PARTIZANINIS JUDĖJIMAS VIDURIO LIETUVOJE /Vaclovas SLIVINSKAS

Grįžti į pradinį meniu

Vaclovas SLIVINSKAS
PARTIZANINIS JUDĖJIMAS VIDURIO LIETUVOJE
 
     1944 m. vokiečiai po pralaimėjimo Baltarusijoje buvo priversti trauktis iš Lietuvos. Liepą jie paliko Vilnių, rugpjūtį - Kauną. 1945 m. sausio 28 d. SSRS užėmė Klaipėdą ir įsitvirtino visoje Lietuvos teritorijoje - prasidėjo antroji sovietinė okupacija, kuri tęsėsi 45 metus. Lietuvoje buvo atkurta sovietinė politinė sistema, buvusi iki karo.
 
     1944 m. tūkstančiai Lietuvos vyrų pasitraukė į miškus ir ten kūrė partizanų būrius. Prasidėjo dešimtmetį trukęs Lietuvos partizaninis karas su SSRS. Tėvynę šiame kare gynė savanoriška kariuomenė - partizanai. Jie buvo organizuoti, dėvėjo uniformas, turėjo karinius laipsnius, skiriamuosius ženklus, atvirai nešiojosi ginklus, laikėsi karo įstatymų ir papročių. Svarbiausias partizanų tikslas - atkurti nepriklausomą demokratinę Lietuvos valstybę. Jie taip pat siekė sukliudyti kolūkių kūrimą, sovietų valdžios rinkimus, kolonistų iš SSRS įkurdinimą. Dauguma gyventojų palaikė partizanus ir kuo galėdami jiems padėjo, o sovietų kolaborantus laikė išdavikais, okupantų parankiniais. Žmonės partizanus vadino miškiniais, miško broliais, kovotojais už Lietuvos laisvę. Kiekvienas partizanas turėjo priimti priesaiką ir jos šventai laikytis.
 
     Monografijoje pateikiamos Vyčio apygardos ir gretimų Didžiosios Kovos bei Prisikėlimo apygardų partizanų nuotraukos. 
 

PDF -               talpykla BOX