_files/I-Laisve-1962-30(67)-1.jpg)
T U R I N Y S
Vytautas Vaitiekūnas: Lietuva atviro rusinimo kelyje ..... 1
Maironis: Didvyrių kapai ................................ 11
Okupuotos Lietuvos ūkio padėtis sovietiniam veidrody .... 12
Kova prieš religiją Okup. Lietuvoj ...................... 17
Antanas Musteikis: Realybė ir iliuzijos ................. 22
Ark. Matulionis — tyliosios Bažnyčios žibintas .......... 27
Jonas Šoliūnas: Žvilgsnis į save ........................ 29
Mečys Musteikis: Plataus masto studijų savaitė Vokietijoj 37
Prie mėlynų kalnų ir ežerų .............................. 41
Ar kova už rezoliucijas kongrese bus laimėta? ........... 44
Laisvųjų ir pavergtųjų lietuvių susitikimas Helsinky .... 48
Madrido lietuviškasis balsas ............................ 52
Gerardas Balčiūnas: Socialinis ir filosofinis klimatas
Šiaur. Amerikoje akademiniam jaunimui ir intelektualams 55
Darbai ir Idėjos ... 37-64
Idėjos spaudoje,
Vardai įvykiuose,
Žvilgsnis knygų lentynon
Redaguoja — Redakcijos kolektyvas: vyr. redaktorius — Stasys Daunys, redaktoriai — Petras Bagdonas, Juozas Baužys, Aloyzas Baronas, Vladas Būtėnas, Vincas Rygertas.
Skaityti daugiau: Į Laisvę 1962 30(67)
_files/I-Laisve-1962-30(67)-8.jpg)
1962 M. LAPKRITIS NR. 30 (67)
SOVIETINIO UNITARIZMO KĖSLAI Į LIETUVIŲ TAUTOS EGZISTENCIJĄ
VYTAUTAS VAITIEKŪNAS
Prieš keletą metų Į LAISVĘ skiltyse dr. J. Grinius, svarstydamas Europos apsijungimo tendencijas, rašė, kad "Europos tautos yau yra atėjusios į tokį istorinį tarpsnį, kuriame tautinės suvereninės valstybės izoliuotai nebegali išsilaikyti. Nebegali net didžiosios tautos.” (Į Laisvę, 1955/5 nr. 9 psp). Konstruktyviai ir konkrečiai antvalsty-bės idėja ir jos praktiškas vykdymas yra taip pat aptarti gairėsi Į Pilnutinę Demokratiją (Į Laisvę leidinys, 1958, New Yorkas, 38-46 p.p.). Čia greta tezės, kad "Tautinė valstybė yra savaimingas žmogaus asmens išsivystymas į tautinio suverenumo organizaciją”, t. y. į tautinę valstybę, tuoj pat formuluojama ir antroji tezė, kad "Valstybių jungimasis į antvalstybę yra neišvengiama dabartinio kultūros laipsnio apraiška”. Nepraėjus nė dešimtmečiui nuo šių tezių pasirodymo, Europos Bendrosios Rinkos bendruomenė jau yra konkretus pavyzdys antvalstybės idėjos praktiško vykdymo.
Būdinga, tačiau, kad sykiu su tautų suartėjimu, su jų glaudesniais ryšiais ir su valstybių apsijungimo į antvalstybines organizacijas vystymusi Vakarų Europoje lygiagrečiai vystosi bei stiprėja taip pat pagarba ir garantijos tautinei individualybei, tautinės kultūros savitumams. Tai yra ne kas kita, kaip demokratinio principo išsiskleidimas tautų santykiuose. "Kaip tautinė valstybė yra pagrįsta asmens pirmenybės principu, taip antvalstybinė organizacija turi būti pagrįsta tautinės individualybės pirmumo principu", — sakoma gairėsi Į Pilnutinę Demokratiją.
Skaityti daugiau: LIETUVA ATVIRO RUSINIMO KELYJE
Jo būstinė Čikagoje. Juo rūpinasi, tvarko ir jo direktorium yra istorikas Vincas Liulevičius. Sunkiame darbe direktoriui talkina 2 savo pavardžių neskelbią bendradarbiai.
Pasaulio Lietuvių Archyvas šį rudenį susilaukė 16 metų. Beveik dešimtmetį PLA buvo prisiglaudęs seselių kazimieriečių patalpose. 1962 kovo pabaigoje tas patalpas turėjo apleisti. Archyvas įsikūrė JAV Lietuvių Bendruomenės išnuomotame privačiame name. Sutartis pasirašyta 2 metams. Persitvarkymo darbas užtruks ligi šių metų pabaigos, o po to greit vėl reikės ieškoti naujos pastogės, nes namas parduodamas.
Pasaulio Lietuvių Archyve sutelktas didelis lietuviškos raštijos ir istorijos turtas. Jau suklasifikuoti ir suregistruoti 154,832 vienetai, kuriuos sudaro: 191,334 įvairūs dokumentai, laiškai ir kt., 6,480 knygų, 49,327 egzemplioriai periodikos ir 7,691 kitų dalykų (vėliavos, magnetiniai kaspinai, antspaudai...). Kai visa turima medžiaga bus suklasifikuota ir suregistruota, turimų vienetų skaičius priartės prie pusės milijono.
Skaityti daugiau: PASAULIO LIETUVIU ARCHYVAS
_files/I-Laisve-1962-30(67)-10.jpg)
MAIRONIS
Baladės Ant Punios kalno ištrauka
Lietuvi, pabučiuok po kojų
Krauju permirkusią čia žemę.
Pagerbk kapus tėvų herojų,
Iš kur ainiai stiprybę semia.
Tai čia baisi, atmintina,
Įvyko drama kruvina,
Kokios pasaulis nėra matęs.
Net kraujo troškuliu besočius
Plienu apkaustytus kryžiuočius,
Jos vaizdas šiurpuliu sukratęs.
Tai kapas Margio milžinų!
Nors amžių šešetas sukako,
Kaip jie — tik sauja pelenų!..
Tačiau daugiau už gyvus sako.
Skaityti daugiau: DIDVYRIŲ KAPAI
ŪKIO PLANAS I-ME 1962 PUSMETY
Okup. Lietuvos Centrinė Statistikos Valdyba praneša, kad 1962 I-ojo pusmečio ūkio planas apskritai yra įvykdytas, tačiau kai kurios pramonės sritys savo gamybos planų nėra įvykdžiusios. O tarp atskirų įmonių, savo planų neįvykdžiusių, minimos ir tokios stambios Lietuvos įmonės, kaip Baltijos laivų statykla, “Nemuno” metalo dirbinių fabrikas, elektros skaitiklių fabrikas, dviračių fabrikas, centrinis medžią apdirbimo kombinatas, šlifavimo ir staklių fabrikas, “Pergalės“ turbinų fabrikas, grąžtų fabrikas, “Neries" žemės ūkio mašinų fabrikas, "Inkaro” avalynės kombinatas, kuro aparatų fabrikas.
Kadangi plano įvykdymas nustatomas ne pagal gaminių kiekį, o pagal jų kainą, tai, norėdamos planą įvykdyti ir viršyti, įmonės stengiasi pirmiausia gaminti brangesnės rūšies gaminius. Pvz. Tiesa rašo, kad "prieš 8 metus "Drobė” pradėjo gaminti audinį vadinamą ševiotu. Tada jis turėjo paklausą”, bet šiuo metu "prekybininkai nebenori imti. Tačiau ševiotą “Drobė” audžia pilnu tempu”. Nors rinkoje paklausa yra cheminių pluoštų audiniams, bet “Drobė” jų, pasak Tiesos, mažai gaminanti, nes jie pigesni ir planui įvykdyti jų reiktų daugiau pagaminti.
Skaityti daugiau: OKUPUOTOS LIETUVOS ŪKIO PADĖTIS SOVIETINIAME VEIDRODY
Buvęs Sovietų Rusijos švietimo komisaras Lunačarskis mirtiną komunizmo neapykantą krikščionybei išreiškė žodžiais: “Mes neapkenčiam krikščionybės ir krikščionių: jų patys geriausieji yra pikčiausi mūsų priešai. Jie skelbia artimo meilę ir gailestingumą, o tai kaip tik priešinga mūsų įsitikinimams. Krikščioniškoji meilė yra revolucijos kliūtis. Tad šalin artimo meilė! Mums reikia vien neapykantos. Gerai išmokę neapkęsti, mes nugalėsim pasaulį. Apsidirbę su žemės karaliais, dabar turim kibti į dangaus karalystę. Ši antireliginė kova neturi apsibrėžti vien Rusijos ribomis: ji turi pasklisti visame pasauly, tiek musulmonų, tiek katalikų kraštuose”. (K. Čibiras. Komunizmas — antikristo religija, Boston, 1947, psl. 7).
Sovietų Rusija, daugiau kaip 20 m. naikinusi religijas savame krašte, antrojo pasaulinio karo ir pokario metais pavergusi Rytų ir Vidurio Europos tautas, antireliginę kovą visu kietumu pradėjo taikyti ir tuose kraštuose. Religijos naikinimas palietė ir katalikiškąją Lietuvą.
Antireliginė kova Lietuvoje pirmosios sovietų okupacijos metu.
Iš paviršiaus žiūrint, pirmomis Sovietų okupacijos dienomis Maskva Bažnyčios ir tikinčiųjų atžvilgiu laikėsi santūriai. Netgi siekta dvasiškijos palankumo "naujai santvarkai.” Komunistiniai propagandistai viešai ir garsiai skelbė, jog dabar kiekvienas gyventojas turi vienodą laisvę tikėti ar netikėti. Betgi toji "laisvė” tebuvo tik apgaulė, kurią Stalinas yra išreiškęs žodžiais: “Geri žodžiai yra kaukė blogiems darbams paslėpti. Nuoširdi diplomatija yra tiek galima, kiek sausas vanduo ar medinė geležis. (Ibid. psl. 3).
Skaityti daugiau: Kova prieš religiją Okup. Lietuvoje
Komunistinio tvano pavojus grasė Vakarams ištisus dešimtmečius. Dabar jis yra arti mūsų. Bet jo artimumas nepateisina tokio situacijos apsprendimo, kur realybė sumaišoma su iliuzija.
Antanas Musteikis
Kovoje tarp Rytų ir Vakarų yra natūralu, kai kiekviena šalis pristato save gražiausiomis spalvomis. Yra taip pat įprasta ir natūralu, kai Vakarų demokratija ir svetingumas yra komunistų infiltratorių, pakeleivių ir vad. progresyviųjų intelektualų piktnaudojami. Tačiau yra mažiau ‘natūralu’, nors gana įprasta, kai geriausios Vakarų mokslinės pastangos patenka į komunistinį bučių.
Čia mes neturime galvoje tų žmonių, kurie iš seno rodo nepasitikėjimą ir baimę vokiečiams. Kaip ir sovietinėj propagandoj, vokiškojo baubo kėlėjų spauda matuoja dabartinės Vokietijos apraiškas pasenusiais nacionalsocialistiniais modeliais. Dar daugiau: yra lengva pastebėti, kad tie žmonės vartoja trumpesnį matą komunistinėm apraiškom aptarti, o ilgesnį — vokiškom, tartum dabartinio pasaulio tikrasis pavojus yra vokiečiuose, o ne rusuose. Kaip pavyzdį, paminėsime porą idėjų, parinktų iš populiarių liberalinių magazinų. “Nato įsijungė į wehrmachtą” — skamba straipsnio antgalvė, kai kalbama apie laisvosios Europos gynimą; "mokslininkas yra suviliotas ir apgautas”, kai jis užsiėmęs modernių ginklų tobulinimu, kad savo kraštą apsaugotų. Skaitytojas greit pastebės nuolatinį tokios spaudos bendradarbių šališkumą ir jų įtaka liks ribota. Tačiau išdavos yra kitokios, kai tos pačios idėjos pakliūva į mokslinį leidinį. Mokslo vardu yra lengva parduoti iliuziją vietoj realybės.
Trys atvejai — iš kultūrinės antropologijos, sociologijos ir politinio mokslo — išryškina temą.
Skaityti daugiau: REALYBĖ IR ILIUZIJOS
Portlande gyvenančio kun. P. Baltrumo ir čikagiškio visuomenininko ir organizatoriaus Valerijono Šimkaus iniciatyva Portlande, Oregon, pastatytas lietuviškas kryžius — koplyčia. Paminklas pastatytas tėvų servitų šventovėje, kurią per metus aplanko apie 500.000 lankytojų. Paminklas skirtas Lietuvos partizanams ir visiems laisvės kovotojams, žuvusiems Lietuvos laisvę ginant, ir Sibiro kankiniams pagerbti. Jis bylos praeiviui apie Lietuvą, jos kančias ir sudėtas aukas.
Paminklui projektą paruošė arch. Jonas Mulokas be atlyginimo. Tarp statulų yra Vytauto Didžiojo, Rūpintojėlio, šv. Kazimiero, Aušros Vartų, Šiluvos, Sopulingos Dievo Motinos ir kt.
Paminklas padės Lietuvos laisvės kovai, nes jis kalbės apie sovietinės vergijos baisumą ir rodys, kaip reikia mylėti ir branginti laisvę.
Skaityti daugiau: PAMINKLAS ŽUVUSIEMS LIETUVOS PARTIZANAMS
REZISTENCIJOS DIENOS IR ŽMONĖS
_files/I-Laisve-1962-30(67)-15.jpg)
Su ginklu nekovojęs, savo rankose ginklo neturėjęs, prieš nieką piktos rankos nepakėlęs ir niekam pikto žodžio nepasakęs, bet savo krištoline siela ir valia kovotojo — kankinio garbę pelnęs pavergtoje Lietuvoje 1962 rugpiūčio 20 mirė arkivyskupas Teofilis Matulionis. Mirė sulaukęs 89 metų, pusę amžiaus kentęs sovietiniuose kalėjimuose, ištrėmimuose, palikęs vienu iš žinomiausių Tyliosios Bažnyčios kovotojų.
“Didvyrių yra įvairių. Vieni jų grįžta laimėję iš karų ir juos pagerbia tauta. Kiti negrįžta po kovų su laurais, bet, kovoję drąsiai, neišdavę savo idealų, už kuriuos kovojo, miršta. Šios rūšies didvyriai nesulaužo kardų, nenusilenkia prievartai, nors ir turi žūti. Tai didvyriai — kankiniai. Bet jie, ir mirdami, nemiršta. Jie nemiršta tautų istorijoje, žmonių širdyse ir legendose, kaip nemiršta mūsų Pilėnų kunigaikščio legenda... Į šių didvyrių grupę įsirikiuoja ir mūsų tautos ir Bažnyčios kankinys a. a. arkivyskupas Teofilis Matulionis”, rašo dr. I. Urbonas.
GYVENIMAS
Teofilis Matulionis gimė 1873 liepos 4 Kadariškių kaime, Aluntos valsčiuje, Utenos apskrityje. Mokėsi Antalieptėje, Daugpilio realinėj gimnazijoj ir Petrapilio kunigų seminarijoj. Kunigu įšventintas 1900 kovo 17. Vikaro pareigas pradėjo Latgalijoj, Latvijoj. Caro valdžios įsakymu perkeltas arčiau budrių valdžios akių į Petrapilį, kur 1910 paskirtas Švč. Jėzaus Širdies parapijos klebonu. Klebonaudamas pastatė bažnyčią.
Skaityti daugiau: Ark. Matulionis - TYLIOSIOS BAŽNYČIOS ŽIBINTAS
TIRPSTANČIOS TAUTINĖS BENDRUOMENĖS IR KYLANTI VIENALYTĖ RASINĖ BENDRUOMENĖ
_files/I-Laisve-1962-30(67)-17.jpg)
Jonas Šoliūnas
Kas bent kiek yra susipažinęs su lietuvių išeivių istorija ir kas bent kiek daugiau susigaudo priežastyse, nukreipusiose lietuvių išeivių gyvenimą viena ar kita linkme, tas mato, kad per eilę metų išeivių kelionė ir sustojimo vietos šitame krašte kito tiek geografiniu, tiek kitais atžvilgiais. Palyginimo dėlei būtų naudinga bent trumpai pažvelgti į paskiras lietuvių išeivių kartas, bet trumpumo sumetimais tenkinsimės padarydami tik vieną kitą pastabą.
Jei pavartysime pirmesniųjų išeivių kartų ir paskutiniosios, jau iš tremties dienų atvykusios, išeivių istorijos lapus, tai pamatysime, jog visos išeivių bangos iki antrojo pasaulinio karo daugeliu atžvilgių ryškiai skyrėsi nuo vėliausios bangos. Ankstyvesniąsias išeivių kartas galime aptarti kaip žmones, geresnės duonos ieškotojus, grupę, kuri vyravo fiziškai stipria vyriškąja lytimi, dažnai nevedusius, neretai nuotykių mėgėjus. Tačiau paskutinioji išeivių karta dažnai buvo visiškai priešinga savo sudėtimi. Šitas skirtingas išeivių veidas nebuvo nulipdytas savanoriškai. Ir viena ir antra banga buvo apibrėžta sąlygų. Seniau savo kraštą, tamsų ir priespaudoje beskęstantį, paliko dažnai tik tas jaunimas, kuris nebijojo vargo, troško nuotykių, gyveno iliuzijomis ir sapnavo tolimąją EI Dorado žemę. Anais laikais savo žemę palikęs jaunimas nežinojo, kad Čikagoje juos pasitiks Upton Sinclair Džiunglių vaizdai, ir todėl net pats gimtosios žemės palikimas nebuvo tragiškas. Todėl anų kartų būrimasis į lietuviškas kolonijas buvo tipiškai vienodas. Ano išeivio svarbiausioji problema buvo noras vėl tvirtai įsikibti žemėn, save prisegti prie naujos vietos. Šitaip samprotaudami, jie be jokių vadovų patarimų, be jokių planavimų, rodos, tiesiog tik instinkto vedini kūrėsi lietuviškos parapijos pašonėje.
Skaityti daugiau: Žvilgsnis į save
_files/I-Laisve-1962-30(67)-18.jpg)
Alina Grinienė IX Studijų Savaitėje Koenigsteine, paskaitų salėje pertraukos metu.
Foto kun. Kezio, S.J.
DARBAI IR IDĖJOS
Mečys Musteikis
INICIATORIAI SAVAITĖS RENGĖJAIS PAKVIETĖ VOKIETIJOS ATEITININKUS, VYRESNIUOSIUS SKAUTUS - SKAUTES IR LIETUVIŲ STUDENTŲ SĄJUNGĄ VOKIETIJOJ
IX Studijų Savaitė Vokietijoje įvyko rugpjūčio 21-28 dienomis, Koenigsteine, netoli Frankfurto. Joje dalyvavo apie 130 dalyvių (didelė dalis — jaunimas) iš 10 valstybių: Amerikos, Anglijos, Austrijos, Belgijos, Italijos, Olandijos, Prancūzijos, Švedijos, Šveicarijos ir Vakarų Vokietijos.
Tai pirmoji tokio plataus pobūdžio Savaitė. Jos iniciatoriai — Europos LFB Savaitės rengėjais pakvietė ir eilę organizacijų: Vokietijos ateitininkus (sendraugius ir studentus), vyresniuosius skautus — skautes ir Lietuvių Studentų Sąjungą Vokietijoje. Savaitę globoti paprašė Vokietijos Liet. Bendruomenės Valdybą. Šie visi susigrupavimai kartu šių metų Stud. Savaitę pravedė labai sutartinai. Stud. Savaitės moderatoriumi buvo prof. A. Maceina, nešęs pačią sunkiausią naštą. Labai daug darbo įdėjo ir techniškieji vadovai — Alina Grinienė ir kun. dr. J. Aviža.
Skaityti daugiau: Plataus masto studijų savaite Vokietijoj
ŠEŠTOJI LIETUVIU FRONTO BIČIULIŲ IR SVEČIŲ STUDIJŲ IR POILSIO SAVAITĖ
Šeštoji JAV ir Kanados LFB stovykla įvyko rugpiūčio 5-12 dienomis Kanados lietuvių vasarvietėje Wasa-goj, ant gražaus Georgian Bay ežero kranto, tolumoje dunksant mėlyniesiems kalnams. Stovykla pradėta rugpjūčio 5 d., kada buvo atidaryta keturių dailininkų paroda, kurią suruošė dail. J. Pautienius ir kurioj be organizatoriaus dalyvavo V. Petravičius, T. Valius ir St. Smalinskienė. Parodą atidarydamas LF bičiulių stovyklos vadovas dr. V. Majauskas pakvietė kalbėti dr. J. Grinių. Profesorius savo žodyje pasidžiaugė aukšto meninio lygio kūriniais, priminė, kad parodoje dalyvauja skirtingų požiūrių dailininkai.
Meno parodoje vyravo moderniosios srovės abstraktas, abstraktinis ekspresionizmas, impresionizmas ir vienas kitas darbas buvo daugiau realistinės krypties. Keturi dailininkai buvo išstatę 64 darbus, palyginti apytamsėj salėj, kurioj sekmadieniais būna laikomos pamaldos ir vyksta parengimai, bet pravedus specialias šviesas pasikeitė niūroka salės išvaizda, salė prašviesėjo ir susidarė puiki meninė nuotaika.
Jeigu dail. Pautieniaus ir dail. Smalinskienės dalis kūrinių buvo matyti, tai nustebino dail. Petravičius, pasirodęs kaip tapytojas. Be abejo Petravičius vis tiek palieka grafikas, bet būdamas talentingas, gana neblogai pasirodo, kaip tapytojas. Labiausiai bene visus žavėjo dail. Valiaus spalvota tipografija. Menininkas rodo amžino kūrybingumo ir atsinaujinimo ženklus ir tai yra didžioji kūrėjo stiprybė.
Skaityti daugiau: Prie mėlynų kalnų ir ežerų
Svarstant Lietuvos reikalu įneštų Kongresan rezoliucijų pravedimo galimybes, prisimintini šie dr. Juozo Girniaus žodžiai: “Kol kovojama, tol lygiai atviros abi galimybės — ir laimėjimas, ir pralaimėjimas. Net jei galų gale būtų pralaimima, nebūtų pralaimėta be kovos, kuri jau pačioj savy slepia prasmę (Tauta ir tautinė ištikimybė, 292 p.). Jei, siekiant tikslo nesutinkamą kliūčių, nėra nei kovos. Kelią be kliūčių ir rizikos renkasi oportunistinis žmogus. Idealistas, kovodamas už vertingus tikslus ir šventus idealus, nekvaršina sau galvos laimėjimo garantijomis. Yra atvejų, kad jis kovoja net tada, kada , oportunisto - materialisto akimis žiūrint, pralaimėimas yra šimtą procentų aiškus. “Už tai, kas brangu, kovojame neklausiant laimėjimų galimumų (Girnius). Ir Juozas Lukša, ir Julijonas Būtėnas grįžo į Tėvynę pralaimėti ir mirti. Tokia jų auka artėja prie šventumo idealo, ir toks „pralaimėjimas” yra didžiausias žmogiškojo kilnumo triumfas.
_files/I-Laisve-1962-30(67)-23.jpg)
Leonardas Valiukas (dešinėje su rezoliucijų pradininku senatoriumi Thomas H. Kuchel (R. - Calif.) jo kabinete Washingtone
Į LAIMĖJIMĄ ARTĖJAMA
Atsakant į antraštėje pastatytąjį klausimą, nedvejojant reikia pastebėti, kad kova už rezoliucijų pravedimą ne tik be galo vertinga pati savyje, bet ir laimėjimas yra realybės ribose. Į tą klausimą, kad ir labai palengva, bet tvirtais žingsniais artėjama.
Skaityti daugiau: AR KOVA Už REZOLIUCIJAS KONGRESE BUS LAIMĖTA?
Po antrojo pasaulinio karo Kremliaus valdovai pradėjo rengti tarptautinius jaunimo festivalius. Festivalių išgarsinimui naudojama milžiniška propaganda ir nesigailima milijoninių sumų. Festivalių tikslas — skleisti komunistinę propagandą laisvojo pasaulio jaunimo tarpe.
Maskvos suorganizuoti šeši pirmieji festivaliai įvyko anapus geležinės uždangos — Čekoslovakijoj, Vengrijoj, Rytų Vokietijoj, Rumunijoj, Lenkijoj ir Sovietų Sąjungoj. 1959 Maskva nusprendė persikelti per geležinę uždangą, kad į festivalius daugiau sutrauktų laisvojo pasaulio jaunimo. Taip 1959 vasarą septintasis tarptautinis jaunimo festivalis suorganizuotas Vienoj, Austrijoj. Šių metų aštuntasis festivalis įvyko Helsinkyje, Suomijoj. Vienos ir Helsinkio pasirinkimas gerai apgalvotas: Austrija ir Suomija maži ir neutralūs kraštai, o geografine padėtimi arti raudonosios sovietinės imperijos.
Helsinkio festivalyje dalyvavo ir 4 laisvieji lietuviai: po vieną iš Vakarų Vokietijos ir Švedijos ir 2 iš Jungtinių Amerikos Valstybių. Laisvieji lietuviai spaudoje paskelbė savo atsiminimus. Sustojame tik prie vieno lietuviškojo klausimo: kaip ir kokiose nuotaikose vyko laisvųjų ir pavergtųjų lietuvių bendradarbiavimas Helsinkio festivalyje ir kaip kultūrinį bendradarbiavimą su pavergtosios Lietuvos institucijomis pristato kultūrinio bendradarbiavimo skleidėjai Amerikoje savo laiškuose lietuviams muzikams, dailininkams, solistams, sportininkams.
Skaityti daugiau: LAISVŲJŲ IR PAVERGTŲJŲ LIETUVIŲ SUSITIKIMAS HELSINKIO FESTIVALYJE
Jau devintą kartą savaitgalis po Darbo dienos šventės Juozo Bachuno Tabor Farmoje reiškia Santaros suvažiavimą.
Kaip ir keli ankstesnieji, taip ir šis Santaros suvažiavimas, padalintas į dvi dalis: lituanistinius kursus jauniesiems santariečiams ir pagrindinę suvažiavimo programą. Vienai ir kitai daliai skirtos trys dienos. Lituanistinius kursus šiais metais pravedė Henrikas Nagys, palyginamuoju būdu koncentravęsis į lietuvių literatūrą, atskiriau — poeziją. Lietuvos istorijos konspektyvinį seminarą, plačiau sustodamas ties reviduotinais Lietuvos istorijos klausimais, pravedė Vincas Trumpa.
Pačioje suvažiavimo programoje taip pat atsispindėjo rūpestis tuo, kas aktualu mūsų išeivijos gyvenimui. Penktadienį, suvažiavimo pradžioje, Vandai Gegevičiūtei moderuojant, Henrikas Nagys, Valdas Adamkavičius ir Vytautas Kavolis padarė įžangas į diskusijas šių dienų lietuvių išeivijos gyvenimo pačiais aktualiausiais klausimais. Suvažiavimo dalyviai gyvai diskutavo paskutiniuosius įvykius politinėj ir kultūrinėj veikloj, įvairiomis nuomonėmis buvo pasisakyta dėl mūsų politinės veiklos situacijos, kuri, daugumos diskusijų dalyvių pažiūra, nesanti tokia, kokia iš tikrųjų galėtų būti.
Penktadienio vakare Birutė Vaitkūnaitė kalbėjo apie šokio raidą.
Skaityti daugiau: METINIS SANTAROS SUVAŽIAVIMAS
Spalio 12-14 dienomis Baltimorėje įvyko vienuoliktasis Balfo seimas. Aptarti šalpos reikalai, sustiprintas demokratinis principas, tretį kartą pusė direktorių išrinkti slaptu balsavimu. Balfo direktoriais dviems metams išrinkti: E. Armanienė, A. Trečiokas, kun. B. Sugintas, kun. V. Martinkus, kan. J. Končius, V. Abraitis, J. Audėnas, V. Šimkus, V. Alksninis, S. Lūšys, N. Gugienė, E. Paurazienė, E. Devenienė, J. Andriulionis, A. Bachas, C. Surdokas. Kandidatai: J. Arštikys, A. Bendorius, T. Blinstrubas, I. Daukus, Miklas, B. Tautvilienė, Ramanauskienė, P. Vainauskas. Kitus Balfo direktorius paskyrė grupės. Lietuvių Rymo Katalikų Federacija: M. Rudienę, St. Dziką, dr. A. Skėrį. Lietuvių Tautinė Sąjunga: A. Seniką, V. Ramanauską, J. Vaičaitį. Socialistai: V. Barčiauską, S. Bredį, B. Spūdienę. Sandara į Balfo direktorius kandidatų nepristatė. Spraga užpildyta rinkimų keliu. Balfo direktorijatą sudaro 25 direktoriai.
Skaityti daugiau: VIENUOLIKTASIS BALFO SEIMAS
Ne paslaptis, kad Vliko rūpesčiu ir pačių Lietuviškųjų transliacijų pasišventimu ir darbu Madrido Lietuviškasis Balsas suvaidino svarbų vaidmenį pavergtajai Lietuvai, kenčiantiems jos gyventojams ir mūsų Tėvynes laisvės bylai.
Truputis istorijos
Nuo 1952 m. vasaros Vliko įgaliotinis Madride net keliais atvejais kreipėsį į Ispanijos vyriausybę su prašymu leisti lietuviams transliuoti per Tautinį Ispanijos radiją Madride (Radio Nacional de Espana) į bolševikų terorizuojamą mūsų tėvynę Lietuvą. Lietuviškų radijo valandėlių išgavimo reikalu buvo kreiptasi net į gen. Francisco Franco, kuris, pats kovęsis prieš komunistus net tris metus savame krašte, Lietuvos priespaudą ir lietuvių tautos nelaimę suprato ir pažadėjo savąjį radijo siųstuvą. Pagrečiui buvo kreiptasi į tuometinį Ispanijos užsienių reikalų ministerį Sr. Martin Artajo, buvo kalbėta su popiežiaus nuncijum Madride, arkivysk. Hildebrando Antoniutti, su Madrido patriarchu-vyskupu Mons. Leopoldo Eijo y Garay, su Tautinio radijo vadovybe, o ypatingai su informacijos ministeriu, nuo kurio priklauso visos Ispanijos radijo ir televizija. Tuometinis ir dabartinis Ispanijos informacijos ir turizmo min. Arrias Salgado pranešė, kad prašymas patenkintas ir suteiktas leidimas lietuviškoms transliacijoms Madride. Visi minėtieji vadovaujantieji asmenys nuo pat pirmųjų su jais kontaktų radijo transliacijų reikalu suprato, ką mums šiais tragiškais laikais reiškia galėtų prabilti į pavergtąją tautą. Min. Arrias Salgado lietuviškųjų transliacijų vedėjui pakartotinai pabrėžė, kad jos suteikiamos Lietuvai ir sovietų pavergtajai lietuvių tautai.
Skaityti daugiau: MADRIDO LIETUVIŠKASIS BALSAS
Čikagoje leidžiamas mėnesinis žurnalas Margutis rugsėjo mėn. numeryje paskyrė visą skiltį Į Laisvę žurnalo apžvelgimui. Margutis rašo:
Lietuvių Fronto leidžiama ir... redakcinio kolektyvo redaguojama Į Laisvę yra vienas iš tų negausių mūsų periodinių leidinių, kurie save apibrėžia politinės paskirties žurnalu. Į Laisvę žurnalas, stengdamasis išlaikyti rezistencinę dvasią, kiekviename numeryje rašo apie 1941 m. birželio sukilimą ir to sukilimo reikšmingas herojiškas asmenybes. Nors kai kas čia įmato šiokio tokio vienapusiškumo, tačiau negalima paneigti, kad ateities istorikas, kuris kalbės apie aną pasididžiavimą keliantį įvykį, apseitų be Į Laisvę žurnale sukauptos sukiliminės medžiagos.
Politinis į Laisvę žurnalas būtų ir logiška vieta labiau akademiškiems pavergtosios Lietuvos gyvenimo įvykių stebėjimams skelbti. Apie žurnalą susibūrę vardai kalbėtų, kad akademiškam stebėjimui žurnalas būtų pilnai pajėgus.
Komplimento verta ir žurnalo išorė: švari spauda, nepretenzingas, taupus, bet ir nenuobodus laužymas”.
Paskaita, skaityta LFB Studijų savaitėje Kanadoje 1962
Gerardas Balčiūnas
Bėgdamas nuo komunistinės priespaudos, lietuvis tremtinys atvertė netik naują gyvenimo lapą, bet taip pat pakeitė savo sociolinę - ekonominę aplinką. Palikdamas tėvynę, jis nusigręžė netik nuo gamtinių ir geografinių jos ypatybių, bet iš dalies ir nuo jos kultūrinių vertybių, kurios buvo sukurtos Lietuvos sąlygose. Šios vertybės padarė jį tuo, kuo jis buvo. Augęs Lietuvoje jis buvo formuojamas 19 š. idealistinių ir racionalistinių filosofijos srovių ir, daugumoje atvejų, buvo tomistinės sistemos kūdikis. Jis pripažino prigimtinės teisės pirmumą ir, kas svarbiausia, objektyvių vertybių egzistenciją. Jis brendo agrarinės sistemos aplinkoj, nepatirdamas aršiausių kapitalizmo pasireiškimų.
Patekęs į Š. Ameriką, jis išvydo perdėm skirtingą civilizaciją. Nejučiom ši civilizacija pradėjo reikštis priversdama jį taikytis prie pasikeitusių aplinkybių. Būtų nerealu galvoti, kad tremtinys, nežiūrint lietuviško pagrindo, galėjo pilnai atsispirti amerikinei aplinkai. Anksčiau ar vėliau naujos sąlygos privertė jieškoti kompromisų tarp praeities vertybių ir dabarties reikalavimų. Ateiviui visdėlto ta vidujinė kova buvo ir yra lengvesnė, nes jis išsinešė iš tėvynės pasaulėžiūrinį pagrindą. Bet jo vaikai neturi šios apsaugos, ir juo augščiau jie kils mokslo atsiekiamose, juo daugiau juos veiks filosofinė ir socialinė aplinka.
Pelnas — socialinio gyvenimo mastas
Nors žmogus nevien duona gyvena, jos reikšmės nevertėtų mažinti. Moderniose sąlygose duona pavirto į komplikuotą ekonominę sistemą, kurios pagrindą Amerikoje sudaro monolitinis kapitalizmas. Tiesa, dabartinis kapitalizmas gerokai skiriasi nuo jo pramoninės revoliucijos brolio. Tam tikri žiaurumai bei kietumai tapo socialinės globos įstatymų apkarpyti, bet iš esmės jis nėra pasikeitęs, nes privati iniciatyva ir pelnas liko jo pagrindiniai tikslai. Iš senojo privataus kapitalizmo jis virto viešuoju kapitalizmu, nes netik viešųjų bendrovių, bet ir akcininkų skaičius padidėjo. Kadangi bendrovių tikslas yra pelnas, tai pelnas pasidarė milijonų akcininkų pagrindiniu interesu. Pelno principas yra paglemžęs astronomišką skaičių amerikiečių ir kanadiečių. Kaip ir kiekvienas bendrinimas, taip ir šis, turi tam tikrų netikslumų, bet jis maždaug apibūdina Š. Amerikos visuomenės atmosferą, kurioje gyvena mūsų akademinis jaunimas bei jaunieji intelektualai.
Skaityti daugiau: SOCIALINIS IR FILOSOFINIS KLIMATAS ŠIAUR. AMERIKOJE AKADEMINIAM JAUNIMUI IR INTELEKTUALAMS
PAKEISTA POZICIJA
Tėvynės Sargas paskutiniame nr. vėl palietė 1941 m. lietuvių tautos sukilimą. Pasisakė M. G. ir Pranas Vainauskas. Pareiškimą padarė L.K. D.S. Centro Komitetas. M. G. ir Pranas Vainauskas siekia atitiesti Tėvynės Sargo 1962 m. (21) V. V. inicialais pasirašiusio autoriaus sujauktą ir sužalotą 1941 lietuvių tautos sukilimo istorinę tiesą. Abu autoriai nekelia klausimo dėl sukilimo, kaip tai padarė V. V., jį pristato kaip vieną iš didingiausių lietuvių tautos pasireiškimų kovoje dėl laisvės.
Pranas Vainauskas rašo: “Tūkstančių jaunų gyvybių auka tikslas pasiektas. Sudaryta Laikinoji Lietuvos Vyriausybė, kuri kraštą valdė...
Tai šviesus, nors ir neilgai trukęs, Lietuvos valstybės buvimo laikotarpis, pakėlęs tautą naujam gyvenimui, paskatinęs su naujom viltim ir parodęs pasauliui tikrąją lietuvių tautos valią.
Lietuvos istorijoje, šalia kitų didingų žygių, 1941 metų sukilimas bus žymimas vienu įžymiausiu lietuvių tautos ryžto ir stiprybės šaltiniu”.
Tokius žodžius tegalima tik sveikinti.
Skaityti daugiau: IDĖJOS SPAUDOJ
Prof. Mykolas Biržiška, Lietuvos Nepriklausomybės Akto Signataras, Vilniaus Universiteto Rektorius, mirė Los Angeles mieste rugpjūčio 24, švęsdamas aštuoniasdešimtąjį gimtadienį. Palaidotas rugpjūčio 29 Kalvarijos kapinėse Los Angeles užmiestyje. Lietuvių spauda plačiai aprašė velionies gyvenimą ir atliktus darbus. Buvo gimęs 1882 rugpjūčio 12 (pagal dabartinį kalendorių rugpiūčio 24) Viekšniuose. 1918 gruodžio mėn. Mykolo Šleževičiaus sudarytame kabinete buvo pakviestas švietimo ministeriu. Parašė ir išleido daug stambių knygų, iš kurių labiausiai minėtinos Mūsų raštų istorija, Lietuvių literatūra Vilniaus universitete, Donelaičio gyvenimas ir raštai, Senasis Vilniaus universitetas, Lietuvių Tautos kelias.
Alė Rūta laimėjo Dirvos romano konkursą. Rugsėjo 29 Dirvos metiniame vakare rašytojai Alei Rūtai įteikta pirmoji Dirvos romano konkurso 1000 dolerių premija, skirta mecenato Jono Čėsnos, už premijuotą romaną Kelias į kairę.
Konkursui buvo pateikta 10 romanų. Jury komisija, kurią sudarė pirmininkas Stasys Santvaras, sekretorius Antanas Gustaitis, nariai Faustas Kirša, Juozas Kapočius ir Viktoras Vizgirda, susirinkę posėdžio 1962 rugsėjo 24 d. Bostone, viešu pasisakymu ir visais balsais nutarė iš 10 atsiųstųjų romanų pripažinti geriausiu ir premijuoti Keleivio slapyvardžiu pasirašytą romaną Kelias į kairę.
Skaityti daugiau: VARDAI ĮVYKIUOSE
Lithuania Land of Heroes Leonardo Valiuko knyga yra dar vienas vertingas įnašas į anglų kalba literatūrą apie Lietuvą. Knyga puikiai paruošta, nes joje nėra abstrakcijų, o dokumentais pagrįsta medžiaga, liečianti mūsų tautos istoriją ir ypač rezistencijos metus. Pažymėtina, kad leidinys yra skirtingo charakterio negu knyga apie partizanus Warfare on the Amber Coast. L. Valiukas tiksliai ir dokumentais iliustruodamas nušviečia lietuvių tautos rezistenciją visų okupacijų metais, prieš tai Lietuvą gražiai pristatydamas, kaip laisvę mylinčią tautą ir pavaizduodamas jos pažangą nepriklausomo gyvenimo metais. Be šimto puslapio teksto, apie kita tiek yra įdomių iliustracijų, kurios vaizduoja įvairius nepriklausomos Lietuvos atsiekimus. Gana įdomiai, niekeno beveik neliesta tema, autoriaus yra aprašytos lietuvių pastangos už Lietuvos laisvę laisvajame pasaulyje.
Įdomu ir vertingu straipsniu pavaizduotas ir sovietų genocidas Lietuvoje, pateikta skaičiais, kiek ir kada buvo ištremta lietuvių. Iš viso ši knyga paruošta trumpai, dokumentuotai, ir kiekvienas, besidomįs lietuvių tauta, galės lengvai sužinoti apie jos istoriją ir kovas už laisvę. Ši knyga vertinga dovana visiems lietuvių draugams ne lietuviams. Knygą išleido Lietuvių Dienų leidykla, įrišta į kietus viršelius, kainuoja 4 dol. 75 centus. Viršelio aplankas arch. E. Arbo, kuriame yra ir lietuvaitės (Žibutės Balsytės-Brinkienės) nuotrauka.
Knygos autorius Leonardas Valiukas, baigęs politinius mokslus magistro laipsniu Kalifornijos universitete, būdamas aktyvus visuomenininkas, padarė labai naudingą darbą, paruošdamas Lietuvos laisvės reikalui reikšmingą leidinį.
Skaityti daugiau: Žvilgsnis knygų lentynon
Lapkričio 11 d. Čikagoje įvykusiame Lietuvių Fronto Bičiulių Čikagos Apygardos susirinkime svarstytas klausimas: kaip reiškiasi komunistinis kultūrinis pogrindis Amerikos lietuvių tarpe. Susirinkimą atidarė pirm. VI. Būtėnas. Kalbėjo A. Baronas, Stasys Daunys, Vladas Būtėnas. Pranešimų moderatorium buvo dr. Petras Kisielius. Susirinkime dalyvavo per 100 bičiulių ir svečių. Diskusijose pasisakė L. Prapuolenis, inž. V. Naudžius, inž. Br. Nainys, K. Bružas, stud. Rudys, Venclova ir kiti. Susirinkimas, išklausęs pranešimų ir diskusijų dėl kultūrinio bendradarbiavimo su okupuotu kraštu, vienbalsiai priėmė šį nutarimą:
1. Bendradarbiavimas su okupuoto krašto bet kuriom institucijom reiškia okupacijos pripažinimą, okupantui talkininkavimą, Lietuvoj likusių žmonių išdavimą ir išeivijos rezistencijos pasmerkimą.
2. Laisvajam pasauly esantieji mūsų rašytojai, muzikai, dainininkai, dailininkai ir kiti menininkai bei kultūrininkai yra dalis avangardo, kovojančio už Lietuvos laisvę, ir jie atlieka tautai tas pareigas, kurių pati tauta, būdama pavergta, negali atlikti. Į juos pirmoj eilėj kaip tik ir yra nukreiptos okupanto pinklės, kurioms jie, kaip lietuviai, turi besąlyginiai pasipriešinti.
Į LAISVĘ AUKOJO:
Kun. P. Larinaitis 10 dol.
Dr. A. Jurkus, Kanada, 9 dol., kun. P. Dauknys, Australija, 5 dol., S. Gedminas, Australija, 5 dol., dr. V. Adomavičius 4 dol., A. J. Sabalis 4 dol., J. Virbalis, V. Kazlauskas po 3 dol. Po 2 dol. aukojo: S. Barzdukas, V. Čyvas, K. Dabulevičius, G. Dragunevičius, L. Padleckas, VI. Palubinskas, M. Palūnas, dr. Z. Prūsas, L. Reivydas, V. Ročiūnas. Po 1 dol. aukojo dr. V. Vardys ir V. Volertas.
Mieliesiems žurnalo rėmėjams nuoširdžiai dėkoja
Į Laisvę administracija
Į LAISVĘ ATSTOVYBĖS
Anglijoje: S. Nenortas, 1, Ladbroke Gardens, London, W. 11,
Australijoje: N. Butkūnas, 9 Cowper St., St. Kilda South, Victoria.
Skaityti daugiau: Aukos, atstovybės
Fotografinė kopija 
BOX 
