Partizanai: Istorija ir dabartis

LIETUVIŲ BENDRUOMENĖS DARBAI IR ŽYGIAI

VYTAUTAS KAMANTAS

Pagrindinis tikslas

Pagrindinis visų laisvųjų lietuvių tikslas šiandien yra padėti tautai atgauti laisvę ir valstybinę Lietuvos nepriklausomybę.

Tautinio savitumo išlaikymas, savos kultūros ugdymas ir reprezentacija, lituanistinis švietimas, politiniai darbai, organizacijų ir draugijų veikla yra tik būdai ir priemonės tam pagrindiniam tikslui siekti.

Laisvės ir nepriklausomybės siekimas yra ilgas, kantrus ir daug pastangų reikalaująs darbas. Jam reikia daug ištvermės ir organizuotumo. Štai keli pavyzdžiai:

1.    Leonardo Valiuko vadovauto Rezoliucijų Komiteto planingas ir kantrus darbas per kelerius metus atsiekė, kad 1965 birželio 21 Atstovų Rūmai ir 1966 spalio 22 Senatas priėmė JAV Kongreso Rezoliuciją Nr. 416, pavedančią JAV Prezidentui: a) atkreipti pasaulio dėmesį Jungtinėse Tautose bei kituose tarptautiniuose forumuose, kad laisvo apsisprendimo teisė yra atimta iš Estijos, Latvijos ir Lietuvos žmonių; b) nuteikti pasaulio opiniją už šių teisių sugrąžinimą Baltijos kraštų žmonėms.

2.    JAV LB Krašto Valdybos pastangom jau keturi metai iš eilės Vasario 16 proga buvo išleisti gerai dokumentuoti leidiniai, “The Violations of Human Rights in Soviet Occupied Lithuania” (1971, 1972, 1973 ir 1974 m.).

Pirmuosius du leidinius išleido V. Volerto pirmininkaujama JAV LB Krašto V-ba, trečią ir ketvirtą — dabartinė, J. Gailos pirmininkaujama, valdyba. Tiesioginiai jų ruošimu rūpinasi abiejose valdybose dirbąs JAV LB Visuomeninių Reikalų Tarybos pirmininkas, Algimantas Gečys.

Panašių ištvermingo ir gerai organizuoto darbo pavyzdžių yra daugiau.

Pagrindinis laisvųjų lietuvių tikslas yra kilnus, svarbus ir mums, lietuviams, gyvybinis. Laisvės siekimo darbui sėkmingai atlikti reikia:

1. sąmoningos visuomenės, kuri savo tikslą suprastų;

2. gerų vadovų, kurie visuomenę vestų, jai padėtų, bet ne skaldytų ar kiršintų vienus lietuvius prieš kitus;

3.    tinkamos organizacijos, kuri būtų virš vidutiniškumo, dažnai pastebimo lietuviškoje veikloje;

4.    realių planų, kuriuos būtų galima įgyvendinti turimomis jėgomis bei lėšomis;

5. darbo tęstinumo, kurį užtikrinti gali tik gerai paruoštas ir susipratęs lietuvių jaunimas.

Lietuvių skaičiai Bet kokį darbą dirbdami, (kultūrinį, švietimo, politinį), žinokime, kokias turime jėgas dabar ir kokias turėsime ateityje. Tad pirmiausia pažiūrėkime, kiek lietuvių yra Jungtinėse Amerikos Valstybėse, palyginkime, kiek jų anksčiau buvo; tada galėsime spėti apie ateitį. Lietuvių skaičius pateikia JAV gyventojų surašymų duomenys (US Census), vykdomi kas 10 metų, kurie čia perduodami lentelėje.

1974 ir 1980 metų skaičiai yra spėjimas, nes nėra surašymo duomenų jiems paremti.

(Pagal gyventojų surašymo duomenis 1970 metais okupuotoje Lietuvoje buvo 2,507,000 lietuvių, ir jie sudarė 80.1% iš bendro 3,128,236 visų okupuotos Lietuvos gyventojų).

Pažiūrėjus į minėtus lietuvių skaičius JAV ir žinant, kad ateityje jie mažės, peršasi išvada, kad yra svarbus kiekvienas lietuvis ir kiekvieno lietuvio tautinis pajėgumas, nes skaičiais negalim ir negalėsim didžiuotis ar operuoti. Todėl reikia dabar ir ateityje turėti sąmoningą visuomenę ir gerus vadovus bei darbininkus.

Lietuvių išeivijos jungtis

Bendriems darbams atlikti svarbiausia mūsų išeivijos jungtis yra Lietuvių Bendruomenė, kuriai rūpi visas lietuviškas gyvenimas: kultūra, švietimas; politika, socialiniai reikalai ir daugelis kitų. LB apima visas sritis ir visokių pažiūrų, išsilavinimo bei įvairaus amžiaus žmones.

Lietuvių Bendruomenė remiasi VLIKo (Vyriausio Lietuvos Išlaisvinimo Komiteto) prieš 25 metus paskelbta Lietuvių Charta, kurios pirmasis punktas yra toks:

1. Tauta yra prigimtoji žmonių bendruomenė. Niekas negali būti prievartaujamas savo ryšį su tautine bendruomene nutraukti. Pasaulyje pasklidę lietuviai sudaro vieningą Pasaulio Lietuvių Bendruomenę.

Kiti punktai iškelia visas lietuviams svarbias vertybes. Santraukos būdu pateikiamos pagrindinės Lietuvių Chartos mintys:

2.    Lietuvis lieka lietuviu visur ir visada

3.    Lietuvių kalba lietuviui yra tautinė garbė

4.    Lietuvis kuria lietuviškų šeimą

5.    Tautinė kultūra yra kelias į tarptautinį pripažinimą ir bendravimą

6.    Valstybė yra aukščiausioji tautinės bendruomenės organizacija

7.    Mokykla yra tautinės dvasios židinys

8.    Draugija yra tautinės kultūros veiksminga talkininkė

9.    Lietuvis organizuoja ir remia spausdintą lietuvišką žodį

10.    Tautos istorija yra geriausia tautos mokytoja

11.    Tautinis solidarumas yra tautinė dorybė

12.    Lietuvio šūkis: “Lietuviais esame mes gimę, lietuviais turime ir būt!”.

13.    Lietuvis yra lojalus savo gyvenamajam kraštui.

Kaip stipri ir pajėgi yra

JAV Lietuvių Bendruomenė?

Jos stiprumą galima vertinti keliais būdais: pagal plačią organizacinę santvarką, atliktu darbus, pagal tai, kiek lietuvių dalyvauja LB Tarybos rinkimuose ir pan.

1. Plačia organizacine - administracine santvarka matuojama JAV Lietuvių Bendruomenė yra tokia: nuo Bostono iki San Francisco veikia virš 79 įvairaus dydžio LB apylinkių (beveik kiekvienoje lietuvių apgyvendintoje vietovėje). Apylinkes jungia 9 LB apygardos. Viso krašto LB veiklą koordinuoja 11 asmenų LB Krašto Valdyba, talkinama trijų pagrindinių tarybų: Švietimo, Kultūros ir Visuomeninių Reikalų. Už JAV LB veiklos kryptį ir veiklos būdus atsako vyriausias JAV LB organas — JAV LB Taryba, kurią trejiems metams renka visi JAV lietuviai lygiu, tiesioginiu ir slaptu balsavimu. Tai demokratiškai išrinktas organas.

2. Pagal darbus JAV LB yra labai įvairi, darbšti ir kūrybinga. LB atliktų ir atliekamų darbų apyskaitos pateikiamos kiekvienais metais LB Tarybos sesijose. Iš pranešimų matosi, kad 1971-1974 metų laikotarpyje buvo daug dirbta. Suminėsim kelis pavyzdžius iliustracijai:

a) švietimo srityje — su Lietuvių Fondo pagalba remtos lituanistinės mokyklos, parengtos naujos kai kurių dalykų programos aukštesniosioms lituanistinėms mokykloms, išleistos 33 knygos ir didelis spalvotas Lietuvos žemėlapis, pravesti du jaunimo skaitinių konkursai, surengta šventė pagerbti vadovėlių autorius ir mecenatus, kiekvieną vasarą Dainavoje surengtos studijų savaitės mokytojams ir jaunimui, įvestos lituanistinės studijos Illinois universitete, pateiktas motyvuotas prašymas JAV valdžios įstaigoms gauti paramos Ethnic Heritage studijoms, ir t.t.

b)    Kultūros gyvenimo srityje — JAV ir Kanados Dainų šventė, tautinių šokių mokytojų bei grupių vadovų kursai, JAV ir Kanados Tautinių Šokių šventė, dabar jau ruošiamasi sekančiai JAV ir Kanados Lietuvių Dainų ir Tautinių Šokių šventei 1976 metais, globotas “Lituanus” žurnalas, suruošti du Teatro festivaliai, išbaigtos dvi vienaveiksmės operos, suorganizuotas Mokslo -Kūrybos simpoziumas, paruoštas ir išleistas “Dainos chorams” leidinys, pasirūpinta Pasaulio Lietuvių Archyvo sutvarkymu ir į naujas patalpas perkėlimu, išleisti du Lietuvių bibliografijos metraščiai (už 1968 ir 1969 metus), padėta Lietuvių Endiklopediją platinti, pravestos svarstybos “Išeivijos kultūrinės problemos ir jų kryptys”, išleistas Lietuvių literatūros istorijos pirmas tomas, suorganizuota nauja Kultūros taryba, ir t.t.

c)    jaunimo srityje — sudaryti apylinkių ir apygardų Jaunimo Kongresui remti komitetai ir sėkmingai telktos lėšos, pravesti atstovų rinkimai į Jaunimo Kongresą, suorganizuotos trys lituanistinės jaunimo savaitės Dainavoje, remti sportiniai judėjimai, sporto varžybose LB dovanomis atžymėti pirmaujantieji, paremta sportininkų išvyka Europon, jaunimo stovyklose medaliais ir kitokiomis dovanomis atžymėti lietuviškiausi stovyklautojai, įkurtos jaunimo sekcijos, finansiniai remtos jaunimo organizacijos, talkinta įvairiais būdais Jaunimo Kongreso pasisekimui, dabar padedama rengti sekantį Jaunimo Kongresą, įtrauktas jaunimas į įvairius LB komitetus, apylinkes, ir t.t.

d) visuomeninėje srityje — nuolat informuotos JAV institucijos ir spauda apie Lietuvos padėtį, surengtos “politinių studijų dienos”, išleisti anglų kalba leidiniai “The Violations of Human Rights in Soviet Occupied Lithuania” (1971, 1972, 1973 ir 1974 m.), išgautas JAV katalikų vyskupų konferencijos p-ko kardinolo Krol maldos dienos paskelbimas už Lietuvą, su dideliu atgarsiu amerikiečių spaudoje pravesta Bado diena, surengtas sėkmingas priėmimas JAV Kongreso nariams (susilaukta 26 senatorių ir per 40 atstovų), rūpintasi sėkmingai Kudirka, Simokaičiais ir kitais, rūpintasi Radio Liberty reikalais, protestuota dėl Valstybės Departamento žemėlapio, kuriame Pabaltijis buvo priskirtas SSSR, o Vilniaus kraštas Lenkijai (LB pastangomis žemėlapis ištaisytas), su latviais ir estais suorganizuota Pabaltijo informacijos konferencija, dalyvauta eilėje Valstybės Departamento konferencijų, protestuota dėl sovietų meno parodos, dirbama kartu su “Bicentennial Commis-sion” Washingtone, rūpintasi “Ethnic Heritage” įstatymo pravedimu, dalyvauta Europos saugumo konferencijoj Helsinkyje, atžymėti Baisieji Birželiai kiekvienais metais, tartasi su VLIKu, su ALTa, LB delegacija aplankė tuometinį JAV viceprezidentą G. Fordą, rengti prasmingi Vasario 16 minėjimai visose apylinkėse, ir t. t.

e) organizacinėje srityje — sušaukti du JAV Rytų pakraščio LB darbuotojų suvažiavimai, JAV LB Apygardų pirmininkų suvažiavimas, JAV Vidurio apygardos apylinkių pirmininkų suvažiavimas, minėjimu atžymėtas JAV LB dvidešimtmečio jubiliejus, pravesti LB VII Tarybos rinkimai, atstovų į PLB Seimą rinkimai, LB mėnesiai kiekvienų metų rugsėjo mėnesiais, Krašto Valdybos pirmininkas ir nariai aplankė daugelį LB apylinkių, dalyvauta lietuvių veiksnių konferencijoje, LB atstovauta kitų tautybių tarpe, priimti ir išleisti nauji JAV LB Įstatai, įvairios administracinės taisyklės, palaikyti ryšiai tarp centrinių institucijų ir apylinkių bendralaiškiais, laiškais, ir t.t.

3. LB stiprumą ir augimą rodo balsuotojų skaičiaus didėjimas JAV LB Tarybos rinkimuose. Būdinga yra tai, kad bendram lietuvių skaičiui mažėjant, LB balsuotojų skaičius didėja. Sekanti lentelė parodo visų septynių LB Tarybų balsuotojų skaičius.

Kodėl LB auga ir stiprėja?

Lietuvių Bendruomenė auga ir stiprėja todėl, kad LB organizatoriai, ir vėliau jos institucijų vadovai, suprato jaunimo svarbą ateičiai ir tuo jaunimu tinkamai rūpinosi.

Pavyzdžiui, Stasys Barzdukas į visokias valdybas bei komitetus stengdavosi įtraukti jaunus studentus, kurie visuomeninio darbo išmoktų kartu dirbdami su vyresniaisiais. Todėl su S. Barzduku apylinkių, centro ir PLB Valdybose būdavo jaunų žmonių. Juozas Bachunas visada suprato jaunimą, juo pasitikėdavo ir jam atsakomybę patikėdavo. Jo pastangomis buvo įgyvendinta Pasaulio Lietuvių Jaunimo Kongreso mintis. Dabar jau esame pakeliui į trečią Jaunimo Kongresą. Su Barzduku ir Bachunu dirbę jaunuoliai bei studentai vėliau patys įsijungė į visokius LB vienetus, kvietė į talką jaunesnius už save ir taip tęsė jaunimo įtraukimą į LB. Tas jaunimas užtikrina LB ateitį ir bendruomeninės minties tęstinumą. LB pilnateisiai nariai yra nuo 18 metų amžiaus. Ribą reikėtų sumažinti iki 16 metų, nes šių dienų jaunimas anksčiau subręsta, ir jį reikėtų įtraukti į LB eiles jau tada, kol jis dar nėra baigęs aukštesniųjų lituanistinių mokyklų. 16-kos metų amžiaus ribai nebuvo pritarta buvusioje LB Vl-je Taryboje Įstatų keitimo metu, tačiau reikia viltis, kad ją pavyks pakeisti dabartinėje VII-je Taryboje.

Jaunimo dėmesį Lietuvių Bendruomenei ir jo paties dalyvavimą LB institucijose ryškiai pavaizduoja sekanti lentelė, kurioje rinktieji JAV LB VI-sios ir VII-sios Tarybos nariai suskirstyti pagal amžiaus grupes.

RINKTŲJŲ JAV LB TARYBOS NARIŲ AMŽIUS

Jaunimas yra svarbus todėl, kad lietuvių skaičius kas metai mažėja. Šių dienų jaunimas už kelių metų jau bus vidurinioji karta. Jei šiandien priskaičiuojam lietuvių apie 300,000, tai ateityje turėsime dar mažiau. Tą galime matyti iš sekančios lentelės, kurios skaičiai paimti iš 1960 ir 1970 metų US Census žinių ir atitinkamai amžiaus grupėmis suskirstyti. Čia pateikti skaičiai yra tik apytikriai, bet jais galima naudotis palyginimams. Reikalinga pastebėti, kad šiuo metu du trečdalius lietuvių sudaro žmonės virš 50 metų amžiaus.

LIETUVIŲ AMŽIAUS GRUPĖS 1974 METAIS

Amžiaus grupė   Žmonių skaičius

Iki 15 metų   apie 10,000 
16-30 metų   apie 20,000 
31-40 metų   apie 20,000 
41-50 metų   apie 40,000 
51-60 metų   apie 100,000 
61-70 metų   apie 80,000 
71-80 metų   apie 20,000
81-                     ?

LB ir jaunimo organizacijos

Pagrindinės lietuvių jaunimo organizacijos yra ateitininkai ir skautai, kurios yra gerai susiorganizavusios, turi savo garbingas istorijas, tradicijas, gerai paruoštus vadovus, spaudą, stovyklas ir suvažiavimus. Jos auklėja lietuvių vaikus patriotiškai tautinėje dvasioje.

Studijuojantį lietuvių jaunimą organizuotai veiklai telkia studentų organizacijos: bendrinės (kaip ŠALSS — Šiaurės Amerikos Lietuvių Studentų Sąjunga), ideologinės (kaip akademikai skautai, studentai ateitininkai, Korp! Neo-Lithuania, Santara-Šviesa, kt.), profesinės ir kitokios.

Sportuojantį jaunimą jungia sportininkų organizacija ŠAL-FASS (Šiaurės Amerikos Lietuvių Fizinio Auklėjimo ir Sporto Sąjunga).

Ką jaunimo organizacijos davė ir duoda Lietuvių Bendruomenei?Pirmiausia, tai daugelį gerų darbininkų bei vadovų, nes beveik visi buvę arba dabar einą pareigas LB centrinių institucijų pirmininkai arba nariai yra buvę ar Lietuvoj, ar Vokietijoj, ar JAV kurios nors minėtos jaunimo organizacijos aktyvūs nariai. Jaunimo organizacijose išmoktus darbo metodus vėliau jie pritaikė LB veikloje.

Antra, jaunimo organizacijos davė ir duoda prieauglį LB, nes beveik visi jų nariai, sulaukę 18 metų amžiaus, anksčiau ar vėliau tampa aktyvesniais ar pasyvesniais LB nariais.

Ką Lietuvių Bendruomenė davė ir duoda jaunimo organizacijoms ?

Ir gerai veikiančiom organizacijoms teikia moralinę paramą, apdovanoja jų vadovus atžymėjimais, skatina lietuvių visuomenę jas remti, vaikus į jas leisti, retkarčiais ir pati LB suteikia joms finansinę paramą (pavyzdžiui, buvo paremta sportininkų išvyka Europon).

LB rodo jaunimui tinkamą pasitikėjimą, pavesdama jiems patiems atlikti didelius ir atsakingus darbus (kaip Jaunimo Kongresų rengimai).

Kai jaunimo organizacijos sulaukia didelių rūpesčių, tada LB joms gelbsti. Pavyzdžiu gali būti Šiaurės Amerikos Lietuvių Studentų Sąjunga; kai ji nepajėgė leisti “Lituanus” žurnalo, tuomet LB perėmė jo globą, finansavimą ir toliau globoja “Lituanus” leidimą.

Kų daryti ateityje jaunimo organizacijose?

Pirmiausia, visos jaunimo organizacijos turėtų savo narius daugiau supažindinti su Lietuvių Charta, su Lietuvių Bendruomenės idėja, mintimis, darbais, ir skatinti juos aktyviai įsijungti į LB eiles.

Antra, ruošiant vadovus savai organizacijai, atsiminti, kad ir LB reikalingi gerai paruošti vadovai. Todėl iš anksto pramatyti, kad iš organizacijos eilių ateitų žmonių LB darbams vadovauti ir dirbti.

Trečia, nepriekaištauti LB dirbantiems savo organizacijos nariams, kad jie, užmiršę savąją organizaciją, nuėję dirbti “kitiems”. Tie “kiti” yra visi lietuviai, kuriuos jaunimo organizacijos moko mylėti ir jiems padėti. Geriausias artimo meilės įrodymas — tai darbas LB.

LB ir lituanistinės mokyklos

Lituanistinės mokyklos yra didžiausia ir derlingiausia dirva, kurios mes tinkamai neprižiūrim ir nepanaudojam lietuviško visuomeninio ir bendruomeninio darbo vadovų ir darbininkų paruošimui.

Labai teisingai “Draugo” dienraštis savo 1974 rugpiūčio 8 d. vedamajame straipsnyje (pasirašytame d.b.b. inicialais) rašo:

“Lituanistinė mokykla yra visos išeivijos neatskiriama dalis ir kartu ateitis. Iš tos mokyklos žinių semiasi busimieji mūsų kultūrininkai ir vadai. Čia jie žengia pirmuosius žingsnius organizuoto lietuviškumo keliu. Suprantant tą didžiąją lietuviškos mokyklos paskirtį, nuostabu, kad toks menkas dėmesys į ją kreipiamas išeivijos veiksnių, veikėjų ir vadų. Tarp nuolatinių savų organizacinių rūpesčių, savitarpio ginčų ir suvažiavimų bei balių ruošimo mokyklomis susidomina tik tada, kai prireikia gražaus, tautiniais drabužiais pasipuošusio jaunimėlio prie vėliavų pastovėti ar demonstracijose dalyvauti”.

Lituanistinių mokyklų ir mokinių skaičius yra palyginti gražus. Sekančioje lentelėje pateikiami kai kurių metų mokyklų ir mokinių skaičiai:

Lituanistinių mokyklų reikšmė lituanistiniu atžvilgiu yra labai didelė. Mokyklose didžiausias dėmesys kreipiamas į lietuvių kalbos ir gramatikos mokymą, į istoriją, geografiją. Visuomeniniu atžvilgiu padėtis yra bloga, nes beveik visose mokyklose labai mažai aiškinama apie lietuvių visuomeninį gyvenimą, apie LB veiklą bei svarbą.

JAV LB Švietimo Tarybos 1967 m. paruoštos ir paskelbtos lituanistinių mokyklų programos yra netinkamos šių dienų lietuvių jaunimo pajėgumui. Daugelyje mokyklų tos programos keičiamos pačių vedėjų bei mokytojų ir pritaikomos vietos sąlygoms. Pakartotini prašymai JAV LB Švietimo Tarybai pagrindinai keisti programas nesulaukė iki šiol tinkamo dėmesio arba reikalingos akcijos.

Visuomeninio mokslo minėtoje 1967 m. programoje kaip ir nėra, nes tik 10-tam skyriui yra pramatyta šiek tiek laiko, bet ir jis siūlomas įterpti tarp istorijos ir geografijos pamokų, jei nebūtų galima atskirai dėstyti.

JAV LB Švietimo Taryba yra išleidusi labai daug įvairių mokslo priemonių lituanistinėms mokykloms:    vadovėlių, pratimų skaitinių, žemėlapių ir kt. Vieni vadovėliai geresni, kiti jau pasenę ir netinka šių dienų jaunimui. Visuomenės mokslui yra tik vienas pratimų sąsiuvinys, tai A. Saulaičio, SJ, “Bendruomenės keliu”, išleistas tik 1972 metais. Gi daugelį metų žadėtas St. Barzduko “Lietuvis savo Tautoje,

Valstybėje ir Bendruomenėje”, tautinio bei visuomeninio ugdymo vadovėlis pasirodė visai neseniai. Skaudu, bet tokia yra nemaloni gyvenimo tikrovė. Tuo tarpu mūsų vaikai auga, bręsta ir be tinkamo visuomeninio paruošimo nuo lietuvių greičiau tolsta . . .

Labai didelę finansinę paramą lituanistiniam švietimui teikia Lietuvių Fondas. Jis per 10 metų švietimo reikalams davė per 150,000 dol. Jei ne ši parama, tai JAV LB Švietimo Taryba nebūtų galėjusi nei tiek padaryti, kiek iki šiol padarė. Lietuvių Fondo parama teikiama ir toliau, tik labai svarbu ją tiksliai ir gerai panaudoti naujiems, geresniems ir reikalingesniems, vadovėliams paruošti ir išleisti.

Kiek LB dėmesio skiria lituanistiniam švietimui buvo minėta šio straipsnio pradžioje. Tačiau proporcingai vertinant, šiai sričiai LB turėtų žymiai daugiau pastangų rodyti, daugiau lėšų teikti, daugiau visų lietuvių opiniją šiam reikalui pakreipti.

Ką ateityje daryti lituanistinio švietimo reikalais?

Pirmiausia, JAV LB Švietimo Taryba turėtų pagrindinai peržiūrėti ir pakeisti lituanistinio švietimo programas, jas pritaikant šių dienų jaunimui ir mokytojams, žymiai daugiau įvedant tautinio ir visuomeninio ugdymo.

Antra, keisti pasenusius vadovėlius naujais.

•

Trečia, lituanistinėse mokyklose supažindinti mokinius su Lietuvių Bendruomene, su Lietuvių Charta, su pasaulyje pasklidusiais lietuviais ir su jų pagrindiniu tikslu — padėti lietuvių tautai atgauti laisvę ir valstybinę Lietuvos nepriklausomybę.

•

Ketvirta, daugiau mokinių telkti į lituanistines mokyklas, nes jų daug mūsų jaunimo nelanko. Čia turi rūpintis LB apulinkės, lietuvių organizacijos ir tėvai. Taip pat ieškoti ir ruošti daugiau naujų mokytojų.

•

Penkta, rodyti daugiau dėmesio ir teikti paramos iš lietuvių visuomenės pusės. Kiekvieno lietuvio pareiga ir garbė savo vaikus leisti j mokyklą, ją remti, tėvų komitetuose dirbti, mokytojauti, kad lituanistinis švietimas jaunimui taptų įdomesnis, įvairesnis.

Ateities darbai ir viltys

Mūsų yra nedaug, todėl kiekvienas lietuvis yra brangus ir reikalingas. Ateitis priklausys nuo gerai paruošto ir sąmoningo lietuviško jaunimo.

Tačiau pastangas dabar trukdo ir ateityje trukdys trys dalykai:

1. žmonių silpnybės — ambicijos, pavydas, pyktis, nesugebėjimas, apkalbos, šmeižtai ir kitos blogybės;

2.    komunistų pastangos iš anapus mus daugiau sukiršinti, griauti, pasijuokti, išnaudoti žmonių silpnybes savo tikslams, nes gerai organizuota ir veikianti LB visam laisvajam pasauliui primena apie Lietuvos okupacijos neteisingumus, žiaurumus. Ypač komunistams nepatinka LB leidžiami leidiniai “The Violations qf Human Rights in Soviet Occupied Lithuania”, nes tai dokumentuoti įrodymai. Gaila ir skaudu, kad ir mūsų kitos centrinės organizacijos dėl žmogiškų silpnybių pastangas iš anapus netiesioginiai paremia;

3.    pastangos iš šiapus sumažinti įvairių tautybių, o jų tarpe ir lietuvių, tautinį pasireiškimą, stiprų susiorganizavimą ir politinį pasireiškimą. Kuomet JAV vyriausybė deda pastangas susitarti ir bendradarbiauti su Sovietų Rusija, tada jai yra labai nepalankūs LB vienetų ir darbuotojų nuolatiniai priminimai apie Lietuvos nelegalią okupaciją, apie žmonių teisių pažeidimus okupuotoje Lietuvoje ir kt. Kai kurie lietuvių veikėjai, organizacijos ir spauda eina į talką toms pastangoms, puldami LB institucijas, LB vadovus, darbininkus, norėdami sumažinti jų autoritetą lietuvių visuomenėje, silpninti LB organizaciją.

Žinodami ribotas jėgas, lietuvių skaičių ir darbo sunkumus, su viltimi žiūrėkime į ateitį, siekdami pagrindinio tikslo — padėti lietuvių tautai atgauti laisvę ir valstybinę Lietuvos nepriklausomybę. Mūsų ir LB ateitis bus žymiai geresnė, jei:

1.    Daugiau, kruopščiau ir realiau planuosime ateities darbus

2.    Pasitikėsime jaunimu

3.    Palaikysime jaunimo entuziazmą

4.    Gerbsime jaunų žmonių nuomonę

5.    Suprasime jaunimą šių dienų aplinkoje ir gyvenime

6.    Tinkamai jaunimą auklėsime organizacijose ir mokyklose

7.    Ugdysime viltį — būsime optimistai

8.    Įtrauksime jaunimą į LB darbus apylinkėse, Krašto Valdyboje, LB Taryboje, kitose institucijose

9.    Atsversime neigiamus puolimus prieš LB teigiamais LB darbais

10. Mylėdami vienas kitą (juk visi lietuviai yra lygūs tos pačios tautos vaikai, tarp savęs broliai), vykdysime Lietuvių Chartą ir stiprinsime Lietuvių Bendruomenę.

• Ankstesnis
• Sekantis