Karys 14 1951m.

N. Lietuvos KARIO tradicijų tęsėjui, JAV-se atgaivintajam Kariui, jo vienerių metų sukakties proga, VLIKo Inform. Tarnyba ir ELTA linki vis didėjančia sėkme ugdyti tauraus lietuvio kario tradicijas mūsų tautiečių širdyse, kad, išmušus lemiamai valandai, visi kaip vienas, pasektume mūsų partizanų, mūsų savanorių kūrėjų-karių pavyzdžiu ir, besąlyginiai aukodamiesi, juo greičiau iškovotume LIETUVAI laisvę.

Pfunllingenas, 1951. XI. 20 d.

T. Šidiškis

Inf. Tam. Valdytojas

* * *

Nuoširdus lietuviškas sveikinimas gabiai redaguojamam KARIUI ir mieliems jo skaitytojams.

Su dėmesiu seku šį aukštos vertės žurnalą ir tikiu, kad KARYS bus ta kovos vėliava, apie kurią rikiuosis būsimos laisvos Lietuvos pulkai, dabar išblaškyti po visus penkis kontinentus.

KARYS bus tas šviesus žibintas, kurs tamsią vergijos naktį ves mielus ginklo draugus lietuviškų tradicijų, aukštos moralės ir Dievo bei Tėvynės meilės vieškeliais.

KARYS bus tuo kovos trimitu, kurs paskelbs žygį, kada turėsime iškelti laisvės trispalvę Kaime, Vilniuje ir Klaipėdoje. Mes su jumis,

K. Juozas Prunskis
DRAUGO redaktorius

Skaityti daugiau: Sveikinimai metinių proga

TYLIOJI NAKTIS

TOMAS ŽIŪRAITIS, O. P.

Gyvenime yra buvę daug ramių, skaidrių valandų. Bet niekad gyvenime nėra buvę visiškai tyliųjų dienų ir naktų... Visiška tyla — tik kapų gilumoje, ne gyvenime. Ir ana tylioji Betliejaus naktis gal todėl taip pavadinta, kad ji buvo ramesnė, tylesnė už anksčiau buvusias. O gal todėl ji “tylioji”, kad jau buvo vėlu ir niekas nelaukė dviejų pakeleivių, negirdėjo jų lėtų, pavargusių žingsnių. O gal pagaliau tikrai tada buvo ramu ir tyku; atrodė, lyg tyla būtų visur įsiviešpatavusi.

Ir vis dėlto... Tik reikėjo atidžiau žvilgterėti Betliejaus nakties gilumon, kad pastebėtum tenai du, rūpestingumu trykštančius žvilgsnius, kad pajustum pakeleivių nerimu plakančias širdis, arba bent išgirstum jų beldimąsi į nesvetingų žmonių duris ir sąžinę. Tai buvo šv. Juozapas ir Marija. Jie nakvynės ieškojo. Bet niekas jų neįsileido, niekas jų beldimosi nebeišgirdo. Juodu išėjo už miestelio ir, tenai radę paprastą tvartelį, užsuko jie pas gyvulius. Tada gyventojams nakties ramybės niekas daugiau nedrumstė. Pakeleiviai, jau nakvyne apsirūpinę, rengėsi poilsio.

Gyvulėliai sau ramiai atrajėję kramto. Danguje žvaigždės kažko neramios, mirkčioja, lyg bijodamos atvirai pažvelgti į negailestingus žmones, į kūtelėje vargstančius pakeleivius. Visur ramu. Tyla vis labiau įsigali, tik Marijos širdin ji kelio neranda. Jai artėja išpranašauta valanda... Staiga pasigirsta virš kūtelės angelų balsai: “Garbė Dievui aukštybėse ir žemėje taika geros valios žmonėms.” Pranašų žodžiai išsipildė, Marijos nuolankus “Fiat” — Teesie tapo kūnu, pasauliui gimė Išganytojas.

Skaityti daugiau: TYLIOJI NAKTIS

DIDŽIOJI LIETUVIŲ TAUTOS MOKYKLA

ALGIMANTAS GIEDRIUS

KARIUOMENĖ — KRAŠTO KULTŪRINTOJA

Švietimas.Dar ir 1939 m. į mūsų kariuomenę ateinantieji vyrai buvo gimę ir augę Pirmojo pasaulinio ir Nepriklausomybes karų laikais, kada Lietuvoje dar beveik nebuvo mokyklų arba jos daugumui buvo neprieinamos. Tad naujokų tarpe pasitaikydavo tam tikras procentas visiškų arba pusiau analfabetų. Pvz., 1939 m. gegužės 1 d. tarnybos pradžios vyrų buvo 3,9% nemokančių nei skaityti, nei rašyti; 0,6% mokančių tik skaityti ir 7,7% nors mokančių šiaip taip skaityti ir rašyti, bet jokios mokyklos nelankiusių ir, žinoma, labai menko išsilavinimo; 37 % buvo lankę pradžios mokyklą, bet daugelis jų jau pamiršę mokykloje dėstytus dalykus. Todėl kariuomenės mokymo programoje buvo skiriamos švietimo pamokos, ir tokie kariai buvo mokomi skaityti, rašyti, skaičiuoti, o taip pat istorijos, krašto pažinimo ir kt. pritaikomųjų mokslų.

Per palyginti trumpą karinės tarnybos laiką bemoksliai vyrai pramokdavo visų šių pagrindinių dalykų, praplėsdavo savo akiratį, likdavo naudingesni sau, kariuomenei ir tuo pačiu visam kraštui. Tik labai nežymus procentas grįždavo namo nieko nepramokę. Tai būdavo naujokai, paleisti iš kariuomenės nebaigę karinės tarnybos dėl ligos ar kitų priežasčių.

Skaityti daugiau: DIDŽIOJI LIETUVIŲ TAUTOS MOKYKLA

’’NES ATVYKSIME LAIKU, KAD JIE GYVENTŲ...“

(Iš viršaus žemyn) “PARARESCUE” dalinių ženklas geriausiai nusako mūsų pareigas. Karys, užsidėjęs šokimui į medžius aprangą. Pavojingas “pasikabinimas” medyje.

CPL. R. V.MIŠAUSKAS

Įvairių ginklų rūšių yra JAV kariuomenėje, tačiau nedaugelis žinome apie PARARESCUE. Ir aš nežinojau, kad tokie specialūs daliniai egzistuoja, kol pats nepatekau į PARARESCUE.

Mūsų pagrindinis darbas — padėti sunaikinti brangius ar slaptus įrankius tuose lėktuvuose, kurių įgulos būna priverstos nusileisti priešo užnugaryje, o taip pat turime atlikti įvairius gelbėjimo darbus. Mūsų dalinio vyrai turi baigti parašiutininkų mokyklą, medikų, navigatorių, stovyklautojų, keliautojų, kalnų laipiotojų ir partizaninio veikimo kursus. Be to, privalome mokėti susipakuoti savo parašiutus, patys nusistatyti šuolių vietą, sugebėti ore išsinerti iš parašiuto, leidžiantis į vandenį. Mokėti nusileisti į medžius ir kalnus nakties metu.

Mokymas tęsiasi mėnesius ir net metus, kurį baigia tik rūpestingai atrinkti vyrai. Vėliau jie, penkių vyrų grupėmis, išsiuntinėjami po platųjį pasaulį. Kiekvienos tokios grupės priekyje yra daktaras. Turime savo lėktuvus, esame puikiai aprūpinti.

Štai vienas mūsų darbo pavyzdys, kurį turėjome prieš keletą savaičių.

Pamokos metu į klasę įsiveržia mūsų mokyklos viršininkas, kapitonas, ir :

— Vyručiai, tik ką gauta radiofonograma, kad karo aviacijos lėktuvas su keturiais įgulos nariais buvopriverstas nusileisti džiunglėse, į pietus nuo T. miesto. Tiksli vietovė nežinoma. Jūsų darbas surasti lėktuvą ir išgelbėti lakūnus, jei jie dar gyvi...

Pabandyk surasti lėktuvo likučius apie 1000 kv. mylių plote ir dar džiunglėse!

Parašiutininkų ir žemės gelbėjimo daliniai pasiruošia. Aš čiumpu savo pakietą su maistu, medicinos įrankiais ir vaistais. Nusinešu visa į laukiamąją salę ir pasiruošiu: įlendu į savo “kiautą” (200 svarų sveriantį šokimo į medžius drabužį su pirštinėmis ir vielų kauke ant veido), užsidedu parašiutus ir sėdu su kitais keturiais vyrais ant suolo.

Skaityti daugiau: ’’NES ATVYKSIME LAIKU, KAD JIE GYVENTŲ...“

SEPTYNERI KOVŲ IR VARGŲ METAI

Nuo Lietuvos iki Indokinijos. Rašo vienas iš daugelio musų vyrų, II-jo Pasaulinio karo audros blaškytų po tolimąsias pašvietęs.

Buv. legionierius VLADAS VRUBLEVIČIUS

Oran, Alžyras, š. Afrika, 1951 m. liepos mėnuo.

Žaibo greitumu visi mūsų vyrai nušoko žemėn, tik kulkosvaidininkai turėjo pasilikti atsišaudymui. O naktis biauri, tamsu, tik kulkos zvimbia virš galvų iš visų pusių, gi priešo nematome. Paleidžiu savo amerikonišką kulkosvaidį į darbą, ir spiaudome serijom į dešinę ir į kairę, pirmyn ir atgal. Prasidėjo pragariška simfonija. Nebuvo girdėti nei riksmo, nei komandų. Taip bešaudant ir nepastebėjau, kad mano draugas jau gavo... Žiūriu, mano kulkosvaidis nešaudo. Koks čia reikalas? Gi šovinių nėra — reikia naujo kaspino. O kur gi mano padėjėjas? Matau, guli vargšas, apsipylęs krauju ... Jam pataikė į galvą... Ir taip baigė vargus 18-os metų jaunuolis, toli nuo savo tėvynės. Tačiau nėra laiko gaišti, neturime nustoti šaudyti. Griebiau kaspiną ir šaudau toliau. Vamzdis net raudonas nuo karščio, bet nėra laiko jį keisti.

Po pusvalandžio priešas atsitraukė. Viskas nurimo, tik sužeistieji aimanuoja ir šaukiasi pagalbos. Raportuoju kuopos vadui, jog turiu žuvusį, bet, pasirodo, ir jis pats gavo kulką į petį. Kautynių rezultatai: du nukauti ir penki sužeisti, tad jau turime septynis sužeistus ir du žuvusius. Sužeistuosius nuvežėme į Saigono ligoninę, o rytojaus dieną laidojome žuvusius.

Skaityti daugiau: SEPTYNERI KOVŲ IR VARGŲ METAI

VISŲ AMŽIŲ LIETUVOS KOVŪNŲ DVASIA TEBEDEGA MŪSŲ ŠIRDYSE

LAPKRIČIO 23-OJI

Amerikos Lietuvių Legiono Dariaus Girėno Postas su vėliavomis prie Apreiškimo parapijos bažnyčios, Brcoklyne. Waterburio “RAMOVES” skyrius su gautąja S-gos vėliava viduryje. New Yorko “RAMOVES” skyriaus šeimyniniam pobūvyje: adv. Kostas Jurgėla, gen. št. plk. Iz. Kraunaitis. kpt. P. Jurgėla ir gen. št. plk. Valušis.

Mūsų tradicinė Nepriklausomos Lietuvos Kariuomenės Šventė, Lapkričio 23-oji, šį kartą buvo paminėta prasmingomis iškilmėmis, giliu susikaupimu, visų žuvusiųjų dėl Lietuvos laisvės karių partizanų ir visos mūsų pavergtos tautos kančių prisiminimo ženkle.

Ši viena gražiųjų mūsų tautinių tradicijų — jautrus visuotinis prisiminimas visų amžių lietuvių tautos kovotojų, žuvusiųjų ir narsumu pasižymėjusių vyrų — yra ryškus įrodymas, kad Lietuvos kovūnų dvasia nepalaužiamai tebėra gyva mūsų visų širdyse.

Atsikuriančios Lietuvos kariuomenės pirmojo įsakymo išleidimo diena anais 1918 metais mūsų sostinėje Vilniuje, savaime aišku, buvo kaip visos kitos pilkosios, sunkios negando dienos. Tačiau susiorganizavus kariuomenei ir įgyvendinus Vasario 16-sios aktą — ši pirmojo esminio oficialaus kariuomenės dokumento paskelbimo diena simboliškai surišo didžiąją, kovingą Lietuves praeitį su nepriklausomybės kovų meto dabartimi, su visa tragiškąja mūsų kovojančios tautos epopėja, kuri tebesitęsia ligi šių dienų.

Skaityti daugiau: VISŲ AMŽIŲ LIETUVOS KOVŪNŲ DVASIA TEBEDEGA MŪSŲ ŠIRDYSE

MŪSŲ ŽUVUSIEJI IR MIRUSIEJI

BRIGADOS GENEROLAS KLEMENSAS POPELIUĆKA

Nepriklausomos Lietuvos kariuomenes Karo Technikos Valdytos viršininkas brig. gen. K. Papeliučka mirė svetimoje Vokietijos žemėje, tremtyje, 1948 m. spalio 25 d., Augsburgo Servatius Stift ligoninėje.

Velionis gimė 1892 m. birželio 16 d. Šiaulių apskr., Pašvitinio valsčiuj, Būčiūnų kaime. Baigęs 1912 m. Šiaulių gimnazijų, įstoja į Kijevo Politechnikos Instituto architektūros skyrių. Įsiliepsnojęs pirmas pasaulinis karas patraukia jį į Petrapilio karo inžinerijos mokyklą, kurią baigė 1915 m.

Tarnaudamas rusų kariuomenėje, už narsumą ir nuopelnus buvo apdovanotas visais ordenais, kuriuos turėjo teisę gauti vyr. karininkas. Kilus revoliucijai ir įvykus bolševikų Derversmui, jis grįžta į tėvynę. Jau 1919 m. pradžioje įstoja savanoriu įbesikuriančias Lietuvos kariuomenės eilėse ir, vadovaudamas inžinerijos daliniams, veikia fronte prieš bolševikus ir bermontininkus. Jo rūpestingumas, iniciatyva, asmeniškas pavyzdys ir jo drausmingi daliniai, kaip bolševikų taip ir bermontininkų frontuose suteikia vertingą pagalbą jaunajai Lietuvos kariuomenei, siekiant pergalės ir nepriklausomos Lietuvos respublikos atstatymo.

Skaityti daugiau: MŪSŲ ŽUVUSIEJI IR MIRUSIEJI

1830-31 METAI

LIETUVOS ULONŲ MAJORAS HORDYNSKIS IR JO KNYGA APIE LIETUVOS — LENKIJOS SUKILIMĄ

Adv. Kostas R. Jurgėla

1939 m. rudenį New Yorko senienų knygyne man netikėtai pavyko už 5 dol. įsigyti pirmųjų Amerikos žemyne išleistų Lietuvų liečiančių, ir priede Lietuvos istorijos santraukų turinčių, knygų (1950 m. gavau ir ankstyvesnės laidos egzempliorių). Tai Lietuvos ulonų 10-jo pulko majoro Juozo Hordynskio “History of the Late Polish Revolution and the Events of the Campaign”,trečioji laida, prenumeratos keliu išleista Bostone 1833 m. Knygos viršelio antrame puslapyje pažymėta, kad autorius pasilaikė veikalo teises 1832 m. dokumentu, įrašytu į Massachusetts apygardos JAV teismo archyvus. Knygų sudaro 424 numeruoti puslapiai 5.5 X 6.3 colių dydžio (tiesa, antras teksto puslapis numeruotas skaitmeniu “6” ir ta klaida nusitraukė per ištisų knygų, rodant 428 psl.) ir 12 puslapių lotynų skaitmenimis. Be to, yra 35 brėžiniai atskirais lapais; kautynių eigai pavaizduoti.

Susidomėjau, ėmiau teirautis. Mass, apygardos teismas man pranešė, kad daugiau kaip prieš 50 metų visi to teismo autorių teisių archyvai persiųsti į JAV Copyright Office, Kongreso Knygynų Vašingtone. Kongreso knygyno retų knygų skyriaus globėjas pranešė, kad Hordynskio "copyright” yra įrašytas į “Record of Copyrights. Massachusetts, 1831— 1832” tomo 355 psl. leidėjų Carter and Hendee vardu 1832 m. rugsėjo 7 d., ir kad Kongreso Knygyne yra I, II ir III laidos egzemplioriai, gi IV laidos egz. (1833 m.) yra New Yorko Miesto Knygyne.

Skaityti daugiau: 1830-31 METAI

LIETUVOS VIETINĖ RINKTINĖ 1944 M

PLK. O. URBONAS

VOKIEČIŲ PROVOKACIJA

Pagaliau gauname Jeckeln įsakymą: kol likusiųjų Vietinės Rinktinės batalionų formavimas nėra baigtas, ir kol V. R. vadas neturi galimumo asmeniškai vadovauti savo daliniams Vilniaus krašte, Vilniuje organizuojamas Jeckelno štabas, kurio žinion pereina operacinis mūsų batalionų vadovavimas; tolimesnis V. R. batalionų siuntimas į Rytų Lietuvą turi būti suderintas su to štabo pageidavimais, o dalinių išdėstymas turi būti aptartas su šiuo Jeckeln štabu. Mūsų batalionų išdėstymo rajonai numatyti: Svyriai, Ašmena, Švenčionys.

Kol kas sujungtai vadovauti mūsų batalionams Rytų Lietuvoje — didelio reikalo ir nebuvo, nes jie jokių operacijų nevykdė, o numatyti išdėstymo rajonai atitiko mūsų norus; be to, generolas buvo pasirengęs su paskutiniais suformuotais batalionais vis vien pereiti į Vilnių, todėl mes šiam įsakymui ypatingai ir nepasipriešinom. Lauko štabo viršininku buvo paskirtas policijos plk. ltn. Diez. Atvyko jis į Kauną, kur turėjome su juo ilgesnį pasikalbėjimą. Šiuo metu Vilniuje, Trakuose ir Eišiškėse mes jau turėjome savo komendantūras, o komendantai į Ašmeną ir į Svyrius jau buvo numatyti ir turėjo ten išvažiuoti tuojau po to, kai tik ten apsistos mūsų batalionai. Prašiau Diezą, kad vengtų duoti tiesioginius įsakymus mūsų batalionams, kad pasinaudotų esamomis komendantūromis. Kiekvienoje komendantūroje yra vertėjas, ir komendantas patikrins, kad įsakymai būtų teisi gai suprasti, kad dėl skirtingų kalbų neįvyktų nesusipratimų. Be to, prašiau jį, kad į savo štabą priimtų vieną mūsų karininkų, kaip ryšių karininką su mūsų štabu. Diez viską pažadėjo išpildyti, tik paabejojo dėl ryšio karininko, ar jis, be tiesioginio Jeckeln sutikimo, galįs tai padaryti. Pažadėjo Jeckeln atsiklausti. Atrodė, kad viskas šiaip taip susitvarkė. Bet išėjo kitaip.

308 (berods) batalionas vyksta į Svyrius. Bataliono vadas, atvykęs Kaunan, mūsų štabe gauna visus jam reikalingus įsakymus, instrukcijas. Batalionas be jokių įvykių atvyksta į Svyrius, išsikrauna ir čia gauna iš Jeckeln lauko štabo įsakymą užimti atskiromis kuopomis visą eilę kaimų (nesu tikras, ar šis įvykis buvo Svyrių ar Ašmenos rajone; berods, Ašmenoje). Žiūri bataliono vadas į žemėlapį ir mato, kad kaimas nuo kaimo yra atstume per 15-20 kilometrų. Apklausinėja vietos gyventojus ir iš jų sužino, kad tie kaimai užimti lenkų partizanų. Šie gi—geruoju kaimų neapleis, teks kautis, o tai prieštarauja generolo duotoms instrukcijoms. Skambina bataliono vadas į Vilnių, kalbasi su Jeckeln lauko štabu. Iš ten patikrinama, kad viskas tvarkoje, kad štabas turįs tikslius duomenis, jog tie kaimai esą tušti; žinios apie lenkų partizanus — tik vietinių gyventojų fantazija. Paskutiniam bataliono vado abejojimui išsklaidyti, štabas patikina bataliono vadą, kad esantieji vietoje du vokiečių tankai gauna įsakymą palydėti mūsų kuopas iki paskyrimo vietos. Kalba bataliono vadas su tankų viršininku, ir tas patvirtina, kad jam įsakyta kuopas palydėti. Kadangi pėstininkai juda, palyginti, labai lėtai, tai lai kuopos išeina anksčiau, o tankai jas pasivysią pakelyje. Bataliono vadas pasiryžo įsakymą pildyti. Kuopos išsiskirsto ir pradeda žygį. Tankų, žinoma, nėra.

Skaityti daugiau: LIETUVOS VIETINĖ RINKTINĖ 1944 M

JAV INŽINERIJOS VYRAI MOKOSI

Trys lietuviai inžinerijos mokyklos stovykloje: A. Ponelis, V. Gobužas ir B. Liogys. Pirmieji du šiuo metu jau Korėjoje.

Inžinerijos dalinių mokymas JAV kariuomenėje yra vienas ilgesnių— 16 savaičių. Kariai apmokomi kaip pšstininkai-kovotojai ir kaip statytojai-naikintojai. Perėjus įvairius patikrinimus, busimieji kovos inžinieriai (combat engineers) patenka į Fort Belvoir, Va. Čia prasideda mokymo dienos. Vyrai keliami 5 val. ryto. Po pusryčių prasideda darbas, kuris tęsiasi iki 5 val. vakaro. Po vakarienės — viena valanda poilsio, kuris sunaudojamas ginklų valymui. Toliau eina naktinės pamokos. Išskyrus pamokas, kurių metu rodomos filmos, visi darbai vyksta lauke. Kasdien tenka pėsčiomis sukarti 15-20 mylių. Apie 9-10 val. vakaro daliniai grįžta namo ir 11 val. kariai turi būti lovose.

Pirmąją savaitę vyksta susipažinimas su darbo įrankiais, kurių yra įvairiausių — nuo namų statybos, iki kasyklų gręžimo bei kelių tiesimo įrankių. Kad inžinerija nenusibostų, dienos dažnai būna “paįvairinamos” penkių mylių (pilnoje kovos aprangoje) bėgimais, žemėlapių skaitymais, mankštomis, taktikos pratimais.

Antrosios savaitės pradžią užima mokymas įvairių mazgų, kurie reikalingi bokštų, virvinių kranų statybai, tiltų pritvirtinimui ir kt. reikalams.

Skaityti daugiau: JAV INŽINERIJOS VYRAI MOKOSI

Trys velniai

JONAS NOREIKA

Nei Orlovui, nei jo draugui neatėjo galvon mintis, kad Trinkūnas būtų turėjęs mergaitės atžvilgiu kokius nors ypatingus jausmus. Jiems Kazimiero žygis pasirodė noru įtikti mergaitei, kad atitinkama proga galėtų iš jos reikalauti tam tikro atlyginimo. Orlovas į kiekvieną moterį žiūrėjo tik gašlumo pilnomis akimis. Jis nejautė gailestingumo nei moterų, nei senių, nei vaikų atžvilgiu. Tai buvo sužvėrėjęs žmogus, kiekviena proga ieškąs kur įkąsti, įgelti. Jis negalėjo atvirai įvykdyti savo smurto prieš mergaitę, užtat jis tuojau pat išaudė planą dvigubai ją išnaudoti. Jis žinojo, kad stovykla nuo to kaimo netoli, ir kad naktis kelioms valandoms moka paslėpti kareivį nuo viršininkų akių. Bet jis manė, kad ir Trinkūnas gali turėti panašų tikslą. Pavydėjo ir už tai, kad Kazimieras pasirodė tvirtesnis ir jį pažemino. Orlovo širdyje ėmė šėlti keršto žiežirbos tam užsidariusiam sibiriečiui.

Kai kareivių klausiamas šeimininkas parodė kelią ir jie pasisuko nurodyta kryptimi, Trinkūnas grįžtelėjo atgal.

— Sakykite, ar čia dar daug žmonių kalba lietuviškai? — Paklausė jis tarpvartyje tebestovintį tvirtą senį.

— O iš kur tamsta moki lietuviškai?—Klausimu atsakė senis, lyg nepasitikėdamas.

— Aš esu lietuvio tremtinio sūnus. Mano tėvas iš šio krašto kilęs.

Skaityti daugiau: Trys velniai

MEDINIS ARKLYS

ERIC WILLIAMS

Ištrauka iš nepaprastos karinių nuotykių knygos, vaizduojančios jaudinančius anglų karių išgyvenimus belaisvių stovykloje, Vokietijoje. Sekančiam nr. duosim dar vieną šiurpų belaisvių pabėgimo fragmentą. Šios išgarsėjusios knygos vertimą duosime savo skaitytojams 1952 m. atskiru leidiniu. Vertė Br. Aušrotas. — Red.

... Jie dirbo karštligiškai, stengdamiesi kuo toliausiai nusikasti; prieš nustatytąjį pabėgimo laiką. Jonas gulėjo pirmasis ir mūrininko kastuvėliu vertė prieš save drėgną smėlį, kurį pro savo pilvo apačią stūmė Petrui. Petras, kuris žiūrėjo į Jono kulnis, gautąjį iš priekio smėlį stūmė Pilypui, o šis už savęs statė smėlio sieną, kojų pagalba. Jie dabar savo siaurajam tunelyje buvo nusikasę apie 25 pėdas, 2 pėdų skersmens. Jie pirmą kartą dirbo apsirengę ir pirmąkart — be oro, kurį anksčiau paduodavo tuneliu traukomas prausimosi indas.

Skaityti daugiau: MEDINIS ARKLYS

Akiratis

Redaguoja JON. PR. PALUKAITIS

PER PASAULĮ KELIAUJA KALĖDŲ SENELIS

Tais metais likimas mus buvo nubloškęs prie Meksikos įlankos. Kūčių dienų išėjome ieškoti eglutės. Pūtė šiltas pietų vėjas, iš trobelių aidėjo negrų dainos, plačiuose laukuose skraidė maži paukšteliai. Radome visokių medžių, bet eglučių nebuvo. Pagaliau nusikirtome medelį, kurio spygliai galėjo mums šiek tiek priminti eglutę, parsinešę pa-puošėme ir vakare, susėdę aplinkui, giedojome kalėdines giesmeles, laukėme Kalėdų Senelio. Tas medelis nebuvo tikra eglutė, jis stovėjo svetimoje pastogėje, tačiau jis žadino iliuzijų — mes tų valandų pasijutome tartum namie.

Jau penkiolika šimtų metų švenčiamos Kalėdos. Draug su jomis, amžiams bėgant, žmonijoje prigijo du neišvengiami palydovai: amžinai žaliuojųs medelis ir geraširdis barzdotas senelis su paslaptinguoju maišu ant pečių.

Įvairiai jis vadinamas įvairiuose kraštuose: tarnu Ruprechtu, šventu Nikalojumi, Santa Claus arba tiesiog Kalėdų Seneliu. Įvairiai jis pasiekia Kūčių vakarų jo laukiančius vaikučius: tai pėsčias žingsniuoja persniegu užpustytas sodybas, ieškodamas gerų vaikų, tai iš dangaus pasirodo visoje vyskupiškoje didybėje, tai skrieja per kraštų virš debesų lengvomis rogelėmis, pakinkytomis aštuoniais greitakojais elniais, pro kaminus svaidydamas į pakabintas ilgas kojines savo dovanas (būtinai tada, kai vaikai užsnūsta), tai trimitų garsų lydimas įtempia savo maišų į salę, kur daug vaikų susirinkę.

Skaityti daugiau: Akiratis

KUNIGAIKŠTIENĖS BIRUTĖS KARIŲ ŠEIMŲ DRAUGIJAI ATGYJANT

Po vienuolikos metų pertraukos, š. m. spalio 21 d. Chicagoje įvyko Kunigaikštienes Birutės D-jos visuotinis susirinkimas. Susirinkimą atidarė paskutinioji šios draugijos Valdytos pirmininkė p. M. Tumienė, labai išsamiai apžvelgė draugijos paskutinio dešimtmečio veiklą.

Draugija su savo 22 skyriais išvarė gilią vagą tautinės kultūros ir socialinėje srityje. Per nuolat organizuojamas žymiųjų profesorių ir vi-suomeninkų iš įvairių sričių, per rengiamus meno ir literatūros vakarus, siekdavo ugdyti lietuviškąją sąmonę ir žengti pirmyn su vis kylančiu Tėvynės kultūriniu gyvenimu. Draugija įsteigė priešmokyklinio amžiaus vaikams darželius, ruošdavo mūsų mažiesiems Kalėdų eglutes, su programomis ir dovanėlėmis, Velykų pramogas. Išleido Dr. Ambraziejūtės-Steponaitienės pasakų knygą VELYKŲ BOBUTE, jautriai reaguodavo į kiekvieną Tėvynėje aktualų įvykį, pvz., rėmė Ginklų Fondą, nemaža birutininkų paskutiniais Nepriklausomybės metais dirbo savanoriais ginklų dirbtuvėse. Atgavus Vilnių, susiartinimo tikslu pasikvietė keliolika lietuvių vilniečių moksleivių Kalėdų atostogoms, apgyvendino juos šeimose, surengė jiems gražų priėmimą Ramovėje ir apdovanoję išlydėjo.

Skaityti daugiau: KUNIGAIKŠTIENĖS BIRUTĖS KARIŲ ŠEIMŲ DRAUGIJAI ATGYJANT

Žinios trumpai

MŪSŲ SKAUTAI

Prieš 33 metus, 1918 m. lapkričio 1 d., Vilniuje vyr. sktn. Petro Jurgėlos iniciatyva buvo suorganizuotas pirmasis Lietuvos skautų vienetas. Per skautiškas eiles Lietuvos Nepriklausomybės laikais perėjo per 60.000 narių. Paskutiniais Lietuvos Nepriklausomybės metais Lietuvos Skautų organizacija turėjo 22.000 aktyvių skautų ir skaučių.

* * *

— š. m. birželio 17 d. J. E. Vysk, Vincas Padolskis Romoje buvo apdovanotas Liet. Skautų Sąjungos Padėkos ženklu.

— Artinantis šv. Kalėdoms, lietuvių skautų vienetai Bostone, Chica-goje ir Detroite pasiruošė nors kukliais siuntinėliais aplankyti mūsų brolius, likusius Vokietijoje ar atsidūrusius varge. Panašias talkas daro New Yorko ir Clevelando skautai.

— Šią vasarą 14 lietuvių skautų sėkmingai atstovavo Lietuvą VII Pasaulinėje skautų Jamboree Austrijoje.

— Š. m. rugpiūčio mėn. 12 d. Toronto lietuvių jūros skautų D. L. K. Vaidoto laivas pakrikštijo savo būrinę valtį DAIVOS vardu.

Skaityti daugiau: Žinios trumpai

Partizanai: Istorija ir dabartis

Navigacijos peržiūros paieška

Navigacija

Ieškoti

Karys 14 1951m. Turinys, metrika

Sveikinimai metinių proga