Į Laisvę 1981 83(120)

T U R I N Y S

Skaitytojų žodis ........................................... 2

Raimundas Kudukis: Vidurio Europa ir Reagano administracija 4

Sveikinimai ir linkėjimai ................................. 12

Alė Rūta: Apie Žmogų ir darbus ............................ 13

St. Lazdinis: Prūsai ir jų likimas ........................ 18

VT. VT.: Lietuviškumo kova Lietuvos kariuomenėje .......... 23

Juozas Pažemėnas: Atsiliepimai į “Vienos knygos paraštėje

vertinimus .............................. 28

Vliko seimas .............................................. 38

Kęstas Lingaila: Užmirštas kovų žmogus .................... 40

Gintė Damušytė, Bronius Nemickas ir Vytautas Vaitiekūnas:

Juozo Pažemėno atsiliepimų papildant ir patikslinant 52

Idėjos — darbai — aukos ................................... 58

V. Rociūnas: 25-tą kartą .................................. 60

Nauji leidiniai ........................................... 70

Vedamasis ................................................. 72

PDF Fotografinė kopija BOX

Skaityti daugiau: Į Laisvę 1981 83(120)

SKAITYTOJŲ ŽODIS

Lietuvių tauta nėra Sovietų Sąjungos tautinė mažuma

Ir naujojo redaktoriaus rankose politikos žurnalas “Į Laisvę" yra žiningas, įdomus, patrauklus. Savo rugsėjiniu numeriu (Nr. 82-119, 1981 m.) pateikia skaitytojui tikrai brandžių ir vertingų rašinių. Vienas jų— tai 1. Kaplano straipsnis “Lietuvių ir žydų santykiai praeity ir dabarty". Straipsnis pasižymi ne tik savo žiningumu, bet ir pasigėrėtinai šviesiu nešališkumu. Tai blaivus ir teisingas Lietuvos žydus ištikusios tragedijos vertinimas ir kontsruktyvi lietuvių ir žydų ateities santykių linkmė.

Betgi dr. A. ldzelio straipsnis “JAV užsienio politika ir tautybių klausimas Sovietų Sąjungoje", nors ir gana įžvalgiai supažindinęs skaitytoją su šio krašto valdžios pažiūra ir nusistatymu į Sovietų Sąjungos tautines mažumas,— neišvengia priekaištų, kadangi šliejasi prie Lietuvos inkorporacijos sovietinės tezės. Jau pačiu pirmuoju sakiniu straipsnio autorius lietuvių tautą visiškai be jokio pagrindo sukiša tam pačian maišan su Sovietų Sąjungos mažumomis: "... dabartiniu laiku lietuvių tauta yra viena iš tautinių mažumų Sovietų Sąjungoje...” Ir šis prosovietinis požvilgis driekiasi, it raudona gija, per visą rašinį ligi pat jo galo. Vienur Lietuva nepagrįstai gretinama, palyginama su Sovietų Sąjungos sritimis (respublikomis), tuo būdu ją taip pat laikant tarsi integralia Sovietų Sąjungos dalimi, kaip va: “Maisto ir plataus vartojimo prekių trūkumas vis auga, net ir Lietuvoje, kur gyvenimo lygis yra palyginti aukštesnis negu kitose Sovietų Sąjungos srityse”. (Vadinas, išeitų, kad ir Lietuvą straipsnio autorius laiko viena Sovietų Sąjungos sričių). Kitur griebiamasi sovietinės terminijos — “Pranas Mickūnas, Lietuvos TSR prekybos ministras”. (Ir redakcijos prieraše neišvengiama bolševikinės terminijos, okupuotą, pavergtą Lietuvą be jokio reikalo pravardžiuojant Sovietine Lietuva).

Skaityti daugiau: SKAITYTOJŲ ŽODIS

VIDURIO EUROPA IR REAGANO ADMINISTRACIJA

RAIMUNDAS KUDUKIS

Nenuostabu, kad po garbę žeminančių įvykių Irane, po Carterio administracijos užsienio politikos išsisukinėjimų, ir bendro Amerikos ekonominio nuosmukio, tiek naujieji ateiviai, tiek dauguma šio krašto piliečių džiaugėsi, kai rinkimus laimėjo prezidentas R. Reagan.

Štai atėjo konservatorius, kuris regėjo savo kraštą politiniai stiprų ir įtakingą, kuris norėjo atsikratyti valdžios biurokratiškumo ir, svarbiausia, kuris skelbė griežtą politinį nusistatymą prieš sovietus.

Raimundas Kudukis, šio straipsnio autorius, gimęs 1939.6.26 Kaune. Civilinės inžinerijos bakalauratą gavo Fenn kolegijoje (dabar Clevelando valstybinis universitetas), mokslų magistro laipsnį įsigijo Akrono universitete, studijas gilino Case Institute of Technology ir Human Engineering institute.

Dėstė Clevelando valst. universitete, buvo JAV senatoriaus W. Saxbe spec. asistentas, 1971 - 77 Clevelando viešųjų įmonių direktorius, Clevelando regionalinio kanalizacijos distrikto prezidentas, Federalinės vandens kokybės komisijos narys, L. B. Tarybos prezidiumo pirm. (1976 - 79), Clevelando lietuvių namų direktorius, Alto skyriaus pirm. (1966 - 68), Baltijos aidų radijo programos vadovas (1966 - 71), Amerikos tautybių sąjūdžio narys nuo 1961 m., Plieno korp!, ALIAS narys, technikos ir politikos straipsnių autorius.

Tautybių tarnybos centro 1969 m. išrinktas iškiliuoju piliečiu, 1971 m. Lietuvių respublikonų klubo Illinois išrinktas “Man of the Year”. Aktyvus respublikonų partijoje pas amerikiečius ir lietuvius ir gavęs eilę įvertinimo atžymėjimų.

Šiuo metu R. Kudukis vadovauja savo inžinerijos firmai “Kudukis - Schade & Assoc., Inc.”

R. Kudukis

Skaityti daugiau: VIDURIO EUROPA IR REAGANO ADMINISTRACIJA

SVEIKINIMAI IR LINKĖJIMAI

Giliai dėkoju spaudai, veiksniams, organizacijoms ir visiems lietuviams už rūpinimąsi Lietuvos reikalais bei atodaira Lietuvos diplomatinei ir konsularinei tarnybai. Taip pat reiškiu gilią padėką tiems lietuviams, kurie savo pinigine ir moraline parama prisidėjo prie Lietuvos valstybės namo pagerinimo.

Linkiu, kad Naujieji Metai visiems būtų sėkmingi asmeniškai ir prasmingi Lietuvos laisvės byloje’’.

Dr. Stasys A. Bačkis. Lietuvos atstovas

Džiaugiamės ir laisvojo pasaulio lietuvių gyvastingumu. Sukaktuvinės Australijos Lietuvių dienos, Vll-tasis Pietų Amerikos Lietuvių kongresas, Vasario 16-tostos gimnazijos 30 metų sukaktis, tradicinė Europos Lietuviškųjų Studijų savaitė, IV-tasis Mokslo ir kūrybos simpoziumas Chicagoje— tai vis tie mūsų gyvenimo žiedai, įpinti į praėjusių metų vainiką. Pirmosios Lituanistikos katedros laisvajame pasaulyje įsteigimas Chicagoje buvo iškiliausias šių metų užmojis, kurio svarba ir reikšmė dar labiau išryškės kelyje į ateitį. Visa tai teikia paskatinimo ir drąsos viltingai žiūrėti į 1982-uosius metus.

Gimusio Kūdikio džiaugsmas ir ramybė teranda kelią į kiekvieno lietuvio širdį. Naujųjų metų tėkmėje dar stipriau liudykime savo tautinę ištikimybę pavergtai Lietuvai .

Pasaulio Lietuvių Bendruomenės valdyba

Skaityti daugiau: SVEIKINIMAI IR LINKĖJIMAI

APIE ŽMOGŲ IR DARBUS

Rašytojui Jurgiui Gliaudai — 75 m.

1981 liepos 4 d. rašytojui-laureatui Jurgiui Gliaudai sukako 75 metai. Kūrybingą rašytoją, plataus masto kultūrininką, įžvalgų publicistą ir ištikimą Lietuvių Fronto bičiulių sąjūdžio narį sukakties proga pagerbė LFB Los Angeles sambūris. Čia spausdiname pagerbimo metu tartą rašytojos Alės Rūtos žodį. Prie šio sveikinimo jungiasi LFB taryba, centro valdyba ir “Į Laisvę” redakcija.

Sukaktys — geras dalykas. Tada bent atsigręžiam į tą žmogų ir pagalvojam, kuo jis vertingas, kad jį paminėtume, ir už ką jam turim būti dėkingi. (Nedėkingumas gi — esanti viena didžiausių nedorybių!).

Rašytojas Jurgis Gliauda

Rašytojui Jurgiui Gliaudai šiemet liepos 4 d. suėjo deimantiniai septyniasdešimt-penkeri ir, jį sveikindami, jam viso geriausio linkėdami, mintimis reziumuojam jo brandos metus ir garsiai tariam: “Taip, yra už ką jam dėkoti!” Be to, jis tebėra kūrybingas, darbštus, dar nepasitraukęs nuo visuomenės, nuo tautos gyvų reikalų; jo plunksna tebėra aštri ir kovinga, tebėra daili ir siužetų raizgyne tebenarpliojanti žmogiškas problemas.

Skaityti daugiau: APIE ŽMOGŲ IR DARBUS

PRŪSAI IR JŲ LIKIMAS

Šiemet sukanka 750 metų nuo Prūsų kovos pradžios su Vokiečių ordinu (1231 m.). Tos lietuvių genties likiminės grumtynės tęsėsi iki mūsų laikų.

Šio straipsnio autorius yra vilnietis, studijavęs teisę Vilniaus ir Varšuvos universitetuose, kur baigė su teisės magistro laipsniu. Teisės studijas gilino Paryžiuje. Red.

P. I. Kušneris (Knyševas). Pietryčių Pabaltijo Etninė Praeitis. Istorinė etninės teritorijos studija. Vertė Aleksandras Tenisonas. Išleido Miškininkų Sąjunga Techninis redaktorius Vincas Žemaitis. Anglų kalba santrauką paruošė Saulius Girnius. Spaudė Morkūno spaustuvė Čikagoje. 1979 metais.

Ši studija yra dalis to paties autoriaus išleistos studijos; Etninės Teritorijos ir Etninės Sienos. SSSR Mokslų Akademijos leidinys. Ats. red. C. A. Tokarov. Spausta Maskvoj 1951 metais.

Pagal autorių: “Pietryčių Pabaltijo teritorija, kuri iki Antrojo pasaulinio karo sudarė Rytprūsių dalį, dabar yra Sovietų Sąjungos valdomos sritys, iš kurių viena dabar vadinama Kaliningrado sritimi, o kita dalis tai Lietuvos Klaipėdos kraštas”.

Skaityti daugiau: PRŪSAI IR JŲ LIKIMAS

PRŪSŲ ŽEMEI

Ko liūdnai siūbuoja lieknos sembų pušys,
Ko Baltijos bangos blaškosi krantuos?
Ar kad sesių širdys skausmuose užduso,
Jų dainų suokimo girios nekartos?

      O Galindų žeme, o Natangų girios,
      Ko jūs liūdnai ošiat vasaros rytais?
      Ar kad senos pilys griuvėsiais pairę
      Nepakils padangėn bokštais įstabiais?

Skalvių jaunos gretos Nemuno papieviais
Jau tebežygiuoja gint tėvų kapų,
Paupiais nežydi kvepiančiosios ievos,
Liūdesys teskraido gedulo sparnu.

Skaityti daugiau: PRŪSŲ ŽEMEI

LIETUVIŠKUMO KOVA LIETUVOS KARIUOMENĖJE

VT. VT.

Kariuomenė yra valstybinio suverenumo regimas pavidalas, suverenumo konkreti išraiška. Lietuvos kariuomenės atsikūrimas 1918 - 1919 buvo istorinis mūsų tautos laimėjimas. Todėl graži ir girtina Lietuvos kariuomenės veteranų tradicija kasmet lapkričio 23 — Lietuvos kariuomenės atsikūrimo istorinę datą atžymėti ir tuo mūsų visuomenei priminti tą didįjį tautos laimėjimą.

Mūsų kariuomenės atsikūrimo bendrosios sąlygos ir jai vykdyti tekę beatsikuriančios Lietuvos valstybės gyvybiniai uždaviniai yra daug kur išsamiai aprašyti ir viešumai gerai žinomi dalykai. Betgi daug kam yra mažiau pažįstami kai kurie vadinami paraštiniai Lietuvos kariuomenės dalykai, t. y. dalykai esantieji Lietuvos kariuomenės istorijos paraštėje. Ogi ir jų kai kurie yra buvę reikšmingi ne tik atsikuriančiai Lietuvos kariuomenei, bet ir pačiai atsikuriančiai Lietuvos respublikai.

Vienas tokis paraštinis Lietuvos kariuomenės istorijoj dalykas yra buvusi Lietuvos kariuomenėje lietuviškumo kova su Rusijos carinės kariuomenės dvasios apraiškomis arba su rusiškuoju raugu.

Skaityti daugiau: LIETUVIŠKUMO KOVA LIETUVOS KARIUOMENĖJE

ATSILIEPIMAI Į “VIENOS KNYGOS PARAŠTĖJE” VERTINIMUS

GYVOJI MINTIS

(“Į Laisvę”, 1981 No. 81, psl. 23-41)

JUOZAS PAŽEMĖNAS

Trumpai atpasakojęs Tomo Remeikio politinio mokslo metodais bei terminologija parašyto monumentalinio veikalo Opposition to Soviet Rule in Lithuania 1945-1980 analitinės bei istorinės dalies turinį (p.p. 19-173), Vytautas Vaitiekūnas savo kritines pastabas pradeda savaime aiškia įžangėle: “Sakoma, kad kiekvienas istorikas praeities įvykius savaip interpretuoja”, todėl “tokia, tarkime, subjektyvi interpretacija kai kuriam skaitytojui gali kelti kai kurių neaiškumų . . .” Tik ortodoksinis marksizmas ir sovietinis hibridas marksizmas-leninizmas tebereiškia pretenzijų į būtinybės dėsniais, atseit griežtųjų mokslų, pagrįstą istorinės bei visuomeninės raidos aiškinimą. Tik jie kalba apie tariamai neklaidingą mokslinį socializmų ir juo pagrįstą mokslinį ateizmą. Pagal tokią mokslinio socializmo hipotezę kapitalizmą neišvengiamai pakeisiąs komunizmas.

Istorinė tikrovė parodė jau seniai, kad būtinybės dėsniais grindžiamas socializmas tėra ideologinis mitas. Joks socialinis mokslas, būdamas dvasios mokslų dalis, negali būti neutralus. Todėl tėra, o ne “sakoma”, daugiau ar mažiau subjektyvi politinių reiškinių interpretacija, kurioje neišvengiamai atsispindi kiekvieno autoriaus ir politinė ideologija. Tas subjektyvumas darosi dar labiau neišvengiamas, analizuojant susovietintos Lietuvos reiškinius. Juk Lietuva yra prievarta įjungta į uždarą Sovietinę sistemų. Šiuo atveju negalima panaudoti įprastinių socialinio tyrimo metodų bei priemonių (apklausinėjimų, anketų etc.) Užtat T. Remeikis veik išimtinai yra priverstas tenkintis ta netiesiogine medžiaga, kuri jam, kaip ir kitiems sovietologams, yra prieinama (tai atsispindi ir knygos dokumentinėj antologijoj).

Skaityti daugiau: ATSILIEPIMAI Į “VIENOS KNYGOS PARAŠTĖJE” VERTINIMUS

VLIKO SEIMAS

1981 m. lapkričio 6-8 dienomis įvykęs Vyriausiojo Lietuvos Išlaisvinimo Komiteto seimas Clevelande apžvelgė šios institucijos vienerių metų darbus. Tai buvo eilinis, paskutinis prieš rinkimus atstovų suvažiavimas. Rinkimai vyks 1982 metais.

Iš 15 Vliką sudarančių grupių, galinčių siųsti po tris atstovus, seime dalyvavo 42 atstovai.

Po invokacijos, sveikinimų žodžiu ir raštu, pranešimus padarė Vliko valdybos pirm. dr. K. Bobelis, Vliko Tarybos pirm. G. Lazauskas, Tautos Fondo atstovybės pirm. Kanadoje

Vliko tarybos pirm. Gražvydas Lazauskas., Vliko garbės pirm. dr. K. Valiūnas, Vliko pirm. dr. K. Bobelis, vienas iš seimo pirmininkų A. Kasulaitis ir seimo rengimo komiteto pirm. V. Jokūbaitis. J. Garlos nuotr.

Skaityti daugiau: VLIKO SEIMAS

UŽMIRŠTAS KOVŲ ŽMOGUS

ĮVADAS Į OKUPACIJĄ

Jonas Virbickas okupacijų sūkuriuose

KĘSTAS LINGAILA

(Tęsinys iš 82 Nr.)

Skenduonių skenduonis

Netekęs darbo “Židinyje”, Jonas Virbickas darbo ieškojo daug kur. Salomėja Neris-Bučienė, su kuria dažnai jis susitikdavo ir palydėdavo iki Kauno gelžkelio stoties, priminė, kad jam reikėtų dirbti ir geriausia Valstybinėje leidykloje, nes būtų geras redaktorius. Ji tais reikalais kalbėjusi net su drg. Korsaku . . . Bet patekti gana “trefnam” J. Virbickui, vienam iš žinomų ateitininkų ir katalikų spaudos žmogui, nėra lengva, nes reikia pralįsti pro tankų kadrų rėtį, kuriame sijojoma ir su NKVD talka ar nurodymais. Ir pradžioje kadrų skyrius dėl jo ir kitų norinčių patekti į Valstybinę knygų leidyklą labai šiaušėsi, ypač kai ir apie jį iš NKVD žmonių rekomendacija — nepatraukli. Bet čia atėjo nelauktai į talką pats Povilas Pakarklis, jo senas pažįstamas. Dabar P. Pakarklis buvo dvejopai iškilęs: teisingumo komisaras ir naujai vedęs kokią tai žydę, taigi, juokdavosi, susigiminiavęs net su pačiu Stalinu. Jei nepr. laikais žydas Lietuvoje buvo “nuskriaustas”, nebuvo nė vienoje vyriausybėje žydo min. pirmininku, teisingumo min. ar finansų ministru, nors Lietuvoje jų rankose buvo tiek pramonė, tiek ir prekyba, dabar, jau sveikatos min. buvo Kaganas, Lietuvos gydytojų žydų buvo apie pusę. Aplamai, dabar ir P. Pakarklis įstojo į “garbingųjų ir išmintingųjų” luomą, kaip ir A. Sniečkus bei kiti, kuriems pasitaikė surasti žydę žmoną. O tuo metu dirbęs redaktoriumi “Lietuvos Aide” ir “Darbo Lietuvoje” Leibkė Šausas, dažnai spaudos darbininkams ar spaustuvės rinkėjams pabrėždavo, kad tik žydas protingiausias pasaulyje žmogus, jų daug Nobelio premijas laimėję ir be jų sugriūtų pasaulio prekyba, mokslas, muzika ir literatūra; visada išsakydavo ilgą eilę garsiųjų pasaulio žydų ir deklamuodavo H. Heinės Lorelei ... Jis labai didžiavosi savo žydiškumu ir todėl esąs vos nejauniausias partijos narys, kad jį žino pats tėvas Stalinas ir t.t.

Skaityti daugiau: UŽMIRŠTAS KOVŲ ŽMOGUS

JUOZO PAŽEMĖNO ATSILIEPIMĄ PAPILDANT IR PATIKSLINANT

GINTĖ DAMUŠYTĖ rašo: Esu dėkinga p. Pažemėnui už komplimentus. Bet vis tiek nesutinku su jo “deja” dėl mano pasisakymo apie autoriaus priskyrimą LKB Kronikos, Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komiteto, Lietuvos Helsinkio grupės prie “lojaliosios opozicijos”. Aš visiškai sutinku su Kęstučio Girniaus tuo klausimu padarytomis pastabomis. (Aidai, 1981 znr. 5, p. 348). Man taip pat krito į akį, kad p. Pažemėnas, net kalbėdamas apie okup. Lietuvos kvislingus, visai nekomentuoja tuo klausimu referento Šakalio pasisakymo.

BRONIUS NEMICKAS rašo: Patikslindamas J. Pažemėno atsiliepimą į T. Remeikio knygos “Oppositinio to Soviet Rule in Lithuania 1945-1980” vertinimą, aprašytą “Vienos knygos paraštėje” (“Į Laisvę” Nr. 81-118, 1981 m.), apsiribosiu tiktai tais Pažemėno priekaištais, kurie taikomi specialiai mano teiginiams, neliesdamas nei kitų vertintojų tvirtinimų, nei redakcijos pastabų.

Skaityti daugiau: JUOZO PAŽEMĖNO ATSILIEPIMĄ PAPILDANT IR PATIKSLINANT

PIRMIEJI KATEDROS MECENATAI

Pasaulio Lietuvių Bendruomenės valdyba 1981 lapkričio 20 d. pasirašė sutartį su Illinois universitetu Chicagoje steigti amžiną Lituanistikos katedrą, kuriai reikalinga surinkti 600,000 dol. per ateinančius penkerius metus.

Pirmieji šios katedros mecenatai yra Chicagos ir apylinkių lietuviai, sudėję pirmąjį 10,000 dol. Tai Romas ir Emilija Sakadolskiai (1,000 dol.), Alicija Rūgytė (1,000 dol.), Vytautas ir Aldona Kamantai (1,000 dol.), Vaclovas ir Asta Kleizos (1,000 dol.), Pivilas ir Rūta Kiliai (1,000 dol.), Raimundas ir Danutė Korzonai (1,000 dol.), dr. Algis ir Violeta Pauliai (2,000 dol.), Antanas ir Marija Rudžiai (1,000 dol.) ir kun. dr. Juozas Prunskis (1,000 dol.).

Visos aukos Lituanistikos katedrai atleidžiamos nuo mokesčių. Pažadėtos aukos gali būti mokamos per penkerius metus. Čekius rašyti LITHUANIAN WORLD COMMUNITY FOUNDATION vardu ir siųsti PLB Fondui šiuo adresu:

Lithuanian World Community Foundation 5620 So. Claremont Ave.

Chicago, IL 60636 USA

DARBAI IR AUKOS

Lietuvių Fronto Bičiulių centro valdyba, užbaigdama savo dvejų metų kadenciją, paskutiniame posėdy lapkričio 15 Clevelande iš savo iždo paskyrė:

“Į Laisvę” žurnalui — $600.00; PLB (Lietuvių Informacijos Centrui Brookly-ne) — $500.00; dramaturgui Anatolijui Kairiui (honoraras) — $500.00; Lietuvių studijų centrui Chicagoje — $200.00; Kalifornijos pabaltiečių laisvės lygai (BAFL) — $200.00; Pasaulio Lietuvių jaunimo sąjungai — $100.00; Lietuvos pasiuntinybės pastato remontui — $100.00; “Aidams” — $50.00; “Darbininkui” — $.50.00; “Draugui” — $50.00; “Pasaulio lietuviui” — $50.00.

LFB c. valdybą sudarė: pirmininkas Juozas Ardys ir nariai: Juozas Mikonis, dr. Rimvydas Šliažas, Jonas Vasaris, Vacys Rociūnas, Vincas Akelaitis ir Albertas Sušinskas.

LF BIČIULIŲ, AUKOJUSIŲ HANNAFORD PROJEKTO VYKDYMUI, SĄRAŠAS

Po 1500 dol.

L. Valiukas.

Po 1000 dol.

K. ir M. Ambrazaičiai, Z. Brinkis, S. Damušis, B. Graužinis, P. Kisielius, J. Kojelis, J. ir A. Pumpučiai, A. Razma, A. Raulinaitis, V. ir E. Vidugiriai, V. Ir B. Volertai, J. Uleckas.

Skaityti daugiau: DARBAI IR AUKOS

25-TĄ KARTĄ

Grįžtant iš Atlanto: J. Ardys, R. Mironienė, R. Ardienė, S. Kudirka, Vl. Šakalys

LFB STUDIJŲ IR POILSIO SAVAITĖ

1981-siais daug lietuvių organizacijų, draugijų ir institucijų minėjo savo 20, 25, 30 ar net 40 metu isikūrimo sukaktis. Džiaugėmės liet. pranciškonų provincijos įsteigimu, didžiavomės Chicagos lietuvių opera, Lietuvių Enciklopedija, jaunimo stovykla Dainava, lituanistinėmis mokyklomis, periodika ir t.t.

Į sukaktuvininkų eilę įsirikiavo ir Lietuvių Fronto bičiulių rengiamos studijų ir poilsio savaitės.

Liepos 11-18 dienomis LF bičiuliai ir svečiai rinkosi į savo 25-ją savaitę žavingoje Lietuvių pranciškonų vasarvietėje Kennebunkporte, Maine. Šioje vietovėje buvo pradėti metiniai bičiulių susibūrimai, ieškant poilsio, dvasinės atgaivos, pramogų ir svarstymų tų klausimų, kuriais sielojasi mūsų išeivija. Ir įdomu, kad po 25 metų čia susirinko daugiau stovyklautojų negu jų buvo pirmoje stovykloje, kurios buvo tam tikra naujovė Amerikos lietuvių gyvenime. Europos Fronto bičiuliai tokias stovyklas buvo pradėję trejetą metų anksčiau. Tada nedaug kas tikėjo, kad tokie susibėgimai galės savo amžių pratęsti net iki šimtmečio ketvirčio. Dabar atrodo, kad nėra ženklų, kad nuo tų stovyklų bus atsisakyta ir ateity.

Stovyklos rengimo naštą nešė LFB centro valdyba, kuriai vadovavo inž. Juozas Ardys, padedamas J. Mikonio, dr. R. Šliažo, J. Vasario, V. Rociūno ir A. Sušinsko.

Skaityti daugiau: 25-TĄ KARTĄ

NAUJI LEIDINIAI

CATHOLICS IN SOVIET-OCCUPIED LITHUANIA Faith under Persecution. A Publication of Aid to the Church in Need. Translated from CHRETIENS DE L’EST No. 27, 1980. Iš prancūzų kalbos išvertė Vita Matusaitis. Leidinio redaktorius Marian Skabeikis, vertimo redaktorius Kazimieras Pugevičius. Spauda — Franciscan Fathers Press, Brooklyn, N.Y. 1981 m.

Leidinys 120 psl., gausiai iliustruotas nuotraukomis iš praeities ir dabarties, įdėti trys žemėlapiai, įdomūs statistiniai duomenys. Knyga suskirstyta į tris pagrindines dalis: 1. The Lithuanian Nation,

2. The Lithuanian Church: Yesterday ir

3. The Lithuanian Church: Today. Paryžiuje yra leidžiamas kas trys mėnesiai žurnalas Chretiens de L’est apie Rytų krikščionių padėtį. Šis žurnalas vieną numerį (27, 1980) paskyrė išimtinai okupuotos Lietuvos katalikams. Katalikų Religinė šalpa verta didelės pagarbos už šio leidinio parūpinimą anglų kalba. Jį galima gauti Lithuanian Catholic Religious Aid, 351 Highland Blvd., Brooklyn, N.Y. 11207. Kaina 2 dol. Leidinį platina savo įstaigose “Aid to the Church in Need”, 19362 El Toro Rd., P.O. Box 1000, El Toro, Ca. 92630. Be to, Anglijoje, Airijoje ir Australijoje. Tai miniatūrinė enciklopedija apie Lietuvą ir jos katalikus. Angliškai skaitančioji visuomenė iš jos galės susidaryti nors siaurą, bet objektyvų vaizdą apie dabartinę okupuotą Lietuvą ir jos persekiojamą Bažnyčią. Graži ir vertinga dovana anglų kalbą naudojantiems draugams.

Aloyzas Baronas. MIRTI VISADA SUSPĖSI. Romanas. 264 psl. Aplankas ir viršelis Nijolės Vedegytės-Palubinskienės. Spaudai paruošė Aloyzo Barono bičiuliai. Dvyliktasis “Į Laisvę Fondo lietuviškai kultūrai ugdyti leidinys. Spaudė “Draugo” spaustuvė. Gaunama leidykloje, 5620 S.

Skaityti daugiau: NAUJI LEIDINIAI

GERIAUSIAS STIPRYBĖS KĄSNIS

VEDAMASIS

Vienybė— septynių raidžių, o toks didelis ir svarbus žodis. Amžių bėgyje, o ypač dabar, taip reikalingas! Apie jį kalbame, žadame jį praktikuoti. O vis praeiname pro šalį, lyg nusisukę, lyg jį užmiršę, lyg susigėdę ir akis užsidengę. O kai pro uždengtų akių plyšelį pažiūrime, nesvariais argumentais save norime įtikinti, kad tik kiti kalti, jei su vienybe prasilenkia.

Mūsų tautos istorijoje buvo labai daug kraujuotų metų. “Retai kuriai kitai tautai teko tiek daug laiko ir energijos išeikvoti kovojant už savo žemę ir laisvę” — rašė R. Šilbajoris. O ir dabartinėj Lietuvoj, kai kada savo keistą duoklę okupantui atiduodąs rašytojas J. Avižius, lyg viską atpirkdamas, išsitaria: “Vakar mus kurstė tarp savęs pjautis vieni, o šiandien kiti. Ir tie, ir anie šaukia išvadavę Lietuvą, o rezultatas? Keli tokie išvadavimai — ir nebeliks tautos”.

Skaityti daugiau: GERIAUSIAS STIPRYBĖS KĄSNIS