Karys 2 1955 m. Turinys, metrika

Įsteigtas Lietuvoje 1919— Nepriklausomybės kovų— metais

Atgaivintas Jungt. Amerikos Valstybėse 1950 metais

PASAULIO LIETUVIŲ KARIŲ - VETERANŲ MĖNESINIS ŽURNALAS

Nr. 2 (1307) VASARIS FEBRUARY 1955

 

TURINYS

Jurgis Kiaunė, Vasario šešioliktoji . 33

St. Butkus, Tautos išgirstas balsas  35

Gen. št. plk. J. Lanskoronskis, Kariuomenės vaidmuo    36

Vl. Mingėla, žmonės plaukė lyg į atlaidus  38

A. L-as, Lietuviai kariai vakariečių nelaisvėje    39

J. L., To niekad nebūčiau išmokęs namie  41

Ignas Končius (nuotrauka)  43

H. Sienkievičius, Kryžiuočiai 44

Lietuviai kariai laisvajame pasaulyje . 49

Kariai ir Jaunimas . 51

V. Kareiva, Draugystė . 53

Karinės Žinios  57

Karinė Spauda  59

Veteranų Veikla  61

Kuprinės Pabiros 63

Žurnalo fotografinė kopija PDF 

Skaityti daugiau: Karys 2 1955 m. Turinys, metrika

VASARIO ŠEŠIOLIKTOJI

Reikia eiti visais keliais prie vieno tikslo,
kad Lietuvai būtų iškovota Nepriklausomybė.

Prez. Antanas Smetona.

Vasario Šešioliktoji atneša lietuvio sielai audrą ir nerimą. Vasario Šešioliktoji yra mūsų valios pareiškimas ir Lietuvos Valstybės atstatymo pagrindų padėjimas.

—    Žmogus yra gimęs laisvas, — sakė garsusis prancūzas Jan Žak Russo. Vasario 16 yra lietuvių tautos (laikinai nustojusios laisvės) triumfas ir laisvės troškimo ir jos atgavimo diena. Vasario 16, formaliai paėmus, yra tai sudarymas politinio akto, kurs reiškė lietuvių tautos valią ir norą būti laisviems ir nepriklausomiems nuo svetimųjų. Nors tas aktas, atrodo, nieko bendro neturįs su kariais, bet faktiškai tai yra ir Lietuvos karių triumfo šventė, nes tąją tautos valią, šį Nepriklausomos Lietuvos paskelbimo aktą, reikėjo įvykdyti Lietuvos vyrams — kariams savanoriams, šauliams ir partizanams savo pasiryžimu ir krauju. Vasario 16 yra mūsų žygių ir pergalės džiaugsmo šventė.

—    Negalima gyventi be duonos, negalima taip pat gyventi be tėvynės ir laisvės, — sakydavo garsusis prancūzų rašytojas Hugo.

Šią tiesą lietuvių tauta žinojo ir jautė senovėje, visais laikais ir šiandien tai jaučia.

Skaityti daugiau: VASARIO ŠEŠIOLIKTOJI

MES LIETUVOS KARIAI

Balys Auginas

(Vasario 16-tai)

Mes tie, kurie Tėvynę
gynė Gyvybe ir krauju,
Kuriuos mirties ranka nuskynė
Žydėjime dienų—


Mes tie, kuriuos aušra bučiavo
Kautynių apkasuos—
Kurie dėl motinos ir žemės savo
Užmigome kapuos.
Praėjom kaip audra—
Nuo Klaipėdos lig Švenčionėlių
Ir mūs krauju žydėjo gėlės,
Ir kėlės Lietuva—

Tai mes, kurie tremties kely gyvenam
Ir laukiame aušros,
Iš Tėviškės namų išgirstam žodį partizano,
Kurs nepabūgo nelygios kovos.

Tai tiesia jis mums savo ranką—
Jo žodį, broli, ar girdi?—
—    Po plačią žemę jau klajot užtenka 
Su ilgesiu širdy—

—    Ateis diena, laukta tiek metų, 
Audringais sūkuriais
Ir vėl sustosime visi į gretą
Mes— Lietuvos kariai—

TAUTOS IŠGIRSTAS BALSAS

 “Vyrai! Nekartą Lietuvos priešai norėjo uždėti ant mūsų amžiną nepakeliamą jungą, bet mūsų Tėvynė nenugalėta. Ji gyva.

Šiandien visi išvydome laisvės rytojų švintant; Lietuvos nepriklausomybė neša visiems laisvę ir laimę; tad ginkime Nepriklausomą Lietuvos Valstybę! Vienybėje, kaip broliai, pasidavę kits kitam rankas, eikime drąsiai į kovą, visi, kaip vienas, stokim už tėvynę.

Lietuva pavojuje! ..

... Tat ginkim Lietuvą! Parodykim, jog esame verti amžiais kovotos laisvės ... Nelaukdami toliau nė valandos, kas myli Lietuvą, kas trokšta laisvės, kas pajėgia valdyti ginklą, stokime visi į Lietuvos Krašto Apsaugą. Būrių būriais eikime iš kaimų, viensėdijų, miestų ir miestelių, eikime iš visų Lietuvos kraštų laisvės ir Tėvynės ginti. Stokime drąsiai pirmi į kovą!

Drąsiai, be baimės, kaip mūsų tėvai ir sentėviai, užstokim priešams kelią, pakelkim žygį už mūsų motiną Tėvynę, už Lietuvos Valstybę! ..” (Sutrumpintas atsišaukimas).

M. Sleževičius    Dail. J. Steponavičiaus pieš.

Skaityti daugiau: TAUTOS IŠGIRSTAS BALSAS

KARIUOMENĖS VAIDMUO NEPRIKLAUSOMYBEI IŠAUŠTANT

GEN. ŠT. PLK. J. LANSKORONSKIS

Vasario 16 d. sukaktį tremtyje minime ne kaip džiaugsmo ir pasididžiavimo dieną. Ji yra susimąstymo diena apie lietuvių išeitą istorinį kelią ir apie jų likimą. Dvasioje apžvelgiame visas jėgas, kurias amžių bėgyje tauta gebėjo sutelkti. Tame susikaupime stipriname mūsų valią ir ryžtą laisvės neatsižadėti ir kančia ir aukomis Lietuvai kelią į laisvųjų tautų tarpą vėl praskinti.

—o—

Pirmąjį kartą praradusi valstybinį savarankiškumą lietuvių tauta paskendo glūdžios nakties tamsoje. Vergovėje pamažu nyko ir dilo valstybės idėja ir jos tradicijos, o vadovaujančiam bajorų luomui nutautėjant silpnėjo ir tautinė sąmonė. Vis jau visiškai ji neužgęso ir drauge su kalba išliko gyva liaudies gelmėse.

Daug ir daug kartų esame sau kartoję ir todėl gerai žinome kaip įvairių veiksnių veikdinama, iš atbudusios liaudies tarpo kilusių šviesuolių naujos kartos nuolat kurstoma, vos mirgėjusi tautos sąmonės kibirkštėlė ilgainiui įsidegė į didžiulę liepsną apėmusią visą lietuvių žemę. Toji nauja viršluominė tautos sąmonė brendo ilgai, nuolatinių kovų kančioje, varge, ašarose ir kraujo klanuose. Prarastos laisvės sukilimais atgauti nepavyko. Rusų valdžia kartu su politine laisve ryžosi iš lietuvių išrauti ir visus jų tautinės sąmonės želmenis. Panaudodama visas nutautinimo priemones, ji engė kraštą be jokio pasigailėjimo, bet niekas negalėjo sustabdyti atbudusio, iš visų versmių pasruvusio ir už tautos gyvybę kovojančio tautiškojo sąjūdžio. Kada mūsų pavergėjai Pirmojo Pasaulinio karo palaužti sugriuvo, lietuvių tauta jau buvo pilnai subrendusi pati savo likimą lemti ir pasiskelbė atstatanti nepriklausomą valstybę. Deja! Vienas dalykas yra pasiskelbti, kitas dalykas yra tapti nepriklausomu.

Skaityti daugiau: KARIUOMENĖS VAIDMUO NEPRIKLAUSOMYBEI IŠAUŠTANT

ŽMONĖS PLAUKĖ, KAIP Į ATLAIDUS

VLADAS MINGĖLA

1951 m. balandžio 5 d. velionis gen. Vladas Nagius prie savo laiško man atsiuntė “Argentinos Lietuvių Balsą” su 1-mojo lietuvių vaidinimo dalyvių—artistų Palangoje iliustracija ir įspūdžius, šiandien tas žymusis kultūrininkas jau miręs. Nebėra jo mūsų tarpe. Bet turėdamas jo įspūdžius tikiu bus įdomu juos pasiskaityti ir mūsų visuomenei.

—    Gerbiamasis, nors pavėluotai bandau atsakyti, nes nelabai tesusigaudau atsiminimuose. Visdėlto praėjo daugiau, kaip 50 metų ... Vaidinime nedalyvavau, buvau tik jo žiūrovas, 6-tos klasės mokinys, atvykęs iš Rygos į Kretingą, o iš ten, kuriam laikui, ir į Palangą, kaip tik to vaidinimo pasižiūrėti ir pasimaudyti, — rašo gen. Vl. Nagius.

—    Palanga buvo pažįstama man ir anksčiau; čia lankiau progimnaziją, kol buvau iš jos išvytas, maždaug Kražių skerdynių metu, dėl pasipriešinimo provoslavinimui. Rusai įvedė prieš pamokas rusiškas pamaldas. Krizė įvyko progimnazijos didžiame koridoriuje, kur visi progimnazijos mokiniai (apie 100) buvo išrikiuoti prieš rusų ikonas ir akivaizdoje rusų (pravoslavų) šventiko mokiniui Antanui Voiciekauskui buvo įsakyta atkalbėti rusišką maldą. Jis, susijaudinęs, staiga suriko; “soviest nepozvoliajet” (sąžinė neleidžia), o mes visi, lyg susitarę, ėmėm staiga šaukti, bėgti iš rikiuotės, stumdytis. Pakilo triukšmas...

—    Po to progimnazija buvo kuriam laikui uždaryta, policija išpjaustė mokiniams pasidabruotas sagas iš milinių ir ženklus (kukardas) nuo kepurių ir išvarė iš Palangos. Dideliais vargais buvau priimtas Rygoje, o dabar linksmas dairaus po Palangą, skaitydamas didelius spalvotus skelbimus apie Keturakio komediją “Amerika Pirtyje’”.

Skaityti daugiau: ŽMONĖS PLAUKĖ, KAIP Į ATLAIDUS

Poezija

Juozas Mikštas

K A D A I S

Kadais prie durų pasitikdavai mane,
Kadais taip švelniai glostydavai mano plaukus.
Šiandieną mano širdį plėšo nežinia, —
Ką beveiki, manęs nebesulaukus?

Kadais abu tikėdavom sapnais,
Kadais bendrom svajonėm tegyvenom.
Bet visa tai užtvindė jau seniai 
Audringi laiko okeanai.

Gal ir dabar dar teberymai vakarais
Prie lango atviro į kvapnų vyšnių sodą,
Ir drebančia širdim spėlioji: — “Gal pareis? —
Juk taip dažnai sapne man pasirodo“...

Ir jei kada pareičiau pievų takeliu,
Tu glostytumei mano jau šarmotus plaukus.
Ir veido raukšlių neišlygintum gilių,
Manęs palūžusio, suvargusio sulaukus.

Australija, 1954. 8. 7.

LIETUVIAI KARIAI VAKARIEČIŲ NELAISVĖJ

Esant frontui dar Liaubano ruože, amerikonai iš lėktuvų pasėjo daugybę atsišaukimų įvairiomis kalbomis, ragindami kitų tautybių karius sabotuoti vokiečių karinę tarnybą, gadinti karinės reikšmės įrengimus ir su įvairiomis žiniomis pasiduot į vakariečių nelaisvę. Pasidavusiems žadėjo žmoniškas sąlygas ir laisvę.

Kaip ir kiti, lietuviai kariai irgi skubėjo atsipalaiduoti nuo vokiečių ir bėgti į amerikonų pusę. Pasidavę į nelaisvę, ir lietuviai drauge su vokiečiais buvo nuvežti už Reino ir uždaryti už vielų atvirame lauke.

Tarp Bad Kreuznach ir Bingen ir abipus upės Nake iki Reino ištisi laukai buvo aptverti spygliuota viela, už kurios buvo suvaryta masės belaisvių. Atrodė, lyg būtų gyvųjų kapinynas.

Balandžio mėn. ir gegužės pradžia buvo labai lietinga. Žemė toje vietoje derlinga ir gerai įdirbta. Bulvės, miežiai, dobilai ir kt. javai jau buvo gerokai paaugę. Alkana belaisvių minia visus daigus ir visa tai, kas buvo žalia, tuojau nurinko ir suvalgė. Mažyčiai, vos užsimezgę obuoliukai iki paskutinio buvo nuraškyti.

Gegužės 8 d. įvairių tautybių belaisviai (iš viso 13 tautybių) buvo atskirti nuo vokiečių ir atskirai uždaryti. Maistą, kad ir labai mažame kiekyje, pradėjo duoti reguliariai ir tvarkingiau, todėl kiekvienas po šiek tiek gaudavo. O prieš tai tam tikrą kiekį amerikonai įmesdavo pro vartus ir žiūrėdami juokdavosi, kaip stipresni belaisviai išsidraskydavo tarp savęs, o silpnesniesiems nieko nelikdavo.

Skaityti daugiau: LIETUVIAI KARIAI VAKARIEČIŲ NELAISVĖJ

Straipsneliai, informacija

TOKIŲ TIK PENKI ŽEMAIČIŲ ŽEMĖJE.

Iš J. Končiaus knygos “Medžio Drožiniai Gimtajam Kraštui Atsiminti”


"TO NIEKAD NEBŪČIAU lŠMOKĘS NAMIE"

Viešosios Nuomonės Gallup Institutas pravedė apklausinėjimą buvusių karių tarpe, kokios jie nuomonės apie karinę tarnybą.

79% užklaustųjų atsakė, jog betarnaudami kariuomenėje jie gavo visokiariopos naudos. Dažniausiai tai buvo “dalykai, kurių niekad nebūčiau išmokęs namie”. Naujokai, pereidami per priėmimo punktą ne tik nusiima civilius drabužius, bet yra nurengiami ir psichologiškai: — atskiriami nuo šeimos, draugų ir papročių, kurie juos lydėjo ir palaikė nuo pat vaikystės dienų, čia naujokas atsiduria visai kitoje aplinkoje. Vienas naujokas tą būseną apibūdina sakydamas; “Brolyti, čia esi toli nuo namų”.

Skaityti daugiau: Straipsneliai, informacija

Kryžiuočiai

HENRIKAS SIENKIEVIČIUS

Iš lenkų kalbos vertė KAZYS JANKŪNAS

Santrauka iš praėjusio numerio:

Tynece Laukinio Buliaus smuklėje, priklausiusioje vienuolynui, keletas žmonių klausėsi seno kario Mackos iš Bogdanieco pasakojimų apie karus. Kartu su savo brolvaikiu Zbyška jis vyko iš Vilniaus į Krokuvą, kur tikėjosi dalyvauti turnyre ruošiamame karalienės Jadvygos garbei, kuri tuo metu laukėsi įpėdinio.

Jiems besikalbant ir begirkšnojant, trumpo poilsio smuklėje sustojo, kartu susavo dvariškių būriu, Kęstučio duktė kunigaikštienė Ona Danutė, Mozūrijos kunigaikščio Januso žmona. Jos merginų tarpe buvo jaunutė mergaitė Danutė, kuri dvariškiams prašant skambino kanklėmis ir dainavo. Jai pritarė kiti dainininkai, skambindami citra ir didelėm kanklėm.

-o-

Ir vėl pritarė dainininkai. Jaunasis Zbyška, iš pat mažens įpratęs į karus ir į žiaurius jo vaizdus, niekada savo gyvenime panašių dalykų nematė Jis palietė už peties greta stovintį Mozūrą ir paklausė:

—  Kas ji tokia?

—  Mergaitė iš karalienės dvaro. Mūsų krašte netrūksta dainininkų, kurie linksmina karaliaus dvarą, bet ji yra viena geriausių, ir kunigaikštienė niekieno dainų taip mielai neklauso, kaip jos.

—  Dėl to aš nesistebiu. Maniau, kad tai tikras angelas ir negaliu nuo jos akių atitraukti. Kas jos vardas?

—  Ar negirdėjote? — tai Danutė. Jos tėvas yra Jurandas iš Spychovos, turtingas ir drąsus kunigaikštis, iškilmėse einąs prieš karaliaus vėliavą.

Skaityti daugiau: Kryžiuočiai

Lietuviai kariai laisvajame pasaulyje

Darbo ir sargybos kuopos Vokietijoje. Lietuvių darbo ir sargybos kuopose spiečiasi vis didesnis lietuvių šviesuomenės būrys, čia ateina lietuviai ir su augštuoju mokslu. Pabaltiečių ryšių karininkas kpt. Venckus ypatingai nuoširdžiai rūpinasi lietuvių gerove. Jo pastangomis čia randa uždarbio atostogų metu ne tik studentai, bet ir vyresniųjų Vasario 16 gimnazijos klasių mokiniai. Tas uždarbis didžiajai studentų daliai yra beveik vienintelė parama einant augštąjį mokslą, o moksleiviams kelių savaičių metu pavyksta tais uždarbiais padoriau apsirengti ir turėti kasdieniniams smulkesniems reikalams savo pinigų per visus metus.

Rockford, Ill. Zigmas Jakimavičius, vasarą baigęs Purdue universitete oro transportacijos mokslus, turėjo išvykti anksčiau atidėton karinėn prievolėn.

Jonas Judikas, Amerikoje gimęs ir čia mokslus išėjęs lietuvis, II Pasaulinio karo metu karininku tarnavęs marinų daliniuose, puikiai kalba lietuviškai ir padeda naujiesiems ateiviams. Jis praeitais metais Ciceroje pravedė anglų kalbos kursus, šiemet ir vėl pradėjo darbą.

Lietuvių Kareivių draugija Cicerosavo metinį parengimą atliko šauniai. Daug pasidarbavo Rimkus, Gailius ir kiti. Cicero Lietuvių choras, vedamas J. Kreivėno, gerai pasirodė su skambiomis dainomis. Orkestras “Trimitas”, vedamas A. Ramonio, gražiai skambėjo. Alučiu rūpinosi J. Kasulaitis.

Skaityti daugiau: Lietuviai kariai laisvajame pasaulyje

Kariai ir jaunimas

Romualdas Kisielius

PASILIKUSIAM TĖVIŠKĖS KRYŽIUI

Gal jau nematysiu tų nakties šešėlių,
Nei žvaigždžių, nei kaimo pakelės juodos.
Ir rūpintojėlis šalia sodžiaus kelio
Negirdės manosios vakaro maldos . . .

Atmenu, kai tylų vakarą žvaigždėtą,
Atidaręs kiemo girgždančius vartus,
Eidavau pavaikščiot pakele gėlėta

Mintyse paskendęs, liūdnas ir tylus . ..

Man po kojų snaudė margos pievų gėlės,
Ir
širdies plakimą žingsniuose jaučiau.
Eidamas prie kryžiaus miegančio šešėlio,
Su džiaugsmu krūtinėj vis arčiau, arčiau .. .

Ir tenai kalbėjau vakarinę maldą,
Prie to seno, juodo kryžiaus pakelės,
Kol nekalto kraujo ašara ugninga
Sužibėjo žiede mirštančios gėlės . ..

tada palikdamas savo gimtą sodžių,
Paskutinį kartą nuėjau tenai...
Kur stovėjo kryžius, kur žibėjo žvaigždės,
Kur bangavo mūsų mėlyni linai.

Ir tariau, sudiev jau, gal aš nebegrįšiu,
Bet Tu senas kryžiau, čia tylus stovėk!
Saugok mūsų žemę! Saugok tylų sodžių!
Ir nakties šešėliuos vienišas liūdėk!

H. Kisielius, jaunas poetas ir veiklus skautų organizacijos narys, Kalėdų metu grįžo į namus Brooklyne, ištarnavęs du metu kariuomenėje, Aliaskoje.

Skaityti daugiau: Kariai ir jaunimas

Draugystė

Antanas Rugelis, pusantro masto šlubas siuvėjas, kartą susitiko Maria Hilfe gatvėje keistą rudens vėją, grįžtantį nuo Riedenburgo belaisvių stovyklos. Vėjas buvo jo senas pažįstamas, dvelkiąs ta pačia derva iš nelaisvės laikų, tiktai girdėjosi kiti keiksmai, kiti atodūsiai iš anapus dygliuotos tvoros nešami, atmiešti vienos didelės draugystės prisiminimais.

Draugystė prasidėjo tada, kai už tų vielų dar tebedūsavo Reicho sumuštų armijų likučiai, tikra tautybių mišrainė, kunkuliuojanti nuožmaus likimo katile. Nežinomas dievas turėjo tą mišrainę suvalgyti. Darbas ir alkis, o namų ilgesys už tuos abudu dalykus aštresnis, turėjo tą žmogėnų masę galutinai sumalti, supilti į naujo pasaulio formas ir patiekti pergalės šventei. Tada tai, kadaise, o rodos dar užvakar, buvo Rugelis tarp jų, tų alkanų žmogėnų. Belaisvių stovyklos viršininkas užregistravo jį pabėgėliu iš Rytų krašto, siuvėju, šiaip sau, dėl bendros kolekcijos įvairumo. Tegul sau maišosi tarp kitų ir vienas lietuvis, argi griežtienės neužteks. Davė šluot barakus, kai stipresnieji belaisviai dirbo ginklų kalvėse, rausėsi kalnuose. Jo siuvamoji mašinėlė, degančiais keliais rūpestingiau už nuosavą galvą čionai atsigabenta, rūdijo palovyje nenaudojama. Gaila buvo jos, kentė savo amato paniekinimą, bandė net širdgėlą valdžiai išpasakoti, bet galingos rankos išmestas už pakarpos į pusnyną, įsitikino, kad pūsti prieš vėją neapsimoka. Jis pagaliau, per dienas tampydamasis su šiukšlių bei pelenų dėžėmis, palengva ėmė naująjį amatą pamėgti. Likimo draugai ėmė jam to beveik pavydėti, nes jis vienas turėjo auksinę progą šluoti stovyklos viršininko kambarį ir susirinkti vienintelį čia netaupomą turtą — dideles cigarečių nuorūkas iš peleninės.

Skaityti daugiau: Draugystė

Karinės žinios

JA VALSTYBĖS

Armijos - Aviacijos manevrai Aliaskoje įvyks vasario mėn. pradžioje. Tikslas išbandyti žmones ir priemones šaltose srityse. Bus numesta apie 3,000 parašiutininkų.

Neseniai iš Kentucky į Aliaską buvo permestas kautynių dalinys oro tiltu (3,400 myl.) Kartu pernešta 500 tonų priemonių ir tiekimo reikmenų manevrų reikalams. Dalyvavo apie 100 lėktuvų. Tuo laiku Aliaskoje buvo — 50 laipsnių Far.

Pirmą kartą lėktuvai bandys leistis ant suspausto sniego takų. Jei bandymas pavyks, tai bus išspręsta svarbi aviacijos ir žemės dalinių bendradarbiavimo Arktikoje problema.

Šaltis iškelia daug naujų problemų. Pav. ginklai, kurie buvo visiškai sausi ir netepti, po iššovimo užšąla, nes prie karšto ginklo susikondensuoja drėgmė iš oro.

*    Atominis povandeninis laivas “Nautilus” pradėjo bandymus. Pirmieji plaukimo ir pasinėrimo bandymai buvo sėkmingi.

*    Priešlėktuvinės artilerijos V-kas aplankė stambesnius miestus, kur yra pastatyti nauji įtaisai vairuojamiems sviediniams leisti. Jis rezultatais esąs patenkintas, nes naujieji įtaisai esą veikia geriau, negu buvo iš jų tikėtasi. Jis projektuojąs panaudoti šunis lėktuvams sekti. Paprastai sekėjai pirma išgirsta lėktuvą skrendant, tik vėliau jį pamato, o šuo turi geresnę klausą negu žmogus.

Skaityti daugiau: Karinės žinios

Karinė spauda

PEARL HARBOR

1941 m. gruodžio 7 d. japonai užpuolė Pearl Harbor laivyno bazę. Tuo prasidėjo karas tarp Japonijos ir JA Valstybių.

Tuoj po šito užpuolimo Havajų Sausumos Kariuomenės v-kas gen. Short ir Ramiojo Vandenyno Laivyno vadas adm. Kimmel — buvo atleisti iš pareigų. Jie buvo kaltinami už blogą pasiruošimą sutikti pavojų ir už didelius nuostolius to puolimo metu.

Pearl Harbor nelaimės priežastis tyrinėjo 8 komisijos; išvados buvo nevienodos. Vieni kaltino Havajų rajono karinius viršininkus, kiti kaltinimą nukreipė Washingtonui — vyr. štabo v-kui gen. Marshall Laivyno Operacijų v-kui adm. Stark ir net prez. Rooseveltui.

Šiais metais išleistos trys knygos, kurios duoda daugiau medžagos paaiškinančios Pearl Harbor įvykius.

Admirolas Theobald, knygoje “The Final Secret of Pearl Harbor”, kaltina prez. Rooseveltą, jog jis norėjo, kad japonai netikėtai pultų Pearl Harbor. Norėdamas provokuoti tokį puolimą, būk tai jis įsakęs ar įstaigojęs Vyr. štabo v-ką ir laivyno Operacijų v-ką neduoti Havajų rajono vadams tikrų žinių apie santykių vystymąsi tarp JAV ir Japonijos.

Gen. Marshall ir adm. Stark, žurnalistų užklausti, tuojau paneigė tokį kaltinimą prezidentui. Dėl jų pačių vaidmens Pearl Harbor įvykiuose, jie atsisakė duoti bent kokį pareiškimą, nurodydami, kad jie savo veiksmus pakankamai išaiškinę savo parodymuose duotuose Kongreso Tyrinėjimo Komitetui.

Skaityti daugiau: Karinė spauda

MŪSŲ MIRUSIEJI

MEŽELIS ANTANAS,

Lietuvos Kariuomenės Kūrėjas Savanoris, mirė 1954 m. gruodžio mėn. 17 d. 7 vai. 30 min. savo bute, 1440 So. 49th Court, Cicero, Illinois; palaidotas gruodžio mėn. 20 d. Šv. Kazimiero kapinėse, 30 blk. 1051 skl.

Gim. 1900. XI. 25. Zarasų apskr. Antalieptės valse. 1919. VII. 2. įstojo savanoriu į 1-mą pėst. pulką Vyžuonėlių dvare prie Utenos. Aktyviai dalyvavo visose šio pulko kautynėse. Iš kariuomenės pasiliuosa-vo galutinai pasibaigus Nepriklausomybės Kovoms. Pasiliuosavęs, visą laiką pasiliko valstybės sienų apsaugos tarnyboje.

Apdovanotas Lietuvos Kariuomenės Kūrėjų Savanorių ir Nepriklausomybės X-čio medaliais.

Jonas Juodvalkis.

PLK. LTN. LEONAS VALKŪNAS

Pr. m. gruodžio 8 d. Anglijoje staiga širdies smūgiu mirė Lietuvos kariuomenės ats. plk. ltn. Leonas Valkūnas.

Velionis gimęs 1900 m. balandžio 11 d. Bliūdžių kaime, Panevėžio aps., ūkininkų šeimoje.

Skaityti daugiau: MŪSŲ MIRUSIEJI

Veteranų veikla

RAMOVĖNŲ VEIKLA CHICAGOJE

Chicagos Ramovės skyrius kasmet atlieka naudingų darbų bei žygių. Paskutiniame visuotiniame narių susirinkime, kuris įvyko sausio 16 d. Lietuvių Auditorijoj, iš pirmininko p. Buliko ir kitų valdybos narių pranešimų paaiškėjo, kad praėjusiais metais buvo surengta įvairių minėjimų, susirinkimų ir pobūvių. Daug suaukota laisvinimo reikalams, viso virš 400 dol.: Lietuvos Laisvės Kovotojams 189 dol., Chicagos ALTo reikalams 25 dol., sušelpta gen. Grigaliūnas-Glovackis, kovotojai kariai Kreivys ir Karčaitis, esantieji V. Vokietijoj. Naujų Metų sutikimas davė gražaus pelno, kurio dalis paskirta “Kariui” — 144 dol. Be to 7 nariai iš Chicagos skyriaus per valdybą parėmė “Karį su 10 dol. auka. Buvo sėkmingai paminėta Kariuomenės šventė, ir gautos aukos pasiųstos Lietuvos karo invalidams. Sueita arčiau su jaunimo organizacijomis. Ramovės skyrius globoja vieną skautų vienetą, kuriam nupirktas mažo kalibro šautuvėlis. Skyrius nusistatęs globoti ir daugiau jaunimo organizacijjų, kuri tik kreiptųsi, nežiūrint jų politinių įsitikinimų.

Tiesa, prieš valdybos pranešimą buvo klaipėdiečio Martyno Purvino paskaita, 32 m. Klaipėdos krašto atvadavimo proga. Paskaitininkas kruoščiai, aiškiais faktais bei skaičiais nušvietė klaipėdiečių lietuvių gyvenimą ir jų meilę Lietuvai. Baigdamas žodį, jis ragino visus susirūpinti Klaipėdos kraštu ir jo uostu, leisti savo vaikus į jūrininkų mokyklas, parengiant juos būsimos Lietuvos laivininkystės inžinieriais, kad nereikėtų samdyti svetimtaučių savo laivams.

Skaityti daugiau: Veteranų veikla

Kuprinės pabiros

RAUDONKRŪTINIS APMOVĖ BAJORUS

Dar baudžiavos laikais Žemaitijoje veikė Raudonkrūtinis su savo vyrų būriu. Jis, kaip ir Blinda, kovojo prieš dvarininkus, plėšė ir baudė juos ir gynė baudžiauninkus. Jo pavardė, rodos, buvo Vaitkus ir kilęs iš smulkių dvarininkų. Nešiodavo raudoną liemenę ir todėl buvo vadinamas “raudonkrūtiniu.” Jo kovos šūkis buvo: “Nuo kalno kasu — į daubas metu”. Ponai jo bijojo ir nekentė.

Kartą jis vienas sustojo senoje karčiamoje, kažkur Šiaulių apskrityje. Rado begeriančius kelis bajorus. Raudonkrūtinis atsisėdo prie staliuko netoli bajorų. Bajorai jo nepažino ir savo tarpe kalbėjosi apie Raudonkrutinį ir jo plėšikavimo žygius.

Atsargiai ir Raudonkrūtinis įsimaišė į jų kalbą, pasisakė pažįstąs tą plėšiką ir pradėjo pasakoti apie jo žygius.

—    Girdit, ponai, Raudonkrūtinis plėšia visai švelniai, net geruoju jam ponai atiduoda savo brangenybes, — įtikinėja Raudonkrūtinis.

—    Negali būt! — sušuko bajorai, — mes jokiu būdu geruoju jam neatiduotumėme savo brangenybių.

—    Gerai, aš jums parodysiu, kaip Raudonkrūtinis apiplėšia geruoju. Padėkite čia ant stalo savo laikrodėlius ir žiedus.

Bajorai nė neįtardami Raudon-krūtinio, bet smalsumo skatinami pamatyti, kaip tasai plėšikas apiplėšia, sudėjo ant stalo savo brangenybes. Sudėjus, Raudonkrūtinis viena ranka pagrobė bajorų brangenybes, o kita ranka atskleidė savo paltą ir parodė raudoną krūtinę. Bajorai apstulbo. Kol jie atsipeikėjo, Raudonkrūtinis dingo iš karčiamos ir ant arklio sėdęs dingo ir iš miestelio.

J. D.

Skaityti daugiau: Kuprinės pabiros