ŽAKAS MARITENAS (1882—1973)

RELIGINĖS FILOSOFIJOS ĮŽYMYBĖS

[Ada Urbonaitė]

     Šiemet sukanka 5-eri metai nuo Žako Mariteno [Jacques Maritain) mirties. Supažindinsime „Rūpintojėlio“ skaitytojus su šiuo bene žymiausiu katalikų filosofu, pateikdami jo biografiją tokią, kokia ji yra knygoje „Protu ir tikėjimu“. (Tai Žako Mariteno raštų rinktinė, kurią parengė užsienio lietuviai - Juozas Girnius, Antanas Maceina, Stasys Yla ir kiti - ir Putname 1975 m. išleido JAV religinės literatūros leidykla Krikščionis gyvenime.)

     Ž. Mariteno minties veikiamos brendo ir klostėsi daugybės šio šimtmečio žmonių - dvasininkų ir pasauliečių - veiklos linijos. Iš jo raštų sėmėsi sau įkvėpimo ir tokie žymūs lietuviai, kaip prel. Mykolas Krupavičius, prof. Stasys Šalkauskis ir kiti iškilūs asmenys.

„Jie neatsako į mano klausimus“

     Žakas Maritenas (Jacques Maritain) gimė 1882 m. Paryžiuje. Brolių neturėjo, tik vieną seserį. Jo tėvas buvo katalikas, o motina protestantė. Tėvas, flegmatiškas advokatas, mažai tesirūpino religiniais dalykais. Abu vaikai -Žakas ir Žana - buvo pakrikštyti protestantais. Po kelerių metų tėvai išsiskyrė. Mėgstantis ramybę teisininkas išsikėlė į savo gimtinę Burgundijoje, palikdamas vaikus žmonai. Jo vaidmuo sūnaus auklėjime buvo menkas.

Skaityti daugiau: ŽAKAS MARITENAS (1882—1973)

TYLI NAKTIS

Teresė [Teresė Vaitiekūnaitė]

Tyli naktie, stebuklą neregėtą
Išvydo žemė po tavais skliautais.
Tai, kas prieš amžius buvo pažadėta -
Įvyko. Gieda garbę Dievui angelai!

     Tvarte ant šieno mažas Kūdikėlis ilsis -
     Tik tokį rūmą skiria Jam žmogus.
     Bet, nors ir šaltos mūsų širdys,
     Ištiesęs meiliai ranką Jis laimina visus.

Kas gali, Kūdiki, pamiršti Tavo meilę,
Kuri nuves Tave nuo šio tvartelio lig Golgotos akmenų?
Aš negaliu. Ir nugalėta Jėzaus meilės
Žadu mylėti amžinai ir eiti Jo keliu.

IŠMINČIŲ ŽVAIGŽDĖ

Gerardas Krolis

     Istoriniai Luko minimo surašymo tyrinėjimai atveda mus į 7 m. pr. Kr., kaip į galimus Kristaus gimimo metus. Nuostabu, kad šie metai patvirtinami ir kitais būdais.

     Evangelistas Matas 2 skyriuje rašo:

     Jėzui gimus Judėjos Betliejuje karaliaus Erodo dienomis, štai atkeliavo į Jeruzalę išminčiai iš Rytų šalies ir klausinėjo: „Kur yra gimusis Žydų karalius? Mes matėme užtekant jo žvaigždę ir atvykome jo pagarbinti“ (Mt 2,1-2).

     Erodui ištarti žodžiai nebuvo jų fantazijos vaisius. Įžymusis astronomas Jonas Kepleris, 1603 m. Prahoje pastebėjęs žvaigždyne nepaprastą gamtos reiškinį, apskaičiavo tos žvaigždės pasirodymo laiką.

     Čia kalbama apie Jupiterio ir Saturno planetų susitikimą grynai astronomiškai - apie planetų konjunkciją. Jupiteris ir Saturnas susitinka apytikriai kas 20 metų. Tačiau tai tik vienkartinis susitikimas. Dauguma tų konjunkcijų nelabai ryškios, dažniausiai mums nematomos, o kartais, sukaupus dėmesį, prieš saulėtekį arba po saulėlydžio matomos trumpą laiką. Kas 258 m. jos susitinka 3 kartus, tik vis kitame Zodiako ženkle. Triguba konjunkcija tame pačiame Zodiako ženkle įvyksta tik kas 794 metai. Ir mūsų karta 1940-1941 m. naktimis ištisus mėnesius žavėjosi puikiu greta skriejančių planetų reginiu. Tris kartus šis reginys buvo pasiekęs kulminaciją, kai tiesioginėje konjunkcijoje ties Avino žvaigždynu susitiko Jupiteris ir Saturnas, būtent 1940 m. rugpjūčio 15 d., spalio 11 d. ir 1941 m. vasario 20 d.

Skaityti daugiau: IŠMINČIŲ ŽVAIGŽDĖ

KALĖDŲ DOVANOS

POEZIJOS HORIZONTAI

Bernardas Brazdžionis

Tau Kalėdoms dovanų, žmona brangioji,
Ieškau aš parvežt Paryžiuje visam,
Ko nespėji, ko nelauki, nesvajoji,
Kas tau šviestų šios tremties kely tamsiam.

      Tau čia tūkstančiai žiedų papuošti pirštams,
      Bet jie vieno mūsų žiedo neverti;
      Tau brangių čia briliantų, kad užmirštum,
      Kaip anie žiedai lelijų dar balti

Žydi tartum sutuoktuvių pirmą dieną...
O aš ją kaip vakarą menu...
Tau čia šilkas, kailiai lapių ir hienų,
Ir panterų - pilnos gatvės, aveniu...

Skaityti daugiau: KALĖDŲ DOVANOS

KALĖDŲ TIKROVĖ IR PASLAPTIS

K. Tylenis [kun. Lionginas Kunevičius]

      Tikrovė ir paslaptis... Atrodo, jog tai dvi skirtingos, net viena kitą neigiančios sąvokos. Tačiau tai yra dvi labai glaudžiai, neatskiriamai tarpusavyje susijusios sąvokos, žyminčios būties, gyvenimo vienovę. Tikrovė -tai paslapties paviršius, lyg ledkalnio viršvandeninė dalis. Paslaptis -tikrovės gelmė, branduolys, pamatas. Be paslapties negali būti tikrovės, o paslaptis tegali pasireikšti tik akivaizdžiais, tikroviškais bruožais. Taigi mūsų tikrovė yra paslaptinga, paslaptys - tikroviškos, realios.

     Religinės tiesos, iš prigimties būdamos giluminės, branduolinės, tikrovės atžvilgiu dažnai vadinamos tiesiog paslaptimis. Bet ir jos turi savo apčiuopiamą, akivaizdų, istorinį paviršių - tikrovę, kuri šaukia mąstantį žmogų pažinti ir pamilti Paslapčių Paslaptį - Dievą.

     Kalėdų tikrovė... Pirmiausia - tai Kalėdų švenčių laukimas, pasirengimas joms. Paskui - Kalėdų eglutė, Kūčių paplotėlio laužymas, Kūčių vakarienė... kelionė į šv. Kalėdų pirmąsias - Piemenėlių - Mišias. Bažnyčioje dar geriau atsiveria mūsų protui ir širdžiai Kalėdų paslaptis, kai įsižiūrime į vargingą Betliejaus tvartelį, kai klausomės nekalto grožio ir džiaugsmo kupinų kalėdinių giesmių apie tyliąją naktį, Betliejaus žvaigždę, tvartelyje gimusį Kūdikėlį Jėzų, Jo gerąją nekaltąją Motiną Mariją, šv. Juozapą, piemenėlius ir gyvulėlius... Štai kunigo lūpomis prabyla amžinieji Šventojo Rašto žodžiai apie Išganytojo gimimą Betliejuje, atnešdami į mūsų dienas, tarsi sudabartindami, dviejų tūkstantmečių tikrovę - tokią nuostabią ir tikrą, gyvą ir jauną kaip ši diena, kupiną įsikūnijusio Dievo gerumo ir meilės varganam žmogui, kupiną didžio džiaugsmo, kad atkurta didžioji Dievo ir žmogaus sąjunga, kad pats Dievas ateina į žemę gelbėti žmogaus, apdovanoti jo dievišku malonės gyvenimu, mokyti, remti ir vadovauti jo kelionei į amžinąją laimę.

Skaityti daugiau: KALĖDŲ TIKROVĖ IR PASLAPTIS

Subkategorijos