KARIŲ NUOTAIKOS PRIEŠ 50 M. KAUNE

POV. DIRKIS

Savanoris-Kūrėjas

Tai buvo laikinoje sostinėje Kaune. Diena buvo šaltoka ir lietinga. Lietuvos žemių gal tik kokie du trečdaliai buvo dar laisvi nuo įvairiaspalvių priešų. Tačiau, laisvoji Lietuva tą dieną džiūgavo ir triumfojo Mat tą dieną, po daugelio nelaisvės metų, galėjo laisvai rinktis, niekeno nevaržomi, josios tikrieji demokratiniai šeimininkai.

Rinkosi seimas, kuris dėl savo pradinės paskirties buvo pavadintas Steigiamuoju. Nežinau ir nebeatmenu ką tuo metu subrendę politikai ir atgimimo tėvai jautė, tačiau jaunimas ir mes,

kariai-savanoriai, kurie dažniausiai būna šalies nuotaikų barometras, tą dieną šventė nepaprastą šventę, pakilia nuotaika, tartum tai būtų jų nuotykingų pasisekimų didelė šventė. Kad ir blogas buvo oras, kad lietutis ir lynojo, Lietuvos jaunimas telkėsi miesto aikštėse, o kariai savo pulkų kiemuose lyg ruošdamiesi nepaprastam žygiui. Dalis jų atsirado Steigiamojo seimo rūmuose stebėtojais, o dalis susibūrę orkestrui grojant ir dainai skambant, Savanorių prospektu nužygiavo Žaliojo kalno link. Žygiavo paskui prikrautą sunkvežimį žaliuojančių ąžuoliukų. Ta proga įvyko ąžuolų sodinimo šventė su tam tikromis apeigomis. Joje dalyvavo, ne tik jaunimas, kariai, moksleiviai, bet ir žymūs mūsų tautos veteranai, iš kurių Vydūnas tarė tokį žodį: “Tie jaunieji ąžuolai simbolizuoja išrinktojo Steigiamojo seimo narius, kad šitas seimas yra Lietuvos pamatas ir tebūnie jis taip tvirtas, kaip tie sodinami jaunieji žaliuojantieji ąžuolėliai.”

Grįžus iš ąžuolų sodinimo šventės ir užsukus į Steigiamojo seimo rūmus bei radus ten beposėdžiaujančius, priartėjęs prie manęs, man gerai pažįstamas, kun. Maironis ir sako: “Ar atsimeni, kas tuos rūmus ir jo koridorius prieš 40 metų puošė? Kada mes lankėme šiuose rūmuose berniukų gimnaziją grafo Platovo vardo: Zdies vospreščiajetsa govorit po litovski! O, dabar, čia kuriasi augštoji visos Lietuvos mokykla ir tikra lietuviška.”

Daugumos mūsų nusipelnusių ir žilstančių veteranų, veikėjų skruostus vilgė linksma ašara.

Čikaga, 1970.4.7 d.