O. VOVERIENĖ "Lietuvos laisvės kovos karžygis Vaclovas Voveris-Žaibas"

 

Grįžti į pradinį meniu


 

Iki 1948 metų Lietuvos partizanai dar tebetikėjo, kad įvyks stebuklas: Vakarai paskelbs komunistinei Sovietų sąjungai karą dėl jos vykdomo pavergtų tautų genocido; Lietuvos partizanai visavertiškai dalyvaus tame kare, siekdami laisvės ir nepriklausomybės savo valstybei; dalis jų neišvengiamai žus, tačiau didžioji tautos dalis sulauks Laisvės ryto ir atkurs nepriklausomą savo valstybę...

Tačiau kai tų permainų nesimatė, o Lietuvą užplūdo šimtatūkstantinės ordos NKVD kariuomenės, Lietuvos partizanai suprato, kad sotūs Vakarai Lietuvai abejingi, rūpinasi tik savo gerove.

Patyrę barbariškus žiaurumus ir dešimttūkstantines netektis Lietuvos partizanai taip pat suprato, kad Tautos kovą už laisvę reikia kreipti į idealistinę-dvasinę plotmę: stiprinti pogrindžio spaudą, žodį paskelbti aštriausiu tos kovos ginklu, okupantų vergijoje atsidūrusią Tautą raginti saugoti dvasines vertybes, jos idealus, kultūrą, tradicijas, papročius, tikėjimą, lietuvišką pasaulėjautą. Jie jau žinojo, kad žus. Kaip rodo daugelio partizanų atsiminimai, labiausiai jie bijojo užmaršties. Dažniau jie rinkosi žūtį nei vergiją. 

 


 

Knygą galite atsisiųsti arba atsiversti kitame lange sekančiais formatais:


Web - html 
PDF
PRC (reader'iams bei mobil. įrengimiams)

 

 

Knyga taip pat publikuojama scribd.com svetainėje: