V. Ašmenskas "Generolas Vėtra"
Karo metais bolševikai noriai prisimindavo 1941 m. sukilimo rezultatus ir, šmeiždami šio laikotarpio istoriją, traktavo ją kaip žydų tautos genocido laikotarpį, primesdami jį sukilėliams. Iš tikrųjų taip nebuvo ir negalėjo būti, nes tą savaitę sukilėliai nevykdė jokių žudymo akcijų ir Laikinoji vyriausybė taip pat draudė ką nors panašaus daryti, o už pavienius atsitiktinius atvejus negalima kaltinti partizanų sukilėlių. Sukilėliams buvo aiškiai nurodyta net 1940-1941 m. nusikaltėlius lietuvių tautai izoliuoti ir perduoti teisėtvarkos organams, kurie teisme spręstą, kaip su jais pasielgti.
Vokiečiai, vykdydami savo ideologiją, nuo pat pirmų karo dienų be jokio teismo šaudė bolševikus, žydus. Jų karo vadovybė išleido potvarkius, kuriais buvo griežčiausiai suvaržyta žydų gyvenimo ir judėjimo laisvė.
Šios knygos tikslas yra iškelti šią baisią istorinį tiesą ir neleisti, kad būtų nepelnytai šmeižiama visa lietuvių tauta. Šiam tikslui knygoje panaudojamos ir pokario spaudos skiltys.
J. Noreikos manymu, jei Lietuvos generalinio tarėjo struktūrose būtų daugiau dorų patriotų, vadovaujant stipriam pogrindžiui būtų galima padėti laviruoti tautai ir išsaugoti jos žmones, turtą šviesesnei ateičiai ir, kai bus palankus politinis momentas, dar kartą sukilti prieš prispaudėjus. Jo tikėjimo nepriklausomybės rytojumi nesusilpnino nei Lietuvos universitetų uždarymas, nei inteligentijos trėmimas į Štuthofo koncentracijos stovyklas.
Knygą galite atsisiųsti arba atsiversti kitame lange sekančiais formatais:
| Web - html |
 |
 |
|
| PRC (reader'iams bei mobil. įrengimiams) |
 |
Knyga taip pat publikuojama scribd.com svetainėje: 
