Karinės Žinios
— Esant blogam orui ir matomumui, oro tiekimas sustoja. 1934 m. gruodžio mėn., vokiečių priešpuolio metu, Belgijoje, Bastogne apsupime, dėl blogų oro sąlygų amerikiečiai virš dviejų savaičių negalėjo pristatyti reikmenų oru, 18,000 vyrų apsuptai 101 divizijai, kurią vokiečiai būtų sunaikinę, ir tik 1945 m. sausio pradžioje (3 d.) sustojus stipriam snigimui, prasidėjo tiekimas. Technologijai pažengus, šiuo metu amerikiečiai pritaikė bepilotinį tiekimą, valdomą iš didesnių atstumų radio bangų pagalba. Tai maži lėktuvai, didelio lankstumo, galės pakelti virš pusės tonos krūvio — nunešti reikiamon vieton kaitaliodami skridimo kryptį ir augštį, išmesti krūvį ir grįžti atgal. šie lėktuvai numatomi panaudoti dūminėm uždangom paleisti, tiesti laidus ir kit. Manoma bus galima ištobulinti iki tokio laipsnio, kad galės nusileisti į pavojingas vietas ir net paimti sužeistuosius.
— The Singer Co. pagamino 279 mm skystu kuru varomą raketą, kurią galės iššauti iš to paties kalibro gaubicų. Raketa bus valdoma skridimo metu nuo žemės. Bandymai atlikti sėkmingai.
— Daromi bandymai sumažinti helikopterių garsą skridimo metu. Amerikiečių laivyne naudojamam helikopteriui SH-3 pritaikius duslintuvus ir padidinus propelerių menčių skaičių, atsiekta gerų duomenų.
— Vakarų Vokietija šiuo metu Baltijos jūroje, pakrančių apsaugai, turi 11 povandeninių 450 to. laivų. Gynybos ministerija paskelbė užsakiusi 12 naujų to paties tipo povandeninių laivų, kuriuos statysis patys vokiečiai. Visi 12 laivų iki 1973 m. bus pakrančių apsaugos tarnyboje Baltijos jūroje.
— Amerikiečiai pradėjo gaminti tiekimo ir gelbėjimo tipo trimotorius helikopterius S-65, kurie galės pakelti trijų tonų krovinį ir veikti 250 mylių spinduliu. Skridimo greitis apie 350 mazgų. Helikopteris turės gelbėjimo įrengimus — paimti nuo žemės sužeistus, nenusileidus.
Numatomas bandyti tokio paties tipo helikopteris 8 ir pusės tonos kėlimo galios, veikimo spunduliu 400 mylių, skridimo greičio virš 350 mazgų. Šio tipo helikopteriui reikėtų apie 1000 pėdų kilimo tako, kylant su pilnu krūviu.
S-65 turi normalius helikopterio sparnus virš liemens ir du šoninius sparnus, panašiai kaip normalaus lėktuvo, prie kurių įmontuoti po vieną variklį su propeleriu iš abiejų liemens pusių, šoniniai varikliai tarnauja horizontaliniam judesiui, malūnsparnio tipo propeleriai virš liemens — kilimui ir laikymuisi ore, paimant krovinį nuo žemės.
— Amerikiečių armijos ginklaviman numatoma įvesti 40 m m granatų — minų svaidytoją. Vamzdis, su svaidymo mechanizmu pritaisytas ant lengvo trikojo, arba pritaikytas vežime — šarvuotyje, arba šaudoma nuo peties. Iš kairės pridedamas 12 raketų sandėlis, kurį iššaudžius galima vėl prikrauti 40 m m raketomis. Granatsvaidis gali šaudyti pavieniai ir automatiškai.
— Amerikiečių bazės Turkijoje prie Trabzo ir Samsun nuo 1970 metų birželio 30 dienos bus evakuotos ir perleistos su įrengimais turkams.
— Vakarų Vokietijos gynybos ministerija užsakė 120 trumpų atstumų tiekimo lėktuvų, kurie bus gaminami Vakarų Vokietijoje. Dvimotoriai lėktuvai galės pakelti 12 tonų krūvio. Žemės pajėgoms teks 100 lėktuvų, laivynui skirta 20.
— Žiniomis iš Indijos, kiniečiai įsteigė partizanų mokyklą Rytiniame Pakistane. Bus paruošiamos dvi laidos metuose. Vienoje mokykloje bus ruošiami vadai — karininkai iš Pakistano reguliarios armijos, kitoje — kovotojai - vadai ir kareiviai; į antrąją mokyklą bus priimami kariai iš armijos ir savanoriai civiliai.
— Norvegijos krašto gynyba persiorganizavo į du atskirus rajonus: pietinį ir šiaurinį, kurie galės būti sujungti tik operacijoms. Pietinis rajonas susidės iš 10 pulkų ir šiaurinis iš 4.
— Britai bando Skorpion tipo lengvą kautynių tanką, su 76 mm pabūklu bokšte, 360 laipsnių šaudymo lauku. Naujas tipas ypatingas tuo, kad išskyrus šarvus, visas bus pagamintas iš aliuminijaus. Dėl savo paslankumo ir lengvumo, bus tinkamas staigiems veiksmams ir vidaus apsaugos (užnugario) reikalams.
— Australija sudarė sutartį su N. Zelandija bendrai gynybai. Pirmoje eilėje numatoma pasidalinti ginklavimosi priemonėm, vėliau savitarpine karine pagalba, įeinančia į bendrą abiejų šalių gynybos planą.
— Prancūzai išbandė 13 tonų tanką — amfibiją, ginkluotą 12.7 mm kulkosvaidžiu, kuris normaliu keliu pasiekia 40 mylių per valandą greitį. Bandomas keturių su puse tonos šarvuotas vežimas skirtas žvalgymui. Dviejų vyrų įgula, ginkluotas dviem 7,62 m m kulkosvaidžiais ir keturiomis S-ll prieštankinėmis raketomis.
— 1969 m. spalio mėn. rusai susprogdino po žeme 20 kilotonų branduolinės energijos bombą. Tai 76 bandymas nuo 1963 metų, kai buvo susitarta su amerikiečiais nesprogdinti atmosferoje. Tuo pačiu metu Kazachstane jie atliko eilę bandymų su priešraketinėm Galosh raketom.
— 1969 m. Sovietų Rusija pailgino savo geležinkelius 300 mylių, iš kurių 230 mylių dviejų bėgių. Elektrifikavo 900 mylių. Pagamino 56.000 vagonų, 535 Diesel motorinius garve-vežius ir 450 elektrinių garvežių. Kietu grindiniu kelių pravesta apie 9000 mylių. Pagaminta 500,000 sunkvežimių ir apie 800,000 automobilių.
— NATO laivynas apginkluotas radaru valdomom Sparrow raketom, kurias gamina amerikiečiai.
ĮDOMYBĖS VIETNAMO KARE
Nepersenai teko užtikti laikraštyje įdomių, žurnalistų išknaisiotų žinių, apie Khe Sanh kautynes. Tai nedidelis menkas postas Pietų Vietnamo šiaurės vakarų kampe. Mūšiai truko 1968 m. pirmoje pusėje 77 dienas. Tuometinis prezidentas Johnsonas pareikalavo iš karo vadovybės raštiškos garantijos, kad šis postas bus apgintas. Jis gavo ir garantiją ir laimėjimą. Laimėjimas buvo triumfas galingos oro jėgos ir palyginamai mažo marinų skaičiaus derinio. Šių metų sausio mėnesio pabaigoje marinų korpo vadovybė išsiuntinėjo smulkiai aprašytą 26-to marinų pulko parodytą heroizmą. Khe Sanh apgulimas buvo priežastis daug aštrių ginčų, čia, Amerikoje. Dėl šio nuošalaus posto išlaikymo, karštis padidėjo tiek, kad net vienas prieš karą nusiteikęs žymus demokratas laikraščių leidėjams išsiuntė tokius pareiškimus: “Oro jėga posto neišgelbės. Mes neturime aukoti mūsų narsių vyrų generolų kvailumui ar prezidento užsispyrimui”.
Khe Sanh įvykių pradžią reikia skaityti 1967 m., kai partizaninio karo ekspertai iš Kubos, Kinijos, Lenkijos ir Rusijos buvo sukviesti į Hanoi įvertinti karo stovį ir numatyti perspektyvas ateičiai. Užtruko net keturi mėnesiai iki ši grupė galėjo duoti pranešimą dar tuomet buvusiam gyvam Ho Chi Minh ir generolui Vo Nguyem Giap, kariniam viršininkui. Partizaninio karo ekspertai siūlė tuojau tartis dėl talkos, kaip pagrindą turint galvoje koalicinę vyriausybę Saigone. Ekspertų nuomone, Hanoi karo negalės laimėti, kadangi amerikiečiai pietų Vietnamui duoda didžiulę paramą. Generolas Giapas sušaukė karo tarybą apsvarstyti pasiūlymą. Pasiūlymas buvo atmestas. Pasėkoje to 1968 m. buvo suorganizuota, taip vadinama, Tet ofenzyva. Iš šios ofenzyvos buvo tikėtasi turėti panašias pasekmes, kaip prieš keturiolika metų prieš prancūzus ties Dien-Bien Phu. Giapas, kaip geras psichologas, sekė įvykius J. Amerikos Valstybėse. Jis buvo įsitikinęs, kad jeigu jis duos vieną skaudų smūgį Amerikos jėgoms, tuomet publikos pritarimas prezidentui Johnsonui labai sumažės, ir Amerika turės pasitraukti. Giapas nustojo prie Dien Phu keturis kartus daugiau žmonių, kaip kad prancūzai, bet kautynes laimėjo. Dabar jis nusprendė Dien Bien Phu kautynių taktiką pakartoti prieš amerikiečius. Šiems spąstams buvo parinktas Khe Sanh punktas. Pilnas planavimo vaizdas paaiškėjo jau mūšiams pasibaigus. Manoma, kad pats Giapas savo lauko būstinę Irgi turėjo kur tai netoli Khe Sanh. Iš čia jis vadovavo visai Tet ofenzyvai. Vyriausia būstinė oro žvalgybos buvosusekta ir nuolat bombarduota. Yra žinoma, kad komunistų centralizuota vadovavimo kontrolė buvo nutraukta net septynioms dienoms ir tas, savaime aišku, turėjo įtakos kautynėms.
Amerikos žvalgyba 19687 m. gale, iš turimų davinių, sprendė, kad yra ruošiama kas svarbaus. Spalio mėnesio pabaigoje municijos transportai iš Rusijos per Haiphongo uostą buvo didesni, kaip bet kada anksčiau. Maždaug gruodžio mėnesyje gen. Westmorelandas žinojo, kad jis turi prieš akis ruošiamą didžiausią priešo operaciją. Hanoi radijo propaganda pradėjo minėti apie Dien Bien Phu pakartojimą. Gandų malūnai skleidė šias žinias per gyventojus. Komunistų karinės jėgos sutelkimas Khe Sanh apylinkėse atrodė neproporcingai didelis, turint galvoje tokį nedidelės svarbos postą. Jeigu Hanoi nebūtų čia sukoncentravęs tiek jėgų ir išpūtęs šio punkto svarbą, amerikiečiai visai būtų negalvoję, kad postas yra vertas ginti. Giapas turėjo intenciją šiame rajone pririšti kiek galima daugiau amerikiečių jėgų, kad miestai ir tirščiau apgyventos vietovės liktų mažiau ginamos. Gen. Westmorelandas nusprendė postą ginti mažomis jėgomis ir pririšti kiek galima daugiau priešo jėgų, kurios, kitu atveju, būtų laisvos veržtis į apgyventas pajūrio vietas. Sausio mėnesio pabaigoje prie Khe Sanh buvo sutelktos tokios jėgos: Trys batalionai 26-to marinų pulko, vienas batalionas 9-to marinų pulko ir vienas batalionas vietnamiečių. Apart šiek tiek artilerijos ir specialių dalinių, gynėjai turėjo gavę iš Armijos dar ir 16 175 m m pabūklų. Prieš šią grupę stovėjo dvi šiaurės Vietnamo divizijos: 325 C divizija ir garsioji 30-ta divizija, kuri dalyvavo Dien Bien mūšiuose. Priešo jėgos atkirto visus priėjimus ir gynėjų aprūpinimas buvo galimas tik oro keliu. Gen. Westmorelandas šio rajono gynybą pavedė savo pavaduotojui generolui William W. Momyer. Pirmą kartą šiam kare visos oro jėgos buvo sukoncentruotos vienoje vadovybėje. Septintoji aviacijos grupė, strateginės oro komandos milžiniški B-52 bombonešiai, laivyno lėktuvnešių oro grupės ir marinų oro daliniai. Artimai stebint pačiam gen. West-morelandui, gen. Momyer turėjo pilną laisvę naudoti šias oro jėgas žvalgybai, aprūpinimui šaudmenimis ir maistu ir priešo naikinimui.
Oras buvo baisus: eilinis liūčių perijodas. Žemi dabesys, vėjas, lietus ir migla slėpė priešo operacijas. Marinai turėjo žinoti taikinius, kad jų ginklų ugnis būtų efektyvi. Taikiniai jiems buvo nurodyti būdu, kuris niekad anksčiau nebuvo panaudotas. Ne viskas dar žinoma ir šiandien, tai karinė paslaptis. Buvo panaudotas specialus foto aparatas, kuris faktinai buvo darytas žemės satelitams. Šis aparatas, naudojant specialų spalvotą filmą, buvo įmontuotas į dvimotorinį sprausmini žvalgybinį lėktuvą ir per septynias dienas darė Khe Sanh rajono nuotraukas 40 ki’ometrų diametru. Šios nuotraukos buvo tokios aiškios, kad galima buvo nustatyti, kaip augštai yra iškirsti krūmai, ar koks yra žolės augštis. 90 ekspertų, iš bazių aplink pasaulį, suskrido į Saigono 12-tąjį žvalgybos centrą smulkiam nuotraukų aiškinimui. 7-toji oro grupė atsiuntė 50 patyrusių karininkų į marinų štabą Da Nang rajone apklausinėti balaisvius. Galų gale rezultatai buvo pasiekti. Vienas Šiaurės Vietnamo armijos kapitonas išdėstė generolo Giapo planą. Amerikos žvalgyba dabar buvo pajėgi nustatyti sandėlių ir vadoviečių vietas. Kelių dienų bėgyje žvalgyba nustatė, kur randasi sutelktų dviejų divizijų 70 proc. dalinių, net iki skyriaus sudėties imamai, kurie supo Khe Sanh. Priešas naudojo tą pačią požeminių tunelių taktiką, kuri buvo naudota puolant Dien Bien Phu.
Keturi komandavimo postai įrengti transporto C-130 lėktuvuose be pertraukos kontroliavo 600 lėktuvų veiksmus. B-52 bombonešiai bombardavo mažesniame, kaip kilometras atstume nuo gynėjų pozicijų. Turint galvoje bombardavimo augštį, šis atstumas yra pavojingai mažas. Lėktuvai naikintojai šaudė kulkosvaidžiais ir raketomis prie pat spygliuotų vielų linijos.
Kad sutrukdytų tiekimą, priešas naudojo sunkius priešlėktuvinius pabūklus. Tokių ugnies taškų buvo apie 30-40, bet beveik visi jie būdavo sunaikinami, kai tik jų vieta būdavo nustatoma.
Iki kautynių pabaigos buvo išmesta 103,000 tonų bombų 5-kių kvadratinių kilometrų plote. Gynėjai iš viso iššovė apie 150,000 sviedinių. Buvo dienų, kai priešas paleisdavo iki 1300 sviedinių. Giapo planas neišsipildė. Jis čia pražudė dvi divizijas. Apytikriais duomenimis žuvusių buvo nuo 18 iki 25 tūkstančių. Gynėjų nuostuoliai: 199 užmušti ir S3Ū sužeistų.
Hanoi po to niekuomet nepajėgė pakartoti tokio masto puolimo, bet yra davinių manyti, kad jie dar mėgins. Kazys U.
• 1950 m. amerikiečiai pradėjo bandyti individualinius sprausminius lėktuvus — kilnotojus, kol 1968 m. Williams Research Co., po 50 bandymų, pavyko su minėtu kilnotoju išsilaikyti ore apie 4 minutes, atliekant skridimą visomis kryptimis ir įvairiam augštyje. Iki šių metų, šios rūšies kilnotojas jau turi ir savo pavadinimą. Vienas iš tų WR-19 numatomas pritaikyti daugeliui paskirčių, ypatingai pėstininkų mažiems daliniams taktiniuose veiksmuose.
Kilnotojai veiksmuose
Sprausminio variklio kilnotoją sudaro variklis, kuris užvedamas medžioklinio šautuvo šovinio dydžio užtaiso; prie jo prijungta du horizontaliniai dujų išmetimo vamzdžiai, su stačiu kampu žemyn nukreiptomis angomis iš kurių paralelei žemyn iš variklio spaudžiamas karštas oras— dujos, stumia visą aparatą su prisirišusiu žmogum, augštyn, 300 svarų stūmimo jėga. Kaitaliojant variklio apsisukimų greitį ir dujų išstūmimo angų kryptis, kaitaliojamas augštis ir kryptys. Iš abiejų variklio pusių, pritaisyti kuro cilindrai, tiesioginiam kontakte su skrendančio žmogaus pečiais-nugara ir varikliu. Kilnojimo aparatas turi parašiutą, kuris veiksmingas pradedant 65 pėdoms. Nevėjuotame ore, gali pasiekti 60 mylių per valandą greitį; skridimo laikas vienu kuro papildymu apie 6 minutės (duomenys netikslūs). Lakūnas prisitvirtina prie aparato panašiai kaip prie parašiuto.
Kilnotojais manoma aprūpinti pėstininkus būrio sąstate. Skrendantis turėtų mažą radio siųstuvą-priimtuvą, ryšiui su daliniu. Uždaviniai būtų — sekti-žvalgyti kelių minavimus (iš oro gerai matosi užminuotos vietos) ir juos pašalinti; susekti pasalas, nustatyti bendrą kelio kryptį; trumpu laiku pratiesti telefono kabelį per sunkiai pereinamas vietas; susekti minosvaidžių ugniavietes, skleisti dūmų uždangas ir kita. Artilerijos daliniuose — taikinių sekimui, ugnies koregavimui naudojant trumpų atstumų televizijos kameras ir kita. Tankų daliniams, veik tie patys uždaviniai, kaip ir pėstininkams. Labai praktiškos reikšmės turėtų laivyne, pirmoje eilėję sekimui (augščiau virš vandens toliau matosi, greičiau gali pastebėti priešo laivus), perkelti iš vieno laivo kitan specialias dalis ar medicinos priemones, užkabint lynus tempimui sugadintų laivų ir kita.
Civilinėje praktikoje, gali būti naudojamas gaisrininkų, policijos, kelių judėjimo trumpam sekimui, pagelbos pasiuntimui sunkiai prieinamosna vietosna.
Pakankamai ištobulinus šį kilnojimo įtaisą, bus galima juo individualiai naudotis ore, panašiai kaip žemėje dviračiu. Trumpuose atstumuose nuvykti krautuvėn, tarnybon, aplankyti draugus. Techniškai tai padaryti galima, tik reikia pareikalavimo ir masinės gamybos, kad būtų prieinama kaina.
• C-5 Galaxy, sunkaus transporto lėktuvas, bando nuleisti parašiutais 100 tonų krūvį — tankus, sunkvežimius ir kitas kautynėms sunkias priemones, įskaitant 75 parašiutininkus, kurie nuleistas priemones aptarnautų žemėje. Tai bus didžiausias amerikiečių transporto lėktuvas iki šiol naudotas tiekimui.
• Amerikiečiai pritaikė lėktuvų bombas-raketas, paleistas iš po sparno, nukreipti link taikinio televizijos pagelba. Kadangi raketa paleidžiama prieš taikinį, lėktuvas gali tuojau pakeisti kryptį ir sekdamas raketos skridimą televizijos ekrane, radio bangomis nuvairuoja į taikinį, tuo būdu išvengiant priešlėktuvinės apsaugos ugnies.
• š.m. liepos mėn. pabaigoje, amerikiečiai apleidžia Wheelus aviacijos bazę, Lybijoje netoli Tripolio, kuri buvo amerikiečių naudojama virš 21 metų kaip naikintojų bazė; pastaruoju metu ten buvo ampokinami Nato pilotai. Bazė apleidžiama 16 mėnesių anksčiau negu buvo sutarta, Lybijos vyriausybei reikalaujant.
• Amerikiečiai sumažino 250 galionų geriamo vandens indus iki 55 galionų talpos, kad būtų patogiau vandenį pristatyti lėktuvais, lengviau paskirstyti daliniams, mažesniuose ir. Juose lengviau kilnoti judėsyje. Indai pagaminti iš plastikos, užima mažiau vietos tušti, nes lengvai lankstomi, švaresni, nerūdija. Šis pakeiitmas ypatingai vertinamas Vietnamo karo veiksmuose.
• Amerikiečiai Vietname laiko atsargoje taktines raketas Pershing — 100 mylių tolinašos, Sargent — 75 mylių tolinašos, Little John — 10 mylių ir Honest John — 12 mylių tolinašos. Priedui — 120 ir 155 mm, kietu kuru varomas, raketas, laidomas iš minosvaidžių. Visos raketos gali turėti branduolinės energijos užtaisus, tačiau abejotina ar šios raketos bus vartojamos ribotuose karuose.
• Šių metų pradžioje, Teherane buvo susirinkę CENTO pėstininkų ir aviacijos karininkai iš Irano, Pakistano, Turkijos, Britanijos ir Amerikos seminarui, pėstininkų su aviacija bendradarbiavimo, ryšių metodų ir paramos būdų temomis.
Ankaroje taip pat vyko CENTO diskusijos dėl kalnų dalinių veiksmų ir kautynių giliame sniege. Temas gvildeno turkai ir amerikiečiai. Diskusijose aktyviai prisidėjo dalyvavusių šalių atstovai.
• Hiroshimoje esamais duomenimis (sąrašas pavardėmis) II Pas. kare, savižudžių (kamikaze) japonų lakūnų kartu su lėktuvais yra žuvusių 2624.
• Žydai pagamino minosvaidžių degtuvus, kurie sprogsta tik susidūrus su taikiniu; šis patobulinimas numatomas įvesti ir lėktuvų bombose.
• Laso Havas, 280 puslapių knygoje, pavadintoje Hitlerio planuotas atentatas prieš tris didžiuosius, išleistoje 1967 metais Cowles Education Inc. (kaina $5.95), rašo, kaip trijų didžiųjų susitikime Teherane, II Pas. karo metu, Hitleris planavo atentatą prieš Staliną, Rooseveltą ir Čerčilį. Tema įdomi, tačiau trūksta konkrečių duomenų patvirtinti aprašomus įvykius. Ši idėja galėjo būti nagrinėta vakariečių slaptosios tarnybos kaip apsisaugoti nuo galimo atvejo, tačiau ir šiam spėliojimui naudotasi tik vengrų korespondento Szosz pareiškimais.
• Amerikiečių Karo akademijai skirtą premiją už geriausią 1968-69 metų laidos, karo istorijos studiją, atiteko plk. ltn. James E. Stollard, už temą "1814 metų gruodžio mėn. - 1815 metų sausio mėn. mūšis dėl New Orlean”. Plk. ltn. J. E. Stallard yra amerikiečių kariuomenės štabo Planavimo skyriuje, yra baigęs be Karo mokyklos, Tennessee Politechnikos institutą. 1958-60 m., su 3 pėst. divizija tarnavo Vakarų Vokietijoje ir 1965-66 m., su 7 pėst. divizija —- Korėjoje, kur buvo kontražvalgybos tarnyboje.
• Britai aprūpino pėstininkus 10 svarų radio siųstuvu-priimtuvu. Veikimo tolis apie 200 km., bangų ilgis tarp 2 ir 7 megahertzų. Energija gaunama iš sausų baterijų. Numatoma naudoti patrulio ryšiui.
• Australai gavo iš amerikiečių dvidešimt keturis F-111 lėktuvus.
ARDĖNŲ PRIEŠPUOLIS
Amerikiečiai spaudoje trumpai paminėjo 1944 m. gruodžio 16 d. - 1945 m. sausio 16 d. (vieno mėnesio) nepavykusį vokiečių priešpuolį Ardėnuose. Tai buvo paskutinis vokiečių bandymas manevruoti, tikslu sustabdyti vakariečių jėgas, nuo įsiveržimo Reicho žemėn, lyg ir sudarant antrąjį
Dunkirką. Šio priešpuolio idėja pradėjo formuotis 1944 m. vidurvasaryje. (1944 m. birželio 20 d., po 45 dienų kai pirmasis sąjungininkų kareivis iškėlė koją Normandijoje, Rytprūsiuose—Rastenburge, nuo Staufenbergo portfelyje paliktos bombos sprogimo Hitleris buvo sužeistas ir turėjo kurį laiką gulėti lovoje. Turėdamas laiko ir sugalvojo “Wacht am Rhein” priešpuolio planą.) Prieš žvelgiant į šio plano vykdymą, pravartu pažymėti, kad Stalinas gerai žinojo šio plano pagrindinius apmatus, tikslus ir vykdymo datą, tačiau sąjungininkams visai nieko nepranešė. Jis vilkino žiemos puolimą, iki vokiečiai pradės priešpuolį, laukdamas jo pasekmių, ir tik 1945 m. sausio mėn. paaiškėjus priešpuolio rezultatams, smogė veik į tuščią vokiečių rytinį frontą. Stalinas taip pat žinojo, kad vokiečiai sutelkė apie 200,000 vyrų, paimtų iš rytų fronto rezervų. Jei minėti rezervai būtų pasilikę rytuose, vargu ar raudonajai armijai būtų pavykę pereiti Oderį. To išvadoje, amerikiečiai būtų sutikę rusus ne prie Elbės, bet ant Oderio, britai būtų pirmiau už rusus pasiekę vokiečių raketų bazę Pinemiundėje ; Berlynas būtų pirmiau išvydęs vakariečių dalinius ir rusams nebūtų tekusi garbė laimėti karą prieš Trečią Reichą.
Ardėnų operacijoms vokiečių jėgos išsidėstė sekančiai: šeštoji šarvuota armija (devynių divizijų sudėtyje) dešiniam sparne prieš Malmedy, su uždaviniu per Spa, Liège, pasiekti Antverpeną. Armijai vadovavo SS generolas Dietrick “Sepp” (Hitlerio patikėtinis, fanatikas partietis, tačiau be karinės mokyklos ir patyrimo). Centre, prieš Bastogne, septynių divizijų sudėtyje — penktoji šarvuota armija, su uždaviniu, per Namiurą pasiekti Briusselį. Armijos vadas — gen. Manteuffelis. Pietuose, prieš Diekirchą, Brandenburgo vadovybėje, telkėsi septintoji armija, susidedanti iš septynių divizijų, tikslu saugoti kairį sparną nuo gen. Pattono trečiosios armijos. Visoms trims vokiečių armijoms vadovavo lauko maršalas Modelis.
Tarp Koelno ir Triesto buvę trys sąjungininkų armijos, taip pat ruošėsi gruodžio mėn. puolimui, norėdamos pereiti vakarų sieną ir pasiekti Reiną: šiaurėje antroji ir devintoji britų armijos, centre amerikiečių pirmoji armija išsidėsčiusi plačiam bare nuo Liège šiaurėje, iki Luxemburgo pietuose. Pattono trečioji armija rengėsi 90 laipsnių posūkiui, forsuotam smūgiui šiaurės rytuosna.
1944 m. gruodžio 16 d., anksti rytą, po keletos dienų atidėliojimo, vokiečiai pradėjo masinį artilerijos parengimą, kuris nustelbė puolimą pradėjusių tankų triukšmą. 88 mylių plote išsidėsčiusių keturių amerikiečių divizijų gynimą, vokiečiai lengvai praėjo, tačiau nepasiekus Meuse upės (pirmojo tikslo), po nesėkmingų apsupimų prie St. Vith ir Bastogne, sąjungininkams suspėjus labai greitu laiku suorganizuoti pasipriešinimą, neleidžiant vokiečiams plėsti puolimo (trijų dienų bėgyje, gen. Eisenhoweris priešpuolyje turėjo apie pusę milijono vyrų), po dviejų savaičių intensyvių kautynių vokiečiai atsidūrė prieš aiškią nesėkmę. 1945 m. sausio 9 d. Hitleris pareiškė priešpuolį nepavykusiu, netekus 27,000 žuvusių, 38,000 sužeistų ir 16,000 patekusių nelaisvėn.
Sąjungininkų, ypatingai amerikiečių nuostoliai buvo irgi labai dideli; labiausiai nukentėjo pirmos armijos daliniai, kuriems teko pagrindinis priešpuolio smūgis. Pav. 106 divizija neteko 8,000 vyrų.
1945 m. sausio 16 d., aršios kovos Ardėnuose pasibaigė. Po mėnesio sąjungininkai pasiekė Rheiną, kurį kovo 7 d., prie Remagen, peržengė.
B. B.
RUSIJA—KINIJA
Rusų-kiniečių pasieniai kivirčai tęsiasi nuo senų laikų. Pastangos derybomis išlyginti nesusipratimus nepavyko. Vargiai ar turės teigiamų pasekmių 1969 m. spalio mėn. 20 d. pradėtos derybos dėl tų pačių metų kovo mėnesį Chenpao saloje įvykusio ginkluoto susirėmimo. Ankstyvesnių pasienio susidūrimų dažnai net spaudoje nepaminėdavo. Chenpao įvykis, tiek rusų, tiek kiniečių, buvo sudramatizuotas ir pasaulio spaudoje tam reikalui buvo nepagailėta vietos. Be to, nuo 1969 m. kovo mėnesio iki rugsėjo mėnesio Mandžūrijos pasienyje buvo sutelkta pusantro milijono kariuomenės su sunkiais ginklais ir atominėmis raketomis. Propaganda didėja, tarytum karas turėtų prasidėti pilnoje skalėje. Sovietinės Rusijos padėtis Tolimuose Rytuose turės įtakos į rusų laikyseną Vakaruose, okupuotų kraštų atžvilgiu.
Indijos spaudos žiniomis, kiniečiai Sinkiango provincijoje perkėlė raketų bazes link Indijos sienos, toliau nuo rusų raketų bazių Sibire. Rusų pareiškimu, kiniečiai sutvirtino šiaurės rytinę Sinkiango sieną, perkeldami virš 500 artilerijos pabūklų nuo Quemoy ir Matsu fronto. Rusai Kinijos pasienyje padidino aerodromus, sutelkė didesnį lėktuvų skaičių, nesenai vykdė masinius manevrus, padidino atominiais užtaisais raketų skaičių Sibiro ir Mongolijos bazėse; Tolimųjų Rytų ginkluotų jėgų vadu paskyrė raketų specialistą plk. gen. V. Tolubko.
Abi valstybės praeityje yra jėga užėmę kaimyninių žemių. 1962 m. kiniečiai, kaltindami indus, Himalajuose pasisavinus kiniečiams priklausiusias žemes, įvykdė ginkluotą įsiveržimą.
Nuo 1932 iki 1941 m. rusai turėjo virš 100 ginkluotų susirėmimų su japonais išilgai šiaurės rytinės sienos, Ussuri-Amuro upių srityje — toje pačioje vietoje, kur įvyko paskutinieji rusų-kinų susidūrimai. Trimis atvejais — 1936, 1937 ir 1939 m. susidūrimai išsivystė iki korpų sudėties pilnos skalės kautynių, naudojant tankus, lėktuvus ir sunkiąją artileriją. Kautynės tęsdavosi mėnesiais su sunkiais abipusiais nuostoliais.
1969 m. kovo mėnesio susidūrimas nebuvo pripuolamas — buvo surengtas sustiprinti vienos ir kitos pusės propagandą. Rusai kaltina kiniečius nuolatos keliančius neramumus. Jie teigia, kad nuo 1963 metų kiniečių ginkluotos jėgos pažeidė sieną 5000 kartų. Kiniečiai kaltina rusus tame laikotarpyje pažeidusius kiniečių sieną 4189 kartus. 1969 m. pradžioje sienos pažeidimai iš abiejų pusių padažnėjo, kartu stiprinant propagandą ir demonstracijas. Pagaliau, kovo 3 d. kiniečiai perėjo užšalusią Ussuri upę ir užpuolę rusų pasienio sargybos dalinį, stovėjusį Chempao (Damansk) saloje, nukovė 34 rusus ir pasitraukė. Rusų žiniomis, atsilyginant, kiniečiai buvo įvilioti į spąstus (gegužės mėn. 15 d.), kur neteko 500 kovotojų. Daugiau ginkluotų susirėmimų įvyko gegužės, birželio, liepos ir rugpjūčio mėnesiais. Kiniečių duomenimis rugpjūčio mėn. 13 d. prie Dzungarian vartų, rusų stiprus dalinys, įėjęs apie mylią kiniečių žemėn, apsikasė ir pradėjo tiesti kelią užnugarin.
Ši palaida informacija apie įvykius, be tikslios vietos ir skaitmeninių da vinių, be abejo, yra menkavertė, tuo labiau, kad abiejų pusių skelbiamus davinius sunku patikrinti. Neturima vaizdo, kas vyksta nuo 1969 m. spalių mėn. 20 d. derybų pradžios iki dabar. Tačiau, stebėti verta, žinant, kad apie 600,000 kvadratinių mylių buvusios Kinijos imperijos žemių, caristinė Rusija praeitame šimtmetyje yra pagal sutartis užėmusi. Šiandieniniai kiniečiai reiškia nepasitenkinimą anomis sutartimis ir reiškia pretenzijas į tas žemes. Kitas aspektas, tai ryškus karinių priemonių panaudojimo pavyzdys sustiprinti politinę akciją, veikiant pasaulio opiniją ir verčiant priešininką būti įtemptoje padėtyje, grasinant ginkluotais veiksmais, arba prieinant iki riboto (apibrėžto) karo. Klasikinio karo formos keitimasis kaip Artimuose taip ir Tolimuose Rytuose įgija ryškesnes formas. Tikėkimės artimu laiku tas pasirodys ir teoretinių samprotavimų ribose, konkrečiau apipavidalintas.
B. B.
