PASAULIO LIETUVIŲ KARIŲ MĖNESINIS ŽURNALAS
Nr. 8 (1281)1952 M. LAPKRITIS-NOVEMBER ĮSTEIGTAS 1919 M.
TURINYS
LIETUVOS KARIUOMENĖS MARŠAS
KAI ĖJOM VALANDĄ NERAMIĄ — SUTREMPTI BAUDŽIAVOS METUS
BENAMIŲ MALDA (Eil.)
Vardan kenčiančių brolių!
KARIAI BE GINKLŲ YRA BEJĖGIAI
DWIGHT D. EISENHOWERIS
RUSIŠKASIS BOLŠEVIZMAS IR LIETUVOS KARIUOMENĖ
LIETUVOS VIETINĖS RINKTINĖS REIKALU
MES GYNĖME TĖVŲ ŽEMĘ
KAUTYNES LIEPIJŲ PAMIŠKĖJE
KARINĖS IR KITOKIOS ŽINIOS
Margieji laiškeliai kariui
Redaguoja: Dom. Perukas, Br. Aušrotas ir Sim. Urbonas. Leidžia KARIO leidykla. Prenumerata: metams 4 dol., pusm. — $2.50, atsk. nr. 45c. Adresas 680 Bushwick Ave., Brooklyn 21, N. Y., Spausdinamas Tėvų Pranciškonų spaustuvėje, 680 Bushwick Ave., Brooklyn 21, N. Y. Redakcijos telef.: GL 6-1658, tik nuo 6 val. vakare.
Žurnalo fotografinė kopija PDF 
Skaityti daugiau: Karys 8 1952 m. Turinys, metrika
LAPKRIČIO 23-sios, LIETUVOS KARIUOMENĖS ĮKŪRIMO SUKAKTIES PROGA
KAZYS ŠKIRPA,
Vienas iš Lietuvos Kariuomenes kūrėjų savanorių
Ginkluotosios pajėgos — kariuomenė yra aukščiausioji tautos organizuoto patriotizmo praktiškoji išraiška ir jo įesminimas.
Tai suprantama, nes kariuomenė apjungia tautos žiedą — tautos jaunimą bei jos sveikinusiuosius vyrus į besąlyginę, karinės drausmės pagrindais surikiuotą, tautinę vienybę kilniausiam uždaviniui: ginti valstybės sienas bei apsaugoti tautos gyvenimą ir tautos politinę laisvę nuo išorinių pavojų.
Todėl Lapkričio 23-ji, Lietuvos Kariuomenės atsikūrimo data yra mūsų tautos prisimenama su tokiu pat jautrumu, kaip Vasario 16-toji, Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimo diena ar kitos datos, kurias mūsų tauta įrašė į savo istoriją.
Lietuvos Kariuomenė atsirado ne staigiai 1918 m. lapkričio 23 d. Jos prisikėlimo maršas buvo tiek pat ilgas, kaip ir pačios Lietuvos prisikėlimas naujam valstybiniam gyvenimui po daugiau 120 metų užsitęsusio carų jungo.
Į minimą maršą mus žadino amžinosios lietuvybės nenuilstamoji puoselėtoja Lietuvė Motina, geniališkai Rimšos įpavidalinta skulptūroje “Verpėja”; “Aušra” švietė tam maršui kelią, “Varpas” ragino sukilti ir žengti vis pirmyn, o mūsų garsieji knygnešiai pravedė pirmą kovos etapą, priversdami ano meto rusiškuosius Lietuvos viešpačius grąžinti mums spaudos laisvę. Šis laimėjimas palengvino tautos valios formavimą pasiryžimui atkurti savą valstybę: privedė prie sušaukimo Didžiojo Lietuvos Seimo Vilniuje, išnaudojant 1905 metų revoliuciją, o kada 1917 m. carų despotizmas subyrėjo, — tautinis lietuvių ryžtas jau buvę tiek subrendęs, jog galėjome suformuoti pirmuosius savos kariuomenės dalinius Rusijoje. Nors tų dalinių atkelti į Lietuvą, kuri tada dar buvo vokiečių okupuota, nebuvo įmanoma, tačiau savos kariuomenės sudarymo idėja jau giliai įsigyveno lietuvio patrioto sieloje.
Po Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimo Vilniuje buvo susirinkęs didokas būrys lietuvių karininkų, kurie savo susirinkimuose kėlė Lietuvos kariuomenės kūrimo klausimą. Viename tokių susirinkimų, kuris įvyko lapkričio 21 d. Tarybos salėje (Jurgio prp. Nr. 13), buvo priimta rezoliucija. Ji reikalavo tuojau imtis realaus kariuomenės organizavimo darbo. Ir ji pagelbėjo : lapkričio 23 d. Krašto Apsaugos ministeris prof. Voldemaras pasirašė pirmąjį įsakymą, kuriuo buvo sudaryta Apsaugos Taryba iš pulk. Chaleckio, papulkininko Nastopkos ir karo gyd. Nagevičiaus; pulk. Kubilius buvo paskirtas pirmuoju Apsaugos štabo Viršininku, o pulk. Galvydis - Bykauskas — 1-jo pėst. pulko vadu.
Skaityti daugiau: LIETUVOS KARIUOMENĖS MARŠAS
KPT. PETRAS JURGĖLA
Tiek Lietuvos Neprikausomybės paskelbimo sukakties minėjimas, tiek kitų lemtingų istorinių įvykių prisiminimas, šiuo atveju Lapkričio 23-ji, teikia mums progos pamiršti kasdienius asmeninius ar srovinius reikalus. Mes stengiamės susikaupti, pažvelgti praeitin, paieškoti ten atsigaivinimo ir stiprybės šaltinių. Šia proga atkreipkime dėmesio į tam tikrus istorinius įvykius, psichologinius momentus ir lietuviškojo didvyriškumo pasireiškimus; ypač, jeigu pasigendame tikėjimo savuoju pajėgumu.
Tautos pajėgumą sukuria atskirų žmonių valia, kurią žmogaus širdis ir protas veda į daugumos idealus. Mūsų tautos istorija yra kupina lietuviškos valios pasireiškimų. Mindaugas, Algirdas, Kęstutis, stebina mus savo valingumu ir nepaprastais žygiais. Vytautas, dukart buvęs tremtiniu, sukūrė didžiausią Europoje Lietuvos imperiją. Katkus su keliais tūkstančiais karių griovė švedų tvirtoves, vieną po kitos — dabartinėse Latvijos ir Estijos žemėse. Su 3.400 žemaičių jis sunaikino 12.000 švedų, airių, škotų ir vokiečių netoli Rygos.
Kas gi 1831 ir 1883 m. surengė lietuvių sukilimą prieš galingą caro valdžią? Ogi keletas lietuvių idealistų kovotojų. Abiejuose sukilimuose dalyvavo po keliolika tūkstančių savanorių. Paskui vėl keletas idealistų studentų su Vincu Kudirka, Jonu Basanavičium prieky, pradėjo sėkmingą tautinio atgijimo sąjūdį. Lietuvių tauta pradėjo atbusti, susiprato ir sustiprėjo dvasioje O jaunimo dvasią nuolat kaitino mūsų tautos dainius Maironis.
Ir 1919 m. Lietuvos kariuomenės pradžią sudarė keliolika tūkstančių savanorių. Šią jėgą nuolat didino jau pašauktieji. 1920 m. mūsų kariuomenę sudarė 30.000 vyrų. Taigi, didelius žygius pradeda ir įvykdo tvirta valia, įsipareigojimas ir savanorių rinktinė. Todėl karinio didvyriškumo pasireiškimai Lietuvoje 1918—1923 m. laikotarpy šviečia mums kilniu pavyzdžiu.
Skaityti daugiau: KAI ĖJOM VALANDĄ NERAMIĄ — SUTREMPTI BAUDŽIAVOS METUS
JUOZAS MIKŠTAS
O Viešpatie, greičiau grąžinki mus
Į kryžių, koplytėlių šventą šalį,
Į toli esančius tėvų namus,
Kuriuos tik mintimis pasiekti galim.
Tavoji visagalė palaima
Sunkioj kovoj testiprins tėvynę.
Ten rauda žemė priešų trypiama,
Ten upės ašarom, krauju patvinę.
Tenai išniekinti maldos namai
Į dangų sielvartingai tiesia bokštus.
Slapti, bekraščiai kankinių kapai
Pasauliui savo žodį tarti trokšta.
O Viešpatie, greičiau grąžinki mus,
Į ten, kur ilgesys mus nuolat veda,
Į mielus, jaukius tėvų namus,
Kokių svetur klajodami neradom.
Australija, 1949 m.
Pagerbdami karžygišką lietuvių tautos kovos dvasią, kurios vedini nuo senų laikų iki šiandien lietuviai kovoja dėl savo tautos laisves ir egzistencijos, mes nulenkime galvas prieš tas gausias aukas, kurios krito Tėvynes meilės kupinos kovų laukuose. Juk ir šiandien prasiveržia mūsų brolių ir sesių pagalbos šauksmas iš Tėvynės meile degančių krūtinių.
Vardan kenčiančių ir žūstančių brolių, mes turim kiekvienas prisiekti su Vaižgantu, kad “aš myliu Lietuvą, nes tai mano Tėvynė, mano gyvybė, mano džiaugsmas ir pasididžiavimas”. Jei Maironis, Kudirka, Basanavičius ir visa eilė kitų mūsų tautos žadintojų pajėgėpatriotinį kultą įžiebti tautiečių širdyse ir mintyse, tai dabar išeiviams yra daug lengvesnės sąlygos. Nieko svarbiau šiandien kiekvienam lietuviui pasaulyje neturi rūpėti, kaip išlaikyti tvirta vienybė. Lietuvos laisvės kova ir jos rėmimas yra ne iš malonės, o būtinybė.
Šniokščiantis tvanas dar tebekyla.
Baimės apsuptas laisvas pasaulis mato artėjančią baisią audrą.
Ir mūsų tautą vėl ši audra galiskaudžiai paliesti. Bet mes tikime, kad per ją galėsime prisikelti vėl nepriklausomam gyvenimui. Užtat reikia visiems ypatingai vieningai ruoštis šią audrą sutikti ir po jos iškilti.
Senasis ir naujasis išeivi, paduokime vienas antram broliškai rankas ir solidariai siekime tik vieno idealo — Lietuvos laisvės. Daugelis dar turės žygiuoti į tą mylimą šalį su ginklu rankose, bomboms sprogstant ir kulkoms zvimbiant. Ir tų karių bei partizanų kovos dvasios niekas nepalauš. Tos brangios aukos atneš pergalę. Kovai laimėti yra reikalingas vieningas darbas, todėl svarbu dabar, kad kiekvienas lietuvis galimais būdais prisidėtų prie šios mūsų tautos nelaimės numetimo. Bendras darbas, atliktas iš širdies savam kraštui, visad yra ir bus garbingas ir atmintinas.
Skaityti daugiau: Vardan kenčiančių brolių!
BR. MICHELEVIČIUS
Visuotinis ir šaltasis karas
Nauji išradimai technikos, ginklavimosi, susisiekimo bei aprūpinimo srityse iš pagrindų pakeitė kariavimo principus. Šiandieną kariauja ne vien profesionalai! kariai, bet visa tauta. Karas išsivystė į taip vadinamą totalinį-visuotinį karą. Karo vedimui tarnauja visi gyvybiniai ir medžiaginiai valstybės ištekliai. Kariaujama ne tik moderniškiausiais ginklais žemyne, ore ir vandenyse, bet lygiagrečiai vyksta psichologinis, ideologinis ir propagandinis karas, kuris bendrai vadinamas “šaltuoju karu”. Kovojančiu kariuomenių užnugaryje, oro bazių, geležinkelių mazgų bei alyvos laukų rajonuose, visuose kituose gyvybinės reikšmės centruose vyksta špionažo, sabotažo ir partizaninio karo veiksmai. Eterio bangomis skelbiamas propagandinis karas.
Pogrindis ir partizanai
Šaltasis karas jau prasidėjo, arba, tiksliau sakant, jis niekad nebuvo nutrauktas. Šaltojo karo vedime pagrindiniais elementais yra pogrindis ir partizanai. Pogrindis, tai dirva ideologiniam - propagandiniam karui, o partizanai yra pogrindžio planų vykdytojai - pogrindžio kariuomenė, šių dienų spauda ir radijas pilni pranešimų, kurie savo turiniu galėtų būti geriausiomis temomis nuotykių romanams. Anglijoje išlekia į erdves pakrautas karo medžiagomis laivas. Virš Atlanto netikėtai smenga Į vandenis JAV lėktuvas. Italijoje išaiškinamas slaptas ginklų sandėlys, kurio užtektų ištisai pėstininkų divizijai apginkluoti. Nuolat girdime apie Ukrainos ir tautinės Kinijos atkaklius partizanų veiksmus. Nesiliaujami valymo procesai vyksta Pabaltyje, Lenkijoje, Čekoslovakijoje, Vengrijoje ir kituose sovietų okupuotuose kraštuose. Tų suvaidintų ‘procesų” pagrindas: sabotažas, krašto išdavimas, špionažas. Pavergtoje Lietuvoje Gedimino kalne ir kitose vietose įvairių progų metu iškyla tautinė lietuviška trispalvė vėliava. Tai vis pogrindžio ir partizanų rizikingų darbų nuopelnai.
Skaityti daugiau: KARIAI BE GINKLŲ YRA BEJĖGIAI
š. m. lapkričio 4 d. Jungtinių Valstybių žmonės nauju šios šalies prezidentu išrinko Dwight D. Eisenhowerį. Šioms augštoms pareigoms jie paskyrė vieną iš žinomiausių šios šalies sūnų, kurio vardą ir darbus atmena milijonai gyventojų visuose pasaulio kraštuose.
Busimasis Amerikos prezidentas yra gimęs 1890 metais spalio 14 dieną Texas valstybėje. Jis yra kilęs iš neturtingos šeimos — religingos ir darbščios.
Kai Dwight Eisenhoweris buvo dar visai mažas, tėvai persikėlė į Kansas valstybę, į Abilenės miestą, kurį naujasai prezidentas laiko savo tėviške.
Eisenhoweris pasirinko kariškio kelią. Karo mokslą jisai išėjo West Point Akademijoje. Per pirmąjį pasaulinį karą jis šešis tūkstančius kareivių apmokė tankų technikos, kai šie dar buvo patys moderniškiausi ginklai.
Po karo Eisenhoweris buvo nusiųstas į generalinio štabo mokyklą.
1933 metais Eisenhoweris buvo paskirtas gen. MacArthuro, generalinio štabo viršininko, padėjėju. Vėliau abu jie buvo nuvykę į Filipinus organizuoti karines pajėgas tai naujai respublikai, kuriai Amerika pažadėjo nepriklausomybę ir savo žodį tęsėjo.
Kai 1941 metų gale japonai užpuolė Pearl Harbor Havajų salose, Eisenhoweris jau turėjo generolo laipsnį. Generolas Marshallas, kuris tada buvo generalinio štabo viršininku, netrukus jį pasiuntė į Londoną sudaryti planų sąjungininkų veiksmams Europoje ir Afrikoje. Paskui jam buvo pavesta tuos planus vykdyti. Tno būdu Eisenhoweris vadovavo sąjungininkų kariuomenėms šiaurinėje Afrikoje ir Italijoje. Svarbiausias betgi momentas šioje kovoje prieš Hitlerį buvo1944 metų birželio šeštoji diena, kada sąjungininkų kariai buvo išlaipdinti Normandijos pakraščiuose ir tuo pradėtas žygis Europai išlaisvinti iš nacių. Po vienuolikos mėnesių vokiečiai pasidavė.
Skaityti daugiau: DWIGHT D. EISENHOWERIS
JONAS SAKALAUSKAS
Atstačius Lietuvos nepriklausomybę, jaunoji valstybe tuojau pat atsidūrė didelių pavojų akivaizdoje. Pradinis kūrybos darbas buvo trukdomas priešų, kurie stengėsi užgniaužti Lietuvos savarankų gyvenimą. Nualinta po pirmojo pasaulinio karo Lietuva buvo reikalinga rūpestingo jai padarytų žaizdų gydymo. Deja, tuos svarbius reikalus teko atidėti ateičiai, nes valstybės apgynimas nuo priešų paėmė visas jėgas.
Mūsų tautos gyventos žemės nuo senų senovės buvo apsuptos gausių skaičiumi tautų, kurios visais laikais stengėsi nustelbti lietuvius, kurie tik vieną turėjo troškimą — gyventi savitu gyvenimu ir kitoms tautoms nesudarė grėsmės. Tuo tarpu iš visų pusių Lietuvos kaimynai buvo grėsmingi ir iš jų palvoj aus mes sulaukdavom be pertraukos. Susikūrus nepriklausomai Lietuvos valstybei jai nebuvo draugingi ir parblokšti karo eigoje vokiečiai ir greta Lietuvos atsikuriantieji savo nepriklausomybę lenkai. Ypač paskutinieji, sapnuodami pasibaigusius praeities sapnus, vis dar tikėjosi lietuvius įtraukti savo įtakon. Amerikos prezidento Vil-sono paskelbtieji keturiolika punktų, kurių tarpe bene svarbiausias buvo tautų apsisprendimo teisė, draudė ir vieniems ir kitiems atvirai pulti naujai atsikūrusią Lietuvos Respubliką. Iš pasalų puldinėjimai nors ir buvo Lietuvai kenksmingi, bet dėl minėtų aplinkybių jau negalėjo sudaryti mirtino pavojaus.
Tačiau lietuvių tautai didžiausias pavojus paskutiniais šimtmečiais susidarė iš rusų pusės. Rusai, pavergę daugybę tautų savo imperialistinėj akcijoj, užklupo ir Lietuvą. Jeigu pirmojo pasaulinio karo pasėkoje rusų nacionalistine agresija buvo apmalšinta, tai bolševizmui Rusijoj įsigalėjus, atsirado naujas negirdėto - neregėto žiaurumo pavojus iš subolševikėjusių rusų.
Jokie demokratiniai Amerikos prezidento Vilsono punktai balševikams ir nebuvo ir dabar nėra privalomi. Jų gaujos pradėjo plūsti į Lietuvą. Ir Lietuvos vyriausybė, šį pavojų pajutus, išleido istorinį atsišaukimą į krašto jaunuomenę, kviesdama stoti savanoriais į organizuojamus tėvynei ginti pulkus. Rusų bolševikų pavojus privertė Lietuvos tuometinius vadovus imtis Lietuvos kariuomenės organizavimo. Jeigu mūsų savanoriai nebūtų pastoję kelio rusams-bolševikams, jie būtų užplūdę visą Lietuvą.
Skaityti daugiau: RUSIŠKASIS BOLŠEVIZMAS IR LIETUVOS KARIUOMENĖ
ATVIRI LAIŠKAI
LIEČIA PULK. A. BIRONTO ATSAKYMĄ PULK. O. URBONUI
Gerb. Pone Redaktoriau,
Maloniai prašau neatsisakyti atspausdinti Tamstos redaguojamame žurnale šį mano pareiškimą, ryšium su plk. A. Bironto straipsniu ‘‘Lietuvos Vietine Rinktinė 1944 m.”
(“Karys” Nr. 5, 1952 rugpjūtis).
Pulk. A. Birontas minėtame straipsnyje rašo: “Tik po Rinktinės likvidavimo vienam mėnesiui praėjus, gen. Kubiliūnas Tarybos vardu pasiūlė man iš buvusių Viet. Rinktinės likučių ir esamų lietuviškų apskričių komendantūrų suformuoti mobilizacijos štabą. Griežtai atsisakiau motyvuodamas...”
Laikau savo pareiga pulk. A. Birontą patikslinti. 1944 m. gegužės mėn. 24 d. pulk. A. Birontas, atvykęs į Vl-ą fortą prie Kauno, kur jau likviduotos Vietinės Rinktinės 31 karininkas buvo vokiečių kalinami, pareiškė: “Jūsų likimas man nežinomas, ir jums visiems padėti negaliu. Turiu pavedimą sudaryti naują Vietinės Rinktinės štabą, ir man reikalingi štabų darbe prityrę karininkai. Kas iš jūsų sutiks dirbti mano vadovybėje — bus iš arešto paleistas”.
Kalinamųjų karininkų tarpe buvau vyresnysis, žinodamas, kad vienintelė proga karininkams išsilaisvinti būtų šio pasiūlymo priėmimas, sutikau, kad norintieji dirbti pakitėjusiose Viet. Rinktinės sąlygose gali eiti į pulk. A. Bironto formuojamąjį štabą. Keturi karininkai sutiko ir tą pačią dieną iš VI-ojo forto paleisti.
Atsisveikindamas su jais, jiems pareiškiau, kad jų, kaip lietuvių, sąžinės reikalas — stoti į tą darbą ar eiti į mišką.
Taigi ne “praėjus mėnesiui”, bet kelioms dienoms po Viet. Rinktinės likvidavimo praėjus, pulk. A. Birontas jau formavo naują Viet. Rinktinės štabą.
Kieno tad pavedimu?
Prašau priimti, Pone redaktoriau, mano tikros pagarbos pareiškimą,
Pulk. T. Vidugiris,
Buv. Vietinės Rinktinės Kauno Pulko Vadas.
Skaityti daugiau: LIETUVOS VIETINĖS RINKTINĖS REIKALU
LIETUVOS KARIUOMENĖS PARADO STEBĖTOJAI 1920 M.
Lietuvos vyriausybė, augštieji dvasiškiai ir karinė vadovybė prie Įgulos bažnyčios Kaune 1920 metais priima kariuomenės paradą. Atvaizde tarp kitų matosi iš kairės į dešinę: 1) Gen. Letukas, 2) Valstybės prezidentas Antanas SMETONA, 3) Krašto apsaugos ministeris A. Merkys, 4) Užsienių reikalų ministeris Černackis, 5) Finansų ministeris M. Yčas, 6) Vyr. kariuomenės kapelionas V. Mironas, 7) Arkivyskupas J. Skvireckas ir kiti augštieji civilinėsbei karinės valdžios pareigūnai.
Lietuvos Karo Mokyklos l-ji karininkų laida su augštaisiais vyriausybės atstovais ir savo mokomuoju personalu bei vadovybe žaliojo Kalno ąžuolų pavėsyje 1919 metais. Priekyje sėdi iš kairės dešinę: 1) A. Merkys, 2) Karo Mokyklos viršininkas gen. Bykauskas, 3) Vyr. Krašto pajėgų viršininkas respublikos prezidentas Antanas SMETONA, 4) Gen.Bulota ir 5) Gen. Nastopka.
Lietuvos savanoriai fronte, pasiruošę išvyti priešą iš savos žemės.
Lietuvos laisves gynėjai savanoriai pulko štabo raštinėje 1919 metais. Dešinėje stovi karininkas Giedraitis, vėliaubuvęs ilgametis Vidaus Reikalų viceministeris.
Lietuvos laisvės kovų dalyviai invalidai Eigelis ir Šarmantas 1924 m. prie paminklo žuvusiems už laisvę.
Skaityti daugiau: Iliustruotasis KARYS
Vaikystes dienų prisiminimai
JUOZAS RATUOKLIS
1919 m. pavasaris ir vasara mano apylinkes kaimams buvo labai nerami. Visą pavasarį čia šeimininkavo vietinės komunistų tarybos ir gana žiauriai vykdė savo ir Vilniaus kapsukinės valdžios nutarimus. Daugelis apylinkės ūkininkų (nekalbu apie dvarininkus), jeigu tik turėjo dar vieną karvę, t. y. vokiečiai jos neišvedė ar vietoje nesuvalgė, buvo laikomi “buržujais” ir jiems priskiriamos įvairios duoklės — pyliavos. Pirmiausia tokios pyliavos buvo išreikalautos iš vietinių dvarų ir dvarelių, čia aruodus šluote iššlavė vietos milicija su keliais kumečiais ar kitokiais komunistėliais, o taip vadinamus “buržujus” (dvarininkus) suvarė į Obelius sniego kasti. Gatves valė ne tik vietiniai, bet kartais “paskolindavo” dvarininkus ir kiti valsčiai, pvz. Antazavės vls. Antazavės dv. savininkė baronaitė Roppaitė buvo pėsčia atvaryta iš Antazavės į Obelius (20 km) ir turėjo šluoti Obelių rinką, prieš tai atėmus jai pirštines ir geresnį apavą. Ši moteris turėjo nušluoti vietos komunistų tarybos žmonėms ne tik takus, bet ir nušluostyti jų snieguotas kojas už savo “senelių griekus”.
Toliau sekė pyliavos ir prievolės jau valakiniams ūkininkams. Jų aruodai buvo taip pat patikrinti vietos komunistėlių ir įsakyta tam tikrus grūdų kiekius suvežti į nurodytus sandėlius vietos varguomenės “šalpai”. Pasartės apyl. gyventojai tas pyliavas vežė į Rokiškį (visa ažukriaunė), Obelius ir Dusetas (ažusarčiai). Grūdus suvežė nustatytą dieną, o varguomenė juos turėjo gauti sekančią savaitę. Atėjus “šalpos” dienai pasirodė, kad Obelių ir Dusetų grūdų sandėliai jau išplėšti, ką atlikę vietiniai “buržujai”, susidėję su “baltaisiais” (taip vadino Lietuvos valstybės kariuomenę ir valdžią). Gi vietos varguomenei padalino visokių likučių po kelias saujas, kaip jie sakė, “naujai iš buržujų atimtų”. Tie padalinti grūdai nebuvo jau grūdai, bet pelių išgraužos. O tuo metu duonos gi visiems trūko. Ties Zarasais gyventojai į miltus dėjo beržų ir alksnių žieves (jas sudžiovindavo ir sugrūsdavo). Mano apylinkės gyventojai geriau laikėsi, nes kažkokiu būdu iš grįžtančių vokiečių buvo už kokius niekus prisipirkę vikių, o vienas kitas net peliožirnių (tiek vieni, tiek kiti grūdai buvo skirti vokiečių kariuomenės arkliams). Taigi mes bado nekentėjome, nevalgėme medžių žievių ir miškų viržių duonos, bet maitinomės vikine. Kiek vikiai tuo metu buvo vertinami kaip maistas, geriausia liudija paprastas įvykis, jog iš Rygos ateidavo pėsti lietuviai ir, gavę iš savo giminių, nešdavosi po vieną pūdą vikių. Tuos vikius jie nešdavosi slaptai naktimis, nes juos gaudydavo mūsų vietinės ir latvių komunistinės tarybos bei milicija.
Skaityti daugiau: MES GYNĖME TĖVŲ ŽEMĘ
POVILAS G-KAS, ME.
Pirmas įspėjimas
Nepasisekus geruoju SS-esesininkus nuo plėšimo sustabdyti, valsčiaus viršaitis ir sekretorius nutarė kreiptis į “Vanagus”, kad jie jėga sudraustų "Vanagai” jau buvo išaugę skaičiumi, turėjo ginklų ir buvo pasidarę reali pajėga. Po specialaus pasitarimo buvo gautas perduoti SS-esesininkams oficialus raštiškas įspėjimas. Gavę įspėjimą, SS-esesininkai tiesiog pasiuto, kaip gali pasiusti tik vokietis. Jie nujautė, kad kažkas kitoj pusėj ežero darosi, bet negalėjo įsivaizduoti, kad kas galėtų jiems kliudyti. Matomai, norėdami įgązdinti “Vanagus”, jie įsakė tuoj pranešti gyventojams, kad iki dviejų kilometrų atstumo nuo ežero kranto aplink visą ežerą niekas nesimaišytų, nes jie darysią šaudymo pratimus. Bet nepasakė, kurioje vietoje. Jeigu kas pasimaišys, šausią be įspėjimo. Jų įsakymas buvo gyventojams paskelbtas ir taip pat pranešta “Vanagų” štabui. “Vanagai’ kontroliavo visą rytini ežero krantą apie dešimt kilometrų ilgio ir tenai nieko neįsileido, išskyrus vietinius Paplatelės ir Plokščių kaimų gyventojus. Tad, jei SS-esesininkai sumanytų daryti šaudymo pratimus kitoj ežero pusėj, galima būtų laukti įdomių dalykų. Kitą dieną per miestelį riedėjo vežimas su šovinių dėžėmis ir sunkiuoju kulkosvydžiu, o iš paskos sekė automatais ir granatomis apsikarstę SS-esesininkai. Miestelio gyventojai įtemptai sekė, kur jie pasuks: jei į Žemaičių - Kalvarijos gatvę, tai... Bet jie pasuko į Ežero gatvę. Nuvažiavę prie ežero į Šventorkalnio pusiasalį, pasiruošė šaudymui, bet taikinių nepasistatė. Sutratėjo sunkusis kulkosvydis, salvėmis spjaudydamas ugnį, o kulkos zvimbdamos skrido pro Pilies salą ir krito kitoje ežero pakrantėje. SS-esesininkai, norėdami išbaidyti “Vanagus”, vis kėlė kulkosvydžio taikiklį, kol kulkos pradėjo kristi į Paplatelės kaimo gyvenvietes. Tada trūko “Vanagų” kantrybė. Sugriaudė kitoje ežero pusėje patranka, o jos sviediniai iškart krito arti SS -esesininkų ugniavietės. SS-esesininkai pamatę, kad čia nėra juokai, pasigriebę kulkosvydį pardardėjo į miestelį iš įsiutimo raudoni, kaip virti vėžiai. Vienas, įpuolęs į savivaldybės įstaigą, pradėjo rėkti:
— Kas jie tokie? Ar jie turi mūsų vyriausybės leidimą? Įsakykite jiemsišsiskirstyti. — Ir nusikeikė visais vokiškais keiksmažodžiais.
— Tiek jūs manęs klausote, tiek jie manęs teklauso. Aš jūsų vakarykštį įsakymą paskelbiau, o kas jo nevykdo, bauskite jūs patys, — flegmatiškai atsakė viršaitis.
Supratęs pasityčiojimą, vokietis dar kartą nusikeikė ir movė pro duris.
Skaityti daugiau: KAUTYNES LIEPIJŲ PAMIŠKĖJE
NE ŽODŽIAI, BET ASMUO!
Viena iš svarbiųjų JAV ambasadoriaus p. Kennan iš Maskvos pašalinimo priežasčių yra jo nepaprastas autoritetas ir jo žodžių išplitimas visame pasaulyje. Panašius pareiškimus yra padarę ir Prancūzijos ambasadorius per savo atostogas Paryžiuje ir Egipto ambasadorius, lankydamasis Vašingtone. Tačiau... į šiuos jų pareiškimus Kremlius nieko neatsakė.
NAUJO POBŪDŽIO JUNGTINIS ŠTABAS?
Lauktina, kad po prezidento rinkimų būsiąs vykdomas stiprus spaudimas pertvarkyti dabartinę JAV Jungtinio Štabo V-kų padėtį. Šiuo metu, paskendę tarpžinybiniuose ginčuose, jie neturį laiko savo tikrajai paskirčiai — strateginiam ir jungtiniam planuavimui. Manoma, kad geriausia iš jų atimti vadovavimo funkcijas ir paversti juos tik grynai patariamuoju organu.
NE TAIP JAU GREITAI!
Rinkiminis įkarštis daug žada. Ir vienu iš šių pažadų yra JAV dalinių kuo greičiausias atšaukimas iš Korėjos. Amerikiečius turėtų pakeisti pietų korėjiečiai. Tačiau, jei viską gerai apskaičiuojama, nuo dabar per busimuosius 2 metus ROK dalinių pajėgumas prie uoliausio lavinimo negalėsiąs prašokti 700.000 vyrų. Gi šis skaičius yra per mažas atlaikyti komunistų spaudimą.
STENGIASI SUVEDŽIOTI
Kai kurie JT belaisviai Korėjoje yra pakviesti į “pavyzdines” liaudies demokratines respublikas rytų ir centrinėje Europoje. Keliolika sutikusių su tokiais pasiūlymais dabar važinėja raudonosios imperijos plotuose ir lyg papūgos kartoja nuvalkiotos propagandos posakius.
ŠEŠIŲ PĖDŲ ILGUMO
Laivyno tikslams pagamintoji atominė bomba esanti apie 6 pėdų ilgumo, 1 pėdos skersinis pjūvis, sveria truputį daugiau 1 tonos ir uodegoje turi krypties sparnelius. Spėjama, kad be sparnelių su šiomis bombomis bus galima šaudyti iš Armijos atominės artilerijos pabūklų, ši bomba nešama pakabinta AD-5 Skyraider (Dangaus užpuolėjo) arba F2H-2 Banshee lėktuvų.
BRANGI SPRAUSMINĖ AVIACIJA
Apie 1.000.000.000 dolerių Amerikai kainuos išlaikyti savo Karo aviacijos jėgas, kai dabartiniai propeleriniai lėktuvai bus pakeisti vien sprausminių variklių principo mašinomis.
Todėl Karo Aviacija planuojanti atsisakyti nuo savo bandymų ir visą šį darbą norinti pavesti lėktuvus gaminančioms bendrovėms.
Skaityti daugiau: KARINĖS IR KITOKIOS ŽINIOS
KAD KARYS GYVENTŲ!
Neseniai viena proga sutikau Lietuvos Generalinį Konsulą New Yorke J. Budrį, kuris be jokios užuominos pareiškė:
— Gal galite šia proga priimti KARIUI 10 dol. čekį. Už prenumeratą esu skolingas 4 dol., o likusi suma — mano auka, kad KARYS gyventų.
Taipgi neseniai gauta 5 dol. parama KARIUI iš Generolo V. Nagevičiaus, kurio garbingas amžius nerodo, kad šioje šalyje, esant tremtiniu, gyventų ekonominiame pertekliuje. Šis Gerb. Generolo gestas rodo pasiryžimą su KARIU dalytis paskutiniu duonos kąsniu, kad tik šis gyventų, palaikydamas Lietuvos laisvės atgavimo viltį. Tai geriausias pavyzdys visiems.
Skaityti daugiau: Margieji laiškeliai kariui
