Jonas Žičkus Nueitas kelias

 

Grįžti į pradinį meniu


 

Jonas Žičkus

Nueitas kelias

Kęstučio apygardos partizano atsiminimai

LIETUVOS GYVENTOJŲ GENOCIDO IR REZISTENCIJOS TYRIMO CENTRAS
VILNIUS 1999

Nemakščiuose mus tardė, mušė ir spardė du kartus. Trečios dienos rytą stribai nuvežė į Raseinius ir uždarė mūrinio namo rūsyje. Tame name buvo įsitvirtinę enkagėbistai (NKGB). Suimtuosius labai žiauriai tardė. Po visu namu buvo nemažas rūsys, padalytas į nedideles kameras. Viena nuo kitos jos buvo atskirtos lentų siena, todėl susikalbėti vienos kameros kaliniams su kitais buvo nesunku. Visos kameros buvo sausakimšai prigrūstos Raseinių krašto žmonių. Atsisėsti vietos nebuvo, o apie atsigulimą galima buvo tik pasvajoti. Trūko oro, nedavė vandens, naktimis žiauriai tardė, visaip kankino. Tas sausakimšai žmonių prikimštas kameras vadino rusiškai KPZ. Rūsio viršininkas buvo Galbogis. Vaikščiojo jis apsivilkęs sovietinio milicininko uniforma, kaliniai šnekėjo, kad Galbogis tikras sadistas. Mus tris uždarė į atskiras kameras. Izidorius Stoškus pateko į vidurinę kamerą, todėl jis galėjo per sienoje iškaltas skylutes pasikalbėti su manimi ir Steponu. Pirmosios dienos vėlų vakarą išvedė mane į tardymą. Tardytojas - žydas papulkininkis.

 

Knygą galite atsisiųsti arba atsiversti kitame lange sekančiais formatais:

 

Web - html 
PDF
PRC (reader'iams bei mobil. Įrengimiams)