DIDYSIS SUKAKTUVININKAS

DR. ADOLFAS DAMUŠIS, Detroit, Michigan, mokslininkas, visuomenininkas, lietuvių katalikų veikėjas. Šiais metais minima jo 60-ties metų amžiaus sukaktis. Plačiau apie dr. A. Damušį skaityk šiame "Į Laisvę" numeryje.

V. Maželio nuotrauka

DR. ADOLFO DAMUŠIO 60-TIES METŲ SUKAKTĮ MININT

Tūkstančiai suaugusiųjų ir jaunimo kasmet stovyklauja, ruošia studijų savaites, suvažiuoja konferencijoms ir kursams į Dainavą (Manchester, Michigan, JAV). Jei ne dr. Adolfas Damušis, tai tos brangios ir taip reikalingos institucijos neturėtumėm. Jis buvo tos jaunimo stovyklos sumanytojas, planuotojas ir realizuotojas. Šiandien Dainava populiariausia, geriausiai įrengta jaunimo stovykla, beveik 200,000 dolerių vertės su nedidele skola.

DR. ADOLFO DAMUšlO PAGERBIMAS — Detroito ir apylinkės lietuviai 1968 metų birželio mėnesio 8 dieną surengė Dainavoje dr. Adolfo Damušio 60-ties metų amžiaus sukakties paminėjimą. Nuotraukoje (iš kairės dešinėn): Jadvyga Damušienė, tam pagerbimui vadovavęs dr. Vytautas Majauskas, dr. Adolfas Damušis ir Damušių šeimos jauniausioji narė Gintė Damušytė. Dr. K. Ambrozaičio nuotrauka.

Paskutiniųjų dvidešimties metų laikotarpyje laisvojo pasaulio lietuviai atliko keletą gigantiškų, tikrai pilno dėmesio vertų darbų: 1. Suformavo ir išvedė į plačiuosius vieškelius Pasaulio Lietuvių Bendruomenę; 2. Išleido Lietuvių Enciklopediją; 3. Įkūrė ir jau davė gerą pradžią Lietuvių Fondui; 4. Pravedė Lietuvos bylos reikalu rezoliuciją (H. Con. Res. 416) JAV-bių Kongrese; ir 5. Įkūrė jaunimo stovyklą Dainavoje. Dr. Adolfas Damušis rikiuojasi į tų didžiųjų darbų sumanytojų ir įvykdytoj ų gretas. Jaunesniajai lietuvių kartai JAV-se jis žinomas kaip Dainavos stovyklos tėvas. Bet toli gražu tai nėra vienintelis jo nuopelnas lietuvių bendruomenei ir Lietuvai. Dr. Adolfas Damušis yra vienas iš iškiliausių lietuvių visuomenininkų bei valstybininkų, pirmaujantis lietuvių katalikų veikėjas ir žinomas savųjų ir kitataučių tarpe kaip savo srities specialistas ir mokslininkas.

Spalvinga nepriklausomos Lietuvos asmenybė

Dr. Adolfas Damušis yra tikras nepriklausomos Lietuvos sūnus: ten jis augo, brendo, baigė aukštąjį mokslą ir atidavė jai savo jaunąsias jėgas. Jis gimė 1908 metų birželio mėnesio 16 dieną Toscicoje, Mogilevo gubernijoje, Rusijoje. Su tėvais grįžęs Lietuvon 1919 metais, baigė Panevėžio gimnaziją 1928, VDU technikos fakultetą 1934 dipl. cheminės technologijos inžinieriaus laipsniu. 1937-1938 metais specializavosi Berlyno ir Frankfurto universitetuose. 1940 metais Vytauto Didžiojo Universitete gavo inž. daktaro laipsnį už disertaciją Aliuminio geležies deginių įtaka į portlandcemento susitraukimą. Iki nacių areštavimo ir išvežimo į koncentracijos stovyklą Vokietijoje (1944.VI.16), dr. Adolfas Damušis buvo VDU mokomojo personalo narys (asistentas, 1935-1940; docentas 1940-1942; ir technologijos fakulteto dekanas, 1942-1944).

Nuo gimnazijos laikų Ad. Damušis paženklino ir ženklina savo kelią kūrybiniu nerimu ir idėjiniu veržlumu. Jau gimnazijos suole jis pasižymėjo kaip sumanus, gabus ir iškilus moksleivių ateitininkų kuopos pirmininkas; studentavimo laikais jis vadovavo visai Moksleivių ateitininkų sąjungai (1930-31); 1933 metų rudenį buvo išrinktas pirmininkauti VDU studentų ateitininkų sąjungai. Ši jo veikla nepatiko tuometiniam Lietuvos režimui, ir Ad. Damušis buvo uždarytas į Varnių koncentracijos stovyklą (1931) ir ištremtas į tėviškę (1932). 1932 metų pavasarį Ad. Damušis studentus technikus ateitininkus subūrė į atskirą Grandies korporaciją, kuri tapo vienu iš pačių gyviausių ateitininkuos vienetų.

Kovotojas dėl Lietuvos laisvės

Užplūdus raudonajai lavai Lietuvą 1940 metais, dr. Ad. Damušis aktyviai įsijungė į rezistencinę veiklą, buvo vienas iš 1941 metų birželio mėnesio sukilimo prieš komunistus organizatorius ir jo dalyvis. Laikinojoje vyriausybėje matome dr. Ad. Damušį kaip pramonės ministeri. Naciams sustabdžius Laikinosios vyriausybės veiklą, dr. Ad. Damušis įsijungė į pogrindinę kovą prieš okupantą: aktyviai dalyvavo Lietuvių aktyvistų Fronto veikloje, vėliau — Lietuvių Fronto. Jis buvo vienas iš VLIK-o organizatorių ir jo vicepirmininkas (1943-1944). Už lietuvišką veiklą naciai dr. Ad. Damušį areštavo (1944.VI.16    — gimimo dieną) ir kalino koncentracijos stovyklose Vokietijoje, kol amerikiečiai jį išlaisvino iš Bayreuth’o kalėjimo 1945 metų balandžio mėnesio 14 dieną.

Iš VIRŠAUS ŽEMYN —

PIRMOJI NUOTRAUKA — Damu-šiai su jauniausia šeimos nare Ginte 1963 metais jos pirmos komunijos priėmimo proga.

ANTROJI NUOTRAUKA — Damušių jaunimas (iš kairės dešinėn): Indrė Damušytė, studijuojanti literatūrą; Gintė Damušytė (ant Indrės kelių); Saulius Damušis, baigęs fizikos studijas ir dirbąs Los Angeles mieste; Vytenis Damušis, ruošiąs psichologijos doktoratą ir kartu lektoriaująs Wayne universitete (Michigan).

TREČIOJI NUOTRAUKA — Damušiai su abiems dukroms (Indre ir Ginte) ir sūnumi Sauliumi; nuotraukoje trūksta sūnaus Vytenio.

 

Svarbesni mokslo darbai

Be disertacijos, dr. Ad. Damušis paskelbė eilę studijinių straipsnių Lietuvoje ir parengė cemento fabriko Skirsnemunėje projektą, įteiktą Energijos komitetui 1939.

Atvykęs 1947 metais į Jungtines Amerikos Valstybes, pasirinko pramonės tyrimų sritį. Pradžioje dr. Ad. Damušis dirbo Sherwin-Williams Co. (Cleveland, Ohio), o nuo 1957 metų — Wyandotte Chemicals Corp. (Detroit, Mich.). Savo tyrinėjimus jis pradėjo skelbti jau nuo 1950 metų. Dr. Ad Damušio vardu yra per 20 patentų JAV-se, Kanadoje, Anglijoje ir Prancūzijoje. 1967 metais išėjo jo redaguota ir veik pusę prirašyta knyga Sealants (Rišuoliai), kurią (334 psl.) išleido viena iš stambiausių JAV-bių mokslinės literatūros leidyklų (Reinhold Publishing Corp.). Neseniai išleistai kolektyvinei knygai Treatise on Coatings (red. R. R. Meyers ir J. S. Lang, išleido Marcei Dekker, Inc., New York, N. Y.) dr. Ad. Damušis parašė ilgą (80 puslapių) knygos dalį apie uretano denginius (Urethane Coatings). Išvardinome tik vieną kitą iš stambesnių jo darbų. Nė nebandėme duoti visų jo paskelbtų straipsnių, darbų bei knygų sąrašo.

Prasmingoji jo tremtis

Iš tėvynės buvo išplėštas okupanto nacio. Pasiliko dr. Ad. Damušis laisvajame pasaulyje, nes jis, be abejo, manė, kad būdamas čia galės keliariopai daugiau padėti kenčiančiai Lietuvai, negu kad sugrįžęs į tėvynę.

Pirmaisiais pokario mėnesiais suorganizavo, galima sakyti, pačią pirmąją lietuvių gimnaziją Vokietijoje (Kempten, All-gaeu) ir jai vadovavo. Vėliau dr. Ad. Damušis persikėlė arčiau VLIK-o būstinės ir įsijungė į jo veiklą ir kartu mokytojavo Nuertingen’o lietuvių gimnazijoje.

Jis vadovavo Ateitininkų Federacijos atkūrimui tremtyje. Ėjo Ateitininkų Federacijos vado pareigas 1947 - 1952. 1957-1964 dr. Ad. Damušis pirmininkavo Ateitininkų Federacijos tarybai.

Atvykęs į JAV-bes, dr. Ad. Damušis įsijungė į vietos lietuvių katalikų veiklą: ketvertą metų buvo ALRK Federacijos centro valdybos vicepirmininkas (1948-1952) ir metus (1954-1955) vadovavo tai organizacijai, būdamas centro valdybos pirmininkas.

Dr. Ad. Damušio veikla JAV-se yra labai šakota. Jis niekad nebijojo ir nebijo pasakyti tiesos žodį apie negalavimus mūsų politinėje ir visuomeninėje veikloje. Žurnalistika tai nėra jo sritis, bet jis jos nevengia. Jis turi didelę Dievo dovaną komplikuotus ir sudėtingus klausimus išaiškinti (žodžiu ar raštu) visiems suprantama kalba. Mėgiamas ir gilus kalbėtojas ir savųjų grupėse, ir priešingo nusistatymo vienetuose. Dr. Ad. Damušis su džiaugsmu sutinka naujus planus ir juos entuziastingai remia. Jis buvo vienas iš pirmųjų Rezoliucijoms Remti Komiteto žygio rėmėjų ir tą darbą iki šiandien teberemia.

Nuo pat Lietuvių Fronto gyvavimo pirmųjų dienų dr. Ad. Damušis yra labai artimai susirišęs su šiuo rezistenciniu vienetu. Šiuo metu (nuo 1967) jis vadovauja frontininkams, būdamas Lietuvių Fronto Bičiulių Vyr. Tarybos prezidiumo pirmininku.

Dr. Vytautas Majauskas, vadovavęs dr. Adolfo Damušio pagerbimui jo 60-ties metų amžiaus sukakties proga, kuris įvyko 1968 metų birželio mėnesio 8 dieną Dainavoje, pareiškė: “Vyrai už ilgą savo amžių turi būti dėkingi Dievui ir žmonoms”. Dr. Adolfas Damušis yra pačiame kūrybinės, mokslinės ir visuomeninės veiklos žydėjime bei pajėgume. Tikime, kad ir Dievas ir jo žmona jį globos ir prižiūrės, ir jis dar daug daug pasitarnaus ir lietuviams ir Lietuvai.

(rd.)