Į Laisvę 1984 90(127)

     T U R I N Y S

Skaitytojų žodis ................................................ 2

A. Plukas: Bandymas iškelti Baltijos valstybių laisvės bylą

           Jungtinėse Tautose ................................... 7

Literatūros vakaras ............................................ 14

Linas Kojelis: Istorijos ratas sukasi .......................... 17

Juozas Kojelis: Politinės studijos Amerikos Vakaruose .......... 24

Antanas Maceina: Eilėraščiai ir padėkos žodis .................. 38

Dr. Stasys Bačkis — Lietuvos diplomatijos šefas ................ 42

JAV politika ir Baltijos valstybės ............................. 44

Lietuvių Fronto Bičiulių Atlanto pakraščio suvažiavimas ........ 46

Prof. dr. Vytautas J. Bieliauskas: Šeima Lietuvoje ir išeivijoje 48

Nauji leidiniai ................................................ 59

Dr. Adolfas Damušis: Kaunas Tautos sukilimo dienose ............ 64

Jaunimo talka spaudai .......................................... 71


 

PDF   Fotografinė kopija   BOX 

Skaityti daugiau: Į Laisvę 1984 90(127)

SKAITYTOJŲ ŽODIS

Taika pasaulyje — pavojus sovietinei sistemai 

Tarprespublikinė migracija

K o m e n t a r a s

Dr. AUGUSTINAS IDZELIS

Dr. A. Štromo straipsnis yra įdomus ir aktualus. Tačiau iškyla tam tikrų klausimų, liečiant kai kuriuos jo teigimus.

Sovietinė ekonominė sistema, kaip dr. A. Štromas teisingai pastebi, turi rimtų trūkumų. Tačiau, akcentuodami ekonominės sistemos trūkumus, mes negalime pamiršti kitos medalio pusės. Brežnevo valdžios laikotarpy sovietinė ekonominė sistema atsiekė savo pirmutinį tikslą — sukurti ir išlaikyti didžiausį karinį kompleksą visame pasaulyje ir tuo pačiu apginkluoti tuos trečio pasaulio kraštus, kaip Kubą, Libiją ir Siriją, kurie yra priešiški Vakarams. Šiuo atžvilgiu sovietinė ekonominė sistema yra gan naši.

Nežiūrint ekonominės sistermos trūkumų, Sovietų Sąjunga turi didžiausius pasaulyje energetinių resursų išteklius. Šie ištekliai, ypatingai gamtinės dujos ir nafta, duoda Sovietų Sąjungai ne tik svarbų ekonominį, bet ir politinį kozirį, kuriuo Sovietų Sąjunga meistriškai žaidžia Vakarų Europoje. Šitos kortos svarba augs ateity ypač, jeigu aštrės egzistuojanti politinė distabilizacija Viduriniuose Rytuose.

Yra sunku sutikti su dr. Štromo teigimu, kad Sovietų Sąjungos užsienio politika 'atsidūrė “aklavietėje”. Visų pirma, aš sakyčiau, kad jos politika nėra tiek “mechaniška”, kiek apgalvota. Ji rafinuotai moka išnaudoti vidinius prieštaravimus ir karo baimę Vakarų demokratijose. Vienas didžiausių ir svarbiausių Sovietų Sąjungos laimėjimų užsienio politikos srityje yra jos sugebėjimas nukreipti taikos ir nesiginklavimo judėjimą prieš JAV. Didėjantis skaičius žmonių ne tik Vakarų Europoje, bet ir JAV mano, kad Amerikos branduolinės strategijos politika yra didžiausias karo grėsmės šaltinis. Tuo pačiu įvykiai Afganistane, Lenkijoje ir KAL Boeing 747 incidentas dramatiškai patvirtino Sovietų įsitikinimą, kad Vakarai yra bejėgiai duoti efektingą atkirtį jų agresyviams veiksmams.

Skaityti daugiau: SKAITYTOJŲ ŽODIS

BANDYMAI IŠKELTI BALTIJOS VALSTYBIŲ LAISVĖS BYLĄ JUNGTINĖSE TAUTOSE

A. PLUKAS

Nuo pat Antrojo pasaulinio karo pabaigos mūsų vadovaujantys veiksniai niekada nebuvo rimtai susirūpinę Baltijos valstybių laisvės bylos iškėlimu Jungtinėse Tautose. To uždavinio pirmiausia ėmėsi būrelis kaliforniečių, kuriems 1961 m. Lietuvos laisvinimo veikla taip atrodė:

“Amerikos lietuvių visuomenės potencialą reprezentuojąs Lietuvos laisvinimo vežimas rutinos ratais besisukdamas vos vos bejuda į priekį, stokodamas ir krypties ir idėjų, įr plano ir veržlumo... Kas daryti: sudėjus rankas laukti stebuklo, ar daryti tai, ką lietuviškoji sąžinė diktuoja? Buvo pasirinkta antroji alternatyva. . .”(J. Viekšnys, “Periferijos žygis laisvinimo kovoje”,. “Į Laisvę, Nr. 27 (64), 1961 m. gruodis).

Ši antroji alternatyva reiškė Baltijos valstybių laisvės bylos iškėlimą Jungtinėse Tautose. Buvo pasiryžta tai siekti su Jungtinių Valstybių pagalba. Tam tikslui pirmiausia buvo kreiptasi į kaliforniečius narius kongrese. Rezoliuciją šiuo reikalu senate' pirmasis įnešė šen. Th. H. Ku-chel (R. Cal.) 1961 m. vasario 6 d. Joje sakoma: “Nutarta, kad Jungtinių Valstybių Amerikos Senatas ir Atstovų Rūmai prašytų Jungtinių Valstybių prezidentą iškelti Pabaltijo valstybių klausimą Jungtinėse Tautose ir prašytų, kad Jungtinės Tautos Sovietų pareikalautų (A) ištraukti Sovietų kariuomenę, agentus, kolonistus ir* kontroles iš Lietuvos, Estijos ir Latvijos, (B) grąžinti visus pabaltiečius tremtinius iš Sibiro kalėjimų, vergų darbo stovyklų . . .

Skaityti daugiau: BANDYMAI IŠKELTI BALTIJOS VALSTYBIŲ LAISVĖS BYLĄ JUNGTINĖSE TAUTOSE

ISTORIJOS RATAS SUKASI

Politinių studijų savaitgalio paskaita, skaityta 1984 m. sausio 29 d., Los Angeles, Kalifornijoje

LINAS KOJELIS

Nors buvau pradžiugintas pakvietimu vykti į Los Angeles, į mano gimtinę, šiltą ir saulėtą Kaliforniją, bet pradžioje tarsi kiek gąsdino pasiūlyta tema “Istorijos ratas sukasi”. Galvojau, kad mano gyvenimo patirtis gal dar ne tokia, kad galėčiau pilniau pajausti istorijos posūkių kryptis ir su filosofiniu gilumu tų posūkių prasmę interpretuoti. Nors kai kurie mano draugai jau pastebėjo žilų plaukų, atsiradusių mano galvoje nuo to laiko, kai pradėjau dirbti Baltuosiuose rūmuose, tačiau pats dar nesijaučiu senu žmogumi. Galvodamas apie temą, aš supratau, kad į ją aš galėsiu pažiūrėti gal iš kito taško, negu kad didžioji dalis auditorijos žiūri, ir kad mes vieni kitus galėsime papildyti.

Nagrinėdamas šią temą, norėčiau į ją pažiūrėti iš trijų perspektyvų.

1.    Pirmiausiai mesti žvilgsnį į Europą,

2.    paskui pažiūrėti į mūsų pačių kraštą Ameriką, ir

3.    kiek pasižvalgyti po lietuvišką išeiviją.

Žvilgsnis į Europą Antropologams turbūt nėra išaiškėję, kurioje šalyje ir kurios gentys pirmiausiai išrado ratą. Tačiau per paskutiniuosius šimtmečius tas ratas (šiuo kartu turiu galvoje istorijos ratą) greičiausiai sukosi Europoje. Toje Europoje, kur yra mūsų lietuviško gyvenimo ašis — Lietuva. Tad pažvelkim Europos link.

Skaityti daugiau: ISTORIJOS RATAS SUKASI

POLITINĖS STUDIJOS AMERIKOS VAKARUOSE

“Mūsų epocha didinga ir herojiška”

JUOZAS KOJELIS

“Maža mūsų Tėvynė, tas lopelis prie Baltijos, bet tokia ji politiniame žemėlapyje. Dvasiniame pasaulio žemėlapyje Lietuva nepalyginamai didesnė, ir ne vien savo amžių palikimu. Mūsų epocha ne mažiau didinga ir herojiška už praėjusias. Argi šiandien mes neturime vaidilų ir vaidilučių, serginčių amžinąją ugnį, argi neturime karžygių ir sukilėlių, knygnešių, ir argi pasibaigė lietuvių keliai į rūsčiuosius Rytus ir ar nesupilame šiandien naujų milžinkapių”, — Los Angeles Šv. Kazimiero parapijos bažnyčioje sumos metu skaitė viešnia iš New Yorko Daiva Kezienė, atvykusi dalyvauti politinių studijų savaitgalio programoje, Los Angeles, Kalifornija.

Šv. Mišios buvo laikomos už žuvusius, mirusius, kovojančius ir kenčiančius Lietuvių Fronto bičiulius ir jų bendraminčius. O tie žodžiai buvo paimti iš dvidešimtmečio jaunuolio, Sibiro kankinio Juliaus Sasnausko laiško, rašyto 1982.VII.9, ir paskelbto pogrindiniame Lietuvos jaunimo leidinyje “Lietuvos Ateitis” nr. 6.

Laisvasis pasaulis lietuvių tautos rezistencinį herojizmą neblogai mato ir pasaulio spauda gan dažnai kalba. Būklę Lietuvoje taikliai įvertino įtakingas Amerikos dienraštis “The Wall Street Journal” viename iš savo vedamųjų 1984. II .3:

“Vakar iš Stockholmo pranešta, kad prie Lietuvos bažnyčių iškabinta 130,000 parašų, protestuojant prieš dviejų katalikų kunigų nuteisimą sunkiems darbams už “anti-sovietinę veiklą”. Tiek lietuvių apytikriai prilygsta 13-kai sovietų divizijų. Tie baltai nėra ginkluoti, bet jie yra apsišarvavę stipria neapykanta Maskvai . .. Valdžia net su 183 karinėmis divizijomis negali ramiai ilsėtis, žinodama, kad didelis skaičius pavergtų žmonių jos nekenčia”.

Skaityti daugiau: POLITINĖS STUDIJOS AMERIKOS VAKARUOSE

POLITINIŲ STUDIJŲ IŠVADOS

Šešioliktosios metinės politinės studijos, įvykusios 1984 sausio 28-29 d.d. Los Angeles Šv. Kazimiero parapijos salėje svarstė ir diskutavo šias temas: “OSI ir KGB sandėris — tiesai ieškoti ar Maskvai pasitarnauti?” (Daiva Kezienė iš New Yorko, “Americans for Due Process” narė), “Rezistencinis palikimas” (dr. Kazys Ambrozaitis iš Čikagos, JAV LB tarybos prez. pirm.); “Istorijos ratas sukasi” (Linas Kojelis iš Washingtono, Baltųjų rūmų štabo narys); simpoziumai — “Jaunimo politinės veiklos sritys” (studentai — Algis Avižienis, Rita Bureikaitė, Milda Palubinskaitė, Gintaras Prišmantas), “Lietuvių bendruomenės veikla išeivijoje” (JAV LB X-sios tarybos nariai — Vytautas Černius, Rimtautas Dabšys ir Juozas Kojelis); anglų kalba sesija svarstė išplėstą temą “Reagano užsienio politika ir Baltijos valstybių problema” (Alex Alexiev, dr. Ansis Blakis, Dave Balsiger, Aino Lauri, Linas Kojelis, Art Wilkens ir dr. Jack Wheeler. Svarstybų kolektyvą sudarė knygų ir studijų autoriai, Sovietų Sąjungos ir Baltijos valstybių problemų specialistai).

Visos Los Angeles Politinių studijų savaitgalio nuotraukos Alt. Vilko ir L. Kanto


Dr. Zigmas Brinkis kalba apie LFB įnašą į lietuvišką gyvenimą

Abi dienas dalyvavo gausi auditorija, visi turėjo teisę dalyvauti diskusijose. Paskaitas ir simpoziumus moderavo Vytautas Vidugiris, Gintaras Grušas, Mykolas Naujokaitis ir Leonardas Valiukas. Studijų programą atidarė Rimtautas Dabšys, periodinių studijų reikšmę ir prasmę aptarė dr. Zigmas Brinkis, užsklandos žodį tarė P. Algis Raulinaitis. Studijų programą paruošė JAV LB Vakarų apygardos, LJS L.A. sk. ir LFB L.A. sambūrio valdybos ir Baltų Laisvės lygos lietuvių sk. Paruošiamiems programos darbams vadovavo Edmundas Arbas, LFB L.A. sambūrio pirmininkas.

Skaityti daugiau: POLITINIŲ STUDIJŲ IŠVADOS

Antanas Maceina: Eilėraščiai ir padėkos žodis

Dr. Antanas Maceina yra vienas iš Europos studijų savaičių iniciatorių. JAV ir Kanados studijų ir poilsio savaitės pradėtos trejais metais vėliau, 1956 metais.

JAV ir Kanados LFB centro valdyba kvietė deimantinį amžiaus sukaktį švenčiantį LF ideologą, filosofą ir poetą atvykti į "Dainavą”, pažadėdama padengti visas kelionės išlaidas ir rūpestingai globoti, bet širdies priepuolis sutrukdė planus. Savo laiške, rašytame pr. m. liepos 3 d. C. V. pirmininkui Baliui Raugui rašė: “Čia pridedu3 eilėraščius, kurie ne tik niekur nespausdinti, bet kaip tik šios ligos metu “sudūmoti” lovoje. Mat, kiekvienos ligos pradžia kelia manyje kažkodėl poetinės nuotaikos. O kadangi eilėraščius visados “rašau” ir taisau tik galvoje (perrašau juos jau visiškai išbaigtus), tai lova tokiam veiksmui kaip tik ir tinka. Galite tad šiuos tris (jei patiks) įjungti į jasmantišką programą. Tai ir bus mano žodis”.

ANTANAS JASMANTAS

   N E R E G YS

"Je hais toujours
la femme jolie".

P. Verlaine

"Aš nekenčiu gražios moters”, poetas tarė.
Grožybė tau visad tik geradarė,
O tu jai — elgeta: ištiesęs saują,
Bent žvilgsnio jos, bent šypsenos maldauji.

Nukaukši ji kulniukais smailutėliais.
Ir tu, nuo gatvės kerčios pasikėlęs,
Vedies šunelį iškaba ant kaklo:
"Pasigailėkit šio žmogelio aklo!"

Muensteris, 1983 m. kovo 18 d.

Skaityti daugiau: Antanas Maceina: Eilėraščiai ir padėkos žodis

DR. STASYS A. BAČKIS — LIETUVOS DIPLOMATIJOS ŠEFAS

Lietuvos diplomatijos šefui min. Stasiui Lozoraičiui 1983 m. gruodžio 24 d. Romoje mirus, remiantis velionies jau 1978 m. rugpiūčio 20 d. pasirašytu dokumentu, diplomatijos šefo pareigas perėmė Lietuvos atstovas Washingtone dr. S. A. Bačkis.

Lietuvos atstovas Washingtone dr. Stasys ir Ona Bačkiai su Nancy ir prezidentu Ronald Reaganu priėmimo metu Baltuose rūmuose..

Velionis buvo gimęs 1898.9.5 Kaune. Gimnaziją baigė I pas. karo metu Voroneže. Berlyno universitete studijavo teisę. 1918 m. grįžo Lietuvon, kur dirbo Vidaus reikalų ministerijoje, buvo ministrų kabineto kanceliarijos viršininku ir reikalų vedėju. Nuo 1923 m. dirbo Užsienio reikalų ministerijoje: Lietuvos pasiuntinybės Berlyne I sekretorius, vėliau patarėjas, 1929 m. Lietuvos pasiuntinybės Vatikane patarėjas, 1932 m. Užsienio ministerijos politinio departamento direktorius, 1934-1938 m. užsienio reikalų ministras. 1939 m. paskirtas nepaprastu pasiuntiniu ir įgaliotu ministru Italijai. 1940 m. užs. reikalų min. J. Urbšio paskirtas diplomatijos šefu. Iki mirties gyveno Romoje, kur ir palaidotas.

Skaityti daugiau: DR. STASYS A. BAČKIS — LIETUVOS DIPLOMATIJOS ŠEFAS

JAV POLITIKA IR BALTIJOS VALSTYBĖS

Lietuvos atstovas dr. Stasys Bačkis Washingtone 1984 m. sausio mėn. gavo iš Valstybės departamento pareiškimą apie JAV politiką Baltijos valstybių atžvilgiu. Spausdiname jo vertimą.

Pareiškimo esmė 

Amerika nepripažįsta nelegalaus 1940 m. jėga padaryto Estijos, Latvijos ir Lietuvos inkorporavimo į Sovietų Sąjungą. Dalis Amerikos politikos tų okupuotų kraštų atžvilgiu yra pripažinti ir bendradarbiauti su diplomatinėmis paskutiniųjų Baltijos šalių vyriausybių atstovybėmis. Estijos, Latvijos ir Lietuvos atstovybių šefai naudojasi Amerikoje pilnomis diplomatinėmis privilegijomis ir imunitetu. Svarbioji jų vaidmens dalis yra toliau siekti svarbiausiojo tikslo — laisvų Estijos, Latvijos ir Lietuvos.

Helsinkio baigiamasis aktas ir JAV politika

Amerikos parama Baltijos valstybių laisvei turėjo platų visų partijų pritarimą nuo 1940 m., kada ji buvo paskelbta. Paaiškindamas mūsų pažiūrą į Helsinkio Baigiamojo Akto supratimą Madrido peržiūros konferencijoje 1980 m. JAV delegacijos vicepirmininkas pasakė: “Amerika nepripažįsta nelegalaus inkorporavimo ginklo jėga Latvijos, Lietuvos ir Estijos valstybių į Sovietų Sąjungą. Aš taip pat primenu IV principo (teritorinis valstybių integralumas) pareiškimą, kad jokia okupacija ar teritorijų prijungimas, prieštaraujantis tarptautiniams įstatymams, nebus pripažintas legaliu ir aš norėčiau pakartoti savo vyriausybės pastovų interpretavimą, kad ši sąlyga taikytina ir Baltijos valstybėms”.

Skaityti daugiau: JAV POLITIKA IR BALTIJOS VALSTYBĖS

LIETUVIŲ FRONTO BIČIULIŲ ATLANTO PAKRAŠČIO SUVAŽIAVIMAS

Gruodžio 18 Kultūros Židinyje vyko Lietuvių Fronto Bičiulių Atanto pakraščio sambūrių suvažiavimas. Dalyvavo New Yorko, Philadelphijos, Waterburio ir Juliaus Būtėno — New Jersey sambūriai.

Mišios už a.a. dr. Br. Radzivaną

Vienuolyno koplyčioje 1 val. buvo mišios už dr. Bronių Radzivaną, veiklų Liet. Fronto bičiulį, kuris mirė prieš 5 metus. Mišias aukojo ir pamokslą pasakė Tėv. Leonardas Anriekus, OFM, prisimindamas velionį ir išryškindamas LF bičiulių veiklą visuomeniniame gyvenime. Žmonių buvo pilna koplyčia.

Tuoj po pamaldų mažojoe salėje buvo bendri pusryčiai, gražiai ir tvarkingai paruošti. Čia dalyvavo suvažiavimo dalyviai ir svečiai.

Darbo posėdis

Mažojoje salėje darbo posėdis prasidėjo 2:30 v. Jį atidarė New Yorko sambūrio pirmininkė Renata Alinskienė ir pakvietė centro valdybos pirmininką Balį Raugą. Šis savo kalboje prisiminė rytinio pakrasščio bičiulių suvažiavimus. Jie buvo pradėti 1951. Prieš dešimtį metų tie suvažiavimai nutrūko. Dabar vėl atgaivinami.

Skaityti daugiau: LIETUVIŲ FRONTO BIČIULIŲ ATLANTO PAKRAŠČIO SUVAŽIAVIMAS

ŠEIMA LIETUVOJE IR IŠEIVIJOJE

Prof. dr. VYTAUTAS J. BIELIAUSKAS

Xavier University, Cincinnati

(Tęsinys iš Nr. 89 - 126)

Ir taip po 1958 m., kai bet koks partizanų pasipriešinimas buvo sunaikintas ir tuo būdu buvo sunaikinta veik visa karta garbingiausių krašto jaunų vyrų, moterys buvo naudojamos kolūkių vadovybėje ir kitose aukštesnėse pareigose. Nors tai ir buvo antro rango pozicijos krašte, vis dėlto jų autoritetas pakilo ir krašte ir jų šeimose. Taip pat vyrų kartai išnykus, moters užėmė jų vietas studijų suoluose. Jos išsimokslino ir perėmė daug svarbių profesinių pareigų. Tai tiko sovietinės sistemos moters teisių propagandai, bet tai tiko ir patiems valdovams, nes moters juos mažiau gąsdino. Vyrai gi daugumoje, gaudami antraeiles vietas ir prarasdami autoritetą šeimoje, pamažu darėsi dar pasyvesni ir nuolaidesni. Ir taip atsirado dabartinė matriarchal in ė sistema Lietuvos šeimoje, kuri veikia ne tik miestuose, bet ir kaimuose ir ne tik tarp darbininkų, bet ir tarp inteligentų. Motina ten yra šeimos galva. Tėvas parneša namo algą ir atiduoda žmonai, kuri tvarko pinigus visų reikalams ir taip pat duoda jų kiek vyrui jo asmeniškoms išlaidoms. Vaikai dėl visų problemų kreipiasi į motiną, nes žino, kad ji yra paskutinis autoritetas. Kai kurie vyrai, norėdami savo autoritetą kiek atstatyti, gauna antrą darbą ir tuo atsiekia du dalykus: gauna pagrindą nebūti namie ir taip pat prisideda prie šeimos ekonominio gerbūvio pakėlimo, tikėdamiesi, kad vaikai tai įvertins. Kiti gi vyrai pradeda gerti ir atsisako bet kokios atsakomybės. Kai jiems trūksta pinigų girtuokliavimui, jie zirzia ir kabinėjasi, kol žmonos jiems kiek rublių duoda. Juos gavę gi, jie leidžia pinigus kaip vaikai — nesiimdami jokio intereso taupyti, planuoti ar pan. Kai kurie net sau meilužes susiranda, ir tai jiems nekelia jokio kaltės jausmo, kol to žmona nežino. Toks vaikiškas elgesys tėvo autoritetą dar labiau nužemina ir jis tada dar daugiau geria. Ši matriarchalinė sistema daug prisideda prie dabartinės šeimos krizės Lietuvoje, bet ji yra komunistinės sistemos išauginta ir aš nematau net kaip ji gali būti pakeista. Moterų agresyvumas joms ir jų šeimoms yra būtinas vien tik dėl jų išlikimo ir dėlto kaip jos būtų motyvuotos to atsisakyti. Kai kurie psichologai ir psichiatrai ten mėgina šią problemą gvildenti, bet nemanau, kad tai jiems pasiseks. Lietuvos moters leidžia vyrams Kremlių ir partiją valdyti, o jos valdo savo šeimas ir joms to užtenka. O gal ir ne, nes ne kartą ten konsultuojant, ypatingai jaunos žmonos skundėsi, kad jų vyrai esą be nugarkaulių ir kad jos norėtų vyrą, o ne vaiką savo gyvenimo draugu turėti. Bet kai iškėliau klausimą, ar jos ne perdaug valdo ir dominuoja, gavau atsakymą, kad, girdi, “jei aš to nedaryčiau, tai jis eitų pas savo motiną ir ta jį valdytų”.

Skaityti daugiau: ŠEIMA LIETUVOJE IR IŠEIVIJOJE

Skelbimai

Sekančiame “Į LAISVĘ” numery spausdinsime aktualius dr. K. Ambrazaičio, dr. V. Dambravos ir dr. Z. Prūso straipsnius

28-ji LFB studijų ir poilsio savaitė šiemet įvyksta Tėvų Pranciškonų vasarvietėje, Kennebunkport, Maine.

rugpiūčio 18 - 25 dienomis,

ne liepos 14 - 21 d., kaip buvo anksčiau skelbta. Pakeitimas turėjo būti padarytas, nes liepos mėnesio užsakytai savaitei nebuvo galima gauti pakankamai kambarių.

Skaityti daugiau: Skelbimai

NAUJI LEIDINIAI

Naujasis Lietuvių Fronto Bičiulių Tarybos prezidiumas:

(iš kairės) dr. Vytautas Majauskas, pirmininkas; dr. Česlovas Kuras, narys; Vytautas Petrulis, sekretorius ir Jonas Urbonas, narys.

LIANŲ LIEPSNA. Brazilų naujosios poezijos antologija. Sudarė ir išvertė Povilas Gaučys. Viršelis V. O. Virkau. Spaudė M. Morkūno spaustuvė, 3001 West 59th St., Chicago, IL 60629. 287 psl. Kaina nepažymėta.

Povilas Gaučys savo vertimais iš ispanų, portugalų, italų ir anglų kalbų plačiai praplėtė lietuvio skaitytojo akiračius į pasaulinio garso rašytojų literatūrinį pasaulį. Be “Pietų Kryžiaus padangėje” (1953) — septynių brazilų rašytojų novelės antalogijos ir “Lianų liepsnų”, rašytojas - vertėjas Gaučys rankraščiuose iš portugalų kalbos turi paruošęs romano, poemos-romano, portugalų novelių antologijos, naujosios portugalų poezijos antologijos vertimus.

Šioje antologijoje yra atstovaujami 33 iškilūs brazilų poetai. Vertėjas antologijoje parašė ir išsamią brazilų poezijos apžvalgą, kuri skaitytoją supažindina su brazilų etnine sudėtimi, su jų poezijos pagrindine “liūdesio poezijos gaida”, su trumpomis poetų biografijomis.

Povilui Gaučiui už “Lianų liepsnų” antologiją Sao Paulo Brazilų meno kritikų draugija paskyrė premiją.

Antanas Musteikis. DANGAUS IR ŽEMĖS ŠAKNYS. Romanas. 339 psl. Viršelis dail. Vidos Stankienės. Spausdino Draugo spaustuvė, 4545 W. 63rd St., Chicago, IL 60629. 1983 m. Kaina 10 dol. Knyga gaunama pas leidėją ir platintojus.

Skaityti daugiau: NAUJI LEIDINIAI

KAUNAS TAUTOS SUKILIMO DIENOMIS

“Metalo” sukilėlių grupės kautynės 1941 m. birželio 23-24 dienomis Šančiuose - Kaune.

(Pasikalbėjimas su ltn. Miku Vytėnu*, sukilėlių grupės vadu)

DR. ADOLFAS DAMUŠIS

1941 metais birželio 22-25 dienomis Lietuvoje įvykęs sukilimas nepatiko nei sovietiniam okupantui, prieš kurį šis ginkluotas lietuvių tautos sukilimas buvo nukreiptas, nei naciams, kurie vyko į rytus su nemažesniais imperialistiniais tikslais kaip ir Sovietų Sąjunga.

*slapyvardis

Naciai sukilimu įteisintą Lietuvos vyriausybę vadino šmėkla. Nors jie ir nujautė, kad sukilimas gali įvykti, bet jo tokio su specifiniais lietuviškais tikslais kaip valstybinė nepriklausomybė ir Laikinoji vyriausybė nesitikėjo. Ir pradžioje neapsisprendė, kaip šią iškilusią problemą spręsti ir Laikinąja vyriausybe atsikratyti. Gestapas planavo vyriausybės narius išsiųsti į koncentracijos stovyklą. Reicho kariuomenės vadovybė tam pasipriešino. Po to gestapas įvairiomis slaptomis obstrukcijomis bandė Laik. vyriausybės veiklai kliudyti. Bet vis dėlto Laik. vyriausybei pavyko išsilaikyti tokiose nepalankiose aplinkybėse net šešias savaites.

Lietuvių tauta sukilimu siekė dviejų tikslų:

pirmiausia visam pasauliui paskelbti, kad, panaudodama pirmą pasitaikiusią progą, visuotinu tautos sukilimu ginklo pagalba išstoja iš Sovietų Sąjungos;

antra, atgauti pilną savarankišką valstybingumą, t.y. Lietuvos valstybės nepriklausomybę.

Skaityti daugiau: KAUNAS TAUTOS SUKILIMO DIENOMIS

JAUNIMO TALKA SPAUDAI

VEDAMASIS

Mąstydami apie tautos išlikimą išeivijoje ir kovos ui Lietuvos laisvę tęstinumą, žvilgsnis krypsta į jaunąją kartą. Sekame jų organizacijų ir pavienių asmenų žingsnius, jų reiškimąsi lietuvių ir gyvenamųjų kraštų visuomeniniame gyvenime. Džiaugiamės jų iniciatyva ir konkrečia talka mūsų kultūriniame, socialiniame bei politiniame gyvenime. Daug vilčių sudedame į mūsų jaunosios kartos kūrybinį ir ekonominį potencialą. Jų remiančių pečių ir naujų, sveikų idėjų niekas neatsisakys. Jų pagalba reikalinga įvairiose srityse dabar, jos reikalingumas padidės, kai Lietuvoje gimusi generacija pasitrauks iš aktyvios veiklos. O gyvenimas tuštumos nemėgsta.

Šios mintys skverbiasi galvon, kai sekame dabartinės Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos naujosios valdybos įdomius pasisakymus. Stabtelėkime ties vienubendradarbiavimu lietuviškoje spaudoje. Jau pats lietuviškos periodikos svarbos pajautimas naująją PLJS vadovybę įrikiuoja į išeivijos likiminę kovą. Mūsų spausdintas žodis savąja kalba ir dalinai svetimomis kalbomis yra ir bus vienas iš mūsų tautinės gyvybės mastų. Ir kai jaunoji karta (PLJS) suorganizavo korespondentų kolektyvą, kurio “tikslas yra išreikšti lietuviško jaunimo nuomonę spaudoje, informuoti lietuvių bendruomenę apie tai, ką jaunimas daro ir ką jis galvoja, ir labiau pritraukti jaunimą prie lietuviškos spaudos”ir dar daugiau — kreipiasi į redaktorius, kad atsiųstų “sąrašą temų, į kurias Jūs norėtumėte, kad jaunimas reaguotų”, tokie reiškiniai nuteikia labai pagrąsinančiai. Jei prie Jaunimo sąjungos iniciatyvos prisijungtų skaitlingų skautų, ateitininkų bei kitų organizacijų nariai, gal lietuviškai spaudai nereikėtų gyventi didelio nerimo ir netikrovės šešėlyje.

Skaityti daugiau: JAUNIMO TALKA SPAUDAI