_files/I-Laisve-1988-102(139)-1.jpg)
T U R I N Y S
Vedamieji ................................................. 2
Atbulinis bėgis be tautinės savigarbos
Pastangos sustiprinti Vliką
Skaitytojų žodis .......................................... 5
Vytautas Skuodis — Lietuvių tautos politinė diferenciacija
pavergtoje Lietuvoje ................................. 8
Julius Vidzgiris — Toliau būti srove ir uola! ............ 15
Česlovas Grincevičius — Maironis amžinai gyvas ........... 18
Darius Sužiedėlis — Dvi Lietuvos ......................... 24
Juozas Kojelis — Lietuvos Laisvės Armija ................. 31
Laurynas A. Vismanas — Supratome, ką reiškia būti
tautos dalimi ....................................... 52
K. Baltronis — Daugiaveidžio Keliuočio legenda ........... 57
Henrikas Nagys — eilėraštis .............................. 60
Literatūros šventė su Henriku Nagiu ...................... 61
J. Kj. — Du dešimtmečiai lietuviškiems svarstymams ....... 63
Atgarsiai ir idėjos:
K. G. — Ar statomi tinkami klausimai? .................... 66
P. Narutis — Reikia daugiau pastangų susitarti ........... 68
Julius Vaisiūnas — Ar yra tylos sąmokslas? ............... 70
Vytautas A. Dambrava — Ar įmanoma taika su sovietais?/
Politinės doktrinos reikalu ......................... 72
Gintė Damušytė — Kova be baimės .......................... 75
Vardai ir įvykiai ........................................ 77
Skaityti daugiau: Į Laisvę 1988 102(139)
VEDAMIEJI
Lietuvos nepriklausomybės 70 metų sukakties minėjimai pasibaigė, palydėti patriotinių nusiteikimų, prasmingų, jautrių, kartais gal ir šabloniškų kalbų, sukėlę nemaža vėjo net ir pačioje okupuotoje Lietuvoje. Jeigu jau komunistams prisireikė demonstruoti Vilniuje ir Maskvoje prieš Reaganą, amerikiečius ir vadinamus „buržuazinius nacionalistus”, tai rodo, kad persitvarkymo ir viešumos metu Lietuvos komunistų partijoje jaučiama ne tik baimė, bet ir pasimetimas. Netgi prisireikė Lietuvos TSR aukščiausios tarybos deputatų pareiškimo prieš JAV Kongresą ir prezidentą. Matomai atvirumo ir persitvarkymo politika Lietuvoje vis dar stumiasi pirmuoju bėgiu, kartais — atbuliniu, kartais tempiama ant ,,buksyro”.
Skaityti daugiau: ATBULINIS BĖGIS BE TAUTINĖS SAVIGARBOS
Vasario 20 įvyko Vliko tarybos posėdis. Jo eigoje paaiškėjo, kad svarbiausias posėdžio programos punktas buvo išrinkti Vliko valdybos pirmininką ir patvirtinti jo valdybą. Tarybą sudarančių 15 grupių balsais (10 balsuojant už dr. Kazį Bobelį,4 — už dr. Vytautą Dambravą ir vienam susilaikius) dr. Bobelis buvo perrinktas ketvirtajam terminui. Kitaip juk ir negalėjo būti: Vliko daugumos grupių vadovybės buvo jau iš anksto pasiryžusios ir sutarusios esamą padėtį žūt būt išlaikyti. Kai kuriems atstovams, kurie, slaptai balsuojant, atrodė, galėjo būti linkę balsuoti už kitą kandidatą, buvo išvystytas spaudimas, net raštu, balsuoti tik už dr. Bobelį. Slaptas balsavimas nebuvo leistas, nors praeityje tas buvo daroma.
Dėl gero pozicinių grupių susiorganizavimo antrasis kandidatas dr. Vytautas Dambrava neužsitarnautai pateko į nemalonią situaciją. Jo paruošta platforma turėjo vertingų ir pozityvių idėjų, su kuriomis kiekvienas lietuvis turėtų sutikti. Tačiau kai kurie, savaip interpretuodami vieną platformos sakinį, bandė joje įžiūrėti neva pasikėsinimą prieš Vliką.
Skaityti daugiau: PASTANGOS SUSTIPRINTI VLIKĄ
Brangus kiekvienas, kuris kelia Lietuvos kultūrą
J. Vaičjurgis Į Laisvę nr. 101 rašo, kad ,,Mano minimas daktaras, išsikvietęs stribą raš. Vyt. Petkevičių atostogoms į Ameriką, jau yra pasitraukęs iš ALT S-gos, taigi ir iš N. Vilties redakcijos”. Ir iš to padarė išvadą, kad be ideologinių skirtumų turėtume grupuotis — kas su okupantu ir kas prieš okupantą! Kadangi JV nenurodė, kas yra tas jo minimas daktaras, kuris jo manymu, eina su okupantu, aš savanoriškai sakau, kad aš pasikviečiau rašytoją Petkevičių, tik ir dabar nežinau, ką Petkevičius padarė blogo lietuviams. Jo paties tvirtinimu tuomet jis buvo labai jaunas. Gi pastaruoju metu jis yra vienas iš žymiausių rašytojų Lietuvoje, kiekviena proga keliąs lietuvio ir Lietuvos vardą žurnalistikoje ir beletristikoje. Gi minimos viešnagės metu (už kurią aš buvau atsakingas) jis susitiko su daugeliu mūsų išeivijos rašytojų ir menininkų ir nei iš vieno jų negirdėjau Petkevičiui padarytų priekaištų. Drauge jo kūryba taip pat buvo teigiamai įvertinta. Tiesa, kad pasitraukiau iš ALT Sąjungos, bet ne dėl to, kad pasikviečiau Petkevičių, bet dėl to, kad dabartinė S-gos valdyba raštu draudė S-gos nariams ir kitiems Clevelando lietuviams atsilankyti į mano iniciatyva surengtą koncertą Lietuvos Filharmonijos solistui Danieliui Sadauskui, kuris yra labai pasižymėjęs kaip lietuvių kompozitorių harmonizuotų liaudies dainų populiarintojas. Beje, jo koncertas, net S-gos valdybai draudžiant, praėjo su dideliu pasisekimu. Jis daugeliui klausytojų net ašaras išspaudė.
Esu tautininkas nuo seno ir todėl man kiekvienas, kuris prisideda prie Lietuvos ir jos kultūros iškėlimo, yra labai brangus. Man sunku suprasti tuos, kurie, superpatriotizmo skraiste prisidengę, šmeižia kitus.
Antanas Butkus
Skaityti daugiau: SKAITYTOJŲ ŽODIS
VYTAUTAS SKUODIS
_files/I-Laisve-1988-102(139)-4.jpg)
Prof. Vytautas Skuodis, buvęs Gulago kalinys už aktyvų pasipriešinimą sovietų okupacijai Lietuvoje.
LAISVĄ lietuvių tautos politinį, socialinį, kultūrinį ir religinį gyvenimą sustabdė 1940 birželio 15 prasidėjusi Lietuvos okupacija, tebesitęsianti iki dabar. Pavergtoji tauta per trumpą laiką privalėjo prisitaikyti prie naujų politinių sąlygų, persiimti svetima ideologija, pradėti gyventi taip, kaip gyvena žmonės bolševikinėje Rusijoje ir kituose jos jau anksčiau pavergtuose kraštuose. Kad pagreitintų tokį „prisitaikymą”, pavergėjas, paskelbęs lenininę klasių kovą Lietuvoje, ėmėsi jau anksčiau gerai ir plačiai išmėginto metodo: masinių areštų, trėmimų, žudymų, kuriuos laikinai sustabdė lygiai po metų prasidėjęs karas. Karo metai ir vokiečių okupacija taip pat buvo nelengvi lietuvių tautai. Tačiau Lietuvoje pasilikusiems dar baisesnis ir sunkesnis buvo pirmasis naujos bolševikinės okupacijos dešimtmetis, kada areštai, trėmimai ir žudymai pasiekė neregėtą mastą. Tragiška buvo Lietuvos partizanų kova. Jie, palikti likimo valiai, buvo nugalėti, tačiau jų vesta atkakli kova už Lietuvos laisvę nebuvo pralaimėta. Toji kova ir dabar tęsiama, tiktai kitom sąlygom ir kitokiais būdais. Joje reikšmingą vaidmenį turi ir lietuviai išeivijoje, į kurią juos nubloškė karo audros sūkuriai.
Skaityti daugiau: LIETUVIŲ TAUTOS POLITINĖ DIFERENCIACIJA PAVERGTOJE LIETUVOJE
JULIUS VIDZGIRIS
Straipsnis perspausdintas iš Europos LF bičiulio, Nr. 2(127), Kalėdos, 1987.
Mūsų rezistencinės minties ir politikos žurnalas Į Laisvę užsienyje peržengia ribą į antrąją numerių šimtinę. 100 periodinio leidinio knygelių per 35-rius metus yra gražus ir reikšmingas išeivių kūrybos ir ištvermės laimėjimas. Senas lotyniškas posakis scripta manent — raštai išlieka — teisingai pabrėžia išliekamąją spaudos vertę. Žurnalo knygelės jau užima ištisą lentyną bibliotekose ir užtikrintą vietą naujausioje lietuviškosios periodinės spaudos istorijoje. Yra kuo pasidžiaugti visų pirma tiems, kurie savo metu atgaivino Į Laisvę Amerikoje ir šiandien rūpinasi žurnalo gyvavimu. Yra kuo pasidžiaugti visiems, kurie brangina laisvą lietuviškąjį spausdintą žodį. Juo labiau, kad spaudos organas, įsirikiavęs į veteranų eiles, dar nerodo nuovargio ir nesirengia apleisti savojo baro.
_files/I-Laisve-1988-102(139)-5.jpg)
Rūpintojėlio detalė. Kryžių kalnas Lietuvoje.
Nueitasis šimto numerių kelias duoda akstiną atkreipti dėmesį į tai, kuo šis žurnalas išsiskyrė iš kitų panašių periodikos leidinių. Pavadinimas Į Laisvę rodo, kad tai tęsinys to laikraščio, kuris pasirodė 1941-jų birželio tautos sukilimo dienomis. Jauni kovotojai, skelbdami Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą, neįsivaizdavo kitokio pavadinimo, kaip Laisvė. Šis žodis išreiškė sukilusios tautos gaivalingą siekį, tačiau neatitiko mažos tautos tikrovės užsimezgusiame dviejų nuožmių galybių sankirtyje. Todėl Laikinosios vyriausybės vadovas pavadinimą pataisė, pritaikė prie tikrovės, kad jis būtų, kaip kelrodė žvaigždė, gairė sutelktinėms žygin sukilusios tautos pastangoms — Į Laisvę. Nedaug kas anuomet galvojo, jog tai buvo labai toli pramatantis, gilios įžvalgos sprendimas.
Skaityti daugiau: TOLIAU BŪTI SROVE IR UOLA!
_files/I-Laisve-1988-102(139)-6.jpg)
Dail. Prano Lapės raižinys.
ČESLOVAS GRINCEVIČIUS
SEKDAMI tautų istorijos eigą galime pastebėti, kai tautą apgaubia gili naktis, ji paguodos ir vilties pradeda ieškoti iš herojiškos praeities. Toji praeitis sudėta, atpasakota, surašyta įvairių žanrų knygose, literatūroj, tautosakoj. Juozo Brazaičio žodžiais ,,Ir lietuvių istorijoj literatūra gaivino širdį ir vedė tautą į ateitį. Literatūra buvo šauklys, kuris rengė kelius paskui atžengiančiai Laisvei. Su tikrąja seserim — daina daugiau ji nusipelnė kaip kitos meno rūšys".
Lietuviai išeivijoj prieš 25 metus iškilmingai minėjo Maironio gimimo šimtmetį. Buvo paskelbti Maironio metai, rengtos akademijos, spaudoj daugybė straipsnių, o Aidai (red. Antanas Vaičiulaitis) išleido nors kuklią, bet svarią Maironio monografiją. Kai praėjusį rudenį nuo Maironio gimimo suėjo 125 metai, išeivija didesnių minėjimų nesiėmė. Priešingai, kaip iš anapus ateinančios spaudos matyti, pavergtoji Lietuva surengė daug ir iškilmingų minėjimų. Suprantama kodėl: juk per ilgus okupacijų metus lietuvių protai ir širdys buvo ir tebėra nukreipti į didžiuosius tautos vadus, o Maironis ir buvo vienas jų, gal net pats didžiausias. Buvo gera proga legaliai grįžti prie to milžino, kuris ir anomis carų dienomis lietuvį guodė, stiprino viltį, paruošė ir šaukė į kovą už Lietuvos laisvę. Ne tik šaukė, bet ir laimėjo.
Skaityti daugiau: MAIRONIS AMŽINAI GYVAS
_files/I-Laisve-1988-102(139)-7.jpg)
DARIUS SUŽIEDĖLIS
_files/I-Laisve-1988-102(139)-8.jpg)
Darius Sužiedėlis, trečių metų studentas Amerikos Katalikų universitete, Washington, DC, siekia bakalauro laipsnio politinių mokslų bei diplomatinės tarnybos srityje. 1986 atliko stažą Vokietijoje, prie Bonnos vyriausybės. Šiuo metu yra internu Vilniaus universitete visam semestrui. Grįždamas iš Vilniaus į JAV, Darius dar šešias savaites dirbs Londone su Anglijos parlamento nariu ryšium su Katalikų universiteto ten įsteigta mokslo programa.
Darius aktyviai dalyvauja organizacinėje veikloje. Jo didžiausias rūpestis yra lietuvybės išlaikymas ir jaunimo vaidmuo tremtyje. Gilus palinkimas ir meilė savajai tautai užsimezgė Vasario 16 gimnazijoje, kurioje jis mokėsi dvejus metus, ir tiesioginiu Lietuvos pažinimu.
Australijoje praeitą žiemą įvykusio Jaunimo Kongreso metu Darius Sužiedėlis buvo išrinktas Amerikos Lietuvių jaunimo sąjungos valdybos pirmininku.
VAKARAS. Už dangoraižių, vakaruose, dar matosi paskutiniai saulės spinduliai, o rytuose, ant bekraščio ežero, vien tamsuma ir pirmosios nakties žvaigždės. Kažkur šio didmiesčio gilumoje dvi senutės lėtai žingsniuoja šaligatviu. Jos šnekasi lietuviškai. Viena sakosi girdėjusi, kad rytdienos minėjiman žada atvykto koks tai šio miesto pareigūnas; kita spėja, kad tai būsiąs pats burmistras. Prie kampo jos atsisveikina savita lietuviška tarme ir nueina savais keliais. Vėl tyla. Kitoje pusėje užsidega neoniniai užrašai virš parduotuvių: „Parama” ir „Baras”. Kažkur pro langą girdisi armonika ir lietuviška daina.
RYTAS. Ant kalno, per aprasojusius senos pilies langus matosi ankstyva dienos šviesa. Raudoni tekančios saulės spindulių pirštai, lyg didelė ranka, prasiskiria tamsiame danguje, atmušdami juodumą. Pirmi troleibusai skuba senų gatvių grindiniu, jų traškėjimas aidi per tebemiegantį miestą. Siaura senamiesčio gatvele skuba dvi senutės link prospekto su plastikiniais maišiukais rankose. Šnabždasi tyliai lietuviškai, atrodo, ginčijasi. Vienos nuomone, šios dienos šventėje nelaukiama garbingų svečių, o kita sako, kad pats respublikos partijos sekretorius dalyvaus eisenoje. Ant kampinio pastato kažkoks senis, užsilipęs ant ilgų kopėčių, kabina raudoną plakatą su išrašytu šūkiu, kurio rusiškų raidžių jis nesuskaito, ir dainuoja lietuvišką dainelę.
Skaityti daugiau: DVI LIETUVOS
TARP KITŲ ANTINACINĖS REZISTENCIJOS PRISIMINIMŲ
JUOZAS KOJELIS
1943 METAIS, po vasaros atostogų grįžus darban Į Šventosios gimnaziją Kretingon, buvau gestapo areštuotas, ir pirmasis tardymas prasidėjo taip:
— Ar pažįsti Kazį Veverskį?
— Taip.
— Kada paskutinį kartą su juo mateisi?
— 1941 metų vasarą.
— Ar pažįsti K.?
— Taip.
— Ar žinai, kur jis dabar yra?
— Žinau, kad buvo areštuotas, bet girdėjau, kad yra paleistas.
— Jis vėl suimtas. (Gestapas melavo, K. nebuvo suimtas.) Ar iš jo gavai instrukciją, kaip minėti Vasario 16-ją?
— Negavau.
— Jis tvirtina, kad gavai.
— Ponas K. arba netiesą sako, arba sumaišė mane su kitu.
— Mes jus suvesime į akistatą.
— Prašau.
— Ar žinai, kas yra Lietuvos Laisvės Armija?
— Šiek tiek žinau.
Gestapininko klausimas apie instrukcijos gavimą man buvo labai svarbus, nes iš karto supratau, kad apie mano priklausymą LLA gestapas žino iš K. Tą instrukciją buvau tikrai gavęs, ir niekas apie tai nežinojo, išskyrus K. Tuo momentu aš intuityviai paneigiau instrukcijos gavimą, menkindamas priklausymo prie LLA reikšmę. Apie mano didesnį „nusikaltimą", kad gabenau Kretingon pogrindžio spaudą, K. nežinojo. Spaudos reikalu ryšius viename apskrities mieste palaikiau ne su LLA, bet su Lietuvių Fronto žmonėmis. Mano intuicija buvo teisinga ir ji man buvo naudinga, kai maždaug po dviejų ir pusės mėnesių iš Ragainės kalėjimo gestapas grąžino mane Lietuvon ir Kaune vedė ilgus ir sunkius tardymus.
Skaityti daugiau: LIETUVOS LAISVĖS ARMIJA
LAURYNAS A. VISMANAS
_files/I-Laisve-1988-102(139)-13.jpg)
Sydnėjaus operos rūmų detalė. Nuotr. P. Mickaus.
Įspūdžiai iš Šestojo pasaulio lietuvių jaunimo kongreso
IŠ VISO LAISVOJO pasaulio suskrido lietuviškasis jaunimas į kengūrų ir koalių žemę, į šeštąjį Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos kongresą Australijoje. Į šią didžiulę salą, kurioje vasaros saulė atvykstančius glostė savo šiluma, suvažiavo maždaug 375 lietuviai jaunuoliai. Šiems jaunuoliams, jaunuolėms Australija pasiliks visam gyvenimui savo gražiu ir neišdildomu prisiminimu.
Kongresas prasidėjo Sydnėjuje, pagarsėjusios visame pasaulyje operos rūmų šešėlyje. Šeštadienį (1987 gruodžio 19) jaunimo pasivažinėjime laivu Sydnėjaus pakrantėmis buvo susipažinta ir pasilinksminta. Kongresas prasidėjo sekmadienį, gruodžio 20, pamaldomis Šv. Marijos katedroje. Čia šv. mišias atnašavo vysk. Paulius Baltakis, Sydnėjaus arkivyskupas Edward Clancy ir lietuviai kunigai. Po pamaldų ir eisenos į Sheraton Wentworth viešbutį ten įvyko oficialus kongreso atidarymas.
_files/I-Laisve-1988-102(139)-14.jpg)
Viršuj: VIPLJ stovyklos dalyviai Adelaidėje. Apačioj: grupė jAV atstovų toje pačioje stovykloje. Gretimam puslapy: nauji draugai stovyklos talentų vakare. Iš kairės: Daniela Rastauskaitė, Buenos Aires; Vija Bublytė, Čikaga; Gailė Radvenytė, Los Angeles, Paulius Mickus, Washington, DC. V. Bublytė yra nauja ]AV LJS Vakarų rajono vicepirm., P. Mickus — JAV LJS vicepirm. Visos nuotr. P. Mickaus.
_files/I-Laisve-1988-102(139)-15.jpg)
Skaityti daugiau: SUPRATOME, KĄ REIŠKIA BŪTI TAUTOS DALIMI
K. BALTRONIS
Neseniai Vincas Trumpa įsirikiavo į dviejų uždangų mitologijos rėmėjų tarpą (prie geležinės prikergus dar ir,,popierinę", kurią tariamai pastatę amerikiečiai). O dabar jisai ėmė kurti daugiaveidžio Keliuočio legendą (žr. ,,Baisiai keista knyga", Akiračiai, 1987 m. spalis). Tai lyg ir recenzija Juozo Keliuočio atsiminimų knygos Dangus nusidažo raudonai. Tą raštą Draugas, pasekdamas Trumpos stilium, pavadino „Baisiai keista recenzija".
Perskaičiau ir aš Keliuočio knygą ir joje radau daug autoriaus pirmoje „kelionėje" į Šiaurę ir atgal pastebėtų ar pergyventų sovietinės santvarkos keistenybių ir baisenybių. Tačiau šią knygą laikyti „baisiai keista" yra geriausiu atveju — nesusipratimas, o blogesniu — nešališko pojūčio stoka.
Trumpa savo bičiulio vardu klausia: „Ar Keliuotis visada toks buvo, ar atsiminimuose kalba jau kitas Keliuotis — psichologiškai palaužtas ir sunaikintas, praradęs save?” Ir po šių niekuo neparemtų prielaidų bičiulis teškia taip pat niekuo neparemtą išvadą: „Jei pirmasis atvejis, tai štai sugriuvo dar viena mūsų ,legendarinių' inteltualų (intelektualų) figūra".
Skaityti daugiau: DAUGIAVEIDŽIO KELIUOČIO LEGENDA
Iš ciklo ,,Prisijaukinsiu sakalą", 1971
Pradedu gyventi atsiminimais.
Dėlioju vakarais,
kai nebekimba žuvys,
pageltusias nuotraukas,
skaitau senus laiškus.
Naktim
bandau atrasti žinotus žvaigždynus.
Sakau pusbalsiu
ne savo eiles.
Rytmečiais
piešiu
žilvyčio šaka
juokingus veidus
ant vandenio.
Ir gailiuos
taškuoto negyvo upėtakio,
gulinčio šalia manęs
ant paparčio lapų.
_files/I-Laisve-1988-102(139)-16.jpg)
Poetas Henrikas Nagys. Edmundo Arbo šaržas.
Šalia aktyvaus darbo politinėje veikloje Lietuvių Fronto bičiulių Los Angeles sambūris sudaro sąlygas ir lietuvių literatūros atskleidimui bei puoselėjimui. Jų rengiami literatūros vakarai, į kuriuos kviečiami su savo kūryba mūsų beletristai ir poetai, jau tapo gražia tradicija. 1987 gruodžio 5 toks literatūros vakaras ir vėl buvo surengtas — jau net 22-rąjį kartą. Iš Kanados Montrealio su savo raibuoju sakalu buvo atkviestas poetas Henrikas Nagys.
Šventė pradėta LFB sambūrio pirmininko dr. Zigmo Brinkio įvadiniu žodžiu. Su pačiu poetu klausytojus supažindino Pranas Visvydas. Nagys pirmuosius savo eilėraščius išspausdino 1938 Ateityje. Rinkinio formoje pirmoji knyga „Eilėraščiai" pasirodė 1946, paskui išėjo „Lapkričio naktys" (1947), „Saulės laikrodžiai" (1952), „Mėlynas sniegas" (1960), „Broliai balti aitvarai" (1969), „Prisijaukinsiu sakalą" (1978). Dalyvavo taip pat ir „Žemės" antologijoje, be poezijos daug reiškėsi kaip literatūros kritikas, vertėjas, mokytojas, redaktorius ir spaudos bendradarbis. Yra laimėjęs daugelį premijų. Nagys priklauso žemininkų ir lankininkų poetinei krypčiai. Jo poezija pilna simbolikos, gyvenimo problematikos, vaikystės nostalgijos ir optimistiško idealizmo. Neseniai Henrikas Nagys parašė žodžius kantatai „Kryžių ir Rūpintojėlių Lietuva” (muzika komp. A. Stankevičiaus), kuri Montrealyje ir Toronte buvo atlikta Lietuvos Krikšto sukakties minėjimuose.
Skaityti daugiau: LITERATŪROS ŠVENTĖ SU HENRIKU NAGIU
20-os politinės studijos Los Angeles
Gal Los Angeles LF bičiuliai ir kiek pasigiria, kaip kartais papriekaištaujama frontininkų stovyklose ir konferencijose, tačiau visi turėtų pripažinti, kad savo užsimojimuose losangeliečiai yra ištvermingi. 1987 m. gruodžio mėnesį įvyko 22-sis literatūros vakaras su poetu Henriku Nagiu iš Montrealio, o šių metų sausio 30-31 d. Šv. Kazimiero parapijos salėje įvyko dvidešimtosios dviejų dienų politinės studijos, kurias poetas Bernardas Brazdžionis spontanišku pareiškimu pavadino „tautinėmis rekolekcijomis”.
_files/I-Laisve-1988-102(139)-19.jpg)
29-tojo politinio savaitgalio Los Angeles paskaitininkai ir pranešėjai. Iš kairės, pirmoj eilėj: L. Valiukas, I. Bublienė, I. Skuodienė, dr. J. Kazickas ir A. Nelsienė. Antroj eilėj: E. Arbas, J. Pupius, A. Raulinaitis, R. Dabšys, I. Medžiukas, D. Navickienė, dr. Brinkis ir ]. Kojelis. Gretimam puslapy: dalyviai klausosi paskaitų Šv. Kazimiero par. salėje. Nuotr. V. R. Pluko.
_files/I-Laisve-1988-102(139)-20.jpg)
Tiesa, jau turbūt penkti metai, kai politines studijas LFB organizuoja kartu su Lietuvių Bendruomenės Vakarų apygarda, Jaunimo sąjunga ir Baltų Laisvės lygos lietuvių sekcija, tačiau savo partnerius nuo finansinės atsakomybės atleidžia. Tos studijos ruošiamos „tėvynės labui” („public service”). Seniau net aukos nebuvo priimamos. Dabar aukas priima, ir su padėka galima pasakyti, kad dalyviai doslūs. Tai kaip tik parodo politinių studijų reikalingumą.
Skaityti daugiau: DU DEŠIMTMEČIAI LIETUVIŠKIEMS SVARSTYMAMS
ATGARSIAI IR IDĖJOS
Jau klasiku tapusiame straipsnyje vienas žinomiausių šio šimtmečio istorikų, prancūzas Lucien Febvre siūlė nauju žvilgsniu vertinti reformaciją Prancūzijoje. Pasak jo, nebus galima visapusiškiau suprasti reformacijos versmes, kol istorikė stato netinkamus klausimus. Per daug dėmesio skiriama Liuteriui, jo šalininkams Prancūzijoje, katalikų hierarchų dorovės trūkumams, per mažai plačios apimties religijos ir dorovės krizei, kurią nemaža dalimi sukėlė kone šimtmetį trukę gilūs politikos, ūkio ir kultūros pasikeitimai. Febvre pamokymą įsisąmonino daug gerų istorikų, kurie, atsisakę trafaretinio priėjimo prie kurios nors istorijos problemos, sugeba atskleisti iki tol nematomų įvykio aspektų, kurie verčia naujai vertinti gerai žinomus įvykius. Nelengva statyti tinkamus klausimus, kaip kartu sunku ir atsakyti į nesudėtingiausius klausimus, jei jie prieštarauja istoriko išankstiniams nusistatymams.
Skaityti daugiau: Ar statomi tinkami klausimai?
Vienu iš svarbiausių įvykių šiuo metu lietuviškoje bendrijoje tenka laikyti Vyriausio Lietuvos Išlaisvinimo Komiteto (Vliko) pirmininko rinkimus vasario 20, Čikagoje. Ta proga pirmiausiai pažvelkime į istorinę raidą.
Vlikas susikūrė 1943 lapkričio 25, tad šiemet minėsime 45-tąsias metines. Tai buvo vieninga lietuvių tautos antinacinės rezistencijos pasekmė. Nors Vlikas savo prigimtimi buvo antinacinis, bet sovietinės okupacijos bangos buvo nublokštas į Vokietiją. Tik Lietuvių Fronto atstovas liko Lietuvoje. Vliką nuolat lydėjo lietuviškosios visuomenės nelygumai, ir tas jo efektyvumą stabdė. Prisimename „Kybartų aktus” ir ilgesnį laiką trukusį nesutarimą su Lietuvos atstovais užsienyje. Tas išsilygino. Prisimename „Lietuvos delegatūrą” ir BDPS, bet ir tie reikalai susitvarkė, Lietuvos pogrindžio atstovams su Daumantu per geležinę uždangą sėkmingai pasiekus Vakarus ir 1948 liepos 7-9 dienomis Baden-Badene suteikus visus įgaliojimus Vlikui veikti Vakaruose rezistuojančios Lietuvos vardu. Šiemet būtų proga paminėti 40-tąsias metines nuo to istorinio okupuotos Lietuvos atstovų prasiveržimo į laisvuosius Vakarus.
Skaityti daugiau: REIKIA DAUGIAU PASTANGŲ SUSITARTI
Gerbiamas Į Laisvę žurnalo redaktoriau, vakar mane pasiekė Į Laisvę gruodžio mėnesio numeris 101. Ačiū už jį. Malonu paimti žurnalą į rankas ir susipažinti su bendradarbių mintimis.
Radau atspausdintą ir savo pasiųsto laiško santrauką. Nežinau ar turiu už tai dėkoti, ar pykti. Iš laiško daug kas išleista, kas mano nuomone svarbu. Aš nesu frontininkas, tačiau domiuosi kiekvienu lietuviu, kuris iškyla savo sugebėjimais ir darbais. Dr. Vytautas A. Dambrava yra vienas iš tų, kuris rezistencijos darbe pats vienas nustelbė daugelį veikėjų didžiose mūsų kolonijose.
Virš tūkstančio didžiojoj Venezuelos spaudoj jo paskelbtų straipsnių, kuriuos atspausdina ir kiti Pietų Amerikos kraštai — Jūs galite įsivaizduoti, ką šis laimėjimas reiškia visiems lietuviams. Dvi valandos televizijoje su pirmą kartą tautybių istorijoje iškilmingas mišias atnašavusiu kardinolu. Pats dr. Dambrava jas gražiai aprašė Tėviškės žiburiuose", kur jo vardas nefigūravo. Tačiau redakcija, žinodama teisybę, pridėjo pastabą, jog tai yra dr. Dambravos asmeniškų pastangų rezultatas. Ar jūs kur nors turėjote kad ir valandą televizijoje, kur programa — ir labai gerai paruošta programa — būtų buvusi skiriama Lietuvai? Ir tai jau nebe pirma ar antra. Jūs betgi šį nepaprastai svarbų įvykį išleidote. Pravesta pirmoji Venezuelos istorijoje politinė rezoliucija Baltijos valstybių laisvės reikalu — kodėl per 40 metų niekas kitas čia nebandė ir niekam kitam nepasisekė jos pravesti?
Skaityti daugiau: AR YRA TYLOS SĄMOKSLAS?
Dr. Vytautas A. Dambrava kalbėjo Amerikos Lietuvių Tarybos surengtame Vasario 16 minėjime, New Yorke, švenčiant septyniasdešimtąją Lietuvos nepriklausomybės atsteigimo sukaktį. Čia spausdiname dvi jo kalbos ištraukas. Vienoje jis liečia Vakarų pasaulio ir sovietų sugyvenimo galimybes, kitoje — aiškiai parodo išeivijos politinio darbo trūkumus.
Gorbačiovinė era, nežiūrint šypsenų, Italijoje gerai sukirptų kostiumų, „glasnost",,,perestroikos" ir net vėliausios sutarties su Jungtinėmis Valstybėmis, yra lietuviams, latviams ir estams pati pavojingiausia. Vakarai yra tildomi ir migdomi. Tildomi ir migdomi yra ir mūsų lietuviai.
Esminis klausimas, ar iš viso dabartinėmis sąlygomis taika yra įmanoma su Rusija? Mano išmanymu, dabartinė padėtis, kurioje yra atsidūręs pasaulis, yra ne taika, o karas. Meskite akį į žemėlapį. Planeta žemė, kur pirštu nedursi, yra terorizmo grėsmėje, civilinio, teroristinio ar formalaus agresijos karo liepsnose. Vakarams šis karas — ne karas, nes jis nėra oficialiai paskelbtas, todėl mes jiems atsakome taikinga laikysena, taikos meto įstatymais ir taikos etika.
Skaityti daugiau: AR ĮMANOMA TAIKA SU SOVIETAIS?
Politinis darbas yra pagrindinis mūsų veiklos uždavinys.
Senoji karta savo uždavinius vykdė garbingai. Tautini gajumą reiškė ne vien lietuviškai kalbėdama, bet steigdama parapijas, statydama bažnyčias ir lietuvių namus, klubus ir, kad ir su menku išsimokslinimu, organizuodama sveiką lietuvišką tautinį ir kultūrinį gyvenimą.
Reikia džiaugtis, kad pastaraisiais metais ir pokario lietuviai stipriai sujudo. Lietuvos byla iškilo vyriausybėse, parlamentuose, Europos valstybių konferencijose, Europos Taryboje, įvairių kraštų televizijoje, radijuje ir spaudoje. Daugiausia dėmesio Lietuvai laimėjo Vatikanas ir Jungtinės Amerikos Valstybės. Niekad Amerikos prezidentas Baltijos valstybių problemai neparodė tiek rimto dėmesio kaip prezidentas Ronald Reagan, ir niekad joks kitas popiežius kaip Jonas Paulius II. JAV kongresas jau iš tradicijos buvo mums palankus. Net Valstybės departamentas dabar pasirodė su pozityviais pareiškimais, ypač žmogaus teisių srityje. Darbo ir kovos naštą nešė ne vien vadinamieji veiksniai, bet ir kitos didesnės ir mažesnės grupės ir net pavieniai asmenys.
Skaityti daugiau: POLITINĖS DOKTRINOS REIKALU
Kitame Vasario 16 minėjime, įvykusiame prie Čikagos esančiame Lemonte, kalbėjo Gintė Damušytė, Lietuvių informacijos centro veikli darbuotoja. Ji palaiko telefoninius ryšius su Lietuvoje gyvenančiais disidentais, ir jos kalba buvo pailiustruota net tokių telefoninių pasikalbėjimų ištraukomis per mikrofoną. Štai kelios mintys iš Gintės Damušytės kalbos:
...Kas būtų tikėję prieš metus, prieš pusmetį, ar net prieš mėnesį, kad Lietuvoje bandys viešai paminėti Vasario 16 paskelbtos Nepriklausomybės akto 70 metų sukaktį? Kas būtų tikėję, kad laiškuose, telefoniniuose bei asmeniškuose pasikalbėjimuose, lietuviai kalbės atvirai ir tokiomis temomis, už kurias prieš kelis metus siųstų tiesiai į lagerį? Kas būtų tikėję, kad 29 m. amžiaus Petras Gražulis drįs savo teismo metu atsisakyti karinio bilieto ir pasmerkti Lietuvos okupaciją, Bažnyčios persekiojimą, sąžinės laisvės suvaržymą ir net pasmerkti karą Afganistane?
Šių įvykių šviesoje iškyla gyvybinis klausimas — ar mes gyvendami laisvėje pajėgsime peršokti tą psichologinį barjerą, kuris ligšiol skyrė mus nuo tautos? O barjeras buvo ir tebėra galingasis baimės jausmas — baimė dėl Lietuvoje gyvenančių giminių ir artimųjų, baimė
Gyventi visada reiškia kovoti, nes tas, kuris nurimsta gyvenimo bangose, neišvengiamai merdi ir žlunga.
Iš 200 lietuvių laiško Gorbačiovui.
Skaityti daugiau: KOVA BE BAIMĖS
LFB TARYBOS IR CENTRO VALDYBOS RINKIMAI
LFB rinkiminė komisija Clevelande, susidedanti iš Juozo Damušio, Kazimiero Ralio ir Alberto Sušinsko, patikrinus bičiulių balsavimo vokus ir suskaičiavusi balsus, paskelbė šiuos rezultatus:
Į naująją LFB Tarybą išrinkti: dr. Kazys Ambrozaitis, dr. Petras Kisielius, Algis Raulinaitis, dr. Zigmas Brinkis, Juozas Kojelis, Pilypas Narutis, dr. Adolfas Šležas, Edmundas Arbas, Antanas Sabalis.
Į LFB Centro valdybą: Juozas Ardys, Juozas Mikonis, Vincas Akelaitis, Ingrida Bublienė, Vytautas Brizgys, Marytė Petrulienė, Jonas Vasaris. Centro valdybos pirmininku pasilieka Juozas Mikonis.
LFB Tarybos prezidiumas sudarytas Čikagoje. Tarybos pirmininku buvo išrinktas dr. Adolfas Šležas. Pilnas sąstatas ir adresai bus paskelbti sekančiuose numeriuose.
Skaityti daugiau: VARDAI IR ĮVYKIAI
Į LAISVĘ SKAITYTOJŲ MALDOS DIENA
Glaudesnei jungčiai su Lietuvos tikinčiaisiais, kovojančiais už savo krikščioniškąjį tikėjimą ir tautos laisvę, kun. Kazimieras Pugevičius, Lietuvių katalikų religinės šalpos vedėjas, prašo visus įsijungti į jo organizuojamas maldos dienas. Kiekvieną metų dieną jis yra paskirstęs įvairioms organizacijoms, parapijoms, laikraščių bei žurnalų skaitytojams, mokykloms ir t.t. Į Laisvę leidėjams ir skaitytojams tokia maldos ir susikaupimo diena yra paskirta šių metų spalio 17. Visi Į Laisvę skaitytojai ir bendradarbiai kviečiami tą dieną įsijungti į maldos grandinę — organizuotai ar pavieniai. Daugiau informacijų ir specialių knygelių galima gauti, kreipiantis į kun. K. Pugevičių, Lithuanian Catholic Religious Aid, 351 Highland Blvd., Brooklyn, NY 11207. Ta proga Lietuvių religinei šalpai būtų galima pasiųsti ir auką.
Skaityti daugiau: Skelbimai
Fotografinė kopija 
BOX 
