Partizanai: Istorija ir dabartis

Į Laisvę 1982 84(121)

    T U R I N Y S

Skaitytojų žodis .................................................... 2

A. Plukas: Baltijos valstybės ir Sovietų Sąjungos tautos

          Amerikos politikoje........................................ 6

Bernardas Brazdžionis: Tremtinio Lietuvai .......................... 11

Balys Gaidžiūnas: Bernardas Brazdžionis didžiųjų pasisakymuose ..... 12

Dr. Jonas Balys: Lietuvos sienų problemos .......................... 19

Balys Raugas: Lietuvių Fronto bičiulių dėmesys Lietuvių Bendruomenei 27

Dr. Zenonas Prūsas: Apdūmojimai Vasario Šešioliktajai .............. 34

J. Kj.: Kelias į Baltų Laisvės lygą................................. 39

Teofilius Balčiūnas: Keturioliktos politinės studijos prie Pacifiko  57

Juozas Kojelis: Du suvažiavimai .................................... 61

Nauji leidiniai..................................................... 67

Jie kovoja už sąžinės ir tautos laisvę ............................. 70

Vedamasis .......................................................... 71

Skaityti daugiau: Į Laisvę 1982 84(121)

SKAITYTOJŲ ŽODIS

Amerikos Balsas, Laisvos Europos Radijas ir Laisvės Radijas

R. Kudukis savo str. "Vidurio Europa ir Reagano administracija" (ĮL Nr. 83 -120, 1981 gruodis) rašo, jog daugelis bijo, kad Radio Free Europe ir Radio Liberty "gali pasidaryti priklausomos nuo Valstybės departamento International Communication Agency (Tarptautinės komunikacijos agentūros) ir Amerikos Balso".

Tokios žynybos, kaip "Valstybės departamento tarptautinės komunikacijos agentūra" nėra. Yra tiktai Valstybės departamentas ir Tarptautinė komunikacijos agentūra. Tai dvi savarankiškos žynybos, kurių vadovus skiria prezidentas su kongreso pritarimu. Jos bendradarbiauja, kiek tai liečia šaliesužsienio politiką, bet nėra viena ir ta pati žyny-ba. O Amerikos Balso radijas yra Tarptautinės komunikacijos agentūros padalinys.

Toliau savostraipsnyR. Kudukis teigia, kad "Radio Free Europe ir Radio Liberty transliuoja ... necenzūruotas žinias", o Amerikos Balso "žinios yra cenzūruotos, sušvelnintos ir visų pirma sovietų neužgaunančios".

Skaityti daugiau: SKAITYTOJŲ ŽODIS

BALTIJOS VALSTYBĖS IR SOVIETŲ SĄJUNGOS TAUTOS AMERIKOS POLITIKOJE

A. PLUKAS

Lietuviai, latviai ir estai dažnai suplakami su Sovietų Sąjungos tautomis dėl daugelio priežasčių. Pirmiausia tam pagelbsti faktinė padėtis. Jau 40 metų, su vokiečių okupacijos išimtimi, kai Baltijos valstybės yra sovietų respublikomis greta ukrainiečių, armėnų, gruzinų, uzbekų ir kitų. Todėl jaunesnė karta, kuri nedalyvauja baltų tautų išsivadavimo veikloje, gali tiktai iš istorijos sužinoti apie buvusią jų skirtingą padėtį.

Antra, Sovietų Sąjunga yra suinteresuota nedaryti skirtumo tarp jos dabartinių vadinamų respublikų. Jos visa politika yra jas visas suliedinti į vienalytę sovietinę rusišką valstybę. Todėl kiekviena proga ji siekia parodyti, kad Baltijos valstybės yra neatskiriama Sovietų Sąjungos dalis. Pav., į sovietų delegaciją į Jungtinių Tautų visumos susirinkimo sesiją skiriami ir lietuviai su Maskvos jiems suteiktais titulais. Taip pat lietuviai paskiriami vadovauti sovietų delegacijoms lankantis užsieny ar joms dalyvaujant konferencijose. Neseniai tokia sovietų delegacija lankėsi

Pietų Amerikoje, kuriai vadovavo “Lietuvos prezidentas Barkauskas”, tariant Vilniaus radijo užsieniui žodžiais. Tokiais pat sumetimais Maskva paskiria lietuvius į sovietų ambasadas, kaip pav., Washingtone ir k.

Skaityti daugiau: BALTIJOS VALSTYBĖS IR SOVIETŲ SĄJUNGOS TAUTOS AMERIKOS POLITIKOJE

TREMTINIO LIETUVAI

Bernardas Brazdžionis

Iš poemos “Vaidila Valiūnas”

Nežinomu vardo vietovėje Kazachstane, atlikusių bausmę, bet be teisės grįžti į kilimo kraštą, “laisvai” įsikūrusių grupę sudarė keliolika lietuvių šeimų ir pavienių asmenų—senų, jaunų ir vaikų, jau gimusių ištrėmime.

Žmonės rengėsi paminėti Vasario Šešioliktcįją, kai ten pasirodė vaidila Valiūnas, pasisakęs esąs pabėgėlis iš “ypatingos drausmės" lagerio.

Jis prisidėjo prie programos.

TREMTINIO LIETUVAI

Deklamuoja buv. Vilniaus Pedagoginio Instituto studentas.

Tave kaip motiną, kaip seserį mylėjau,
Nuo pirmo žingsnio su tavim ėjau,
Tave aplaisčiau džiaugsmo ašarų aliejum,
Nostalgija susirgęs niekad nebepagijau.

Skaityti daugiau: TREMTINIO LIETUVAI

BERNARDAS BRAZDŽIONIS DIDŽIŲJŲ PASISAKYMUOSE

DR. JONAS GRINIUS — JUOZAS BRAZAITIS — JURGIS JANKUS — STASYS SANTVARAS — TOMAS VENCLOVA

BALYS GAIDŽlŪNAS

Ant stalo guli Lietuvių Rašytojų Draugijos sąrašai. Žiūriu į juos, paimu Lietuvių Enciklopediją ir bandau atsekti rašytojų gimimo metus. Kiek nedaug jaunų ir kiek daug peržengusių septynių dešimčių kryželį. O antram sąraše surašyti buvę Draugijos nariai, bet jau į Anapus išėjusieji. Jų net 45. Pradedant pirmuoju — 1944 m. Vienos bombardavime žuvusiu Petru Rimkūnu ir baigiant šių metų balandžio mėn. Floridoje mirusiu Stasiu Tamulaičiu. Taigi toje 38 metų tremties-emigracijos kelionėje netekom tokių garsių kūrėjų, kaip: J. Vilkutaičio-Keturakio, Vydūno, Krėvės, Biržiškų, Vaitkaus, Aisčio, Švaisto, Spalio, Barono, Katiliškio ir daugelio kitų.

Bernardas Brazdžionis

Kodėl visa tai prisimenu? Dažnas gali pagalvoti, kad klaidžioju nuo temos. Bet taip nėra. O prisimenu todėl, kad labiau brangintume tuos, kuriuos tebeturime savo tarpe, kurie mums sukūrė ir tebekuria didelės vertės kūrybinius darbus.

Skaityti daugiau: BERNARDAS BRAZDŽIONIS DIDŽIŲJŲ PASISAKYMUOSE

LIETUVOS SIENŲ PROBLEMOS

Apie geopolitiką ir mūsų “liaudį" išeivijoj

DR. JONAS BALYS

Geopolitika išsivystė iš politinės geografijos, kuriai pagrindą davė vokietis Friedrich Ratzel. Geopolitikos pagrindas yra toks, kad valstybių istorija ir tautų likimas labai daug priklauso nuo geografinės padėties. Lietuvoje šią problemą svarstė prof. Kazys Pakštas, kuris parašė visą knygą “Baltijos respublikų politinė geografija” (1929). Rodos, kad jis kartą yra pasakęs ar parašęs, kad lietuviai gyvena tokiame žemės kampe, kur yra labai pavojinga gyventi mažai tautai, nes jos žemių daug kas norės. Kas kita, jei mes gyventumėm kur nors į pietus nuo Sacharos, ar kokiose salelėse, kurios ekonominiu ir militariniu požiūriu niekam nėra įdomios, kaip West Indies ir Caribbean salynai, kur pridygo eilė liliputinių valstybėlių, kaip Grenada, Bahama, Jamaica, Barbados, Tobago ir kt. Prof. K. Pakštas numatė, kas galės prasidėjus karui 1939 m. ir perspėjo mūsų valstybės vyrus apie gresiantį pavojų, bet niekas nenorėjo jo klausyti ir jį palaikė beveik nesveiko proto. Jis grįžo į JAV. Deja, jo numatymai ir liūdni pranašavimai išsipildė. Išeivijoj jis paskelbė eilę studijų apie Lietuvos likimą ir jos sienas (žr. “Aidai”, 1950, nr. 1-4; 1951 nr. 10 ir kitur). Kai kas ten jau pasenę, bet verta pastudijuoti mūsų "liaudžiai”, kuri mano, kad rėksmu galima viską pasiekti, — kuo daugiau užsiprašykime, vis ką nors gausime.

Skaityti daugiau: LIETUVOS SIENŲ PROBLEMOS

LIETUVIŲ FRONTO BIČIULIŲ DĖMESYS LIETUVIŲ BENDRUOMENEI

BALYS RAUGAS

Straipsnio autorius Lietuvoje buvo karininkas-leitenantas. Studijavo Kauno ir Vilniaus universitetuose teisę. JAV tapęs chemiku, 20 metų išdirbo metalų pramonėje chemiku - metalurgu.

Spaudoje reiškiasi nuo gimnazijos 7-osios klasės ir čia JAV bendradarbiauja įvairiuose laikraščiuose. 1936 metais su Juozu Kuzma išleido eilėraščių rinkinį “Balti balandžiai".

Visuomeninėje veikloje daugiausia reiškiasi Lietuvių Bendruomenėje. Eilę metų dirbo Philadelphijos ir Pietinės New Jersey apylinkių valdybose, buvo Pietryčių LB apygardos pirmininku (dvi kadencijas), PLB ryšininku Vlike (trejus metus), dviejų PLB seimų atstovu ir dviejų JAV LB krašto valdybų vykdomuoju vicepirmininku. Dabar Pietinės New Jersey apylinkės pirmininkas. Nebuvo metų be vienokio ar kitokio įsipareigojimo Lietuvių Bendruomenei. 1982 m. suredagavo JAV Lietuvių Bendruomenės trisdešimtmečio sukaktuvinį leidinį "Trys dešimtmečiai". Dabartinis LFB centro valdybos pirmininkas.

LB trijų dešimtmečių kelyje ne pirmų kartų buvo stabtelėta žvilgtelėti į LB vaidmenį mūsų išeivijos gyvenime. LB dešimtmečio, dvidešimtmečio ir sidabrinio jubiliejaus progomis buvo ištarta nemažai gražių žodžių besidžiaugiant LB atliktais darbais. O tačiau yra prasisunkusių ir pasišaipymų iš Lietuvių chartos ir net iš pačios 700 metų Lietuvos istorijos, kurios nepriklausomybės laikotarpyje tebuvę tik 6 mėnesiai laisvės (V. Trumpa, Aidai, 1972 m. 1 nr.). Lietuvių Bendruomenei gaivia gyvybe bekunkuliuojant, savaime suprantami ir joje besireiškiantieji nuomonių skirtumai. Tai gal ir natūralu, kol negatyvios nuomonės netampa destrukcija pačiai LB organizacijai. Taigi šis sielojimasis ir verčia dažniau susimąstyti LB rūpesčiais, kad ryžtas jos darbams nemažėtų, kad jos veiklos kryptis nepasuktų iš Lietuvių chartos gairių, nes lietuviui išeiviui Lietuvių Bendruomenė yra ne kas kita kaip Lietuva pasaulyje, neturinti mirti mūsų širdyse.

Skaityti daugiau: LIETUVIŲ FRONTO BIČIULIŲ DĖMESYS LIETUVIŲ BENDRUOMENEI

APDŪMOJIMAI VASARIO ŠEŠIOLIKTAJAI

Dr. ZENONAS PRŪSAS

Praėjo 64-sios metinės nuo Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimo. Iš jų keturiasdešimt vienos jau atšvęstos laisvės netekus. Gal nevienas pradeda pagalvoti: kam tie prisiminimai? Keturiasdešimt metų yra ilgas laikas ir nėra garantijos, kad susidarys sąlygos nepriklausomybei atgauti per ateinančius 40 metų. Taigi, gal nėra protinga ir toliau daužyti galvą į storo mūro sieną, mėginant ją pralaužti. Vistiek vilčių nėra Lietuvai laisvę atgauti?! Tokių pragmatiškų samprotavimų pasigirstama ne tik išeivijoje, bet ir tarp pasilikusių tėvynėje.

Pagrindinė tokio galvojimo klaida yra tai, kad istorijos perspektyvoje keturiasdešimt ar ir 80 nelaisvės metų yra labai trumpas laiko tarpas tautos gyvenime. Trys pavyzdžiai: Graikija. Sukūrusi stebėtiną civilizaciją ir kultūrą, ji 338 metais prieš Kristų buvo užkariauta Aleksandro Makedoniečio. Po 192 metų Graikija pasidarė Romos provincija. Po to buvo Bizantinės ir Otomano turkų imperijų dalimi. Tik 1830 metais A.D. laisvės kovose atgavo nepriklausomybę iš jau pradedančios silpnėti turkų imperijos. Vadinas, graikai išgyveno 2168 metus kitų valdžioje ir ne tik neprarado tautos indentiteto, bet dar sugebėjo suruošti sukilimą prieš pavergėją ir atgauti laisvę. Egiptas. Egiptas kaip karalija buvo suvienytas apie 3100 metus prieš Kristų. Po labai kūrybingo faraonų laikotarpio, 670 metais prieš Kristų Egiptas buvo nukariautas Asyrijos. Po 155 metų asyrus pakeitė persai. Po to sekė Aleksandras Makedonietis ir jo generolo Ptolomėjaus dinastija, romėnai, arabai, Otomano turkai ir britai. Tik 1922 metais A.D. Didžioji Britanija grąžino nepriklausomybę. Taigi, Egiptas buvo valdomas kitataučių be pertraukos 2592 metus. Izraelis. Kažin ar yra pasaulyje kita tauta, kuri būtų turėjusi audringesnę įstoriją, negu žydai. Žydų karalija buvo sukurta Sauliaus apie 1025 metus prieš Kristų. Ši vėliau suskilo į dvi kolonijas: Izraelio šiaurėje ir Judėjos pietuose. 

Skaityti daugiau: APDŪMOJIMAI VASARIO ŠEŠIOLIKTAJAI

KELIAS Į BALTŲ LAISVĖS LYGĄ

J. Kj.

Štampai dažnai yra labai apgaulūs ženklai, tačiau visuomenė gan lengvabūdiškai yra linkusi juos priimti ir jais patikėti. Tam tikrais štampais pažymėtas visuomenines institucijas nedrįsk kritišku žodžiu paliesti, nes daug kam štampas yra pakankamas tos institucijos vertingumo įrodymas. Toks vienas nekritiškai į visuomenės sąmonę įsismelkęs yra “lietuviškų veiksnių” štampas. Kai kurios organizacijos, prisisegusios “veiksnio” etiketes, reikalauja privilegijuotų teisių ir dominuojančios pakopos lietuviškų organizacijų sąrangoje, net nesirūpindamos praktiškais darbais veiksnio” sąvoką pateisinti. Šitais štampais save yra paženklinęs Vyriausiasis Lietuvos Išlaisvinimo Komitetas ir visišku vasalu jam tapusi Amerikos Lietuvių taryba. “Veiksnio” teisių pripažinimo visuomenėje jau yra susilaukusi ir Lietuvių Bendruomenė, tik ne Vliko ir Altos akyse.

H. J. Bes. 386 autorius kongresmanas Henry J. Hyde (R-IL) su Lietuvių Bendruomenės ir Baltų Laisvės lygos vadovais; iš kairės — Vytautas Kutkus, Vytautas Kamantas, Aušra Zerr, kongresmanas Hyde, Antanas Mažeika, Algimantas Cureckas ir Kalejo Popp (estas)

Ar “veiksnio” statusui pateisinti pakanka užsidėtos karūnos, ar reikia ir veikimo? Pastarajame Vliko seime Clevelande valdybos Pirmininkas dr. Kazys Bobelis savo apyskaitiniame pranešime Pareiškė, kad praėjusių metų kadencijoje buvęs tik “rutininis veikimas”, nors tam išleista arti 100,000 dolerių. Užtikrinta seimo dauguma pripažino, kad “veiksniui” pakanka karūnos, gi veikimas nebūtinai reikalingas.

Skaityti daugiau: KELIAS Į BALTŲ LAISVĖS LYGĄ

UŽMIRŠTAS KOVŲ ŽMOGUS

ĮVADAS Į OKUPACIJĄ

Jonas Virbickas okupacijų sūkuriuose

KĘSTAS LINGAILA

(Tęsinys iš 83 Nr.)

Nemažai rūpesčio sukeldavo J. Virbickui ir įvairių žmonių skundai: kas nors buvo kieno nors neteisingai aprašytas arba, išvardinus asmenis pirmosiomis sukilimo dienomis, buvo jo pavardė išleista ir pan. Kiti tiesiog rašė anoniminius skundus prieš vietos partizanus, kad jie buvę vienų ar kitą suėmę, nors tie patys sukilėliai ir susirinkimuose buvo kalbėję už sovietinę valdžią ir dalyvavę mitinguose, eisenose ir t.t. Daugiausia betgi tokių skundų buvo prirašinėta prieš mokytojus, kurie bolševikų okupacijos metais turėjo daug ką daryti, norėjo ar nenorėjo, bet vėliau įsijungę į sukilėlius, "skriaudė” buvusius savo kairiuosius draugus ir pan. O vieną kartą, jau žymiai vėliau, paskyrus vieną kokį tai Ramanauską žemės ūkio tarėju, kažkoks teisininkas Ramanauskas ėmė rašinėti piktus laiškus ir siųsti atitaisinėjimus, teigdamas, kad jis nesąs joks tarėjas ir todėl visi draugų sveikinimai, gavus tokias pareigas, esą įžeidimas, nes jis nesąs koks “parsidavėlis" . .. Iš pirmo laiško jau buvo galima matyti, kad tai parašė koks girtuoklis ar jau pairusios sveikatos žmogus.

Ir, kai tą laišką redakcija grąžino, vieną pavakarę “Į Laisvę” pas J. Virbicką įsiveržė labai įpykęs vyras, paklojo savo teisininko pažymėjimą ir kitus dokumentus, pareikalavo tuojau jo laišką išspausdinti, nes jis — ne tarėjas, o draugai jį vis įžeidinėją, sveikiną, todėl išspausdinus atitaisymą, jis galėsiąs tuos įžeidinėtojus traukti teisman ir juos susodinti į kalėjimą. J. Virbickas ir šiaip ir taip bandė teisininką perkalbėti, nurodydamas, kad toks jo raštas galįs tik jam pačiam pakenkti, bet tas nenusileido ir tiek. Pagaliau susitarė, kad pirma tegu jis duoda į teismą pačią "Į Laisvę” už tai, kad ši neišaiškino reikalo plačiau, jog yra ir daugiau Ramanauskų, net teisininkų, kad skelbdama nepridėjo gimimo vietos ir datos... o, kai teismas lieps, tada ir jo laišką redakcija išspausdins. Taip ir pasibaigė toks nelemtas išpuolis, nors tas pats Ramanauskas dar daug kartų skambino, kol pagaliau nusiramino, dar atskiru raštu apkaltinęs Tarėjų įstaigą, kuri, duodama žinią apie tarėją, nepažymėjo, kad dar yra ir kitas labai svarbus teisininkas Ramanauskas. . .

Skaityti daugiau: UŽMIRŠTAS KOVŲ ŽMOGUS

DIDELIS PAVOJUS

Neteikia mums paguodos ir pastiprinimo mūsų tikrieji broliai bei sąjungininkai latviai ir estai. Lyg būtų likimo skirta baltams išnykti Pabaltijy. Rusų mažas prieauglis, bet jų dar užteks Pabaltijui užpildyti, jei patys pabaltijiečiai paruoš čia ištuštėjusius plotus. Kad Latvijoje ir Estijoje yra blogai, parodo šie duomenys 1971 m. 10000-čiui gyventojų teko:

            Lietuva Latvija Estija

(A. Stanaitis ir P. Adlys, Lietuvos TSR gyventojai, Vilnius, 1973). Netekome savo valstybės. Tai dar nėra baisiausia tautos nelaimė. Yra tautų, kurios šimtus ir tūkstančius metų neturėjo savo valstybės ir išliko gyvos. Ne svetimieji galų gale tautą išžudo, o pati tauta nusižudo. Masinio tautų išnaikinimo atvejų istorija mažai žino, tautos dažniausiai pačios nusižudo, kai netenka tautinės sąmonės, kai jos narių dauguma tampa abejinga savo ateičiai ir išlikimui.

Aušra Nr. 23 (63)

KETURIOLIKTOS POLITINĖS STUDIJOS PRIE PACIFIKO

TEOFILIUS BALČIŪNAS

Kartu su literatūros vakarais, Los Angeles Lietuvių fronto bičiuliai ištvermingai tęsia ir politinių studijų tradiciją. 1982 metų politinės studijos buvo ruošiamos kartu su LB Vakarų apygardos ir Lietuvių Jaunimo sąjungos Los Angeles sk. valdybomis, nors finansinę atsakomybę ir organizacinio darbo naštą ir toliau prisiėmė LFB sambūris.

Šiais metais studijų bazė buvo praplėsta ta prasme, kad viena sesija vyko anglų kalba, kurios metu pranešimą padarė Band korporacijos štabo narys. Sovietų Sąjungos ir Rytų Europos specialistas dr. Alex Ale-xiev, o oficialų diskusijų dalyvių sąstatą sudarė lietuvių, latvių, estų ir lenkų atstovai. Ilgesnį žodį tarė “Re-gister” dienraščio vedamųjų sk. redaktorius Allan Back, sesijai vadovavo Amerikos Baltų Laisvės lygos pirm. Antanas Mažeika, lietuviams atstovavo Algimantas Gečys iš Philadelphijos.

Keturioliktojo politinių studijų savaitgalio planuotojai: iš kairės: dr. Z. Brinkis, V. Vidugiris, P. A. Raulinaitis, dr. P. Kisielius, jr., R. Dabšys, E. Arbas ir Ig. Medžiukas. Trūksta stud. A. Kungio ir J. Kojelio.

Studentė Rita Bureikaitė, “Draugo” akademiniame skyriuje vertindama šią sesiją, įžvalgiai pastebėjo, jog tai buvęs aukšto lygio politinis seminaras, galėjęs vykti bet kurio universiteto politinių mokslų departamente.

Skaityti daugiau: KETURIOLIKTOS POLITINĖS STUDIJOS PRIE PACIFIKO

DU SUVAŽIAVIMAI

Įspūdžiai iš JAV LB tarybos sesijos ir VLIKo seimo

JUOZAS KOJELIS

Spalio 24-25 d. d. Bostone įvyko JAV LB IX-sios tarybos trečioji sesija, o lapkričio 7-8 d. d. Clevelande Vyriausiasis Lietuvos Išlaisvinimo Komitetas turėjo savo seimą. Abu suvažiavimai vyko dviejų savaičių laiko nuotolyje, tad įdomu į juos pažvelgti palyginamuoju žvilgsniu ir patirtais įspūdžiais pasidalyti su skaitytojais. Abu suvažiavimai buvo paskutiniai šių organizacijų vadovybių kadencijose, nes JAV Lietuvių Bendruomenė ruošiasi X-sios tarybos rinkimams, o Vlikas artimiausiame tarybos posėdyje rinks naują (greičiausiai perrinks tą patį) pirmininką, kuris sudarys savo kabinetą ir pateiks Vliko tarybai tvirtinti. Per kiekvienus rinkimus LB tarybos sudėtis stipriai kinta, gi Vlike, žinant susidariusią būklę, žymesnių pasikeitimų pramatyti negalima.

Dalyviai

Lietuvių Bendruomenės tarybos nariai yra renkami apygardų ribose visuotinių rinkimų keliu, Vliko seimo narius skiria Vliką sudarančios grupės. Vliką sudaro iš viso 15 politinių ir rezistencinių grupių, kurių kiekviena turi teisę pagal statutą paskirti po tris atstovus. Iš tų 15 grupių septynios jau senai nebeveikia: neturi nė vieno skyriaus, jokios centrinės vadovybės, nevykdo jokių rinkimų ir iš vis organizuotai nebesireiškia. Kas ir kokiu būdu paskiria tų grupių atstovus į Vliko seimus, — neišaiškinama paslaptis. Iš likusių aštuonių gyvųjų, kai kurios irgi jau vos vegetuoja. Taigi, LB tarybos sesijos nariai dalyvauja svarstymuose ir sprendimuose su balsavimų keliu suteiktais mandatais ir atsakomybės jausmu prieš rinkėjus, didelė dalis gi Vliko seimo narių tokių mandatų neturi ir prieš nieką atsakomybės neneša.

Skaityti daugiau: DU SUVAŽIAVIMAI

Įvairūs

Mylėkim tad savo Tėvynę ne žodžiais, bet darbais. Tai pareikalaus iš mūsų daug savitvardos, jėgų įtempimo, nes didis dalykas veltui neduodamas— jį reikia savo prakaitu ir krauju išpirkti.

Tik didžios dvasios būdami, išvengsime nutautimo, nugalėsim visas kliūtis ir, įsigiję vidinę laisvę, pasieksim ir išorinę.

Aidas

“Nelaisvėje gimęs kūdikis”

Lietuvos pasiuntinybės Nepriklausomybės Šventės priėmime vasario 16 d. valstybės sekretoriaus padėjėjas Elliott Abrams (viduryje) pakėlė tostą už Lietuvos nepriklausomybę.

Nuotraukoje (iš kairės) LB ryšininkas Washingtone su JAV valdžios įstaigomis Viktoras Nakas, LB Washingtono apyl. pirm. Skirmantė Kundrotienė, Elliot Abrams, LB rySininkas su kitų valstybių misijomis Washingtone Algimantas Cureckas ir Algis Avižienis iš valstybės departamento.

“LKB KRONIKOS” NAUDA

Jeigu tikintieji nebūtų jutę “LKB Kronikos” pozityvios įtakos dabartiniame Lietuvos tikinčiųjų gyvenime, tai ji nebūtų tapusi tokia populiari ir įtakinga. Tiesa, ji nepadarė stebuklo, bet daug kur prievarta tapo atsargesnė ir žengė žingsnį atgal. Todėl neperdėtai galime teigti, kad “LKB Kronika” drauge su kitais veiksniais prisidėjo, kad šiuo metu Lietuvos tikintieji yra sąmoningesni, o gerieji kunigai vieningesni, o koloborantai — nevaikšto iškėlę galvas, kaip tai buvo per kelis pirmuosius pokario dešimtmečius.

LKB Kronika Nr. 51 1982 m. kovo 19

NAUJI LEIDINIAI

Aloyzas Baronas. TRISDEŠIMT ISTORIJŲ SUAUGUSIEMS. Novelės. Viršelis Nijolės Palubinskienės. 176 psl. 1981 m. Lietuviškos knygos klubo, 4545 W. 63 Street, Chicago, 1L. 60629, leidinys. Kaina $8.00. Gaunama pas leidėją ir pas platintojus.

Tai 1980 m. rugsėjo 7 d. mirusio vieno produktyviausių išeivijos rašytojų pomirtinis novelių rinkinys.

Aloyzo Barono literatūrinis palikimas yra impozantiškas: 18 beletristinių kūrinių, iš kurių du romanai išversti į anglų kalbą — “Lieptai ir bedugnės” (Footbridges and Abysses), “Trečioji moteris” (Third Woman) ir trys novelės išspausdintos “Lithuanian Quartet" antologijoje; trys romanai išversti į latvių kalbą; vaikų literatūra praturtėjo dviem jo knygelėmis, išleisti trys jo humoristinių eilėraščių rinkiniai ir dvi istorijos — biografijos knygos.

Skaityti daugiau: NAUJI LEIDINIAI

Jie kovoja už sąžinės ir tautos laisvę!

Ar jų didelė auka neįpareigoja ir mūsų?

VYTAUTAS SKUODIS geologas; 7 m. griežto režimo lagerio, 5 tremties

ANASTAZAS JANULIS vargonininkas; 3.5 m. griežto režimo lagerio

GEMMA-JADVYGASTANELYTĖ sekretorė; 3 m. bendro režimo lagerio

JULIUS SASNAUSKAS sargas; 1.5 m. griežto režimo lagerio, 5 tremties

MEČISLOVAS JUREVIČIUS darbininkas; 3 m. griežto režimo lagerio

VIKTORAS PETKUS literatas; 3 m. kalėjimo, 7 m. griežto režimo lagerio, 5 tremties

ONA VITKAUSKAITĖ technologė; 1.5 m. bendro režimo lagerio

POVILAS PEČELIŪNAS lietuvių kalbos mokytojas; 3 m. griežto režimo lagerio, 5 tremties

BALYS GAJAUSKAS elektrikas; 10 m. specialaus režimo lagerio, 5 tremties

ANTANAS TERLECKAS ekonomistas; 3 m. griežto režimo lagerio, 5 tremties

VYTAUTAS VAIČIŪNAS inžinierius; 2.5 m. bendro režimo lagerio

GENOVAITĖ NAVICKAITĖ gail. sesuo; 2 m. bendro režimo lagerio

ALGIRDAS STATKEVIČIUS medicinos daktaras; uždarytas psichiatrinėj ligoninėj

Teisybės! Viešpatie... — Tautoms taikos ir laisvės! Taikos, tiesos ir laisvės mūsų šventajai Tėvynei, Rūpintojėlių Motinai ir kankinei mūs’ kraujo!

B e r n a r d a s   B r a z d ž i o n i s
 “Credo”

HEROJIŠKOSIOS SPAUDOS DEŠIMTMETIS

VEDAMASIS

1972 m. kovo 19 d. pasirodė pirmasis“Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos” numeris. Vakartį pasaulį iki šiol jau yra pasiekę 50 jos numerių. Penkiasdešimtasis numeris, turįs 1981 m. gruodžio 8 dienos datą, skiriamas “Geram Kristaus kariui ir Lietuviškosios Helsinkio grupės nariui, paaukojusiam savo gyvenimų ir gyvybę už Bažnyčios ir Tėvynės ateitį a. a. kun. Broniui Laurinavičiui”.

Kronika, kukliai ir atsargiai pradėjusi savo misiją— būti kovojančios tautos ir Bažnyčios balsu, per dešimtmetį tapo vienu iš pagrindinių dabartinės pavergtos Lietuvos tikrovės liudytoju. Ir šis sukaktuvinis LKBK numeris Lietuvių Informacijos Centro dėka jau yra pasiekęs ir plačiąją skaitančią visuomenę laisvajam pasauly.

Skaityti daugiau: HEROJIŠKOSIOS SPAUDOS DEŠIMTMETIS

“Į LAISVĘ” 1981 METAIS AUKOJO:

M e c e n a t a i: A. A. St. Barzdukas — 100 dol.; Dr. V. A. Dambrava — 100 dol.; Dr. J. Uleckas (Kanada) — 100 dol.; A. Pladys — 70 dol.

Garbės prenumeratoriai: Po 50 dol.: A. Grinienė, A. Mažiulis Dr. M. L. Namikas, Dr. A. Razma, Dr. B. Znotinas. J. Mikonis — 40 dol. Kun. S. Morkūnas — 32 dol. Po 30 dol.: V. Akelaitis, J Damušis. Po 25 dol.: K. Bružas, Dr. J. Kižys, J. Kojelis, Dr. V. E. Majauskas, K. Račiūnas, M. Sodonis. Po 20 dol.: J. Ambrizas, Dr. G. K. Batukas, J. Baužys, R. Bureikienė, kun. M. Gyvas, Pr. Karalius, V. Kazlauskas, St. Kungys, E. Milkauskas, A. Pargauskas, V. Rociūnas, J. Vidmantas, J. Žilionis.

Skaityti daugiau: “Į LAISVĘ” 1981 METAIS AUKOJO: