Partizanai: Istorija ir dabartis

Į Laisvę 1996 124(161)

     T U R I N Y S

K-A. — Gal paskutinis brandos egzaminas? .................................... 2

Dar plaka Lietuvos širdis (iš mons. J. Kaunecko pamokslo) ................... 3

Eduardas Milius — Telydi mus ryžtas ......................................... 5

Skaitytojų žodis ............................................................ 8

Vytautas Bieliauskas — Prarastos progos, blėstančios viltys ir ateitis ..... 11

Jonas Kairevičius — Teisingumo paieškos .................................... 21

Arimantas Dragūnevičius — Lietuvos energetika: Kelias į Europą ar iš jos ... 28

Vladislovas Telksnys — Pirmasis ginklas buvo spauda ........................ 38

Pilypas Narutis —1941 m. sukilimą prisimenant .............................. 43

E. Šarūnas — Situacija ir viltys Lietuvoje ................................. 46

Vitalija Kazilionytė — Kryžiai prie bunkerio ............................... 48

Vidmantas Vitkauskas — Garliavos Juozo Lukšos gimnazija .................... 51

1996 metų Į laisvę fondo premija — Daliui Stancikui ........................ 54

Dr. Kazys Ambrazaitis — Tiesos ieškojimo keliai ............................ 55

Dalius Stancikas — Keliai ir kryžkelės. Lietuviškų studijų savaitė Telšiuose 57

Juozas Baužys — 40-toji lietuviškų studijų savaitė Dainavoje ............... 62

Vardai ir įvykiai .......................................................... 67

Apie knygas rašo:

       Henrikas Kudreikis — Laisvės kovos 1944-1953 metais ................. 69

       Feliksas Zubras — Dr. Antano Dambravos „Kelyje į laisvę" ............ 71

Skaityti daugiau: Į Laisvę 1996 124(161)

GAL PASKUTINIS BRANDOS EGZAMINAS?

Neužtenka lietuviu gimti—dažnai reikia iš naujo atgimti tautiškai. Lygiai kaip ir demokratija nėra gimtoji vertybė, jos reikia išmokti ir ją laimėti. Tautinio atgimimo ir demokratijos mokykloje lietuviai mokosi jau šimtą metų. Praeito šimtmečio pabaigoje ir dvidešimtojo pradžioje vykęs tautinis atgimimas lietuvį subrandino tiek, kad jis įgavo drąsos ne tik svajoti, bet ir siekti laisvės ir nepriklausomybės. Tauta drąsiai ir sėkmingai išlaikė egzaminą. Belaukiant naujojo Seimo rinkimų, neišvengiamai prisimename Steigiamojo Seimo nuotaikas. Tada gyva tautinė sąmonė vedė tautą į valstybinę nepriklausomybę. Kelias buvo sunkus, bet tautinės sąmonės atgimimas sutelkė nepalaužiamą jėgą ir ištvermę. Steigiamasis Seimas buvo to laimėjimo vainikas ir diplomas.

Kartu su atgauta laisve iškilo daug skirtingų nuomonių, vyko visuomenės diferenciacija, davusi tam laikui charakteringą demokratiją. Tik kai demokratijoje nebeliko lietuviško nuoširdumo ir krikščioniškos moralės principų, tolimesnieji seimai išsigimė ir privedė Lietuvą prie autokratinio valstybės valdymo. Vis dėlto per 22 nepriklausomo gyvenimo metus Lietuvai pavyko išsiauginti idealistinį ir tautiškai subrendusį jaunimą, matantį ir suprantantį praeities klaidas. Nors Lietuvą vėl užgriuvo didžiausios istorijoje nelaimės, tie idealistai savo kraujo auka išlaikė tautą gyvą tiek Lietuvos žemėje, tiek ir visame pasaulyje.

Skaityti daugiau: GAL PASKUTINIS BRANDOS EGZAMINAS?

Dar plaka Lietuvos širdis

 (Iš mons. J. Kaunecko pamokslo 1996 m. sausio 13 d. Telšių katedroje)

„Tą naktį, tą naktį, tą naktį,
kai bėgom prie bokšto visi, 
jie užmušė dvylika brolių 
ir sesę lyg žvėrys pikti.

     Tą naktį, tą naktį, tą naktį,
     išplėšę dalelę širdies, 
     jie plėšė ir draskė, ir draskė

     mūs' laisvę lyg paukštę vilties"—šaukia dvylikmetės moksleivės širdis (Kregždutė, 1996.01.12.).

O ką šaukia mūsų širdys? ką sako jos? Ar likom mes ištikimi laisvės kovotojams? Ar likom?

Paklauskim mes išdarkytų Rainių kankinių; paklauskim tų, „kur šiurpiam biržely krito prie Giedraičių, Panevėžy, Paneriuos, Zarasuos ir Petrašiūnuos" (B. Brazdžionis)!. Paklauskim brolių ir sesių, nuogų išmėtytų miestelių aikštėse ir gatvėse! Paklauskim kruvinų motinų ašarų Sibiro platybėse; paklauskim jaunuolių ir mergaičių, nebegrįžusių iš ten! Paklauskim tragiško likimo partizanų, paklauskim tyliųjų Kronikos leidėjų! Paklauskime tėvų, taip troškusių laisvos Lietuvos!

„Ką atsakysiu Tėvui, kai paklaus:
Tai kaip, sūnau, ten Lietuvoj, anapus?..
Supras iš mano žvilgsnio nebylaus:—
nors Lietuva laisva, laisva netapus,..."

     (V. Ciniauskas)

Skaityti daugiau: Dar plaka Lietuvos širdis

TELYDI MUS RYŽTAS

EDUARDAS MILIUS

Kalba, pasakyta 19% m. liepos 6 dieną Druskininkuose, Mindaugo karūnavimo-Valstybės dienos minėjime.

EDUARDAS MILIUS—mokytojas, Druskininkų Tėvynės Sąjungos (Lietuvos Konservatorių) skyriaus Tarybos narys, Politinio komiteto pirmininkas.

Nors Lietuvos vardas rašytiniuose šaltiniuose minimas jau 1009 metais ir nors Lietuvos valstybės kūrimo ir egzistavimo laikotarpis tyrinėtojų žymimas nuo 1226 iki 1236-ųjų metų, tačiau tarptautinis jos pripažinimas, jos tapimas pilnateise krikščioniškų Europos šalių bendrijos nare yra sietinas su 1253-jų metų liepos 6-ąją, kai valstybės gimdytojas— kunigaikštis Mindaugas iškilmingai karūnavosi Lietuvos karaliumi ir padovanojo jai katalikiškąją valstybingumo kilmę. Mindaugo epocha nepaprastai sudėtinga, sunkaus ir audringo valstybės kūrimo bei įtvirtinimo epocha. Jos metu išryškėjo titaniškos valdovo pastangos bei ryžtas sujungti, suvienyti, sutelkti visos Lietuvos jėgas mirtino pavojaus akivaizdoje. Štai tuomet išryškėja ir akivaizdžiausiai atsiskleidžia Mindaugo žmogiškosios ir patriotinės savybės. Jo aštrus protas, jo genijus anksčiau už kitus suvokė grėsmę, pakibusią virš susiskaldžiusios Lietuvos. Mindaugas it uola iškilęs virš kitų metė istorinį žvilgsnį į ateitį. Jo patriotizmas buvo kuriantis, jungiantis, vienijantis. Mindaugo siekis, troškimas ir tikslas buvo vienintelis, o būtent — sukurti naują Lietuvą, išmokyti žmones ją mylėti, ginti ir jai aukotis. Ir vykdė šią misiją Mindaugas savo pavyzdžiu ir savais darbais...

Skaityti daugiau: TELYDI MUS RYŽTAS

SKAITYTOJŲ ŽODIS

Reikėtų pratęsti svarstymus

Ir šis (123) „Į laisvę" numeris rūpestingai paruoštas ir skoningai išleistas. Malonu jį paimti į rankas, o dar maloniau susipažinti su jo turiniu.

Mane ypatingai sudomino Algimanto Jankausko straipsnis apie organiškos valstybės koncepciją. Tai jau nėra vien eilinis žurnalistinis straipsnis, bet ištisa studija. Būtų įdomu, jei redaktorius leistų šiais klausimais pasisakyti ir kitokių įsitikinimų politologams. Gal jų mintys ir nevisai sutaptų su A. Jankausko teigimais, tačiau toks minčių pasikeitimas jūsų žurnale, autoriaus žodžiais 33 psl., „įgalintų efektyvesnį visuomenės dalyvavimą politiniame procese ir sykiu stabilizuotų demokratiją Lietuvoje".

Jonas Daugėla,
Florida

Atlaidumas be atgailos?

Perskaičius „Į laisvę" žurnalo 122 numeryje buvusio politinio kalinio, o dabar vyriausybės patarėjo Petro Plumpos straipsnį „Krikščioniški pasvarstymai", kilo abejonės ne tik dėl šių svarstymų krikščioniškumo, bet ir dėl kai kurių teiginių priimtinumo. Straipsnio autorius dėl tautos vienybės krikščionybės vardu siūlo visuotinį atlaidumą buvusiems okupanto kolaborantams ir KGB bendrininkams net ir be jų padarytų klaidų bei išdavikiškų darbų prisipažinimo ir apgailestavimo.

Bet ar tai iš tiesų yra krikščioniška? Tiesa, mes kalbame: „... atleisk mums mūsų kaltes, kaip ir mes savo kaltininkams atleidžiame..." Tad ir aš, prašydamas, kad mano kaltės būtų atleistos, atleidžiu visiems, kurie mane tardydami žalojo, daužė iki sąmonės netekimo, atleidžiu visiems, kurie, mane areštavę, pasidalino mano turtą, atleidžiu ir tiems, kurie save teisindami mane apšmeižė. Aš nejaučiu jiems jokio keršto ir bet kokios nelaimės atveju aš juos gelbėčiau. Bet ar galiu aš jiems atleisti už jų kitiems žmonėms padarytas skriaudas? Ir jei jie savo pačių kalčių ir klaidų neapgailestavo—ar aš galiu juos rekomenduoti kokioms nors atsakingoms pareigoms, ar aš galiu už juos balsuoti, t.y. įgalioti juos visuomeniniame gyvenime veikti mano vardu?

Skaityti daugiau: SKAITYTOJŲ ŽODIS

PRARASTOS PROGOS, BLĖSTANČIOS VILTYS IR ATEITIS

VYTAUTAS BIELIAUSKAS

Dr. Vytautas Bieliauskas Dainavoje skaito paskaitą. Nuotr. K. Ambrozaičio

Galėjusi įvykti istorija

Leiskime paskrajoti savo vaizduotei: 1990 m. kovo 11 Lietuva atgauna nepriklausomybę. 1991 m. sugriūva sovietų imperija. Lietuva priima savo naują Konstituciją, pagal kurią 1992 m. išrenkamas pirmasis Seimas, o po to išrenkamas prezidentas. Lietuvos komunistų partija atsiprašo tautos už padarytas skriaudas ir užsidaro. Jos aukštesnieji pareigūnai ir visi KGB tarnautojai yra priversti trejiems metams pasitraukti iš bet kokio valstybinio darbo. Tuo būdu jiems duodama proga permąstyti savo praeitį ir po to, jei jie nori, įsijungti į laisvos Lietuvos statymą. Lietuvoje vyksta tikras demokratinis atgimimas. Pamažu privatizuojami butai, namai, įmonės ir ūkiai. Savininkai arba jų vaikai, grįžta iš Sibiro ir atgauna jiems priklausantį turtą. Užsienyje gyvenantiems lietuviams ir jų ainiams yra grąžinama Lietuvos pilietybė. Jie visi įsijungia į Lietuvos atkūrimo darbą. Daugelis užsienio lietuvių grįžta atgal į Lietuvą, kur jie perkelia savo nuosavybes; daugelis jų investuoja į Lietuvos ekonomiją; daugelis jų padeda Lietuvos vyriausybei savo darbu ir savo konsultacija. Lietuvos ekonomija sustiprėja: saugiai dirba gerai tvarkomi bankai, lito vertė yra stabili laisvoje rinkoje, bendra gyventojų gerovė tvirtėja. Socialiniais pagrindais remiamas galvojimas padeda Lietuvos žmonėms pasiekti pragyvenimo minimumui reikalingą standartą. Lietuva sukuria bene pažangiausią Europoje sveikatos apsaugos sistemą, užtikrinančią pilną sveikatos priežiūrą. Pakyla mokslo lygis, sustiprėja akademiniai standartai, didesnis skaičius universitetų leidžia didesniam skaičiui jaunimo baigti aukštuosius mokslus. Suklesti religinis gyvenimas, sustiprėja moralė bei etika. Žmonės vėl grįžta prie moralinių principų, paremtų teisingumu ir tarpusavio pagarba. Visi nuoširdžiai dirba ir jaučia garbę gyventi iš savo uždirbtų lėšų. Gerai paruošta Lietuvos policija yra jau beveik sustabdžius korupciją. Kiekvienas pilietis jaučiasi saugus: korupcija, plėšikavimai ir sukčiavimai yra gana reti dalykai. Dabar—1996 metais yra ruošiamasi naujiems Seimo rinkimams. Yra daug partijų, bet pagrindinės trys stipriausios yra paruošę rimtas programas ateičiai. Visos partijos pirmiausiai rūpinasi krašto gerove ir tik po to savo reikalais. Lietuvoje yra atgijusi politinė kultūra, kurios taip trūko sovietmečiais. Tad tikrai malonu matyti Lietuvą, padariusią tokią didelę pažangą per taip trumpą laiką. Tikrai tai yra gražus Lietuvos istorijos laikotarpis....

Deja, taip neįvyko. Tikrumoje tai yra tik graži fantazija, kuri remiasi daugiau nostalgija, o ne realybe. Bet ji yra įdomi tuo, kad tokia istorija būtų galėjusi įvykti, bet ...neįvyko. Taigi dabar pažvelkime į tai, kas yra tikrai įvykę, pasvarstykime, kodėl taip įvyko, ir viso to akivaizdoje pamėginkime pasidaryti išvadas ateičiai.

Skaityti daugiau: PRARASTOS PROGOS, BLĖSTANČIOS VILTYS IR ATEITIS

TEISINGUMO PAIEŠKOS

JONAS KAIREVIČIUS

Adv. Jonas Kanevičius savo paskaitos metu Dainavoje. Nuotr. K. Ambrozaičio

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 ir 110 straipsniuose įrašyta, kad „Teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai. Teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumą yra nepriklausomi. Teisėjai, nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymo..." „Teisėjas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai. Tais atvejais, kai yra pagrindo manyti, kad įstatymas ar kitas teisinis aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teisėjas sustabdo šios bylos nagrinėjimą ir kreipiasi į Konstitucinį Teismą prašydamas sprąsti, ar šis įstatymas ar kitas teisinis aktas atitinka Konstituciją."

TEISMAI IR TEISĖJAI

Pagal 1994 m. gegužės 31 dienos Lietuvos Respublikos teismų įstatymą Lietuvos Respublikoje teisingumą vykdo tik teismai. Lietuvos Respublikos teismai yra apylinkių ir apygardų teismai, Lietuvos apeliacinis teismas ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Administracinių, darbo, šeimos ir kitų kategorijų byloms nagrinėti gali būti įsteigti specializuoti teismai, kurių statusą nustato įstatymas.

Skaityti daugiau: TEISINGUMO PAIEŠKOS

LIETUVOS ENERGETIKA: KELIAS Į EUROPĄ AR IŠ JOS

ARIMANTAS DRAGŪNEVIČIUS

ARIMANTAS DRAGŪNEVIČIUS, Kauno miesto tarybos ir Tarptautinės energetikos ekonomistų sąjungos narys, skaitė šią paskaitą Į laisvę fondo Lietuvos filialo studijų savaitėje 1996 m. liepos 12 d. Telšiuose, čia išspausdinta paskaita yra šiek tiek sutrumpinta.

Šio pranešimo pavadinimas iš pirmo žvilgsnio gali susilaukti priekaištų—juk esame Europoje, gal net jos centre. Vienok čia norime kalbėti ne tik geografiniu, bet ekonominiu, socialiniu ir politiniu požiūriais.

Į kurią Europos pusę žengiame, kai besibaigiant dvidešimtam šimtmečiui vėl atstatėme valstybingumą, kokį kraitį nešame ir ko siekiame? Energetika ne tik kraitis, mūsų turtas, bet ir baisi našta, įtakojanti valstybės politiką. Bet ar tarnauja ši politika žmogui, demokratijai?

Nuo pat Mindaugo krikšto trylikto amžiaus viduryje, per vėlesnę Vytauto laikų šlovę, praėjusių šimtmečių kovas, negandas ir sukilimus, pagaliau per nepriklausomybės atstatymą 1918 m., per 1941 m. birželio sukilimą, tautos rezistenciją,—visados Lietuva siekė būti savarankiška Vakarų Europos pavyzdžio valstybe, orientuota Romos, o ne Bizantijos link. 

Skaityti daugiau: LIETUVOS ENERGETIKA: KELIAS Į EUROPĄ AR IŠ JOS

PIRMASIS GINKLAS BUVO SPAUDA

Prieš penkiasdešimt penkerius metus

Jau pirmosios sovietinės okupacijos pradžioje spontaniškai pradėjo kurtis lietuvių pasipriešinimo prieš okupaciją grupės su savo atsišaukimais ir pogrindine spauda. Tai buvo 1940 metai. Lietuvių aktyvistų frontas (LAF) išleido pirmąjį „Laisvosios Lietuvos" numerį. Prie šio pogrindinio laikraščio išleidimo prisidėjęs Vladislovas Telksnys prisimena pogrindžio spaudos grupės rezistencinę veiklą sovietų ir vokiečių okupacijos metais.

VLADISLOVAS TELKSNYS

Reikėjo grumtis, sukilti prieš žiaurias represijas, melagingą propagandą, šmeižtą. Reikėjo stoti į nelygią kovą su pavergėjais, jų pagalbininkais — tais, kurie net nesusimąstę skundė, kišo lietuvius į kalėjimus ir net po velėna. Tos pasipriešinimo grupės turėjo savo spaudą, kuri visuomenę teisingai informavo apie politinę padėtį Lietuvoje ir vandališkus atėjūnų veiksmus prieš dorus žmones. Netrukus miestuose pasirodė ir mūsų, Lietuvių aktyvistų fronto (LAF), grupės šapirografu bei rotatoriumi spausdinti atsišaukimai ir laikraštis „Laisvoji Lietuva".

Mūsų pogrindžio grupei, sudarytai iš ateitininkų, vadovavo Juozas Gražys ir Eltoje dirbęs Povilas Malinauskas.

Naktimis nemiegame: savo ir draugų butuose spausdiname atsišaukimus ir platiname Kaune. Juos klijuojame ant sienų, stulpų, paskleidžiame prie parduotuvių, įstaigų, įmonių durų, žmonių susibūrimų vietose, o laikraštį įkišame gyventojams į pašto dėžutes.

Skaityti daugiau: PIRMASIS GINKLAS BUVO SPAUDA

1941 M. SUKILIMĄ PRISIMENANT

PILYPAS NARUTIS

1941 metų Tautos sukilimo minėjimuose esame įpratę laikyti birželio 23 dieną kaip Lietuvos Laikinosios vyriausybės viešojo veikimo pradžią. Tačiau iš tikrųjų sukiliminės Laikinosios vyriausybės egzistencijos pradžia pogrindyje buvo 1941 metų balandžio 22 d., kada „...tariantis su atstovais iš Vilniaus /VI. Nasevičius, dr. Pr. Padalis/, Kaune buvo sudaryta Laikinoji Lietuvos vyriausybė, kuri Vilniaus LAF štabo ir Kauno LAF štabo balandžio 22 d. buvo patvirtinta:

Ministras pirmininkas - pulk. Kazys Škirpa,

Krašto apsaugos ministras - maj. Vytautas Bulviaus,

Užsienio reikalų ministras - Rapolas Skipitis,

Vidaus reikalų ministras - Vladas Nasevičius,

Švietimo ministras - prof. Juozas Ambrazevičius,

Finansų ministras - Jonas Matulionis,

Prekybos ministras - Vytautas Statkus,

Pramonės ministras- dr. Adolfas Damušis,

Žemės ūkio ministras - prof. Balys Vitkus,

Socialinės apsaugos ministras - dr. Juozas Pajaujis,

Komunalinio ūkio ministras - Vytautas Landsbergis-Žemkalnis,

Susisiekimo ministras - Jonas Masiliūnas,

Valstybės kontrolierius - Jonas Vainauskas."

Studijų savaitėje Dainavoje. IS k. - bičiuliai Kazys Ambrozaitis, Vytautas Majauskas, Pilypas Narutis ir Vytautas Volertas. Nuotr. M . Amtrrozaitienės.

Skaityti daugiau: 1941 M. SUKILIMĄ PRISIMENANT

SITUACIJA IR VILTYS LIETUVOJE

E. Šarūnas

Ekonominė ir socialinė situacija Lietuvoje, neskaitant kitų visapusiškai apsprendžiančių krypčių, betarpiškai turi įtakos krašto gyventojų politinei veiklai ir vilties spinduliui. Gaila, bet iki šiol jokio pagerėjimo ir nusiraminimo nesimato. Čia vis sistemingai bankrutuoja pramonės, verslo, žemės ūkio ir kito tipo įmonės. Neišsikapstoma iš bankų krizės ir jos pasėkų. Bendrose mokesčių įplaukose juridinių asmenų (įmonių) pelno mokestis sudaro tik 10 proc. Tai rodo labai žemą įmonių pelningumą. Daug kur įmonėse pasenusi technika bei technologija neužtikrina reikiamo gaminių standarto ir tuo pačiu prekių paklausos užsienio rinkoje.

Statistikos duomenimis šių metų pirmojo ketvirčio Lietuvos užsienio prekybos balansas buvo neigiamas net 873,7 mln. litų. Prekių eksportas sudarė 3023,6 mln., o importas—3897,3 mln. litų. Vietiniai energijos ištekliai Lietuvos kuro balanse šiuo metu sudaro tik apie 2 procentus. Krikščionių demokratų partija reikalauja, kad prezidentas užkirstų kelią planams perleisti Lietuvos kuro ir energetikos bei Būtingės naftos terminalo kontrolę Rusijos koncernui „LUKoil" ir jo partneriams. Tam KDP memorandumui pritaria ir Tėvynės Sąjunga. 

Skaityti daugiau: SITUACIJA IR VILTYS LIETUVOJE

KRYŽIAI PRIE BUNKERIO

Dabar

Mano tautos

Paskutiniam pilkapy brinksta

Legendos grūdas,

Sėkla dainos,

Ir krauju krikštyti

Tampa vėl gyvybe.

          K.Bradūnas

Žygis, suartinęs Julijono Būtėno
gimimo ir žūties vietas

VITALIJA KAZILIONYTĖ

Mintis parašyti jūsų žurnalui nedavė man ramybės jau nuo 1994 metų, kai netikėtai į mano rankas pakliuvo 118-tas „Į laisvę" numeris, kuriame buvo išspausdinti Vlado Strigūno parodymai apie Broniaus Kuzmicko žūtį ir palaidojimo vietą. Vėliau teko skaityti dar keletą numerių. Supratau, kad jūsų žurnalas—tai gurkšnis tyro oro, kurio įkvėpimas suteikia kažkokią ilgai lauktą galią netvirtai mūsų dvasiai. Kiekvienas straipsnis čia pulsuoja tuo tikrai didžiu žodžiu—Į LAISVĘ.

O dabar sustosiu prie pagrindinės temos, kuri yra šio rašinio atsiradimo kaltininkė. Tai Julijono Būtėno, Pasvalio krašto žmogaus, atminimo įamžinimas. Jūs jau šitą darbą padarėte, nes tiek straipsnių, prisiminimų apie J. Būtėną nebuvo nė viename kitame leidinyje. Dėkoju už tai, kad negailėjote savo žurnalo puslapių tokiam brangiam žmogui, kurio vardą Lietuvos laisvės kovų istorijoje drįstu rašyti šalia Juozo Lukšos-Daumanto. Jie neišskiriami, nes nors gyvenimas judviejų skirtingas, kraujo auka ta pati.

Skaityti daugiau: KRYŽIAI PRIE BUNKERIO

GARLIAVOS JUOZO LUKŠOS GIMNAZIJA

Garliavos Juozo Lukšos gimnazijos rūmai 1994 metų dedikacijos iškilmių metu.

VIDMANTAS VITKAUSKAS

Lietuvos, o taip pat ir mūsų mokyklos gyvenimas, nepasižymi didelėm permainom. Visos mokyklos susiduria su panašiomis problemomis—švietimo įstaigoms katastrofiškai trūksta lėšų, dėl mažų atlyginimų mokyklas palieka užsienio kalbų mokytojai, negalintys išlaikyti savo šeimų. Trūksta pinigų ne tik mokyklų remontams, bet ir techninių priemonių bei knygų pirkimui. Pavėluotai mokami atlyginimai mokytojams. Visa tai mažina mokyklų iniciatyvą, energingumą. 1990 metais pradėta krašto švietimo reforma bandė sudaryti palankesnes sąlygas mokyklų ir mokytojų darbo formų bei veiklos atnaujinimui.

Skaityti daugiau: GARLIAVOS JUOZO LUKŠOS GIMNAZIJA

1996 metų Į laisvę fondo premija— DALIUI STANCIKUI

Prie Šatrijos kalno 1996 metais. Iš k.— Kazys Ambrozaitis, šių metų ĮLF premijos laimėtojas Dalius Stancikas, Juozas Tumelis.

Į laisvę fondo Lietuvos filialo surengtos penktosios studijų savaitės Telšiuose metu buvo paskirta trečioji iš eilės Į laisvę fondo 4000 litų premija. Ji buvo paskirta Daliui Stancikui už jo darbą, renkant ir tyrinėjant rezistencinę medžiagą, dirbant prie „Laisvės kovų archyvo", savo plunksna aktyviai besireiškiant „Dienovidyje", „Lietuvos aide" ir kt.

Skaityti daugiau: 1996 metų Į laisvę fondo premija— DALIUI STANCIKUI

TIESOS IEŠKOJIMO KELIAI

Jau penktą kartą po Nepriklausomybės atgavimo turime laimės susitikti pasikalbėjimui ir gilesniam vienas kito pažinimui. Susitinkame pasidžiaugti, kaip tie paukščiai prie audros išblaškyto lizdo, kad tautai išlikome gyvi ir ja rūpinamės. Tai penkmečio sukaktuvės.Tik ne ano penkmečio, kada lietuvis buvo priverstas „tarybinę" pažangą matuoti ir vertinti pagal primestą penkmečio planą. Susirenkame pasitikrinti, ar tebesame pilietinės valstybės nariai ir ar dar daug liko valdiškosios valstybės žymių, mus slėgusių daugiau nei penkis dešimtmečius.

Demokratijoj pasirenkame laisvus kelius tiesos ieškojimui. Nevaržomi galime konstatuoti, ar tie keliai tebeturi kliūčių, ar audros išversti medžiai dar tebeguli ant tų kelių ir trukdo progresui. Dar prieš vieną dešimtmetį šioje žemaičių žemėje „tiesa" buvo viena, pasakyta Maskvoje, ir jos ne tik nereikėjo ieškoti, bet ir buvo neleistina.

Skaityti daugiau: TIESOS IEŠKOJIMO KELIAI

KELIAI IR KRYŽKELĖS

Lietuviškų studijų savaitė Telšiuose

DALIUS STANCIKAS

Gretimame puslapyje: penktosios ĮLF studijų savaitės Telšiuose vaizdai. Viršuje ir apačioje— posėdžių salėje. Vidury—J. E. vysk. Antanas Vaičius sveikina suvažiavusius dalyvius, šone— grupelė ekskursantų ant Šatrijos kalno. Nuotr. K. Ambrozaičio.

Penktoji Į laisvę fondo lietuviškai kultūrai ugdyti studijų savaitė Lietuvoje vyko 1996 liepos 10-14 d. Žemaitijos sostinėje Telšiuose. Savaitė atidaryta J.E. Telšių vyskupo Antano Vaičiaus invokacija. Dėkodamas Dievui, vyskupas pasidžiaugė, kad daug kas Lietuvoje pasikeitė į gera, tačiau įspėjo, kad Lietuvos padėtis dar niekad nebuvo tokia neaiški ir grėsminga kaip šiandien, kad „vis tebeklaidžiojame klystkeliais; laisvėje atsipalaidavę, nematome gręsiančių pavojų". Jis sakė, kad „turime daryti viską, kad Lietuva amžiams išliktų Marijos žemė, kryžių ir rūpintojėlių šalis".

Skaityti daugiau: KELIAI IR KRYŽKELĖS

40-toji lietuviškų studijų savaitė Dainavoje

Gretimame puslapyje: studijų savaitės Dainavoje vaizdai. Iš k.—Anoj pusėj Spyglio, belaukiant vakarienės. Jonas Kairevičius šventė Jonines kartu su žmona Vida. Jaunimo simpoziumo vedėjas dr. Petras Kisielius, Aras Norvilas, Kastytis Šoliūnas ir Liudas Landsbergis. Apačioj—dr. Zigmas Brinkis, Liuda Rugienienė ir Juozas Ardys. Nuotr. Jono Urbono ir Kazio Ambrozaičio.

1996 m. birželio 23-29 d. Dainavoje įvyko tradicinė lietuviškų studijų savaitė, surengta JAV Lietuvių fronto bičiulių. Ir ne tik tradicinė, bet ir jubiliejinė—keturiasdešimtoji savaitė. Paskaitų, pokalbių ir svarstybų temos plačiai įvairavo, paliesdamos šiuo metu gal aktualiausius Lietuvos ir jos išeivijos gyvenimo bei tarpusavio santykių klausimus. Juos nagrinėję paskaitininkai bei pranešėjai buvo ne vien vyresniosios kartos, bet ir studentiškojo jaunimo atstovai. Savaitėje dalyvavo taip pat svečias iš Lietuvos—Į laisvę fondo Lietuvos filialo tarybos pirmininkas adv. Jonas Kairevičius su žmona Vida.

Pirmadienio popietė buvo skiriama pokalbiams apie naujausių imigrantų iš Lietuvos problemas, jų santykius su antrąja išeivijos karta ir Lietuvių Bendruomene. Birutė Jasaitienė, JAV LB Socialinių reikalų skyriaus vedėja, kalbėdama apie padą naujausią imigraciją į JAV po 1990 m., pastebėjo, kad tie legaliai ar nelegaliai atvykusieji ieškoti geresnės duonos ir uždarbio, dažnai nepritampa prie esamų organizacijų, jų veiklos, todėl matomai atsiranda „mes ir jūs" sąvokos. Rita Šakenienė, pati būdama naujoji ateivė, tačiau pozityviai įsijungianti į visą lietuvišką veiklą, tvirtino, kad šios trečiosios imigrantų bangos asmenų vien Čikagoje yra daugiau negu 10,000, daugiausia nelegaliai čia gyvenančių. Nesijungdami į Lietuvių Bendruomenę dėl jiems nepatinkamų įstatų, naujieji ateiviai susibūrė į atskirą sambūrį „Krantą". Prelegentė apgailestavo, kad nerandama bendro kelio ir kalbos, kad naujieji ateiviai yra pasidarę kosmopolitais.

Skaityti daugiau: 40-toji lietuviškų studijų savaitė Dainavoje

VARDAI IR ĮVYKIAI

Kun. Stasio Ylos raštus,skirtus ateitininkiškam jaunimui Lietuvoje, planuoja išleisti Ateitininkų Federacijos fondas, šiam tikslui bus telkiamos aukos, čekius prašome rašyti „Ateitis Federation Fund, Inc." vardu ir siųsti fondo iždininkės Aldonos Juoze-vičienės adresu: 9650 S. Komensky Avė., Oak Lawn, IL 60453, pažymint, kad auka skiriama St. Ylos raštams leisti.

Dr. Petras Kisielius,Lietuvių Fronto bičiulių tarybos narys ir Lietuviškų studijų centro pirmininkas, nenuilstantis ateitininkų ir Lietuvių Bendruomenės Amerikoje veikėjas buvo pagerbtas šventojo Sosto. įvertinant jo rūpestį ir darbą krikščioniškoje ir lietuviškoje veikloje, šv. Tėvas suteikė jam šv. Silvestro ordino riterio laipsnį.

Marija Reinienė, uoliai dirbanti lietuviškoje krikščioniškoje ir visuomeninėje veikloje, Šv. Tėvo buvo apdovanota medaliu „Pro Ecclesia et Pontifice".

Skaityti daugiau: VARDAI IR ĮVYKIAI

Henrikas Kudreikis — Laisvės kovos 1944-1953 metais

Laisvės kovos 1944-1953 metais,Dokumentų rinkinys. Sudarė Dalia Kuodytė ir Algis Kašėta. Išleido Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga ir Pasaulio lietuvių bendruomenė, 1996. Knyga kietais viršeliais, 626 psl. Spausdinta A. Jakšto spaustuvėje, Kaišiadoryse.

Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga ir Pasaulio Lietuvių Bendruomenė, išleisdama naują Lietuvos rezistencijos kovų istorijos knygą, atliko puikų darbą, šios rūšies knygų niekuomet nebus per daug.

Jau antinacinių pogrindžio organizacijų programose vis labiau ryškėjo, kad Sovietų Sąjunga ir komunizmas yra pagrindiniai priešai, nuo kurių sutriuškinimo priklausys Lietuvos valstybės ir lietuvių tautos likimas. 1944-1953 metų ginkluotą, partizaninį pasipriešinimą antrajai sovietų okupacijai parengė tiek nepriklausomos valstybės dvidešimtmetis, tiek spontaniškas tautinės sąmonės 1940-1941 metų įrodymas, ypač 1941 m. birželio sukilimas.

Jau pirmaisiais kovos metais išryškėjo karinės struktūros pagal teritorinius dėsnius: rinktinės, apygardos (vėliau sujungtos į sritis). Tie kariniai teritoriniai vienetai turėjo savo štabus ir vadus, bei veikė pagal komandos principus. Rinktines sudarė keletas tėvūnijų (iki 1949 m. batalionų ir kuopų). Rinktinės  teritorija— dažniausiai apskritis.

Skaityti daugiau: Henrikas Kudreikis — Laisvės kovos 1944-1953 metais

Feliksas Zubras — Dr. Antano Dambravos „Kelyje į laisvę"

Turiu savo rankose nepaprastą knygą—vieną tų, kuri iš karto patraukia kultūringo skaitytojo dėmesį, o savo giliu žmogišku turiniu—jį sudomina. Nežiūrint mažne keturiuose šimtuose puslapių pateikto medžiagos įvairumo, pagrindinis leitmotyvas yra aiškiai apibrėžtas—kova už priespaudą kentusios Lietuvos laisvę. Taigi, knyga vien savo pavadinimu tiksliai atspindi jos turinį. „Kelyje į laisvę"—tai giliai patriotinė giesmė, tai Tėvynę mylinčio žmogaus dvasios šauksmas, primenąs skaitytojui, kad lietuvių tauta visuomet buvo kelyje į laisvę, kad Lietuva buvo ir bus laisva, ši pagrindinė mintis verte perveria kiekvieną knygos skirsnį.

Vytautas Antanas Dambrava,„Kelyje į laisvę", Straipsniai, esė, interviu. 392 pusi, 69 fotografijos. Vyr. redaktorius Stasys Kašauskas, redaktorė Ema Vanagienė, viršelis Dainiaus Paškevičiaus. Išleido leidykla „Du Ka", 1995.

Knygos autorius, dr. Vytautas Antanas Dambrava, dabartinis Lietuvos Respublikos ambasadorius Venezueloje ir Pietų žemyne, yra autentiškas ideologinės kovos veteranas. Peržvelgus knygos turinį, iš jos trykšte trykšta patriotizmas ir talentinga, nuovargio nepažįstanti autoriaus plunksna, pasireiškusi nieko nebojančia, pavojų nepabūgstančia kova.

Skaityti daugiau: Feliksas Zubras — Dr. Antano Dambravos „Kelyje į laisvę"

ATSIŲSTA PAMINĖTI

Antanina Garmutė, TĖVO VASARA. Dokumentinės apybraižos. Išleido ir spausdino „Aušra", Kaunas, 1996 m. Tai trečioji autorės apybraižų trilogijos knyga apie partizanus, jų kovas, tremtinius, politinius kalinius. Knyga 284 psl., gausiai iliustruota nuotraukomis, papuošta dail. G. Sakalauskienės sukurtu viršeliu.

ŽYGIO DRAUGAMS, lietuviška publicistika. Redaktoriaus Vidmanto Valiušaičio sudarytas ir redaguotas straipsnių rinkinys, apimąs 1988-1996 m. Lietuvos gyvenimo laikotarpį, atsispindėjusi „Kauno aido", „Kauno laiko" ir „Garso" puslapiuose, Įvairių straipsnių autoriai, jų tarpe ir pats V. Valiušaitis, stebėdami beatsiku-riančios ir vėliau jau nepriklausomos Lietuvos gyvenimą, taikliai tuose laikraščiuose nagrinėjo besivystančią politinę, visuomeninę ir tarpusavio santykių eigą. Anot redaktoriaus V. Valiušaičio, šis „aštuonerių metų laikotarpis ir jame aprašomi įvykiai jau atveria gilesnę perspektyvą, kuri gali padėti aiškiau suvokti naujųjų laikų Lietuvos istorinę dramą, laiką ir žmones". Knyga 516 psl., išleista „Garso" leidyklos, Kaunas, 1996 m. Knygą JAV galima užsisakyti per Į laisvę fondo iždininką A. Pargauską, 8908 Butterfield Ln., Orland Park, IL 60462.

Skaityti daugiau: ATSIŲSTA PAMINĖTI