Partizanai: Istorija ir dabartis

Į Laisvę 1961 26(63)

1961 M. SPALIS NR. 26 (63)
Laikinoji Lietuvos Vyriausybė ............................ 1
K. Jurgaitis: Dabartinės jaunimo problemos 
              Okupuotoj Lietuvoj ........................ 14
Zenonas Ivinskis: Rusifikacija — rusų veržimosi 
              į Vakarus pagrindinis veiksnys ............ 21 
Aloyzas Baronas: Intelektualinė Poezija ................. 32 
Andrius Baltinis: Lietuvybės išlaikymo problema ..........33
Vytautas Mačernis: Sudie ................................ 37
Ištikimybė kaip kūrybinė atsakomybė už ateitį 
              (iš dr. Juozo Girniaus knygos) ............ 39
Darbai ir Idėjos .......... 42
Kolaborantų veidai Lietuvoje ir tarp lietuvių Vakaruose ..47
Lietuvių Bendruomenėje, 
              Vardai Įvykiuose ........................49-64

* * *

Redaguoja — Redakcijos kolektyvas: vyr. redaktorius — Stasys Daunys, redaktoriai — Petras Bagdonas, Juozas Baužys, Aloyzas Baronas, Vladas Būtėnas, Vincas Rygertas.

Skaityti daugiau: Į Laisvę 1961 26(63)

Laikinoji Lietuvos Vyriausybė

1941 VI 24 — 1941 VIII 5

DARBAS, PASTANGOS, TRUKDYMAI

Sovietinės santvarkos panaikinimas * Administracinio aparato atkūrimas * Pastangos atkurti Lietuvos kariuomenę * Kuriamosios pastangos socialinėje, ekonominėje ir kultūrinėje srityje * Lietuvos Aktyvistų Fronto talka.

PIRMASIS POSĖDIS

Lietuvių sukilėlių ir bolševikų šūviams tebeaidint Kauno gatvėse, 1941 m. birželio 24 d. rytą Laikinoji vyriausybė susirinko pirmo posėdžio. Tik ne visi jos paskelbtieji nariai galėjo atvykti. Prekybos ir vidaus reikalų ministerial bolševikų jau buvo suimti ir išvežti. Finansų, darbo, žemės ūkio ministerial tebebuvo Sovietų Sąjungos okupuotoje Lietuvos teritorijoje. Užsienio, krašto apsaugos ir pats ministeris pirmininkas tebebuvo Berlyne, emigracijoje ir iš ten negalėjo atvykti, kad perimtų krašto vadovavimą. O perimti reikėjo labai skubiai dėl dviejų priežasčių: viena, bolševikų pastatytieji komisarai pareigūnai buvo išvykę su besitraukiančia raudonąja armija ir palikę savo įstaigas be jokios vadovybės; antra, reikėjo pastatyti vokiečius prieš įvykusį Lietuvos suvereninių organų atstatymo faktą, kol dar jų kariuomenė nepasirodė. Dėl to nelaukiant, kol atvyks min. pirmininkas pulk K. Škirpa, jo pareigas teko perimti švietimo minis-teriui J. Ambrazevičiui, kuris paskui visą Laikinosios vyriausybės veikimo laiką ir ėjo ministerio pirmininko pareigas. Vietoj išvežtųjų ministerių buvo kooptuoti nauji.

1941 m. lietuvių tautos sukilimo pastatytoji Laikinoji Lietuvos Vyriausybė posėdžiauja Kaune 1941 m.

LAIKINOSIOS VYRIAUSYBĖS DARBAS IR ŽVILGSNIS Į ATEITĮ

Laikinajai vyriausybei pirmiausia teko atpalaiduoti Lietuvą nuo sovietinės veiklos pėdsakų. Formaliai atpalaiduoti nebuvo sunku: Lietuvos įjungimo į Sovietų Sąjungą lietuvių tauta niekada nepripažino ir jį laikė ne sava valios aktu, o tik SSSR okupacijos smurtu prieš Lietuvą, pasibaigusiu sykiu su tos okupacijos pabaiga. Lietuvių sukilimas dar aktyviai pabrėžė tautos valią nusikratyti visomis primestomis SSSR gyvenimo formomis ir grįžti prie savo nepriklausomos valstybės konstitucinių formų. Lietuvos Aktyvistų Frontas, skelbdamas sukilimą, labai įsakmiai akcentavo ji prieš bolševikų okupaciją vardan Lietuvos nepriklausomybės.

Skaityti daugiau: Laikinoji Lietuvos Vyriausybė

Dabartines jaunimo problemos Okupuotoj Lietuvoj

Kaip auklėjamas ir komunistinamas Lietuvos jaunimas

K. JURGAITIS (ELI)

Suprantamas visų lietuvių, tiek gyvenančių Tėvynėje, tiek už jos ribų, rūpestis priaugančia karta, nes už ją atsakingi ir suaugusieji. Jeigu mūsų tautos jaunimas nesugebės atsakyti į statomus jam reikalavimus, neišlaikys tautinio prestižo ir orumo, tai didesnė atsakomybės dalis kris senajai kartai.

Aišku savaime, kad šitai labai gerai supranta ir “naujojo pasaulio” kūrėjai, komunistai. Leninas dar paraku tebealsuojančiai Rusijai metė šūkį: “Jaunimas — mūsų viltis, mūsų ateitis”. Tuo pačiu šūkiu vadovaujamasi ir dabar: komunistai savo auklėjamam jaunimui skiria daugiau dėmesio negu laisvajame pasaulyje. Vakaruose besiformuojančiai jaunuolio pasaulėžiūrai daro įtaką kelių politinių, visuomeninių ir religinių srovių santykiavimas. Rytuose tas “klasių santykiavimas”, “klasių kova” jau išspręsta iš viršaus, o jauniesiems telieka tik ją įsavinti. Priekaišto komunistinei pasaulėžiūrai ir esamai santvarkai neužtiksi nė grūdelio. Yra tik kritika, kuri iškelia ne santvarkos, o tik paskirų darbuotojų klaidas. Santvarka yra kaip nemari, taip ir neklaidinga.

Kokios tad sąlygos, kokie veiksniai daro įtaką jaunimui Lietuvoje? Kaip formuojasi jaunuolių, taip pat ir vaikų, pasaulėžiūra?

Skaityti daugiau: Dabartines jaunimo problemos Okupuotoj Lietuvoj

RUSIFIKACIJA - RUSŲ VERŽIMOSI Į VAKARUS PAGRINDINIS VEIKSNYS

LIETUVOS ATVEJIS

ZENONAS IVINSKIS

LIETUVOS RUSINIMAS PER PRAVOSLAVIJĄ IR LIETUVIŠKŲ MOKYKLŲ NAIKINIMAS

(Pabaiga)

Savaime aišku, tie, kurie perėjo į graikų - ortodoksų tikybą, naudojosi ypatingomis privilegijomis. Nežiūrint to, lietuviai labai mažą skaičių prarado. (Yra žinoma, kad ligi šiol lietuvių 89% yra katalikai, o likutis evangelikai.) Rusai uždarė visas lietuviškas bei lenkiškas mokyklas, kurios daugumoje buvo suorganizuotos klebonų. Taip tada buvo sunaikinta keli šimtai lietuviškų mokyklų, kurios minėto vyskupo Valančiaus buvo įkurtos kiekvienoje, kaip niekur kitur, didžiausios Lietuvos vyskupijos parapijoje. Tokio liūdno likimo susilaukė taip pat to paties Valančiaus pastangų dėka visame krašte paplitusios blaivybės draugijos, kurių veikimo pasėkoje Žemaičių vyskupijoje alkoholio suvartojimas nukrito 90%. Draugijų uždarymo priežastis buvo ta, kad jos “kenkia” valstybės iždui (valstybinės degtinės monopoliui), ir kad valstybei sunkiai įmanoma šios rūšies organizuotų draugijų veiklą kontroliuoti.

Prof. dr. Zenonas Ivinskis, svečias iš Romos, šią vasarą aplankęs JAV.

Tačiau lietuvių tauta gynėsi; pirmiausia pasyviai. Pavyzdžiui, ilgai niekas nenorėjo vaikų leisti į naujai atidarytas valdžios mokyklas, kur jau pirmuosiuose skyriuose mokiniams tikybos pamokos buvo dėstomos rusiškai.

Valdžia siekė visomis priemonėmis, kurių aš čia tik dalį išskaičiavau, sunaikinti visa tai, kas iš senosios Lietuvos Kunigaikštijos dar buvo likę, ir tuo pačiu sustiprinti rusiškumą. Betgi rusų valdžia, siekdama šių tikslų, Lietuvoje susidūrė su nauja visuomenine jėga, į kurią pradžioje jie nekreipė dėmesio, nes laikė visiškai nepavojinga.

Skaityti daugiau: RUSIFIKACIJA - RUSŲ VERŽIMOSI Į VAKARUS PAGRINDINIS VEIKSNYS

PROF. DR. ANTANO MACEINOS ĮVERTINIMAS

Miunsterio universitetas rugpiūčio 16 d. prof. dr. Antaną Maceiną pakėlė į „ausserplanmaessiger Professor”. Universitetas, vertindamas prof. A. Maceinos darbą, docento pareigose jį palaikė tik pusę metų.

Rudens semestre prof. A. Maceina skaito 2 val. apie istorinį materializmą ir 2 val. rusų filosofijos istoriją: Solovjovas ir jo laikai.

Be eilinių paskaitų universitete, šią vasarą prof. A. Maceina skaitė apie socialistinį realizmą (iš sovietinės estetikos) Ost-West-Kreis Miunsterio studentų grupei; gamtos - matematikos fakulteto katalikams studentams — apie sovietinį gamtos mokslų ir technikos pergyvenimą; katalikams intelektualams Botropp mieste — apie religijos padėtį Rytų Europoje. Tą pačią paskaitą spalio pradžioje pakartojo Oberhausene katalikams intelektualams; lapkričio pradžioje Paderborno katalikų teologijos akademijoje skaitys paskaitą apie sovietinį ateizmą.

INTELEKTUALINE POEZIJA

ALOYZAS BARONAS

Poetas Vytautas Mačernis, žuvęs 1944 m. Lietuvoje, neseniai išleistosios Poezijos autorius.

Pats pirmasis Į Laisvę Fondo lietuvių kultūrai ugdyti leidinys yra Vyt. Mačernio poezija, pavadinta paprastu ir reikšmingu Poezijos vardu. Pats fondas yra įsisteigęs paremti tiems leidiniams, kuriems sunku surasti leidėjas, daugiau remti mokslo kaip grožinės literatūros veikalus, tačiau ir šis daugiau atsitiktinai parinktas veikalas yra vertingas ir jo redaktorius K. Bradūnas ir mecenatas dr. Al. Šmulkštys bei Į Laisvę fondas užsipelno pagarbos.

Nors poezijos rinkiniai nesusilaukia daugiau skaitytojų, taip jau buvo visais laikais ir beveik visuose kraštuose, tačiau gyvas autorius dar gali vienokiom ar kitokiom priemonėm savo kūrinį išleisti, nes poezijos knygos paprastai yra mažesnės apimties ir išleidimas mažiau reikalauja lėšų. Tačiau, kai autorius yra miręs, jo kūryba šiomis sąlygomis begali pasirūpinti tik draugai ar fondai.

Skaityti daugiau: INTELEKTUALINE POEZIJA

LIETUVYBĖS IŠLAIKYMO PROBLEMA

DR. J. GIRNIAUS KNYGOJE ―TAUTA IR TAUTINĖ IŠTIKIMYBĖ

ANDRIUS BALTINIS

1. TAUTOS KILMĖ IR SAMPRATA

Tautines gyvybės išlaikymas šiandien yra tapęs vienas iš didžiųjų mūsų uždavinių ir sunkiausiai išsprendžiamą problema. Į šios problemos sprendimą prasmingai įsijungia dr. J. Girnius savo naujuoju veikalu — Tauta ir tautinė ištikimybė. Tarp nedaugelio lietuvių, kurie yra lietę šį klausimą filosofiniu žvilgiu, dr. Girnius ūžimai pirmą vietą. Jo veikalui būdingas gilus dalyko suvokimas, principinis pagrindiniais klausimais nusistatymas ir vispusiškas analitiko ir sintetiko pajėgumas. Be to, jis yra ieškotojas, kuris ne pasitenkina tradicinėmis pažiūromis, bet stengiasi jas gerinti ir pritaikyti esamai tikrovei.

Dr. Juozas Girnius, neseniai pasirodžiusios knygos Tauta ir tautinė ištikimybė autorius. Nuor. V. Maželio

Kun. dr. Andrius Baltinis, Lietuvių Gydytojų Sąjungos premijuotų straipsnių pirmosios premijos laimėtojas

JUOZAS GIRNIUS,

Nepriklausomos Lietuvos išugdytas intelektualas, gimė 1915 m. Sudeikiuose, Utenos aps. Aukštuosius mokslus baigė Vytauto Didžiojo universitete Kaune 1936    m., juos gilino Louvaine, Freiburge i. Br. ir Paryžiaus Sorbonoje. Filosofijos daktaro laipsnį įsigijo Montrealio universitete Kanadoj 1951 m. Vytauto Didžiojo universitete filosofijos fakultete dėstė filosofinius dalykus 1941 -1944 m. Nuo 1953 m. Lietuvių Enciklopedijos redaktorius Bostone, taip pat Aidų ir Literatūros Lankų redakcinių kolektyvų narys. Reiškiasi visuomeniniame lietuvių gyvenime, ypačiai akademiniame jaunime ir Lietuvių Fronto Bičiulių eilėse. Savo straipsnius skelbė Logos, Židiny, LKMA Suvažiavimo Darbuose Lietuvoje, o svetur — Tremtinių Mokykloje, Aiduose, Literatūros Lankuose, taip pat Tremties Metų, Žemės antologijose ir lietuviškojo liberalizmo leidiniuose. Atskirai Juozo Girniaus išleisti šie darbai:

Lietuviškojo charakterio problema 1947,
Tautiniai mūsų uždaviniai tremtyje 1947,
Laisvė ir būtis (doktorato disertacijos santrauka) 1953,
Žmogus be Dievo (Aidų 1957 m. premijuota studija rankraštyje),
Tauta ir tautinė ištikimybė 1961.

Pagal savo planą autorius pradeda veikalą tautos sąvokos analize, nes tauta yra vertinimo matas ir augščiausioji vertybė, kuria remiasi tautinė ištikimybė. Kalbant apie tautą, pirmiausiai iškyla klausimas, kas verčia žmones bendrauti vienus su kitais, jungtis į grupes bei bendruomenes? Dr. Girnius teigia, kad žmogaus prigimtyje yra įgimtas palinkimas bendrauti su kitais, kad žmogus pačia savo prigimtimi yra apspręstas būti ne vienas, bet drauge: “Tik žmogus gyvena visuomeniškai, ne tik paprastai drauge su kitais būdamas, bet ir esmiškai jų privaiė-damas” (19 p.). Bendruomenė yra pagrindinė visuomeniškumo lytis ir tauta yra pagrindinė bendruomenė. (17 p.)”.

Skaityti daugiau: LIETUVYBĖS IŠLAIKYMO PROBLEMA

SUDIE

VYTAUTAS MAČERNIS

Ruduo. Jau ilgesio gėlė
Auksiniais lapų tonais žydi 
Kaip paskutinis vasaros sudie 
Prieš atsisveikinimą didį.

O melsvuma dangaus švelni,
Liūdna, kaip Dieviškasis Niekas
Neradusioj kažko širdy,
Kaip atminimas, lieka.

Dabar kiekvienas mažas daiktas
Nurodo Begalinį.
Kūrybos metas baigtas.

Lengviau pulsuoja jau visi šaltiniai...
Tik žydi ilgesio gėlė.
Ir vėjas dvelkia kvepiančiu sudie.

IŠTIKIMYBĖ KAIP KŪRYBINĖ ATSAKOMYBĖ UŽ ATEITĮ

Juozas Girnius

Iš naujausio veikalo Tauta ir tautinė ištikimybė, išleisto Į LAISVĘ FONDO LIETUVIŠKAI KULTŪRAI UGDYTI.

Ištikimybė — kuklus, beveik kasdieniškai pilkas žodis, tačiau jame slypi visa žmogiškoji didybė — ištesėti nežiūrint visko (aplinkos, neapsimokėjimo, “kitų” etc.). Nebūtų įmanomi žmogaus santykiai su žmogumi, jei nebūtų pasitikėjimo tarpusavio ištikimybe. Negali būti bičiulis tas, kurio bičiulystės tėra akimirkos nuotaikos. Visų asmeninių ryšių versmė yra žmogaus patikimumas ne tik šiuo momentu, bet ir visą laiką. Ištikimybė liudija žmogaus moralinę rimtį. Reikia moralinio subrendimo ištikimybei dėl to, kad ji yra ne kas kita, kaip laisvas angažavimasis ateičiai. Negali būti ištikimas tas, kuris vadovaujasi akimirkos įspūdžiais, pats nežinodamas, ko jis norės sekančią akimirką. Tik tas gali būti ištikimas, kas yra apsisprendęs pats save lemti, o ne būti nešamas besikeičiančių aplinkybių. Kaip toks apsisprendimas, ištikimybė yra dvasinė žmogaus tapatybė laiko tėkmėje ir aplinkybių sekoje.

Kaip Šalkauskio ir Maceinos knygos anksčiau, taip Girniaus veikalas šiandien atstovauja susirūpinimą tautos gyvybės išlaikymu naujos tautos istorijos posūkio metu. Šiuo veikalu todėl verta susidomėti ne tik tautos diasporom pasauly, bet ir pačiai tautai, šiandien tik instinktyviniu, ne racionaliniu būdu tegalinčiai palaikyti savo tapatybę.

Dr. Vytautas Vardys

Skaityti daugiau: IŠTIKIMYBĖ KAIP KŪRYBINĖ ATSAKOMYBĖ UŽ ATEITĮ

JAUNOJI KARTA APDOVANOJO LIETUVĄ NAUJU DIENRAŠČIU

DARBAI IR IDĖJOS

PRIEŠ 25 METUS

Nesmagi polemika su vairininkais Šalkauskį nuliūdino, bet greit kitas naujosios kartos pasireiškimas jam vėl suteikė džiaugsmo. Lietuvių visuomenė dar nebuvo atsidžiaugusi tuo sujudimu, kurį sukėlė Naujoje Romuvoje atspausdinta dekliaracija ir su ja susijusi polemika, gaivinusi demokratiškai nusiteikusių piliečių jausmus, kai visus nustebino pasirodymas naujo dienraščio, kurio užsimojimai, kiek tai buvo galima anais laikais, siekė dar giliau. Tai buvo nauja pradžia Lietuvos žurnalistikoje. Kaip ji užsimezgė?

Prof. Juozas Eretas, svečias iš Šveicarijos, šią vaharą lankėsi JAV ir Kanadoje.

Anais laikais jaunoji katalikų šviesuomenė gyvai svarstė naujas idėjas ir naujus veiklos metodus. Taip subrendo organiškoji valstybinės santvarkos idėja, panašiu būdu gimė ir mintis leisti naują modernų dienraštį. Toji mintis, reikia pažymėti, išdygo ne tiek iš žurnalistinių motyvų, kiek iš susirūpinimo pagilinti dvasinį lietuvių tautos gyvenimą. Tai svarstė būrelis jaunų kunigų ir studentų klierikų, radę gyvą atgarsį ir pasauliečių inteligentų. Jų inspiratorius buvo kun. Stasys Yla, teologijos — filosofijos fakulteto vyr. asistentas, dėstęs pastoralinę teologiją. Jisai 1935 vasarą važinėjo po vakarų Europą, kur studijavo naujus pastoracijos metodus. Domėjosi taip pat vakarų Europos katalikų spauda, skiriama religiniams klausimams svarstyti. Grįžęs kėlė mintį ir Lietuvoje leisti religinės kultūros savaitraštį, kuris pakeistų lėkštuosius religinius laikraštėlius, nepatenkinančius dvasinio lietuvių inteligentų alkio.

Skaityti daugiau: JAUNOJI KARTA APDOVANOJO LIETUVĄ NAUJU DIENRAŠČIU

JAV LIETUVIŲ BENDRUOMENĖS TARYBOS SUVAŽIAVIMAS

Šių metų pavasarį trims metams išrinktosios JAV Lietuvių Bendruomenės Tarybos pirmasis suvažiavimas įvyko rugsėjo 3-4 dienomis New Yorke. Svarbiausi suvažiavimo uždaviniai buvo priimt baigiančių kadenciją JAV Lietuvių Bendruomenės organų pranešimus, išrinkti naujus vykdomuosius organus, išspręsti milijoninių (Lietuvių ir Geležinio) fondų suderinimo klausimą ir aptarti veiklos gaires.

Jonas Jasaitis

JAV L. B. Centro Valdybos pirmininkas

Ligšiolinis JAV LB Tarybos prezidiumo pirmininkas J. Šlepetys padarė pranešimą apie prezidiumo ir Tarybos veiklą. Centro Valdybos pirmininkas St. Barzdukas perskaitė raštų patiektą CV veiklos pranešimą. Jis taip pat perskaitė CV iždininko J. Staniškio ir Švietimo Tarybos pirmininko J. Tamulio (nedalyvavusių suvažiavime) pranešimus. Po pranešimų buvo trumpos, bet gyvos diskusijos.

Skaityti daugiau: JAV LIETUVIŲ BENDRUOMENĖS TARYBOS SUVAŽIAVIMAS

KOLABORANTŲ VEIDAI LIETUVOJE IR TARP LIETUVIŲ VAKARUOSE

Kurie psichologiniai ir moraliniai nusiteikimai atveda į kolaboravimą?

Kalbant apie Sovietų Sąjungą, yra tik vienas visai tikras dalykas, kad ji savo idėjas ir viešpatavimą skleidžia pasaulyje kolaboravimu bei patikimų bendradarbių iš kiekvienos tautos žmonių parinkimu. Šiems bendradarbiams ruošti yra specialios mokyklos, net universitetai, Sovietų atstovybės užsieniuose, įvairios ekskursijos ir milžiniška jų propaganda. Šių visų priemonių dėka Sovietų Sąjungoje yra žmonių, kurie yra priartėję Orvelio atvaizduotam, veik automatu virtusiam žmogaus tipui, kuris jau yra praradęs savo žmoniškumą, ir tapęs paklusniu režimo įrankiu. Tokių žmonių yra ir lietuvių tarpe, tiek pačioje Lietuvoje, tiek ir laisvajame pasaulyje.

Jei prileidžiame, kad Sovietų Sąjunga turi savo atsidavusių bendradarbių lietuvių tarpe, iškyla klausimas: kokios psichologinės ir moralinės priežastys veda juos į šį kolaboravimą? Jų be abejo daug, todėl stengsimės iškelti tik pačias svarbiausias. Kaip pirmą ir pagrindinę reikia suminėti tą visuotiną psichologijos dėsnį, pagal kurį didelė įtampa, dideli jausmų pakilimai, dideli entuziazmai ir aistros žmonių masėse negali išsilaikyti neribotai ilgai: jie patys išsemia save, išnaudoja savo energiją ir taip įvyksta sugrįžimas į kokią nors lygsvaros padėtį. Tad ir rezistencija prieš komunizmą, kuri remiasi didele valios įtampa ir auka, negali tęstis neribotai ilgai: ji sudildo savo rėmėjus ir savo priešus. Žmonės pavargsta ir nepajėgia eiti šia kryptimi neribotai ilgai, bet stovėti vietoje irgi neįmanoma. Todėl įvyksta vidinis pasikeitimas, prisitaikymas prie esamosios padėties, kolaboravimas su komunizmu. Tai ypač vyksta jaunojoje kartoje, kuri išaugusi esamose sąlygose, su jomis apsipranta ir jai lengviau jas pakelti ir prie jų prisitaikyti.

Skaityti daugiau: KOLABORANTŲ VEIDAI LIETUVOJE IR TARP LIETUVIŲ VAKARUOSE

VIII- JI STUDIJŲ SAVAITĖ VOKIETIJOJ

LIETUVIŲ BENDRUOMENĖJE

Jau aštunti metai iš eilės Europos Lietuvių Fronto Bičiuliai ruošia studijų savaites Vakarų Vokietijoje. Vokietijos ateitininkam sendraugiam pageidaujant, nuo 1959 m. tokias stud. savaites Europos LFB ruošia labai sutartinai su Vokietijos ateitininkais. Šiemetinė tokia bendra studijų savaitė yra jau trečioji. Ji įvyko rugpjūčio 6-13 dienomis kurortiniame miestelyje Gautinge arti didmiesčio Miuncheno. Ši savaitė vyko ypačiai gerose patalpose — UNESCO Instituto rūmuose. Jie visą savaitę priklausė vien tik lietuviams. Šie rūmai yra nuošaliai nuo gatvių triukšmo dideliame parke, su instituto nuosavu maudymosi baseinu, krepšinio ir teniso aikštėmis, stalo tenisu ir kita.

Savaitėje dalyvavo iš viso apie 60 dalyvių, susirinkę iš 11-kos valstybių: Anglijos, Australijos, Ispanijos, Italijos, Prancūzijos, Švedijos, Šveicarijos, o taip pat iš JA Valstybių, Venecuelos ir Kanados.

Savaitės oficialioji dalis prasidėjo rugpjūčio 7 d., nors didelė dalyvių dalis susirinko jau išvakarėse, rugp. 6 d.

TRIJŲ SUKAKČIŲ MINĖJIMO ŽENKLE

Savaitės atidarymo posėdyje rugp. 7 ryte dalyvavo ir UNESCO Instituto atstovė Dr. Mara, kuri pasveikino dalyvius instituto vardu ir palinkėjo geriausios sėkmės.

Skaityti daugiau: VIII- JI STUDIJŲ SAVAITĖ VOKIETIJOJ

EUROPOS LFB IX-OJI KONFERENCIJA

Ji įvyko studijų savaitės Vokietijoje metu, Gautinge, rugpiūčio 11 dieną. Kun. D. Kenstavičiui sukalbėjus maldą, trumpu žodžiu konferenciją atidarė Europos Lietuvių Fronto Bičiulių valdybos pirmininkas rd. K. J. Čeginskas, paprašydamas bičiulius, kad šioje stud. savaitėje minimų trijų sukakčių dvasia lydėtų ir šią konferenciją. Pirmininkauti pakviestas dr. J. Grinius.

Pradžioje perskaitomas LFB Tarybos pirmininko prof. J. Brazaičio laiškas. Jis dėkoja už jo, kaip Laikinosios Lietuvos Vyriausybės nario pasveikinimą ir kartu pabrėžia, kad 1941 m. rezistencijos nuopelnai priklauso ne ano meto vyriausybei, bet jaunimui. Europos LFB veiklą prof. Brazaitis įvertina kaip labai pozityvų, reikšmingą faktorių tremties gyvenime ir ypačiai iškelia ELI, studijų savaitės, biuletenį Europos LF  Bičiulį, ryšį su pavergtu kraštu bei visais tautiečiais, ir kita. Labai įvertino prof. Z. Ivinskio ir prof. Maceinos paskaitas svetimiesiems svetimom kalbom. Kartu prof. Brazaitis nusiskundė, kad Amerikoje lietuvybei daugiau kenkia aptukimas, kaip suliesėjimas. Bet drauge pasidžiaugė, kad Amerikoje yra ir prasiveržusio jaunimo lietuviškai veiklai, tik jis esąs gal dar palaidas. Pabaigoje pasveikino visus Europos LFB ir visą studijų savaitę. — Konferenciją dar sveikino prof. Ivinskis, dr. J. Uleckas, inž. P. Narutis ir kiti — raštu.

Skaityti daugiau: EUROPOS LFB IX-OJI KONFERENCIJA

IŠ L. DAMBRIŪNO STRAIPSNIO

* * *

Reikia aiškiai ir stipriai pabrėžti visai nediskutuotiną faktą, kad sąmoningų, patriotiškai nusiteikusių lietuvių emigrantų ar pabėgėlių čia gimę vaikai dar gali būti išauginti sąmoningais, susipratusiais lietuviais. Tai teigiama, pasiremiant pedagogikos mokslo patyrimu, kad vaikai pasiduoda tėvų bei auklėtojų įtakai. Jei to nebūtų, bet koks auklėjimas būtų beprasmis dalykas.

...Ir pagaliau, jei visa tai nepadėtų, tai ar ne laikas būtų pagalvoti apie naujo rezistencinio sąjūdžio organizavimą, apie kovingą rezistenciją priešui, esančiam mūsų tarpe, apie rezistenciją mūsų apsileidimui, ištižimui, išsigimimui. Turim kalbėti aiškiai: nauji ateiviai, kurių vaikai jau tekalba angliškai, yra savos tautos išdavikai. Ar mes turime juos slėpti?

Skaityti daugiau: IŠ L. DAMBRIŪNO STRAIPSNIO

V-JI LIETUVIŲ FRONTO BIČIULIŲ STUDIJŲ SAVAITĖ

Šiais metais Lietuvių Fronto Bičiulių studijų dienoms buvo pasirinkta kurortinė vietovė, Union Pier, Mich., kur paskutiniu metu nemažas skaičius lietuvių įsigijo vilas ir tuo pačiu pats Union Pier vasarviečių miestelis gavo lietuvišką atspalvį. Ši vietovė, esanti už 80 mylių nuo Čikagos, nesunkiai pasiekiama detroitiškiams ir clevelandiečiams, todėl ir į studijų savaitę ypač gausiai suvažiavo bičiulių ne tik iš Čikagos, bet iš Detroito ir Clevelando. Organizacinius ir administracinius Studijų dienų reikalus tvarkė LF Bičiulių Čikagos apygardos valdyba.

Bičiuliai į Studijų dienas, kurios vyko didžiausioje ir gražiausioje Union Pier lietuvių turimoje vasarvietėje — Karaičių Gintare — daugumoje suvažiavo sekmadienį, liepos 30 d. Visa didelė Gintaro vasarvietė iki paskutinio kambario buvo užimta suvažiavusių LF Bičiulių ir jų šeimų narių, o kiti, netilpę Gintare, apsigyveno kitose kaimyninėse lietuvių vasarvietėse.

Lietuvių Fronto Bičiulių būrelis studijų savaitės metu. Viduryje prof. Juozas Brazaitis, kairėje dr. Juozas Girnius, dešinėje — prof. dr. Pranas Padalis ir kiti.

Sekmadienio vakare įvyko trumpas susipažinimo vakaras, suartinęs iš visur suvažiavusius LF Bičiulius ir jų šeimas į vieną bendrą, gyvą ir draugišką studijų dalyvių šeimą.

Skaityti daugiau: V-JI LIETUVIŲ FRONTO BIČIULIŲ STUDIJŲ SAVAITĖ

Sveikinimai

K. Škirpos sveikinimas

Man buvo labai džiugu patirti iš p. J. Brazaičio, kad esate numatę vispusišką 1941 m. mūsų tautos sukilimo ir Lietuvos Laikinosios Vyriausybės paskelbimo aptarimą bėgyje šios Jūsų studijų savaitės, įvykių, kuriuose daugeliui iš Jūsų tarpo teko anuomet dalyvauti asmeniškai po bendra Lietuvių Aktyvistų Fronto vėliava ir žymiai prisidėti prie suminėtų čia istorinių mūsų tautos laimėjimų.

Nuoširdžiai dėkodamas už malonų pakvietimą pabūti tų Jūsų reikšmingų studijų proga Jūsų tarpe labai apgailestauju, kad aplinkybės sukliudė man ta garbe pasinaudoti, kad gyvu žodžiu pasidalinčiau su Jumis prisiminimais apie tai, kaip buvo siekiama sutelkti veiklesnes bei ryžtingesnes mūsų tautos jėgas lemtingam kovos žygiui už laisvę ir valstybinę nepriklausomybę, ir prieš kokius spaudimus iš nacių pusės teko LAF branduoliui Berlyne atsilaikyti, tiek artėjant rusų — vokiečių ginkluotam konfliktui, tiek birželio 23 dienos lietuvių sukilimui įvykus ir jam pilnai pasisekus.

Nors ir negalėdamas asmeniškai atvykti, užtikrinu Jus, jog minėtų istorinių įvykių prisiminimo dienomis jaučiuos siela ir mintimis pilnutiniai su jumis, nes visa tai, ką Jūs ten susirinkę aptarsite, yra man tiek pat artimi ir brangūs dalykai, kaip ir visiems jums. Netenka aiškinti, kad suprastume, jog niekas žmonių taip giliai nesuartina, kaip kova už bendrą tautos idealą, ypač kai ji yra susijusi su didesnėmis rizikomis, pareikalauja aukščiausių aukų ir įpareigoja prisiimti pilną atsakomybę prieš tautą ir jos istoriją už visas tokios kovos pasekmes.

Skaityti daugiau: Sveikinimai

VARDAI ĮVYKIUOSE

Dr. Petras Daužvardis, Lietuvos konsulas Čikagoje, pakeltas Lietuvos generaliniu konsulu Čikagoje. Valstybės departamentas išdavė jam pažymėjimą Valstybės sekretoriaus Dean Rusk parašu rugpiūčio 11 d., kad nuo tos dienos jis yra oficialiai pripažįstamas Lietuvos generaliniu konsulu Čikagoje.

Dr. Petras Daužvardis gimė 1895 m. lapkričio 16 d. Diplomatinį darbą pradėjo 1925 m., kai buvo paskirtas vicekonsulu New Yorke. Lietuvos konsulu Čikagoje paskirtas 1937 m.

J. Kajeckas, Lietuvos atstovas Wa-shingtone, Lietuvos generalinio konsulo Čikagoje dr. P. Daužvardžio lydimas, dalyvavo Čikagos Lietuvių Fronto Bičiulių prof. Juozui Eretui ir prof. dr. Zenonui Ivinskiui pagerbti suruoštose vaišėse. Svečių iš Europos pagerbimo vaišėse taip pat dalyvavo prel. Juras, dr. J. Girnius, K. Jurgėla, Amerikos Balso direktorius, kun. prof. St. Yla, kun. dr. A. Baltinis, dr. A. Damušis ir per 100 Lietuvių Fronto Bičiulių.

Skaityti daugiau: VARDAI ĮVYKIUOSE

Į Laisvę redakcinio kolektyvo pasikeitimas

Pranešimas

Dr. Vytautas Vardys, vyriausias Į Laisvę žurnalo redaktorius, iš redakcijos pasitraukė. Jo metų darbą skaitytojai bus įvertinę su pasigėrėjimu. Vargiai buvo galima norėti tinkamesnio asmens, kuris žurnalą padarytų gyvą, aktualų, stebintį gyvenimo klausimus ir juos sprendžiantį konkrečiai ir realiai. Tačiau LF Bičiulių vadovybė gerai suprato motyvus, dėl kurių dr. Vytautas Vardys turėjęs būti išimtas iš žurnalo ir paleistas kitiems uždaviniams. Su dėkingumu už sėkmingą redagavimą ir kitus organizacijai atliktus darbus LFB vadovybė lauks, kada nauji uždaviniai bus atlikti ir dr. V. Vardys vėl galės būti bičiulių dispozicijoje.

Žurnalo redakcijos darbą tęsia kiti kolektyvo prityrę nariai — Stasys Daunys, Aloyzas Baronas, Juozas Baužys, Vladas Būtėnas, P. Bagdonas, Vincas Rygertas. Taip pat darbo pasidalinimo ir specializacijos motyvais eilė bičiulių prisiėmė atsakomybę talkinti redakcijai specialių sričių problemomis, jų apžvalga bei sprendimu.

Manome, kad darbo našta, išdėliota ant didesnio pečių skaičiaus, bus naujas sėkmingas žingsnis žurnalo tobulinime ir linkime redakcijos kolektyvui ir jo artimiesiems talkininkams sėkmės.

LFB Tarybos Prezidiumas

Atstovybės, atsiųsta paminėti

ATSIŲSTA PAMINĖTI

Bernardas Žukauskas — Pirmojo pasaulinio karo tremty. Atsiminimų pluoštas. Lietuvių krikščioniškosios demokratijos studijų klubų leidinys, 134 psl., kaina $1.50.

Sakalų keliai — Mokslevių metraštis. Čikagos Aukštesniosios Lituanistikos Mokyklos leidinys. Redagavo: N. Radvilaitė, D. Šukelytė, M. Dranga, K. Grabauskaitė, M. Pakalniškytė, Š. Valiukėnas. Metraščio globėjas — Domas Velička. Gražus, didelio formato ir jaunųjų prirašytas leidinys turi 94 psl.

Algirdas Gustaitis — Lietuva — Europos nugalėtoja. Didelio formato gausiai iliustruotas leidinys. Išleido Lietuvių Dienos, 40 psl., kaina $2.50.

Gaudeamus— Studentų Ateitininkų Sąjungos informacinis leidinys. 1961 m. spalio mėn., nr. 1.

Skaityti daugiau: Atstovybės, atsiųsta paminėti