Partizanai: Istorija ir dabartis
 Adolfas Ramanauskas
Vanagas
1918 03 06 - 1957 11 29
|
 Antanas Kraujelis
Siaubūnas
1928 10 28 - 1965 03 17
|
 Jonas Žemaitis
Vytautas
1909 03 15 - 1954 11 26
|
 Juozas Lukša
Daumantas
1921 08 10 - 1951 09 04
|
 Juozas Vitkus
Kazimieraitis
1901 12 10 - 1946 07 12
|
 Jonas Misiūnas
Žalias Velnias
1911 - 1947 03 11
|
 Justinas Lelešius
Grafas
1917 11 23 - 1947 09 24
|
 Lionginas Baliukevičius
Dzūkas
1925 01 01 - 1950 06 24
|
K A R Y S
Nr. 9 (1282)1952 M. GRUODIS-DECEMBER ĮSTEIGTAS 1919 M.
T U R I N Y S
BE PENKTOSIOS YRA IR ŠEŠTOJI KOLONA
LIETUVOS VIETINĖS RINKTINĖS REIKALU
Lietuvos Kariuomenes sukakties minėjimas laisvame pasaulyje
Žurnalo fotografinė kopija PDF 
Redaguoja: Dom. Penikas, Br. Aušrotas ir Sim. Urbonas. Leidžia KARIO leidykla.
PRAKARTĖLĖ YRA VISUR, KUR KOVOJAMA UŽ TEISINGUMĄ
Tomas Žiūraitis, O. P.
Nuostabi ta Betliejaus Prakartėlė. Ji nuostabi savo dieviška kilme, dievažmogiška prasme ir žmogiškais papročiais, įvairėjančiais pagal tautų būdą, tradicijas, socialines ir kultūrines sąlygas.
Betliejaus Prakartėlėje kūnu tapo dangaus ir žemės interesai, tenai išsisprendė Dievo ir žmonių santykiai. Prakartėlėn nusileido išganymas, kad gyvąja dvasia uždegtų, palaimintų geros valios žmogų ir pasaulį. Pasaulyje palaimos nedaug, nes jis, daugiau ar mažiau pamiršęs Prakartėlę, žygiuoja savųjų interesų įkūnijimo link ... Kur tas žygis pasaulį veda ir jau nuvedė — patys esame liudininkais ...
Taigi tas kelias pro Prakartėlę buvo klaidingas, priešingas kelias — teisingas. Kelias atgal prie įsikūnijusios Tiesos ir Gėrio, kelias prie Prakartėlės, prie bendradarbiavimo išganymo atbaigime. Tas reiškia, Dievas tapo žmogumi, kad žmogus užgimtų Dievui, taptų atbaigtas, sudievintas.
Tai Prakartėlės nuostabumo paslaptis, jos prasmė. Mūsų kariams tas nenaujiena. Prisimenam Įsikūnijimo — Kalėdų prasmę, kad giliau pajusti dabartinės kovos reikšmę ir kario kalėdinę paskirtį.
Karys ir Kalėdos, Prakartėlė — kas gi čia bendro? Kai kurie dar ir dabar mėgsta nusišypsoti iš mūsų buvusios kariuomenės ir karių apskritai, pamiršdami, kad Lietuvos kario įnašas mūsų tautos istorijon yra vienas tauriausių. Jau vien tik dėl to mūsųkariai buvo ir yra tautinio ir dvasinio atgimimo bendrininkai, nes jie prasmingą, bet ne savižudybės kovą pripažino; jie malda širdyse ir ginklu rankoje — Lietuvos karių net tradicija — garbingai budi vispusiško atgimimo sargyboje. Erodų šypsena ar neapykanta tik patvirtina, kad Prakartėlė ir mūsų kariai ne pasaka ...
LIETUVOS ULONŲ MAJORAS HOKDYNSKIS IR JO KNYGA APIE LIETUVOS — LENKIJOS SUKILIMĄ
ADV. KOSTAS R. JURGĖLA
ŠIAULIŲ PUOLIMAS
Nagrinėdami šių kautynių planą ir turėdami mintyje rusų Šiaulių įgulos silpnumą, mes tegalime manyti, kad miestas turėjo būti paimtas pirmuoju puolimu. Ir atrodys beveik netikėtina, kad po keturių valandų nesėkmingo puolimo mes turėjome pagaliau pamesti savo poziciją.
Atvykę į lygumą priešais Šiaulius du korpai buvo sustatyti kautynių tvarkoje. Gen. Dembinskio rinktinė pakeitė savo poziciją ir sudarė mūsų kairįjį sparną. Iš dešiniojo sparno ir vidurio mes paleidome artilerijos ugnį, kartu siųsdami į priekį savo kovotojus. Priešas išsikasė aplink visą miestą apkasus, už kurių pasislėpė jo pėstininkai, o miesto dešinėje jis įrengė redutą. Iš miesto šonų, prieš kuriuos buvo pastatyti dešinysis sparnas ir vidurys, pradėta leisti bendra muškietų ir artilerijos ugnis, kurios priedangoje lengvieji mūsų daliniai stengėsi paimti įtvirtinimus.
Vieninteliai aukštieji karininkai, dalyvavę šiose kautynėse, generolas Šymanovskis ir pulkininkas Pientka, matydami, kad ši lengvosios kariuomenės ataka prieš saugiai įsikasusius rusų pėstininkus yra mums nuostolinga, įsakė pulkininkų Jeromos ir Piveckio vadovaujamiems dviem pėstininkų batalijonams vykdyti antpuolį, pridengiant dviem patrankoms ir vienam 3-jo ulonų pulko eskadronui. Šis įsakymas buvo įvykdytas su didžiausiu ryžtumu. Mūsų artilerijai iššovus po du pabiros (kartečės) sviedinius, du pėstininkų batalijonai atakuodami įžengė į miestą ir, nebodami baisios ugnies iš namų langų, pasiekė miesto rinkos aikštę. Netgi miesto gyventojai žydai šaudė į mūsų kareivius; daugelis jų buvo suimti su pistolietais rankose ir vėliau sušaudyti. Priešas buvo sumišęs ir, mums paėmus šimtą belaisvių, buvo patirta, kokia netvarka buvo kilusi jo eilėse. Jei būtų buvę bent du kiti batalijonai pasiųsti į miestą įsiveržusiųjų paremti, ataka būtų buvus tuo ir baigta. Tačiau to nepaisyta ir įsiveržėliai pasiliko pavojingoje būtyje tuo tarpu, kai likusios mūsų jėgos buvo be naudos užsiėmusios ir negavo jokių įsakymų. Drąsus pulkininko Pientkos sumanymas antpuoliui vykdyti niekur nebuvo paremtas. Gen. Dembinskio korpas pasiliko visai neveiklus, nors karininkai retkarčiais buvo jo siunčiami pas gen. Chłapowskigauti įsakymų, šiuo apsileidimu į miestą įsibrovę batalijonai liko išstatyti prieš gausingesnes priešo jėgas, kurios, puldamos juos iš visų šonų, privertė juos pasitraukti iš miesto, tarp nukautųjų paliekant ir narsiuosius pulkininkus Jeromą ir Pivickį ir arti pusės savo skaičiaus. Šiame susirėmime privaloma ypatingai paminėti garbingasis kunigas Lagas, kuris šiame puolime vadovavo eskadronui, laikydamas kryžių vienoje rankoje ir kardą antroje.
PETR. TARVYDAS
Atsakingieji pasaulio politikos vadai naujo karo nenori. Bet ir jų tarpe jau nedaug yra tokių, kurie manytų, jog busimojo karo kokiu nors būdu bus galima išvengti. Kada ir kaip tas naujas karas prasidės nežinia. Tik vis aiškesnis darosi šio naujo karo neišvengiamumas.
Belaukdami pranašaujamojo būsimojo kruvino karo, mes nekreipiam dėmesio į jau dabar vykstantį ir baisų karą, kuris yra apėmęs pasaulį. Mažaisiais karais šiandien vadinami — Korėjos ir Indokinijos bei Malajų karai. Tikriausia, šie karai atrodo maži tik šiandien. Jeigu jie būtų vykę prieš trejetą dešimčių metų, jie nebūtų “maži”... Nesgi mes pripratom prie naujų karo mąstų.
Čia turimas galvoje vadinamas “šaltasis” karas, arba, geriau pasakius, ideologinis karas. Ir šis karas turi pilną teisę vadintis “pasauliniu karu”. Juk šis karas apima ir didesnius plotus ir liečia daugiau žmonių, negu du paskutinieji pasauliniai karai, šiandien nėra pasaulyje valstybės, nors ji skelbusi esanti neutrali, kur nesijaustų šis ideologinis karas. Milžiniškos liepsnos pasiekia širdis ir protus visų, neišskiriant nei moterų, nei vaikų. Eina kova dėl milijonų žmonių pavergimo.
Šaltasis karas tuo tarpu eilinio žmogaus nebaugina. Čia nėra armijų žygiavimo, patrankų griaudimo, nesigirdi sprogstančių bombų. Bet šio karo pasekmės darosi vis baisesnės. Priešas nejučiomis užkariauja milžiniškas teritorijas.
verčia prancūzų aviacijos pramonę šlubuoti
BASTILE dienoje prancūzai išdidžiai stebėjo 100-to sprausminių lėktuvų dalyvavimą kariuomenės parade Elizrejaus Laukuose. Deja, retas kuris žinojo, kad jie sudarė penktadalį visos prancūzų aviacijos. Techniškai prancūzų aviacijos pramonė yra viena geriausių pasaulyje. O visgi ji mažėja ir turi pavojaus visai sunykti. Kur gi to priežastys?
1940 m. prancūzai pagamindavo 3000 naikintuvų per metus. Jų pramonė vokiečių ir sąjungininkų bombonešių buvo sunaikinta, bet po karo atsikūrė kaip moderniškiausia prancūzų pramonės šaka. Šiandien gi jai gręsia sugriuvimas.
1946 metais 140,000 darbininkų dirbo aviacijos pramonėje, šiandien — vos 30,000 beliko.
Viena iš priežasčių buvo komunistų vyravimas kaip Krašto Apsaugos M-je, taip fabrikuose.
Didžiausia gi priežastis Prancūzijos finansinis nepajėgumas užsisakyti ganėtinai modernių lėktuvų, kad pramonė veiktų pilnumoje.
Prancūzų aviacijos metinis biudžetas $700 milijonų (palyginus su JAV $21 bilijonu). Nėra lėšų naujiems typams konstruktuoti. Gerinami seni modeliai. Kad išvengus darbininkų atleidimo, prancūzai bandė gauti koncesiją gaminti British Comet ir dalis F-84 Thunderjet, kuriuo aprūpinamos NATO valstybės.
Dabar prancūzų viltis yra DA-452 Mystėre. Tai užpakalin lenktais sparnais sprausminis lėktuvas, greitesnis ir geriau ginkluotas už F-86 SABRE, kurio greitis yra virš 670 m. val. ir ginkluotas šešiais .50 kalibro kulkosvaidžiais bei raketomis. Mystėre turi keturis 30 mm pabūklus. Kaina $275,000.
Tecnikos stebuklas komunizmo grėsmei atremti
Amerika, atsakydama į sovietinę grėsmę ir kartu sustiprindama nuo šios vasaros įvestąjį 24 val. priešlėktuvinį budėjimą, pateikė naują technikos stebuklą, Lockheed B-vės sukonstrutuotąjį “Starfire” (Žvaigždžių Ugnis) lėktuvą.
Tai naujas, galingas, kuone automatinis sprausminis lėktuvas, sutrumpintai vadinamas “F-94-C”. Aišku, kad jo greitis ir kiti techniškieji duomenys griežčiausia paslaptis. Pasitenkinta lakonišku pareiškimu, kad “Starfire” viršijanti 600 mylių val. greitį. Esą jis greičiausi įkopia į aukštį, ir jo lubos siekia 45.000 pėdų arba 15 km. Tuo būdu jis gali pasiekti visus ligi šiol žinomus aukščiausiai skrendančius bonmbonešius.
Jis yra varomas J-48-P-5 PRATT ir WHITNEY B-vės gamintu sprausminio variklio. Jame telpa apie 12.000 svarų elektroninių įtaisų su350 elektroninių lempų. Tai yra dienos - nakties ir visokio oro pabaisa.
Lėktuvo naikinamąją ugnį kontroliuoja ligšiol geriausi “smegenys”, atlieką šiuos veiksmus:
1. Kai lėktuvas pakyla, radaro operatorius iš žemės gauna kelio kryptį į taikinį. Radaro operatorius lėktuve, pagal gautus žemės sekėjų duomenis, suranda taikinį “rutulio formoje”;
2. Tada pilotas visą lėktuvą nukreipia tiesiai į taikinį ir “rutulį” laiko radaro ekrano centre; jis seka taikinio didėjimą;
3. Lėktuvas ginkluotas 2.75 colių skersmens raketomis, kurias iššauna pilotas, spausdamas norimus mygtukus;
4. Kada priešo “rutulys” pasiekia atitinkamą dydį, tada pilotas paspaudžia mygtuką; nuo šio momento visą sudėtingą darbą atlieka elektroniniai smegenys; automatinis pilotas perima skridimo kontrolę, skaičiavimo įrankiai sprendžia sudėtingus gravitacijos dėsnius ir, atėjus momentui, iššauna žudančias raketas;
Amerikos Kongreso speciali komisija tebetyrinėja Katyno žudynes, kur antrojo pasaulinio karo pradžioje buvo išžudyta keli tūkstančiai lenkų karių. Tai buvo karo belaisviai, kuriuos rusai paėmė 1939 metų rugsėjo mėnesį, kai Hitleris ir Stalinas drauge puolė ir pasidalino Lenkiją. Komisija apklausinėjo eilę liudininkų, Vašingtone ir Čikagoje, buvo nuvykusi į Londoną, kur apklausinėj o 31 liudininką, ir 28 Frankfurte, Vokietijoje.
Per apklausinėjimus paaiškėjo, kad 1939-40 metų žiemą rusai laikė keliolika tūkstančių karo belaisvių lenkų trijose stovyklose: Kozielsko, Starobielsko ir Ostaškovo. Nuo 1940 metų pavasario apie tuos lenkus jau nebūta jokių žinių.
Kongreso komisijoje duotieji liudijimai visu tikrumu parodė, jog Kazielske laikytieji lenkai buvo rusų NKVD išžudyti Katyno girioje netoli Smolensko. Starobielsko stovykloje laikyti lenkai karo belaisviai buvo išžudyti netoli Charkovo, gi Ostaškovo stovykloje internuotieji lenkai buvo susodinti į baidokus ir nuskandinti Baltijos jūroje.
Amerikos Kongreso komisijai liudijo nemaža asmenų, kurie patys buvo internuoti Kozielsko stovykloje. Liudijo gydytojų komisijos nariai, kurie 1943 metais ištyrė masinius Katyno kapus, kai šie buvo surasti. Buvo ir tokių liudininkų, kurie patys regėjo žudynes. Visi jie, apie pusantro šimto, pareiškė esą įsitikinę, kad Katyno girioje lenkų karius išžudė NKVD 1940 metų vasario, kovo ir balandžio mėnesiais, kada Katynas buvo rusų rankose.
Kongreso apklausinėjimuose išryškėjo, kad Stalino NKVD yra atsakinga ne už vieną Katyną, bet už daugelį. Iškilo vardai, kurių vienas tik suminėj imas kelia šiurpą lietuvio atsiminimuose. Plačiajam pasauliui šiandien jokia paslaptis, kad Sovietai yra įvykdę masines žudynes Pravieniškėje, Rainių giraitėje, Červenėje, Vinicoje ir kitur.
Šiomis dienomis Amerikos Balsas įvairiomis kalbomis davė pranešimą apie Pravieniškių žudynes, kurias rusai įvykdė 1941 metų birželio 26-tą dieną, čia kulkosvaidžiais išžudyta ūkininkai, darbininkai ir tarnautojai, kurie buvo laikomi internuoti neva kaip nusikaltę komunistinei tvarkai. To paties likimo susilaukė ir šių internuotųjų prižiūrėtojai su šeimomis.
PULK. O. URBONO PAAIŠKINIMAS DĖL PULK. BIRONTO PRIEKAIŠTŲ
“Kario” 5 ir 6 Nr. Nr. buvo įdėtas p. pulk. Bironto “atsakymas pulk. Oskarui Urbonui”.
Su pulk. Birontu nei polemizuoti, nei šį reikalą diskutuoti aš jokio noro neturiu. P. Biron-tui aš tegaliu tik tiek pasakyti, jog jis labai klysta tvirtindamas, kad mano tikslas buvo jį “sukompromituoti lietuviškos visuomenės skyse . P. Birontas nei asmeniškai, nei kaip visuomenės veikėjas manęs visai nedomina, todėl jį “kompromituoti” aš tikrai tikslo neturėjau. Rašiau taip, kaip tie faktai anais laikais pagal buvusius štabe dokumentus atrodė.
Visas tas vietas, kur p. Birontas mane asmeniškai puola, aš palieku be atsakymo, tai sąžinės, moralės, o gal ir išauklėjimo ir inteligencijos dalykas, bet į jo dėl Vietinės Rinktinės pareikštas mintis aš atsakyti turiu, nors ir darau tai prieš savo norą, nes (kartoju) su p. Birontu polemizuoti aš neskaitau reikalinga.
Anų laikų padėtyje galima buvo du sprendimai: arba eiti su vokiečiais arba laikytis lietuviškos linijos. Tarpinių kompromisų nebuvo ir būti negalėjo. Su p. Birontu mes, matomai, ėjome skirtingais keliais ir tų kelių skirtumo esmė jam, atrodo, dar iki šios dienos nepaaiškėjo, nes kaip kitaip galima dar šiandien mėginti ginti tezę, kuri galutinai yra pasmerkta?
Šių metų lapkričio mėnuo Jungtinėse Amerikos Valstybėse, aišku, ir kitose laisvose šalyse, kur tik yra didesni lietuvių telkiniai, praėjo Lietuvos kariuomenės atsikūrimo sukakties minėjimų ženkle. Šie metai bene bus pirmieji, kai laisvojo pasaulio lietuviai lapkričio 23-sios sukakčiai atidavė savo reikiamą dėmesį. Ir kaipgi kitaip. Juk lapkričio 23-ji simbolizuoja mums netektosios laisvės ilgesį ir skatina mūsų pasiryžimą visais būdais tęsti kovą, kol savoji žemė vėl bus išlaisvinta.
Lietuvos kariuomenės šventė minėta pasaulio lietuvių spaudoje, talpinant atitinkamus straipsnius, radiofonuose, iš kur lietuviškas žodis plaukė bangomis lietuvių šeiv mosna, ryškindamas mūsų ginkluotųjų pajėgų reikšmę atgaunant nepriklausomybę bei jos laikotarpyje, ir uždarose salėse, kur buvo atliekami iškilmingi aktai ir pagerbiami žuvusieji už laisvę kovotojai. Tai, kas vyko laisvajame pasaulyje, lietuviškasis Amerikos Balsas bent dalį pertransliavo į Tėvynę, kur mūsų broliai atkakliai kovoja su žiauriuoju okupantu.
Iškilmingi minėjimai, sutelkę lietuviškosios visuomenės skaitlingus būrius, įvyko daugelyje vietovių, kurių dėl vietos stokos tik kelis čia teatžymėsime.
Skaityti daugiau: Lietuvos Kariuomenes sukakties minėjimas laisvame pasaulyje
Penkios vėliavos, dalyvavusios Lietuvos Kariuomenės šventės minėjime New Yorke. Iš kairės: Lithuanian Memorial Post Legion vėliava, JAV valstybinė vėliava, Amerikos Lietuvių Legiono Dariaus ir Girėno Posto vėliava, vėl JAV valst. vėliava ir Lietuvos valstybinė vėliava. Vėliavų tarpe gen. P. Plechavičius, o jų priekyje Am. Liet. Legiono Dariaus ir Girėno Posto New Yorko kuopos vadas savanoris Petras Mikalauskas. Vėliavoms asistuoja legionieriai.
Dalis Kariuomenes šventes rengėjų su gen. P. Plechavičiumi, šalia jo sėdi Bendrojo Rengimo Komiteto pirmininkas J. Ginkus. Stovi iš dešinės j kairę: Lithuanian Memorial Posto vadas Alexis Vasiliauskas, “Ramovės” New Yorko skyriaus pirmininkas pik. Iz. Kriaunaitis, Rengimo Komiteto narys A. Jurgėla, vienas iš parengimo tvarkytojų S. Kontrimas ir Amerikos Balso redaktorius P. Labanauskas.
Lietuvos Kariuomenės šventės minėjime New Yorke Garbės Prezidiumas gen. Povilo Plechavičiaus pagerbimo bei žymenio įteikimo metu. Pagerbimo aktą skaito Amerikos Lietuvių Legiono vadas kpt. P. Jurgėla. Iš dešinės į kairę matome: 1) adv. A. Olis, Čikagos sanitarijos departamento viršininkas, 2) Vyčio Kryžiaus kavalierius kpt. Jurgis Kiaunė, 3) prelatas J. Balkūnas, Amerikos List. Bendr. pirmininkas, 4) Vyčio Kryžiaus kavalierius, buvęs gusarų pulko vadas pik. Iz. Kriaunaitis, 5) ponia Papeliučkienė, velionies generolo Papeliučkos našlė, atstovavusi Lietuvos karių šeimų moterų Birutiečių sąjungą, 6) Gen. P. Plechavičius, 7) Generalis Konsulas pik. J. Budrys, pirmasis Klaipėdos Krašto gubernatorius, 8) ponia Tercijonienė, atstovavusi Lietuvos šaules moteris, 9) žinomas veikėjas J. Ginkus, JAV civilinis mėlynasis brigados generolas, 10) toliau matosi kpt. V. Alksninis, buv. šaulių Rinktinės vadas, atstovavo Lietuvos šaulių Sąjungą, ir daugelis kitų.
Paveiksle iš kairės į dešinę matome: Kariuomenės sukakties New Yorke rengimo komisijos pirminniką J. Kiaunę, Amerikos Balso liet. skyriaus viršininką adv. K. Jurgėlą, gen. P. Plechavičių, šventės rengimo komiteto narį V. Alksninį, Amerikos Lietuvių Legiono vadą kpt. P. Jurgėlą ir vietos “Ramovės” pirmininką Iz. Kriaunaitį.
PASAULIO LIETUVIŲ ŽINYNO redaktorius ats. Itn. A. Simutis, vienas iš Studentų Ats. Karininkų Korporacijos “Ramovė” steigėjų ir l-sis vicepirmininkas, dabartinis vicekonsulas New Yorke, savo artimųjų tarpe, šalia jo sėdi Generalinis Konsulas New Yorke J. Budrys ir Lithuanian Chamber of Commerce, Inc. pirmininkas X. Strumskis. Iš kairės į dešinę stovi: Lietuviškojo Amerikos Balso viršininkas K. Jurgėlą, prof. Čiurlys, P. L. žinyno redaktoriaus uošvis, “Kario” redaktorius D. Penikas, P. L. žinyno spaudos darbą įvykdęs J. Kapočius, Pranciškonų spaustuvės direktorius Tėvas Prnaciškus Giedgaudas, “Tėvynės” redaktorius Vasil, Tėvas Modestas Stepaitis ir “Darbininko” ir “Ateities” redaktorius P. Jurkus.
Jo laikraštinio darbo 40 metų sukakčiai atžymėti
Sunku įsivaizduoti “Karį” be Stasio Butkaus. Turbūt, nėra ir nebuvo Lietuvoje laikraštininko, kuris vienoj redakcijoje būtų išdirbęs 22 metus, gi jis tiek išdirbo “Karyje”. Šiais metais Stasys Butkus švenčia savo 40 metų laikraštinio darbo sukaktį.
Manome, kad šia proga verta plačiau praskleisti Stasio Butkaus gyvenimo knygą.
Šį pasaulį Stasys Butkus išvydo 1897 m. kovo 13 d. Kurtuvėnų miestelyje, Šiaulių apskr. Vadinasi, žmogus gimė žemaičiu. Būdamas 10 metų amžiaus, pradėjo lankyti Žadvainių dvare rusų valdinę pradžios mokyklą. Lankė tiktai dvejus metus. Mat, mokytojai rusai nesutiko mokyti lietuvių kalbos ir katalikų tikybos, tai mokiniai, jų tarpe ir St. Butkus, “sustreikavo” ir 1909 m. nuo viduržiemio metė mokslą. Atidarius Kurtuvėnuose lietuvių “Saulės” pradžios mokyklą, Stasys joje mokėsi 1910-1912 metais.
Stasio Butkaus tėvas buvo laiškanešys, nors pats skaityti bei rašyti, galima sakyti, nemokėjo. Nešiodavo jisai laiškus iš Bubių pašto agentūros į Kurtuvėnus, nes čia pašto nebuvo. Jau iš mažens Stasys buvo pripratintas prie rašto. Žmonės, daugiausia moterėlės, atėjusios atsiimti laiškų iš Amerikos ar kariuomenės, nebeturėdavo kantrybės toliau laiško nešti perskaityti, o pačios nemokėdamos rankos rašto skaityti, prašydavo Stasiuko, dar jauno vaiko, padėti. O kai perskaitydavo, tai teiraudavosi, gal gali į laišką atsakyti. Taip Stasys Butkus ir “pradėjo” savo pirmuosius žingsnius visuomeninėje tarnyboje.
Vaikystes dienų prisiminimai
JUOZAS RATUOKLIS
(Tęsinys iš pr. nr.)
Vėliau atvažiavo moterys kaimyno raišu arkliu (vienintelis ir buvo kaime likęs po šios nakties), sudėjo abu naujus karstus. Kelios senosios pasiėmė švento vandens ir grabnyčias. Visi jie pasuke į miškus, palikdami mus kelių senučių globai, kad nepasektume išvykusiais... Liko verkiančios kelios moterys ir maži vaikai...
Po kelių dienų pradėjo grįžti mergaitės. Jos pasakojo, kad sužeistieji visi gyvi buvo nuvežti į Panevėžio “lazaretą”. Tik jos ten palikusio prie sužeisto sūnaus vieną kaimynę. Iš Panevėžio jos grįžusios pėščios, nes “mašina'’ (traukinys) veža tik sužeistus ir į frontą. Vyrų ir arklių dar nebuvo.
Gal daugiau dviejų savaičių praėjo, kol pradėjo grįžti vyrai su arkliais. Vieni jų grįžo nuo Kalkūnų, kiti jau net iš Dvinsko. Jie visi grįžo išvargę ir purvini. Vieni jų buvo pasirišę rankas, kiti iš vežimų išlipo tik su laįzda. Su jais grįžo ir visos likusios merkaitės.
Su kaimo paskutiniaisiais vyrais grįžo ir mano tėvas. Vienmarškinis, arkliu vedinas. Švarkas likęs tos nakties kautynėse už Kuklių km., o vežimą sudaužęs patrankos sviedinys. Arklys visai atsitiktinai išlikęs sveikas, nes tuo metu buvo atkinkytas pasiganyti. Kitą dieną mūsų arklys vežęs sužeistuosius į Obelių ligoninę ir pas tėvelį sugrįžęs tik vakar rytą. Su tėveliu grįžo ir kaimyno piemenukas, 10 m. vyras, visą laiką važiavęs savo kaimo arkliais, kur tik buvo reikalinga. Jis buvo pats išdidžiausias, nes buvo netik prie Dvinsko, bet net ir Utenoje, Panevėžyje. Visur važiuodavęs kaip didelis su mūsų kaimo mergaitėmis, nes vyrai gyvenę tik apkasuose ...
Sugrįžo pagaliau ir vyrai iš “la-zereto”. Vienais jų su medine koja, o kitas — be akies. Tada susirinko visas kaimas ir išlygino visus karo nuostolius. Vienam mano kaimynui grūdais nupirko arklį, paprastą, tokį nuplikusiais rudais šonais, bet vis tik arklį, kokį anuo metu galėjo gauti. Senasis kaimyno arklys ilsėjosi mūsų pačių miške, jis krito vedant išvežti sužeistiesiems. Kaimas sudėjęs po ratąįtaisė ir mano tėvui šiokias tokias vežėčias su luobiniais šonais, nes visos lentos nuėjo sudegusiam kaimyno klojimui...
Bal. Brazdžionis, Chicago, Ill.
Daug mūsų brolių jau tampa JAV kariais. Jų gyvenimas karių gretose yra labai įvairus ir visokių išgyvenimų pilnas. Plačiau aprašyti yra neįmanoma, tenka tik kai kuriuos paminėti. Ypač mums labai gaila tų jaunų vyrų, kurie jau paguldė savo galvas už Pasaulio Laisvę, kurie liko invalidais visam gyvenimui, kenčia nelaisvėje. Pirmiausiai pagerbsime ir tylos minute prisiminsime žuvusius:
— Kpt. Albinas Venskus, kilęs iš Chicagos, žuvo Anglijoj, bombonešio avarijoj;
— Vilimas Klimauskas, iš Detroit, Mich., nuskendo su Hobson laivu;
— Edvardas Toraitis, iš Wilkes-Barre, Pa., žuvo Korėjoje, fronte;
— Sargybų kuopos gyd. Tekorius mirė V. Vokietijoje;
— Leoanrdas Eisminas, kilęs iš Detroito, krito Korėjos karo lauke.
Tebūna jiems lengva pasaulio žemė, už kurios laisvę savo gyvybę atidavė!
Karių išgyvenimai, atostogos ir tarnyba
Karys Pr. Sutkus, esantis Vakarų centriniame fronte Korėjoje, savo išgyvenimus pažymi:
— Pirmoji naktis Korėjos fronte praėjo gana šiurpulingai. Pergyventi vaizdai keliaujant per Korėjos žemę, per jos miestus sudarė neįprastą mano vaizduotei reginį, kuris neišdils niekuomet iš atminties. Šaltos ir drėgnos naktys mane supę, bet miegamasis maišas saugojo nuo ligų. Po trijų dienų buvau paruoštas vykti į trečiosios divizijos plotus, aukščiau 38 paralelės. Čia jau artilerijos triukšmas ir lėktuvų burzgimas liejasi į vieną akordą...
Korėjoje reikės ilgiau likti
Nežiūrint prieš rinkimus duotųjų daugelio pažadų, grynai dėl ekonominių sumetimų kariai iš Korėjos ne taip greitai grįš, kaip buvo galvota. Pagal taškų sistemą, kad išvyktų iš Korėjos, reikėjo 38 taškų, o dabar reikėsią turėti 40 taškų. Armija dėl sumažintų sumų neturinti pakankamai vyrų, kad pakeistų atlikusius savo pareigą kovos lauke.
Smūgis laivyno pėstijai?
Marinų korpo karininkai reiškia susirūpinimą Eisenhowerio laimėjimu. Ike, dar būdamas Vyr. štabo viršininkas, įspėdinėjo, kad valstybei nereikia dviejų žemyno kariuomenių. Jo nuomone, marinai tegalėtų būti palikti kaip maži į pakrantes išsikėlimo vienetai ir kaip ant karinių laivų esanti karo policija.
SVEIKINA KARĮ
Lapkričio 23-sios — Lietuvos Kariuomenės įsikūrimo sukaktuvių proga mielam tremtiniui KARIUI siunčiu mažą 8 dol. auką ir nuoširdžiai linkiu, kad jis nesukluptų lietuvybės sargyboje, kaip dažnai atsitinka su mumis. Trokštu, kad jis nesustodamas lankytų mus, išblaškytus po visus pasaulio kampus ir stiprintų lietuvišku žodžiu ir lietuviška dvasia, kol sugrįšim į savo mielą Lietuvą, kad ir su gerokai jau pražilusiais plaukais.
Bronius Usas Chicago, 1952. XI. 12.
Nėra abejonės, kol Vakarų civilizacijai grąsina komunizmas ir Korėjoje vyksta karas, tad nežiūrint, kad JAV prezidentu yra išrinktas gen. Eisenhoweris, krašto gynybos išlaidų nepavyks žymiai sumažinti.
Šios grėsmės akivaizdoje negalima mažinti kariuomenės, nes ir dabartinis po ginklu stovinčių vyrų skaičius nėra pajėgus išmesti kiniečius anapus Jalu upės.
Praėjusiųjų metų biudžete ginklavimuisi skirta 52 milijardai (amerikonai vadina — bilijonais) dolerių. ši suma yra lygiai 23 viso JAV biudžeto.
Įsisiūbavusioje rinkiminėje kampanijoje buvo daug kas žadama, bet ar gen. Eisenhoweris sugebės “nukirpti” gynybos sumas — yra didelis klausimas, štai to priežastis: a) visos kainos moderniems ginklams yra nepaprastai išaugusios, kurių niekas negalės sumažinti; b) nepaprastai padidėjusios išlaidos ryšium su patiriamais Korėjoje nuostoliais ir plačiai vykdomu šaltuoju karu visuose kontinentuose; c) nepaprastai skubus reikalavimas naujausių atominių, elektroninių ir supersoninių ginklų, kurie labai ir labai brangūs. Ginklavimosi išlaidas geriausia pavaizduos šie pavyzdžiai:
Vienam kariui apginkluoti ir per metus išlaikyti išeina apie 12.700 dolerių, į šią sumą neimant vidurkio, kiek JAV kainuoja sąjungininkų armijoms paremti. Dabartinė suma yra 41% aukštesnė už 1943 metų vidurkį ir lygiai dviguba, negu 1941 metų suma kariui išlaikyti, kai JAV įstojo į II-jį Pasaulinį karą.
Mūsų naujakuriai, patekę į šią šalį, tuo yra laimingesni už kitus savo likimo draugais, kad jie čia iš karto pateko į nusistovėjusį lietuvių ateivių gyvenimą ir rado visą eilę stiprių lietuviškų organizacijų. Šių laikų mūsų ateiviai, patekę į kitus kraštus, turėjo viską pradėti iš naujo. Jungtinių Valstybių naujakuriams— lietuviams lieka tik prisiderinti ir prisidėti prie esamos visuomeninės veiklos ir naudotis lietuviškų organizacijų teikiamom naudom. Tačiau ne visi naujieji ateiviai spėjo gerai pažinti lietuvių sukurtas ir žymių nuopelnų turinčias organizacijas. Tokių organizacijų, kurias arčiau privalu pažinti visiems sąmoningiems lietuviams, be abejo, yra trumpai vadinamas SLA — Susivienijimas Lietuvių Amerikoje.
Kaip ir daugelio lietuviškų užsimojimų iniciatorių ir įkvėpėjų tarpe matome dr. Joną Šliupą, kurio pastangomis Brooklyne buvo sušauktas 1886 metais balandžio 17 dieną lietuvių darbuotojų susirinkimas. Tame susirinkime buvo nutarta sujungti esamas “lietuviškas draugystes” į vieną bendrą organizaciją, kuri bendromis jėgomis veiktų pirmoje eilėje “lietuvybės labui” ir taip pat teiktų lietuviams visokeriopą paramą.
Jau pačioje pradžioje SLA veteranai pasistatė sau didžius ir, atsižvelgiant į anų laikų sunkumus, istorinės reikšmės mūsų išeivijos gyvenime turėjusius tikslus.
Skaityti daugiau: PAŽINKIME SUSIVIENIJIMĄ LIETUVIŲ AMERIKOJE
PASAULIO LIETUVIŲ ŽINYNAS,
redagavo Anicetas Simutis, H. A. Leidėju pažymėta: Lithuanian Chamber of Commerce, Inc. Spaudė Tėvų Pranciškonų spaustuvė, Brooklyn, N. Y. Didelio formato 266 psl. Kaina 5 dol. Užsakymus siųsti knygos redaktoriui: A. Simutis, 138-15—231 Street, Rosedale 10, N. Y.
Ši stambaus formato knyga suskirstyta į dvi dalis. Bendroji dalis apima svarbesnes lietuvių organizacijas bei įstaigas laisvajame pasaulyje su dabartiniais jų adresais ir praktiško pobūdžio informacijas. Čia randame lietuvių spaudos, dailininkų, menininkų, rašytojų, žurnalistų, įvairių tikybų dvasininkų bei krikščioniškųjų lietuvių religinių bendruomenių adresus ir metrinę, Britų Imperijos, JAV įvairių matų sistemas su palyginamosiomis lentelėmis bei pasaulio šalių piniginių vienetų palyginamoji lentelė. Atskirame skyrelyje čia randame atžymėta ir Jungtinių Tautų Organizaciją, su jos padaliniais. — Specialioje dalyje alfabeto tvarka aprašytos 38 pasaulio valstybės, suteikiant davinių ir apie jose gyvenančius lietuvius. Ypatingai plačiai nušviečiama įvairios profesinės galimybės Jungtinėse Amerikos Valstybėse ir sužymima lietuvių profesijonalų bei įvairių įstaigų ar įmonių adresai. Suteikiama lietuvių statistika pagal oficialius davinius. Rašoma apie įvairių verslų perspektyvas bei kas žinotina, pasirenkant bet kurį verslą.
Trumpai tariant, ši knyga yra tokia, kokios ligi šiol lietuviai dar neturėjo. Be jos negalės išsiversti nė visuomenininkas, nė dvasininkas, nė kultūrininkas, nė verslininkas, nė bendrai lietuvis, norįs bent retkarčiais pažvelgti kiek plačiau, atseit, neužsidaryti vien tik savo šeimoje.
