Į Laisvę 1985 93(130)

     T U R I N Y S

Skaitytojų žodis ......................................................... 2

Dr. Augustinas Idzelis: Krašto industrializacija ir rusifikacijos politika 5

Dr. Kazys Eringis: Lietuvos okupacinės “savivaldos” administracija ...... 11

K. G.: Lietuvos Laisvės Armija .......................................... 15

Juozas Keliuotis: Dangus nusidažo raudonai .............................. 20

Literatūros vakaras ..................................................... 23

Juozas Kojelis: Šv. Kazimieras ir Vasario Šešioliktoji .................. 27

Ką kalbėjo Los Angeles jaunimas XVII politinių studijų savaitgaly ....... 35

Ingrida Bublienė: Lietuviai JAV prezidento inauguracijoje ............... 43

V. R.: Fondai, mecenatai, aukotojai ..................................... 45

Juozas Kojelis: Ilsėkis svetimoj žemėj .................................. 49

Nauji leidiniai ......................................................... 52

Markus Frenklendas: Pabaltijo tautos — Europos partizanai ............... 56

V. A. D.: Visi ryžkimės Lietuvai ........................................ 59

Lietuvių radijo programos JAV ........................................... 62

Vienybietis: Priešnacinės veiklos iškarpa ............................... 64

K. K. G.: Katalikų Bažnyčios ir valstybės santykiai ok. Lietuvoje........ 68

Julius Vidzgiris: Stiprinanti dvasios pergalė ........................... 70

PDF   Fotografinė kopija   BOX 

Skaityti daugiau: Į Laisvę 1985 93(130)

SKAITYTOJŲ ŽODIS

Spauda — svarbus ginklas mūsų laisvės kovoje

Su dideliu dėmesiu perskaičiau dr. V. Dambravos straipsnį: “Rezistento žvilgsnis iš Pietų į Šiaurę”. Jame nagrinėdami, mano nuomone, punktai, svarbūs ne tik Lietuvių Bendruomenei, bet ir mums visiems “iš anapus geležinės uždangos”. Be abejo, L. B. veikla Venezueloje galima statyti pavyzdžiu kiekvienai kitai sovietų pavergtai etninei grupei. Iliustracijai noriu duoti keletą ryškių veiklos pavyzdžių.

Pirmoje eilėje yra ypatingai svarbus darbas, atliktas spaudoje. Gyvenu Venezueloje jau 39 metai ir turiu pripažinti, kad per paskutinius trejus metus Lietuva Venezuelos spaudoje figūravo daugiau, negu per visus kitus praėjusius 36 metus. Tai be kalbos yra didelis dr. Dambravos patriotinis darbas. Aš tvirtai tikiu, kad spauda yra vienas pačių svarbiausių ginklų mūsų kovos lauke. Tai praktiškai vienintelis efektyvus būdas supažindinti pasaulį su mūsų laisvės problema. Niekas mums nepadės, jeigu niekas apie mus nežinos. Lietuvai palanki pasaulio opinija yra ypatingai būtina, o palankumą Lietuvai sukelti galima tikrai per gerai organizuotą veiklą spaudoje Kad tai labai sunkus darbas — abejonių nekyla. Televizija labai brangiai kainuoja, bet ir čia buvo surasti būdai jai panaudoti. Šiose svarbiausiose srityse Venezuelos Lietuvių Bendruomenė pirmauja visoje Pietų Amerikoje, įskaitant ir kitas pavergtų tautų grupes.

Skaityti daugiau: SKAITYTOJŲ ŽODIS

KRAŠTO INDUSTRIALIZACIJA IR RUSIFIKACIJOS POLITIKA

Ateina nauja rusifikacijos banga. Siekiama pakeisti nacionalinę tautos sudėtį. Pramonės plėtimas — nutautinimo ir asimiliacijos talkininkas.

Dr. AUGUSTINAS IDZELIS
Kent State University, Ohio

Komunistų partijos nacionalinės politikos ideologinis ramstis yra socialinistinis internacionalizmas. Šis principas propaguoja sovietinių tautų suklestėjimą ir suartėjimą. Žiūrint iš paviršiaus, principas neatrodo grėsmingas tautinėms mažumoms. Praktikoje, tačiau, šio principo įgyvendinimas turi didėjantį pavojų visoms tautinėms mažumoms.

Kalbant apie tautų suartėjimą, reikia turėti omenyje faktą, kad šis procesas Sovietų Sąjungoje yra asimetrinis ir, norint ar nenorint, priveda prie dvikalbiškumo, gyventojų rusifikacijos ir asimiliacijos.

Trys faktoriai nulemia tautų suartėjimo proceso nenaudą tautinėms mažumoms. Pirma, rusų tauta skaičiumi yra pati didžiausia Sovietų Sąjungoje. Pagal 1979 metų gyventojų surašymo duomenis, rusų skaičius Sovietų Sąjungoje buvo 137 milijonai. Tai sudarė maždaug 52% visų Sovietų Sąjungos gyventojų. Be to, rusų yra visose sąjunginėse respublikose. Rusų skaičius Pabaltijyje 1979 metais buvo virš 1.5 milijono gyventojų, t.y. 50% daugiau negu 1959 m. Antra, rusai užima visas svarbiausias ir aukščiausias valdžios ir partijos vietas centriniuose organuose ir taip pat sąjunginėse respublikose. Būdinga, kad KP antro sekretoriaus postas sąjunginėse respublikose beveik automatiškai tenka rusui. Lietuvoje šį postą dabartiniu laiku užima Nikolai Dybenko, ir jis, o ne Griškevičius, valdo Lietuvą. Taip pat Lietuvos komjaunimo sąjungos antras sekretorius yra rusas — V. Zavjalov. Kiti rusai, kurie užima svarbias vietas LKP Centro Komiteto skyriuose yra Grigeory Mogilevtsev (Partijos komisijos) ir V. Berezoc (Politinio švietimo namai). Lietuvos TSR Ministrų Tarybo pirmininko pavaduotojas yra Yuri Rusenko. Trečia, rusų kalba užima dominuojančią ir privilegijuotą vietą visasąjunginėje plotmėje ir yra puoselėjama kaip pagrindinė priemonė suartinti visas tautas. Pažymėtina, kad prieš keletą metų rusų kalbos dėstymas buvo pradėtas ir vaikų darželiuose Lietuvoje. Tai išdava Taškento nutarimų.

Skaityti daugiau: KRAŠTO INDUSTRIALIZACIJA IR RUSIFIKACIJOS POLITIKA

LIETUVOS OKUPACINĖS “SAVIVALDOS” ADMINISTRACIJA, JOS ŽINYBŲ SU MASKVA IR TARPUSAVIO SĄVEIKA

DR. KAZYS ERINGIS

(Tęsinys iš Nr. 92 (129)

Atskirai reikia glaustai paliesti priespaudos, elgesio ir ūkinės veiklos standartų žinybas. Tai Valstybės saugumo komitetas (KGB), Gamtos apsaugos komitetas (GAK) ir Statybos reikalų komitetas (SRK arba Gasstroj). Tai slaptoji ir profesinė policija! Čia Viešosios tvarkos ministerijos kriminalinės ir viešosios policijos (ji vadinasi milicija) funkcijų neliesime.

Pažymėtina, kad KGB priespaudos aparato perdėtas jautrumas neturi saiko ir ribų. Ši žinyba stengiasi apimti visas gyvenimo sritis. Kad aiškiau būtų, pažymėsime, kaip pvz. KGB agentas atėjūnas mokina lietuvį statybininką blokinių namų projekto autorių. Sako, “Tu, žioply, kai būsi Švedijoje, žiūrėk, kad ten blokus geriau suneria”(!); lyg be agento “pagalbos” profesionalas būtų aklas ar iš medžio iškritęs! Panašaus pobūdžio įvairiausi pažeminimai paliečia ir pavergtos tautos santykius su išeivija. Jeigu išeiviai nekovotų su Maskvos priespauda, tai KGB ne tik atvarytų Amerikon svečius — vergus Lietuvos valstybingumo siekiams niekinti, bet ir masiškai užkinkytų išeiviją Amerikai griauti.

Arba pvz. pažvelkime į KGB Vyriausiąją valdybą literatūrai ir valstybės paslaptims saugoti (Glavlitas). Tai nuožmios cenzūros įstaiga, kuri cenzūruoja leidyklose jau išcenzūruotus darbus. Du egzemplioriai paruoštos spaudai knygos mašinraščio įrišami, užpliombuojami, autoriaus įstaigos direktorius užrašo “Spaudai”, pasirašo ir uždeda herbinį antspaudą tik po to, kai gauna Ekspertizės aktą su Ekspertizės komisijos pirmininko, eksperto, patentų vedėjo ir aukščiau stovinčio žinybos (ministerijos ar kt) Slaptojo skyriaus inspektoriaus parašais. Jeigu Glavlitas prisikabina, tai autorius privalo knygą be jokių išlygų pataisyti pagal duotus nurodymus. Glavlitas jautrias knygos vietas derina LKP CK. Atspausdintos knygos signalinis egzempliorius vėl eina per Glavlito cenzūrą. Dabar leidinys tikrinamas pagal Glavlito saugomą originalą. Tada autoriaus įstaigos direktorius užrašo “Platinti”, pasirašo ir uždėjęs antspaudą, siunčia knygą į spaustuvę. Atspausdintą knygą siunčiant asmeniškai į užsienį, ji dar patekdavo į Slaptą komisiją, kuri nuspręsdavo, ar autorius tinka ryšiams su užsieniu, ar knyga reprezentatyvi užsienyje, ar knyga nekenksminga sovietų santvarkai užsienyje (tai nelietė knygų siuntimo tvarkos per autorių įstaigas, kur šie klausimai viešai sprendžiami: direktorius pasakys “Ne”, ir bus ne(!) arba atvirkščiai). Dabar asmeniškai siunčiant knygą dar reikia gauti leidimą kultūros ministerijoje.

Štai dėl ko sovietams stinga duonos, nes jie įniršę dirba beprasmį darbą!

Skaityti daugiau: LIETUVOS OKUPACINĖS “SAVIVALDOS” ADMINISTRACIJA, JOS ŽINYBŲ SU MASKVA IR TARPUSAVIO SĄVEIKA

LIETUVOS LAISVĖS ARMIJA

Tarybiniai istorikai ir propagandistai turi nemaža sunkumų, aiškindami pokario metų lietuvių pasipriešinimą komunistų santvarkos įvedimui. Pagal komunistų dogmą, bene visa Lietuva džiaugsmingai sutiko tariamą Tarybų valdžios atkūrimą 1940 metais, džiūgavo dėl Lietuvos prijungimo prie Tarybų Sąjungos. Tiesa, lyg ir buvo, palyginti, mažas skaičius išnaudotojų ir liaudies priešų, kurie nekentė pertvarkymų. Šis priešvalstybinis gaivalas pakėlė savo galvą nacių okupacijos metais, nors tautos dauguma neva kentėjo, laukdama komunistų sugrįžimo. Tarybiniai autoriai, girdami tarybinių partizanų veiklą, pažymi, kad buvo nemaža hitlerininkų rėmėjų. Dar daugiau tariamų nacių šalininkų pabėgo į Vokietiją 1944 m., bijodami tautos keršto. Jeigu visi šitie tarybinio katekizmo teiginiai būtų teisingi, tai Lietuvoje 1944 metais turėjo likti tik komunistų šalininkai, o šalyje viešpatauti taika. Tačiau taip nebuvo. Kilo nuožmus partizaninis karas, numalšintas tik po aštuonerių metų. Taigi, kaip galima suderinti komunistų teigimus apie įvykius iki 1944 m. su aršiu pasipriešinimu komunistams. Savaime aišku, tarybiniai autoriai, nenorėdami ar negalėdami pripažinti, jog tauta komunistus laikė nemažesniais, o net didesniais savo priešais už vokiečius, ieško įvairių atpirkimo ožių, piktų taikos drumstėjų, kurie neva suklaidino gyventojus. Dalis atpirkimo ožių jau seniai turėjo garbingą vietą komunistų demonologijoje — tai dvasininkai, išnaudotojai — buožės bei buržuaziniai nacionalistai.

Skaityti daugiau: LIETUVOS LAISVĖS ARMIJA

DANGUS NUSIDAŽO RAUDONAI

Ištrauka iš Juozo Keliuočio atsiminimų

Juozas Keliuotis (1902 - 1983), žurnalistas, redaktorius, literatas, vertėjas, universiteto dėstytojas buvo du kartu ištremtas į Sibirą. Jo atsiminimai, kurie slaptais keliais pasiekė išeivijos lietuvius, dar šiais metais bus išleisti Į Laisvę fondo lietuviškai kultūrai ugdyti.

Šioje trumpoje ištraukoje Juozas Keliuotis, kuris ilgoje tremtyje keletą kartų buvo perkeldintas iš vieno lagerio į kitą, šitaip pradeda kelionę į Sivaja Maska lagerį.

Traukinys sustoja. Triukšmingai atsidaro vagono durys.

— Sivaja Maska! — sušunka sargybos viršininkas. — Visiems tuojau išlipti iš vagono, išskyrus atamaną!

Atamanas lieka vienas gulėti ant gultų, o mes visi vienas per kitą ritamės iš vagono ir rikiuojamės ant snieguoto perono. Nors jau gegužės mėnuo, bet čia visur dar pilna sniego ir šiuo metu čia siaučia pūga. Mano paltelis neturi nė vienos sagos: čekistai visas jas jau seniai išpjaustė, nes jos buvo metalinės. Jis atsiskleidžia, skvarbaus vėjo puolamas, ir visi mato, kad aš vienais apatiniais baltiniais. Bet niekas tuo nesistebi, niekas tuo nesirūpina — nei kaliniai, nei sargybiniai. Ne tokių dalykų jie yra matę — ir tokiais niekais čia nieko nenustebinsi.

Skaityti daugiau: DANGUS NUSIDAŽO RAUDONAI

LITERATŪROS VAKARAS

Programos viršelis E. Arbo

1984 m. gruodžio 1 d. Los Angeles Lietuvių Fronto bičiuliai surengė jau devynioliktą literatūros vakarą, kuriame dalyvavo rašytojas Česlovas Grincevičis iš Chicagos ir vietos rašytojai — beletriste Rūta Klevą Vidžiūnienė ir poetas Pranas Visvydas. Poetas Bernardas Brazdžionis kalbėjo apie Č. Grincevičiaus kūrybą, o aktorius Petras Maželis skaitė Grincevičiaus “Velykų dovanėlę”.

Svečias rašytojas Česlovas Grincevičius iš naujai spaudai paruošto rinkinio “Vidurdienio vargonai” skaitė du pasakojimus: “Vidurdienio varpai” ir “Laiškas”. Nuotr. L. Kanto

Skaityti daugiau: LITERATŪROS VAKARAS

ŠV. KAZIMIERAS IR VASARIO ŠEŠIOLIKTOJI

Užbaigėme šv. Kazimiero 500 metų mirties ir 67-jų nepriklausomos Lietuvos atstatymo sukakčių minėjimus. Bet tai nereiškia, kad dangiškojo Globėjo ir laisvės paskelbimo prisiminimai jau tiktai jausmų pasaulyje užsilikę užregistruoti įvykiai. Prie tų istorinių faktų ištikrųjų grįžtame dažnai ir įvairiomis progomis.

Juozas Kojelis Venezueloje

Lietuvos laisvės problema mūsų sąžiningam išeivijos tremtiniui turėtų būti kaip ir jo kasdieninės duonos rūpestis, o tikintiesiems Lietuvos šventasis turėtų teikti dvasinės ramybės ir stiprinti nelaisvėje gyvenančių sūnų ir dukrų laisvės viltis. Ne tik ten, bet ir čia.

Mūsų bičiulis ir uolus bendradarbis Juozas Kojelis su šiuos istorinius įvykius įdomiai sugretino ir giliai į juos pažvelgė. Tomis mintimis jis dalinosi su Venezuelos lietuviais 1984 metais šių abiejų sukakčių proga San Casimiro miestelyje, Araguvos provincijoje, kur dalyvavo lietuvių suvažiavusių iš įvairių Venezuelos vietovių: Caracas, Maracay, Valencijos ir net iš tolimojo pasienio miesto Maracaibo, venezueliečių, latvių bei lenkų atstovai.

Po minėjimo ir vaišių, kur dalyvavo ir vysk. Delgado, paskaitininkui buvo įteikta padėkos lentą, kur įgraviruota “Viešai pripažįstant ir giliai vertinant jo ir jo šeimos prasmingą veiklą ir nenuilstamais darbais įrodytą nuolatinį sielojimąsi Lietuvos likimu, kovojant už tėvynės laisvės atstatymą”.

Skaityti daugiau: ŠV. KAZIMIERAS IR VASARIO ŠEŠIOLIKTOJI

KĄ KALBĖJO LOS ANGELES JAUNIMAS XVII POLITINIŲ STUDIJŲ SAVAITGALYJE?

Sausio 26 - 27 d.d. įvykusiame CII politinių studijų savaitgalyje jaunimui rūpimus klausimus svarstė Rita Bureikaitė, Rima Navickaitė, Gailė Radvenytė ir Tadas Dabšys. Moderavo Linas Polikaitis. “Į Laisvę” spausdina simpoziumo dalyvių įvadinius pareiškimus. Vėliau vyko įdomios diskusijos.

Jaunimo simpoziumas: kalba Rita Bureikaitė, toliau — Linas Polikaitis (moderatorius), Tadas Dabšys, Rima Navickaitė ir Gailė Radvenytė

Mokame kalbėti. Ar mokame veikti?

TADAS DABŠYS

Tadas G. Dabšys

Vakar dalyvavau politinių studijų programoje, klausiausi diskusijų ir pranešimų apie OSI, apie tai, kas daroma arba, tiksliau pasakius, kad nedaroma, kodėl reikia veikti, ką veikti, kaip veikti. Man, naujai ateinančiam į visuomeninės veiklos lauką, per galvą ritosi daugybė minčių. Kas bus, kai mano karta perims atsakomybę už visą lietuvišką veiklą, kai mums reikės vadovau-ti įvairioms organizacijoms? Ar mes seksime vyresniosios kartos pavyzdžiu, ar bandysime daryti pakeitimų?

Mūsų kartai skirta išlaikyti lietuvybę. Bet ar iš tikro mes žinome, kas yra ta “lietuvybė*’? Ar užtenka tik ją išlaikyti, ar gal ją ugdyti ir jai skirti kokią nors misiją. Ar šiuo metu mes, kaip lietuviai, esame patenkinti savo veiklos rezultatais ir apskritai ar turime sąmoningai apspręstus lietuviškos veiklos tikslus?

Skaityti daugiau: Mokame kalbėti. Ar mokame veikti?

PLJ Sąjungos tikslai ir darbai

RITA BUREIKAITĖ

Rita Bureikaitė

Paskutiniame Pasaulio Lietuvių Jaunimo kongrese išrinktoji sąjungos valdyba, pasiskirsčiusi pareigomis, ėmėsi kongreso nutarimų vykdymo. Nutarimų padaryta daug ir gerų, bet dirbdami susidūrėme ir su nemaža kliūčių. Svarbiausia PLJ sąjungos užduotis yra ryšių palaikymas su viso pasaulio lietuvių jaunimu. Patys viso pasaulio veiklos apimti net ir norėdami negalėtume, nes mūsų rankos per trumpos. Dirbame kaip koordinatoriai, kad visų kraštų lietuvių jaunimo veikla turėtų vieną kryptį ir susilietų į vieną srovę. Tačiau ne visur pasisekė veiklą išjudinti, nes ne visi ryžtasi įsipareigoti. Pavyzdžiui, iki šiol nepasisekė surasti asmenų, kurie nuoširdžiai norėtų padirbėti JAV Lietuvių Jaunimo sąjungos valdyboje. Pagrindinis sunkumas yra surasti pirmininką, kuris panorėtų veikti ir visai šio krašto sąjungos veiklai duoti toną. O juk Amerika, — tai pagrindinis PLJ sąjungos šeimos narys.

Tačiau mes manome, kad 1984-jų metų veikla nebuvo skurdi. Noriu paminėti kai kuriuos faktus:

Skaityti daugiau: PLJ Sąjungos tikslai ir darbai

Jaunimas jaunimui

RIMA NAVICKAITĖ

Rima Navickaitė

Vyresnieji mums dažnai kalba apie lietuvių jaunimo pareigas, tą klausimą svarstome ir mes patys. Ar todėl, kad esame gimę lietuviais, mums reikia lankyti lituanistinę mokyklą ir visus savaitgalius pašvęsti lietuviškai veiklai? “Jūsų pareigos Lietuvai” yra tokios ir tokios, kala į galvą tėvai, “O kodėl man tos pareigos priklauso?” — abejoja jaunuolis-ė. Šis klausimas nėra paprastai ir lengvai atsakomas.

Man atrodo, kad ieškant atsakymo, išsiskiria jaunų žmonių galvojimas. Vieniems atrodo, kad lietuvybė yra didelė našta. Jiems sunku suprasti, kodėl šeštadienį reikia sėdėti šeštadieninėje mokykloje, kai smagiau žaisti krepšinį su draugais. Nesunku pastebėti, kaip šitaip galvojantieji pamažu pranyksta iš lituanistinės mokyklos ir tautinių šokių repeticijų bei organizacijų. Ir taip jie vis daugiau ir daugiau nutola nuo lietuviško gyvenimo, kol visai pranyks. Gal tik kartas nuo karto pasirodys šokiuose ar jaunimo kavinėje.

Skaityti daugiau: Jaunimas jaunimui

Norime konkrečios pagalbos

GAILĖ RADVENYTĖ

Gailė Radvenytė

Vyresnieji vis sako, kad jaunimas yra tautos ateitis. Tai tiesa, bet kieno pareiga jaunimą tai ateičiai paruošti? Vyresnieji vieną dalyką turėtų gerai suprasti, kad paruošimas būtų vykdomas ne žodžiais, bet gerais pavyzdžiais. O tokių pavyzdžių kartais labai trūksta.

Esu pati girdėjusi, kaip šeštadieninės mokyklos mokinio tėvas paraginęs savo vaiką “kalbėk lietuviškai”, atsisukęs į savo bičiulį paklausė: “so, did you see the game last night?” Kitas, gal dar ryškesnis pavyzdys. Tėvas atveda vaikutį į lietuvišką darželį. Tos pastangos rodo, kad jam rūpi savo vaiką išmokyti lietuviškai. Bet kaip reikia suprasti tėvo elgesį, kai jis pats su vaiku kalba angliškai.

Skaityti daugiau: Norime konkrečios pagalbos

LIETUVIAI JAV PREZIDENTO INAUGURACIJOJ

1985 m. sausio mėn. įvykusioje 50-je Amerikos prezidento Ronald Reagano inauguracijos šventėje dalyvavo eilė lietuvių. Šventė tęsėsi keturias dienas. Iškilmės oficialiai prasidėjo sausio 18. Penktadienio vakare parke prie Baltųjų Rūmų įvyko pirmasis oficialus šventės renginys. Programą atliko karių ir studentų orkestrai, dainavo solistai. Iškilmes stebėjo ir pats prezidentas su ponia.

Priėmime pas Liną Kojelį: Jonas Urbonas, Linas Kojelis ir Vladas Butėnas

Pabaigai dangų nušvietė spalvotos raketos, suteikdamo oficialiam šventės atidarymui entuziazmo ir iškilmingumo. Sekančią dieną sekė įvairios parodos, puotos, priėmimai. Šeštadienio vakare vyko iškilmingas koncertas su garsiais Hollywoodo artistais ir kitais žymiais šio krašto scenos menininkais. Oras šiai šventei buvo labai nepalankus ir todėl numatytos lauke iškilmės neįvyko.

Skaityti daugiau: LIETUVIAI JAV PREZIDENTO INAUGURACIJOJ

FONDAI, MECENATAI, AUKOTOJAI

Lietuvių išeivijos kultūriniam, politiniam bei švietimo ratui sukti reikalinga tokia jėgainė, kuriai nepritrūktų energijos šaltinių. Išeivija negali tokių šaltinių sukurti privalomų mokesčių prievole. Tai nepriklausomų valstybių valdžios privilegija ir teisė.


Kun. dr. Juozas Prunskis Clevelande su Vaciu Rociūnu (kairėje) ir Juozu Žilioniu, jo jau 10 metų sėkmingai vedamame Spaudos kioske, Dievo Motinos parapijos svetainėje. (Nuotr. VI. Bacevičiaus)

Mūsų išeivija tiems uždaviniams vykdyti turi sudaryti kapitalą tiktai savanoriška auka. Kasmetinės rinkliavos ir jau susiformavę fondai palaiko mūsų veiklą gyvą. Idealistiniai nusiteikę tautiečiai sukūrė Lietuvių Fondą, Tautos Fondą, Į Laisvę, Vydūno, Mackaus ir kitus fondus. Atsiranda ir paskirų asmenų, ateinančių į talką naujais fondais. Vienas ryškiausių pavyzdžių — kun. dr. Juozas Prunskis. Tų fondų dėka mūsų išeivijos vairuotojai pajėgia ne tik finansuoti dabarties darbus, bet planuoti ir ateičiai.

Lietuvių Fondas

Pagrindinis kapitalas 1984 m. gale pasiekė 3,102,000 dol. Įstojo nauji 244 nariai. Dabartinis narių skaičius — 5,560.

Per praeitus metus investuotas kapitalas davė 275,000 dol. pajamų, o per 22 veiklos metus — 2,040.000 dol.

Skaityti daugiau: FONDAI, MECENATAI, AUKOTOJAI

DRAUGO DEIMANTINĖ SUKAKTIS

Pirmasis lietuvių laikraštis “Gazieta Lietuviszka” JAV buvo išleistas 1879 metais New Yorke. “Draugas” kaip savaitraštis pradėtas leisti 1909 m. Wilkes-Barre, Pa. Pirmieji redaktoriai: kun. K. Urbonavičius ir kun. A. Kaupas. 1912 m. laikraštis perkeltas į Chicagą ir 1916 m. paverstas dienraščiu. Leido “Draugo” bendrovė. Nuo 1920 m. leidimas perduotas Tėvams Marijonams. Vienerius metus vyr. redaktoriumi buvo vysk. Pr. Būčys. Jam išvykus į Lietuvą, redaktoriai keitėsi. Nuo 1927 iki 1952 m. — vyr. redaktorius — Leonardas Šimutis, 1952 m. paskirtas kun. Vytautas Bagdanavičius, 1958 - 60 m. — kun. Pranas Garšva, 1960 - 63 — kun. dr. Viktoras Rimšelis — o nuo 1963 m. iki dabar vėl kun. Pranas Garšva.

Nuo 1949 m. “Draugas” turi kultūrinį priedą. Jį 1949 - 61 redagavo kun. dr. Juozas Prunskis, nuo 1961 - 81 poetas-laureatas Kazys Bradūnas, dabar Aušra Liulevičienė.

Dienraštis turi sveikatos, ateitininkų, skautų, vyčių, sporto, moterų, vaikų, studentų, socialinius skyrius. “Draugas” suorganizavo Lietuviškos knygos klubą, kuris kasmet išleidžia vertingų originalių veikalų ir vertimų.

Skaityti daugiau: DRAUGO DEIMANTINĖ SUKAKTIS

ILSĖKIS SVETIMOJ ŽEMĖJ

Treji metai nuo “Į Laisvę” bandradarbės

ALEKSANDROS VAISIŪNIENĖS mirties

1977 sausio 28 su žmona atvykome pasižvalgyti į Venezuelos sostinę Caracas. Čia turėjome vieną bičiulį, Amerikos diplomatinėje tarnyboje dirbantį dr. Vytautą Dambravą. Iš spaudos taip pat žinojau, kad Caracas gyvena žurnalistė Aleksandra Vaisiūnienė, kiek pastebėjau, daugiausiai rašanti “Tėviškės Žiburiuose”. Iš jos rašinių buvau susidaręs vaizdą apie Venezuelos lietuvių gyvenimą.

Aleksandra Kairytė - Vaisiūnienė

Tuo laiku buvo mūsų kelionių po pasaulį pradžia, tad neturėjome reikiamos patirties, ypač tuose kraštuose, kuriuos negalėjome susikalbėti. Su nuotykiais ir tam tikra rizika po vidurnakčio atsiradome viename miesto centro viešbutyje, o kitą dieną pradėjome žvalgytis lietuvių, kad padėtų susiorientuoti. Vytautas Dambrava, kuris tuo metu Caracas mieste organizavo baltų reprezentacinę meno parodą ir simfoninį koncertą, eksponatų parinkti buvo išvykęs į Jungtines Valstybes ir dar negrįžęs, tad paskambinau p. p. Vaisiūnams. Norėjau tik pasikalbėti ir kai ką paklausti, bet jiedu abu, Aleksandra ir Julius, netrukus atvyko į viešbutį, mudu abu paėmė ir visą dieną globojo, aprodinėdami Caracas.

Skaityti daugiau: ILSĖKIS SVETIMOJ ŽEMĖJ

NAUJI LEIDINIAI

Juozas Daumantas. PARTIZANAI.

Trečias pataisytas ir papildytas leidimas. 1984 m. Į Laisvę fondo lietuviškai kultūrai ugdyti 15-asis leidinys. Iliustracijos ir aplankas dail. Prano Lapės. Spausdino Morkūno spaustuvė, 3001 W. 59 St., Chicago, IL 60629. Kietais viršeliais, 572 psl. Kaina 15 dol.

Naujoji laida padidėjusi 62 psl. ir keliomis nuotraukomis, P. Vytenio strp. “Juozas Lukša — Tautos didvyris”. “Ir miręs galingas, galingesnis negu gyvas” ir Adolfo Damušio žodžiu “Užsklandos vietoje”.

“Partizanai” yra Lietuvos Laisvės Armijos faktinė istorija, parašyta vieno iš jos vadų Juozo Daumanto -Juozo Lukšos. Autorius, prasiveržęs pro Geležinę uždangą ir pasiekęs Vakarus 1947 m. gale, parašė knygą apie partizanų kovas sovietų okupuotoje Lietuvoje.

K. G. iš Vakarų Vokietijos šiame žurnalo numeryje “Lietuvos Laisvės Armija” analizuoja partizanų genezę.

Skaityti daugiau: NAUJI LEIDINIAI

PABALTIJO TAUTOS — EUROPOS PARTIZANAI

 (Marko Frenklendo svarstymai apie Pabaltijo valstybes — anglų savaitraštyje “Observer”)

Didesnieji kaimynai ne kartą primetė savo istoriją trims mažoms šalims — Estijai, Latvijai ir Lietuvai, bet jos stebuklingai išliko. Jų tolesnė raida — tai svarbus Tarybų Sąjungos ateities mįslės raktas. Tarybinis Pabaltijys — vaiduoklių vieta, o dvasios reikalauja jas pagerbti pirmiausia — rašo Frenklendas. Gotiškos Rygos ir Talino bažnyčios byloja apie senų laikų vokiečius, kurie atnešė į šias šalis prekybą, stropumą ir įgūdžius, kaip išvirti pusryčiams gerą kavą. Lietuviškame Vilniuje išvykusių lenkų šlėktų atminimas tebegyvas baroko bažnyčiose, kurios dvelkia beveik pietietiška aistra.

Yra čia ir carų dvasių — jos gremėzdiškose cerkvėse, pastatytos siekiant užgožti katalikų ir protestantų katedras bei patraukti Pabaltijo tautas prie rusiško teisuoliškumo. Mažiau juntamos nepriklausomų Pabaltijo respublikų dvasios. Istorija šioms po pirmojo pasaulinio karo atgimusioms šalims paskyrė trumpą ir karčią dalią. Apie jas tarybiniai istorikai šiandien rašo mažai ką gero, bet Latvijos užsienio reikalų ministerija tebelaiko 38-rių metų Rygos diplomatinio sąrašo kopiją, kurioje išvardyta 30 generalinių konsulatų, akredituotų šioje mažoje respublikoje. Pavyzdžiui, Rainos bulvare nr. 9 — Didžiosios Britanijos imperijos ordino kavalierius Hobsonas ir ponia Hobson.

Skaityti daugiau: PABALTIJO TAUTOS — EUROPOS PARTIZANAI

BALTIC AMERICAN FREEDOM LEAGUE

P.O. Box 29657, Los Angeles, California 90029

Baltų Laisvės Lygos veikla ir ateities planai

Amerikos Baltų Laisvės lyga, įsisteigusi 1981, visą laiką ir energiją skiria kovai už Baltijos valstybių nepriklausomybių atstatymą ir informavimui laisvojo pasaulio apie žmogaus teisių pažeidimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.

Veikla 1984 metais Laisvės lyga prieš pasaulinę olimpiadą pravedė sėkmingą akciją pasipriešinti sovietų planams žmogaus teisių pažeidimus praktikuoti laisvoje Amerikoje. Lyga kartu su BAN the Soviets koalicija paruošė sąlygas sovietų atletams pabėgti ir įtaigavo Amerikos vyriausybę neduoti pažado pabėgėlius grąžinti. Pabūgę antikomunistinių demonstracijų ir pabėgimų, sovietai savo sportininkų į Olimpiadą neatvežė.

Rusiškoji spauda — “Pravda”, “Izvestija”, “Literaturnaja Gazieta”, “Gimtasis Kraštas”, “Nemuno Kraštas” ir daugelis kitų laikraščių Baltų Laisvės Lygos veikėjus plūdo pavardėmis, kaip niekad iki šiol nė vieno užsienio lietuvio nebuvo plūdę. Gi laisvojo pasaulio spauda, nuo Anglijos iki Japonijos, daug rašė apie Baltijos valstybių pavergimą ir baltų persekiojimą. Lygos veikėjai, ypač Antanas Mažeika, daug kartų pasirodė radijo ir televizijos programose visame laisvajame pasaulyje.

Skaityti daugiau: BALTIC AMERICAN FREEDOM LEAGUE

VISI RYŽKIMĖS LIETUVAI!

1984 metų liepos mėnesio 21-25 d.d. Venezuelos Lietuvių Bendruomenė suorganizavo VIII Pietų Amerikos Lietuvių Kongresą, kuriame dalyvavo Argentinos, Brazilijos, JAV, Kolumbijos, Urugvajaus ir Venezuelos atstovai. Šį kongresą laikome svarbiausiu įvykiu mūsų veiklos istorijoje.

Kongreso šūkis: VISI RYŽKIMĖS LIETUVAI! Pagrindinis kongreso uždavinys — kritiškas žvilgsnis į save.

Kongresas, sušauktas Šv. Kazimiero 500 metų mirties jubiliejinei sukakčiai atžymėti, ta proga atšventė ir Lietuvos karaliaus Mindaugo 730 metų vainikavimo sukaktį.

Išvakarėse iš įvairių kraštų suskridę svečiai buvo pakviesti vakarienei pas VLB pirmininką; joje dalyvavo TV ir spaudos, Amerikos ambasados ir pavergtų tautinių grupių atstovai.

Skaityti daugiau: VISI RYŽKIMĖS LIETUVAI!

PRIEŠNACINĖS VEIKLOS IŠKARPA

Netrukus iš spaudos išeis dalis Juozo Keliuočio slaptų užrašų. Tos knygos įžangai esu ir aš davęs žiupsnį medžiagos apie Juozo Keliuočio ir jo grupės reiškimąsi antinacinėje veikloje. Jo paties įtrauktas, toje viekloje su juo labai artimai ir dirbau.

Savo laiške Juozo Keliuočio užrašų įžangos autoriui rašiau, kad mano spėjimu JK antrosios bolševikų okupacijos metu į pogrindinę veiklą nebuvo įsivėlęs. Į šį spėjimą man buvo atsakyta: “Daumanto liudijimu (Partizanų II leidimas, ps. 77) LIT, pirmosios pogrindinės organizacijos, iššifruotos 1945 gegužės mėn., pirmininku buvęs JK”. Tuo atveju jis bus veikęs su tais iš mūsiškių, kurie liko Lietuvoje. Prisimena čia man Juozas Keliuotis ir mudviejų bendradarbiai kaip tik tomis apsisprendimų akimirkomis, 1944 m. nacių okupacijai žlungant.

Poeto Putino - Mykolaičio sesuo M. Slavėnienė savo atsiminimuose apie brolį rašo: “Pavasariop, rytų frontui artėjant. . . kas galėdamas iš Kauno traukėsi į kaimą. Po universitetų uždarymo išsikėlė ir pas mus antrame aukštų gyvenusieji du studentai .. tebegyveno pusrūsio kambarėliuose Vacius ir Kostas, taip pat buvę studentai. Šie abu drąsūs jaunuoliai kažkur kažką dirbo . . . Vieną kartą juodu man atnešė mažą rašomąją mašinėlę, ištraukė iš savo kišenių apveltų rankraščių pluoštelį ir paprašė juos perrašyti. Kartu paaiškino, kad tai bus įdėta antinaciškoj pogrindžio spaudoj. Aš mielai sutikau. Ir vėliau esu jiems dar pagelbėjusi”.

Skaityti daugiau: PRIEŠNACINĖS VEIKLOS IŠKARPA

Aukos

“Į LAISVĘ” AUKOTOJAI 1984

Mecenatai: Po 100 dol.: dr. K. Ambrozaitis, A. Raulinaitis.

Po 70 dol. — dr. J. Uleckas. Po 50 dol.: E. Pakulienė, A. Pladys, dr. P- Žemaitis.

Garbės prenumeratoriai: Dr. A. Aviža, A. A. Balys, kun. B. Balčys, V. Baleišytė, A. Baltrukėnas, Č. Baltrukonis, P. Baras, J. Baužys, K. Bružas, kun. M. Gyvas, kun. V. Dabušis, dr. V. A. Dambrava, I. Eitmanienė, V. Gečas, tėv. K. Gulbinas, dr. J. Jurgilas, dr. J. P. Kazickas, V. Kazlauskas, dr. P. Kisielius, dr. J. Kižis, prel. J. Kučingis, dr. S. Rudokas, dr. Č. Kuras, V. Kuzmickas, dr. V. Majauskas, J. Mikonis, E. Milkauskas, kun. S. Morkūnas, J. Paliulis, A. Pocius, kun. A. Račkauskas, dr. A. Razma, M. Sodonis, dr. J. Sungaila, K. Sakys, dr. A. Šležas, kun. I. Urbonas, J. Vidmantas, dr. P. V. Vygantas, V. Volertas, J. Žaliaduonis, V. Žiaugra, J. Žilionis.

Skaityti daugiau: Aukos

KATALIKŲ BAŽNYČIOS IR VALSTYBĖS SANTYKIAI OKUPUOTOJE LIETUVOJE

1982 - 1983 metų laikotarpyje įvyko kai kurie gana reikšmingi pasikeitimai Katlaikų Bažnyčios ir valstybės santykiuose Lietuvoje. Bažnyčios atžvilgiu nauji poslinkiai nėra vienalyčiai, nes Maskva pagerino oficialius santykius su Vatikanu, tuo pačiu metu imdamasi griežtesnių priemonių katalikų pasipriešinimo sąjūdžiui nuslopinti. Bažnyčios hierarchija šiek tiek sutvarkyta, tačiau po daugiau negu dešimtmetį trukusio laikotarpio kunigai vėl suimami.

Du įvykiai turi ypatingą reikšmę Lietuvos Katalikų Bažnyčiai, — naujų vyskupų paskyrimas bei Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komiteto išsklaidymas ir jo veiklos sutrukdymas.

1982    m. liepos 15 d. Vatikanas paskelbė, kad Vincentas Sladkevičius pradės eiti Kaišiadorių vyskupijos apaštalinio administratoriaus pareigas, o Antanas Vaičius paskirtas Telšių vyskupijos apaštaliniu administratorium. Šių dviejų kunigų paskyrimas vyskupais reiškė šiokią tokią Maskvos nuolaidą, ir ne vienintelę.

Skaityti daugiau: KATALIKŲ BAŽNYČIOS IR VALSTYBĖS SANTYKIAI OKUPUOTOJE LIETUVOJE

Daugiau įrašų...

  1. STIPRINANTI DVASIOS PERGALĖ
  2. LKB KRONIKAS ANGLŲ KALBA LEIS RELIGINĖ ŠALPA
  3. Į LAISVĘ FONDAS LIETUVIŠKAI KULTŪRAI UGDYTI