_files/I-Laisve-1989-105(142)-1.jpg)
T U R I N Y S
Vedamieji ...................................................... 2
Laisvės jėga ir geležiniai dantys
Idealų srityje kompromisų būti negali
Klaidinanti informacija
Skaitytojų žodis ............................................... 7
Kęstutis Girnius — Vasario 16 minėjimas Kaune ................. 10
A. Vytis — Negęstanti viltis: gyventi laisvai ir nepriklausomai 17
Politinės veiklos išeivijoje programa (projektas) ............. 21
Vytautas A. Dambrava — Širdim į širdį (Prof. Stasys
Žymantas gyvenime ir laiškuose, II dalis) ..... 25
Pasikalbėjimas su Kęstučiu Girniumi (Iš ,,Kauno aido") ........ 36
Antanas Butkus — Gorbačiovo ekonominės ir politinės reformos .. 44
A. Lembergas — „Dėdė Joe" ir Baltijos valstybės 1941 .......... 49
Aleksandras Mauragis — Kur eina mūsų civilizacija? ............ 52
XXIII literatūros vakaras ..................................... 56
Edita Nazaraitė — Žalia, balta ir raudona (eil.) .............. 57
Bernardas Brazdžionis — Kad žodis taptų kūnu (eil) ............ 58
K. G. — Nerimas ir rūpestis partijos plenumui praėjus ......... 60
J. Kj. — Išeivijos uždaviniai lieka tie patys (reportažas iš
politinių studijų svarstybų) ......................... 62
Vardai ir įvykiai ............................................. 67
Pasitarimas dėl bendro darbo
A. S. — Prof. dr. B. Kuzmickas pas New Yorko bičiulius
Žmogaus teisių konferencija Clevelande
Atsiųsta paminėti .............................................. 71
Vasario 16 proga Kauno Karo muziejaus sodelyje įvykusio Laisvės paminklo atidengimo iškilmėse dalyvavo ir Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio seimo nariai, kurie 200,000 minios akivaizdoje padarė tokią priesaiką:
MES, SĄJŪDŽIO SEIMO DEPUTATAI, LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBĖS DIENĄ ATĖJĘ PRIE LAISVĖS PAMINKLO, SAKOME: TEBŪNIE LIETUVA TOKIA, KOKIOS NORĖS JOS ŽMONĖS. MŪSŲ TIKSLAS - LAISVA LIETUVA! MŪSŲ LIKIMAS -LIETUVA! TEPADEDA MUMS DIEVAS IR VISO PASAULIO GEROS VALIOS ŽMONĖS!
Skaityti daugiau: Į Laisvę 1989 105(142)
VEDAMIEJI
Sovietų Sąjungoje vykstą pasikeitimai yra viso pasaulio sekami su dideliu dėmesiu. Per daugelį metų vykdytas nežmoniškas komunistų teroras naujumų nebesukeldavo, todėl ir laisvoji Vakarų spauda buvo pradėjusi nuobodžiauti. Prieš ketverius metus į valdžią atėjęs Gorbačiovas atnešė viltį prislėgtam ir iškankintam Rytų pasauliui, įvesdamas perestroiką ir paskelbdamas glasnost. Atvirumas pasidarė priešingybe iki šiol vestai sovietų politikai. Kodėl šita permaina pradėta, dar nežinia. Tenka spėti, kad geležinė uždanga jau nebegalėjo ilgiau atlaikyti Vakarų laisvės jėgos, pasidarė per daug juokinga slėpti nuo savo žmonių tiesą apie Vakarus. Tai buvo padaryta ir iš desperacijos, kai sovietų rojuje pritrūko duonos ir imperija atsidūrė prieš realią ekonominę krizę.
Skaityti daugiau: LAISVĖS JĖGA IR GELEŽINIAI DANTYS
Iš Jungtinėse Amerikos Valstybėse besilankančio iš Lietuvos asmens ir besidominčio išeivijos spauda gavome šį laišką. Kadangi laiškas išreiškia ir mūsų žurnalo vedamąją mintį — bekompromisinį Lietuvos nepriklausomybės siekį, — spausdiname jį vedamųjų skyriuje, tik viršuje uždėję mūsų parinktą iš teksto antraštę.
Gerbiami tautiečiai!
Malonu buvo patirti man, žmogui iš Lietuvos, kad jūs taip domitės įvykių raida mūsų Tėvynėje, kad gan objektyviai vertinate ten prasidėjusį demokratizavimo procesą. Bet nuliūdino kai kurių jūsų publikacijų tonas, minčių dėstymo būdas ir nepagarba oponentui, kai kitaip manantis imamas vaizduoti tautos ir bažnyčios priešu. Čia visų pirma turiu galvoje 1988 metų lapkričio mėn. ,,Akiračiuose" pasirodžiusį p. Rekašiaus straipsnį — atsakymą į žurnalo ,,Į Laisvę" tų pačių metų rugsėjo mėn. vedamąjį. Kategorišką ir nepagarbų minėto straipsnio toną galėčiau pateisinti gal tik noru kartą ir visiems laikams išsiaiškinti visus mus tiek dešimtmečių kankinusius klausimus tam tikru politinės minties nuovargiu. Bet kokiu būdu šis aiškinimas vyksta? Suskirstant visus į baltus ir juodus, dangaus ir šėtono tarnus. Toks mėginimas pasiremti ne vien tik savo kritinio apmąstymo jėga, bet ir išoriniu autoritetu, labai jau primena mums Lietuvoje gerai žinomus laikus, kad bet koks ,,iš aukščiau" atėjęs nurodymas buvo paremiamas visos tarybinės liaudies, jos valios autoritetu.
Skaityti daugiau: IDEALŲ SRITYJE KOMPROMISŲ BŪTI NEGALI
Tvirtas ryšys tarp Lietuvos ir jos išeivijos yra būtinas. Pozityvi abipusė informacija— tiek iš krašto į išeiviją, tiek ir iš išeivijos į kraštą, — pateikianti neiškraipytą gyvenimo vaizdą, kaip tik ir laiduoja tobulesnį tautos kamieno ir išeivijos šakos ryšį.
Yra pastebėta, kad išeivija apie įvykius Lietuvoje gauna pakankamai aiškią ir teisingą informaciją. Lietuvių informacijos centras ir didelė dauguma mūsų spaudos atlieka neabejotinai didelės reikšmės darbą. Apie Sąjūdžio bei Lygos ar kitų naujų organizacijų pasireiškimus, apie jų spaudą, apie visos tautos siekius laisvei atgauti— visa tai, daugiau ar mažiau, skubiai ir palyginti teisingai atsispindi ir lietuviškosios išeivijos tarpe. Tai patvirtina atvykstantieji iš Lietuvos.
Skaityti daugiau: KLAIDINANTI INFORMACIJA
Gerbiamas ir mielas redaktoriau,
Priimkite mano nuoširdžiausius sveikinimus šv. Velykų ir atbundančios tautos proga. Prisikėlęs Išganytojas telaimina Jus ir Jūsų prasmingą darbą. Taip pat prašau perduoti sveikinimus ir gražiausius linkėjimus visiems Jūsų redaguojamo žurnalo skaitytojams. Ačiū.
Vysk. Paulius A. Baltakis, O.F.M.
Per mažai veiksmų
Dėkoju už nr. 104. Labai geras., Ypač vedamieji. Mane daugiau sudomino trečiasis. Labai teisingai pastebėta, kad mūsų tautiečiams Lietuvoje reikia ne patarimų, ne vadovavimo, o pagalbos: finansinės, moralinės, komunikacinės — būti „kovojančios tautos balsu laisvame pasaulyje”.
O dėl tos vienybės — tai gal mes be reikalo verkšlename. Mano nuomone, problema yra ne nebuvime vienybės, ne pertekliuje veiksnių, bet dėl to, kad yra per mažai veiksmų. Belakstydarni iš posėdžių į susirinkimus, minėjimus, pagerbimus, pritrūkstam laiko net parašymui trumpo laiško amerikiečių laikraščio redakcijai, jei mus pavadina rusais. Daug laiko praleidžiam kalbų paruošimui ir jų klausymui. Juk beveik darosi tradicija, kad kiekvienas, kuris eina į krikštynas, vestuves ar laidotuves, turi pasakyti kalbą.
Reikėtų kaip nors susitvarkyti, kad laiko atsirastų ir Lietuvai, ne tik vietinės bendruomenės reikalams. Tą laiką panaudojant, nesvarbu, kas ką darys, ar kaip darys, jei to darbo galutinis tikslas bus nepriklausoma Lietuva. Nesijaudinkim net, jei kas ir pasiskelbtų nepriklausomos Lietuvos karaliumi ar prezidentu egzilėje. Kad tik dirbtų. Demokratinėje santvarkoje negalima reikalauti, kad visi vienodai galvotų. Nesvarbu, kad yra ne viena, o kelios pagrindinės organizacijos. Žydai jų turi keliasdešimt, o žiūrėk, kiek jie padaro. Jei vienai nepavyksta Washingtone, siunčia kitą. Kompeticija yra demokratinės santvarkos variklis. Vienybė, apie kurią tiek daug rašoma mūsų spaudoje, yra galima tik kapuose ir totalistinėje santvarkoje. Neveikimas, koordinuotas ar nekoordinuotas, yra tik neveikimas!
Z. Prūsas
Skaityti daugiau: SKAITYTOJŲ ŽODIS
KĘSTUTIS GIRNIUS
(Dr. Kęstutis Girnius Sąjūdžio kvietimu dalyvavo Vasario 16 minėjimuose Lietuvoje. Atidengiant Laisvės statulą prie Kauno karo muziejaus, dr. Girnius pasakė kalbą. Iš,, Europos LF Bičiulio", 1989, Nr. 2).
Pagrindiniai Lietuvos nepriklausomybės šventės minėjimai vyko Kaune ir Vilniuje vasario 15-16 d. tačiau pirmieji minėjimai įvyko dar anksčiau. Vasario 8 d. Taučiūnų kaime Kėdainių rajone įvyko minėjimas pagerbti Povilą Lukšį, pirmąjį kareivį savanorį, žuvusį kovose už Lietuvos laisvę. Po kelių dienų Alytuje vyko minėjimas pagerbti ten žuvusį pirmąjį karininką Antaną Juozapavičių. Vasario 15 d. penktą valandą vakare Aukštųjų Šančių karių kapinėse vyko labai įspūdingas ir jaudinantis ten palaidotų Lietuvos kareivių pagerbimas. Kalbėtojai pabrėžė, kad jų auka nebuvo bergždi. Kitą dieną prie Laisvės statulos buvo padėtas akmuo iš Šėtos kaimo, kur Lietuvos kariuomenė kovojo su bolševikais. Visi šie įvykiai yra pirmas bet tvirtas žingsnis, atkuriant Lietuvos istorinę geografiją, sugrąžinant į tautos sąmonę laisvės kovų ir metų atminimą. Laisvės statulos atidengimas primins visiems praeiviams tautos ryžtą laisvai gyventi. Laisvės statulos, Aukštųjų Šančių ir Karo muziejaus reabilitavimu pradėta istoriškai reabilituoti Kauną, kurį valdžia mėgino paversti eiliniu miestu be ypatingos praeities. Kaunas ne šiaip sau miestas, bet Nepriklausomos Lietuvos laikinoji sostinė, miestas, kuriame galutinai sutvirtinti šiuolaikinės lietuvių kultūros ir istorijos savimonės pagrindai.
Istorinės sąmonės atgaivinimas, istorinės geografijos atkūrimas buvo sudėtinė Vasario 16 dienos minėjimo dalis. Nemažiau reikšmingi buvo reikalavimai atkurti Lietuvos nepriklausomybę. Dar Sąjūdžio seime spalio mėnesį toks reikalavimas buvo vadinamas provokacija, o dabar šį reikalavimą kėlė ne tik radikalai ar karštakošiai, bet kardinolas Sladkevičius bei rimti profesoriai. Jį buvo galima girdėti ne tik Sąjūdžio seime, bet ir akademiniame minėjime Vilniuje Brazausko ir kitų partijos vadovų akivaizdoje. Iš dalies dėl šių griežtų reikalavimų atkurti nepriklausomą Lietuvą, po savaitės įvykusiame plenume buvo raginama įvesti cenzūrą bei uždaryti daugelį sąjūdžio laikraščių.
_files/I-Laisve-1989-105(142)-3.jpg)
Du šimtai tūkstančių kauniečių susirinko į Karo muziejaus aikštę, kur buvo pašventintas Laisvės paminklas.
_files/I-Laisve-1989-105(142)-4.jpg)
Lietuvos Laisvės paminklas Kauno Karo muziejaus aikštėje prieš pašventinimą pridengtas trispalve.
_files/I-Laisve-1989-105(142)-5.jpg)
Po Nepriklausomybės kovų veterano Vytauto Landsbergio-Žemkalnio kalbos krentanti trispalvė atidengė skulptūrą.
_files/I-Laisve-1989-105(142)-6.jpg)
Kardinolas Vincentas Sladkevičius eina šventinti Laisvės paminklo. Už jo vysk. Juozas Preikšas ir vysk. Vladas Michelevičius.
Skaityti daugiau: VASARIO 16 MINĖJIMAS KAUNE
A. VYTIS
LIETUVOS LAISVĖS LYGOS SIEKIAI
Šimtmečių bėgyje Lietuva daug kartų įrodė pasauliui, kad jos troškimas gyventi laisvai bei nepriklausomai yra tvirtas ir nepalaužiamas. Praėjusiais metais ji dar kartą tai patvirtino. Nors padėtis Tėvynėje nėra vienareikšmė, nors apie jos ateitį galima išgirsti įvairiausių nuomonių, tačiau absoliučios tautiečių daugumos širdyse dega negęstanti viltis — gyventi laisai ir nepriklausomai. Bene ryškiausiai ją išreiškia ir jos įgyvendinimo siekia Lietuvos Laisvės Lyga.
Įsikūrusi 1978 metais, LLL po dešimties rezistencijos metų pogrindyje 1988 vasarą atnaujino savo veiklą. Okupaciniam režimui susilpnėjus ir įsisteigus eilei naujų visuomeninių organizacijų bei judėjimų, jai susidarė galimybė viešai tęsti darbą. Tęsti, kadangi LLL aktyviai pasireiškė jau tada, kai kiti judėjimai dar buvo tik planuojami. Pirma žymi akcija buvo 1987 m. rugpjūčio 23 d. Vilniuje, prie A. Mickevičiaus paminklo organizuotas gedulo mitingas, skirtas Stalino įvykdyto lietuvių tautos genocido aukoms paminėti. Valdžios reakcija į jį buvo griežtai neigiama. Per visą Lietuvą buvo pravesta mitingo ir „ekstremistų grupelės" viešo pasmerkimo kampanija, aiškiai išryškinusi valdžios nuomonę apie LLL. Sekančių metų pavasarį persitvarkymui remti įsisteigė Sąjūdis. Valdžia iš dviejų jai pavojingų organizacijų — LLL ir LPS — pasirinko mažiau pavojingą Sąjūdį ir leido jam netrukdomai plėsti savo veiklą. Dar daugiau — į pastarąjį ji inkorporavo nemažai kompartijos narių ir stengėsi panaudoti saviems tikslams. Pavyzdžiui, kuomet LLL 1988 m. rugpjūčio 23 d. pradėjo organizuoti mitingą Vingio parke, valdžia operatyviai šią iniciatyvą perdavė Sąjūdžiui, neleido jame kalbėti LLL atstovams, o iš tribūnos į šimtatūkstantinę minią šalia sąjūdiečių prabilo valdžios pareigūnai. Beje, tie patys, kurie prieš metus griežtai pasmerkė panašų mitingą.
Skaityti daugiau: Negęstanti viltis: GYVENTI LAISVAI IR NEPRIKLAUSOMAI
Projektas
Principiniai išeivijos nusistatymai
Pasaulio lietuvių išeivijos vyriausiasis tikslas yra padėti Lietuvos žmonėms išsikovoti tautos laisvę ir atstatyti nepriklausomą, suvereninę ir demokratinę Lietuvos valstybę.
Išeivija sveikina kiekvieną poslinkį į ekonominę ir kultūrinę Lietuvos autonomiją, bet reiškia įsitikinimą, kad lietuvių tautos ateitis nebus užtikrinta be pilnutinės ekonomijos, kultūros, pilietybės ir valstybės sienų kontrolės, kuri priklauso tik Lietuvos žmonėms. Sovietinės sistemos liberalėjimas yra teigiamas reiškinys, bet ne pakaitas valstybinei ir tautinei laisvei. Tik pilnai nepriklausoma valstybė gali garantuoti tautos ekonominį gerbūvį ir kultūrinį augimą, nes tik nepriklausoma valstybė laiduoja laisvą politinių sprendimų darymą. Be laisvo politinio gyvenimo neįmanoma tautos labui išspręsti ekonominių, ekologinių, kultūrinių ar demografinių problemų. Be laisvos, demokratiškai organizuotos politikos nėra saugios, kad ir įstatymiškai įformintos, pilietinės ir žmogiškos teisės.
Atidžiai sekdama naujausius Lietuvos įvykius, išeivija džiaugiasi Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvomis, siekiant tautinio ir respublikinio savarankiškumo, pritaria Lietuvos Laisvės Lygos veiklai Lietuvoje ir išeivijoje ir skatina visų lietuviškųjų visuomeninių srovių konsolidaciją valstybinei nepriklausomybei atgauti.
Išeivijos politiniai tikslai yra dvejopi: tolimieji ir artimieji. Tarp tolimųjų tikslų, pagrindiniu tikslu pasilieka Lietuvos nepriklausomybės atkūrimas. Artimuosius tikslus sudaro šiandienos problemos ir skubiai vykdytini darbai.
Tolimieji, ilgalaikiai tikslai nereiškia, kad jų siekimą galima atidėti ateičiai. Juos reikia planuoti ir planų realizavimą vykdyti lygiagrečiai su artimaisiais tikslais, tik ne tokiu pat intensyvumu.
Išeivijos artimųjų tikslų politinės veiklos programa turi apimti tris koncentrus:
1) veiklą nukreiptą į valstybines ir tarptautines institucijas,
2) savitarpį išeivijos susiorganizavimą,
3) komunikaciją su Lietuvos lietuviais.
Skaityti daugiau: POLITINĖS VEIKLOS IŠEIVIJOJE PROGRAMA ATSAKYMUI Į ĮVYKIUS LIETUVOJE
Profesorius Stasys Žymantas gyvenime ir laiškuose
VYTAUTAS A. DAMBRAVA
Tęsinys iš praeito numerio.
PAKIRPTI SPARNAI
Grįžus Žymantams į Vašingtoną, jis buvo lietuvių skyriaus viršininko ir kitų gražiai pavaišintas, bet darbo jam niekas nesiūlė. Kontaktai su Lietuvos Laisvės Komiteto pirmininku Vacį. Sidzikausku ir nieko konkretaus nedavė. Galvojo net apie kanauninką Končių, taigi dirbti Balfe. Tik Lietuvos generalinis konsulas New Yorke Jonas Budrys kėlė mintį važiuoti konsulu į Toronto. Su tuo sutiko diplomatijos šefas Stasys Lozoraitis, bet viltis užgesino ten dviprasmiška ir neoficiali konsulo Gylio padėtis. Žodžiu, nieko neišėjo. Žymantus išsikvietęs prelatas Jonas Kučingis surado jam darbą sodininku Hollywoodo kapinėse su 4,500 dolerių algos metams.
Prof. Brazaitis Žymantui iš karto pastebėjo, kad ,,Amerikoje daug kam pakirpti sparnai”. ,,Pasikirpo ir man" — skundėsi Stasys 1960.II.24 laiške, kuriame rašė Brazaitį pakvietus jį kalbėti frontininkams ir svečiams apie Amerikos Balsą Europoje. Už tai pyktelėję šviesininkai ir santarvininkai, kurie irgi norėję jį kviesti, bet ,, tingėję laiku susiorganizuoti”. (Vėliau laiškuose irgi užsiminė, kad su tais vadinamais „bendraminčiais” buvo ir išėjo nelabai gerai). Skundėsi jis, kad „kokia New Yorke idėja bekalbėtum — išgirsi: negalima, nieko neišeis, neapsimoka ir panašiai. Antra bėda — jaunimas sau paleistas, o gaila — jis norėtų galvoti”.
Skaityti daugiau: ŠIRDIM Į ŠIRDĮ
Vasario 16 proga Lietuvoje lankėsi Sąjūdžio pakviestas dr. Kęstutis K. Girnius iš Vokietijos. Jo lankymosi metu Kauno aidas 1989 vasario 17 dienos numeryje, Nr. 4(20), išspausdino viso puslapio pasikalbėjimą su dr. Girniumi apie jo knygą,, Partizanų kovos Lietuvoje". Su autoriumi Vokietijoje kalbėjosi Vidmantas Valiušaitis. Prie pasikalbėjimo duota trumpa autoriaus biografija su nuotrauka ir,,Partizanų kovos Lietuvoje" knygos viršelio nuotrauka. Niekur nepažymėta, kas yra šios knygos leidėjai. Kauno aidas taip pat pažadėjo artimiausiuose savo numeriuose pateikti ištraukų iš knygos. Kauno aidui už dėmesį esame nuoširdžiai dėkingi. Tikimės, kad ir Į Laisvę skaitytojai šį perspausdintą iš Kauno aido pasikalbėjimą skaitys su įdomumu. (Redaktorius)
Vidmantas Valiušaitis, „Kauno aido" redaktorius,
kalbasi su dr. Kęstučiu Girniumi.
Ginkluoto pasipriešinimo kovų laikotarpis pokarinės Lietuvos istorijoje tebėra labai jautri tema ir Lietuvoje, ir išeivijoje. Vis dar gajūs įsisenėję stereotipai, kai iš vienos pusės ginkluoto pasipriešinimo dalyviai vaizduojami kaip žiaurūs smurtininkai ar akli kerštautojai, o iš kitos — perdėm sukilninti idėjos vėliavnešiai. Savo studijoje „Partizanų kovos Lietuvoje" Jūs mėginate vaduotis iš šių įvaizdžių magnetizmo, kovotojų veiksmų prasmę iškeldamas ne iŠ angažavimosi tai ar kitai idėjai, bet iš nuoseklios ano meto gyvenimo realijų sklaidos. Tačiau jau dvi kartos užaugo, o iki Jūsų, palyginti, neseniai pasirodžiusio veikalo, mokslinių studijų, paremtų faktinių duomenų analize, galima sakyti, nebuvo. Polemika -vyko retorikos lygmeny. Jūsų nuomone: kokios priežastys lėmė (iš dalies gal ir tebelemia), kad ir po tiek dešimtmečių šis klausimas tebėra nenormaliai jautrus, neleidžiantis ramiai ir bešališkai, vien faktų šviesoje, žvelgti į šiuos, kad ir tragiškus, bet vis dėlto jau praeities įvykius?
Partizanų kovos lieka labai opus klausimas Lietuvoje ir išeivijoje, nes jis siejamas, iš vienos pusės, su tarybinės santvarkos teisėtumu, iš kitos — su nepriklausomybės idealu. Komunistų polinkį partizanus vaizduoti eiliniais banditais bei nutylėti pasipriešinimo apimtį skatina reikalas pateisinti tarybinės santvarkos įvedimą. Kone neįmanoma aiškinti, kad žmonės pritarė partijos politikai, jei tokiomis nedėkingomis gamtos ir politikos sąlygomis atkaklus pasipriešinimas okupantui tęsėsi aštuonerius metus. Akivaizdu, kad be didelės gyventojų paramos partizanai nebūtų taip ilgai išlikę, ir žmonės nebūtų jų rėmę, jei jie nebūtų atstovavę tam, kas lietuviams buvo labai brangu. Tad tvirtinama, kad partizanai buvo banditai, kurie teroru privertė gyventojus paklusti jų nurodymams. Be to, jei pripažįstama, kad partizanai kovojo dėl tautos trokštamos nepriklausomybės, tai gana aišku, kaip reikia vadinti jų priešus.
Skaityti daugiau: K. K. GIRNIUS: Partizanų kovos-opus klausimas
Mieli lietuviai, brangūs tautiečiai; šiandien, pirmosios pokario istorijoje Lietuvoje legaliai švenčiamos vasario 16-osios nepriklausomybės šventės proga — tiesiame jums brolybės ranką ir iš širdies tariame: „Mes esame kartu, mūsų nepajėgia atskirti vandenynai, didžiuliai nuotoliai, ir svetimų valstybių sienos! Mes visi turime vieną tėvynę, vieną savą žemę, mes visi karštai ją mylime, mes alei vieno trokštame jos laisvės ir nepriklausomybės, gerovės ir klestėjimo! Aidi mūsų tėvynės erdvėj varpas, žadina ir kviečia mus didiems žygiams ir darbams. Teišgirsta jo dūžius pasaulis, tesupranta pasaulis, kad mes norime būti laisvi, laisvų pasaulio tautų bendrijoje. Mus įkvėpia didingoji tėvynės praeitis, apšviečia tautinės kultūros šviesa, lydi didžiųjų tautos sūnų ir dukterų darbai, mus sutelkia iš protėvių paveldėta dora, darbštumas ir atkaklumas. Vardan tos Lietuvos, vienybė težydi".
_files/I-Laisve-1989-105(142)-9.jpg)
Gretimam puslapy: tik maža dalis šiuo metu Lietuvoje naujai pasirodžiusių laikraščių, leidinių ir biuletenių.
ANTANAS BUTKUS
Laisvajam pasauliui yra svarbu perprasti sovietų politikos kėslus ir taip pat suprasti, ar Vakarų valstybių politika santykiuose su jais yra tiksli. Ankstyvesnė sovietų linija buvo gana pastovi. Kremliaus valdovams nereikėjo skaitytis su gyventojų nuomone, nes jų valdžia buvo paremta įsakymu ir jėga. Jėgos pademonstravimu jie bandė vadovautis ir užsienio politikoje. Neatsižvelgdami į savo piliečių reikalavimus ir į jų gerovę, jie didžiausią dalį krašto resursų skyrė kariniams reikalams, ir tokiu būdu jų karinė galybė labai išaugo. Kai po Antrojo pasaulinio karo Vakarų sąjungininkai pradėjo nusiginkluoti, o sovietai dar labiau ginkluotis, tai karinių pajėgų santykis tarp Rytų ir Vakarų pakrypo sovietų naudai. Visa laimė, kad vėliau Amerikos administracija atstatė karinę pusiausvyrą ir kai kur net pralenkė sovietus. Gijų ekonomija, nebeišlaikius varžybų, pradėjo byrėti.
Sovietų vadai pamatė, kad jųjų karinė galybė, užuot toliau nešus jiems prestižą ir galią, pradeda juos pačius dėl ekonominio nuosmukio skaudinti. To pasėkoje Kremlius savo vadu išsirinko Gorbačiovą. Nuo pat valdžios perėmimo Gorbačiovui pavyko savo pusėn patraukti daugelį pasaulio politikų. Dabartinė sovietų politika yra daug gudresnė ir pavojingesnė, nes ji yra žymiai agresyvesnė. Gorbačiovo valdymo pradžia nereiškia Rytų-Vakarų konkurencijos pabaigą. Priešingai, tai reiškia pavojingą ir įtemptą šios kovos etapą.
Skaityti daugiau: GORBAČIOVO EKONOMINĖS IR POLITINĖS REFORMOS
A. LEMBERGAS
Sir Frank Roberts buvo Britanijos ministras ir reikalų vedėjas Maskvoje 1945-47 metais. Vėliau, 1960-62 metais, jis čia buvo ambasadorius, šio patyrusio anglo diplomato prisiminimus apie Staliną užrašė su juo kalbėjęs publicistas George R. Urban, buvęs Laisvosios Europos radijo direktorius.
Pokalbis prasideda skyreliu — „Dėdė Joe" ir Baltijos valstybės. Artėjant penkiasdešimtosioms nedoro dviejų galvažudžių tarptautinio sąmokslo metinėms, šie atsiminimai prisideda prie Pabaltijo tragedijos nušvietimo, liudija, kokie svarbūs šie kraštai buvo Stalinui. Iš dalies paaiškina, kodėl ir šiandien Maskva dar nenori pripažinti savo piktadarybės ir ją pasmerkti, nors jau kalbama apie Stalino nusikaltimus plačia burna.
Sir Frank Roberts dalyvavo 1939 metais anglų-prancūzų derybose su Tarybų Sąjunga dėl bendradarbiavimo, kurio tikslas buvo apsaugoti Lenkiją nuo gresiančio Hitlerio užpuolimo. Tada jis lankėsi vieną savaitę Maskvoje, padėjo ambasadoriui William Strangui vesti derybas, bet Stalino nematė. Su juo susitiko 1941 metais gruodžio mėnesi, atvykęs su Edeno misija. Vokiečiai tuo metu jau stovėjo prie Maskvos vartų, Tarybų Sąjungos pralaimėjimas atrodė didelė galimybė. Padėtis buvo tokia rimta, kad atvykusi anglų delegacija per Murmanską nebuvo tikra, ar galės namo grįžti tuo pačiu keliu.
Skaityti daugiau: „DĖDĖ JOE” IR BALTIJOS VALSTYBES 1941 METAIS
ALEKSANDRAS MAURAGIS
Žmonės miršta greičiau negu kultūros, todėl nepastebime kaitos, neatpažįstame kada kylame, kada smunkame žemyn. Kaip tik šiandien gyvename tokį laikotarpį, kada vieniems atrodo, kad mokslai ir technika kelia civilizaciją ir augina kultūrą, kitiems — priešingai, kad technika, žemės, vandens ir oro tarša, nusmukusi moralė, veda prie šios civilizacijos žlugimo. Prie to viso prisideda antihumaniškos pasaulėžiūros, nepaliaujami karai, filosofinės ir religinės nuotaikos, vedančios egzistenciją prie beprasmiško gyvenimo. Kai du trečdaliai žmonijos gyvena skurde, žemiau gyvulio standarto, o tik maža dalis naudojasi prabanga, galia ir garbe, kai žmoniškumo ir teisingumo sąvokos baigia išnykti iš moralinių ir juridinių kodeksų, tai išnyko ir ateities rūpesčiai dėl egzistencijos, kad kada nors galima būtų įgyvendinti sovietišką rojų ar krikščioniškąją Dievo karalystę.
Pasaulis, kadaise buvęs didelis, sumažėjo: dar neseniai, šio šimtmečio pradžioje, anglas galėjo didžiuotis, apkeliavęs pasaulį per 80 dienų; šiandien užtenka 24 valandų. Praeitame šimtmetyje anglų ekonomistas Malthus apskaičiavo, kad gyventojų daugėjimas prives pasaulį prie katastrofos, žemė neišmaitins žmonių. Šiandien mokslai ir technika ne tik kad pašalino tokį pavojų, bet gali pagaminti perteklių, kurį reikia sunaikinti. Tačiau badas nesumažėjo, o didėja dėl ekonominio išskaičiavimo, dėl moralinio sumenkėjimo, nes badas ir karai tapo priemone ekonomijai kilti, turtingiesiems dar labiau praturtėti.
Skaityti daugiau: KUR EINA MŪSŲ CIVILIZACIJA?
351 Highland Blvd.,
Brooklyn, NY 11207-1922
_files/I-Laisve-1989-105(142)-11.jpg)
Mieli tautiečiai,
Dėkodami Dievui už Marijos metuose Lietuvai suteiktas gausias malones, žinome, kad kova dar galutinai nelaimėta. Durims truputį prasivėrus, Lietuvių Katalikų Religinė Šalpa turės daugiau prašymų negu anksčiau. Valdžia jau leido Lietuvos episkopatui leisti žurnalą „Katalikų pasaulis". Dalį spausdinimo technologijos ir popieriaus teks parūpinti iš čia. Trūksta gydymo priemonių, vaistų, Lietuva ištroškusi spaudos, religinės ir kitos literatūros.
Tais ir panašiais reikalais jau 28-ri metai rūpinasi LKRŠ. Šiuo metu Romoje studijuoja trys lietuviai klierikai iš Suvalkų trikampio. Jų išlaikymas metams kainuoja $25,000. Ilgametė subsidija Vatikano lietuviškom radijo laidoms pernai kainavo virš $10,000. Jau daugelį metų LKR Šalpos teikiama konkreti parama Lietuvai siekdavo vidutiniškai $100,000 kasmet. Ateinančiais metais ji greičiausiai padvigubės.
Lietuvių Informacijos Centras efektingai informuoja nelietuvišką spaudą ir radiją apie vėliausius įvykius Lietuvoje.
Ši svarbi institucija šiemet LKR Šalpai kainavo $400,000. Darbo išsiplėtimas reikalavo praplėsti ir šalpos bei LIC senas ir ankštas patalpas, kas kainavo $175,000.
Skaityti daugiau: LIETUVIŲ KATALIKU RELIGINĖ ŠALPA
Į tradicinę literatūros vakarų grandinę Los Angeles Lietuvių Fronto bičiulių sambūris 1988 gruodžio 3 įvėrė 23-čią grandį. Ta grandimi tapo iš Kanados į Los Angeles atvykusi, prieš ketverius metus iš Lietuvos pasitraukusi, jauna poetė Edita Nazaraitė. Programą atlikti jai talkino prozaike Alė Rūta ir poetas Bernardas Brazdžionis.
Edita Nazaraitė kaip poetė lietuvių visuomenėje nėra dar išpopuliarėjusi, nes kiekybinis literatūros kraitis gan kuklus — vienintelis „Ateities" literatūros fondo išleistas eilėraščių rinkinys „Medaus ir kraujo lašai". Antras rinkinys jau paruoštas spaudai.
Skaityti daugiau: XXIII LITERATŪROS VAKARAS
Iš XXIII literatūros vakare skaitytų eilėraščių
_files/I-Laisve-1989-105(142)-13.jpg)
EDITA NAZARAITĖ
ŽALIA, BALTA IR RAUDONA
Lietuvos poetas, Lietuvos giesmininkas
Pakelės medyje už kojų pakabintas,
Nei svečias čia, nei šeimininkas,
Nei sukilėlių vadas...
Tik bilda traukiniai plieniniai
Į baltą Sibiro pragarą.
Lietuvos poetas, Lietuvos giesmininkas
Nei išvarytas iš namų, nei priimtas už lygų;
Mundurai svetimi ir pabūklai ne savo.
Kas puotauja nekviestas prie švento mūsų stalo?
Teisybė sušaudyta, saulės įkapėm atausta,
Kryžkelė į niekur argi amžina?
_files/I-Laisve-1989-105(142)-14.jpg)
BERNARDAS BRAZDŽIONIS
KAD ŽODIS TAPTŲ KŪNU
„Kalbėkime viena kalba..."
Kardinolas Sladkevičius
Kalbėkime viena kalba — kalba didžiųjų kunigaikščių,
Kalba artojų ir karių, kalba jaunavedžių,
Tegu kaip karštas kraujas žodis mūsų venom vaikšto
Ir švenčių giesmėse ir poteriuose Vėlinių skaudžių.
Kalbėkime kalba, kuri ilgam gyvenimui nubunda,
Vadinkim laisvę— laisve, o vergiją — vergija,
Kalba, kuri pasauliui skelbia atgimimo gandą,
Skambia it varpas ir, tartum saulėtekis, gaja.
Skaityti daugiau: Bernardas Brazdžionis — Kad žodis taptų kūnu (eil)
Lietuvoje politinė padėtis vėl įtempta. Po didžiųjų ir iškilmingų Vasario 16 minėjimų, gaivinusių tautos sąmonę, vėl girdėti valdžios ir partijos pareigūnų grasinimai, esą ekstremistų ir sąjūdžio per toli žengta. Tautoje viltį vėl pakeičia nerimas, svajones apie nepriklausomybės atkūrimą — rūpestis dėl elementarių teisių išsaugojimo. Šis jausmų svyravimas reiškiasi ne pirmą kartą. Jis lydėjo tautos atgimimą visą vasarą ir rudenį, jis buvo labai jaučiamas spalio-lapkričio mėnesiais, kai per sąjūdžio steigiamąjį suvažiavimą prasiveržusią euforiją, sąjūdžio ir partijos bendradarbiavimą staiga pakeitė nusivylimas ir vieni kitų kaltinimai po Aukščiausios tarybos sesijos, kuri nepriėmė Lietuvos suverenumo deklaracijos. Valdžios pareigūnų mokymai sąjūdžiui ir kitoms neoficialioms grupėms nėra naujas reiškinys, tačiau šį kartą grasinimai lyg griežtesni, asmeniniai išpuoliai piktesni. Sąjūdžio vadovybės reakcija santūri — aiškinamos priežastys, sukėlusios įtemptą padėtį, tauta raginama laikytis rimties ir susitelkimo. Laisvės lygos atstovas Antanas Terleckas taip pat reagavo santūriai, aiškindamas, kad pirmasis sekretorius Brazauskas buvo Maskvos verčiamas pasakyti savo kalbą, ir kad vis dėlto jis nesakė to, ko nereikėjo. Kitaip žmonės reagavo į Aukščiausios tarybos prezidiumo sekretoriaus Gurecko kalbą. Sąjūdiečių žemdirbių suvažiavimas priėmė nutarimą, vieningai išreikšdamas nepasitenkinimą Gurecku, o sociologinė delegatų apklausa rodė, kad 62 nuošimčiai jų laikė plenumo darbą nepatenkinamu.
Skaityti daugiau: NERIMAS IR RŪPESTIS PARTIJOS PLENUMUI PRAĖJUS
Įvykių Lietuvoje svarstybos
XXI Los Angeles politinių studijų
savaitgaly 1989 sausio 28-29
XXI politinių studijų temos buvo susijusios su Lietuvoje vykstančiais įvykiais, kurie reikalingi pozityvaus ir veiksmingo išeivijos dėmesio. Centrinė studijų tema „Naujieji įvykiai Lietuvoje: papildo ar keičia išeivijos uždavinius?" buvo svarstoma simpoziumo būdu. Svarstybose dalyvavo Angelė Nelsienė, JAV LB tarybos prezidiumo ir Vakarų apygardos pirmininkė ir Amerikos Baltų laisvės lygos vicepirmininkė dr. Petras V. Kisielius, JAV LB Krašto valdybos narys, Romas Giedra — buv. sovietų politinis kalinys ir Lietuvos Laisvės lygai išeivijoje atstovaujančio vieneto narys, ir Zigmas Viskanta — JAV LB Los Angeles apylinkės valdybos narys.
Angelė Nelsienė pateikė ir komentavo du dokumentus, kuriuose išeivijos uždaviniai kaip tik ir aptarti. Vienas — „Politinės veiklos išeivijoje programa atsakymui į įvykius Lietuvoje 1988" — formuluoja artimuosius ir tolimuosius lietuviškos veiklos išeivijoje tikslus, antrasis — „Baltic policy" — bendruosius baltiškuosius. Tokio pobūdžio dokumentai išeivijos istorijoje pirmą kartą paruošti. Projektų paruošimo nuopelnas priklauso privačiai iniciatyvai. Gal dėl to jų atžvilgiu lietuviškieji veiksniai skeptiški, nors „Baltic policy" dokumentą pasirašė šių Amerikos baltų centrinių organizacijų pirmininkai: Amerikos Lietuvių Tarybos, JAV Lietuvių Bendruomenės, Amerikos Latvių sąjungos, Estų Tautinės Tarybos, Jungtinių Baltų komiteto ir Baltų laisvės lygos.
_files/I-Laisve-1989-105(142)-16.jpg)
Išeivijos uždavinius svarstė (iš kairės): dr. Petras V. Kisielius, Angelė Nelsienė, Romas Giedra ir Zigmas Viskanta. Nuotr. A. Kulnio
Skaityti daugiau: IŠEIVIJOS UŽDAVINIAI LIEKA TIE PATYS
VARDAI IR ĮVYKIAI
Vyriausiojo Lietuvos Išlaisvinimo Komiteto ir Pasaulio Lietuvių Bendruomenės valdybų atstovai 1989 kovo 11 buvo susirinkę pirmam pasitarimui dėl bendro ir vieningo darbo. PLB atstovavo pirm. dr. Vytautas Bieliauskas, dr. Vytautas Dambrava ir Algimantas Gureckas. Vliką — pirm. dr. Kazys Bobelis, Vytautas Jokūbaitis, prof. dr. Domas Krivickas ir Pilypas Narutis. Po pasitarimo buvo pasirašytas bendras pareiškimas, kuris ištisai buvo paskelbtas spaudoje. Čia tik sutrauktai pateikiame svarbesniąsias susitarimo mintis: Lietuvių tautos laisvės kovos Lietuvoje ir užsienyje nekintamas tikslas yra nepriklausoma, suvereni Lietuvos valstybė, lygiateisė su kitomis pasaulio valstybėmis. Džiaugiamės ir didžiuojamės Lietuvos laisvės lygos, Sąjūdžio ir visos Lietuvių tautos kova už savo teises. Sveikiname visas pastangas, siekiant daugiau laisvės ir kultūrinio, ekonominio bei politinio savistovumo. Kviečiame lietuvių išeiviją visuose kraštuose kuo plačiau paminėti Molotovo-Ribbentropo pakto ir jų slaptųjų protokolų 50 metų sukaktį, kreiptis į viso pasaulio valstybių vyriausybes, parlamentus, spaudą ir visuomenę, reikalaujant Sovietų Sąjungą panaikinti tų susitarimų padarinius. Susitariame galimai greičiau sušaukti Lietuvos laisvės konferenciją, kurioje dalyvautų Vlikas, PLB, JAV LB, Kanados LB, Altas, Diplomatinė tarnyba. Tarp PLB ir Vliko valdybų bus palaikomi artimi ryšiai Lietuvos laisvės reikalais.
Skaityti daugiau: PASITARIMAS DĖL BENDRO DARBO
Kovo 11 New Yorko LF bičiulių sambūris surengė viešą pašnekesį su Lietuvos Mokslų Akademijos nariu dr. B. Kuzmicku, tema „Švietimas Lietuvoje". Pašnekesiui vadovavo sambūrio narys dr. Juozas Kazickas.
Pristatydamas prelegentą, dr. Kazickas aptarė jį kaip vieną iš raktinių persitvarkymo sąjūdžio žmonių. Jo rūpestis lietuvių kultūros išlikimu, tautos vienybe, jaunimo auklėjimu daro jį labai svarbiu žmogumi švietimo srityje. Kad Lietuva prisikeltų, sakė dr. Kazickas, reikalinga turėti tokių žmonių kuo daugiau. Reikalinga svarstyti ir daryti sprendimus išmintingai ir suprasti tuos žingsnius, kurie veda į tautos išsilaisvinimą, mokėti įvertinti esamą padėtį ir tikėti idealo tikrumu.
Dr. Bronius Kuzmickas kalbėjo apie buvusią ir dabar besiformuojančią padėtį Lietuvos žmonėse: pirmą sykį žmogus atsigauna kaip asmenybė; atsigauna tauta ir jos vienybė. Praeityje tauta negalėjo suvokti net savo tikrosios būklės. Tik dabar pradedama skirti tikrąsias vertybes nuo primestųjų vertybių.
Skaityti daugiau: PROF. DR. BRONIUS KUZMICKAS PAS NEW YORKO BIČIULIUS
Baltų laisvės lyga (Baltic American Freedom League) kasmet rengia konferencijas, kuriose svarstomi aktualiausi pabaltiečių reikalai, šiemet tokia konferencija, aštuntoji iš eilės, įvyko kovo 11 Clevelande. Prie jos rengimo prisidėjo ir lietuvių organizacijos, jų tarpe ir LFB centro valdybos žmonės, o Ingrida Bublienė buvo konferencijos informacijos koordinatorė. Konferencija buvo suorganizuota labai gerai, išvystyta didelė reklama amerikiečių tarpe, dalyvavo virš 150 asmenų. Dalyvių tarpe buvo ir du žymūs žmogaus teisių kovotojai Sibiro kankiniai: Balys Gajauskas ir Ivars Žukovskis. Jie buvo sutikti ilgais plojimais.
Konferencijoje buvo svarstomos šios temos: padėtis Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje; Pabaltijo valstybių prekybiniai klausimai; Molotovo-Ribbentropo aktas; ekologiniai klausimai Pabaltijo kraštuose; planai ateities veiklai.
Skaityti daugiau: ŽMOGAUS TEISIŲ KONFERENCIJA CLEVELANDE
AMŽINO ĮŠALO ŽEMĖJE, Sibiro tremtinių prisiminimai, pergyvenimai, viltys ir gyvenimo vaizdai. Sudarė ir įvadą parašė Aldona Žemaitytė, ši 304 psl. kietais viršeliais knyga išleista Vyturio leidyklos Vilniuje, 1989 metais. Leidėjai visą pelną ir honorarus skiria Stalino aukoms paminklui statyti.
LIETUVA IR KRIKŠČIONYBĖ, keturios paskaitos 600 metų sukakčiai. Išleido Lietuvos krikščionybės sukakties komitetas Kanadoje 1987. Redagavo kun. dr. Pranas Gaida ir Česlovas Senkevičius. Knygoje išspausdintos Algirdo Budreckio, Rasos Mažeikaitės, Juliaus Slavėno ir Vytauto Vardžio paskaitos, skaitytos įvairiuose sukakties minėjimuose. Knyga 108 psl., kaina nepažymėta.
Jonas Aistis, RAŠTAI I. Aisčio poezijos rinktinė. Redagavo Alfonsas Nyka-Niliūnas ir Antanas Vaičiulaitis. Išleido Ateities literatūros fondas 1988 metais. Aisčio raštų leidimu rūpinasi Aldona Aistienė. Knyga 450 psl., kietais viršeliais, aplankas Jono Kuprio. Knygos pabaigoje įdėtos dvi Aisčio autobiografijos, redakcijos žodis, Nykos-Niliūno vertinimas ir A. Vaičiulaičio paaiškinimai Aisčio eilėraščiams. Knygos kaina 15 dol.
Skaityti daugiau: ATSIŲSTA PAMINĖTI, Aukos
Fotografinė kopija 
BOX 
