkęs nuo senosios kartos. Vaikai atsiriboja vis daugiau ir daugiau nuo tėvų, mokiniai — nuo mokytojų. Galima surasti daug veiksnių, kurie tokias nuotaikas yra sukūrę ir kuria. Žinoma, didžiausią vaidmenį vaidina mokykla, televizija ir bendrai naujos gyvenimo aplinkybės, kurios dėl techninės ir mokslinės spartos vakar dienos žmogų daro visai svetimu šios dienos žmogui.

Skaityti daugiau: Su idealu į jaunimo rūpesčius

Aktyvieji frontininkai: — dr. Zenonas Ivinskis ir dr. Vytautas Vardys

Šeima ir draugai pagerbia dr. Juozą Kazicką

AMERIKOS LIETUVIO GIMTADIENIS

VIRŠUJE — Dr. Juozas Kazickas, New York, New York, kalba savo 50-ties metų amžiaus sukakties pagerbime, kurį jam surengė žmona A. Kazickienė.

DEŠINĖJE — Dr. Juozo Kazicko 50-ties metų amžiaus sukakties proga suruošto pagerbimo dalis dalyvių. Pagerbimas įvyko 1968 metų balandžio mėnesio 20 dieną St. Regis Sheraton viešbutyje New Yorke.

Visos nuotraukos šiame ir kitame puslapyje yra Vyt. Maželio.

Skaityti daugiau: Šeima ir draugai pagerbia dr. Juozą Kazicką

LIETUVIŲ LANKYMAISI Į PAVERGTĄ KRAŠTĄ IR JŲ NAUDA TAUTAI

— Dr. Antanas Maceina, Muenster (Vakarų Vokietija), žymusis lietuvių filosofas ir Lietuvių Fronto ideologas, profesoriaująs Muensterio universitete, mini šiais metais 60-ties metų amžiaus sukaktj. Ta proga duodamas šiame numeryje pasikalbėjimas su dr. A. Maceina, kuriame jis pasisako aktualiaisiais lietuvių ir Lietuvos klausimais.

Dr. Antanas Maceina pasisako šiame pašnekesyje visa eile įdomių ir aktualių klausimų, iš kurių paminėtini: — • Vakarų ir Rytų jaunimo riaušių siekiai — • Sovietų politinės ir ekonominės sistemos tragiką — • Tikrasis komunizmo nagrinėjimas — • Laisvųjų lietuvių lankymaisi į komunistinės Rusijos pavergtą Lietuvą ir jų nauda ten esantiems ir tautai — • Nepasaulėžiūrinė politika ir katalikų pluralizmas — • Dvasiškių problema Bažnyčioje.

Dr. Antanas Maceina (dešinėje) su vyskupu Pranciškumi Braziu, M.I.C. Nuotrauka daryta 1965 metų lietuvišku studijų savaitėje Huettenfelde (Vakarų Vokietijoje).

PAŠNEKESYS SU DR. ANTANU MACEINA

Įžanginės pastabos bei mintys

Muensteris, 1968 birželio 15 d.

Mielas Redaktoriau,

Maždaug prieš mėnesį gavau iš Jūsų eilę klausimų interview reikalu: tai jau trečias šios rūšies pokalbis, kurį pakurstė mano senatvė. Matyt, ir šiuo atžvilgiu visuomenė stipriai pakitusi: pirmiau tokiomis progomis ji leisdavo kitiem apie sukaktuvininką kalbėti, o dabar ji verčia jį patį pasakotis ir išspaudžia jį lyg citriną. Betgi šį kartą leistuos lašinamas tik iš dalies. Mat, daugelis Jūsų klausimų man yra arba visiškai nežinomi, arba žinomi tik paviršutiniškai. Sakysime: kodėl išsiskyrė Santaros - Šviesos ir skautų veikėjai, ar laisvinimo veiksniai pilnai išnaudoja visokeriopą lietuvių pajėgumą, ar PLB savo veiklai pasirinkusi tinkamą kelią — šie dalykai man yra tiek menkai pažįstami, kad būtų tikrai iš mano pusės putlu imtis į juos atsakinėti. Kiti klausimai — kaip būtų galima geriausiai paskleisti mūsų įnašą tarp kitataučių, ar lietuvį kultūrininką saisto įsipareigojimai savai tautai — yra per platūs, kad būtų bent pakenčiamai išsemti pokalbio rėmuose: jie reikalautų atskirų straipsnių. Taip pat nenorėčiau nė kartotis, sakysime, teikdamas Jūsų prašomų įtaigų lietuviškajam jaunimui: tai truputį paliečiau pokalbyje su ELI vedėju kun. Br. Liubinu (žr. “Darbininkas”, 1968 m. kovo 26 d.). O pranašauti, ar ateinantis dešimtmetis atneš Lietuvai laisvę, būtų tikrai pavojinga: nors esu ir pasaulietis, tačiau pranašiško vaidmens, dabar mums pasauliečiams taip labai peršamo, kratausi visomis keturiomis. — Šitaip tad susisiaurinęs, mėginsiu stabtelti ties tais Jūsų klausimais, kurie galėtų papildyti jau buvusius pokalbius ir kartu turėtų kiek bendresnės bei aktualesnės reikšmės. Nesupykite tad, mielasis Bičiuli, kad Jus taip apkarpiau! Tačiau Jūs patys man davėte laisvės neatsakyti į visa tai, kas “būtų ne prie širdies”. Šia laisve tad ir pasinaudoju.

Skaityti daugiau: LIETUVIŲ LANKYMAISI Į PAVERGTĄ KRAŠTĄ IR JŲ NAUDA TAUTAI

VAKARŲ PASAULIO SĄMYŠIS IR KOVA DEL LIETUVOS LAISVĖS

LYVIA GARSIENĖ

Šiandieninis Vakarų pasaulio sąmyšis jau matomas visur, ypač Jungtinėse Amerikos Valstybėse. Tokie reiškiniai, kaip studentų riaušės, neramumai gatvėse civilinių teisių priedangoje, atvėrė akis daugeliui ir tų, kurie anksčiau manė, kad Amerika yra saugi vieta ir kad Jungtinėse Amerikos Valstybėse tokių dalykų negali būti.

Mums, lietuviams, šis sąmyšis, nors ir nemalonus, sudaro gerą dirvą veiklai. Pagaliau galime perduoti amerikiečiams žinias apie komunizmą, kurias tokia brangia kaina esame įgiję. Kai Amerikoje buvo ramus gyvenimas, tai mūsų balso niekas neklausė, nes mes pasakojome nemalonius dalykus. Dabar, kai Amerikos miestai dega, amerikiečiai ne tik klausosi mūsų, bet ir pageidauja mūsų balso, nes žino, kad mes jau esame patyrę tai, kas JAV-bėms gręsia. Šią padėtį turėtumėm išnaudoti iki aukščiausio laipsnio Lietuvos bylos reikalui, supažindindami amerikiečius su komunistų įvykdytu Lietuvos pavergimu ir jų ten vykdomu teroru. Šią informaciją bei žinias galėtų amerikiečiai naudoti savo kraštui gelbėti nuo raudonosios lavos užliejimo. Be to, tie amerikiečiai, kuriuos mes dabar galime informuoti ar informuosime, be abejo, lapkričio mėnesio rinkimuose pasisakys už tuos kandidatus, kurie turi aiškų nusistatymą komunizmo atžvilgiu.

Skaityti daugiau: VAKARŲ PASAULIO SĄMYŠIS IR KOVA DEL LIETUVOS LAISVĖS

DIDYSIS SUKAKTUVININKAS

DR. ADOLFAS DAMUŠIS, Detroit, Michigan, mokslininkas, visuomenininkas, lietuvių katalikų veikėjas. Šiais metais minima jo 60-ties metų amžiaus sukaktis. Plačiau apie dr. A. Damušį skaityk šiame "Į Laisvę" numeryje.

V. Maželio nuotrauka

DR. ADOLFO DAMUŠIO 60-TIES METŲ SUKAKTĮ MININT

Tūkstančiai suaugusiųjų ir jaunimo kasmet stovyklauja, ruošia studijų savaites, suvažiuoja konferencijoms ir kursams į Dainavą (Manchester, Michigan, JAV). Jei ne dr. Adolfas Damušis, tai tos brangios ir taip reikalingos institucijos neturėtumėm. Jis buvo tos jaunimo stovyklos sumanytojas, planuotojas ir realizuotojas. Šiandien Dainava populiariausia, geriausiai įrengta jaunimo stovykla, beveik 200,000 dolerių vertės su nedidele skola.

DR. ADOLFO DAMUšlO PAGERBIMAS — Detroito ir apylinkės lietuviai 1968 metų birželio mėnesio 8 dieną surengė Dainavoje dr. Adolfo Damušio 60-ties metų amžiaus sukakties paminėjimą. Nuotraukoje (iš kairės dešinėn): Jadvyga Damušienė, tam pagerbimui vadovavęs dr. Vytautas Majauskas, dr. Adolfas Damušis ir Damušių šeimos jauniausioji narė Gintė Damušytė. Dr. K. Ambrozaičio nuotrauka.

Skaityti daugiau: DIDYSIS SUKAKTUVININKAS

LIETUVIŲ FONDAS PAMIRŠO VIENĄ IŠ SAVO TIKSLŲ

Gyvybiniai tautos REIKALAI

Lietuvių Fondo pelno skirstymo komisija, turėjusi savo posėdį 1968 metų liepos mėnesio8 dieną, nustatė šias gaires pelno paskirstymui ateityje: a) 50 procentų viso pelno skirti JAV-bių LB Švietimo tarybos projektams (lituanistinių reikalų rėmimui ir jaunimo švietimui); b) 25 procentus skirti Lietuvių Fondo specialiems projektams (šį kartą — Lietuvos istorijos paruošimui) ir c) 25 procentus skirti įvairiems metiniams reikalams, kaip Kultūros fondui, premijoms ir p. Kiek iš pranešimų spaudoje buvo galima patirti, atrodo, kad tos gairės dar nėra galutinai susmaigstytos, ir visas reikalas būsiąs dar kartą peržiūrėtas kitame posėdyje. To plano peržiūrėjimas ir pakeitimai yra tikrai reikalingi.

Skaityti daugiau: LIETUVIŲ FONDAS PAMIRŠO VIENĄ IŠ SAVO TIKSLŲ

KRITIKA AR PASMERKIMAS?

Gindami ir kritikuodami arba puldami pačią kritiką ir ją teisindami, dažnai įklimpstame į nesusipratimus vien dėl to, kad kritikos neskirtame nuo pasmerkimo. Tas neišskyrimas kartais priveda prie teigimų, būk mūsoji visuomeninio gyvenimo kritika tampanti vandeniu Lietuvos okupanto malūnui sukti. Iš tikrųjų tokiu vandeniu gali būti ir labai dažnai esti pasmerkimas, o ne kritika. Šį teigimą pailiustruokime tokiu pavyzdžiu:

Amerikos lietuviai, rusams 1940 m. okupavus Lietuvą, kovai dėl Lietuvos laisvės vesti sukūrė organizaciją, kuri ilgainiui pasivadino Amerikos Lietuvių Taryba. Organizacijos tikslai aptarti jos įstatuose. Šią organizaciją galima kritikuoti, galima ir smerkti. Maskva ir jos patikėtiniai pavergtoje Lietuvoje ALT-bą smerkia, nes bet kokiai kovai dėl Lietuvos laisvės nepritaria. Jų propagandoje Lietuva esanti laisva ir jos žmonės laimingi. Pasmerkdamas kovą dėl laisvės, ALT-bą pasmerkė ir pabėgėlis nuo okupacijos Almus Šalčius. (Nuosekliai elgdamasis, šis žmogus jau tapo komunistinės “Laisvės” bendradarbis). Kas ALT-bą puola, nepritardamas kovai dėl laisvės, tas pasitarnauja Lietuvos pavergėjui. 

Skaityti daugiau: KRITIKA AR PASMERKIMAS?

JAUNIMĄ BRANDINANTI APLINKA

Viename vaikų pasirodyme buvo vaidinama pasaka: vienas iš suaugusiųjų tą pasaką skaitė, o vaikai, apsirengę atitinkamais rūbais, ją vaidino. Po vaidinimo vienas iš vaikų priėjo prie manęs ir klausė: “O kodėl mums neleido kalbėti vaidinant?”

Šįmet tautinių šokių šventėje Čikagoje žiūrovai žavėjosi mūsų jaunimo pasirodymu. Anot kun. St. Ylos, jaunimas šokiu lyg malda prabilo į žiūrovų sielas. Gal būt dar buvo galima šalia Eretaitės ir vienam jaunimo atstovui leisti prakalbėti.

Šiandieną kovos apimtis nesiaurėja, o plečiasi. Geras pavyzdys yra Vietnamas. Nors ten kariai ir sudaro svarbiausią atramą kovos persvarai, bet į kovą yra įtraukti ir vaikai, ir moterys, ir seneliai. Ir jie kenčia nė kiek nemažiau, kaip kad kariai. O ir čia, šaltajame kovos fronte, matome, kad kova savo visuotinumu žodyje, spaudoje ir televizijoje išjudina visus, o riaušės ir “taikos sąjūdžiai” labiau nuskriaudžia vaikus, moteris ir ligonius, negu kad kitus krašto gyventojus.

Skaityti daugiau: JAUNIMĄ BRANDINANTI APLINKA

Dualizmas, neutralumas, rezistencija ir Lietuvių Fronto Bičiuliai

VYTAUTAS VAITIEKŪNAS

VYTAUTAS VAITIEKŪNAS, New York, New York, teisininkas, visuomenininkas. Dalyvauja Lietuvos Laisvės Komiteto ir Vyriausio Lietuvos Išlaisvinimo Komiteto veikloje, šis straipsnis yra jo pranešimas (sutrumpintas ir paruoštas spaudai), kurį jis padarė Lietuvių Fronto Bičiulių studijų savaitėje (1938.VIII.2) Dainavoje.

Dualizmo apraiškos ir poveikis prieš II pasaulinį karą

Vienas senųjų romėnų dievų buvo vaizduojamas dviem veidais. Tas dviveidis Janus galėtų tikti ir mūsų tautai tam tikru simboliu. Mūsų tautos dualizmą filosofiškai svarstė Stasys Šalkauskis savo veikale “Sur les confins de deux mondes”. Praktiškai tas dualizmas reiškėsi Algirdo ir Kęstučio diarchija, kai vienas brolis atstovavo Lietuvos veidui, atkreiptam į vakarus, o antrasis — Lietuvos veidui, atkreiptam į rytus. Tas dualizmas pastebimas ir senosios Lietuvos teisėje, kultūroje, religijoje. Lietuvos Statutas surašytas rytų bažnytine kalba, nors Lietuvos krikštas priimtas vakarų bažnyčios apeigomis ir vakarų bažnytine kalba. Pirmasis spaudinys Vilniuje išleistas rytų bažnytine kalba, bet Vilniaus Akademijos dėstomoji kalba buvo vakarų bažnytinė kalba.

Skaityti daugiau: Dualizmas, neutralumas, rezistencija ir Lietuvių Fronto Bičiuliai

Lietuvių Fronto Bičiulių svarbesni planai, darbai ir žygiai

LEONARDO VALIUKO PASIŪLYMAI LIETUVIŲ FRONTO BIČIULIŲ STUDIJŲ SAVAITĖJE DAINAVOJE

Lietuvių Fronto Bičiulių 1968 metų studijų ir poilsio savaitė įvyko liepos 28 - rugpiūčio 4 dienomis Dainavos stovykloje (Manchester, Michigan, JAV). Studijų savaitės tema buvo: Mūsų idėjinis turinys laiko tėkmėje. Studijų savaitės viena diena (rugpiūčio 2, penktadienis) buvo skirta organizaciniams reikalams ir ateities darbų planų apsvarstymui bei priėmimui. Leonardas Valiukas, “Į Laisvę” redaktorius, buvo pakviestas pateikti eilę pasiūlymų, kaip bazę diskusijoms. Tai jis padarė priešpietinėje sesijoje. Visas popietis buvo planuojama skirti diskusijoms ir nutarimų priėmimui. Popietinėje sesijoje atsirado kitas kalbėtojas, ir pritrūko laiko Leonardo Valiuko pasiūlymų išdiskutavimui ir atitinkamų nutarimų priėmimui. Buvo nutarta visus jo ir kitų pasiūlymus perduoti Vyr. Tarybai ir Centro valdybai su pageidavimu, kad tos institucijos juos apsvarstytų ir padarytų atitinkamus nutarimus. Žemiau duodami Leonardo Valiuko pasiūlymai, pateikti Lietuvių Fronto Bičiulių studijų savaitei.

1. Lietuviu Fronto Bičiulių pagrindinis tikslas

1.1 — Lietuvių Fronto Bičiuliai yra rezistencinis sąjūdis.

1.2 — Pagrindinis LFB tikslas buvo, yra ir bus kova dėl Lietuvos laisvės. Bičiuliai tam tikslui lieka ištikimi.

Skaityti daugiau: Lietuvių Fronto Bičiulių svarbesni planai, darbai ir žygiai

LAISVŲJŲ IR PAVERGTŲJŲ LIETUVIŲ DARBŲ IR ŽYGIŲ APŽVALGA

DARBAI IR ĮVYKIAI

PAVERGTOJE LIETUVOJE: —

•    Kaip žuvo poetas Kazys Jakubėnas

TAUTINES DRAUSMĖS KLAUSIMAS: —

•    Veržimasis į koegzistenciją

LIETUVIŲ INFORMACIJA SVETIMIESIEMS: —

•    Tuoj suformuotinas lietuvių informacijos centras

•    Naivumas ar šunuodegavimas

EUROPOS LIETUVIUOSE: —

•    XV-toji lietuvišku studijų savaitė Europoje

•    XV-tosios lietuvių studijų savaitės Europoje žodis tėvynei

LIETUVIŲ BENDRUOMENĖJE: —

•    Pasaulio Lietuvių Bendruomenės seimas

LIETUVIŲ FRONTO BIČIULIUOSE: —

•    Lietuvių Fronto Bičiulių 12-toji studijų savaitė

•    LFB konferencijos rezoliucijų komisijos pasiūlymai

•    Europos Bičiulių konferencija

•    Politinių studijų savaitgalio programa

•    Jūros sonata tikrovėje

DARBŠTIEJI KŪRYBOJE, VEIKLOJE IR GYVENIME

KAIP ŽUVO POETAS KAZYS JAKUBĖNAS (Pasakoja svečias iš Lietuvos)

PAVERGTOJE LIETUVOJE

Svečiai iš pavergtos Lietuvos laisvame užsienyje lankosi įvairiais pretekstais: kaip turistai, kaip studentai, kaip mokslininkai, kaip menininkai ir t.t. Vieni pabuvoja ilgiau, antri — trumpiau, vieni ieško kontaktų su daugeliu, antri stengiasi net su giminėmis nesusidurti. Pagal sovietišką tvarką, svečiai iš Lietuvos keliauja be savo šeimos narių, šeimos nariai liekasi pavergėjo įkaitais. Tai tvarkai turi paklusti ir partijos nariai. Jie, mat, irgi gali paslysti. Išimtys daromos tik ištikimiausiems iš ištikimųjų, ir tai tik su specialiu Maskvos leidimu. Beveik visi svečiai turi pavedimą kai ką laisvajai išeivijai pasakyti ir kai ką čia sužinoti. Vieni pavedimai labai konkretūs, kiti — bendrinio pobūdžio, tačiau visi nukreipti į vieną pagrindinį tikslą: sulaužyti išeivijos rezistencinį potencialą.

Pavestas pareigas keleiviai iš Lietuvos rūpestingai atlieka: įvairiuose priėmimuose ir privačiuose pasikalbėjimuose jie kalba apie tariamą Lietuvos laisvę, gerbūvio kilimą, kūrybinius atsiekimus, lietuvių - rusų bičiulystę ir t. t. Savo širdį ir tikruosius jausmus praveria labai retai. Tačiau praveria, net “ištikimiausi iš ištikimųjų”. Pravėrę, jie reiškia baisiausią nuostabą, kaip politinė lietuvių išeivija esanti imli okupanto propagandai, ypač jaunoji karta.

Skaityti daugiau: KAIP ŽUVO POETAS KAZYS JAKUBĖNAS (Pasakoja svečias iš Lietuvos)

VERŽIMASIS Į KOEGZISTENCIJA

TAUTINĖS DRAUSMĖS KLAUSIMAS

Maskva šiais metais naujų užsienio lietuvių ekskursijų į pavergtą Lietuvą nebeorganizavo. Po krepšininkų eksperimento, matyt, apsisprendė, kad šiai taktikai dirva dar neparuošta. Krepšininkų kelionė nepateisino Maskvos lūkesčių, o tik pažadino laisvųjų lietuvių budrumą. Šiemet koegzistencijos rėmėjai ir politiškai naivūs “Joneliai durneliai” Lietuvoje lankėsi privačiai ir labai tyliai. Jie ten naudojosi plačiomis privilegijomis: savo dispozicijoje turėjo automobilius, šoferius ir slaptosios policijos rūpestingai suplanuotą judėjimo “laisvę”. (Redakcijos pastaba : Iš patikrintų šaltinių žinoma, kad patiems patikimiesiems okupacijos simpatikams buvo leista kalbėti Vilniaus universiteto studentams; viena užsienio lietuvių profesorė mišriai auditorijai kalbėjusi net “oficialia tarybine kalba”).

Skaityti daugiau: VERŽIMASIS Į KOEGZISTENCIJA

TUOJ SUFORMUOTINAS LIETUVIŲ INFORMACIJOS CENTRAS

LIETUVIŲ INFORMACIJA SVETIMIESIEMS

Lietuvių informacija svetimiesiems tebegyvena dar akmens amžiaus gadynėje. Paskutiniųjų poros metų laikotarpyje buvo parodyta tam tikrų pastangų šioje srityje, bet jos liko tik planuose. Nieko konkretaus nei veiksniai, nei Lietuvių Bendruomenė, nei pavieniai asmenys nepadarė.

Skaityti daugiau: TUOJ SUFORMUOTINAS LIETUVIŲ INFORMACIJOS CENTRAS

NAIVUMAS AR ŠUNUODEGAVIMAS

Sveikiname pavergtųjų lietuvių laimėjimus meno, muzikos, literatūros ir kitose srityse, jei iš tikrųjų jie to yra verti. Bet jokiu būdu neturėtumėm liaupsinti kiekvieną komunistų pataikūnų pajudėjimų ten, nors jie kai ką ir sukuria ar parašo lietuviškai. Dar blogiau, kai tų mūsiškiai daro kitataučių tarpe.

Paskutiniu laiku tokiu liaupsintoju yra tapęs Rimvydas Šilbajoris, Ohio State universiteto mokomojo personalo narys. Kuriais sumetimais jis tai daro, mums nėra žinoma. Jis gerų pusmeti studijavo Maskvos universitete ir iš ten parsivežė labai nemalonių įspūdžių. Greičiausiai jis tai daro iš naivumo.

Skaityti daugiau: NAIVUMAS AR ŠUNUODEGAVIMAS

XV-TOJI LIETUVIŠKŲ STUDIJŲ SAVAITĖ EUROPOJE

EUROPOS LIETUVIUOSE

XV-SIOS STUDIJŲ SAVAITĖS KALBĖTOJAI — XV-sios lietuviškų studijų savaitės Europoje kalbėtojų dalis. Nuotraukoje (iš kairės dešinėn): V. Natkevičius, dr. Z. Ivinskis, St. Lozoraitis, Jr., dr. K. J. Čeginskas ir R. Bačkis. Kun. J. Dėdino nuotraukos.

1968 metų lietuviškų studijų savaitė (penkioliktoji iš eilės) Europoje įvyko rugpiūčio mėnesio 4-11 dienomis Romuvoje (Vasario 16-sios gimnazijoje, Huettenfelde, Vakarų Vokietijoje). Studijų savaitės tema buvoz; Lietuvos nepriklausomybės 50-tis ateities perspektyvoje. Studijų savaitę atidarė ir jos darbams vadovavo V. Natkevičius, Vasario 16-sios gimnazijos direktorius.

Skaityti daugiau: XV-TOJI LIETUVIŠKŲ STUDIJŲ SAVAITĖ EUROPOJE

XV-TOSIOS LIETUVIŲ STUDIJŲ SAVAITĖS EUROPOJE ŽODIS TĖVYNEI

Susirinkę į XV-tąją lietuviškųjų studijų savaitę 1968 m. rugpjūčio 4-11 dienomis Vasario 16 gimnazijoj, Vokietijoj, lietuviai iš Anglijos, Australijos, Belgijos, Italijos, Jungtinių Amerikos Valstybių, Kanados, Prancūzijos, Švedijos, Šveicarijos bei Federalinės Vokietijos, minėdami 50 metų sukaktį nuo nepriklausomos demokratinės Lietuvos valstybės atstatymo ir baigdami savo darbus, nuoširdžiai sveikina visus brolius ir seseris lietuvius pavergtoje tėvynėje.

Šiais sukaktuviniais metais svarstydami Lietuvos ir lietuvių tautos gyvenimą įvairiais atžvilgiais, priėjome prie džiugios išvados, kad žiauri sovietinė vergija nepajėgė palaužti lietuvių tautos tėvynėje, kaip dvasiniai vargai nepajėgė susilpninti lietuvių išeivijos ryžto padėti Lietuvai atgauti laisvę ir nepriklausomybę.

Skaityti daugiau: XV-TOSIOS LIETUVIŲ STUDIJŲ SAVAITĖS EUROPOJE ŽODIS TĖVYNEI

PASAULIO LIETUVIŲ BENDRUOMENĖS SEIMAS

LIETUVIŲ BENDRUOMENĖJE

Pasaulio Lietuvių Bendruomenės atstovai jau trečią kartą buvo suvažiavę savo visuotiniam seimui. Šį kartą tas suvažiavimas įvyko 1968 metų rugpiūčio 30, 31 ir rugsėjo 1 ir 2 dienomis New Yorko mieste (JAV). Pasaulio Lietuvių Bendruomenės 14 kraštų vadovybės atsiuntė savo delegatus: Argentina (4), Australija (5), Brazilija (1), Didžioji Britanija (1), Italija (1), JAV (45), Kanada (13,) Kolumbija (2), Prancūzija (1), Urugvajus (1), Vakarų Vokietija (4), Venecuela (2), Naujoji Zelandija (1) ir Šveicarija (1). Buvo suteikta balsavimo teisė PLB valdybos nariams (7), kurie nebuvo oficialūs JAV LB atstovai. Taigi, seime dalyvavo su balsavimo teise 89 atstovai (iš galimų 111 atstovų). Į PLB seimą atstovų neatsiuntė: Austrijos LB, Gilės LB, Danijos LB, Belgijos LB ir Švedijos LB.

Pagrindiniai seimo tikslai

PLB aktyvieji nariai laukė iš šio seimo trijų dalykų: 1. PLB veiklos plano priėmimo (naujai išrinktos valdybos kadencijai);    2.    PLB naujos valdybos išrinkimo; ir 3. Pilno ir garsaus laisvųjų lietuvių pasisakymo visam pasauliui Lietuvos bylos reikalu. Seimo delegatai išrinko PLB naują valdybą. Tai — beveik ir viskas!

Skaityti daugiau: PASAULIO LIETUVIŲ BENDRUOMENĖS SEIMAS

LIETUVIŲ FRONTO BIČIULIŲ 12-TOJI STUDIJŲ SAVAITĖ

LIETUVIŲ FRONTO BIČIULIUOSE

Pradžia metinėms studijų savaitėms buvo padaryta Lietuvių Fronto Bičiulių Europos sektoriaus. Europiečius tuoj pasekė amerikiečiai ir kanadiečiai. JAV-bių ir Kanados frontininkai jau 12-tąjį kartą buvo susirinkę savo poilsio ir studijų savaitei, kuri jvyko 1968 metu liepos 28 - rugpiūčio 4 dienomis Dainavos stovykloje (Manchester, Michigan, JAV). Paskutiniaisiais metais šios savaitės vadinamos bendrinėmis, nes į jas kviečiami ir “bičiulių bičiuliai” ir kiti lietuviai, ši poilsio ir studijų savaitė, atrodo, buvo dalyviais skaitlingiausia. Savaitės pabaigoje prireikdavo net poros pamainų valgykloje pietums ar vakarienei. Paskaitose ir simpoziumuose dalyvavo tarp 80 - 120 asmenų, bendresniuose parengimuose (žodžio ir dainos vakare, partizanų pagerbime ir kit.) — virš 200. Mat, daliai jaunesniosios kartos dalis programos gal buvo sunkokai įkandama. Tad, toji jaunimo dalis buvo labiau prisirišusi prie ežero, negu kad prie paskaitų ir posėdžių salės.

LIETUVIŲ FRONTO BIČIULIŲ STUDIJŲ SAVAITĖJE — LFB studijų savaitės, įvykusios 1968 metų liepos 28 - rugpiūčio 4 dienomis Dainavoje, dalyvių ir svečių dalis. Pirmoje eilėje (iš kairės dešinėn): dr. B. Radzivanas, dr. V. Vardys, prof. J. Brazaitis, Br. Nainys, kun. G. Kijauskas, S.J., B. Nainienė, J. Bachunas, St. Barzdukas ir kit. Dr. K. Ambrozaičio

Paskaitos ir paskaitininkai

Studijų savaitės tema buvo: Mūsų idėjinis turinys laiko tėkmėje. Toli gražu nepavyko tos temos pilnai išsemti.

Skaityti daugiau: LIETUVIŲ FRONTO BIČIULIŲ 12-TOJI STUDIJŲ SAVAITĖ

LFB KONFERENCIJOS REZOLIUCIJŲ KOMISIJOS PASIŪLYMAI

LFB studijų savaitės, įvykusios liepos 23 - rugpiūčio 4 dienomis Dainavoje, viena diena (rugpjūčio 2) buvo skiria organizaciniams ir ateities veiklos reikalams. Tos konferencijos rezoliucijų komisija bandė pranešėjų ir kalbėtojų pasiūlymus susumuoti ir suvesti į eilę rezoliucijų. Tos rezoliucijos buvo perskaitytos, bet nepriimtos. Mat, pilnam išdiskutavimui pritrūko laiko. Prof. J. Brazaičio ir kitų pasiūlymu, visų kalbėtojų, pranešėjų ir kartu rezoliucijų komisijos pasiūlymai bei išvados buvo nutarta perduoti LFB Vyr. Tarybai ir Centro valdybai, kad tos institucijos tai nuodugniai perkratytų ir padarytų atitinkamus nutarimus, žemiau duodame tos konferencijos rezoliucijų komisijos padarytas svarbesnes išvadas.

1.    LFB laikosi Lietuvos nepriklausomybės linijos, aktyviai dalyvauja Lietuvos valstybės nepriklausomybės atstatymo siekiuose, ugdo ir stiprina išeivijos ryžtą kovai su Lietuvą aneksavusiu okupantu, rūpinasi patys ir per tas bendrines organizacijas, kuriose dalyvauja LFB atstovai, suaktyvinti:    (a) svetimų jų viešąją opiniją už lietuvių tautos laisvą apsisprendimą, (b) lietuvių informacijos svetimiesiems uždavinius bei organizaciją, sudarant bendrą informacijos centrą.

Skaityti daugiau: LFB KONFERENCIJOS REZOLIUCIJŲ KOMISIJOS PASIŪLYMAI

EUROPOS BIČIULIŲ KONFERENCIJA

Nuo 1953 metų Tuebingeno konferencijos Europos Lietuvių Fronto bičiuliai reguliariai kasmet susirenka apžvelgti savo metinę veiklą, numatyti darbus sekantiems metams ir išrinkti vadovybę. 1968 metų konferencija įvyko rugpiūčio mėnesio 8 dieną Romuvoje (Vasario 16-sios gimnazijos patalpose, Huettenfelde— Vakarų Vokietijoje). Konferenciją atidarė Europos Lietuvių Fronto Bičiulių pirm. prof. dr. Z. Ivinskis. Konferencijai pirmininkavo dr. K. Čeginskas (Švedija), sekretoriavo I. Natkienė (Vakarų Vokietija).

Skaityti daugiau: EUROPOS BIČIULIŲ KONFERENCIJA