Įsteigtas Lietuvoje 1919— Nepriklausomybės kovų— metais
Atgaivintas Jungtinėse Amerikos Valstybėse 1950 metais
PASAULIO LIETUVIŲ KARIŲ - VETERANŲ MĖNESINIS ŽURNALAS
Nr. 5 (1462) GEGUŽĖ – MAY 1970 
Vyt. Maželis — Statybos darbininkų demonstracija New Yorke (viršelis)
Nr. 6 (1463) BIRŽELIS - LIEPA – JUNE 1970
Joseph Grassi— Tadas Kosciuška ... (viršelis)
T U R I N Y S
K. Uoginius— Motinai
A. Grigaitis— Zigmantas Sierakauskas
T. Papartis— Pavėlavęs naujokas
B. B.— Kariuomenių organizacija
A. Budreckis— Kosciuška tremtyje
O. Žadvydas— Šarvuočių rinktinė
P. Būtėnas— Paskutinis žodis
Prūsų lietuvių pulkai
K. Plūkas— Atsiminimų nuotrupos
K. Uoginius— Fldm. Fon Kliugės tragedija
B. B. — Sovietų strateginės problemos
Tremties Trimitas
Šaulė Tremtyje
Lietuviai Kariai Laisvajame Pasaulyje
Karinės Žinios
Kronika
V. Redaktorius ZIGMAS RAULINAITIS
Administratorius LEONAS BILERIS
Redaktoriaus pavaduotojas JONAS RŪTENIS
Skaityti daugiau: Karys 1970m. 5-6 Turinys, metrika
Skulpt. B. Vyšniauskas — Motinystė (Druskininkai)
KALPAS UOGINIUS
... O motina, koks augštas Tavo pašaukimas,
Paties Kūrėjo žemėje, Tu, Ambasadore esi ...
Visur ir visais laikais motina buvo gerbiama kaip gyvybės nešėja, kenčianti ir mylinti rūpintoja ir globėja. Kiekvienos tautos istorijoje rasime motinas herojes: Romoje — Kornelija, Lietuvoje — Birutė - Vytauto Didžiojo motina. Motina, tai vienas garbingiausių vardų ir pareigų. Žodį “mama” supranta visas pasaulis. Motinos meilė — augščiausia žemėje galima meilė — kilniausias, tyriausias ir darniausias žmogaus širdies jausmas. Užtat, ne tik kūdikis pajutęs baimę, skausmą ar ilgesį šaukiasi mamą, bet ir kare sužeisti kariai miršta dažnai besišaukdami motinos, nes kieno gi ranka švelniau, šilčiau ir skausmą labiau raminančiai, paglostyti gali. . . Visų kultūringų tautų įstatimdavystė numato motinystės globą. Ir nepriklausomos Lietuvos konstitucijoje buvo pasakyta: “motinystė yra ypatingoje valstybės globoje”. Kaip pagrindinė žmonijos ląstelė yra šeima, taip šeimos širdis — motina. Kaip daugumoje atvejų nuo širdies priklauso fizinė žmogaus sveikata, taip nuo motinos ir per motiną suvysta, arba žydi, miršta arba gyvena ištisos tautos. Motinos rankose yra žmonijos likimas, nes motinos iš savo vaikų — tos trapios gyvos medžiagos — ugdo tautas, valstybes. Žmonijos didvyriai ir niekšai, turtuoliai ir skurdžiai, kardinolai, šventieji tėvai ir bedieviai, karaliai ir elgetos, tai vis motinų gimdyti sūnūs ir dukros. Motinos formuoja žmonijos veidą.
Skaityti daugiau: MOTINAI
A. GRIGAITIS
1865 m. lenkų emigrantų laikraštyje “Ojczyzna” Šveicarijoje leistame, A. Gileris apie Z. Sierakauską yra pasakęs:
“Jis Lietuvos ir Karūnos viltis, sukilimo protas ir širdis, šviesusis meteoras, į kurį nukreipti visos tėvynės žvilgsniai.”
Zigmantas Sierakauskas
Zigmantas Sierakauskas gimė gegužės 17 d. 1826 m. Lucko apskr., Valuinėje, smulkaus dvarininko šeimoje. Jo tėvas žuvo 1830-31 m. sukilime, kovodamas su rusais. Sierakauskas pasakojęs savo draugams, jog jis atsimena naktį, kai jo tėvas, išvykdamas į kovą, pasilenkęs prie jo ir pasakęs: “Miegok ramiai, savo krūtine tave pridengsiu.”
Sierakauskas išaugo dideliai patriotinėje šeimoje. Jo senelė, kuri turėjo didelės įtakos anūko auklėjime, buvo našlė, Kosciuškos kovų draugė. Du motinos broliai dalyvavo 1831 m. sukilime. Jaunas Sierakauskas mėgo klausyti dėdžių pasakojimų iš 1831 m. sukilimo, apie Kosciuškos žygius. Vaikas, matydamas sužeidimų randus dėdžių rankose sakydavęs, jog jis didžiuotųsi kentėti dėl tėvynės.
Skaityti daugiau: ZIGMANTAS SIERAKAUSKAS
TEODORAS PAPARTIS
Jaunuolis, 1922 m. gruodžio mėnesį, prisistatė Utenos Naujokų Ėmimo komisijai, kuri po sveikatos patikrinimo priėmė jį ir paskyrė į artilerijos pulką. Po priėmimo visiems naujokams buvo duotos keturios savaitės atostogų. 1923 m. sausio mėn. 13 d. reikėjo atvykti į Utenos komendantūrą. Nustatytu laiku susirinko visi naujokai. Čia, Utenos komendantūros tarnautojai naujokus sutvarkė ir suskirstė į dalinius. Visi tie naujokai, kurie buvo paskirti į 3 pėstininkų pulką ir į 1 artilerijos pulką, turėjo pėsti žygiuoti iš Utenos plentu į Ukmergę. Naujokų daiktams vežti buvo paskirtos pastotys.
Kadangi buvo žiema ir dar kietoka, tai žygiuojant kelyje naujokai linksmai ir gyvai išdykavo. Mėtėsi sniego gniūžtėmis, dainavo, šūkavo, nes visi buvo gerai nusiteikę. Pakelėje teko vieną naktį nakvoti pas vietos ūkininkus. Žygiuojant iš Utenos į Ukmergę pasitaikė tarp naujokų ir susirgimų. Keli net susirgo plaučių uždegimu.
Šio straipsnio autoriui irgi teko dėl ligos atsidurti Kauno Karo ligoninėje. Išgulėjęs Karo ligoninėje apie mėnesį laiko pasveiko ir dar gavo 21 dieną sveikatos pataisymui atostogų. Užtat jam teko pora mėnesių pavėluotai atvykti į paskirtą dalinį.
Skaityti daugiau: PAVĖLINĘS NAUJOKAS
B. B.
Europoje yra šešios valstybės, kurios neįeina į Varšuvos pakto ar NATO globą. Rusams okupavus Čekoslovakiją, Artimuose Rytuose tebevykstant žydų-arabų konfliktui, tos valstybės nejautė reikalo turėti "didžiojo brolio’’ globą agresijos atveju; jos stiprino savo ekonominį pajėgumą ir ginkluotas jėgas savo krašto apsaugai. Ispanija, Švedija, Šveicarija, Suomija, Austrija, ir Jugoslavija, turi neskaitlingas, bet gerai ginkluotas armijas, kurios gali priešintis prieš betkokį užpuoliką.
Patiekiame ginkluotų jėgų apžvalgas tų valstybių, kiekvienos atskirai.
Ispanija, 32 mil. gyventojų, 330,000 kariuomenės; gynybos biudžetas apie 350 mil. dolerių.
Sausumos jėgas sudaro 250,000 vyrų: šarvuota divizija, kalnų divizija, dvi motorizuotos pėstininkų divizijos, dvi oro brigados ir dvylika pėstininkų brigadų. Karinis nugarkaulis yra gerokai atgyvenęs — pėstininkai, kurie, tačiau, pajėgūs sėkmingai veikti sunkiose Ispanijos paviršiaus sąlygose be gero tiekimo ir susisiekimo. Pėstininkų organizaciją sudaro dvi grupės — brigados, susidedančios iš šaulių kuopų, ginkluotų senaisiais Mauser 7.62 mm ir Cetme automatiniais, mažo intensyvumo ugnies šautuvais — tai seno tipo. Šioje grupėje apmokomi pėstininkai, ypatingą dėmesį kreipiant taiklumui ir šaudmenų taupymui — kiekvienas šaulys visą šaudmenų atsargą nešiojasi su savimi. Pagrindinis kautynių vienetas yra 11 vyrų skyrius su 10 Mauserio šautuvų ir vienu MG-34 lengvu kulkosvaidžiu. Skyrius dar skirstomas į 7 šaulių ir 3 lengv. kulkosvaidžių tarnybos grupes su skyriaus vadu puskarininkiu. Būrį sudaro 3 skyriai, 4 vyrų vadovavimo grupė, priedo 9 vyrų skyrius su dviem 3.5 colio bazukomis, šautuvais ir vienu 60 mm minosvaidžiu.
Skaityti daugiau: Kariuomenių organizacija
ALGIRDAS BUDRECKIS
Tadas Kosciuška, gudų kilmės Didžiosios Lietuvos kunigaikštijos bajoras, buvo dviejų pasaulių didvyris. Ne vien tik lietuviai, lenkai ar gudai įvertina jo karžygiškumą kovose dėl laisvės. Amerikiečiai, lygiai taip pat, savinasi jo žygius. Ne vien tik Žečpospolitos patriotai apraudojo jo mirtį 1817 m. spalio 15 d. Užgirdęs, kad Kosciuška miręs Šveicarijoje, jo ginklo draugas Tomas Jeffersonas jį apibūdino kaip “laisvės tyriausią dvasią” (“the purest spirit of liberty”).
Kosciuška praleido savo vaikystę tėviškėje, Merečovščiznos dvare, prie Siechnavičių kaimo, Slanymo paviete. Po to jis lankė pijorų mokyklą Lubiešove. Būdamas vargingų bajorų vaikas jis galėjo atsidėti tik vienai garbingai profesijai, atseit, karinei tarnybai. Kosciuška baigė Varšuvos kadetų korpo kursus augščiausiais pažymiais. Kosciuškos polinkis į statybos inžineriją ir jo kiti gabumai padarė teigiamą įspūdį karo mokyklos direktoriui, kunigaikščiui Adomui Čartoriskiui. Čartoriskis savo lėšomis išsiuntė jį į Prancūziją tęsti karo mokslus. Mat, XVIII amžiuje karyba labiausiai buvo išvystyta Prancūzijoje.
Tadas Kosciuška
Septyneris metus jis uoliai studijavo prancūzų karo mokyklose. Ne vien tik karo mokslus išėjo Kosciuška. Paryžiuje jisai prisisėmę Švietimo gadynės liberališkųjų ir racionalistinių idėjų. Vienu žodžiu, Paryžiuje jis susipažino su naujausiom karinėm ir politinėm teorijom. Grįžęs Lenkijon jis buvo pakeltas į kapitonus. Jam buvo pavesta Krokuvos įtvirtinimų priežiūra. Bet, tai buvo blogi laikai. 1772 m., po pirmojo Žečpospolitos padalinimo, buvo maža galimybių jaunam karininkui sumažintoje kariuomenėje. Pakėlimai lenkų kariuomenėje atsirasdavo tik papirkimo keliu, o Kosciuška buvo be lėšų. Nežiūrint jo pakartotinų prašymų perkelti į Didžiosios Lietuvos Kunigaikštijos kariuomenę, jis buvo paliktas pas lenkus.
Skaityti daugiau: KOSCIUŠKA TREMTYJE
O. ŽADVYDAS
(Pradžia KARIO Nr. 4)
ŽYGIS Į VILNIŲ
Tuo metu Vilniaus miestas ir kraštas buvo lenkų okupuotas. Bolševikams pradėjus pulti iš Smolensko srities Vilniaus kryptimi, lenkų kariuomenės silpnos kairiojo sparno jėgos paskubomis traukėsi. Šiame bare pralaimėjus, bolševikai ėmė juos vyti plačiu frontu ir iš Ukrainos. Mūsų kariuomenei reikėjo apsisaugoti, kad lenkai besitraukdami neįsiveržtų į Lietuvos teritoriją, o paskui juos — ir bolševikai. Lenkų ir bolševikų ginkluotame ginče Lietuvos vyriausybė nutarė laikytis griežto neutraliteto. Kariuomenės dalims buvo įsakyta į jų kovą neįsivelti, bet budriai saugoti sienas, kad kariaujančios šalys jas neperžengtų, priešingu atveju — internuoti.
Šios kovos metu, 1920 m. liepos 12 d., Maskvoje, Lietuvos ir Sovietų Sąjungos valstybių atstovai pasirašė taikos sutartį. Lietuvai buvo nustatytos gana palankios sienos. Vilniaus miestas ir kraštas buvo pripažintas Lietuvai, kurį bolševikai pasižadėjo užleisti kai jiems strategiškai nebebus reikalingas kovojant prieš lenkus.
Plk. ltn. K. Žukas, Krašto Apsaugos ministeris ir einąs Vyriausiojo karo vado pareigas, jau iš anksto įsakė kariuomenės dalims žygiuoti Vilniaus kryptimi ir užimti lenkų paliekamas Lietuvos etnografines sritis, nustatytas sutartimi su Sovietų Sąjunga.
Skaityti daugiau: ŠARVUOČIŲ RINKTINĖ
(Dar vieno žemėlapio sutiktuvės)
PETRAS BŪTĖNAS
Lietuvių tautos plotas jau ir oficialiai aprobuotinai išdrįstas praplėstas pripažinti, nors ligi viso pilno lietuvių tautos ploto išaiškinimo ir po to pripažinimo, matyt, dar reikės žmonėms gerokai palūkėti, nes bergždžiai veiksmingų stabdžių vis dar pasitaiko. Keliolika metų praslinko, kol atskiri žmonės, supratingesniuose laikraščiuose berašydami beįrodinėdami, šiaip taip palenkėm lietuvių institucijas pripažinti lietuvių tautos plotą tikrai kur kas didesnį esant, negu kaikurių ligi šiol buvo įsisąvokotą ar manytą. Kas tą visą istorinio ir etnografinio įrodinėjimo darbą periodikoje yra stebėjęs ir bent savybėje nagrinėjęs, tik tas supranta, kaip tolydžio buvo prisimušta prie to bent dalinio laimėjimo, ir kad todėl tai būtina, reikalinga bei svarbu visų amžių lietuvių tautai bei 1918.II.16 metais atsikūrusios Lietuvos valstybei — respublikai.
Apie tai daugiau ir tuo tarpu galutinai tepakalbės šis rašinys, o konkrečiai — apie dar vieną žemėlapį, bet jau net dvigubai aprobuotą.
PASKIAUSIAS ŽEMĖLAPIS
Tas žemėlapis yra Zenono Ašoklio “Lietuvos geografijos vadovėlis. JAV LB Kultūros fondo leidinys Nr. 34. Chicago. 1968 — Lietuvos Laisvės Kovos Metai”, paskutiniame puslapyje. Tas vadovėlis kartu su tuo žemėlapiu yra aprobuotas: “JAV LB Švietimo Tarybos 1968 m. rugsėjo mėn. 21 d. posėdžio nutarimu šis vadovėlis pripažintas tinkamas aukštesniosioms lituanistinėms mokykloms”, taigi lietuvių, lietuviškosioms mokykloms.
Skaityti daugiau: PASKUTINIS ŽODIS
Mažosios Lietuvos vyrai lietuviai yra iš prigimties stropūs, tvarkingi, drausmingi. Prūsijos karaliai, po kuriais Maž. Lietuva ilgus šimtmečius gyveno, prūsų lietuvius labai mielai ėmė į kariuomenę, nes tai buvo sveiki, “drūti” vyrai ne tokie ištižėliai, kaip dažnai didmiesčių vyrukai esti. Galėjo jie pakilti iki “gefreiterio”, iki puskarininkio, na ir iki “feldwėbelio”. Į karininkus prūsų lietuviams nelengva buvo pakliūti. Senesniais laikais ir paprastam vokiečiui sunku buvo pakilti iki karininko, nes karininkiški laipsniai teko “augštesniųjų” luomų sūnums. Be to, Mažosios Lietuvos lietuviai vyrai anksčiau vykdavo karinę prievolę atlikti labai menkai temokėdami vokiškai. Tik vėlesniais laikais didesniam skaičiui prūsų lietuvių teko pakilti iki karininko.
Po pirmojo pasaulinio karo keletas prūsų lietuvių, buvusių anksčiau vokiečių kariuomenėje, perėjo į Nepriklausomos Lietuvos tarnybą. Vienas jų, Dr. D. Zaunius, vėliau tapo žymiu Lietuvos diplomatu ir užsienių reikalų ministeriu.
LIETUVIŠKŲ DRAGŪNŲ PULKAS
Įdomu, kad prūsų lietuviai yra buvę sudarę ir savo atskirus karinius dalinius. Visiems žinoma, kad Prūsijos laikais Tilžės dragūnų pulkas buvo vadinamas “pirmuoju lietuviškų dragūnų pulku”. Dar po pirmojo karo kai kurie paskelbimai prie Tilžės kareivinių buvo iškabinti dviem kalbom: lietuvių ir vokiečių. Žuvusiems kare iki 1919 metų lietuviškiems dragūnams Tilžėje buvo pastatytas ir paminklas.
Skaityti daugiau: PRŪSŲ LIETUVIŲ PULKAI IR BATALIONAI
KAZYS PLŪKAS
1967 m. birželio mėn. Karyje, buvo mano kelionės iš Guostagalio į Londoną trumpa santrauka ir mūsų Plūkų šeimos didelė ir žiauri tragedija. Mano tėvas ir trys broliai buvo komunistų nužudyti. Tik aš vienas išlikau gyvas ir todėl jaučiu pareigą dar paminėti mūsų Plūkų giminės praeitį.
Mes labai džiaugėmės nepriklausomos Lietuvos laimingu gyvenimu, kuris mums buvo labai mielas ir sėkmingas. Bet deja, ta laimė pasibaigė su 1940 metų birželio 15 diena, Sovietų armijai okupavus Lietuvą.
Šaulius nuginklavus, mes perėjom į pogrindžio veiklą ir taip buvo pasiruošta tautos visuotinam sukilimui.
Noriu priminti, kad ta rezistencinė kova, kad laisvai gyventume, ne su mūsų karta išaugo, ji buvo jau tęsiama mūsų prosenelių ir prieš tuos pačius barbarus rusus. Pavyzdžiui, mūsų prosenelis buvo grafas, o motina, iš kilnios lietuvių giminės, Jasinskaitė. Švedų karo metu buvo sudeginta jų pilaitė, o rusams įsiviešpatavus Lietuvoje, iš jų buvo atimtos žemės ir atiduotos rusams. Tačiau mūsų seneliai vėl įsigijo ūkius. Kazimieras, kuris buvo apdovanotas Švento Sosto augščiausiu ordenu už nuopelnus lietuvių tautai ir Bažnyčiai, su savo broliu Juozu, įsigijo ūkius Guostagalio kaime, o jų brolis Jordanas įsigijo ūkį tarp Šiaulių ir Kėdainių, gi, jų septynios seserys ištekėjo už stambių ūkininkų, kurių šeimose išaugo daug inteligentų Lietuvai: Kazimieras Paltarokas iškilo į vyskupų sostą, Julius Indrišiūnas į nepriklausomos Lietuvos finansų ministerio postą. Mūsų senelis Kazimieras, su pirmąja žmona Valiulyte, išaugino du sūnus ir dvi dukras, o su antrąja, Keršyte, du sūnus ir vieną dukrą. Visos trys dukros ištekėjo už pasiturinčių ūkininkų, o vyriausias sūnus Petras Plūkas buvo
Gusaras Kazys Plūkas, 1932 m.
Skaityti daugiau: ATSIMINIMŲ NUOTRUPOS
KALPAS UOGINIUS
Neabejotina, kad vyriausias vokiečių Vakarų fronto vadas, feldmaršalas fon Kliugė, apie 1944 m. liepos 20 d. sąmokslą prieš Hitlerį ne tik iš anksto žinojo, bet jam ir pritarė, nes sąmokslininkų tarpe buvo jo geriausieji bičiuliai, norėjusieji išgelbėti Vokietiją nuo išprotėjusio fiurerio vadovybės kenksmingų pasėkų. Tačiau, įvykiai Vakarų fronte, aršios kautynės buvo visiškai užėmę jo laiką ir dėmesį. Pirmiausia, fon Kliugė buvo pareigos žmogus, antra, jis giliai tikėjo, kad kartą pradėtą karą reikia vesti iki garbingos pergalės, ko fiurerio vadovavimas, tačiau, nežadėjo. Po nepavykusio prieš Hitlerį, jo paties vyr. būstinėje, atentato, prasidėjo “šunų-išdavikų” — kaip juos fiureris vadino — persekiojimas ir “valymas”. Liepos 27 d., feldmaršalo fon Kliugės Vakarų fronto štaban, Hitlerio įsakymu, iš Berlyno, atvyko ypatingi emisarai, išaiškinti feldmaršalo santykių su “išdavikais” ir kartu jo paties vaidmenį sąmoksle. SS dalių generolas Obergas, suprasdamas sunkią Vakarų fronto būklę, padarė viską, ką tik galėjo, kad apsaugotų fon Kliugę nuo įtarimų ir persekiojimo. Dėl to “ypatingasai tardytojas” Hofakeris grįžo į Berlyną “be nieko”, be jokių duomenų apie feldmaršalo sąmoksle dalyvavimą. Fon Kliugė formaliai liko “už įtarimo ribų”. Betgi, feldmaršalų ir generolų nekentęs Hitleris visai tuo nepatikėjo, jis įtarė. Nors feldmaršalo jis iš pareigų nepašalino, tačiau suvaržė jo, fronto vado, veikimo laisvę. Yra tikra, kad po liepos 17-tos d. fon Kliugė jautėsi lyg namų arešte: geštapo agentai sekė kiekvieną jo žingsnį. Savaime suprantama, tokios sąlygos negalėjo neatsiliepti neigiamai visai karo kampanijai Prancūzijoje. Fiurerio štabas kišosi ir kontroliavo visus Vakarų fronto vado įsakymus. Pats Hitleris sulaikė Romelio tankų armijos perkėlimą iš Kan Kalvados tada, kai dar buvo galima išstumti jūron amerikonų desantus Normandijoje.
Dešimt dienų po pasikėsinimo prieš Hitlerį, rugpjūčio 3 d., amerikiečių tankai pralaužė vokiečių frontą ties Avransu ir nuslinko į rytus, Paryžiaus link. Fon Kliugė jau tada aiškiai suprato, kad karas pralaimėtas. Tačiau, mažai tepisydamas intensyvių priešo aviacijos puolimų, visų kautynių metu, feldmaršalas kas dieną išvykdavo operacijų vieton. Rugpjūčio mėnesį fronto reikalai žymiai pablogėjo. Visiškai nustojęs pasitikėjimo buvusio grandinio kariniu talentu ir strateginiais sugebėjimais, feldmaršalas automatiškai vykdė visus Hitlerio įsakymus, laukdamas neišvengiamai iš to išplaukiančių pasekmių.
Skaityti daugiau: Feldmaršalo Fon Kliugės tragedija
B. B.
Valstybių karinės strategijos samprotavimams pagrindą sudaro krašto geografinė padėtis. Kur krypsta Sovietų Rusijos karinės strategijos planuotojų pirmas žvilgsnis ir kaip bendrybėse atrodo geografinė padėtis? Sovietų Rusiją iš vakarų, pietų ir rytų supa ilga ir įvairuojanti siena žemyne; šiaurėje — Ledynuotasis vandenynas. Istoriniai, vakarinė Europos siena nuolatos būdavo kertama invazijos kelių, ir su mažais protarpiais natūralinėmis gynybos sienomis. Pietinė — Azijos siena, nusitęsusi per kalnynus, būdavo nuolatinių mažų konfliktų įtakoje, ir tolimųjų rytų vandenyną siekianti siena, atsiduria prieš energingus salos gyventojus japonus, nuolatinius pajėgius priešininkus. Šiaurinė dalis atsiremianti į žvarbų Arktikos vandenyną, iki šiol nesudarė problemų. Prie Napoleono žygio Rusijon praeitame šimtmetyje pridėjus šio šimtmečio dvi stambias invazijas I ir II Pas. karo metais, tai palyginamai trumpu metu Europos sienos buvo pažeistos ištisų trijų didelių invazijų.
Azijoje rusams šio šimtmečio laikotarpyje taip pat dažnokai teko patirti ginkluotų susikirtimų: 1904-05 metų plataus masto karas, 1930 m., 1932-41 metų laikotarpyje ginkluoti susidūrimai su japonais. 1936, 1937, 1939, 1963, 1969 metų ginkluoti susirėmimai su kiniečiais. Šios datos minimos, kaip faktorius išryškinimui Rusijos tiesioginių priešininkų, kurie ir sudaro du poliariniai priešingus frontus: vakaruose vokiečiai, rytuose — japonai ir kiniečiai.
Skaityti daugiau: Sovietų strateginės problemos
Redaguoja — š. P. Petrušaitis 1561 Holmes Ave. Racine, Wisc.
ŠAULIŲ SĄJUNGOS SUVAŽIAVIMAS DETROITE
L. Šaulių S-gos Tremtyje visuotinis atstovų suvažiavimas įvyko 1970 m. balandžio 25 ir 26 d., Detroite.
Šeštadienis buvo gražus ir saulėtas pavasario rytas. Atstovai , šauliai ir svečiai vyksta į Lietuvių Namus. Jau gerokai prieš 9 v. ryto šauliai baigia suplaukti, iš įvairių Amerikos ir Kanados vietovių, į suvažiavimą. Gatvėje didelis automobilių judėjimas, visos aikštės automašinoms pastatyti perpildytos. Automobiliai su įvairių žėrinčių spalvų numerių lentelėmis ir valstijų pavadinimais atkreipė praeivių dėmesį.
Lietuvių Namuose buvo didelis judėjimas ir visur girdėjosi įvairūs garsai, kalbos, juokai.
Stebint iš šono, girdi nuoširdžius pasisveikinimus ir įvairius vardus tariant. Girdi nusistebėjimus taip netikėtai susitikus. Girdi žeriant komplimentus, girdi bučkių garsus. Girdi žodžius, kad susenai, pražilai. . . Visų nuotaika gera — šventadieniška.
Iškilmių salėje vyksta registracija. Atvykusius atstovus registruoja: Marija Šimkienė, Lidija Mingėlienė, Vincas Tamošiūnas ir Stefanija Kaunelienė. Užsiregistravusiems prisegamos gražios išvaizdos auksinės spalvos rėmeliai su identifikacijos įrašu ir trispalviu kaspinu. Kaspine įrašyta: LŠST atstovų suvažiavimas Detroite 1970 m. IV 25 ir 26 d. ir — šaulių emblema.
Skaityti daugiau: Tremties Trimitas
JONAS ŠIMOLIŪNAS
(žiūr. KARYS nr. 2)
Iš pažadėtos Berlyne 100 milionų ostmarkių paskolos grynais, ginklais, rūbais ir kita, nieko negauname, viskas vis vilkinama. Vokiečių valdžios atstovo Kaune vis dar nėra. Galop, atvyksta atstovas Zimmerle, gauname 3 mil. ostmarkių. Mjr. Schuermannas ir kpt. Tschunke žada paskubinti ginklų ir amunicijos tiekimą. Laukiame, bet veltui. Iš Šiaulių, Panevėžio, Raseinių, Ukmergės, Alytaus apskričių gaunamos neramios žinios, kad vokiečių kareiviai plėšikauja, o bolševikai puldinėja. Ministerių kabinetas posėdžiauja. Dažnai į posėdžius šaukiami Zimmerle ir vokiečių korpo vadas mjr. Schuermannas, kuris skundžiasi, kad jam veikti daug kliudo revoliucinis Soldatenratas Kaune.
Vieną neramią naktį, ministerių kabinetui posėdžiaujant bendrųjų rūmų slaptame kambaryje, staiga, apie 12 val. į duris beldžiasi Zimmerle ir įleistas, išsigandęs — uždusęs sako: “Ką tik į Kauną prie tilto atvyko iš Hamburgo traukinys su 300 ginkluotų spartakistų—jūrininkų. Jie nori užvaldyti korpą. Gali jus nakčia užpulti, apiplėšti, išžudyti, todėl saugokitės ir slėpkite visa, ką turite. Iš savo pusės aš su korpu darysime pastangų juos apsupti ir izoliuoti. Rytoj pamatysime, ką toliau daryti. Atsiprašau, sudiev!”
Skaityti daugiau: MANO TRUMPA BIOGRAFIJA
Motinai, palikusiai saugoti gimtosios žemės saujos. . .
S. KAUNELIENĖ
Vėl gražusis gegužės mėnuo skrieja per tėvynės laukus, kaimus, miestus ir miestelius. Jo stebuklingoji galia prikėlė ir žaliais lapeliais papuošė medžių ir krūmų šakeles, mėlynomis žibuoklėmis ir svaigiai kvepiančiais jievų krūmais — pakriaušes ir šlaitus, įvairiaspalvėmis gėlėmis išmargino pievas. Orą suvirpino mažųjų giesmininkų džiugios melodijos. Džiaugsmu prisipildė žmonių širdys.
Tik Tu, o motin, nebeišeisi šį gražų sekmadienio rytą iš gryčios pasveikinti saulutės, paglamonėti žolynėlių, prakalbinti paukštelių. Nebelauksi Motinos dienos sveikinimų iš tolimųjų užjūrio kraštų, nuo savo išblaškytų sūnų. Nebesulaukusi nei gegužės, nei Motinos dienos, nes iškeliavai ten iš kur niekas nebegrįžta ... Ir ilsiesi dabar tyli ir rami karštai pamiltoj tėviškės žemelėj. Žemelėj, kurią su tokia meile purenai, saugojai, kurios ir karo audroms siaučiant, atėjūnų sviediniams žalojant, svetimiesiems mindant, neapleidai. ..
O Motina! Palikus saugoti šventosios žemės
Mažyčio žiburio gimtajam židiny. [saujos,
Tavam raukšlėtame veide pati tėvynė šneka,
Tavam pilkam veide— sustingusi širdis ...
(Stelingis)
Ir kentėjai atėjūnų mušimus, spardymus, šaltį ir badą. Išgėrei gyvenimo kančių taurę iki pat dugno. Tyli ir viena. Tavo gyvenimo draugą dar Pirmojo karo metu atėjūnai, užtai kad jis nesutiko atimti paskutinio kąsnio iš badaujančių kaimynų burnų, mirtinai užplakė. Likai jauna ir graži su mažyčiais vaikais. Atsisakei asmeninės laimės, pasiaukojai vaikams ir tėviškės žemei. Sunkiai dirbdama, užauginai ir išmokslinai sūnus. Jų širdyse įdiegei karštą meilę: Dievui, tėvynei ir broliui, sesei lietuviui. Įskiepijai tvirtus moralės principus. Džiaugiaisi vaikais ir laukei ramios senatvės . .. Deja! Vėl piktų atėjūnų gaujos užplūdo tėvynę. Vėl jie žalojo tėviškės laukus, kankino ramius artojus.
Skaityti daugiau: Šaulė tremtyje
J.A.V. Karo aviacijos pilotas ltn. Povilas P. Nakrošis, išbuvęs Pietų Vietname metus laiko ir atlikęs daugiau kaip 1000 val. įvairaus pobūdžio kovos skridimų priešo teritorijon, vadovybės paskirtas specialiam paruošimui Kalifonijon. Šiuo metu P. P. Nakrošis yra Strateginiuose oro daliniuose Plattsburgh, N. Y. Jis yra pakeltas į kapitono laipsnį ir apdovanotas už pasižymėjimus “Distinguished Plying Cross” ordenu. Šias vasaros atostogas drauge su žmona Milda žada praleisti Nova Scotia, Kanadoje. Milda yra Tumų iš Norwood dukra.
Liūdna žinia mus apgaubė, kai Vietnamo fronte žuvo čikagietis kpt. P. Bojevas, vos 31 m. amžiaus sulaukęs ir palikęs šeimą, žuvo ir kpt. E. Shumbris, kilimo iš Bayside, N. Y., nukritus ir sudegus malūnsparniui. Marinų serž. Edvardas Visbara, vos tik 21 m. amžiaus, žuvo spogimo metu, Marinų aviacijos bazėje, Cherry Point, N.C., kilęs iš Worchesterio, Mass. Kovo mėn. 26 d., staiga, mirė laisvės kovotojas Leonas Vitėnas.
— Korp. Edvardas Juozaitis, iš Nashua, S.H., trejus metus ištarnavęs aviacijos marinu, Vietname, baigė tarnybą. Tačiau, grįžo į P. Vietnamą ir ten dirba Da Nango apylinkėje techniku, Dynaelektron korporacijoj. Jis yra gavęs 6 medalius ir kitus atžymėjimus tarnyboje.
Skaityti daugiau: Lietuviai kariai laisvajame pasaulyje
B. B.
Akivaizdoje šių dienų mums kiek neįprastų vidaus gyvenimo įvykių, pravartu kiek arčiau įžvelgti į techniką ir taktiką riaušių, kurios visame pasaulyje pasklidę iki šiol dar nepasireiškusioje skalėje.
Riaušės yra viena iš šių dienų sėkmingai naudojamų netiesioginio karo elementų, žodyne, riaušės aptariamos sekančiai: kai susirinkusi grupė žmonių suardo įprastą gyvenimo tvarką. Pagal įstatymus — įstatymais nustatytos tvarkos ardymas, trijų, ar daugiau žmonių veikimas, kartu terorizuojant gyventojus. Riaušės, normaliai, neturi politinės ar teisinės padėties, tačia,u riaušėms prasidėjus, susidaro organizuotas veikimas iki karinių dalinių pajėgumo imtinai. Riaušių negali sukelti vienas žmogus, todėl primityvioje santvarkoje riaušių pradžia formuojasi keletos žmonių grupėmis, pagal aplinkybes, persiorganizuodama į kovingą masę. Išėjus vadams į priekį su visiems jautriu šūkiu, susidaro veiksmingos grupės, tačiau, veikiančios palaidai ir neformaliai organizuotos, siekti nustatyto tikslo, kuris, be abejo, vadų iš anksto būna numatytas.
Skaityti daugiau: Riaušės
Jameso Watto garo variklis, Samuelio Morsės telegramas, Guglielmo Marconio radio, Alexandra Grahamo Bellio telefonas, Henriko Fordo masinė mašinų produkcija, vartojant surinkimo konvejerius, pakeitė civilizaciją daugiau negu koki monarchai, parlamentai, ar kongresai. Kaip žinom, rusai daugelį išradimų savinasi, imtinai ir paminėtuosius; taip pat, jie skelbiasi vienos rūšies sėklas pakeitę į kitos, sakykim, kanapės grūdą pakeičia į kviečio, šiam išradimui patvirtinti amerikiečiai mokslininkai siūlė rusams dideles sumas pinigų, kad jų išrastą sėklų pakeitimą patys rusai Amerikoje ir pademonstruotų. Į šią pasiūlą, tačiau, rusai iki šiandien neatsiliepė (E. Cuneo — The World and the Nation). Rusai taip pat neatsiliepė ir į kvietimą bendradarbiauti erdvių tyrinėjimuose. Jie patys vieni intensyviai tyrinėja erdves žemės užkariavimui. Tačiau, žemės užkariavimui reikia turėti ir pakankamai geras žemės veiksmams priemones. Nežiūrint visų turimų išradimų, paskutiniu metu Kremlius maldauja Henriką Fordą, kad jis išmokytų rusų pramonininkus, kaip suorganizuoti pramonę masinei sunkaus tipo sunkvežimių gamybai. Pažymėtina, kad šiandieninėse sąlygose, karo transportas negali bazuotis geležinkeliais ir vandens keliais žemyne, kaip kad būdavo ankstyvesniais laikais. Oro transportai ir bazės dar nesudarė užtikrinto laido (1944 m. gruodžio antroje pusėje, Belgijoje, prie Bulge, vokiečiams vykdant priešpuolį, 101 parašiutininkų divizija buvo vokiečių apsupta ir esant blogam orui, tiekimas lėktuvais buvo nutrūkęs virš dviejų savaičių, dėl to, grėsė amerikiečių dalinių sunaikinimas). Sunkaus tipo sunkvežimiai jau išbandyti ir rasti patikima priemone tiekimui užtikrinti visokiose sąlygose. Antrojo Pas. karo metu vokiečiams sėkmingai padėjo 100,000 šešiaračių sunkvežimių pereiti Ardėnus, apeiti Maginot įtvirtinimų liniją, išstumti iš žemyno jūron britus prie Dunkirko, įsiskverbti Rusijos plotuosna; rasim dar daugiau pavyzdžių ir amerikiečių veiksmuose, ypatingai Afrikoje, Tolimuose Rytuose ir kit.
Skaityti daugiau: Karinės Žinios
1925 m. iš Sovietų Rusijos į Angliją atvyko fizikos studijų tęsti 31 metų amžiaus, vidutinio ūgio vyras, Petras Kapica. Gudrių akių, lakaus proto, visuose pasikalbėjimuose pasireiškiąs kaip antikomunistas. Jo tėvas buvęs caristinės Rusijos aristokratas. Jis greit susirado draugų, iš kurių pažymėtinas lordas Rutherford, anglų vadinamasis atominės enegijos tėvas.
Rutherfordas parūpino Kapicai Cambridge universitete darbą prie Nielso Bohro, kuris drauge su Rutherfordu dirbo prie atominės energijos tobulinimų. Kapica gavo 2500 svarų metams, o jo antroji žmona, būdama asistentė, gavo 1000 svarų metams. Jie kiekvienais metais važiuodavo atostogų į Rusiją ir grįždavo atgal saugūs ir be įtarimų. Kapica pasižymėjo moksliniais darbais kolegų tarpe. 1930 m. jis pasiekė absoliutaus nulio temperatūrą — 460° F. Jis pagamino mažą turbiną (9 uncijų svorio), kuri suskystino svarą oro per minutę. Jis ištyrė galimybes suskystinti helijų, nustatė atomų judesius, iškurių susidaro standžios medžiagos; apibrėžė galimybes sustabdyti atomo dalelių judesį tam tikroje šalčio temperatūroje. Jis nustatė prie kokios turimos temperatūros galima suskystinti vandenilį, helijų, azotą. Pučiant stiprią oro srovę per sušaldytą oro sluogsnį, išgavo mažo žemės drebėjimo jėgą. Pagaliau, jam buvo duota 2,5 milijono svarų naujai aparatūrai įsigyti ir leista laisvai daryti bet kuriuos bandymus.
Skaityti daugiau: MOKSLININKAS, DAVĘS SOVIETŲ RUSIJAI HIDROGENINĘ BOMBĄ
RAMOVĖNAI KANADOJE
Lietuvių Veteranų S-gos “Ramovės”, Montrealio skyrius, š.m. gegužės 2 d., turėjo metinį skyriaus narių susirinkimą, kuriame susirinkimo pirmininkui J. Adomaičiui pasiūlius, buvo vienbalsiai perrinkta skyriaus valdyba sekančiai dviejų metų kadencijai. Valdybą sudaro: pirmininkas Pr. Keturka, pirmininko pavaduotojas V. Kačergius, iždininkas A. Kalvaitis ir sekretorius P. Gabrys. Revizijos komisijoj: R. Simaniūkštis ir A. Žiūkas.
1969 m. bėgyje buvome surengę gegužinę, dalyvavome kartu su L. K. kūrėjais-savanoriais ir L. K. Mindaugo šaulių kuopos bendrai surengtame Lietuvos kariuomenės atkūrimo minėjime. Turėjome du skyriaus narių susirinkimus ir tris valdybos posėdžius. Be to, minėtame skyriaus susirinkime buvo išrinkta parengimų komisija į kurią įeina Br. Bagdžiūnas ir St. Reutas. šiuo metu didžiausias mūsų rūpestis yra įsigyti skyriaus vėliavą. Jau esame nupirkę medžiagos. Skyriaus narys, menininkas J. Šiaučiulis, pažadėjo paruošti vėliavos projektą, o pania Keturakienė, gavusi projektą, pažadėjo jį įvykdyti.
Skaityti daugiau: Kronika
